2024-12-04 Nr. AB-360-3-61-3-05406-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-799-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05406-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 24S121265 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad jam objektyviai reikėjo ilgesnio termino, norint surasti tinkamus teisininkus ir vertėjus, kurie galėtų parengti skundą ir jo turinį paaiškinti pareiškėjo gimtąja kalba.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą Sprendimui apskųsti, pažymėjo, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismas pabrėžė, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Teismas nurodė, kad pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes.

Teismas vertino, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos tikrai svarbiomis, ekstraordinariomis, nepriklaususiomis nuo pareiškėjo valios. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, konstatavo, kad nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, pareiškėjas pats, dėl savo pasirinkto elgesio modelio laiku nesikreipė į teismą, taip pat nenurodė jokių tokio nesikreipimo laiku priežasčių, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pateikti skundą laiku.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodo, jam reikėjo ilgesnio termino, norint rasti tinkamus teisininkus ir vertėjus, kurie galėtų parengti skundą ir jo turinį paaiškinti pareiškėjo gimtąja kirgizų kalba. Pareiškėjas pažymi, kad neišmano Lietuvos teisės subtilybių, o valstybė jam nesuteikė advokato. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad terminas nėra praleistas labai ženkliai, tik kelias savaites.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad remiantis sisteminiu ir teologiniu įstatymo aiškinimu, konstatuotina, kad terminų nustatymas garantuoja tinkamą teisės kreiptis dėl teisminės gynybos įgyvendinimą. Ši teisė yra visuotinai pripažįstama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakte, tiek ir Lietuvos teismų praktikoje. Nagrinėjamu atveju neatnaujinus termino skundui paduoti, teismas nepagrįstai apsunkintų ir suvaržytų pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas pasirinko pasyvaus elgesio modelį, savo teises gynė aplaidžiai, nors akivaizdu, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, savo iniciatyva susirado advokatą, surinko dokumentus, sudarė teisinio atstovavimo sutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria nutarta neatnaujinti termino Sprendimui apskųsti bei atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nusprendęs, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl priežasčių, kurios nėra svarbios, todėl šis terminas neatnaujintinas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad terminas skundui pateikti dėl Sprendimo panaikinimo buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, pareiškėjas neišmano Lietuvos teisės, užtruko, jam reikėjo ilgesnio termino, norint rasti tinkamus teisininkus ir vertėjus, kurie galėtų parengti skundą ir jo turinį paaiškinti pareiškėjo gimtąja kirgizų kalba.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teisės aktuose įtvirtintų skundo padavimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalį užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, be kita ko, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-520/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundą teismui dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 24S121265 pareiškėjas pateikė tik 2024 m. spalio 1 d. Pareiškėjas nurodo, kad jam objektyviai reikėjo ilgesnio termino norint surasti tinkamus teisininkus ir vertėjus, kurie galėtų parengti skundą ir jo turinį paaiškinti pareiškėjo gimtąja kalba, pareiškėjas neišmano Lietuvos teisės. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kad minėtą Sprendimą gavo pavėluotai. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atstovavimo sutartis tarp pareiškėjo ir advokato sudaryta 2024 m. rugsėjo 26 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginčyti Sprendimo, laikantis ABTĮ nustatytų sąlygų ir Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų apskundimo termino. Sprendime buvo nurodyta apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė teismui objektyvių priežasčių, ne nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, nulėmusių termino skundui paduoti praleidimą, bei terminą skundui praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjas niekaip neatskleidė, nekonkretizavo ir nepagrindė įrodymais nurodytų argumentų, kaip jo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių teisės aktų, lėmė, kad skundas pateiktas praleidus nustatytą terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jam objektyviai reikėjo ilgesnio termino norint surasti tinkamus teisininkus ir vertėjus, kurie galėtų parengti skundą ir jo turinį paaiškinti pareiškėjo gimtąja kalba, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas skundą dėl Sprendimo panaikinimo privalėjo pateikti Įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų susidūręs su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad būtent pačio pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis lėmė tai, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimus, iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė