6c6a94b2-e202-42d6-b0e2-0ba9be014109 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-5419-257/2020 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00029-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 55.1.1; 55.1.3; 57.2.4; 57.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 1 d. Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant pareiškėjo A.

Z. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriaus atstovui Liutaurui Kvikliui, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Z., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mobitakas“ atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens S. B. individualios įmonės atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Z. patikslintÄ skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Mobitakas“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, S. B. individuali įmonė) dėl sprendimo ir iÅ¡vados panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Z. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas panaikinti:

1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Utenos skyriaus (toliau – ir NŽT Utenos skyrius) 2017 m. spalio 5 d. sprendimÄ Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikÅ¡mės kelias (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ (toliau – ir Sprendimas) bei neatskiriamÄ jo dalį kadastro duomenų bylÄ ;

2) NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. iÅ¡vadÄ Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ â€œ (toliau – ir IÅ¡vada). PareiÅ¡kėjas A. Z., trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Mobitakas“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, S. B. individualios įmonės atstovai nedalyvavo 2020 m. rugsėjo 3 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimais.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, kad gavo NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 41SD-4581-(14.41.104.) „Dėl privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir RaÅ¡tas), kuriame buvo nurodyta, jog uždarosios akcinės bendrovės „Mobitakas“ (toliau – UAB „Mobitakas“) matininkas V. Z. (toliau – V. Z.) atliko žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), matavimus, parengė Å¡io žemės sklypo planÄ bei kadastro duomenų bylÄ .

VÄ® Registrų centro Utenos filialui nustačius, kad žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribų negali pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jos neatitinka pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų ribų, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 126 punktu, parengė IÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo planas yra tikslintinas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Sprendimas ir neatskiriama jo dalis kadastro duomenų byla, IÅ¡vada yra neteisėti, priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tvirtino, kad atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų, faktiÅ¡kai nacionalizavo dalį pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo, nes atliekant žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, po to juos tikrinant ir priimant sprendimÄ suformuoti naujÄ Å¾emės sklypÄ , į naujai suformuotÄ Å¾emės sklypÄ buvo įtraukta apie 320 kv. m. ploto pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo.

A. Z. teigė, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškiai pažymėtos natūroje, nustatytos natūroje pažymėtų žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalimi, tvirtino, kad keisti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas yra imperatyviai draudžiama. Pažymėjo, kad privataus turto nacionalizavimas gali būti įgyvendinamas tik laikantis griežtai įstatymuose nustatytos tvarkos bei teisingai atlyginant.

Nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui priklausantis žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), buvo galimai suformuotas pažeidžiant teisės aktus. Atkreipė dėmesį, kad Utenos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 16-345 patvirtinto (duomenys neskelbtini) suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės (viešųjų) kelių žemės sklypų sÄ raÅ¡e nurodyto suprojektuoto kelio sklypo plotas buvo 17,43 ha, o naujai suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), plotas yra 18,49 ha, t. y. 1,06 ha didesnis.

Esant tokiai situacijai, kadastrinių matavimų darbai galėjo bÅ«ti tęsiami tik turint atsakovo iÅ¡vadÄ , kaip to reikalauja Kadastro nuostatų 21 punktas. Be to, pareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas apie naujai formuojamÄ Å¾emės sklypÄ , jam nebuvo siųsti naujo formuojamo žemės sklypo planai. NŽT Utenos skyrius, nekreipdamas dėmesio į pažeidimus, parengė 2017 m. spalio 4 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktÄ bei priėmė SprendimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, RaÅ¡te ir IÅ¡vadoje nenurodoma, kokių faktinių duomenų pagrindu ir kokių teisės aktų pagrindu buvo nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo planas yra netinkamas ir tikslintinas.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad argumentas, jog matininkas, rengęs Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo planÄ , galimai padarė tam tikrus pažeidimus, negali bÅ«ti pagrindu nacionalizuoti dalį pareiÅ¡kėjo įsigyto žemės sklypo. PareiÅ¡kėjo A. Z. atstovas advokatas A. Gruodis teismo posėdyje nurodė, kad patikslintÄ skundÄ palaiko. Nurodė, kad administraciniais aktais 2002 m. buvo suformuotas konkrečių ribų ir ploto žemės sklypas, jo ribos buvo pažymėtos vietovėje, parengtas sklypo planas pagal riboženklius, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir parduotas V.

A.. 2003 m. A. Z. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypÄ , kadastro (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ginčo dalyje auga medžiai, pastatyta tvora. PareiÅ¡kėjo žemės sklypÄ kerta kelias, kuriam buvo atlikti kadastriniai matavimai 2017 m. ir nuspręsta, jog kelias turi bÅ«ti 18 m. A. Z. advokatas akcentavo, kad valstybė administraciniais aktais faktiÅ¡kai paėmė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dalį jam priklausančio sklypo teritorijos, nacionalizavo dalį žemės sklypo, tačiau už jÄ tinkamai neatlygino.

Dėl atliktų kelio juostos žemės sklypo kadastrinių matavimų ne tik pasikeitė pareiÅ¡kėjo žemės sklypo ribų konfigÅ«racija, bet ir sumažėjo sklypo plotas 330 kv. m. Rėmėsi Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 9 dalimi. Nurodė, kad sutinka, jog 2002 m. rengiant žemės sklypo planÄ galėjo bÅ«ti padaryti pažeidimai, tačiau po to buvo priimti atitinkami institucijų sprendimai, sudarytos sutartys, pareiÅ¡kėjas apie tuos pažeidimus nežinojo įsigydamas sklypÄ , iÅ¡ privataus asmens nusipirko konkrečių ribų žemės sklypÄ , juo naudojosi 14 metų ir turi teisėtÄ lÅ«kestį toliau Å¡iuo žemės sklypu naudotis.

Atsakovas, priimdamas IÅ¡vadÄ , negali kvestionuoti (keisti, naikinti) ankstesnių priimtų administracinių sprendimų, kuriais buvo patvirtintas 2002 m. žemės sklypo planas. Rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21, 125 ir 126 punktais. A. Z. priklausančio žemės sklypo dviejų dalių ribos pažymėtos tiesiomis linijomis, o parengtame kelio juostos plane žemės sklypo riba ties pareiÅ¡kėjo sodyba pažymėta laužyta linija. Pažymėtos kelio juostos žemės sklypo ribos pareiÅ¡kėjui priklausančių statinių nekerta.

Pabrėžė, kad nors kelio juostos žemės sklypo ploto skirtumas yra didesnis nei leistina paklaida ir pareiÅ¡kėjo žemės sklypo ribos skiriasi, tačiau nustatytų procedÅ«rų, numatytų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte, neatliko. Advokatas A. Gruodis paaiÅ¡kino, kad IÅ¡vadoje suformuluotas teiginys apie tikslintinÄ pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo planÄ buvo įraÅ¡ytas į Nekilnojamojo turto registrÄ , todėl neatlikęs kadastrinių matavimų, jis negali laisvai disponuoti savo žemės sklypu.

Prašė tenkinti pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ . Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyrius atsiliepimu prašė patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . NŽT Utenos skyrius nurodė, kad, pagal NŽT Utenos skyriaus turimus archyvinius duomenis, 1993 m. parengtame (duomenys neskelbtini) preliminariniame žemės reformos projekte bei vėliau parengtuose ir patvirtintuose Å¡ios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose yra nurodyta, kad kelio (duomenys neskelbtini), plotis yra 18 m.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡e nurodyta, kad kelias (duomenys neskelbtini), yra priskirtas kraÅ¡to keliams. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte (1995 m. balandžio 11 d. – 2002 m. spalio 22 d. laikotarpio redakcija) buvo nustatyta, kad žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas V kategorijos kelias, minimalus plotis yra 18 metrų.

NŽT Utenos skyrius paaiÅ¡kino, kad 2002 m. sausio 25 d. parengtame žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad jį kerta kelias (duomenys neskelbtini), kurio plotas neįskaičiuotas į bendrÄ Å¡io žemės sklypo plotÄ . Tačiau pagal plane (duomenys neskelbtini) nurodytas žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates, tarp Å¡io žemės sklypo rytinės ir vakarinės dalių yra tik apie 13,70 m pločio tarpas. Atsakovas, remdamasis Å¡iais duomenimis, darė iÅ¡vadÄ , kad atliekant žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo nesivadovauta teisės aktuose nustatytu kelio (duomenys neskelbtini), pločiu.

Nurodė, kad UAB „Mobitakas“ matininkas V. Z., 2017 m. rugsėjo 25 d. atlikęs kelio juostos žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė planÄ M:1000, kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir pateikė jÄ NŽT Utenos skyriui. NŽT Utenos skyrius, patikrinęs kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtÄ Å¡io žemės sklypo planÄ , jį suderino bei priėmė SprendimÄ , kuriuo buvo suformuotas kelio (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypas ir patvirtinti UAB „Mobitakas“ matininko V.

Z. nustatyti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenys. VÄ® Utenos regiono keliai 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl Sprendimu suformuoto kelio juostos žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre. VÄ® Registrų centras 2017 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. (11.10.4)-(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ nurodė, kad kelio juostos žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribos kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas kitų žemės sklypų, tarp jų – ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribas.

Atsakovas, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 126 punktu, parengė IÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai ir kad turi bÅ«ti tikslinami kitų žemės sklypų, tarp jų – ir pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), planai. NŽT Utenos skyrius apie tai pareiÅ¡kėjÄ informavo 2017 m. gruodžio 1 d. parengtu RaÅ¡tu. Atsakovas teigė, kad priėmė motyvuotÄ , teisingÄ ir teisės aktais pagrįstÄ sprendimÄ dėl teisingai parengto kelio juostos žemės sklypo plano ir tikslintino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plano.

Atsakovo NŽT Utenos skyriaus atstovas L. Kviklys teismo posėdyje prašė atmesti pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ . Atsakovo atstovas nurodė, kad kelias (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas 1993 m. nurodant, kad Å¡io kelio plotis 18 metrų. L. Kviklys nurodė, kad tokio pločio kelio pažymėjimas atitiko Kelių įstatyme įtvirtintÄ valstybinių kelių reglamentavimÄ . Nurodė, kad matininkas, atlikdamas pareiÅ¡kėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus, neiÅ¡laikė 18 m. kelio juostos, t. y. nuo kelio vidurio aÅ¡ies 9 metų į abi puses.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai anksčiau vyko kameraliai, nevykdavo į vietÄ . PaaiÅ¡kino, kad žemės sklypo dalis nebuvo nusavinta, priimta IÅ¡vada. PareiÅ¡kėjo žemės sklypo kadastriniai matavimai turėtų bÅ«ti tikslintini, nes sklypai persidengia. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2005 m. gegužės 5 d. įsakymÄ Nr. 1T-105, ženklinant kelio juostÄ nėra kviečiami gretimų žemės sklypų savininkai. Kelio juosta vietoje nėra ženklinama riboženkliais.

Nurodė, kad kelio juostos neformavo per statinius. Kadangi pareiÅ¡kėjas nusipirko žemės sklypÄ , tai kompensavimas negalimas. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Mobitakas“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, S. B. individuali įmonė atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjo A. Z. patikslintas skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikÅ¡mės kelias (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ bei neatskiriamos jo dalies – kadastro duomenų bylos, NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. iÅ¡vados Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ â€œ teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė, kad ,,PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovo teisės formuoti žemės sklypÄ kelio (duomenys neskelbtini), statybai, tačiau nesutinka su tuo, kad buvo pakeistos jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) ribos bei dalis žemės sklypo be jo sutikimo pateko į keliui formuojamÄ Å¾emės sklypÄ . Todėl Å¡io ginčo dalykÄ sudaro pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės pažeidimo aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro 2018 m. vasario 8 d. pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) savininkas.

Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir duomenys nustatyti 2002 metais. Å ios aplinkybės teisės aktų tvarka nėra paneigtos, todėl žemės sklypo ribų planas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas.“ Atkreiptinas dėmesys, jog įrašų apie žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Registrų centro paieÅ¡kos duomenų bazėje nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 8 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas.

Pastarasis žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir duomenys nustatyti 2002 m. Byloje nustatyta, kad V. A. pagal 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-1038 nusipirko (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NJ-1038 5 ir 10 punktuose nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir prie Å¡ios sutarties pridedamas parduodamos žemės sklypo planas.

IÅ¡ 2002 m. parengto ir patvirtinto žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad Å¡io žemės sklypo bendras plotas –(duomenys neskelbtini), gretimybėse nurodyta – laisva valstybinė žemė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. Z. pagal su V. A. sudarytÄ 2003 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-3807 ir perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. NJ-3808 privačion nuosavybėn įsigijo (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Toks pastarojo žemės sklypo plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2002 m. vasario 22 d. pagal Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 10-04-19 ,,Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 8 d. iÅ¡raÅ¡as). UAB „Mobitakas“ matininkas V. Z. 2017 m. rugsėjo 25 d. atliko kelio (duomenys neskelbtini) kelio juostos žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė Å¡io kelio juostos žemės sklypo planÄ ir kadastro duomenų bylÄ .

UAB ,,Mobitakas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių su praÅ¡ymu Nr. 269 priimti sprendimÄ dėl bÅ«tinybės tikslinti neteisingai suformuotÄ ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribas, nes suformuota kelio juosta valstybinės reikÅ¡mės regioniniam keliui (duomenys neskelbtini) kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotus su keliu besiribojančius keturis žemės sklypus, be kita ko, ir žemės sklypÄ , kadastro (duomenys neskelbtini). VÄ® Utenos regiono keliai 2017 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių su praÅ¡ymu patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypÄ ).

NŽT Utenos skyrius, patikrinęs kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , jÄ suderino ir 2017 m. spalio 5 d. priėmė SprendimÄ suformuoti žemės sklypÄ (kelio juostÄ ), kuriame nutiestas valstybinės reikÅ¡mės kelias (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti UAB „Mobitakas“ matininko V. Z. nustatytus Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis ir kadastro duomenų bylÄ . VÄ® Utenos regiono keliai 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ praÅ¡ymu įregistruoti Sprendimu suformuotÄ kelio juostos žemės sklypÄ .

VÄ® Registrų centras 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimÄ Nr. (11.10.4)-(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“, kuriame nurodė, kad kelio juostos žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), tarp jų – ir pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. NŽT Utenos skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. parengė IÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad, patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , nustatyta, jog kelio (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o turi bÅ«ti tikslinami keturių žemės sklypų, kurių ribas kerta kelias (duomenys neskelbtini), tarp jų – ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai.

Remiantis Å¡ia IÅ¡vada pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įraÅ¡as: ,,ArchitektÅ«riniai-urbanistiniai apribojimai. NŽT prie ŽŪM Utenos skyrius 2017-12-01 iÅ¡vada Nr. 41IŽ-45-(14.41.111.) informavo, kad Å¡io žemės sklypo planas turi bÅ«ti tikslinamas.“ NŽT Utenos skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. RaÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad tikslintinas jo nuosavybe valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad, remiantis 2017 m. spalio 5 d. Sprendimu, Nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. gruodžio 14 d. įregistruotos Lietuvos valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinės reikÅ¡mės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teisė į šį žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėjas pasinaudojo iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir su 2018 m. sausio 5 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos dėl valstybinės reikÅ¡mės keliu užimto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumo.

PareiÅ¡kėjas 2020 m. birželio 16 d. teismui pateikė matininkų parengtÄ savo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), susikirtimo schemÄ (planÄ ), iÅ¡ kurio galima matyti persidengimÄ (susikirtimÄ ) su žemės sklypu (kelio juosta Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), susikirtimo schema parengta remiantis byloje esančiu S. B. individualios įmonės 2002 m. parengtu planu ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis.

IÅ¡ pastarosios schemos galima matyti besikertančių žemės sklypų ribas ir nustatyti plotÄ , kuriuo sumažėjo pareiÅ¡kėjo žemės sklypas patvirtinus naujus kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, t. y. (duomenys neskelbtini). Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 12 punktu ir 841.1.1.1 papunkčiu, Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d.

įsakymu Nr. 1P-105 „Dėl kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“, 4 ir 51 punktais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-05-01) 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-05-01 iki 2020-01-01) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami suformuojant naujÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad žemės sklypai formuojami kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017-06-28 iki 2017-12-01) 4 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija nuo 2015-11-01 iki 2020-01-01) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimÄ , juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis Å¡ios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra valstybės institucijos sprendimas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-12-23), 12 punkte numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje (toliau vadinama – vykdytojai). Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimÄ patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypÄ ).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.1.1. punkte numatyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities virÅ¡ininko, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo ar (ir) Å¡ių Nuostatų 841.1.1.2.1 ir 841.1.1.2.2 punktuose nurodytais atvejais – savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos, patvirtinusios specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ , kuriuo keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das, sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ turi bÅ«ti pateiktas, kai nustatomi formuojamų naujų ir pertvarkytų pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus žemės sklypų kadastro duomenys.

Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 „Dėl kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017-09-01 iki 2018-02-27), 4 punkte nurodyta, kad atliekant kelio kadastrinius matavimus, formuojama kelio, kaip inžinerinio statinio (toliau – kelias), kadastro duomenų byla ir (arba) kelio juosta užimto žemės sklypo (toliau – kelio juosta) kadastro duomenų byla.

Tų pačių taisyklių 50 ir 51 straipsnyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teritorinis padalinys (toliau – Teritorinis padalinys) kelio juostos kadastro duomenų bylos patikrinimÄ atlieka vadovaudamasis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“.

Teritorinis padalinys, nustatęs, kad kelio juostos kadastro duomenų byla parengta pagal Nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ir Å¡ių taisyklių reikalavimus, suderina kelio juostos planÄ . Jeigu kelio juostos byla parengta ne pagal Nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ir Å¡ių taisyklių reikalavimus, teritorinis padalinys kelio juostos kadastro duomenų bylÄ grÄ Å¾ina matininkui trÅ«kumams taisyti.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) 8 punkte nustatyta, kad tikrinimo kameraliai metu, teritorinis padalinys nustato, ar: 8.1. žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra visi dokumentai, nurodyti: 8.1.1.

Nuostatų 64 punkte – Taisyklių 7.1 papunktyje nustatytu atveju; 8.1.2. Nuostatų 64 punkte ir Metodikos 115–118 punktuose – Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytu atveju; 8.2. visuose žemės sklypo kadastro duomenų bylos egzemplioriuose komplektuojamų dokumentų duomenys sutampa tarpusavyje ir sutampa su skaitmenine forma parengtų bylos dokumentų, pateiktų per informacinę sistemÄ â€žGeoMatininkas“ arba žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamoje skaitmeninėje laikmenoje, duomenimis; 8.3.

žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas; 8.4. žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet nesuformuoto ir neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, ploto skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede; 8.5.

žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir anksčiau geodeziniais prietaisais sÄ lyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto skirtumas nėra didesnis nei leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000, nurodyta Nuostatų 211 punkte (iÅ¡skyrus Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytÄ atvejį); 8.6. žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus; 8.7. atliktos procedÅ«ros, nurodytos Nuostatų 32.1.1.2, 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose (Taisyklių 7.1 papunktyje nustatytu atveju ir Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytu atveju, kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti asmens, pretenduojančio atkurti nuosavybės teises į žemę, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypÄ , lėšomis) arba Nuostatų 32.1.1.2, 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose ir Metodikos 100–102 punktuose (Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytu atveju, kai žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti valstybės lėšomis); 8.8. teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; 8.9. teisingai užpildyta žemės sklypo kadastro duomenų forma; 8.10. teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės, t. y.

žemės sklypo vertė, apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodikÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, ir žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo metu galiojusius žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus laikantis Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 9 punktas reglamentuoja, kad atlikus tikrinimÄ kameraliai, suraÅ¡omas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktÄ suraÅ¡o tikrinimÄ kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 10 punkte numatyta, kad jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma Taisyklių 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamÄ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ (toliau – pažeidimai), ir jeigu neiÅ¡kilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina Å¡ioje byloje komplektuojamÄ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ jį pasiraÅ¡ydamas.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 12 punkte numatyta, kad jeigu atlikus tikrinimÄ kameraliai, nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ grÄ Å¾ina jÄ parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti.

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 1 priedÄ 2017 m. spalio 4 d. buvo suraÅ¡ytas NŽT Utenos skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 41KAM-85775, tačiau jame nurodyta, jog patikrinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ nustatyta, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams ir žemės sklypo plotas nustatyti teisingai.

Teismo vertinimu, remiantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.3, 10 ir 12 punktais, ir NŽT Utenos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, turėjo nurodyti pastabose, jog žemės sklypo (kelio juosta), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kerta, be kita ko, besiribojantį ir pareiÅ¡kėjui priklausantį žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT Utenos skyrius turėjo nederinti ir netvirtinti Sprendimu žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos. Kaip minėta, V. A. pagal 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-1038 nusipirko (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ , kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2002 m. parengto ir patvirtinto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad Å¡io žemės sklypo bendras plotas – (duomenys neskelbtini), gretimybėse nurodyta – laisva valstybinė žemė.

Taip pat A. Z. pagal su V. A. sudarytÄ 2003 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-3807 ir perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. NJ-3808 privačion nuosavybėn įsigijo (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Toks pastarojo žemės sklypo plotas ir atitinkamos jo ribos įregistruotas vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre 2002 m. vasario 22 d. pagal Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 10-04-19 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 8 d. iÅ¡raÅ¡as).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje taip pat nurodė, kad ,,Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir duomenys nustatyti 2002 metais. Å ios aplinkybės teisės aktų tvarka nėra paneigtos, todėl žemės sklypo ribų planas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas.“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę per prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus arba reikalauti, kad savininkas prieÅ¡ savo valiÄ sujungtų nuosavybę su kito savininko nuosavybe.

Pagal Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 3 dalį nuosavybė iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ neatlygintinai gali bÅ«ti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu, o Å¡io straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis garantuoja, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1, kuris Lietuvos valstybei įsigaliojo nuo 1996-05-24, 1 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. IÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Tačiau ankstesnės nuostatos jokiu bÅ«du neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimÄ atsižvelgdama į bendrÄ jį interesÄ arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimÄ .

Ä®statymuose valstybės ir privataus asmens nuosavybės teisė į tÄ pačiÄ nekilnojamo daikto (žemės sklypo dalį), yra nenumatyta, tačiau bÅ«tent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje 2017 m. gruodžio 14 d. įregistravus Lietuvos valstybės nuosavybės teises į žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinės reikÅ¡mės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teises į šį žemės sklypÄ .

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 punktas nesuteikia teisės Nacionalinės žemės tarnybai ar jos struktÅ«riniam padaliniui paimti iÅ¡ asmens nuosavybę. NŽT Utenos skyrius turėjo atsisakyti priimti IÅ¡vadÄ pagal Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų 126 punktÄ ir atsisakyti nustatyti, kad kelio juostos Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla parengta teisingai ir patvirtinti kadastro duomenis, o besiribojančių privačių asmenų žemės sklypų planai tikslinti, nes tokia IÅ¡vada sudaro teisinę galimybę valstybei ir privačiam asmeniui vienu metu įregistruoti nuosavybės teisę į tÄ patį nekilnojamÄ jį daiktÄ (žemės sklypo dalį) Nekilnojamojo turto registre ir pažeidžia privačių asmenų (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjo A.

Z.) teises bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kadastro duomenys yra oficiali informacija apie kadastro objektÄ , kuri yra prieinama ir skirta visiems suinteresuotiems asmenims (neapibrėžtam asmenų ratui) ir savo turiniu yra iÅ¡sami bei patikima. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios informacijos įregistravimo kadastre (tuo pačiu nekilnojamojo turto registre) faktas suteikia suinteresuotiems asmenims jos patikimumo ir tikrumo garantijÄ ne tik fakto, bet ir teisės taikymo požiÅ«riu (2011 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A[2]-2656/2011). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai <...>. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys gali būti keičiami tik esant teisėtam pagrindui (2014 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-696/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teisę į žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų galima įregistruoti tik nuginčijus atitinkamus administracinius sprendimus ir/arba privačių asmenų žemės sklypų kadastro duomenis ir/ar atitinkamus žemės perleidimo sandorius ir/arba kitais bÅ«dais atlyginus už paimamÄ privačiÄ nuosavybę. Be to, teismo nuomone, NŽT Utenos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, kadangi žemės sklypo (kelio juostos) Nr. (duomenys neskelbtini) ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo, nurodyto teritorijų planavimo dokumente, ploto skirtumas yra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede. (duomenys neskelbtini) suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės (viešųjų) kelių žemės sklypų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Utenos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 16-345, 25 punkte nurodyta, kad suprojektuoto kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto valstybinės reikÅ¡mės regioninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. naujo suformuoto kelio plotas skiriasi (duomenys neskelbtini) ha nuo suprojektuoto kelio ploto (duomenys neskelbtini) suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės (viešųjų) kelių žemės sklypų sÄ raÅ¡e ir virÅ¡ijÄ leistinÄ maksimaliÄ ploto paklaidÄ , nurodytÄ Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede.

Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedu, atitinkamam suprojektuotam žemės sklypui maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida yra 0,50 ha (0,12 x ?17,43 ha, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto 2000 m. mastelį 1:10000, patvirtinto Utenos apskrities viršininko administracijos 2000-05-18 įsakymu Nr. 10-08-57). Atsižvelgiant į Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.4, 10 ir 12 punktus, NŽT Utenos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, NŽT Utenos skyrius neturėjo suderinti kelio juostos Nr. (duomenys neskelbtini) plano ir neturėjo tvirtinti Sprendimu žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas ne valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta Sprendimo pavadinime ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre), bet valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad NŽT Utenos skyrius, gavęs UAB ,,Mobitakas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tÄ Nr. 269, kuriame buvo nurodoma, jog suformuota kelio juosta valstybinės reikÅ¡mės regioniniam keliui Nr. (duomenys neskelbtini) kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotus su keliu besiribojančius keturis žemės sklypus, be kita ko, ir pareiÅ¡kėjo žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo pradėti procedÅ«rÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte, tačiau to nepadarė, nors, kaip minėta, suformuoto kelio juostos Nr. (duomenys neskelbtini) ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas minėtų Nuostatų 1 priede, ir naujai suformuoto kelio juostos ribos (konfigÅ«racija) neatitiko 2002 m. parengto ir patvirtinto pareiÅ¡kėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų ribų (konfigÅ«racijos).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte numatoma, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natÅ«raliais kontÅ«rais, turi sudaryti vienÄ uždarÄ kontÅ«rÄ , pagal kurio ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Å¡ių Nuostatų 1 priede.

Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Å¡ių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), vykdytojas apie tai raÅ¡tu informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io žemės sklypo ribas.

IÅ¡vardintus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalÄ . Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų iÅ¡nagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitÄ kartografinę medžiagÄ , nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumo priežastis ir suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte bÅ«tinumo.

Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d.

– Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimÄ , o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Kadastro nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos).

Ir tik nustatyta tvarka konstatavus Å¡iÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę (suraÅ¡ius atitinkamÄ iÅ¡vadÄ ) žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė Å¡iÄ klaidÄ , priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties atitinkamai iÅ¡taisyti:

1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigÅ«racijÄ ) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis;

2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigÅ«racijÄ ). IÅ¡taisius Å¡iÄ klaidÄ , faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija) ir žemės sklypo ribos (konfigÅ«racija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu bÅ«du užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principÄ (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-552/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-745-502/2018 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas A. Z., praÅ¡ydamas tenkinti patikslintÄ skundÄ , rėmėsi, be kita ko, Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalimi, tvirtino, kad keisti pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo ribas yra imperatyviai draudžiama, teigė, kad IÅ¡vada nepagrįsta teisės normomis ir faktiniais duomenimis. NŽT Utenos skyrius, pagrįsdamas IÅ¡vados teiginį, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas neteisingas, nurodė, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, kurį parengė S. B. individuali įmonė, neatitiko tuo metu taikytų 1993 m.

– 1997 m. (duomenys neskelbtini) preliminarinio žemės reformos projekto ir 2000 m. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) žemės reformos projekto sprendinių, susijusių su keliu (duomenys neskelbtini), bei prieÅ¡taravo Å¡io kelio statusÄ reglamentavusiems teisės aktams, todėl yra tikslintinas, o kelio (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo planas parengtas teisingai. Atsakovas nurodo, kad priimdamas IÅ¡vadÄ rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 punktu.

NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. Išvadoje nurodyta, kad:

1) patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , nustatyta, jog kelio (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai;

2) turi bÅ«ti tikslinami keturių žemės sklypų, kurių ribas kerta kelias (duomenys neskelbtini), tarp jų – ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai. Sprendžiant dėl NŽT Utenos skyriaus parengtos IÅ¡vados, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į 1995 m. gegužės 11 d. priimto Kelių įstatymÄ , kurio (įstatymo Nr. I-891 redakcija) 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad keliai, atsižvelgus į transporto priemonių eismo pralaidumÄ , socialinę ir ekonominę jų reikÅ¡mę, skirstomi į valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės kelius (1 dalis), o valstybinės reikÅ¡mės keliai – į magistralinius, kraÅ¡to ir rajoninius kelius (2 dalis).

Kelių įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustatė, kad valstybinės reikÅ¡mės kelius registruoja Susisiekimo ministerija, jų sÄ raÅ¡us tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, Kelių įstatymo 10 straipsnio 5 punkte buvo nurodyta, kad V kategorijos, t. y. žemiausios kategorijos, valstybinių kelių žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, minimalus plotis yra 18 metrų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 patvirtino Lietuvos Respublikos magistralinių ir kraÅ¡to kelių sÄ raÅ¡Ä , kurio 2 priedo duomenimis, kelias (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas kraÅ¡to kelių kategorijai.

Vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės patikslino šį sÄ raÅ¡Ä ir 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡e kelias (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas rajoninių kelių kategorijai (duomenys neskelbtini) eilutė). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 284 nauja redakcija iÅ¡dėstytame Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡e kelias (duomenys neskelbtini), iÅ¡liko priskirtas rajoninių kelių kategorijai (duomenys neskelbtini) eilutė).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė yra valstybinės reikšmės keliai. Nuo 2002 m. spalio 23 d. galiojančio Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai, t. y. ir priskirti rajoniniams keliams, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei; juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Teismas sprendžia, jog pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , valstybė keliui (duomenys neskelbtini), buvo suteikusi valstybinio kelio statusÄ , nuo 1999 m. birželio 9 d. jį priskyrusi rajoniniams keliams. Ä®vertinus bylos duomenis, matyti, kad 1993 m. – 1997 m. rengto (duomenys neskelbtini) preliminariniame žemės reformos projekto grafinėje dalyje (brėžinyje) yra įbraižytas kelias (duomenys neskelbtini), ir pažymėta, kad jo plotis yra 18 metrų. Teismo posėdyje, vykusiame Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«muose, S. B., S. B. individualios įmonės atstovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus apie atliktus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nurodė, kad Å¡iems darbams atlikti jis buvo gavęs iÅ¡traukÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto.

S. B. paaiÅ¡kino, kad vietovėje buvo nustatyta, jog formuojamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ dvi dalis dalijo faktiÅ¡kai esantis kelias, kurį plane įvardijo kaip laisvos valstybinės žemės fondui priskirtÄ Å¾emę. S. B. tvirtino, kad atliekant minėto kelio kadastrinius matavimus, jam nebuvo pateikta jokių duomenų apie kelio, kertančio žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statusÄ . Susižinoti, kad Å¡io kelio plotis turi bÅ«ti 18 m., galimybių neturėjo, nes pateiktoje 2000 m. (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto iÅ¡traukoje nebuvo nurodyta, kad jame įbraižyto kelio (duomenys neskelbtini), plotis yra 18 m., o valstybinių kelių sÄ raÅ¡as, reikalingas kadastrinių matavimų darbams atlikti, jam buvo pateiktas vėliau, jau po atliktų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų.

Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija 2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 10-08-57 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Utenos rajone“ patvirtino 2000 m. parengtÄ (duomenys neskelbtini) žemės reformos projektÄ . IÅ¡analizavus šį projektÄ , sprendžiama, kad jo grafinėje dalyje (brėžinyje) kelias (duomenys neskelbtini), yra įbraižytas; Å¡is kelias kirto ir į dvi dalis padalijo žemės teritorijÄ , kurioje vėliau buvo suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kelio (duomenys neskelbtini), plotis (18 m) projekte nėra nurodytas.

Sprendžiant dėl 2000 m. (duomenys neskelbtini) žemės reformos projekte pažymėto valstybinio kelio (duomenys neskelbtini), pločio, Å¡ios projekto dalies sprendiniai vertintini sistemiÅ¡kai kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtinto Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o (duomenys neskelbtini) eilutės duomenimis ir 1995 m. gegužės 11 d. priimto Kelių įstatymo 10 straipsnio 5 punkto nuostatomis. Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad 2000 m. (duomenys neskelbtini) žemės reformos projekto sprendinys dėl jame įbraižyto kelio (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas taip, kad Å¡is kelias yra valstybinės reikÅ¡mės rajoninis kelias, o jo plotis – 18 m;

Å¡iuo keliu užima žemė iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 punktÄ , kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimÄ , kad bÅ«tina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raÅ¡tu informuoja žemės sklypo (-ų) savininkÄ (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raÅ¡tu iÅ¡vadÄ apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini.

Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus iÅ¡vadÄ raÅ¡tu, per 3 darbo dienas nuo iÅ¡vados gavimo pažymi Å¡io žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Kaip minėta, remiantis Å¡ia IÅ¡vada pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įraÅ¡as: ,,ArchitektÅ«riniai-urbanistiniai apribojimai. NŽT prie ŽŪM Utenos skyrius 2017-12-01 iÅ¡vada Nr. 41IŽ-45-(14.41.111.) informavo, kad Å¡io žemės sklypo planas turi bÅ«ti tikslinamas.“ Taigi, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 punktÄ pirmiausia priimamas sprendimas dėl bÅ«tinybės tikslinti besiribojančio žemės sklypo (-ų) planÄ (-us), kuriame privalo bÅ«ti nurodyti teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai, apie tokio sprendimo priėmimÄ turi bÅ«ti informuotas savininkas (-ai), taip pat suraÅ¡oma iÅ¡vada kadastro tvarkytojui, t. y. priimami skirtingi aktai, adresuoti skirtingiems subjektams.

Toks Nuostatų 126 punkto vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-727-552/2020). IÅ¡ byloje teikiamų duomenų akivaizdu, kad nebuvo priimtas atskiras administracinis sprendimas dėl pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo. Atsakovas nurodė, kad IÅ¡vadoje yra nurodytas sprendimas dėl pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo. Å iuo aspektu netgi vertinant, ar pačioje IÅ¡vadoje yra nurodyti teisiniai ir faktiniai jos priėmimo pagrindai, pagrindžiantys tikrinamų kadastrinių matavimų teisėtumÄ , akivaizdu, kad IÅ¡vadoje nėra jokių teisinių ir faktinių argumentų, kodėl besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys turi bÅ«ti tikslinami.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais (žr. pvz. LVAT 2015-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. R-12-422/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi bÅ«ti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir kt. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo virÅ¡enybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamÄ ja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, jog atsakovo Išvadoje priimtam sprendimui dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo, kaip individualiam administraciniam aktui, šiuo atveju taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr.

LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi bÅ«ti naikinamas. Pažymėtina ir tai, kad teisiniai argumentai ir faktiniai administracinio akto priėmimo pagrindai (sprendimo, iÅ¡vados ir kt.) turi bÅ«ti nurodyti pačiame administraciniame akte, o ne sprendime, kuriuo neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka vertinamas administracinio akto teisėtumas, ar teisme nagrinėjant bylÄ .

Akcentuotina ir tai, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miÅ¡ko sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumas virÅ¡ija leistinÄ matavimo tikslumÄ ir iÅ¡matuoto žemės, miÅ¡ko sklypo plotas yra mažesnis, Å¡io žemės, miÅ¡ko sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Å is teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, Å¡ios ribos turi iÅ¡likti nepakitusios, o gali bÅ«ti tikslinamas leistinose ribose tik Å¡iuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡ aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: (1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigÅ«racijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypÄ asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; (2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (Å¡iuo klausimu žr. 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858‑904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438‑1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-222/2014).

Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali bÅ«ti keičiamos (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858‑1395/2010). BÅ«tent tokia teisminė praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjant Å¡ios kategorijos administracines bylas (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiÅ¡kinat ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ reglamentuojančių teisės aktų apibendrinimÄ , kuriam pritarta 2018 m. spalio 21 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime, LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija, Nr. 29, 618-658 psl.). Žemės sklypo riba pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalį laikoma riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraÅ¡tovaizdžio elementais ir grafiÅ¡kai pažymėta žemės sklypo plane. Nagrinėjamu atveju V. A. perkant valstybinės žemės sklypÄ , Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡io žemės sklypo ribos buvo paženklintos vietovėje ir grafiÅ¡kai pažymėtos žemės sklypo plane (2002 m. sausio 16 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo aktas). Taigi, kaip minėta, Išvadoje nėra jokių teisinių ir faktinių argumentų dėl sprendimo, kodėl besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys turi būti tikslinami, taip pat neįvertinta tai, kad 2002 m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo paženklintos vietovėje ir grafiškai pažymėtos žemės sklypo plane, neįvertintas imperatyvus teisinis reguliavimas, numatytas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje.

Be to, IÅ¡vadoje nepagrįstai nurodyta, kad patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , nustatyta, jog kelio (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, nes, kaip minėta, buvo nustatyta procedÅ«rinių pažeidimų dėl kelio juostos minimalios leistinos paklaidos ir ribų atitikties pareiÅ¡kėjo žemės valdos projektui. Minėta, kad kelio kadastro duomenų rengimo ir kadastro duomenų formų pildymo tvarkÄ reglamentuoja Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės, kuriose, teismo vertinimu, yra įtvirtintos specialiosios teisės normos.

Tai reiškia, kad kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymui Kadastro nuostatų 32.1.1.2 ir 32.1.1.3 punktuose įtvirtintos taisyklės netaikomos. Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklėse nustatyta, kad kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio forma patvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas, taip pat nepildoma kelio juostos plane 3-ioji lentelė (42 punktas; 2013 m. sausio 24 d.

įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija). Pagal Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 37 ir 421 punktus (2016 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 1P-263-(1.3.) redakcija), tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi kelio juostos, esančios mėgėjų sodo teritorijoje, ir (arba) kelio juostos, kuri ribojasi su sodininkų bendrijos teritorija, kadastro duomenys, kelio juostos planas turi bÅ«ti suderintas ir su sodininkų bendrijos valdymo organu ar jo įgaliotu asmeniu. Remiantis tuo, kas nurodyta, kaip nepagrįsti vertinami pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad reikėjo praneÅ¡ti pareiÅ¡kėjui apie naujai formuojamÄ Å¾emės sklypÄ (kelio juostÄ Nr. 4915), iÅ¡siųsti jam formuojamo žemės sklypo planus.

Atsižvelgus į nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl NŽT Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikÅ¡mės kelias (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ bei neatskiriama sprendimo dalis – kadastro duomenų byla, NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. iÅ¡vada Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ â€œ yra neteisėti iÅ¡ esmės, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo priėmimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), todėl naikintini.

Å iuo teismo sprendimu pareiÅ¡kėjo patikslintas skundas tenkintas, todėl pareiÅ¡kėjas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Byloje pateiktas praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas patyrė 726,00 Eur iÅ¡laidų už byloje dalyvavusio advokato pagalbÄ , t. y. už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (500 Eur + 105 PVM), už pasiruoÅ¡imÄ ir dalyvavimÄ Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«muose teismo posėdyje (3 val.), už praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo suraÅ¡ymÄ .

Patirtoms iÅ¡laidoms pagrįsti pareiÅ¡kėjas teismui pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , mokėjimo nurodymÄ ir iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ sÄ skaitos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡laidas už apeliacinio skundo rengimÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliacinis skundas Regionų apygardos administraciniam teismui per Elektroninių paslaugų portalÄ Ä¯teiktas 2018 m. gruodžio 14 d., t. y. ketvirtas 2018 m. ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra antras 2018 m. ketvirtis.

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2018 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo 926,70 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.10 punktu už apeliacinio skundo, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rengimÄ rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 1,7. Maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rengimÄ galėtų bÅ«ti iki 1575,39 Eur (koeficientas 1,7 padaugintas 926,70 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2018 m. antrÄ ketvirtį).

Pasirengimas bei atstovavimas Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«muose teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 3 d. vyko 2020 m. trečiÄ ketvirtį. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismo vertinimu, už vienÄ atstovavimo teisme ir pasirengimo jam valandÄ galėtų bÅ«ti priteista iki 138,10 Eur (koeficientas 0,1 padaugintas iÅ¡ 1381,00 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2020 m. pirmÄ ketvirtį). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atstovaudamas teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. posėdyje (nuo 10 val. 35 min. iki 11 val. 44 min.) pareiÅ¡kėjo advokatas užtruko 1 val. 09 min.

Dėl praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo suraÅ¡ymÄ nurodytina, kad Rekomendacijų 8.16 punktas numato, jog už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai – 0,4. Už dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, galėtų bÅ«ti priteistina iki 552,4 Eur (koeficientas 0,4 padaugintas iÅ¡ 1381,00 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2020 m. pirmÄ ketvirtį). Taigi, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 726,00 Eur suma nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ ir apeliacinį skundÄ teismui, sumokėjo 23,00 Eur ir 11,25 Eur žyminių mokesčių. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų skaičių pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo NŽT Utenos skyriaus priteistina viso 760,25 Eur suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41straipsniu, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. Z. patikslintÄ skundÄ tenkinti. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimÄ Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ bei neatskiriamÄ jo dalį – kadastro duomenų bylÄ . Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. iÅ¡vadÄ Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ â€œ.

Priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriaus pareiÅ¡kėjui A. Z. 760,25 Eur (septyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Eur 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjai Laisvutė Kartanaitė Žanas Kubeckas JarÅ«nė Sedalienė