6c74c992-e27e-41ec-acbd-789d03359c83 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                     Baudžiamoji

byla Nr. 1A-396/2010

                                                                                   Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.2.3.1; 1.2.4.6.3; 1.2.4.6.3 (N)

Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I SÂ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              2010 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės RÅ«tos Mickevičienės (pranešėjos), teisėjų: SvajÅ«no Knizlerio ir Jono Algimanto Venckaus, Â

sekretoriaujant Agatai Minkel, Â Â Â

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, Â

gynėjai Reginai Makarevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo        E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 129 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p., ir nuteistas:

pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal LR BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

pagal LR BK 138 str. 2 d.

3 p. – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė E. Ž. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. Ž. priteista nukentėjusiajai M. G. 2603 Lt turtinei ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. Ž. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 2544,36 Lt nukentėjusiųjų J. G. ir A. Ž. gydymo išlaidoms VšĮ Prienų ligoninėje atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

E. Ž. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 5 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) iš

rajono savivaldybei priklausančio namo negyvenamos patalpos pagrobė B. A. priklausančiÄ skalbimo maÅ¡inÄ â€žRyga“, 400 Lt vertės,

tuo padarydamas nukentėjusiajai B. A. 400 Lt turtinę žalÄ , t. y. padarė vagystę. Tokiais savo veiksmais E. Ž. įvykdė LR BK 178 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ .

E. Ž. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. Z. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su

J. G. metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė mažiausiai vienÄ kartÄ ranka

J. G. į galvÄ , tokiu bÅ«du padarydamas jam galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, nosies nugarėlės srityje su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniajame galvos smegenų pusrutulyje, dėl ko J.

G. nuo poÅ«mio periodo galvos smegenų traumos bei Å¡ios traumos liekamųjų reiÅ¡kinių 2009-07-04 ligoninėje mirė, t. y. nužudė J. G.. Tokiais savo veiksmais E. Ž. įvykdė LR BK 129 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ .

E. Ž. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 10 d., apie 15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su broliu A. Ž. metu, tyčia vienÄ kartÄ smogė jam peiliu į krÅ«tinės kairę pusę ir padarė pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu, tuo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. sunkiai sutrikdė brolio A.  Ž. sveikatÄ . Tokiais savo veiksmais E. Ž. padarė LR BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytÄ nusikaltimÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m.     birželio 11 d. nuosprendį, perkvalifikuojant jo veiksmus iÅ¡ LR BK 129 str. 1 d. į LR BK 136 str., suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę ir kiek galima labiau sumažinti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Pirmiausia nesutinka su teismo iÅ¡vada, kuria pripažinta, jog jis tyčia nužudė nukentėjusįjį       J. G.. Neneigia ranka sudavęs nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį, tokiu bÅ«du galėdamas pastarÄ jį sužaloti, tačiau neturėjo tikslo jį nužudyti. Tvirtina esÄ s neįgalus, o J. G. neva jam tyčia spardė skaudamas kojas, todėl jis ir sudavė Å¡iam smÅ«gį į galvÄ . Daugiau jokių smurtinių veiksmų neatliko, nukentėjusysis išėjo nesužalotas, jo veidas nebuvo kruvinas. Pažymi, jog apklausti liudytojai parodė, kad J.

G. girtas nukrito nuo laiptų, be to, vėliau dar kažkur girtavo ir tik 5 val. ryto kaimynai jį surado besėdintį kieme esančiame fotelyje, po ko sÅ«nus jį parvežė į namus, o medikų pagalbos nukentėjusiajam prisireikė tik po kurio laiko. Pažymi, jog įvykis buvo 2009-04-18, o nukentėjusysis mirė 2009-07-04. Apeliantas nesutinka nužudęs J. G. ir mano, kad pastarasis pats patyrė mirtinus sužalojimus (krisdamas nuo laiptų arba, bÅ«damas konfliktiÅ¡ko charakterio, galėjo dar su kuo nors susimuÅ¡ti). Teigia, jog suduotas nesmarkus smÅ«gis negalėjo sukelti nukentėjusiojo mirties, juo labiau, kad mirtis įvyko praėjus tik 4 mėnesiams, be to, ir apklausti liudytojai patvirtino matę, jog jis sudavė vienÄ smÅ«gį, o ekspertai nustatė ir kitus kÅ«no sužalojimus. PraÅ¡o jo veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ LR BK 129 str. 1 d. į LR BK

136 str., kadangi smūgį sudavė labai susijaudinęs, nes nukentėjusysis spardė skaudamas operuotas kojas, dėl kurių jis yra neįgalus. Suduotas smūgis buvo nestiprus, pats nukentėjusysis pasižymėjo konfliktišku charakteriu.

Apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtas bausmes. Dėl nusikaltimo, kurio metu jis pavogė nukentėjusiajai B. A. priklausančiÄ skalbimo maÅ¡inÄ , nurodo, jog byla nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, žala atlyginta, todėl mano, kad paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, juo labiau, kad skalbimo maÅ¡ina buvo sugedusi, laikoma koridoriuje. Dėl sunkaus brolio sveikatos sutrikdymo nurodo, kad jis gynėsi nuo brolio veiksmų, kuriais pastarasis bandė jam pagaliu suduoti į galvÄ , todėl jį ir sužalojo peiliu. Tvirtina, kad brolis A. Ž. nuolat buvo agresyvus, dažnai girtaudavo, dėl ko kildavo muÅ¡tynės, be to, dėl padaryto sveikatos sužalojimo jis atsiprašė brolio, o Å¡is jam atleido, todėl, apelianto manymu, teismas paskyrė per griežtÄ bausmę.

Nesutinka ir su priteistais civiliniais ieškiniais, pabrėždamas, jog atlygintinos sumos yra per didelės. Nurodo jo šeimoje nesant dirbančių asmenų, tėvai asocialūs, brolis nusižudė, jo niekas nelanko ir negali padėti, todėl prašo civilinius ieškinius sumažinti iki minimumo.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ nuteistojo E. Ž. gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė šį skundÄ atmesti.

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, o tuo pačiu padarė motyvuotas išvadas dėl E. Ž. kaltės padarius LR BK 178 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 3 p. numatytas nusikalstamas veikas. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, ginčydamas jo pripažinimÄ kaltu ir nuteisimÄ nužudžius J. G., nesutinka su juridine nusikalstamos veikos kvalifikacija ir praÅ¡o jo veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 136 str. Toks praÅ¡ymas motyvuojamas tuo, jog smÅ«gį kaltininkas sudavė neva labai susijaudinęs, kadangi nukentėjusysis jam spardė skaudamas iÅ¡operuotas kojas. Akivaizdu, kad toks apelianto praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmiausia pažymėtina tai, jog LR BK 136 str. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas sunkiai sužalojo kitÄ Å¾mogų staiga labai susijaudinus. Å iuo atveju kaltininko neteisėtų nusikalstamų veiksmų pasekmės

sukelia sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tuo tarpu analizuojamoje byloje nuteistojo E. Ž. veiksmais buvo padarytos daug sunkesnės pasekmės, t.

y. atimta kito žmogaus gyvybė. Vadinasi, apelianto argumentas, kuriuo akcentuojamas veikimas labai susijaudinus dėl nukentėjusiojo veiksmų, Å¡iuo atveju galėtų reikÅ¡ti nebent praÅ¡ymÄ veiksmus kvalifikuoti kaip nužudymÄ labai

susijaudinus. Nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 130 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam

gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis. Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal LR BK 130 str. tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje apraÅ¡ytas sÄ lygas. Kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį poelgis. Toks poelgis turi sukelti didelį susijaudinimÄ , dėl kurio įvyko fiziologinis afektas ir sekė pavojingus padarinius sukėlę veiksmai. Be to,

viena iÅ¡ sÄ lygų nužudymui kvalifikuoti pagal LR BK 130 str.  yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iÅ¡ karto

po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį. Tik esant Å¡ių LR BK 130 str. dispozicijoje įvardytų sÄ lygų visumai, kaltininko veika bus kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokios ekspertizės skiriamos turint duomenų, rodančių buvus fiziologinio afekto bÅ«senÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad joje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad  nuteistasis E. Ž. buvo staigaus didelio susijaudinimo bÅ«senoje ar tai, jog nukentėjusysis J. G. atliko neteisėtus ar itin įžeidžiančius veiksmus. Pažymėtina, kad staigus didelis susijaudinimas yra fiziologinio afekto bÅ«sena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklÄ , smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo įprastas žodinis konfliktas, nepasireiÅ¡kęs jokiu iÅ¡skirtiniu nukentėjusio asmens neteisėtu poelgiu, galėjusiu sukelti apeliantui staigų labai didelį susijaudinimÄ . Abu – tiek E. Ž., tiek J. G. – kartu su kitais asmenimis įvykio vietoje girtavo, kai apsvaigę nuo alkoholio nuteistasis ir nukentėjusysis susikivirčijo. IÅ¡ paties E. Ž. parodymų matyti, kad kilęs konfliktas tikrai nebuvo tokio laipsnio, kad bÅ«tų galėjęs

sukelti jam staigaus didelio susijaudinimo bÅ«senÄ , o nukentėjusiojo J. G. veiksmai iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės bei dorovės

principams, pažeidė nuteistojo garbę bei orumÄ bei privedė kaltininkÄ prie fiziologinio afekto bÅ«senos. Antai apklausiamas kaip įtariamasis E. Ž. parodė, kad: „buvo Å¡urmulys, t. y. visi garsiai kalbėjome, tuo metu J. G., sėdėdamas fotelyje, spyrė du kartu nestipriai man į kojÄ deÅ¡inę, sakydamas ant manęs „gaidys“, vadino mane kitais necenzÅ«riniais žodžiais < ... > aÅ¡ supykęs dėl tokio J. G. elgesio, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atsistojau ir pasilenkęs J. G. iÅ¡ kairės pusės kumÅ¡timi sudaviau vienÄ smÅ«gį į kairę veido pusę, t. y. prie kairės akies jam pataikydamas“ (t. 2, b. l. 90-91). Teisme duotuose parodymuose taip pat užfiksuota, jog toks J. G. elgesys nesukėlė nuteistajam iÅ¡skirtinės reakcijos, pastarasis žinojo, jog nukentėjusysis buvo konfliktiÅ¡ko charakterio (tÄ akcentuoja ir apeliaciniame skunde), todėl iÅ¡girdęs, kad J. G. pradėjo jį užgaulioti, atrėžė jam „baik, nes eisi per duris“, o po sudavė ir smÅ«gį (t. 3, b. l. 81-83). Tai, kad situacija apeliantui nepadarė didesnio poveikio, rodo ir tai, jog po konflikto jis ramiai liko sėdėti toliau ir gėrė: „J. G. išėjo, o

mes visi toliau likome girtauti, nežiūrėjome, kaip ir kur nuėjo      J. G.“ (t. 2, b. l. 90-91). Apklausti įvykio liudytojai

taip pat nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ dėl susidariusios ypatingos situacijos, kuomet kaltininkas veikia staiga labai susijaudinęs ir tÄ bÅ«senÄ sukelia pats nukentėjusysis savo neteisėtais veiksmais ar itin įžeidžiančiu poelgiu. Tiesiogiai įvykį matęs J. Z. patvirtino, kad tarp E. Ž. ir J. G. kilo žodinis konfliktas, niekuo neįprastas ir neiÅ¡siskiriantis, t. y. toks, kokie dažniausiai ir įvyksta iÅ¡gertuvių metu (t. 1, b. l. 95). PanaÅ¡iai įvykio aplinkybes nupasakojo ir K. P. su L. Ž., kurios konflikto metu nors ir buvo virtuvėje, tačiau patvirtino girdėjusios, kaip J. G. su E. Ž. tarpusavyje kivirčijosi. Apklaustas nuteistojo brolis A. Ž. parodė, jog įvykio metu buvo išėjęs į parduotuvę, o grįžus E. Ž. jam pasakojo susipykęs su J. G. dėl to, kad Å¡is jį vadino necenzÅ«riniais žodžiais, t. y. pastarasis įvykusiÄ situacijÄ nupasakojo kaip elementarų konfliktÄ , neakcentuodamas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio (t. 1, b. l. 100). Tad iÅ¡dėstytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia, jog nukentėjusiojo veiksmai privedė nukentėjusįjį prie staigaus didelio susijaudinimo bÅ«senos. Atkreiptinas dėmesys, jog atlikus teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizę buvo nustatyta, kad E. Ž. dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 20-21). Bylos duomenys neleidžia teigti ir to, kad nukentėjusiojo poelgis itin įžeidė apeliantÄ â€“ abu susivaidijo iÅ¡gertuvių metu, atsižvelgiant į abiejų gyvenimo bÅ«dÄ , J. G. iÅ¡sakytos frazės nors ir nebuvo tinkamos, tačiau jos nesukėlė iÅ¡skirtinės apelianto reakcijos. Tokiu bÅ«du kaip nepasitvirtinęs atmetamas nuteistojo praÅ¡ymas jo veiksmus kvalifikuoti kaip atliktus didelio susijaudinimo bÅ«senoje, todėl teisingu ir pagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, jog E. Ž. tyčia, suduodamas vienÄ smÅ«gį į galvÄ , nužudė nukentėjusįjį J. G..

Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal LR BK 129 str. 1 d., apeliantas tvirtina neva nuo vieno suduoto smÅ«gio nukentėjusysis negalėjo mirti, juolab, kad mirtis įvyko praėjus tik 4 mėnesiams.  Atsakydama į tokį skundo argumentÄ , kolegija atkreipia

nuteistojo dėmesį į specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje aiÅ¡kiai nustatyta, jog J. G. mirtį sukėlusio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos

smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio priežastimi buvo trauminis poveikis į kairę veido pusę      (t. 1, b. l. 50-56). Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad E. Ž. kaip tik ir sudavė tokį smūgį nukentėjusiajam. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko ne iš karto, o praėjus kuriam laikui (beje, ne keturiems mėnesiams, kaip tvirtina apeliantas, o kiek daugiau nei dviems) neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui. Esminę reikšmę tokiais atvejais turi tas faktas, kad tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 4 punktas numato, jog tuo atveju, jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.

Jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas apelianto teiginys neva, bÅ«damas girtas, nukentėjusysis nukrito nuo laiptų arba susimušė su dar kažkuo. Nurodęs, jog tokias aplinkybes parodė ir apklausti liudytojai, nuteistasis neįvardina nė vieno konkretaus liudytojo, kurio parodymuose bÅ«tų užfiksuoti minėti faktai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad joje tokių duomenų nėra, todėl nuodyti teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog specialisto iÅ¡vada nustatė, jog nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai yra bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui, o ne griuvimui ar atsitrenkimui į kietÄ pavirÅ¡ių (vadinasi, aiÅ¡kiai nepagrįstas apelianto tvirtinimas neva J.

G. susižalojo griÅ«damas nuo laiptų). Tai, kad nuteistasis teigia neturėjęs tikslo nužudyti nukentėjusįjį, paaiÅ¡kina nustatyta kaltės rÅ«Å¡is. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis E. Ž. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suduodamas smÅ«gį į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ , suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti (LR BK 15 str. 3 d.).

Nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1 d., todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmetami kaip nepasitvirtinę.

Skundžiamu nuosprendžiu E. Ž. nuteistas ir dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto broliui A. Ž.. Apeliantas neneigia pastarajam sudavęs peiliu, tačiau tvirtina, jog taip pasielgė gindamasis, kadangi brolis bandė jam pagaliu suduoti į galvÄ . Nors konkrečiai ir nenurodoma, tačiau akivaizdu, kad tokiais argumentais apeliantas siekia įrodyti buvus bÅ«tinÄ jÄ gintį. Nagrinėjamoje byloje kolegija neturi pagrindo konstatuoti bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas LR BK      28 str. 2 d. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiÅ¡kia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai bÅ«tų tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . Skunde apeliantas nurodo, jog jo brolis dažnai girtavo, buvo gana agresyvus, dėl ko su pastaruoju dažnai kildavo muÅ¡tynės. Ä®vykio dienÄ tarp brolių kilo konfliktas dėl pinigų, kurio metu tiek vienas, tiek kitas turėtais pagalbiniais įrankiais atliko smurtinius veiksmus. A. Ž. turėjo lazdÄ , o E. Ž. – peilį. Nors byloje ir

nustatyta, kad pirmasis smurtÄ pavartojo ne apeliantas, o jo brolis A. Ž., tačiau faktinės aplinkybės vis dėlto neleidžia

konstatuoti bÅ«tinosios ginties situacijos. Pažymėtina, kad abu kivirčo subjektai buvo neblaivÅ«s, o tokia situacija dažnai privesdavo juos prie konfliktų. Tikėdamasis, kad ir tÄ kart bus analogiÅ¡ka situacija ir teks panaudoti smurtÄ , E. Ž., prieÅ¡ iÅ¡eidamas paskui brolį į laukÄ , pasiėmė peilį. Vadinasi, Å¡iuo atveju smurto panaudojimas buvo numanomas iÅ¡ anksto. Abi pusės elgėsi agresyviai, konflikto dalyvių elgesys rodo buvus muÅ¡tynes, o ne pavojingÄ kėsinimÄ si. Tuo tarpu bÅ«tinoji gintis galima tik esant pavojingam kėsinimuisi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Å ioje situacijoje iÅ¡ esmės abi pusės buvo nusiteikusios agresyviai (vienas turėjo lazdÄ , kitas – peilį, abu Å¡aukė vienas ant kito, vartodami necenzÅ«rinius žodžius), apeliantas, supratęs, jog brolis į laukÄ išėjo pasiimti lazdos, apsiginklavo geležiniu peiliu ir išėjo paskui jį, suvokdamas, kad konflikto eiga persikels į kiemÄ , o susidariusi situacija bus sprendžiama pasitelkus pagalbinius nusikaltimo įrankius. Tas faktas, jog nukentėjusysis pagaliu sudavė pirmas, buvo įvertinta kaip provokuojantis ir rizikingas pastarojo elgesys, kas pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Taigi duomenys apie tai, kas pirmas atliko smurtinius veiksmus, sudarė pagrindÄ konstatuoti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tačiau jų, anaiptol, nepakanka iÅ¡vadai dėl bÅ«tinosios ginties situacijos. Bylos aplinkybės rodo tarp apelianto ir nukentėjusiojo buvus tarpusavio konfliktÄ , kurio pobÅ«dis, nepaisant to, kad pirmasis puolė nukentėjusysis, patvirtina muÅ¡tynes, o ne bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad dėl E. Ž. dÅ«rio peiliu nukentėjusiajam į kairiÄ jÄ krÅ«tinės pusę, buvo sunkiai sutrikdyta pastarojo sveikata, apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Nuteistasis skundu nesutinka su iÅ¡ jo priteistais ieÅ¡kiniais, manydamas, kad atlygintinos sumos yra per didelės, t. y. tokiu bÅ«du ginčijami tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos iÅ¡sprendimo klausimai. Apeliantas tokiÄ pozicijÄ motyvuoja prasta finansine padėtimi (Å¡eimoje niekas nedirba, tėvai asocialÅ«s, jo niekas nelanko ir negali padėti). Kolegija neturi pagrindo tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ ir sumažinti priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydį. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad turtinė žala nukentėjusiajai M. G. bei Kauno teritorinei ligonių kasai priteista, atsižvelgiant į pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, t. y. nukentėjusioji J. G. dokumentais pagrindė turėtas laidotuvių iÅ¡laidas, o medicinos įstaiga, vadovaudamasi gydymo pagal bazinių kainų

nustatymo metodika, apskaičiavo išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo J. G. gydymu (t. 1, b. l. 70-75, 79-85). Įvertinęs tai, kad

nukentėjusiajai M. G. dalis laidotuvių iÅ¡laidų buvo kompensuota įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡mokant vienkartinę laidojimo iÅ¡laidÄ , teismas atitinkamai sumažino pastarosios praÅ¡omÄ priteisti sumÄ turtinei žalai atlyginti. Taigi civiliniai ieÅ¡kovai dokumentais pagrindė padarytos žalos dydį, o teismas, įvertinęs realiai patirtas iÅ¡laidas, tinkamai iÅ¡sprendė turtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Dėl neturtinės žalos, su kurios priteisimu apeliantas taip pat nesutinka, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, reikÅ¡mingas nustatant neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas

pakartotinai šių aplinkybių nevertina. Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių

kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo E. Ž. veiksmais, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui – sutuoktiniui. Neabejotina, jog dėl tokių nusikalstamų apelianto veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį stresÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartÄ akcentavo, kad asmeniui, veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Tad teismas, atsižvelgęs

į neturtinės žalos nustatyto kriterijus, taip pat įvertinęs nukentėjusiosios M. G. santykius su sutuoktiniu, priteisė iš apelianto 20 000

Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ir, įvertinus nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma per didele. Skunde apelianto nurodyti teiginiai dėl sunkios finansinės bÅ«klės nesudaro pagrindo kitaip iÅ¡spręsti turtinės bei neturtinės žalos klausimus, nei tÄ padarė apygardos teismas. Pažymėtina, jog apeliantas akcentuoja tokias aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės nėra susijusios su jo paties finansine padėtimi (tėvai nedirba, asocialÅ«s, brolis nusižudė, jo niekas nelanko). Nuteistasis E. Ž. yra suaugęs asmuo, privalantis atsakyti už savo veiksmus, tad skundžiamu nuosprendžiu priteistus civilinius ieÅ¡kinius turi atlyginti jis pats, neatsižvelgiant į jo artimųjų finansinę padėtį.

Galiausiai kolegija pasisakys dėl nuteistajam E. Ž. paskirtos bausmės tinkamumo. AukÅ¡tesnės instancijos teismo manymu, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (vienas – nesunkus, o kiti du – labai sunkÅ«s (LR BK 11 str. 3 d., 6 d.), sukeltas pasekmes (sunkiai sutrikdyta artimo Å¡eimos nario – brolio - sveikata, o kitu nusikaltimu sukeltos negrįžtamos pasekmės, atėmusios didžiausiÄ vertybę – žmogaus gyvybę), kaltės formÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (konstatuota visų nusikaltimų metu) bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes: savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (vagystės atveju) bei provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (niekur nedirba, neįgalus, gyvena asocialiai, nuolat girtauja, anksčiau ne kartÄ teistas, tačiau teistumai iÅ¡nykę) ir skyrė realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis lygus arba Å¡iek tiek didesnis už straipsnių sankcijose numatytus bausmių vidurkius. Kolegijos manymu, teismo paskirtos bausmės yra tinkamos ir ne per griežtos, taip pat pažymėtina, jog nėra juridinio pagrindo skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę, kadangi tokiam sprendimui nenustatyta nė viena aplinkybė, numatyta LR BK 62 str. bei 54 str. 3 d. Kaip nepagrįstas atmetamas apelianto teiginys neva baudžiamoji byla dėl vagystės nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Be to, nuteistasis skunde akcentuoja atlyginęs žalÄ , nurodo, jog

skalbimo mašina buvo sugedusi, stovėjo koridoriuje. Skundžiamu nuosprendžiu E. Ž. yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl vagystės, kurios

metu pagrobė nukentėjusiajai B. A. priklausančiÄ skalbimo maÅ¡inÄ , t. y. nei apelianto nurodytais, nei kitais pagrindais byla nebuvo nutraukta. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji, nuteistajam atlyginus žalÄ , neturėjo pretenzijų, anaiptol, nereiÅ¡kia bylos nutraukimo. Apelianto akcentuojama aplinkybė dėl žalos atlyginimo, teismo buvo įvertinta ir kaip lengvinanti jo atsakomybę (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nuteistojo teiginiai dėl maÅ¡inos bÅ«klės ar jos stovėjimo vietos neturi jokios įtakos bausmės skyrimui.

Kolegija

atkreipia dėmesį į nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, jog E. Ž. pripažįstamas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir

nuteisiamas laisvės atėmimu 7 metams (t. 3, b. l. 153). Kolegija laiko, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidÄ , nurodydamas netinkamÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, kurioje iÅ¡dėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, aiÅ¡kiai matyti, kad E. Ž. nurodytais veiksmais padarė LR BK 135 str. 2 d.

3 p. numatytÄ nusikaltimÄ (Å¡ioje nuosprendžio dalyje nurodytas teisingas baudžiamojo įstatymo straipsnis) (t. 3, b. l. 140). Dėstydamas nusikalstamos veikos

kvalifikavimo motyvus, teismas taip pat aiškiai pasisakė, jog nuteistojo           E. Ž. veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta brolio A. Ž. sveikata, dėl ko kaltininkas E. Ž. turi atsakyti pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. (t. 3, b.

l. 151). Tad rezoliucinėje dalyje padaryta klaida nelaikytina esmine ir vertinama kaip techninio pobūdžio suklydimas, kadangi aukščiau aptartas nuosprendžio turinys akivaizdžiai liudija, jog E. Ž. padarė ne LR BK

138 str. 2 d. 3 p., o LR BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytÄ nusikaltimÄ ,

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Rūta

Mickevičienė

Teisėjai                                                                                               Svajūnas

Knizleris

                                                                                                           Jonas

Algimantas Venckus