6c6fb2e5-3eff-4fd7-a64e-306eb2579aec · Kauno apygardos teismas

                                                          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-203-594/2017                                                          Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-08841-2016-2                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Kelių policijos valdyba) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimo D.

C. (toliau – D. C.) administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : D. C. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų bauda už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 20 d., apie 12.44 val., Kaune (duomenys neskelbtini), 0 aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz E320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti.

Å iais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalį už tai, kad D. C. 2016 m. lapkričio 20 d., apie 12.44 val., (duomenys neskelbtini), 0 aukÅ¡to automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz E320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privertė jÄ slysti Å¡onu, slysdamas Å¡onu pavojingai manevravo tarp kitų transporto priemonių, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų iÅ¡reiÅ¡kė ypatingÄ nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, savo iÅ¡skirtinumÄ , kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, D.

C. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimu buvo nutraukta. Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimÄ , paskiriant D. C. administracinę nuobaudÄ ATPK 1242 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Apeliacinio skundo duomenimis, D. C. automobilį vairavo aikÅ¡telėje stovint keleiviniam autobusui ir keliems lengviesiems automobiliams, dėl ko, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog analizuojamo įvykio metu įvykio vietoje kitų automobilių nebuvo, Kelių policijos valdybos vertinimu, yra nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu pažymima, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kurioje D. C. atliko neteisėtus veiksmus, yra gausiai lankoma vieta, o analizuojamo įvykio dienÄ buvo sekmadienis, kai Å¡ioje vietoje ne tik gausiai pravažiuoja transporto priemonės, bet ir vaikÅ¡to pėstieji. D. C. neturi teisės vairuoti transporto priemones, kas rodo, jog jo vairavimas kėlė dar didesnį realų pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka skaudžių pasekmių buvo iÅ¡vengta. Å ios aplinkybės, Kelių policijos valdybos įsitikinimu, tik patvirtina, kad D.

C. vairavimas turi chuliganiÅ¡ko vairavimo požymių. Jis, bÅ«damas pavyzdingu vairuotoju, turėjo ne tik įgyti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir suvokti, jog byloje pateiktame vaizdo įraÅ¡e jo užfiksuotas vairavimo bÅ«das kelia didelę grėsmę eismo saugumui. Nesutikdamas su Kelių policijos valdybos apeliaciniu skundu, D. C. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Kelių policijos valdybos apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas k o n s t a t u o j a : Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teisėtas nutarimas (nutarti) yra tada, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis ANK ir kitų teisės normų reikalavimų, pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.Aptarto teisinio reguliavimo bei Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumÄ , spręstina, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ bei jų tarpusavio sÄ sajÄ , taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 569 straipsnio (ATPK 257 straipsnio) reikalavimus, kas esmingai įtakojo jo iÅ¡vadas dėl D.

C. nekaltumo jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Ä®vertinęs nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir apeliacinės instancijos teismo patikrintus įrodymus, neabejotinai patvirtinančius D. C. kaltę dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo, aukÅ¡tesnysis teismas nustato, kad: D. C. 2016 m. lapkričio 20 d., apie 12.44 val., (duomenys neskelbtini), 0 aukÅ¡to automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė neįgyta, vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz E320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privertė transporto priemonę slysti Å¡onu, slysdamas Å¡onu pavojingai manevravo tarp kitų transporto priemonių, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų iÅ¡reikÅ¡damas ypatingÄ nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, savo iÅ¡skirtinumÄ , kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punkto reikalavimus.

Tai betarpiÅ¡kai patvirtina nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai, kurių patikimumu, objektyvumu ir pakankamumu aukÅ¡tesnysis teismas neabejoja. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu sutinkant su Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo argumentais, visų pirma pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Asmeniui pažeidus Å¡iuos reikalavimus, sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas. Pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį chuliganiÅ¡kas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ , chuliganiÅ¡kas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

IÅ¡ komentuojamų teisės normų seka, kad chuliganiÅ¡ko vairavimo bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos, kurios, sutinkamai su vieningai Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, suvokiamos kaip tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Remiantis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, D. C., jo paties teigimu, važiuodamas naujai įsigyta maÅ¡ina užsuko į aikÅ¡telę, kurioje buvo daug vietos, ir nieko blogo nenorėdamas padarė kelis manevrus tikrindamas automobilio manevringumÄ ir stabilumÄ . Atliekant Å¡iuos veiksmus, automobilis pradėjo slysti Å¡onu ir apsisuko, po ko, D. C. iÅ¡važiavo ten, kur planavo važiuoti (b. l. 1). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas analizuojamo įvykio aplinkybes D. C. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, papildomai nurodydamas, kad tokius veiksmus jis atliko ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Žmonių aplink nebuvo, kitos maÅ¡inos buvo toli, todėl jis manė, kad tai daryti yra saugu. Å iai įvykių sekai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir D. C. atsiliepime į Kelių policijos valdybos apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytos aplinkybės. Tokius D. C. veiksmus neabejotinai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kaip D. C. vairuojamas automobilis Mercedes-Benz E320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į (duomenys neskelbtini), 0 aukÅ¡to automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kurioje tuo metu stovėjo keleivinis autobusas bei keli lengvieji automobiliai.

Ä®važiavęs į aikÅ¡telę, jis, vairuodamas savo transporto priemonę, jÄ privertė slysti Å¡onu, tokius veiksmus atlikdamas pakartotinai ne vienÄ kartÄ . Å ie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, buvo akivaizdžiai sukelti tyčia, dirbtinai, o ne dėl nuo vairuotojo valios nepriklausančių veiksnių – pvz. automobilio stabilumo kontrolės praradimo dėl slidžios kelio dangos. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, jog aikÅ¡telės asfalto danga yra sausa, kuriai esant, automobilio slydimas Å¡onu be aktyvių vairuotojo veiksmų yra praktiÅ¡kai neįmanomas.

Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, jog, kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, D. C. veiksmai – slydimas šonu, buvo pradėti ir atlikti šalia aikštelėje stovėjusio keleivinio autobuso, o užbaigti – visai netoli aikštelėje esančios pėsčiųjų perėjos (b. l. 21), kas neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir aikštelėje bet kuriuo metu galinčių pasirodyti pėsčiųjų sveikatai ar net gyvybei. Nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir pirmos instancijos teismo liudytoja apklausta D.

L..Toks D. C. vairavimo bÅ«das, prieÅ¡ingai nei skundžiamu nutarimu traktavo pirmosios instancijos teismas, neabejotinai atitinka chuliganiÅ¡ko vairavimo požymius. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad taip vairuoti vertinamo įvykio metu D. C. nebuvo jokios pateisinamos priežasties, o jo nurodomi motyvai dėl noro patikrinti automobilio manevringumÄ tik patvirtina D. C. tyčiÄ taip vairuoti. Toks D. C. vairavimas (įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kur tuo metu buvo ir kitų automobilių, staigus stabdymas, nevienkartinis dirbtinis slydimas Å¡onu nesant jokio reikalingumo) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, dėl ko, jis pripažintinas chuliganiÅ¡ku, keliančiu potencialiÄ grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams (tai vyko sekmadienį, gausiai lankomoje stovėjimo aikÅ¡telėje), bet ir pačiam vairuotojui.

Pažymėtina ir tai, kad tokie manevrai automobiliu (iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matosi netgi iÅ¡ po padangų rÅ«kstantys dÅ«mai) neabejotinai gadina ir kelio dangÄ , ženklinimo linijas. Abejoti tuo, jog tokie D. C. veiksmai buvo atlikti tyčia, t. y. jam suvokiant prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo pobÅ«dį, aukÅ¡tesniajam teismui taip pat nekyla. Tai patvirtina ne tik aukščiau aptarti jo parodymai, kuriais jis pripažino esmines jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybes, bet ir tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir iÅ¡ jų kylančios vairuotojo pareigos jam buvo neabejotinai žinomi, kadangi D.

C. teigimu, pažeidimo padarymo metu, jis mokėsi siekdamas įgyti teisę vairuoti Lietuvoje, Å¡iuo metu jau yra iÅ¡laikęs teorijos egzaminÄ . Pažymėtina ir tai, jog aukščiau aptarti D. C. veiksmai buvo atlikti jam neturint teisės vairuoti, taip pažeidžiant ir KET 14 p. reikalavimus.IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu abejoti D. C. kalte padarius jam inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is teisės pažeidimas apima ir neturinčių teisės vairuoti asmenų neteisėtus veiksmus, D.

C. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (transporto priemonės vairavimas neturint teisės jos vairuoti, tokiu bÅ«du pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus) laikytinas pertekliniu, todėl Å¡iuo nutarimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimas panaikinamas, priimant naujÄ nutarimÄ â€“ D. C. pripažįstant kaltu pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį. Sutinkamai su ATPK 1242 straipsnio 2 dalies sankcija, už Å¡iame straipsnyje padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, skiriama bauda nuo septynių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių iki vieno tÅ«kstančio trylikos eurų.

Skiriant administracinę nuobaudÄ D. C., įvertintinas padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dis bei pavojingumas (kelia ypatingÄ pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams bei eismo saugumui), atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – turi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl ko, D. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Savo kaltę esminėse jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, padaryme D. C. pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Manyti prieÅ¡ingai dėl D. C. neteisingo aplinkybių vertinimo (manė, jog aplink nesant žmonių, tokie jo veiksmai nepavojingi), teisinio pagrindo nėra. Sprendžiant D. C. skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimÄ Ä¯vertintina ir tai, kad praeityje administracine tvarka jis buvo baustas vos vienÄ kartÄ , yra neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, todėl aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje, bus tinkamiausiai įgyvendinti D.

C. paskyrus administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ , ATPK 1242 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. skiriant D. C. 750 (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt) eurų baudÄ . Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi bÅ«ti perkvalifikuotas pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.

Å velnesnė administracinė atsakomybė, sutinkamai su komentuojamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, yra ir tais atvejais, kai už padarytÄ veikÄ ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu deÅ¡imt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį D. C. buvo suraÅ¡ytas 2016 m. lapkričio 20 d., t. y. dar galiojant ATPK. Sprendžiant D. C. veiksmų, atitinkančių ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, perkvalifikavimo į ANK 420 straipsnio 2 dalį klausimÄ , pažymėtina, kad ATPK 1242 straipsnio 2 dalies sankcija, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, numatė baudÄ nuo septynių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių iki vieno tÅ«kstančio trylikos eurų.

ANK 420 straipsnio 2 dalies, numatančios administracinę atsakomybę už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , sankcija asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numato baudÄ nuo septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio eurų. Kadangi ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcija, lyginant jÄ su ATPK 1242 straipsnio 2 dalimi, yra griežtesnė (piniginės baudos vidurkis pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį asmenims, neturintiems teisės vairuoti, atitinka 868,50 eurų, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį – 875 eurų), D.

C. veiksmų perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, o vertinant Kelių policijos valdybos pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ vadovautasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, teismas,n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ - D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 750 (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt) eurų baudÄ . Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas. Teisėjas                                                                                                                      Albinas Antanaitis