Legislator Case Law & Legislation
6c72fbf0-6af6-4c90-bb59-a86aed50fcdd AI generated

6c72fbf0-6af6-4c90-bb59-a86aed50fcdd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 6c72fbf0-6af6-4c90-bb59-a86aed50fcdd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-4870-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02999-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

6c72fbf0-6af6-4c90-bb59-a86aed50fcdd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-4870-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02999-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5). Nurodė, kad Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

PaaiÅ¡kino, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u kartÄ per savaitę. Pažymėjo, jog duÅ¡e buvo matomas per įrengtÄ duryse stebėjimo langelį, o privatumas užtikrintas tik dalinai nuo kito asmens, tačiau persirenginėjant, Å¡luostantis ar einant pasiimti Å¡ampÅ«no, yra matomas kitiems asmenims. Be to, 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrino pakankamo privatumo jausmo, kadangi jos netinkamai įrengtos, dėl to buvo matomas kitų asmenų. DuÅ¡inėse patalpose nebuvo įrengtos pakabinamos lentynos, o suolas buvo tik vienas.

Dėl nurodytų aplinkybių patyrė diskomfortÄ , pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–12). Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų.

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (su pertraukomis). LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Ä® duÅ¡ines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų.

Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . Patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcijos priemones. DuÅ¡inėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, t. y. įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡viečia patalpÄ . DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia.

DuÅ¡uose buvo nuolat tiekiamas karÅ¡tas vanduo, o duÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Taip pat kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į duÅ¡Ä , kiekvienÄ kartÄ buvo iÅ¡duodama po 30 g muilo, o nuo 2017 m. sausio 1 d. duÅ¡inėse patalpose įrengti kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie buvo pildomi pagal poreikį. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė.

Siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Ginčo laikotarpiu, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo įstaigoje, dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų, sÄ skaita. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. buvo laikomas Vilniaus PN neužtikrinant privatumo duÅ¡e, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u, t. y. pertvaros neužtikrino privatumo. Taip pat pareiÅ¡kėjas buvo matomas pareigÅ«nams per duryse įrengtÄ stebėjimo langelį.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir (ar) persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C, 18 punkte įtvirtinta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo patalpas.

Pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.

Ä® duÅ¡ines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . Patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcijos priemones. DuÅ¡inėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, t. y. įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡viečia patalpÄ .

DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia. DuÅ¡uose nuolat tiekiamas karÅ¡tas vanduo, o duÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones (b. l. 8–12). Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugsėjo mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl E. L. skundo” nurodyta, kad Vilniaus PN buvo trylika duÅ¡inių patalpų, kurių įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimus. Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpos duryse buvo įrengtas stebėjimo langelis arba akutė, o siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Vilniaus PN prižiÅ«rėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalėjo periodiÅ¡kai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį (b. l. 15).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama teisė kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovės atsovo pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos patikrinimo aktai (b. l. 17–142) nagrinėjamu aspektu nėra aktualÅ«s, kadangi pareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, jog kartÄ per savaitę buvo vedamas į duÅ¡Ä , taip pat duÅ¡o patalpų atitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus PN užtikrino pareiÅ¡kėjo privatumÄ prausiantis duÅ¡e įrengtomis pertvaromis, kurių aukÅ¡tis 1,6 m, atstumas tarp pertvaros ir grindų – 0,4 m, plotis – 1,2 m (b. l. 8–12). Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato Å¡ioms įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvaras, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Tačiau, teismo vertinimu, pertvarų duÅ¡o patalpose neįrengimas ar duÅ¡o patalpų įrengimas tokiu bÅ«du, kad besimaudantis duÅ¡e nuteistasis (suimtasis) yra (gali bÅ«ti) stebimas pareigÅ«nų per duryse įrengtÄ stebėjimo langÄ , sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko asmens privatumo buvimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 81 punktu, viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpoje, esančioje priežiÅ«ros poste, įrengtas stebėjimo langas. LVAT akcentavo, kad, vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neiÅ¡vengiami, tačiau Å¡i instrukcijos nuostata turi bÅ«ti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę.

Asmens maudymasis duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr., pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (su pertraukomis) (b. l. 8–12), tačiau pareiÅ¡kėjas ginčija laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., iÅ¡ viso 158 paras, todėl Å¡is laikotarpis laikytinas ginčo laikotarpiu.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN pateikė duomenis, jog asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros (b. l. 8–12, 15), tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog duÅ¡inėse patalpose esantys stebėjimo langeliai bÅ«tų bent iÅ¡ dalies uždengti, taip užtrikrinant asmens privatumÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog įrengtos pertvaros duÅ¡uose, tačiau bent iÅ¡ dalies nuo duryse esančio stebėjimo langelio neatskirtos užuolaida, neužtikrino pakankamo pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis duÅ¡u.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas priklauso didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savęs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtÄ stebėjimo langÄ bÅ«tų bÅ«tinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u, iÅ¡ viso 158 paras. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ taip pat kildina iÅ¡ aplinkybės, jog persirenginėjant, Å¡luostantis ar einant pasiimti Å¡ampÅ«no buvo matomas kitiems asmenims.

Lietuvos higienos normos 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla, sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo (apsirengimo) kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 8 punkte nustatyta, kad režiminėje teritorijoje įrengiami gyvenamieji pastatai su kameromis suimtiesiems laikyti, ūkio darbus atliekančių nuteistųjų bendrabutis (kameros), sporto aikštelė, sportui skirtos patalpos, drausmės izoliatorius, apsaugos ir priežiūros, socialinės reabilitacijos, psichologinės, vidaus tyrimų ir kitų tarnybų patalpos, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su paciento stebėjimo palatomis, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, religinių apeigų atlikimo patalpos, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, patalynės, suimtųjų aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, dirbtuvės ir kiti ūkiniai pastatai bei patalpos.

Vilniaus PN nurodė, kad dušų patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcijos priemones (b. l. 8–12, 15). Akcentuotina, kad nacionaliniai teisės aktai nenustato pareigos duÅ¡o patalpose įrengti atskirus persirengimo kambarius. Atsižvelgiant į tai, pats atskirų persirengimo kambarių neįrengimas nėra neteisėtas veiksmas. Lietuvos higienos normoje 134:2015 nenumatytas reikalavimas, kad tokio pačio lygio privatumas kalinamiems asmenims bÅ«tų užtikrinamas persirengimo metu, t. y. kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose, Å¡luostantis, ar einant pasiimti Å¡ampÅ«no. Dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo nurodyto pažeidimo teismas nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Toks vertinimas atitinka ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (žr. pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019). Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, jog duÅ¡inėse patalpose perisrenginėjant, Å¡luostantis ar einant pasiimti Å¡ampÅ«no, jam galėjo kilti tam tikri nepatogumai, tačiau esant tai aplinkybei, kad Vilniaus PN neturėjo pareigos duÅ¡inėse patalpose įrengti atskirus persirengimo kambarius, kuriuose pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų matomas kitų asmenų nei persirenginėjant, nei Å¡luostantis, nei einant pasiimti Å¡ampÅ«no, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušinių patalpų įrengimas neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi nebuvo įrengtos pakabinamos lentynos, o suolas buvo tik vienas. Kaip minėta, nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, tačiau Vilniaus PN nurodė, jog patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė (b. l. 8–12, 15). Pareiškėjo teigimu, jam nepakako vieno suolo dušinėse patalpose, bei trūko pakabinamos lentynos, tačiau teismas pažymi, jog dušinėse patalpose buvo pakabos, lentynėlė ir suoliukas.

Be to, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir nenurodė, kokiu aspektu jam kilo neturtinė žala dėl nepakankamai įrengtų baldų duÅ¡inėse patalpose, taip pat kuriose duÅ¡inėse patalpose jų nepakako, o tik abstrakčiai nurodė, kokių baldų jam trÅ«ko. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais dėl nepakankamai įrengtų baldų duÅ¡inėse patalpose. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės dėl nepakankamai įrengtų baldų duÅ¡inėse patalpose.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog Vilniaus PN bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl neužtikrinto privatumo duÅ¡e, iÅ¡ viso 158 paras, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 50 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), neturtinei žalai atlyginti priteistina 50 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė