6c6ca38c-384f-4acb-b505-e4574a0f37bf · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-315-1109/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25395-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant D. L., dalyvaujant prokurorei J. P., kaltinamajam M. V., nukentėjusiajam Å . M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas: 1) 2009 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 6 MGL (780 Lt) bauda; 2) 2010 m. liepos 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 15 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2009 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė –15 parų arešto ir 6 MGL (780 Lt) bauda; 3) 2013 m. lapkričio 29 d.

Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme; 4) 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė 1 metai 1 mėnuo laisvės apribojimo; 2014 m. rugpjūčio 27 d.

Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡to bausmę; 5) 2015 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams; 2016 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, bausmę atlikęs; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Nusikalstamos veikos aplinkybės M. V. 2019 m. birželio 15 d. apie 12.40 val. bÅ«damas savo buvusios sugyventinės O. P. namuose adresu (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė ne mažiau penkis smÅ«gius nukentėjusiajam Å . M. į galvos sritį, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva po deÅ¡ine akies obuolio jungine ir deÅ¡inės akies tinklainės sukrėtimu, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje ir deÅ¡iniame antakyje, kraujosruvÄ kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inėje, sukėlusius Å .

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®rodymai Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienÄ susitarė susitikti su O., atvažiavo pas jÄ Ä¯ namus, atvežė jai alaus. Jie kalbėjosi. Buvo nuėjęs į balkonÄ parÅ«kyti. Kai grįžo, buvo svetainėje. Tuo metu pas O. į namus atėjo Å ., numetė maiÅ¡elį, nuėjo į kitÄ kambarį ir pasiėmė lazdÄ . Butas trijų kambarių, iÅ¡ svetainės patenkama į kitus kambarius. Jis nuėjo paskui Å . į kambarį, nes buvo įdomu, kÄ Å¡is ten darys, nenorėjo, kad Å . jį pultų iÅ¡ pasalų, nes tarp jų konfliktas kyla ne pirmÄ kartÄ .

Kai atėjo paskui Å ., Å . buvo su lazda kambario viduryje. Jis atėjo į kambarį pro duris link Å ., jie apsižodžiavo. Å . pradėjo mosikuotis lazda. Jis norėjo atimti iÅ¡ Å . lazdÄ , bet Å . neatidavė. Kilo konfliktas ir jis sudavė Å . kelis smÅ«gius į veido sritį kambario viduryje, kur stovėjo Å . su lazda. Konflikto metu jis pastÅ«mė O., kad ji iÅ¡eitų iÅ¡ kambario. Kai iÅ¡girdo, kad O. kažkam skambina, jis atsikėlė ir išėjo. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų buvo sužalotas Å .

M. – padarytos kraujosruvos, deÅ¡inės akies sumuÅ¡imas, sukrėsta tinklainė, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, sumuÅ¡tas deÅ¡inys antakis, sužeidimas kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, tačiau tyčia smÅ«gių nesudavė, tik norėjo atimti lazdÄ iÅ¡ neblaivaus asmens, kad Å . jam nesuduotų. Å . buvo iÅ¡gėręs, neadekvatus, pradėjo mosikuotis lazda, norėjo jam suduoti, todėl jis gynėsi. Viskas įvyko labai greitai. Grėsmė pasireiÅ¡kė tuo, kad jie ne pirmÄ kartÄ konfliktuoja, todėl jis nenorėjo, kad Å¡is įvykis sukeltų rimtesnių problemų jo sveikatai.

Sutinka atlyginti Valstybinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį – 115, 95 eurus. Ankstesnių konfliktų su nukentėjusiuoju metu jie vienas kito atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , tačiau jis pats į policijÄ nesikreipė. Kuris primas pradėdavo muÅ¡tis, nepamena. Anksčiau su O. yra gyvenęs tris metu, tačiau daugiau kaip pusę metu iki Å¡io įvykio su O. kartu nebegyveno. Nukentėjusysis Å . M. parodė, kad tai jau trečias konfliktas su kaltinamuoju. DienÄ prieÅ¡ 2019 m. birželio 15 d.

įvykį jis susipyko su O., Å¡i paprašė jį iÅ¡eiti iÅ¡ jos namų, jis išėjo. KitÄ dienÄ buvo iÅ¡sikrovęs telefonas, negalėjo paskambinti, todėl nusprendė užeiti pas O. į namus pakalbėti. Nežinojo, kad pas jÄ yra M.. Kai O. atidarė duris, pasakė „galite pasikalbėti“. Jis iÅ¡ pradžių nesuprato apie kÄ ji kalba, tačiau, įėjęs į kambarį, pamatė M., kuris buvo pereinamame kambaryje. M., pamatęs jį, pradėjo artintis link jo. Keli mėnesiai prieÅ¡ tai kaltinamasis buvo jį užsipuolęs, todėl žinodamas, kokie konfliktai kyla su M., kokios pasekmės laukia, pamatęs, kad kaltinamasis artinasi link jo, nuėjo į kitÄ kambarį, į kurį patenkama iÅ¡ pereinamojo kambario, kaltinamasis ėjo jam iÅ¡ paskos.

Jis, bÅ«damas prie lango, prie spintos, paėmė lazdÄ Ä¯ rankas, tačiau jos neatkėlęs nuo žemės, atsisukinėjo. Kaltinamasis, pamatęs, kad jis su lazda, nei žodžio nesakęs, ėmė smÅ«giuoti jam į veidÄ . Rankos kumščiu sudavė jam gal penkis smÅ«gius. Viskas įvyko labai greitai. Kaltinamasis pastÅ«mė O., kuri juos skyrė, Å¡i nugriuvo, o atsikėlusi ėmė skambinti policijai. Konfliktas nurÅ«ko, kai jis (nukentėjusysis) pargriuvo ir ėmė kraujuoti. Kai O. pradėjo skambinti policijai, kaltinamasis pasiÅ¡alino.

Lazda jis nesimosikavo, nebuvo jos pakėlęs nuo grindų, atsisuko ir kaltinamasis pradėjo jam smÅ«giuoti. Visi ankstesni incidentai paskatino jį pasiimti lazdÄ , kad pagÄ sdintų kaltinamÄ jį, nes žinojo, kaip viskas baigsis. Per pirmÄ jį konfliktÄ M. iÅ¡ pasalų smÅ«giavo jam į galvÄ , per antrÄ jį konfliktÄ jis taip pat staiga prisiartinęs pradėjo smÅ«giuoti, tai matė ir kiti žmonės. AntrÄ jį konfliktÄ matė ir O.. Per pirmÄ jį konfliktÄ M. taip pat turėjo peilį. IÅ¡ kaltinamojo visko galima tikėtis, todėl jis paėmė lazdÄ , kad pagÄ sdintų kaltinamÄ jį.

SmÅ«gių metu jis lazdÄ laikė rankoje, tačiau kaltinamasis taip pat buvo jÄ sugriebęs. Jis su lazda nepadarė nei vieno mosto. Kai atsisuko, kaltinamasis jau buvo priėjęs prie jo ir pradėjo smÅ«giuoti į veidÄ . Tuo momentu jie vienas kitam nieko nesakė. Visi sužalojimai – kraujosruvos, deÅ¡inio antakio sumuÅ¡imas, sužeidimas kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose padaryti kaltinamojo smÅ«giais. Kaltinamajam neatleistų ir nesitaikytų su juo. Visi ankstesni konfliktai kilę dėl kaltinamojo veiksmų.

Kaltinamasis pirmas pradėdavo muÅ¡tynes. Jis kaltinamojo nebuvo sumušę, todėl nemano, kad kaltinamasis turėjo pagrindÄ jo bijoti. Su O. jo santykiai draugiÅ¡ki. Per antrÄ jį konfliktÄ gyveno kaip pora. PrieÅ¡ šį incidentÄ jų santykiai praktiÅ¡kai buvo tik draugiÅ¡ki. Liudytoja O. P. parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį, tikslios dienos nepamena, ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai jai paskambino M. ir sakė, kad reikia pakalbėti. Tuo momentu ji buvo susipykusi su Å .

M. ir iÅ¡variusi jį iÅ¡ namų. Ji sutiko, kad kaltinamasis ateitų. Kai kaltinamasis atėjo, jie kalbėjosi. Tada į duris pabeldė Å .. Ji atidarė duris, pasimetė. Sakė, kad jie pažįstami, nes jie anksčiau turėję konfliktų tarpusavyje, pakvietė užeiti. Kai Å . atėjo į kambarį, M. sėdėjo ant sofos. Kol ji užrakino duris ir atėjo iÅ¡ koridoriaus, jie spėjo susikibti. Viskas įvyko greitai. Per tÄ laikÄ jie atsirado tolimiausiame buto kambaryje. Kai ji juos pamatė, jie vartėsi ant žemė, M. buvo ant virÅ¡aus.

Ji ėmė juos skirti, tačiau M. jÄ pastÅ«mė ir ji iÅ¡skrido iÅ¡ kambario. Kai grįžo atgal, pamatė, kad Å . guli ant grindų, jam bėgo kraujas. Tada ji čiupo telefonÄ ir kvietė policijÄ . Iki įvykio su M. nebendravo, tačiau jis ateidavo pas jÄ , nesusitaikė su iÅ¡siskyrimu, skambindavo jai. Jie dalyvauja kitoje byloje, su kuria Å . nesusijęs, todėl ji sutiko susitikti pakalbėti. Su Å . Å¡io įvykio metu draugavo kaip pora, bet buvo susipykę. Kai atėjo Å . ir ji jį pakvietė užeiti, negalvojo, kad viskas taip bus.

Mano, kad konfliktas įvyko dėl pavydo. M. pavydi jos Å . M.. Po įvykio jos santykiai su Å . geri. Jie bendrauja, veda bendrÄ Å«kį. Mano, kad dėl Å¡io įvykio turėtų atsakyti M., nes jis puolė. Jie ne kartÄ buvo susitikę ir susimušę, nes M. nesusitaiko su tuo, kad ji su juo iÅ¡siskyrė. Ankstesnių konfliktų iniciatorius bÅ«davo M., nukentėdavo Å .. Anksčiau į policijÄ nesikreipė, nes galvojo, kad M. apsiramins. M. neturėjo pagrindo bijoti Å .. IÅ¡ 2019 m. birželio 17 d. praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK veiklos skyriuje pagal pareiÅ¡kėjo Å .

M. 2019 m. birželio 16 d. protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25398-19 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. birželio 15 d. apie 12.40 val. Å . M., gim. (duomenys neskelbtini) m., atėjus į savo sugyventinės O. P. namus, adresu (duomenys neskelbtini), jį užpuolė buvęs sugyventinės draugas M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir sudavė rankos kumščiu ne mažiau penkis smÅ«gius į galvos sritį, taip prakirto antakį, sužalojo nosį ir lÅ«pÄ (1 t., b. l. 1–5).

IÅ¡ 2019 m. birželio 16 d. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad Å . M. pranešė apie tai, kad 2019 m. birželio 15 d. apie 12.40 val. atėjus į sugyventinės O. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvęs jos sugyventinis M. V. sudavė ne mažiau penkis smÅ«gius jam į veidÄ , dėl ko padaryti veido sužalojimai. Taip pat pareiÅ¡kime-protokole nurodė, kad su M. V. anksčiau nebuvo pažįstamas, kol Å¡is, sužinojęs, kad pareiÅ¡kėjas gyvena O. namuose, nepradėjo jiems kenkti.

Yra buvęs įvykis, kad M. atvažiavo į jų namus „iÅ¡siaiÅ¡kinti“. Jie norėjo papraÅ¡yti jo, kad nebeskambinėtų O., neberaÅ¡ytų, nes po to, kai ji su juo iÅ¡siskyrė, jis jai neduoda ramybės. Visiems einant laiptinėje į laukÄ jis užsipuolė pareiÅ¡kėjÄ . Dėl to į policijÄ nesikreipė, nes manė, kad tuo viskas baigsis, tačiau viskas tęsėsi toliau. Antras įvykis buvo, kurio tikslios datos nepamena, kai M. V. vėl norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti su O.. O. pasakė, kad kalbės tik lauke, todėl, jai nusileidus į apačiÄ , jis sunerimo ir taip pat nusprendė iÅ¡eiti į laukÄ .

Ir tik išėjus M. V. vėl ėmė smÅ«giuoti į veidÄ nieko neskęs. TÄ kartÄ nusiraminus į policijÄ nusprendė nesikreipti, tačiau 2019 m. birželio 15 d. ėjo pro O. namus. Kadangi prieÅ¡ tai buvo su ja apsipykęs, jos namuose nenakvojo. Tik užėjęs pas O., pamatė, kad namuose yra M.. O. buvo leidusi jam pabÅ«ti pusvalandį. Apie tai, kad M. namuose, pareiÅ¡kėjas nieko nežinojo. O. atidarius buto duris, pamatė, kad M. yra jos namuose. Pamatė, kad jis artinasi link jo. Žinojo, kad kambaryje turi beisbolo lazdÄ , todėl norėjo M. su ja pagÄ sdinti, nes suprato, kad M. ir vėl jį puls.

Tik paėmus lazdÄ Ä¯ rankas, nespėjus jos atkelti nuo žemės M. jį puolė, sudavė rankos kumščiu ne mažiau penkis smÅ«gius, iÅ¡tisai smÅ«giavo į galvos sritį. O. bandė užstoti, tačiau jis jÄ nustÅ«mė. Sudavęs smÅ«gius, M. pasiÅ¡alino. Å iam išėjus kvietė medikus ir policijÄ , nes jis kraujavo. Jam prakirto antakį, sužeidė nosį, lÅ«pÄ , kraujavo. Kodėl M. taip elgiasi, jis nežino, tačiau O. dažnai kalba ir raÅ¡o, kad jo palauks prie laiptinės, po darbo, jis nuolatos gÄ sdina, skambina O. ir raÅ¡o, tiesiog trukdo jiems gyventi.

Beisbolo lazdÄ yra radęs prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio, todėl jÄ parsinešė į namus. Dėl tokių M. veiksmų praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes jam padaryti sužalojimai (1 t. b. l. 10-15). IÅ¡ 2019 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti bute adresu (duomenys neskelbtini). Kambario deÅ¡inėje prieÅ¡ais medinę spintÄ ant medinių grindų matomos sudaužytos lėkÅ¡tės, kurių Å¡ukės iÅ¡sibarsčiusios ant grindų.

Å alia lėkščių matoma ovalios formos dėmių, kurios apžiÅ«ros metu dalyvavusios O. P. buvo valytos šalia gulinčiu megztiniu (1 t., b. l. 16–20). IÅ¡ 2019 m. birželio 15 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. J. savanoriÅ¡kai pateikė įvykio vietoje paimtÄ medinę lazdÄ su raudonos spalvos galimai kraujo dėmėmis (1 t., b. l. 50–51). IÅ¡ 2019 m. birželio 27 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad  apžiÅ«rėta beisbolo lazda, ant kurios matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės (1 t., b. l. 52–54).

IÅ¡ 2019 m. liepos 23 d. akistatos tarp įtariamojo M. V. ir nukentėjusiojo Å . M. protokolo matyti, jog M. V. parodė, kad 2019 m. birželio 15 d. dienos metu jam bÅ«nant pas buvusiÄ sugyventinę O. P. adresu (duomenys neskelbtini), netikėtai pas O. atėjo Å . M., kuris jam buvo žinomas kaip O. draugas. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kas pradėjo konfliktÄ , negali nurodyti, kurio metu Å . nuėjo į kambarį ir pasiėmė beisbolo lazdÄ . Su ja priėjo prie jo, mojavo ja.

Negali paaiÅ¡kinti kaip mojavo, žmogus buvo iÅ¡gėręs, su juo konfliktuoja ir tiesiog norėjo atimti lazdÄ . Jis čiupo už lazdos, jie apsistumdė. Kadangi Å . ir toliau jam lazdos neatidavė, jis jam kumščiu sudavė daugiau nei vienÄ smÅ«gį į galvos sritį. Kai iÅ¡girdo, kad O. kažkam skambina, pasiÅ¡alino. Š. jam jokių smÅ«gių nesudavė. Jis smÅ«gius sudavė tik norėdamas apsiginti, kad jo nesužalotų.  Kiek smÅ«gių sudavė Å ., tiksliai įvardyti negali, tačiau gali bÅ«ti taip, kaip nurodo Å ., galėjo suduoti jam ne mažiau penkių smÅ«gių į galvos sritį.

Nukentėjusysis Å . M. akistatos metu parodė, kad 2019 m. birželio 15 d. užėjus pas savo draugę O. P. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad viename iÅ¡ kambarių buvo M. V.. Jam tik atėjus į namus, M. V. ėmė link jo artėti. Jis pajuto grėsmę, todėl nuėjo į kambarį, kuriame buvo pasidėjęs savo beisbolo lazdÄ . Jis vos tik paėmė lazdÄ , net nespėjo jos pakelti nuo grindų, ir jam M. iÅ¡ karto sudavė kumščiu ne mažiau penkis smÅ«gius į galvos sritį.

Å io veiksmo metu juos bandė iÅ¡skirti O., tačiau M. jÄ ranka nustÅ«mė iÅ¡ kambario, nuo jų. O. nukrito ant žemės. Nuo suduotų smÅ«gių jis taip pat nukrito ant žemės. O. atsistojusi iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, o M. pasiÅ¡alino. M. jokių smÅ«gių jis nesudavė. Su beisbolo lazda norėjo jį tik pagÄ sdinti, kadangi jautė grėsmę dėl ankstesnių įvykių, apie kuriuos davė parodymus pirminės apklausos metu. Su beisbolo lazda M. suduoti jis neketino, ja nemojavo.

Tarp jo ir M. jokio žodinio konflikto nebuvo, jam tiesiog įėjus į butÄ , pamatęs, kad atėjo jis, M. iÅ¡ karto ėmė artėti link jo jam nieko nesakęs (1 t., b. l. 46–47). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 30 d. akistatos tarp nukentėjusiojo Å . M. ir liudytojos O. P. protokolo matyti, jog nukentėjusysis Å . M. parodė, kad 2019 m. birželio 15 d. apie 12.40 val. jam atėjus į sugyventinės O. P. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), buvęs jos sugyventinis M. V. sudavė jam ne mažiau penkių smÅ«gių į veido sritį, dėl ko jam padaryti žymÅ«s veido sužalojimai.

Nukentėjusysis parodė, kad 2019 m. birželio 15 d. jis ėjo pro O. namus. Kadangi jie buvo prieÅ¡ tai apsipykę, jis jos namuose nenakvojo. Tik užėjęs pas O. pamatė, kad jos namuose yra M.. Jis nuėjo į kitÄ kambarį, nei tÄ , kuriame buvo M.. Pamatė, kad M. artinasi prie jo. Žinojo, kad kambaryje turi beisbolo lazdÄ , todėl norėjo su ja M. tik pagÄ sdinti, nes suprato, kad jis jį puls. Tik jam paėmus lazdÄ Ä¯ rankÄ , net nespėjus jos atkelti nuo žemės, M. jį puolė, smÅ«giavo jam į galvos sritį, sudavė rankos kumščiu bendrai ne mažiau penkis smÅ«gius.

Tuo metu, kai M. sudavė jam keletÄ smÅ«gių, O. bandė juos iÅ¡skirti, tačiau M. iÅ¡stÅ«mė O. iÅ¡ kambario, kuriame jie buvo. M. ir toliau jam smÅ«giavo, o jis matė, kad O. atsistojusi iÅ¡ karto kvietė policijÄ . Sudavęs smÅ«gius, M. pasiÅ¡alino iÅ¡ O. namų. Liudytoja O. P. nurodė, kad sutinka su nukentėjusiojo parodymais ir paaiÅ¡kino, kad 2019 m birželio 15 d. ji sulaukė skambučio iÅ¡ M., kuris sakė, kad nori pasikalbėti. Ji leido jam ateiti pas jį. Nežino, kiek tiksliai buvo valandų, kai jis atėjo, tačiau buvo apie pietus.

Tuo metu ji buvo namuose viena, Å . grįžti neturėjo. Jie su M. kalbėjo, kai vienu metu iÅ¡girdo, kad į buto duris kažkas paskambino. Pamatė, kad grįžo Å .. Kol ji užrakino buto duris, spėjo pamatyti, kaip M. Å¡oko nuo kambaryje buvusios sofos, ant kurios sėdėjo, nuėjo paskui Å . į vienÄ iÅ¡ kambarių, ir, kol ji atėjo į kambarį, jau matė, kad jie susikibę. Ji bandė juos iÅ¡skirti, tačiau M. jÄ iÅ¡stÅ«mė per kambario duris, o jai nukritus ant grindų ir atsistojus, pamatė, kad ant grindų guli Å ., spjaudosi kraujais, todėl iÅ¡ karto griebė telefonÄ kviesti policijÄ , o M. per tÄ laikÄ pasiÅ¡alino.

Tiesioginių suduotų smūgių Š. ji nematė. Viskas vyko labai greitai, nespėjo susigaudyti, kas vyksta (1 t., b. l. 48–49). 2019 m. birželio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1524/2019(02) Š. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine ir dešinės akies tinklainės sukrėtimu, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje ir dešiniame antakyje, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose dešinėje, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai griuvimui nebÅ«dingi (1 t., b. l. 67–68). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas M. V. tyčia nežymiai sutrikdžius Å . M. sveikatÄ pasitvirtino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobÅ«dis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo Å . M. parodymais, liudytojos O.

P. parodymais, specialisto iÅ¡vada ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad Å¡ie duomenys bÅ«tų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytina, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimÄ . Kaltinamasis neneigė, kad jis konflikto metu, įvykusio 2019 m. birželio 15 d. liudytojos O. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkis smÅ«gius nukentėjusiajam Å . M. į galvos sritį, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva po deÅ¡ine akies obuolio jungine ir deÅ¡inės akies tinklainės sukrėtimu, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje ir deÅ¡iniame antakyje, kraujosruvÄ kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inėje.

SmÅ«gių sudavimo Å . M. aplinkybės nustatytos taip pat ir nukentėjusiojo, liudytojos O. P. parodymais, specialisto iÅ¡vada. Å . M. nuosekliai viso proceso metu vienodai aiÅ¡kino, jog kaltinamasis O. P. namuose jam sudavė rankos kumščiu apie penkis smÅ«gius į veidÄ , dėl ko jis kraujavo, kreipėsi į medikus ir buvo nustatyti sužalojimai. O. P. taip pat nuosekliai viso proceso metu aiÅ¡kino, jog matė susikibusius kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį, bandė juos skirti, tačiau buvo iÅ¡stumta iÅ¡ kambario, o kai vėl atėjo, matė kraujuojantį nukentėjusįjį, po ko kaltinamasis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Tai, kad nukentėjusiajam sužalojimai – kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva po deÅ¡ine akies obuolio jungine ir deÅ¡inės akies tinklainės sukrėtimu, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje ir deÅ¡iniame antakyje, kraujosruva kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inėje padaryti kaltinime nurodytu laiku, kaltinamajam suduodant ne mažiau penkis smÅ«gius rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido galvos sritį patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog visi minėti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kas atitinka tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę – rankos kumÅ¡tį, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis ir Å¡ie sužalojimai griuvimui nebÅ«dingi.

Å iais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog konflikto metu M. V. sudavė Å . M. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankos kumščiu į veidÄ ir tuo padarė kaltinime nurodytus sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Visi Å¡ie duomenys neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiajam sveikata nežymiai sutrikdyta bÅ«tent dėl kaltinamojo veiksmų – smÅ«gių rankos kumščiu į veidÄ , galvÄ nukentėjusiajam, t. y. kaltinamojo veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su pasekmėmis – nukentėjusiajam konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis neneigė, kad sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , tačiau teigė, jog jis tai darė gindamasis. Teismas, iÅ¡tyręs ir iÅ¡analizavęs surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, Å¡ioje dalyje kaltinamojo parodymus atmeta kaip nepatikimus, neteisingus ir laiko jo gynybine versija, nes Å¡ių parodymų nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba, todėl didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Tad, bÅ«tinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtÄ , atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys tokios aplinkybės nepatvirtina. Nukentėjusysis Å . M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos su M. V. metu nuosekliai aiÅ¡kino, jog jis pasiėmė lazdÄ , neketindamas smÅ«giuoti kaltinamajam, tik siekdamas pagÄ sdinti kaltinamÄ jį, nes anksčiau nuo jo yra nukentėjęs. Byloje tiek nukentėjusiojo, tiek ir paties kaltinamojo parodymais nustatyta, jog tai kaltinamasis atėjo paskui nukentėjusįjį į kambarį ir, jam net nespėjus atkelti lazdos nuo žemės, bÅ«tent kaltinamasis ėmė smÅ«giuoti kumščiu į veidÄ .

Nukentėjusysis lazda nemojavo ir jokio smÅ«gio nesudavė. Kaltinamasis įvykio metu nebuvo sužalotas. PagrindÄ tikėti nukentėjusiojo parodymais suteikia ne tik jų nuoseklumas, iÅ¡samumas, bet ir tai, kad kaltinamasis taip pat nuosekliai aiÅ¡kino, jog tai jis nuėjo paskui nukentėjusįjį į kitÄ kambarį, toliausiai nuo įėjimo bute esantį kambarį, bÅ«tent jis priėjo prie nukentėjusiojo, stovėjusio kambario viduryje, ir smÅ«gius rankos kumščiu į veidÄ nukentėjusiajam sudavė bÅ«tent kambario viduryje, kur ir stovėjo nukentėjusysis.

Pažymėtina, jog abu konflikto dalyviai parodė, jog viskas įvyko labai greitai, staiga. Tad jau iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų matyti, jog jo atžvilgiu nebuvo jokio prasidėjusio ar realiai gresiančio pavojingo kėsinimosi iÅ¡ nukentėjusiojo pusės. IÅ¡ paties kaltinamojo parodymų matyti, jog ne nukentėjusysis artinosi, ėjo link kaltinamojo, o prieÅ¡ingai, kaip parodė ir pats kaltinamasis, tai jis nuėjo paskui nukentėjusįjį į tolimiausiÄ buto kambarį, tai jis priėjo prie nukentėjusiojo, kuris, kaip parodė pats kaltinamasis, stovėjo kambario viduryje, ir sudavė nukentėjusiajam kumščiu smÅ«gius.

Be to, jis, iÅ¡girdęs, kad liudytoja kažkam skambina, pasiÅ¡alino iÅ¡ buto. PagrindÄ tikėti bÅ«tent nukentėjusiuoju, kad jis lazda nemojavo ir kaltinamojo neketino sužaloti, sudaro ir tai, jog anksčiau kilę konfliktai taip pat buvo inicijuoti bÅ«tent kaltinamojo ir bÅ«tent kaltinamasis pradėdavo muÅ¡tynes, kurių metu nukentėdavo ne kaltinamasis, o bÅ«tent nukentėjusysis. Tai patvirtino ir liudytoja O. P., kuri taip pat parodė, jog kaltinamasis negali susitaikyti su iÅ¡siskyrimu su ja, pavydi jos nukentėjusiajam ir vis dar nuolat jai skambina, nori susitikti.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamajam Å¡ioje konkrečioje situacijoje nebuvo realaus pagrindo bijoti nukentėjusiojo ir jokia reali grėsmė jo sveikatai nebuvo kilusi. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo atžvilgiu iÅ¡ nukentėjusiojo pusės nebuvo kilę jokio akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, jokios akivaizdžios ir realios grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, dėl ko kaltinamajam bÅ«tų reikėję gintis vartojant fizinį smurtÄ , todėl konstatuojama, jog bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvo, o kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo tyčia.

Rankos kumščiu suduodamas ne mažiau penkis kartus į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ , kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad tokiais veiksmais kėsinasi į vienÄ svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių – asmens sveikatÄ , kad tokia veika yra pavojinga, draudžiama, numatė, jog gali nežymiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ ir to siekė (sudavė net penkis smÅ«gius), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ä®vertinus aptartus įrodymus, konstatuojam, jog byloje nustatyta, kad M.

V. 2019 m. birželio 15 d. apie 12.40 val. bÅ«damas savo buvusios sugyventinės O. P. namuose adresu (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė ne mažiau penkis smÅ«gius nukentėjusiajam Å . M. į galvos sritį, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva po deÅ¡ine akies obuolio jungine ir deÅ¡inės akies tinklainės sukrėtimu, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje ir deÅ¡iniame antakyje, kraujosruvÄ kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inėje, sukėlusius Å .

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo M. V. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalto bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tai, kad Å¡i aplinkybė kaip sunkinanti atsakomybę nenurodyta kaltinamajame akte, vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-231-495/2019), nėra kliÅ«tis teismui pripažinti jÄ atsakomybę sunkinančia.

Dėl bausmės BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Kaltinamasis M. V. padarė vienÄ , tyčinį baigtÄ smurtinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai.

Jis anksčiau teistas 5 kartus, nusikalto neiÅ¡nykus teistumui už tyčinius nusikaltimus. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto bÅ«dama recidyvistu. Tai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumÄ . Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , jų tarpusavio santykį, o taip pat įvertinęs tai, kad anksčiau skirtos Å¡velnesnės bausmės nebuvo efektyvios, kaltinamasis vengė vykdyti paskirtas bausmes – vengė vykdyti laisvės apribojimo bausmę, dėl ko ji buvo pakeista areÅ¡tu, o už vengimÄ vykdyti Å¡iÄ bausmę, kaltinamasis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis pažeidė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, dėl ko jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis, sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė areÅ¡tas, jos dydį nustatant didesnį nei vidurkis Å¡io bausmės, galimos skirti už nusikaltimÄ â€“ 60 parų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. gruodžio 5 d. 8.30 val. iki 2019 m. gruodžio 6 d. 10 val., t. y. dvi paros, prilydinant jas 2 areÅ¡to paroms. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 115,95 eurų turtinei žalai atlyginti už patirtas nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas.

Civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas pilnai. Byloje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog turtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, dėl to civilinė ieÅ¡kovė patyrė turtinę žalÄ suteikdama gydymo paslaugas nukentėjusiajam. Patirtų iÅ¡laidų dydžiu teismas neturi pagrindo abejoti, nes jis įrodytas pateiktais dokumentais. Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir įrodytais teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, todėl tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamojo civilinei ieÅ¡kovei priteistina 115,95 eurų turtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: beisbolo lazda, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intina nukentėjusiajam Å . M.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 parų areÅ¡to.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. gruodžio 5 d. 8.30 val. iki 2019 m. gruodžio 6 d. 10 val., t. y. dvi paras, prilyginant jas 2 areÅ¡to paroms. AreÅ¡to bausmę skirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo tos dienos kai kaltinamasis atvyks ir pradės atlikti areÅ¡to bausmės arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti M.

V., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti areÅ¡to bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privaloma raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu (El. paÅ¡tas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

Kaltinamajam M. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. IÅ¡ kaltinamojo M. V. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisti 115, 95 (vienÄ Å¡imtÄ penkiolika eurų 95 eurocentus) turtinei žalai atlyginti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – beisbolo lazdÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti nukentėjusiajam Å . M.. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Ramonienė