Legislator Case Law & Legislation
6c745554-0bda-4361-abe8-a2a46d86cb29 AI generated

6c745554-0bda-4361-abe8-a2a46d86cb29 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 6c745554-0bda-4361-abe8-a2a46d86cb29
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, n u s t a t ė: I. Proceso esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės N. Z. ir atsakovo J. B. pasirašyta taikos sutartis, civilinė byla, iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, buvo nutraukta. 2019 m. gegužės 16 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Legislator headnote

AI generated

6c745554-0bda-4361-abe8-a2a46d86cb29 · Vilniaus apygardos teismas: Nebent vieÅ¡asis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus Å¡ių ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr` Civilinės bylos numeris e2S-1277-585/2019 Teisminio proceso numeris 2-39-3-01249-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. Z. ieÅ¡kinį atsakovui J.

B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, n u s t a t ė: I. Proceso esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės N. Z. ir atsakovo J. B. pasirašyta taikos sutartis, civilinė byla, iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, buvo nutraukta. 2019 m. gegužės 16 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.

PraÅ¡yme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba suteikė pagalbÄ N. Z., pagalbÄ jai teikė advokatas Bogdan Jarmek., tačiau teismas nutartimi patvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų. Taip pat praÅ¡yme buvo nurodyta, kad advokatas 2019 m. gegužės 6 d. tarnybai pateikė paneÅ¡imÄ dėl 523,25 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi teismas atmetė praÅ¡ymÄ dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo.

Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta 2019 m. balandžio 11 d., praÅ¡ymas dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo teisme gautas 2019 m. gegužės 16 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pareikÅ¡ti. Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepraÅ¡o atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo. Å alys sudarė taikos sutartį, kuriÄ teismas patvirtino, todėl nėra laikoma, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. nėra laikoma, kad ieÅ¡kovės reikalavimai buvo patenkinti.

Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje iÅ¡ viso nėra numatytas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei Å¡alims sudarius taikos sutartį. III. Atskirojo skundo argumentai 3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-21 nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ priimti papildomÄ sprendimÄ . Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 3.1.

Teismų praktikoje ne kartÄ nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praleistas terminas pateikti praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turi bÅ«ti atnaujintas. 3.2. Apie patirtas iÅ¡laidas Tarnyba sužinojo tik 2019-05-06, kai iÅ¡ advokato gavo paskaičiavimÄ dėl jo patirtų iÅ¡laidų nagrinėjamoje byloje, o praÅ¡ymas priimti papildomÄ sprendimÄ teismui pateiktas 2019-05-16, todėl įstatyme numatytas terminas praÅ¡ymui pateikti nėra praleistas. 3.3.

Å alims sudarius taikos sutartį valstybės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos remiantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nuostatomis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų.

Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Dėl termino pateikti praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo 6. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nustatė, jog Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba praleido Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 20 dienų terminÄ nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog nors Civilinio proceso kodeksas ir reguliuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo tvarkÄ tuo atveju, kai toks klausimas nėra iÅ¡spręstas teismo sprendimu, Å¡ių nuostatų įgyvendinimas nėra aiÅ¡kus, vertinant tai, kad Tarnyba byloje nedalyvauja ir jai nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laikÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , t. y. priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos, paskiria advokatus teikti asmenims teisines paslaugas, administruoti valstybės lėšų panaudojimÄ tačiau, teismų procesuose Tarnyba nedalyvauja, iÅ¡skyrus tiek, kas yra susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų priteisimo organizavimu (gavus advokato praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų paskaičiavimo, jas apskaičiuoja ir pateikia teismui pažymas apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo klausimas privalo bÅ«ti iÅ¡spręstas sprendimo priėmimo metu arba papildomo sprendimo instituto pagalba, tokiu bÅ«du užtikrinant valstybės lėšų racionalų panaudojimÄ .

7. Byloje nustatyta, jog Tarnyba tik gavusi informacijÄ apie bylÄ , t. y. 2019-05-06 advokatui pateikus Tarnybai praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti užmokestį už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje Nr. e2-619-419/2019 sužinojo, kad iÅ¡laidų paskirstymo klausimas neiÅ¡spręstas bei kokio dydžio iÅ¡laidas Tarnyba patyrė Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, todėl tik tada galėjo kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo. 2019-05-16 tarnyba pateikė praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistÄ terminÄ ir savo iniciatyva, kai iÅ¡ turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ä®vertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Tarnyba terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo praleido dėl svarbių priežasčių ir Å¡is terminas Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalies pagrindu turi bÅ«ti atnaujintas.

Dėl papildomo sprendimo priėmimo 8. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalies nuostatas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidos nėra atlygintinos, kai byla baigiama teismui patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį. Su tokiu teisės aktų vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

9. Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal Å¡io Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo Å¡io Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. IÅ¡ Å¡alių sudarytos taikos sutarties nustatyta, kad Å¡alys joje neaptarė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei klausimo Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieÅ¡kovei valstybės garantuojamÄ 100 procentų apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir paskyrus ieÅ¡kovei advokatÄ , valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė iÅ¡laidas.

Dėl to nei ieškovė, nei atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų tiesiogiai epatyrė. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsniu (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis).

Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , kadangi vien ta aplinkybė, jog Å¡alys bylÄ užbaigė pasiraÅ¡ydamos taikos sutartį nesusitardamos dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei klausimo Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

PrieÅ¡ingai teismui CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atlyginimo klausimÄ spręsti savo iniciatyva. Kaip jau nurodyta jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo Å¡io Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo byloje gali priimti teismas, priėmęs byloje sprendimÄ .

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti papildomÄ sprendimÄ , o ne priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetė. Kadangi pirmosios instancijos teisme klausimas iÅ¡ esmės nebuvo iÅ¡spręstas, toks klausimas iÅ¡ esmės negali bÅ«ti pirmÄ kartÄ iÅ¡spręstas jį nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindÄ apeliantės atskirÄ jį skundÄ tenkinti, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo ir perduoti klausimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r ė: atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo. Teisėjas Vytautas Zelianka