6c6aaf26-2649-4d52-8288-e9935f1dc1ae · Vilniaus apygardos administracinis teismas



Administracinė byla Nr. eI3-623-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01619-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.6; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2021 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. P. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas N. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2020 m. balandžio 15 d. įsakymÄ Nr. 10-V-146 „Dėl sumos žalai atlyginti iÅ¡skaitymo iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio N. P. darbo užmokesčio“ (toliau – 2020 m. balandžio 15 d. įsakymas).

Nurodo, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Vilniaus apskr. VPK) Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. kovo 1 d. apie 6.10 val., vairuodamas tarnybinį automobilį VW TRANSPORTER V/N (duomenys neskelbtini) (Å aukinys (duomenys neskelbtini)) Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės automobilių angare kliudė atraminį stulpo iÅ¡sikiÅ¡imÄ ir apgadino automobilio kairės pusės galinį slenkstį. Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. S. 2020 m. balandžio 8 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 10-PR2-13009 „Dėl tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo“ (toliau – Tarnybinis praneÅ¡imas), kuriame, be kita ko, nurodė, kad Å¡ioje situacijoje atsirado žala dėl pareigÅ«no neatsargių veiksmų, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilis buvo eksploatuojamas nedaug virÅ¡ytos tarnybinės rizikos sÄ lygomis, todėl yra pagrindas taikyti materialinę atsakomybę, žalos sumÄ mažinant iki 1 valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio sudarančios sumos, t. y. 176 Eur.

Pažymi, kad, atsižvelgdamas į Tarnybinį praneÅ¡imÄ , vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 straipsniu, Tarnybinio transporto remonto ir materialinės žalos atlyginimo apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-753 (toliau – ApraÅ¡as), 26 punktu, Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininkas 2020 m. balandžio 15 d. priėmė įsakymÄ Nr. 10-V-146 „Dėl sumos žalai atlyginti iÅ¡skaitymo iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio N. P. darbo užmokesčio“ (toliau – Ä®sakymas), kuriuo pripažino, kad dėl jo kaltės Vilniaus apskr. VPK patyrė 646,99 Eur žalÄ , nustatė, kad iÅ¡ jo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuotina žalos dalis yra 176 Eur ir nurodė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybai iÅ¡skaičiuoti 176 Eur iÅ¡ jo darbo užmokesčio.

PaaiÅ¡kina, kad, pagal žodinį Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės vadovybės nurodymÄ , po pamainos tarnybiniai automobiliai visada turi bÅ«ti paliekami angare, o ne kieme. Kai angare bÅ«na palikta daug automobilių, bÅ«na sunku prisiparkuoti ir važiuoti per angarÄ , nes tarnybiniai automobiliai VW TRANSPORTER yra platÅ«s, ilgi ir jais sunku manevruoti. Taip pat prie angaro sienų palikta daug įvairių įrankių, atliekų, kitų daiktų, kurie susiaurina pravažiavimÄ tarp sienos ir atraminio stulpo, kurį kliudė. 2020 m. kovo 1 d. 6 val. angare buvo tamsu, nebuvo Å¡viesos, o atramos betoninis iÅ¡sikiÅ¡imas niekaip nebuvo pažymėtas, todėl pareiÅ¡kėjas jo nematė.

Pažymi, jog tarnybinį automobilį apgadino po naktinės pamainos, po kurios buvo pavargęs, vairavo visÄ naktį. TÄ naktį turėjo 12 iÅ¡kvietimų. 2020 m. kovo 1 d. darbo krÅ«vis buvo itin didelis, tai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjo nuovargį. Mano, kad į Å¡ias aplinkybes Vilniaus apskr. VPK privalėjo atsižvelgti nustatydamas materialinės atsakomybės sÄ lygas.

Remiasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau - VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktika ir teigia, jog atsakovas Ä®sakyme privalėjo nurodyti konkrečiÄ nuorodÄ Ä¯ atitinkamo teisės akto nuostatÄ , kuri įtvirtina atitinkamÄ pareigÄ , reikalavimÄ ar veiklos principÄ , kurio jis turėjo laikytis, tačiau nesilaikė ir dėl to apgadino tarnybinį automobilį. Mano, kad Vilniaus apskr. VPK nenustatė vienos iÅ¡ privalomų materialinės atsakomybės požymių – neteisėtos veikos, todėl Ä®sakymas negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Taip pat remiasi Statuto 38 straipsnio 2 dalimi ir 43 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad Ä®sakymas turėjo bÅ«ti grindžiamas ne Statuto 38 straipsniu, o 43 straipsniu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir LVAT praktika, Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad ApraÅ¡as yra negaliojantis, visa materialinės atsakomybės procedÅ«ra pagal ApraÅ¡Ä yra neteisėta, taigi Å¡iuo aspektu Ä®sakymas yra naikintinas. Ä®sakymas taip pat yra naikintinas ir dėl to, kad Vilniaus apskr. VPK netinkamai nustatė neteisėtus veiksmus bei taikė netinkamÄ Statuto straipsnį.

Atsakovas Vilniaus apskr. VPK atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Ä®sakymas yra grindžiamas Statuto 38 straipsniu, ApraÅ¡o 26 punktu bei Tarnybiniu praneÅ¡imu, kuris yra Ä®sakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Tarnybinis praneÅ¡imas grindžiamas Statuto 38, 43 straipsniais, ApraÅ¡o 9, 20 punktais. Vadovaudamasis Statuto 2 straipsniu, 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 43 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nurodo, kad bÅ«tent ApraÅ¡as nustato apgadinto tarnybinio transporto padarytos žalos įvertinimo, remonto organizavimo ir materialinės atsakomybės taikymo praktikai policijos įstaigose suvienodinimÄ , materialinės atsakomybės taikymo taisykles ir kt. (ApraÅ¡o 1, 2, 3.6 punktai).

Mano, kad Įsakymas atitinka VAI 8 straipsnio reikalavimus, jame yra tinkamai nurodytas individualaus administracinio akto priėmimo pagrindas.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjas neginčijo to, kad jis, 2020 m. kovo 1 d. apie 06.10 val. baigdamas tarnybÄ , Patrulių rinktinės automobilių angare tarnybiniu automobiliu kliudė atraminį stulpÄ ir apgadino automobilio kairės pusės galinio slenksčio kraÅ¡tÄ . Nurodo, kad dėl to pareiÅ¡kėjas yra atsakingas už kilusiÄ Å¾alÄ ir turi pareigÄ jÄ atlyginti.

Pažymi, kad Tarnybinis praneÅ¡imas yra motyvuotas, juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriame yra nustatytas pareiÅ¡kėjo tarnybinio automobilio eksploatavimo nedaug virÅ¡ytos tarnybinės rizikos sÄ lygomis, sukėlus turtinę žalÄ atsakovui, faktas bei visos materialinės atsakomybės sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad įvykio metu jį ir atsakovÄ siejo tarnybos santykiai, o žala buvo padaryta pareiÅ¡kėjui vykdant tarnybines funkcijas.

Remiasi LVAT praktika ir teigia, kad ApraÅ¡as yra vidaus administravimo aktas, kuris yra nelaikytinas norminiu administraciniu aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) prasme. Nors ApraÅ¡as atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius (tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibÅ«dintų subjektų grupei), pagal jį priėmusį subjektÄ , akto pobÅ«dį bei reglamentuojamus santykius, Å¡is aktas yra vidaus administravimo aktas ABTÄ® prasme. Pagal savo turinį, Å¡is ApraÅ¡as yra skirtas ne sukurti naujas teisės normas, o įgyvendinti atitinkamas tarnybos santykius reglamentuojančias įstatymų nuostatas. Visi subjektai, kuriems skiriamas ApraÅ¡as, yra darbo ar tarnybos santykiais susiję su policijos įstaigomis, sudarančiomis vieningÄ Lietuvos policijos sistemÄ , kuriai vadovauja Lietuvos policijos generalinis komisaras. Pažymi, kad ApraÅ¡as neturėjo bÅ«ti paskelbtas.

Mano, kad ginčijamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuris atitinka reikalavimus, numatytus VAĮ 8 straipsnyje, t. y. yra grįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka, jį priėmė kompetentingas subjektas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskr. VPK viršininko 2020 m. balandžio 15 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad N. P. dirba Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu.

Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. S. 2020 m. balandžio 8 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 10-PR2-13009 „Dėl tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo“, kuriame nustatė: 1) 2020 m. kovo 1 d. apie 6.10 val. vyriausiasis patrulis N. P., vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, neįvertino transporto priemonės gabaritų ir atraminio stulpo betoninio pado matmenų, nepaliko saugaus atstumo iki atraminio stulpo ir apgadino automobilio kairės pusės galinę slenksčio dalį; 2) žala atsirado dėl pareigÅ«no neatsargių veiksmų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusiu su tarnybinio automobilio apgadinimu ir Vilniaus apskr. VPK padaryta turtine žala; 3) automobilis buvo eksploatuojamas nedaug virÅ¡ytos tarnybinės rizikos sÄ lygomis, todėl yra pagrindas taikyti materialinę atsakomybę, žalos sumÄ mažinant iki 1 valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio sudarančios sumos, t. y. 176 Eur.

Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininkas 2020 m. balandžio 15 d. priėmė Ä®sakymÄ , kuriuo pripažino, kad dėl pareiÅ¡kėjo kaltės Vilniaus apskr. VPK patyrė 646,99 Eur žalÄ , nustatė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuotina žalos dalis yra 176 Eur, ir nurodė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybai iÅ¡skaičiuoti 176 Eur iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio.

Vilniaus apskr. VPK aptarnavimo skyriaus transporto poskyrio vedėjo V. R. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl padarytos žalos“ nurodyta, jog 2020 m. kovo 1 d. įvykusio įvykio metu (medžiagos Nr. 10-PR2-8125 ir 10-G-22405) buvo apgadintas tarnybinis automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilio remontÄ Vilniaus apskr. VPK patyrė 646,99 Eur nuostolių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ . Valstybės tarnautojų materialinei atsakomybei taikyti svarbu ir teisinis (norminiai teisės aktai, kuriais remiantis taikoma atsakomybė), ir faktinis (teisės pažeidimas, kuriuo padaroma žala) Å¡ios atsakomybės pagrindai, ir materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad VTÄ® 32 straipsnio 1 dalyje yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – žalos padarymas, žalÄ padariusio asmens kaltė, tačiau nieko nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų taikymo, kurios taikomos kituose teisiniuose santykiuose, reguliuojančiuose analogiÅ¡kus teisinius santykius, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.247 straipsnis, nustatantis priežastinio ryÅ¡io buvimo sÄ lygÄ , ar Darbo kodekso (redakcija, galiojusi iki naujos kodekso redakcijos, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.) 246 straipsnis, nustatantis eilę kitų sÄ lygų, bÅ«tinų materialinei atsakomybei atsirasti. Todėl toks valstybės tarnybÄ reguliuojančių teisės normų ydingumas leidžia taikyti Darbo kodekso nuostatas, kiek tai susiję su materialinės atsakomybės sÄ lygų nustatymu bei taikymu. Darbo kodekso (redakcija, galiojusi iki naujos kodekso redakcijos, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.) 246 straipsnis nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Materialinės atsakomybės taikymÄ suponuoja tik Å¡ių sÄ lygų visetas (LVAT 2011m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2120/2011).

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, tiesioginė materialinė žala laikytina civiline teisine kategorija. LVAT savo praktikoje nuosekliai akcentuoja bÅ«tinumÄ pagrįsti institucijos patirtÄ materialinę žalÄ . Pasisakydamas dėl VTÄ® 32 straipsnio 1 dalies nuorodos į tiesioginę materialinę žalÄ , teismas yra pažymėjęs, jog tai reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti atlyginti tik tie valstybės (savivaldybės) institucijos patirti nuostoliai (žala), kurių nebÅ«tų buvę, jeigu valstybės tarnautojas nebÅ«tų elgęsis neteisėtai (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62- 3689/2011).

Neteisėta veika (veikimu, neveikimu) pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieÅ¡tarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms. Tokie norminiai teisės aktai gali bÅ«ti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, potvarkiai, instrukcijos, darbo tvarkos taisyklės, administracijos įsakymai ir potvarkiai, tam tikros sutartys ir pan. Žala neatlyginama, jeigu ji padaroma teisėta veika. Kai kurios aplinkybės paÅ¡alina veikos neteisėtumÄ , pavyzdžiui, nenugalima jėga, bÅ«tinasis reikalingumas. Priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryÅ¡ys yra anksčiau aptartų sÄ lygų tiesioginė ir lemiama sÄ saja. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos ir kokio dydžio atsirado žala. LVAT, pasisakydamas dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, yra pažymėjęs, jog, pagal VTÄ® 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra atsakingi už įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo yra viena iÅ¡ materialinės atsakomybės sÄ lygų, todėl valstybės tarnautojas atsako už žalÄ , kuri yra tiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė (LVAT 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1531/2010). LVAT yra pažymėjęs, kad darbdavys, įrodinėdamas valstybės tarnautojo kaltę, turi konkrečiai nurodyti faktus, kuriais pasireiÅ¡kia valstybės tarnautojo kaltė. Materialinei atsakomybei valstybės tarnyboje taikyti yra bÅ«tina, kad pažeidėjas ir nukentėjusi Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję tarnybos santykiais ir žalos atsiradimas bÅ«tų susijęs su tarnybos veikla (LVAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–576/2010).

Pagal VTÄ® 38 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ . Pagal VTÄ® 38 straipsnio 2 dalį, atlygintinos žalos dydis negali virÅ¡yti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

VTÄ® nereglamentuoja atvejų, kada valstybės tarnautojai privalo atlyginti visÄ valstybės institucijai padarytÄ Å¾alÄ . Vadovaujantis VTÄ® 6 straipsniu, taikytinas Darbo kodekso 154 straipsnis, kuriame nustatytas baigtinis pagrindų, kai darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , sÄ raÅ¡as.

Pagal Statuto 38 straipsnio 2 dalį, už statutinei įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytÄ Å¾alÄ pareigÅ«nai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Ä®sakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigÅ«nų nuo atsakomybės neatleidžia (Statuto 38 straipsnio 3 dalis). PareigÅ«nai, veikiantys pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus, neatsako už žalÄ , padarytÄ veikiant pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus (Statuto 38 straipsnio 4 dalis) .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, vairuodamas tarnybinę transporto priemonę, įvažiuodamas į tarnybinės transporto priemonės parkavimo vietÄ , atsitrenkė į atraminį stulpÄ ir transporto priemonę apgadino.

Teismas sutinka su atsakovo Vilniaus apskr. VPK argumentais, kad, jeigu pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų savo neatsargiais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė nepakankamai apdairiu, atidžiu ir rÅ«pestingu elgesiu vairuojant tarnybinę transporto priemonę, važiuodamas atsitrenkęs į atraminį stulpÄ , tai tikėtina, kad nebÅ«tų atsiradusi ir nurodyta žala. Nurodytos pasekmės (Vilniaus apskr. VPK patirti nuostoliai) Å¡iuo atveju kilo tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo netyčinių neatsargių veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė neapdairiu, neatidžiu, nerÅ«pestingu elgesiu vairuojant tarnybinę transporto priemonę,

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad, važiuodamas į garaÅ¾Ä , tarnybiniu automobiliu atsitrenkė į atraminį stulpÄ , kurio nematė dėl sudėtingų sÄ lygų. Pažymi, kad eismo įvykis įvyko esant blogam matomumui anksti ryte, angare buvo daug automobilių, tarnybiniai automobiliai yra platÅ«s, ilgi ir jais sunku manevruoti, be to, prie angaro sienų buvo palikta daug įvairių įrankių, daiktų, kurie susiaurina pravažiavimÄ tarp sienos ir atraminio stulpo, kurį kliudė, angare buvo tamsu, nebuvo Å¡viesos, o atramos betoninis iÅ¡sikiÅ¡imas nebuvo pažymėtas. Atkreipia dėmesį, jog tarnybinį automobilį apgadino po naktinės pamainos, po kurios buvo pavargęs. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjas teigia, kad nėra jo kaltės.

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šiuo atveju pareiškėjo, kaip eismo dalyvio, neatsargūs veiksmai vairuojant tarnybinę transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilis.

Pagal Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalį, žalos dydis gali bÅ«ti sumažinamas atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į pareiÅ¡kėjo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Ä®vertinęs aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ (ankstyvas rytas, blogas matomumas, nuovargis), pareiÅ¡kėjo netyčinius, neatsargius veiksmus, į automobilio apgadinimo laipsnį, į tai, kad žmonės nenukentėjo, pareiÅ¡kėjas automobilį naudojo tarnybiniais tikslais, buvo apsunkintos įvažiavimo į garaÅ¾Ä sÄ lygos (nebuvo apÅ¡vietimo, siauras įvažiavimas), teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas mažinti ginčijamu Ä®sakymu pareiÅ¡kėjui nustatytÄ atlyginti 176 Eur žalÄ , t. y. ginčijamu Ä®sakymu nustatytÄ atlygintinos žalos sumÄ sumažinti 80 procentų iki 35,20 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo teismo sprendimu nuspręsta sumažinti atlygintinos žalos sumÄ , teismas sprendžia pakeisti Ä®sakymo dalį, kurioje nustatyta atlygintina (iÅ¡skaičiuotina) 176 Eur suma, t. y. pakeisti Ä®sakymo 2.1 punktÄ nustatant, kad iÅ¡skaičiuotina žalos dalis yra 35,20 Eur, ir Ä®sakymo 3 punktÄ , nustatant, kad iÅ¡skaičiuotinos žalos dalis yra 35,20 Eur. Teismas taip pat įpareigojÄ atsakovÄ perskaičiuoti patirtos žalos dydį transporto priemonių iÅ¡laikymui, iÅ¡skaičiuotÄ iÅ¡ N. P. darbo užmokesčio žalos sumÄ ir grÄ Å¾inti skirtumÄ .

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo N. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2020 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 10-V-146 „Dėl sumos žalai atlyginti iÅ¡skaitymo iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio N. P. darbo užmokesčio“ dalį, kurioje nustatyta atlygintinos (iÅ¡skaičiuotinos) žalos suma, jÄ sumažinant iki 35,20 Eur (trisdeÅ¡imt penkių eurų dvideÅ¡imt euro centų).

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 10-V-146 „Dėl sumos žalai atlyginti iÅ¡skaitymo iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio N. P. darbo užmokesčio“ 2.1 punktÄ nustatant, kad iÅ¡skaičiuotina žalos dalis yra 35,20 Eur, ir Ä®sakymo 3 punktÄ , nustatant, kad iÅ¡skaičiuotinos žalos dalis yra 35,20 Eur.

Ä®pareigoti Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ pagal šį teismo sprendimÄ perskaičiuoti patirtos žalos dydį transporto priemonių iÅ¡laikymui, taip pat perskaičiuoti iÅ¡skaičiuotÄ iÅ¡ N. P. darbo užmokesčio žalos sumÄ ir grÄ Å¾inti skirtumÄ .

KitÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė