2021-03-31 Nr. AB-6380-3-61-3-02004-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-858-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02004-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos investicija“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kamintos investicija“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. A33(1)-3055-(25.3.1) (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 9 d. prašymą pakeisti 2018 m. lapkričio 2 d. išduotų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FP-841-18 (toliau – ir Projekto reikalavimai) 5.7 punktą leidžiant keisti žemės sklypo paskirtį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritoriją. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 10,53 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Žemės sklypas), kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypas pareiškėjui priklauso daugiau nei 10 metų. Pareiškėjas kreipėsi į planavimo organizatorių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyrių su prašymu organizuoti jam priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, kurio tikslas padalinti Žemės sklypą į du ir daugiau sklypų keičiant žemės sklypo paskirtį. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1634-(14.48.123.) (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus Įsakymas) buvo pradėtas rengti pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, pertvarkyti žemės sklypą – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Administracija planavimo organizatoriui 2018 m. lapkričio 2 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-841-18, kurių 3 punkte nustatyta, kad formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, patikslintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu (toliau – ir Specialusis planas), patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571.

2.2. Pareiškėjas, turėdamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus Įsakymą ir Projekto reikalavimus, kreipėsi į projektuotoją UAB „Vildomus“ Projekto parengimui. Pradėjus rengti Projektą ir išanalizavus Žemės sklypo esamą būklę, galiojančius Vilniaus rajono savivaldybės Bendrąjį ir Specialųjį planą paaiškėjo, kad dalis Žemės sklypo (apie 0,67 ha vakarinėje sklypo dalyje) patenka į U1 užstatymo zonos teritoriją, kita dalis – į U2 užstatymo zonos teritoriją. Pagal Specialiojo plano aiškinamojo rašto „Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms“ 13 punktą – SP planuojamose U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir UI teritorijas, jeigu tai leis esamų ir planuojamų gamybos bei sandėlių zonų poveikis aplinkai. Prie planuojamo sklypo nėra gamybos ar sandėliavimo teritorijų, sklypas nepatenka į Vilniaus oro uosto pakilimo takų viršnorminio triukšmo poveikių zoną, teritorijos reljefas – nelygus, aukščių perkritimas apie 8 m. Todėl pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti Projekto reikalavimų 5.7 punktą leidžiant keisti Žemės sklypo paskirtį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, nes būtent tokia sklypų paskirtis užtikrintų efektyviausią pareiškėjui priklausančio sklypo panaudojimą ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Administracija skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą nurodydama, jog, atsižvelgiant į Žemės sklypo plotą ir Bendrajame plane šioje vietovėje planuojamą urbanizaciją, Žemės sklype yra didelės komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės, todėl Administracija nepritaria, kad būtų formuojami gyvenamosios paskirties žemės sklypai.

2.3. Atsakovo Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžia jo nuosavybės teises, todėl yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas pakeisti Projekto reikalavimų 5.7 punktą leidžiant formuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypus. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje, yra nemotyvuotas. Nuoroda į Žemės sklypo plotą negali būti laikoma tinkamu faktiniu Sprendimo priėmimo pagrindu.

Pagal Specialųjį planą nėra draudimo keisti paskirtį į gyvenamosios paskirties, o kaip tik numatyta jog SP planuojamose U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U1 teritorijas, jeigu tai leis esamų ir planuojamų gamybos bei sandėlių zonų poveikis aplinkai. Esamų gamybos ir sandėlių zonų ginčo teritorijoje nėra ir jos neplanuojamos. Vadinasi, būtent Žemės sklypo savininkas sprendžia kaip efektyviau panaudoti savo nuosavybę ir pasirinkti formuojamų žemės sklypų paskirtį atsižvelgiant į galiojantį bendrąjį planą.

Atsakovas Sprendimu tik nepritaria gyvenamosios paskirties žemės sklypų formavimui. Atsisakymas turi būti motyvuotas, nurodant konkrečių teisės aktų nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą. Atsakovas, atsisakydamas pakeisti Planavimo reikalavimų 5.7 punktą, nenurodė konkrečių teisės aktų straipsnių ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kurie draustų/ draudžia gyvenamosios paskirties žemės sklypų formavimą, nenurodė kuo vadovaujantis sprendė dėl didelės komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės. Komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybes apsprendžia ne sklypo plotas, o ekonominė situacija, savininko veiklos pobūdis, galimybės siekis kuo efektyviai panaudoti jam priklausantį turtą.

Bendrajame plane nustatyta tik kaip turėtų būti vystomos atitinkamos teritorijos, tačiau jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad žemės sklypo savininkai privalo įgyvendinti savivaldybės numatytus prioritetus, juolab, kad bendrajame plane nustatytas alternatyvus urbanizacijos būdas teritorijoje, į kurią patenka didesnė dalis pareiškėjo Žemės sklypo. Vilniaus rajono savivaldybės ginčo teritorijai nėra parengtų regioninės plėtros planų, patvirtintų investicinėmis ir atskirų ūkio šakų plėtros programomis (projektais) bei kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimų, darančių įtaką rengiamo Projekto sprendiniams numatant gyvenamosios paskirties žemės sklypų formavimą.

Todėl atsakovo atsisakymas pakeisti Projekto reikalavimų 5.7 punktą leidžiant formuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypus yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Projekto reikalavimai buvo išduoti 2018 m. lapkričio 2 d., pareiškėjas su jais susipažino, pastabų ar pretenzijų dėl Projekto reikalavimų 5.7 punkto nereiškė. Pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą, tačiau šia galimybe per įstatymo nustatytą terminą nepasinaudojo, todėl prašė taikyti ieškinio senatį. Pagal Specialųjį planą, Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U2 funkcinio prioriteto) teritoriją. U (Urbanistinių teritorijų) kraštovaizdžio tvarkymo zona, tai zona, kurioje numatomas aglomeruotas intensyvus ir dispersinis užstatymas, įvairaus pobūdžio rekreacija, tausojantis miškų ūkis ir konservacija. Vyraujanti kitos paskirties žemė, daroma įtakos Vilniaus miesto aglomeracinio proceso. Planuojamas kitos paskirties žemės dominavimas iki 80 proc. visos zonos ar atskiro kaimo teritorijos keičiant žemės ūkio paskirties žemę. Galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai. Minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai – 0,10 ha, o gamtiniame karkase – 0,15 ha. U1 (Gyvenamųjų vietovių grupė) – tai gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, bendro naudojimo ir rekreacinės teritorijos su joms reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. U2 (Gamybos ir sandėlių grupė) – tai pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorijos. Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punkte numatyta, kad: „SP planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms“. Šis reglamentų nustatymas neturėtų prasmės, o Specialiuoju planu numatytos teritorijos skirstymas į UI ir U2 teritorijas būtų tik formalus, jei visose U1 teritorijose galima būtų planuoti ir U2 teritorijas. Todėl Specialiojo plano numatytos teritorijos skirstymas į U1 ir U2 teritorijas, kaip ir įpareigojimas vertinti galimą neigiamą poveikį esamoms ir būsimoms gyvenvietėms, nėra savitikslis – jis skirtas subalansuoti sprendinius ir užtikrinti darnią Vilniaus rajono plėtrą.

3.2. Atsakovas Projekto reikalavimų išdavimo metu ir vėliau, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, manė, kad Specialiajame plane numatytos išimties negalima taikyti pareiškėjo Projekto atveju, nes: 1) Žemės sklypo teritorijoje yra didelės komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės, todėl naujai formuojami gyvenamosios paskirties sklypai būtų apsupti U2 (Gamybos ir sandėlių grupė) – tai pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorijos, kas tikrai turėtų neigiamą poveikį planuojamai gyvenvietei; 2) išimtis numato, kad: (...) U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas (...), tuo metu norint pritaikyti šią išimtį pareiškėjo Žemės sklypui, ji turėtų būti suformuluota priešingai – U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U1 teritorijas. Akivaizdu, kad planas tokių išimčių nenumato.

3.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Bendrajame plane nustatyta tik kaip turėtų būti vystomos atitinkamos teritorijos, tačiau jokiame teisės akte nėra nurodyta, jog žemės sklypo savininkai privalo įgyvendinti savivaldybės numatytus prioritetus, juolab, kad Bendrajame plane nustatytas alternatyvus urbanizacijos būdas teritorijoje, į kurią patenka didesnė dalis pareiškėjo Žemės sklypo. Pagal Bendrojo ir Specialiojo planų sprendinius Žemės sklypas patenka į U2 kraštovaizdžio tvarkymo zoną ir tai nėra kažkoks Vilniaus rajono savivaldybės prioritetas, o tiesiog tvarkymo zona, kurios reglamentai yra privalomi pareiškėjo Žemės sklypui ir visiems kitiems žemės sklypams, esantiems Vilniaus rajone. Nuo pat Projekto rengimo pradžios Administracija aiškiai suformulavo Projekto rengimo sąlygas, viena iš jų buvo numatyta Projekto reikalavimų 5.7 punkte – į kokią žemės naudojimo paskirtį gali būti keičiama esama Žemės sklypo paskirtis. O pareiškėjo vadinamas alternatyvus urbanizacijos būdas yra taikomas žemės sklypams, esantiems U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonose, o ne atvirkščiai. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų normomis bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, motyvuotai priėmė Sprendimą atsisakyti keisti Projekto reikalavimų 5.7 punktą, tai sudaro prielaidą konstatuoti, jog atsakovo veiksmai ir skundžiamas sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 10,53 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės Specialųjį planą Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U2 funkcinio prioriteto) teritoriją. Pareiškėjas kreipėsi į planavimo organizatorių NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype parengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 26 d. Įsakymu buvo pradėtas rengti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, pertvarkyti žemės sklypą – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Administracija planavimo organizatoriui 2018 m. lapkričio 2 d. išdavė Projekto reikalavimus, kurių 3 punkte numatyta, kad formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai:

Bendrasis planas, patikslintas Specialiuoju planu. Projekto reikalavimų 5.6 punktu nustatyta keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą vadovaujantis Specialiuoju planu patikslinto Bendrojo plano sprendiniais numatomoje urbanizuoti kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, o 5.7 punktu nustatyta, jog žemės sklypo paskirtis gali būti keičiama į kitos paskirties žemės – komercinės paskirties objektų teritorijas ar pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Pareiškėjas, turėdamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus Įsakymą ir Planavimo reikalavimus kreipėsi į projektuotoją dėl Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto parengimo. 2019 m. kovo 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl Projekto derinimo.

Administracija 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. A33(1)-1740-(4.22) atsisakė derinti Projektą, nes jis neatitiko Projekto reikalavimų. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. A34(1)-1989 kreipėsi į Administraciją su prašymu pakeisti Projekto reikalavimų 5.7 punktą. Administracija ginčijamame Sprendime nurodė, kad negali sutikti keisti Projekto reikalavimų 5.7 punkto, nes Žemės sklypo teritorijoje yra didelės komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės, todėl Administracija nepritaria, kad būtų formuojami gyvenamosios paskirties sklypai.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi, 21 straipsnio 1 punktu, 37 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 10-2 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjas iš esmės skundžia Projekto reikalavimų 5.7 punktą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Projekto reikalavimai buvo išduoti 2018 m. lapkričio 2 d., pareiškėjas su Projekto reikalavimais susipažino, pastabų ar pretenzijų dėl Projekto reikalavimų, įskaitant ir 5.7 punktą, nereiškė, o pradėjo įgyvendinti Projekto reikalavimus – rengė Projektą, jį teikė derinti ir kt., kas tik patvirtina, jog pareiškėjas (juridinis asmuo) suprato Projekto reikalavimus. Pareiškėjui nesutikus su Projekto reikalavimų 5.7 punktu, jis turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti skundą teismui. Atsakovas prašė taikyti senaties terminą ir bylą nutraukti, tačiau, teismo teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija Projekto reikalavimų, ginčo dalykas yra 2019 m. gegužės 9 d. Sprendimas (raštas).

8. Teismas įvertino Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punktą, kad specialiojo plano planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Toks Specialiojo plano reglamento nustatymas netektų prasmės, o Specialiuoju planu numatytos teritorijos skirstymas į U1 ir U2 teritorijas būtų tik formalus, jei U1 teritorijose galima būtų planuoti ir U2 teritorijas. Todėl Specialiojo plano numatytos teritorijos skirstymas į UI ir U2 teritorijas, kaip ir įpareigojimas vertinti galimą neigiamą poveikį esamoms ir būsimoms gyvenvietėms, yra skirtas subalansuoti sprendinius ir, kaip nurodo atsakovas, užtikrinti darnią Vilniaus rajono plėtrą. Teismas įvertino ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 25 punktą.

9. Teismas nurodė, kad vienas esminių žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimų yra atitikimas teritorijos bendrajam planui. Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniai yra privalomi. Nagrinėjamu atveju Projekto reikalavimų 5.7 punkte yra aiškiai numatyta, jog Žemės sklypo paskirtis gali būti keičiama į kitos paskirties žemės – komercinės paskirties objektų teritorijas ar pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Specialusis planas nenumato galimybių U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse planuoti ir U1 teritorijas. Be to, atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog Žemės sklypo teritorijoje yra didelės komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės, todėl naujai formuojami gyvenamosios paskirties sklypai būtų apsupti U2 (gamybos ir sandėlių grupė) – tai pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorijos, kas turėtų neigiamą poveikį planuojamai gyvenvietei.

10. Teismo nuomone, ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Ginčo Sprendimas yra motyvuotas, iš esmės galima suprasti atsakovo rašto turinį, be to, pateiktas skundas teismui tik patvirtina, jog pareiškėjas gerai suprato atsakovo atsisakymo motyvus – faktinį pagrindą ir rezultatą – netenkinti pareiškėjo prašymo. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėju, jog ginčijamame Sprendime turėjo būti aiškiau išdėstytas teisinis pagrindas, tačiau ginčo Sprendimas yra betarpiškai susijęs su Projekto reikalavimais, kuriuose yra nurodyti teisės aktai, kuriais buvo vadovautasi priimant Projekto reikalavimus. Teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino VAĮ 8 straipsnį, nukrypo nuo suformuotos šios normos taikymo praktikos. Atsakovo Sprendime nėra pateiktas nei teisinis, nei faktinis pagrindas, paaiškinantis, kodėl pareiškėjo prašymas pakeisti Projekto reikalavimų 5.7 punktą buvo atmestas. Sprendimas yra teisiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas galiojančiais teisės aktais, kas akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms VAĮ 8 straipsnio nuostatoms bei, vadovaujantis formuojama teismų praktika, laikoma absoliučiu ginčijamo administracinio akto negaliojimo pagrindu.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas Sprendimo teisinius motyvus turėjo numanyti iš Projekto reikalavimuose esančių duomenų, yra visiškai nepagrįsta, nes, vadovaujantis VAĮ ir suformuotos praktikos reikalavimais, teisiniai argumentai turi būti tiesiogiai išdėstyti Sprendime. Nei VAĮ, nei suformuota teismų praktika nenumato, jog teisinis pagrindimas gali būti numanomas iš kitų dokumentų. Projekto reikalavimuose yra išvardinti teisės aktai, kuriais remiantis šie reikalavimai buvo paruošti, tačiau visiškai neaišku ir nesuprantama, kodėl, teismo nuomone, tie patys teisės aktai taikytini pareiškėjo pateikto prašymo išnagrinėjimui ir skundžiamo sprendimo priėmimui.

Prašyme buvo pateikta naujai paaiškėjusi informacija, t. y. konkrečiai išskirta, jog dalis Žemės sklypo (apie 0,67 ha vakarinėje sklypo dalyje) patenka į U1 užstatymo zonos teritoriją. Įvertinus tai, kad prašymas buvo grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis bei naujais teisiniais argumentais, akivaizdu, jog šios faktinės aplinkybės ir teisinis prašymo pagrindas turėjo būti įvertinti remiantis aktualiais su prašyme išdėstytu reikalavimu susijusiais teisės aktais, o nenumanomi iš kitų dokumentų. Sprendime yra tik bendro pobūdžio teiginiai apie tai, jog nenurodytais kriterijais įvertinęs Žemės sklypo plotą bei ginčo vietovėje planuojama urbanizaciją, atsakovas nepritaria pozicijai formuoti gyvenamosios paskirties žemės plotams.

Toks Sprendime pateiktas argumentavimas objektyviai įrodo, kad Sprendimas buvo grindžiamas išimtinai subjektyvia atsakovo atstovų nuomone ir noru/nenoru pritarti pareiškėjo prašymui ir, kad joks objektyvus ir išsamus prašymo nagrinėjimas nevyko, kas iš esmės apribojo pareiškėjo galimybes ginti savo teises teisme. Nurodyti Sprendimo trūkumai yra esminiai, o atsakovas negali taisyti priimto Sprendimo trūkumų teisme, nurodydama papildomą ir kitokį teisinį akto pagrindimą. Tik iš atsakovo pateikto atsiliepimo tapo aišku, kad, atsakovo nuomone, galiojantis Vilniaus rajono teritorijos Bendrasis ir Specialusis planas neva nenumato galimybės U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse planuoti ir U1 teritorijas.

11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašymas prieštarauja galiojantiems Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniams, nes jie neva nenumato galimybės U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse planuoti ir U1 teritorijas. Teismo cituojamo Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 13 punkte (kuris dėl neaiškių priežasčių buvo teismo ignoruotas) yra įtvirtinta, kad “SP planuojamose U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U1 teritorijas, jeigu tai leis esamų ir planuojamų gamybos bei sandėlių zonų poveikis aplinkai”. Priešingai nei klaidingai konstatuota teismo, galiojantys Specialiojo plano sprendiniai įtvirtina galimybę U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse planuoti ir U1 teritorijas. Ši aplinkybė objektyviai įrodo priimto teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, nes jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais argumentais.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo teritorijoje negalima formuoti gyvenamųjų teritorijų, nes ji esą būtų apsupta pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių bei kitų sandėliavimo objektų teritorijų. Tokie atsakovo motyvai Sprendime pateikti nebuvo, todėl pareiškėjo galimybės paneigti šiuos teiginius nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės paneigtos. Pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių pateikti tokius atsakovo teiginius paneigiančius įrodymus, nes nežinojo, kad atsakovas ir, tuo labiau teismas, remsis tokiais teiginiais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas pakeisti Projekto reikalavimų 5.7 punktą yra pagrįstas būtent siekiu racionaliai išnaudoti ginčo Žemės sklypo teritoriją. Priešingai nei nurodo atsakovas ir teismas, gyvenamųjų teritorijų planavimas Žemės sklypo teritorijoje nedarytų jokios neigiamos įtakos aplinkai bei esamai teritorijos urbanistinei situacijai, nes prie planuojamo sklypo nėra gamybos ir sandėliavimo teritorijų. Priešingai, su Žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose yra numatyta vystyti gyvenamąsias teritorijas, jų paskirtis ir naudojimas būdas pakeisti į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, yra išduoti statybos leidimai. Pareiškėjas šiuo metu kreipėsi į architektą su prašymu parengti faktinės situacijos analizę apie ginčo teritorijoje esamą urbanistinę situaciją; dalis Žemės sklypo patenka į U1 užstatymo zoną, kas dar kartą įrodo, kad Žemės sklypas ribojasi su gyvenamosiomis teritorijomis; Žemės sklypas nepatenka į Vilniaus oro pakilimo takų viršnorminio triukšmo poveikių zoną, teritorijų reljefas nelygus, aukščių perkritimas apie 8 m; Žemės sklypas nutolęs nuo Vilniaus miesto ribos 250 metrų, nuo Grigaičių gyvenvietės ir Aukštutinio Pavilnio – apie 2,5 km, nuo lokalios urbanistinės ašies – Juodojo kelio – apie 400 m. (duomenys neskelbtini) (1300 gyventojų) yra pagrindinė mokykla, laisvalaikio centras, paštas, prekybos centras, t. y. esanti infrastruktūra yra pakankami gerai išvystyta.

12. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Administracija, vadovaudamasi teisės aktų normomis bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, motyvuotai priėmė Sprendimą atsisakyti keisti Projekto reikalavimų 5.7 punktą, tai sudaro prielaidą konstatuoti, jog Administracijos veiksmai ir Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Ginčo Sprendimas yra motyvuotas, iš esmės galima suprasti atsakovo rašto turinį, be to, pateiktas skundas teismui tik patvirtina, jog pareiškėjas gerai suprato atsakovo atsisakymo motyvus – faktinį pagrindą ir rezultatą – netenkinti pareiškėjo prašymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Pareiškėjas siekia pakeisti jam priklausančio žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į „kitą“, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją.

15. Žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad „Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.“ (1 d.) „Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“ (2 d.) „Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.<...>“ (6 d.).

16. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir/ar būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

17. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo naudojimo sąlygas reglamentuoja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano (toliau – ir Kraštovaizdžio planas), patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, sprendiniai.

18. Šiuose sprendiniuose yra nustatyta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, kad šioje teritorijoje gali būti kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal naudojimo būdą gali būti priskiriami: 1. pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorijoms (U 2); 2. gyvenamosioms, visuomeninėms, komercinėms, bendro naudojimo ir rekreacinėms teritorijoms su joms reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra (U 1).

19. Iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra numatytos ir išimtys, kurios nustatytos Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 ir 13 punktuose. Šios išimtys nustato: 1. kad specialiojo plano planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms (12 p.); 2. Specialiojo plano planuojamose U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U1 teritorijas, jeigu tai leis esamų ir planuojamų gamybos bei sandėlių zonų poveikis aplinkai (t. 1; b. l. 25).

20. Iš šių taisyklių, numatančių išimtis, matyti, kad yra galima situacija, kai U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, ir priešingai, kai U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U1 teritorijas, tačiau tai daryti galima tik tais atvejais, jeigu „įsiterpusi“ (U1 arba U2) į kitą zoną teritorija leis tinkamai, be neigiamo poveikio naudoti gyvenamąją teritoriją (U1), tiek nustatytoje U1 zonoje, tiek „įsiterpusią“ (U1) į U2 zoną.

21. Tai reiškia, kad minėtų išimčių taikymą lemia faktinės aplinkybės nustatymas, jog invazijos į kitos zonos teritoriją atveju nebus neigiamo poveikio planuojamai gyvenvietei.

22. Byloje duomenų, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu nustatyta tvarka buvo konstatuota tokia aplinkybė, nėra. Iš pareiškėjo 2019 m. balandžio 9 d. prašymo, adresuoto atsakovui ir kuriuo buvo inicijuotas ginčijamo sprendimo (2019 m. gegužės 9 d. Nr. A33(1)-3055-(25.3.1)) priėmimas matyti, kad pareiškėjas šia aplinkybe savo prašymo negrindė taip pat (t.; b. l. 23).

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypas yra 10,53 ha ploto, iš kurio tik apie 0,67 ha patenka į U1 užstatymo zonos teritoriją, kita dalis – į U2 užstatymo zonos teritoriją. Pareiškėjas siekia visą šį plotą, minėtų išimčių tvarka, priskirti U1 zonai. Šios aplinkybės, pačios savaime, duoda pagrįstą pagrindą prielaidai, kad tokios apimties žemės sklypo ploto invazija iš U2 zonos į U1 zoną gali daryti neigiamą poveikį planuojamai gyvenvietei U2 zonos teritorijoje.

24. Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovo atsisakymas taikyti pareiškėjo atžvilgiu minėtas išimtis yra pagrįstas ir teisingas, nes sprendimo priėmimo metu, nustatyta tvarka, nebuvo nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė (nebuvo faktinio pagrindo), kuri leistų taikyti šias išimtis.

25. Nepagrįsti ir tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir pan. Iš sprendimo matyti, kad jame yra nurodytos faktinės aplinkybės bei teisinis pagrindas, jog pagal Bendrojo plano ir Kraštovaizdžio plano sprendinius, didžioji pareiškėjo žemės sklypo dalis patenka į U2 zonos teritoriją, kurioje numatyta komercinės ir gamybinės veiklos plėtra, todėl netikslinga šioje teritorijoje planuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypus.

26. Minėta, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir yra tas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis gali būti keičiama žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas. Tai lemia, kad atsakovas ginčijamame sprendime, nurodydamas Bendrojo plano ir Kraštovaizdžio plano sprendinius, nurodė tinkamą bei teisingą teisinį pagrindą, kuris ir reglamentuoja šiuos teisinius santykius. Šiuo atveju ir faktinė aplinkybė, jog didžioji pareiškėjo žemės sklypo dalis patenka į U2 zonos teritoriją, buvo pakankama priimti ginčijamą sprendimą, atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą, kad jo žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas būtų pakeisti į leidžiančią šiame sklype vykdyti gyvenamųjų namų statybą. Dėl šių priežasčių, priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.

27. Netenkintas ir prašymas pridėti papildomus įrodymus pateiktus apeliacinės instancijos teismui.

28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta „Jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.“ Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, jog įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui ir jame turi būti tiriami, o nauji įrodymai, kaip išimtis, priimami ir tiriami apeliacinės instancijos teisme, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29. Iš pareiškėjo teikiamų naujų įrodymų matyti, kad juose nurodomos faktinės aplinkybės egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismai nagrinėja ginčus, kurie yra fiksuojami laike, t. y. ginčijamų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas pagal tas faktines aplinkybes, kurios egzistavo ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Minėta, kad byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu nustatyta tvarka nebuvo konstatuota šiai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė, jog leidimas pareiškėjo žemės sklype vykdyti gyvenamųjų namų statybą neturės neigiamo poveikio šiai gyvenamajai teritorijai, kuri bus gamybinės ir komercinės teritorijos zonoje. Todėl tokio pobūdžio įrodymo teikimas apeliacinės instancijos teismui yra procesinis netikėtumas kitai proceso šaliai, iš kurios yra atimta galimybė šį įrodymą vertinti ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

30. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos investicija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys