Legislator Case Law & Legislation
6c6955ee-e3ed-4e3c-9c3f-f56fbeed3595 AI generated

6c6955ee-e3ed-4e3c-9c3f-f56fbeed3595 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 6c6955ee-e3ed-4e3c-9c3f-f56fbeed3595
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisės gynimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ėI. Ginčo esmė ieÅ¡kovas 2012-11-19 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ persodinti aukÅ¡taÅ«gius medžius – tujas – taip, kad nebÅ«tų pažeisti įstatymo nustatyti reikalavimai. Nurodė, kad atsakovas V. K. 2007 metų rugpjūčio mėnesį, nesilaikydamas Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, pasodino 30 vienetų aukÅ¡taÅ«gių medžių – tujų.

Legislator headnote

AI generated

6c6955ee-e3ed-4e3c-9c3f-f56fbeed3595 · Vilniaus apygardos teismas: žemaÅ«giai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, – ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krÅ«mai – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.“ Vadinasi, sodindamas ginčo tujas, atsakovas, visų pirma, turėjo laikytis atstumo iki savo žemės sklypo ribos.Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jo žemės sklypo riba sutampa su jo užtverta tvora, tik teigė, kad ieÅ¡kovo sklypo riba turi bÅ«ti apie 0,5 m nuo atsakovo tvoros, t.y. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sklypų, atsakovo teigimu, turi bÅ«ti 0,5 m pločio bendro naudojimo žemės tarpas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-660-653/2015Proceso Nr.2-01-3-16437-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2; 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. gegužės 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, RÅ«tos Petkuvienės, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl 2014-05-28 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J.

S. ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisės gynimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ėI. Ginčo esmė ieÅ¡kovas 2012-11-19 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ persodinti aukÅ¡taÅ«gius medžius – tujas – taip, kad nebÅ«tų pažeisti įstatymo nustatyti reikalavimai. Nurodė, kad atsakovas V. K. 2007 metų rugpjūčio mėnesį, nesilaikydamas Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, pasodino 30 vienetų aukÅ¡taÅ«gių medžių – tujų.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2009-08-09 pasirašė kadastrinių matavimų bylas ir patvirtino ribas, atsisakydamas toliau kelti prie tvoros pasodintų medžių klausimÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo nurodyti augalai yra ne medžiai, bet karpoma tujų gyvatvorė. Å ešėlis nuo Å¡ios gyvatvorės krenta į atsakovo sklypÄ , Å¡aknų skverbimuisi į kitÄ sklypÄ kelias užkirstas atramine sienele. Atsakovo teigimu, ribų suderinimo faktÄ pagrindžia UAB „Kagema“ 2006-06-01 parengti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktai.Papildomai pateiktame praÅ¡yme atsakovas nurodė, kad jo iniciatyva atliktais sklypo matavimais nustatyta, kad sklypo riba eina daugiau kaip 0,5 m atstumu nuo atsakovo įrengtos tvoros, ir jÄ Å¾ymi ieÅ¡kovo pasodintos tujos, dabar iÅ¡augusios iki 7 m aukščio.

Atsakovo tujų krÅ«mai pasodinti dar apie 0,5 m atstumu nuo atsakovo tvoros, taigi, nuo sklypo ribos tujos pasodintos apie 1 m atstumu, o tai atitinka įstatymo reikalavimus. Teismo posėdyje atsakovas, remdamasis tuo, kad nepažeidė įstatymo reikalavimų dėl atstumų iki sklypo ribos, nes karpomų tujų gyvatvorė pasodinta apie 1 m atstumu, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2014-05-28 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu ieÅ¡kinį tenkino:

įpareigojo atsakovÄ persodinti tujas, esančias jam priklausančiame sodo žemės sklype (duomenys neskelbtini), ne mažesniu kaip vieno metro atstumu iki jo žemės sklypo ribos, sutampančios su ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo, (duomenys neskelbtini), riba.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas yra sodininkų bendrijos „Panerys“ nariai ir kaimyninių sodo žemės sklypų savininkai: ieÅ¡kovui priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o atsakovui – žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Šalių žemės sklypų tikslieji kadastriniai matavimai atlikti ir žemės sklypų planai parengti, sklypai įregistruoti viešajame registre.2007 metų rudenį atsakovas V. K. savo sklype prie tvoros pasodino 30 vienetų tujų. Pagal ginčo tujų pasodinimo metu (2007 metais) galiojusios Sodininkų bendrijų įstatymo redakcijos 6 straipsnio 5 dalies, taip pat sodininkų bendrijos „Panerys“ Vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų 2004-05-15 bendrijos narių susirinkime) 28 punkto nuostatas sodo sklype aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, turėjo būti sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos;

žemaÅ«giai medžiai (vaismedžiai), iki 3 m. aukščio, – ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krÅ«mai (vaiskrÅ«miai) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Mažesniu atstumu sodiniai gali bÅ«ti sodinami esant raÅ¡ytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas; sodininkų bendrijos „Panerys“ Vidaus tvarkos taisyklių 28.4 punktas). Pagal sodininkų bendrijos „Panerys“ Vidaus tvarkos taisyklių 29 punktÄ , dekoratyvinės gyvatvorės turi bÅ«ti sodinamos taip, kad užaugusios jų Å¡akos nesiskverbtų į kaimyninį sklypÄ ; gyvatvorės medžiai turi bÅ«ti nuolat karpomi ir prižiÅ«rimi, iÅ¡laikant jų aukÅ¡tį iki 1,0-1,2 m.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir sodininkų bendrijos „Panerys“ Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2012-05-26 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, 95 punkte.Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, įpareigojo atsakovÄ pateikti duomenis: koks yra jo pasodintų tujų faktinis aukÅ¡tis; kokia yra pasodintų tujų rūšis; kokiu atstumu tujos pasodintos nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos.

Atsakovas neįvykdė teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo ir praÅ¡ytų duomenų parengiamajame posėdyje nepateikė. Bylos nagrinėjimas buvo ne kartÄ atidėtas, suteikiant atsakovui galimybę pateikti įrodymus dėl tujų rūšies, faktinio aukščio, atstumų iki žemės sklypo ribos.Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (2007-01-02 ieÅ¡kovo ir 2006-06-01 atsakovo žemės sklypų planus, parengtus atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus, pagal kuriuos ginčo Å¡alių ribos įregistruotos vieÅ¡ajame registre), teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo žemės sklypų riba sutampa su atsakovo įrengta tvora.

Pagal koordinačių žiniaraÅ¡tį, ieÅ¡kovo žemės sklypo 1 ir 2 koordinatės sutampa su atsakovo žemės sklypo atitinkamai 7 ir 6 koordinatėmis. Tai patvirtina, kad ginčo Å¡alių žemės sklypų riba sutampa.Atsakovas teigė, kad, pagal jo iniciatyva atliktus matavimus, ieÅ¡kovo žemės sklypo tikroji riba turi bÅ«ti daugiau kaip 0,5 m atstumu nuo atsakovo įrengtos tvoros, ir Å¡iÄ ribÄ Å¾ymi ieÅ¡kovo pasodintos tujos, dabar iÅ¡augusios iki 7 metro aukščio.  Bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo riba yra kitokia, negu nurodyta 2007-01-02 parengtame tiksliųjų kadastrinių matavimų plane ir įregistruota vieÅ¡ajame registre.

Atsakovas pateikė 2013-12-30 matininko H. M. pažymÄ dėl ieÅ¡kovo sklypo Nr. 52 matavimų ir Å¡io matininko parengtus žemės sklypo planus. Pažymoje nurodyta, kad nustatyta sklypo Nr. 52 padėtis bendrojo naudojimo gatvelės ir kaimyninių sklypų atžvilgiu. IeÅ¡kovo žemės sklypo riba sodininkų bendrojo naudojimo žemės ir ne atsakovo, bet kitų žemės sklypų, atžvilgiu nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad nurodyto matininko parengtame plane ieÅ¡kovo žemės sklypo riba atsakovo sklypo atžvilgiu pažymėta kaip sutampanti su atsakovo tvora, o atsakovo nurodomas pažeidimas dėl ieÅ¡kovo neteisėtai užimto žemės ploto, pažymėto raudona linija, yra sodininkų bendrijos „Panerys“ bendro naudojimo žemės atžvilgiu.

Minėta, Å¡i aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Dėl ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų peržiÅ«rėjimo atsakovas 2014-03-26 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ . Atsakovas pateikė dar vienÄ matininko H. M. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, kad ieÅ¡kovo sklypo riba atsakovo žemės sklypo atžvilgiu yra kita, negu pažymėta 2007-01-02 žemės sklypo plane ir įregistruota vieÅ¡ajame registre.

Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , rėmėsi 2007-01-02 plano ir vieÅ¡ojo registro duomenimis, kurie yra laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis).Kita vertus, teismas pažymėjo, kad, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies gramatinę formuluotę, atsakovas turėjo iÅ¡laikyti įstatyme nurodytus atstumus ne iki kaimyninio, bet iki savo sklypo ribos: „sodo sklype medžiai ir krÅ«mai sodinami ir auginami laikantis Å¡ių reikalavimų: aukÅ¡taÅ«giai medžiai – ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos;

žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, – ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krūmai – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.“ Vadinasi, sodindamas ginčo tujas, atsakovas, visų pirma, turėjo laikytis atstumo iki savo žemės sklypo ribos.Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jo žemės sklypo riba sutampa su jo užtverta tvora, tik teigė, kad ieškovo sklypo riba turi būti apie 0,5 m nuo atsakovo tvoros, t.y. tarp ieškovo ir atsakovo sklypų, atsakovo teigimu, turi būti 0,5 m pločio bendro naudojimo žemės tarpas.

IÅ¡analizavęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas atmetė Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus, nes pagal suformuotas ir įregistruotas ieÅ¡kovo žemės sklypo ribas, jo sklypo riba atsakovo sklypo atžvilgiu sutampa su atsakovo pastatyta tvora. Pagal atsakovo pateiktÄ jo žemės sklypo planÄ , sklypo riba į ieÅ¡kovo žemės sklypo pusę pažymėta sutampanti su tvora. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo žemės sklypo riba sutampa su tvora, sodindamas ginčo tujas, atsakovas privalėjo laikytis 3 m arba 1 m atstumo iki sklypo ribos, priklausomai nuo to, kokio aukščio gyvatvorę sodino; jeigu karpomÄ gyvatvorę – 1 m, jeigu laisvai besiformuojančiÄ ir augančiÄ aukÅ¡tesnę kaip 3 m – 3 metrų atstumo iki sklypo ribos.      IeÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad atsakovo pasodintos tujos yra aukÅ¡taÅ«giai medžiai, nes užauga aukÅ¡tesnės kaip 3 m.

Savo pozicijai pagrįsti ieÅ¡kovas nupjovė kelias atsakovo tujų Å¡akas ir pateikė jas, taip pat darytas tujų nuotraukas Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslininkui tujų rūšiai nustatyti. Biomedicinos mokslų daktaro D. R. 2013-10-17 iÅ¡vadoje nurodyta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos medžiagos galima spręsti, jog augalai yra vakarinės tujos Fastigiata veislės, kuriai bÅ«dinga užaugti iki 8-10 m.Atsakovas neginčijo jo pasodintų tujų rūšies, tačiau teigė, kad Å¡ias tujas jis pasodino, siekdamas suformuoti iÅ¡ jų gyvatvorę tam, jog apsigintų nuo ieÅ¡kovo veiksmų, kai Å¡is prie sklypo ribos iÅ¡kasė komposto duobę, kurioje veisėsi muselės, trukdžiusios atsakovo Å¡eimai ilsėtis savo sklype.Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, dėl kokių priežasčių ir kokių motyvų atsakovas 2007 m. sodino tujas, turėjo bÅ«ti laikomasi teisės aktų įtvirtintų reikalavimų dėl medžių ir krÅ«mų sodo sklype sodinimo atstumų.Atsakovas pateikė Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotojos S. Ž. iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad atsakovo sklype pasodinta kelių dekoratyvinių formų karpomų vakarinių tujų gyvatvorė, kurios aukÅ¡tis yra 1,0-1,2 m, atstumas tarp pagrindinių tujų kamienų yra apie 0,5 m; gyvatvorė yra suaugusi, jÄ pakanka karpyti 1 kartÄ per metus.

Atsakovas taip pat pateikė UAB „Vilniaus žaluma“ 2014-03-12 pažymÄ , kad jo sklype pasodinta vakarinių tujų karpoma gyvatvorė yra 1,1 m aukščio, Fastigiata veislės.    Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, krÅ«mas – tai augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusiais, beveik nuo pat žemės besiÅ¡akojančiais stiebais; Å¡io straipsnio 10 dalyje medis apibrėžtas kaip sumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja.

Teismo posėdyje iÅ¡klausyti botanikos mokslo specialistai D. R. ir S. Ž. paaiÅ¡kino, kad tujos gali bÅ«ti tiek medžiai, tiek krÅ«mai, priklausomai nuo to, kaip jos formuojamos. Nekarpant tujų, jos auga kaip medžiai, vienu pagrindiniu stiebu. Karpant tujas, jos formuojasi kaip krÅ«mai, leisdamos kelis kamienus. Mokslininkai pažymėjo, kad gyvatvorė gali bÅ«ti formuojama tiek iÅ¡ medžių, tiek iÅ¡ krÅ«mų.Atlikus byloje esančių duomenų visumos analizę (ginčo tujų nuotraukos (T. 1, b. l. 12-13, 107), Å¡alių paaiÅ¡kinimai, 2014-02-21 aktas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo tujos nuo jų pasodinimo 2007 m. iki 2013 m. gegužės mėnesio nebuvo karpomos.

Atsakovo pateiktoje tujų nuotraukoje, darytoje 2013-05-03, matyti šviežiai nupjautų tujų kamienų (T. 1, b. l. 141). Ieškovo pateiktose 2013 m. gegužės mėn. darytose nuotraukose atsakovo tujos – nukarpytos, matyti kamienai. Teismas pažymėjo, kad ginčo tujos pasodintos atsakovo viena eile, maždaug 0,5 m tarpais, todėl pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, jog tujos pasodintos siekiant padaryti iš jų gyvatvorę. Atsakovui ėmus karpyti ginčo tujas, iš jų suformuota gyvatvorė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas pateikė 2014-05-01 aktÄ , kuriame nurodyta, kad iÅ¡ pasodintų tujų 1/3 dalis turi po 2 iÅ¡ Å¡aknų augančius vienodus kamienus.Pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, atsakovo nukarpytos gyvatvorės aukÅ¡tis, 2013-10-26 duomenimis, – nuo 1,6 iki 1,8 metro; 2014-01-14 duomenimis – 1,34; 1,27; 1,37; 1,30; 1,34; 1,31; 1,28; 1,33; 1,36; 1,39; 1,32; 1,35 m ir t. t. Atsakovo pateiktuose įrodymuose užfiksuota, kad vakarinių tujų gyvatvorės aukÅ¡tis (2013-12-30 ir 2014-03-12 duomenimis) yra 1,0-1,2 m.

Sodininkų bendrijos „Panerys“ Vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų 2012-05-26) 95 punkte nustatytas reikalavimas gyvatvorės medžius nuolat karpyti ir prižiÅ«rėti, iÅ¡laikant jų aukÅ¡tį 1,0-1,2 metro. Å is reikalavimas taikytinas ir atsakovui.   Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pasodintų ginčo tujų gyvatvorės aukÅ¡tis nevirÅ¡ija 3 m, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad jai negali bÅ«ti taikomas reikalavimas dėl 3 m atstumo iki sklypo ribos, tačiau privalo bÅ«ti iÅ¡laikytas 1 metro atstumas iki sklypo ribos, nes ieÅ¡kovas, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkas, nesutinka, jog ginčo tujos bÅ«tų pasodintos mažesniu, negu nustatytas įstatymo, atstumu.Teismas pažymėjo, kad kai kaimyninio žemės sklypo savininkas remiasi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl medžių ir krÅ«mų sodinimo atstumų iki sklypo ribos pažeidimu, įrodinėjimo dalykas yra tik teisės aktų nustatytų atstumų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia toks pažeidimas.

IeÅ¡kovas nuo pat ginčo tujų pasodinimo 2007 metais reiÅ¡kė atsakovui pretenzijas dėl tujų pasodinimo atstumo ir reikalavo jas persodinti.IeÅ¡kovas pateikė teismui 2013-10-26 aktÄ , pasiraÅ¡ytÄ dviejų sodo sklypų savininkų, kuriame nurodyta, kad tarp sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 pasodintų tujų atstumai nuo tvoros ir sklypo Nr. 52 ribos yra nuo 24 cm iki 30 cm.IeÅ¡kovas taip pat pateikė 2014-03-22 aktÄ , kuriame, iÅ¡matavus kiekvienos iÅ¡ pasodintų tujų atstumÄ iki kadastrinės žemės sklypo ribos, nurodyta, kad ginčo tujų atstumai iki kadastrinės žemės sklypo ribos yra: 25, 34, 29, 24, 25, 20, 30, 30, 32, 22, 23, 21, 28, 24, 32, 30, 39, 38, 41, 33, 31, 28, 32, 30, 32, 27, 28, 32 cm (T. 2, b. l. 73), taip pat 2014-05-01 aktÄ , kuriame nurodyta, kad, iÅ¡matavus atstumus nuo visų tujų kamienų iki tvoros, mažiausias atstumas yra 22 cm, didžiausias 1 tujos – 39 cm.

Atsakovas nurodė, kad ginčo tujos yra pasodintos „apie 0,5 m“ nuo atsakovo tvoros, vadinasi, apie 1 m atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos. Savo pozicijai pagrįsti pateikė dviejų sodo sklypų savininkų paaiÅ¡kinimÄ . Kadangi įstatymo nustatyta tvarka suformuoto ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos nenuginčytos, dėl to teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo riba yra „apie 0,5 m“ nuo atsakovo tvoros. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui ne kartÄ buvo pasiÅ«lyta atlikti matavimus ir pateikti duomenis dėl tujų atstumo iki jo įrengtos tvoros.

Atsakovas nepasinaudojo galimybe atlikti matavimus ir teikti papildomus įrodymus savo nesutikimui su ieÅ¡kovo iniciatyva atliktais matavimais pagrįsti. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo objektu esančios tujos, pripažinus jas karpoma gyvatvore, prilygintina krÅ«mams, pasodintos atsakovo pažeidžiant jų sodinimo metu galiojusios redakcijos Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies reikalavimÄ krÅ«mus sodinti ne mažesniu kaip 1 m atstumu. Minėta, kad teismui nesuteikta teisė mažinti įstatymo nustatytÄ minimalų atstumÄ .

Å is atstumas gali bÅ«ti sumažintas tik susitarimo su kaimyninio sklypo savininku pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo, apklausiant liudininkus. Nurodė, kad teismas turėjo sulaukti atsakymo iÅ¡ nacionalinės žemės tarnybos dėl atsakovo praÅ¡ymo atstatyti sklypo ribas, todėl priėjo neteisingos iÅ¡vados, jog Å¡alių sklypų riba sutampa.

Apeliantas teigia, kad įregistruota vieÅ¡ajame registre sklypų riba yra teorinė, kas patvirtina matininko H. M. žemės sklypo planas. TÄ patvirtino ir kaimyno K. S. pateikti teismui paaiÅ¡kinimai, tačiau teismas Å¡io liudytojo nepaklausė. 1997 m. ieÅ¡kovas įsirengė atsakovo patvoryje atliekų pÅ«dymo dėžę ir neprieÅ¡taravo, kad atsakovas pasodintų tujas, kaip atitvarÄ . Vėliau atsakovas Å¡iÄ dėžę perkėlė ir nuo 2006 m. pradėjo kelti tujų problemas. IeÅ¡kovo pripažinto 180 Lt iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos bÅ«tinomis ir pagrįstomis, nes ieÅ¡kovas stengėsi, kad parengiant schemas atsakovas nedalyvautų, o matininkas buvo suklaidintas.

IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å iuo atveju absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus                             (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , tinkamai įvykdė informavimo pareigÄ bei suteikė galimybę atsakovui pateikti papildomus įrodymus pasirengimo stadijoje (2 t. b.l. 1), taip pat ir bylos nagrinėjimo metu atsakovui ne kartÄ buvo pasiÅ«lyta atlikti tikslius matavimus, teikti papildomus įrodymus, dėl ko teismo posėdis buvo ne kartÄ atidėtas.

Esant tokioms aplinkybėms atsisakoma priimti naujus apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Kita vertus, atsakovas pateikė duomenis, kad kreipėsi su prašymu pakeisti įregistruotas sklypo ribas, tačiau duomenų, kad viešojo registro duomenys buvo pakeisti, nepateikė, todėl ir naujai teikiami įrodymai neįrodytų bylai reikšmingų aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, pagrįstai vadovavosi viešojo registro duomenimis (CK 4.262 str.) ir padarė teisingas išvadas.

Atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sulaukti jo praÅ¡ymo dėl ribų pakeitimo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , t.y. iÅ¡ esmės stabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ . Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , yra viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių ir įpareigoja teismÄ rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, nesudarytų sÄ lygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ . Å iuo atveju nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimÄ , tuo labiau, kad byla nagrinėjama nuo 2012 m., o atsakovas buvo pasyvus ir praÅ¡ymÄ dėl ribų pakeitimo pateikė tik 2014 m., apie praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai konstatavo, jog nepaisant to, dėl kokių priežasčių ir kokių motyvų atsakovas 2007 m. sodino tujas, turėjo bÅ«ti laikomasi teisės aktų įtvirtintų reikalavimų dėl medžių ir krÅ«mų sodo sklype sodinimo atstumų. Dėl to atmestini kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės apelianto argumentai dėl tujų sodinimo priežasčių. IeÅ¡kovas savo reikalavimams pagrįsti bei atsakovo atsikirtimams paneigti pateikė į bylÄ sklypo patikrinimo schemÄ , todėl, tenkinant ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas pripažino bÅ«tinomis ir pagrįstomis ir paskirstė jas nepažeidus CPK 93 str. numatytas taisykles.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė 2014-05-28 Vilniaus apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Tatjana Žukauskienė                                                                                                                                   RÅ«ta PetkuvienėÂ