6c6c99ad-0ed2-4e9e-a9bb-8940db67718b · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1284-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02302-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. M. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-6).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, žiauriomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 104, kurioje jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Kameroje nebuvo kėdės ar suoliuko, drabužių spintos ar kabyklos, sanitariniame mazge nebuvo veidrodėlio ir lentynėlės. Kamerų tipo patalpoje nuo lubų bėgo vanduo, drėgmė ir pelėsis buvo pažeidęs sienas ir lubas, nebuvo galimybės jų nuvalyti. Atvykus etapu pareiÅ¡kėjui nebuvo leista nusiprausti po duÅ¡u, turėjo maudytis po Å¡altu vandeniu. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , psichologines kančias, nepatogumus, pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , tapo irzlus, nervingas.Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 96, 101) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma atsiliepime, ginčo laikotarpiu jis kreipėsi į Ligoninės pareigÅ«nus dėl nuo lubų bėgančio vandens, atsilupusių dažų ir kitų kalinimo sÄ lygų, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Ligoninės Techninių apžiÅ«rų apskaitos žurnalas.

Tačiau pareigÅ«nai nesiėmė veiksmų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų perkeltas į kitÄ kamerÄ . Be to, kameros patikrinimo metu Ligoninės pareigÅ«nai patys užfiksavo pelėsį patalpoje. Pažymėjo, kad dėl netinkamų sÄ lygų jis kreipėsi tiek į Ligoninės direktorių, tiek ir į Visuomenės sveikatos centrÄ . Atsakovo atstovas, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atsiliepimu (b. l. 17-23, 70-75, 107-108) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30 buvo gydomas Ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 104, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad dėl drėgmės, pelėsio, atsilupusių dažų ar bėgančio vandens pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Dėl minėtų aplinkybių į Ligoninės administracijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi iÅ¡vykus iÅ¡ pataisos namų. PareiÅ¡kėjas taip pat kreipėsi ir į Visuomenės sveikatos centrÄ .

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyrius patikrinimo metu kameroje Nr. 104 pelėsio nerado, o santykinė oro drėgmė kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu ant kameros sienų ir lubų užfiksavo dėmes nuo vandens, kurios atsirado po vandentiekio avarijos. Pažymėjo, kad įvykus vandentiekio vamzdynų avarijai buvo užlieta kamera Nr. 104. Tačiau ši avarija nedelsiant buvo likviduota, o patalpos išvėdintos ir išdžiovintos.

Visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu užfiksuoti neatitikimai per objektyviai minimalų terminÄ buvo paÅ¡alinti. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenustato, jog Ligoninės kameroje turi bÅ«ti stalas, veidrodis ir lentynėlės higienos reikmėms susidėti. Kameroje Nr. 104 nebuvo spintos ar pakabos asmeniniams drabužiams susidėti. Kabykla buvo iÅ¡imta dėl anksčiau agresyviai besielgiančio paciento. Tačiau pareiÅ¡kėjas dėl trÅ«kstamo inventoriaus į administracijÄ nesikreipė.

Ä® Ligoninę atvykę pacientai turi teisę pasinaudoti duÅ¡u tÄ pačiÄ dienÄ . Duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, nėra. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų (neveikimo) ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturinės žalos atsiradimÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigÅ«nų) galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30 neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog Ligoninės kameroje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017-08-23 iki 2017-08-30 buvo gydomas Ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 104, kurios plotas 13,41 kv. m., įrengtos dvi vietos, taigi vienam asmeniui teko 6,70 kv. m. ploto.

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindinė aplinkybėmis, jog kameroje nebuvo kėdės ar suoliuko, drabužių spintos ar kabyklos, sanitariniame mazge - veidrodėlio ir lentynėlės.Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti.

Lietuvos higienos norma HN 47:2011 stalų, kėdžių, suoliukų, veidrodėlių ir lentynėlių įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje nenumato, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo, pareiÅ¡kėjo gydymosi kameroje Nr. 104 laikotarpiu nebuvo spintos ar pakabos asmeniniams drabužiams susidėti. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ suteikti trÅ«kstamÄ inventorių, o administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nedetalizavo, kokiÄ konkrečiai žalÄ jam sukėlė mažesnis tam tikrų baldų skaičius palatoje. Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimÄ byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad atvykus etapu į Ligoninę jam nebuvo leista nusiprausti po duÅ¡u. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde neginčija aplinkybės, kad jam iÅ¡ viso nebuvo suteikta galimybė nusiprausti po duÅ¡u, tačiau pažymi, kad nusiprausti negalėjo iÅ¡ karto atvykus į Ligoninę.Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punktÄ , asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytÄ reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjas pasinaudoti duÅ¡u turėjo galimybę vienÄ kartÄ per savaitę, aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta teisė pasinaudoti duÅ¡u tÄ pačiÄ dienÄ atvykus į Ligoninę, teismas nelaiko svarbia, dėl kurios bÅ«tų galima konstatuoti, jog atsakovo atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad kameroje nuo lubų bėgo vanduo, drėgmė ir pelėsis buvo pažeidęs sienas ir lubas, nebuvo galimybės jų nuvalyti.Pagal higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , gyvenamosios patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Gyvenamosios patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34, 35 punktai). Santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turi būti 35 - 65 proc. ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16, 39 punktai). Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu Ligoninėje buvo įvykusi vandentiekio avarija (b. l. 8-9, 46), ko pasėkoje, buvo pažeistos (užlietos) kameros Nr. 104 sienos ir lubos, minėtų aplinkybių atsakovo atstovas neneigia.

Tačiau, teismas pažymi, kad konkrečių duomenų apie kameros Nr. 104 bÅ«klę (santykinę oro drėgmę, sienų ir lubų bÅ«klę), pareiÅ¡kėjo buvimo joje laikotarpiu, byloje nėra. Teismas pažymi, kad į bylÄ pateikti duomenys apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimÄ (b. l. 26-30) Å¡ioje kameroje nėra aktualÅ«s, kadangi minėtas patikrinimas buvo atliktas ne ginčo laikotarpiu, t. y. pareiÅ¡kėjui jau iÅ¡vykus iÅ¡ Ligoninės, kai patalpa jau buvo iÅ¡vėdinta ir iÅ¡džiovinta.

Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad ginčo laikotarpiu vandentiekio avarijos pasėkoje Ligoninės kameroje Nr. 104 nuo sienų ir lubų galėjo atÅ¡okti tinkas, patalpoje galimai buvo susikaupusi drėgmė, pelėsis. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų kameroje Nr. 104 (dėl vandentiekio avarijos ant sienų ir lubų buvo atÅ¡okęs tinkas, sienos ir lubos permirkusios, patalpoje susikaupė drėgmė ir atsirado pelėsis), todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , psichologines kančias, nepatogumus, pažeminimÄ ir pan.

Tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Tačiau, teismo vertinimu, dėl konstatuoto pažeidimo pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė bÅ«ti laikomam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoto pažeidimo neilgÄ trukmę, nenustatęs, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ dėl jo perkėlimo į kitÄ kamerÄ , ar, kad dėl to bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas, ar sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Dėl Å¡ių priežasčių pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo K. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                                       Audrius Grauželis