6c6955ee-e3ed-4e3c-9c3f-f56fbeed3595 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovui V. K. dÄl nuosavybÄs teisÄs gynimo. Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t ÄI. GinÄo esmÄ ieÅ¡kovas 2012-11-19 kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ persodinti aukÅ¡taÅ«gius medžius â tujas â taip, kad nebÅ«tų pažeisti įstatymo nustatyti reikalavimai. NurodÄ, kad atsakovas V. K. 2007 metų rugpjÅ«Äio mÄnesį, nesilaikydamas Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, pasodino 30 vienetų aukÅ¡taÅ«gių medžių â tujų.
Legislator headnote
AI generated6c6955ee-e3ed-4e3c-9c3f-f56fbeed3595 · Vilniaus apygardos teismas: žemaÅ«giai medžiai, užaugantys iki 3 m aukÅ¡Äio, â ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krÅ«mai â ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.â Vadinasi, sodindamas ginÄo tujas, atsakovas, visų pirma, turÄjo laikytis atstumo iki savo žemÄs sklypo ribos.Teismo posÄdyje atsakovas nurodÄ, kad jo žemÄs sklypo riba sutampa su jo užtverta tvora, tik teigÄ, kad ieÅ¡kovo sklypo riba turi bÅ«ti apie 0,5 m nuo atsakovo tvoros, t.y. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sklypų, atsakovo teigimu, turi bÅ«ti 0,5 m ploÄio bendro naudojimo žemÄs tarpas.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-660-653/2015Proceso Nr.2-01-3-16437-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2; 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. gegužÄs 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Tatjanos ŽukauskienÄs, RÅ«tos PetkuvienÄs, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ dÄl 2014-05-28 Vilniaus apylinkÄs teismo sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo J.
S. ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dÄl nuosavybÄs teisÄs gynimo. Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t ÄI. GinÄo esmÄ ieÅ¡kovas 2012-11-19 kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ persodinti aukÅ¡taÅ«gius medžius â tujas â taip, kad nebÅ«tų pažeisti įstatymo nustatyti reikalavimai. NurodÄ, kad atsakovas V. K. 2007 metų rugpjÅ«Äio mÄnesį, nesilaikydamas Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, pasodino 30 vienetų aukÅ¡taÅ«gių medžių â tujų.
Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad ieÅ¡kovas 2009-08-09 pasiraÅ¡Ä kadastrinių matavimų bylas ir patvirtino ribas, atsisakydamas toliau kelti prie tvoros pasodintų medžių klausimÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo nurodyti augalai yra ne medžiai, bet karpoma tujų gyvatvorÄ. Å eÅ¡Älis nuo Å¡ios gyvatvorÄs krenta į atsakovo sklypÄ , Å¡aknų skverbimuisi į kitÄ sklypÄ kelias užkirstas atramine sienele. Atsakovo teigimu, ribų suderinimo faktÄ pagrindžia UAB âKagemaâ 2006-06-01 parengti žemÄs sklypo ribų paženklinimoâparodymo aktai.Papildomai pateiktame praÅ¡yme atsakovas nurodÄ, kad jo iniciatyva atliktais sklypo matavimais nustatyta, kad sklypo riba eina daugiau kaip 0,5 m atstumu nuo atsakovo įrengtos tvoros, ir jÄ Å¾ymi ieÅ¡kovo pasodintos tujos, dabar iÅ¡augusios iki 7 m aukÅ¡Äio.
Atsakovo tujų krÅ«mai pasodinti dar apie 0,5 m atstumu nuo atsakovo tvoros, taigi, nuo sklypo ribos tujos pasodintos apie 1 m atstumu, o tai atitinka įstatymo reikalavimus. Teismo posÄdyje atsakovas, remdamasis tuo, kad nepažeidÄ Ä¯statymo reikalavimų dÄl atstumų iki sklypo ribos, nes karpomų tujų gyvatvorÄ pasodinta apie 1 m atstumu, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 2014-05-28 Vilniaus apylinkÄs teismas sprendimu ieÅ¡kinį tenkino:
įpareigojo atsakovÄ persodinti tujas, esanÄias jam priklausanÄiame sodo žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), ne mažesniu kaip vieno metro atstumu iki jo žemÄs sklypo ribos, sutampanÄios su ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausanÄio sodo sklypo, (duomenys neskelbtini), riba.Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas yra sodininkų bendrijos âPanerysâ nariai ir kaimyninių sodo žemÄs sklypų savininkai: ieÅ¡kovui priklauso žemÄs sklypas (duomenys neskelbtini), o atsakovui â žemÄs sklypas (duomenys neskelbtini).
Å alių žemÄs sklypų tikslieji kadastriniai matavimai atlikti ir žemÄs sklypų planai parengti, sklypai įregistruoti vieÅ¡ajame registre.2007 metų rudenį atsakovas V. K. savo sklype prie tvoros pasodino 30 vienetų tujų. Pagal ginÄo tujų pasodinimo metu (2007 metais) galiojusios Sodininkų bendrijų įstatymo redakcijos 6 straipsnio 5 dalies, taip pat sodininkų bendrijos âPanerysâ Vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų 2004-05-15 bendrijos narių susirinkime) 28 punkto nuostatas sodo sklype aukÅ¡taÅ«giai medžiai (vaismedžiai), aukÅ¡tesni kaip 3 m, turÄjo bÅ«ti sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos;
žemaÅ«giai medžiai (vaismedžiai), iki 3 m. aukÅ¡Äio, â ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krÅ«mai (vaiskrÅ«miai) â ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Mažesniu atstumu sodiniai gali bÅ«ti sodinami esant raÅ¡ytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas; sodininkų bendrijos âPanerysâ Vidaus tvarkos taisyklių 28.4 punktas). Pagal sodininkų bendrijos âPanerysâ Vidaus tvarkos taisyklių 29 punktÄ , dekoratyvinÄs gyvatvorÄs turi bÅ«ti sodinamos taip, kad užaugusios jų Å¡akos nesiskverbtų į kaimyninį sklypÄ ; gyvatvorÄs medžiai turi bÅ«ti nuolat karpomi ir prižiÅ«rimi, iÅ¡laikant jų aukÅ¡tį iki 1,0-1,2 m.
AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir sodininkų bendrijos âPanerysâ Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2012-05-26 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, 95 punkte.Teismas pažymÄjo, kad apeliacinÄs instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo, teismas, rengdamasis bylos nagrinÄjimui, įpareigojo atsakovÄ pateikti duomenis: koks yra jo pasodintų tujų faktinis aukÅ¡tis; kokia yra pasodintų tujų rūšis; kokiu atstumu tujos pasodintos nuo ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos.
Atsakovas neįvykdÄ teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo ir praÅ¡ytų duomenų parengiamajame posÄdyje nepateikÄ. Bylos nagrinÄjimas buvo ne kartÄ atidÄtas, suteikiant atsakovui galimybÄ pateikti įrodymus dÄl tujų rūšies, faktinio aukÅ¡Äio, atstumų iki žemÄs sklypo ribos.Pagal byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus (2007-01-02 ieÅ¡kovo ir 2006-06-01 atsakovo žemÄs sklypų planus, parengtus atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus, pagal kuriuos ginÄo Å¡alių ribos įregistruotos vieÅ¡ajame registre), teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo žemÄs sklypų riba sutampa su atsakovo įrengta tvora.
Pagal koordinaÄių žiniaraÅ¡tį, ieÅ¡kovo žemÄs sklypo 1 ir 2 koordinatÄs sutampa su atsakovo žemÄs sklypo atitinkamai 7 ir 6 koordinatÄmis. Tai patvirtina, kad ginÄo Å¡alių žemÄs sklypų riba sutampa.Atsakovas teigÄ, kad, pagal jo iniciatyva atliktus matavimus, ieÅ¡kovo žemÄs sklypo tikroji riba turi bÅ«ti daugiau kaip 0,5 m atstumu nuo atsakovo įrengtos tvoros, ir Å¡iÄ ribÄ Å¾ymi ieÅ¡kovo pasodintos tujos, dabar iÅ¡augusios iki 7 metro aukÅ¡Äio.  Bylos nagrinÄjimo metu atsakovui buvo sudaryta galimybÄ pateikti įrodymus, kad ieÅ¡kovo žemÄs sklypo riba yra kitokia, negu nurodyta 2007-01-02 parengtame tiksliųjų kadastrinių matavimų plane ir įregistruota vieÅ¡ajame registre.
Atsakovas pateikÄ 2013-12-30 matininko H. M. pažymÄ dÄl ieÅ¡kovo sklypo Nr. 52 matavimų ir Å¡io matininko parengtus žemÄs sklypo planus. Pažymoje nurodyta, kad nustatyta sklypo Nr. 52 padÄtis bendrojo naudojimo gatvelÄs ir kaimyninių sklypų atžvilgiu. IeÅ¡kovo žemÄs sklypo riba sodininkų bendrojo naudojimo žemÄs ir ne atsakovo, bet kitų žemÄs sklypų, atžvilgiu nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas, todÄl teismas dÄl to nepasisako. PažymÄtina, kad nurodyto matininko parengtame plane ieÅ¡kovo žemÄs sklypo riba atsakovo sklypo atžvilgiu pažymÄta kaip sutampanti su atsakovo tvora, o atsakovo nurodomas pažeidimas dÄl ieÅ¡kovo neteisÄtai užimto žemÄs ploto, pažymÄto raudona linija, yra sodininkų bendrijos âPanerysâ bendro naudojimo žemÄs atžvilgiu.
MinÄta, Å¡i aplinkybÄ nÄra nagrinÄjamos bylos dalykas. DÄl ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribų peržiÅ«rÄjimo atsakovas 2014-03-26 kreipÄsi į NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ . Atsakovas pateikÄ dar vienÄ matininko H. M. parengtÄ Å¾emÄs sklypo planÄ . TaÄiau iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos atsakovas nepateikÄ leistinų įrodymų, kad ieÅ¡kovo sklypo riba atsakovo žemÄs sklypo atžvilgiu yra kita, negu pažymÄta 2007-01-02 žemÄs sklypo plane ir įregistruota vieÅ¡ajame registre.
Teismas, sprÄsdamas Å¡alių ginÄÄ , rÄmÄsi 2007-01-02 plano ir vieÅ¡ojo registro duomenimis, kurie yra laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginÄyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis).Kita vertus, teismas pažymÄjo, kad, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies gramatinÄ formuluotÄ, atsakovas turÄjo iÅ¡laikyti įstatyme nurodytus atstumus ne iki kaimyninio, bet iki savo sklypo ribos: âsodo sklype medžiai ir krÅ«mai sodinami ir auginami laikantis Å¡ių reikalavimų: aukÅ¡taÅ«giai medžiai â ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos;
žemaÅ«giai medžiai, užaugantys iki 3 m aukÅ¡Äio, â ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krÅ«mai â ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.â Vadinasi, sodindamas ginÄo tujas, atsakovas, visų pirma, turÄjo laikytis atstumo iki savo žemÄs sklypo ribos.Teismo posÄdyje atsakovas nurodÄ, kad jo žemÄs sklypo riba sutampa su jo užtverta tvora, tik teigÄ, kad ieÅ¡kovo sklypo riba turi bÅ«ti apie 0,5 m nuo atsakovo tvoros, t.y. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sklypų, atsakovo teigimu, turi bÅ«ti 0,5 m ploÄio bendro naudojimo žemÄs tarpas.
IÅ¡analizavÄs byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas atmetÄ Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus, nes pagal suformuotas ir įregistruotas ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribas, jo sklypo riba atsakovo sklypo atžvilgiu sutampa su atsakovo pastatyta tvora. Pagal atsakovo pateiktÄ jo žemÄs sklypo planÄ , sklypo riba į ieÅ¡kovo žemÄs sklypo pusÄ pažymÄta sutampanti su tvora. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo žemÄs sklypo riba sutampa su tvora, sodindamas ginÄo tujas, atsakovas privalÄjo laikytis 3 m arba 1 m atstumo iki sklypo ribos, priklausomai nuo to, kokio aukÅ¡Äio gyvatvorÄ sodino; jeigu karpomÄ gyvatvorÄ â 1 m, jeigu laisvai besiformuojanÄiÄ ir auganÄiÄ aukÅ¡tesnÄ kaip 3 m â 3 metrų atstumo iki sklypo ribos.      IeÅ¡kovas laikÄsi pozicijos, kad atsakovo pasodintos tujos yra aukÅ¡taÅ«giai medžiai, nes užauga aukÅ¡tesnÄs kaip 3 m.
Savo pozicijai pagrįsti ieÅ¡kovas nupjovÄ kelias atsakovo tujų Å¡akas ir pateikÄ jas, taip pat darytas tujų nuotraukas Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslininkui tujų rūšiai nustatyti. Biomedicinos mokslų daktaro D. R. 2013-10-17 iÅ¡vadoje nurodyta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos medžiagos galima sprÄsti, jog augalai yra vakarinÄs tujos Fastigiata veislÄs, kuriai bÅ«dinga užaugti iki 8-10 m.Atsakovas neginÄijo jo pasodintų tujų rūšies, taÄiau teigÄ, kad Å¡ias tujas jis pasodino, siekdamas suformuoti iÅ¡ jų gyvatvorÄ tam, jog apsigintų nuo ieÅ¡kovo veiksmų, kai Å¡is prie sklypo ribos iÅ¡kasÄ komposto duobÄ, kurioje veisÄsi muselÄs, trukdžiusios atsakovo Å¡eimai ilsÄtis savo sklype.Teismas pažymÄjo, kad, nepaisant to, dÄl kokių priežasÄių ir kokių motyvų atsakovas 2007 m. sodino tujas, turÄjo bÅ«ti laikomasi teisÄs aktų įtvirtintų reikalavimų dÄl medžių ir krÅ«mų sodo sklype sodinimo atstumų.Atsakovas pateikÄ Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotojos S. Ž. iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad atsakovo sklype pasodinta kelių dekoratyvinių formų karpomų vakarinių tujų gyvatvorÄ, kurios aukÅ¡tis yra 1,0-1,2 m, atstumas tarp pagrindinių tujų kamienų yra apie 0,5 m; gyvatvorÄ yra suaugusi, jÄ pakanka karpyti 1 kartÄ per metus.
Atsakovas taip pat pateikÄ UAB âVilniaus žalumaâ 2014-03-12 pažymÄ , kad jo sklype pasodinta vakarinių tujų karpoma gyvatvorÄ yra 1,1 m aukÅ¡Äio, Fastigiata veislÄs.    Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, krÅ«mas â tai augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedÄjusiais, beveik nuo pat žemÄs besiÅ¡akojanÄiais stiebais; Å¡io straipsnio 10 dalyje medis apibrÄžtas kaip sumedÄjÄs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja.
Teismo posÄdyje iÅ¡klausyti botanikos mokslo specialistai D. R. ir S. Ž. paaiÅ¡kino, kad tujos gali bÅ«ti tiek medžiai, tiek krÅ«mai, priklausomai nuo to, kaip jos formuojamos. Nekarpant tujų, jos auga kaip medžiai, vienu pagrindiniu stiebu. Karpant tujas, jos formuojasi kaip krÅ«mai, leisdamos kelis kamienus. Mokslininkai pažymÄjo, kad gyvatvorÄ gali bÅ«ti formuojama tiek iÅ¡ medžių, tiek iÅ¡ krÅ«mų.Atlikus byloje esanÄių duomenų visumos analizÄ (ginÄo tujų nuotraukos (T. 1, b. l. 12-13, 107), Å¡alių paaiÅ¡kinimai, 2014-02-21 aktas, teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo tujos nuo jų pasodinimo 2007 m. iki 2013 m. gegužÄs mÄnesio nebuvo karpomos.
Atsakovo pateiktoje tujų nuotraukoje, darytoje 2013-05-03, matyti Å¡viežiai nupjautų tujų kamienų (T. 1, b. l. 141). IeÅ¡kovo pateiktose 2013 m. gegužÄs mÄn. darytose nuotraukose atsakovo tujos â nukarpytos, matyti kamienai. Teismas pažymÄjo, kad ginÄo tujos pasodintos atsakovo viena eile, maždaug 0,5 m tarpais, todÄl pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, jog tujos pasodintos siekiant padaryti iÅ¡ jų gyvatvorÄ. Atsakovui Ämus karpyti ginÄo tujas, iÅ¡ jų suformuota gyvatvorÄ.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad ieÅ¡kovas pateikÄ 2014-05-01 aktÄ , kuriame nurodyta, kad iÅ¡ pasodintų tujų 1/3 dalis turi po 2 iÅ¡ Å¡aknų auganÄius vienodus kamienus.Pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, atsakovo nukarpytos gyvatvorÄs aukÅ¡tis, 2013-10-26 duomenimis, â nuo 1,6 iki 1,8 metro; 2014-01-14 duomenimis â 1,34; 1,27; 1,37; 1,30; 1,34; 1,31; 1,28; 1,33; 1,36; 1,39; 1,32; 1,35 m ir t. t. Atsakovo pateiktuose įrodymuose užfiksuota, kad vakarinių tujų gyvatvorÄs aukÅ¡tis (2013-12-30 ir 2014-03-12 duomenimis) yra 1,0-1,2 m.
Sodininkų bendrijos âPanerysâ Vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų 2012-05-26) 95 punkte nustatytas reikalavimas gyvatvorÄs medžius nuolat karpyti ir prižiÅ«rÄti, iÅ¡laikant jų aukÅ¡tį 1,0-1,2 metro. Å is reikalavimas taikytinas ir atsakovui.   Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pasodintų ginÄo tujų gyvatvorÄs aukÅ¡tis nevirÅ¡ija 3 m, teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad jai negali bÅ«ti taikomas reikalavimas dÄl 3 m atstumo iki sklypo ribos, taÄiau privalo bÅ«ti iÅ¡laikytas 1 metro atstumas iki sklypo ribos, nes ieÅ¡kovas, kaip kaimyninio žemÄs sklypo savininkas, nesutinka, jog ginÄo tujos bÅ«tų pasodintos mažesniu, negu nustatytas įstatymo, atstumu.Teismas pažymÄjo, kad kai kaimyninio žemÄs sklypo savininkas remiasi teisÄs aktuose įtvirtintų reikalavimų dÄl medžių ir krÅ«mų sodinimo atstumų iki sklypo ribos pažeidimu, įrodinÄjimo dalykas yra tik teisÄs aktų nustatytų atstumų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisÄs aktai ir kaip pažeidžiami, taÄiau neturi įrodinÄti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia toks pažeidimas.
IeÅ¡kovas nuo pat ginÄo tujų pasodinimo 2007 metais reiÅ¡kÄ atsakovui pretenzijas dÄl tujų pasodinimo atstumo ir reikalavo jas persodinti.IeÅ¡kovas pateikÄ teismui 2013-10-26 aktÄ , pasiraÅ¡ytÄ dviejų sodo sklypų savininkų, kuriame nurodyta, kad tarp sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 pasodintų tujų atstumai nuo tvoros ir sklypo Nr. 52 ribos yra nuo 24 cm iki 30 cm.IeÅ¡kovas taip pat pateikÄ 2014-03-22 aktÄ , kuriame, iÅ¡matavus kiekvienos iÅ¡ pasodintų tujų atstumÄ iki kadastrinÄs žemÄs sklypo ribos, nurodyta, kad ginÄo tujų atstumai iki kadastrinÄs žemÄs sklypo ribos yra: 25, 34, 29, 24, 25, 20, 30, 30, 32, 22, 23, 21, 28, 24, 32, 30, 39, 38, 41, 33, 31, 28, 32, 30, 32, 27, 28, 32 cm (T. 2, b. l. 73), taip pat 2014-05-01 aktÄ , kuriame nurodyta, kad, iÅ¡matavus atstumus nuo visų tujų kamienų iki tvoros, mažiausias atstumas yra 22 cm, didžiausias 1 tujos â 39 cm.
Atsakovas nurodÄ, kad ginÄo tujos yra pasodintos âapie 0,5 mâ nuo atsakovo tvoros, vadinasi, apie 1 m atstumu nuo ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos. Savo pozicijai pagrįsti pateikÄ dviejų sodo sklypų savininkų paaiÅ¡kinimÄ . Kadangi įstatymo nustatyta tvarka suformuoto ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos nenuginÄytos, dÄl to teismas atmetÄ atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovo žemÄs sklypo riba yra âapie 0,5 mâ nuo atsakovo tvoros. Bylos nagrinÄjimo metu atsakovui ne kartÄ buvo pasiÅ«lyta atlikti matavimus ir pateikti duomenis dÄl tujų atstumo iki jo įrengtos tvoros.
Atsakovas nepasinaudojo galimybe atlikti matavimus ir teikti papildomus įrodymus savo nesutikimui su ieÅ¡kovo iniciatyva atliktais matavimais pagrįsti. Teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄo objektu esanÄios tujos, pripažinus jas karpoma gyvatvore, prilygintina krÅ«mams, pasodintos atsakovo pažeidžiant jų sodinimo metu galiojusios redakcijos Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies reikalavimÄ krÅ«mus sodinti ne mažesniu kaip 1 m atstumu. MinÄta, kad teismui nesuteikta teisÄ mažinti įstatymo nustatytÄ minimalų atstumÄ .
Å is atstumas gali bÅ«ti sumažintas tik susitarimo su kaimyninio sklypo savininku pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu praÅ¡Ä pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinÄti iÅ¡ naujo, apklausiant liudininkus. NurodÄ, kad teismas turÄjo sulaukti atsakymo iÅ¡ nacionalinÄs žemÄs tarnybos dÄl atsakovo praÅ¡ymo atstatyti sklypo ribas, todÄl priÄjo neteisingos iÅ¡vados, jog Å¡alių sklypų riba sutampa.
Apeliantas teigia, kad įregistruota vieÅ¡ajame registre sklypų riba yra teorinÄ, kas patvirtina matininko H. M. žemÄs sklypo planas. TÄ patvirtino ir kaimyno K. S. pateikti teismui paaiÅ¡kinimai, taÄiau teismas Å¡io liudytojo nepaklausÄ. 1997 m. ieÅ¡kovas įsirengÄ atsakovo patvoryje atliekų pÅ«dymo dÄÅ¾Ä ir neprieÅ¡taravo, kad atsakovas pasodintų tujas, kaip atitvarÄ . VÄliau atsakovas Å¡iÄ dÄÅ¾Ä perkÄlÄ ir nuo 2006 m. pradÄjo kelti tujų problemas. IeÅ¡kovo pripažinto 180 Lt iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos bÅ«tinomis ir pagrįstomis, nes ieÅ¡kovas stengÄsi, kad parengiant schemas atsakovas nedalyvautų, o matininkas buvo suklaidintas.
IeÅ¡kovas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. ApeliacinÄs instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendÄ bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Å iuo atveju absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Esminis bylos nagrinÄjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todÄl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus                             (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojanÄiame Å¡alių ir treÄiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinÄti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinÄti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinÄius reikÅ¡mÄs bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.
Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikÄtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybÄmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai). NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ , tinkamai įvykdÄ informavimo pareigÄ bei suteikÄ galimybÄ atsakovui pateikti papildomus įrodymus pasirengimo stadijoje (2 t. b.l. 1), taip pat ir bylos nagrinÄjimo metu atsakovui ne kartÄ buvo pasiÅ«lyta atlikti tikslius matavimus, teikti papildomus įrodymus, dÄl ko teismo posÄdis buvo ne kartÄ atidÄtas.
Esant tokioms aplinkybÄms atsisakoma priimti naujus apeliacinÄs instancijos teismui pateiktus įrodymus, nes jie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Kita vertus, atsakovas pateikÄ duomenis, kad kreipÄsi su praÅ¡ymu pakeisti įregistruotas sklypo ribas, taÄiau duomenų, kad vieÅ¡ojo registro duomenys buvo pakeisti, nepateikÄ, todÄl ir naujai teikiami įrodymai neįrodytų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. DÄl to pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklių, pagrįstai vadovavosi vieÅ¡ojo registro duomenimis (CK 4.262 str.) ir padarÄ teisingas iÅ¡vadas.
Atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turÄjo sulaukti jo praÅ¡ymo dÄl ribų pakeitimo iÅ¡nagrinÄjimo rezultatÄ , t.y. iÅ¡ esmÄs stabdyti Å¡ios bylos nagrinÄjimÄ . Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisÄ Ä¯ tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , yra viena iÅ¡ sudÄtinių teisÄs į teisingÄ bylos nagrinÄjimÄ dalių ir įpareigoja teismÄ rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinÄjimu.
Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greiÄiau iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir atkurti teisinÄ taikÄ tarp ginÄo Å¡alių, nesudarytų sÄ lygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). DÄl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybÄs, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ . Å iuo atveju nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinÄjimÄ , tuo labiau, kad byla nagrinÄjama nuo 2012 m., o atsakovas buvo pasyvus ir praÅ¡ymÄ dÄl ribų pakeitimo pateikÄ tik 2014 m., apie praÅ¡ymo iÅ¡nagrinÄjimo rezultatÄ duomenų nepateikÄ ir apeliacinÄs instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai konstatavo, jog nepaisant to, dÄl kokių priežasÄių ir kokių motyvų atsakovas 2007 m. sodino tujas, turÄjo bÅ«ti laikomasi teisÄs aktų įtvirtintų reikalavimų dÄl medžių ir krÅ«mų sodo sklype sodinimo atstumų. DÄl to atmestini kaip neturintys teisinÄs reikÅ¡mÄs apelianto argumentai dÄl tujų sodinimo priežasÄių. IeÅ¡kovas savo reikalavimams pagrįsti bei atsakovo atsikirtimams paneigti pateikÄ Ä¯ bylÄ sklypo patikrinimo schemÄ , todÄl, tenkinant ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas pripažino bÅ«tinomis ir pagrįstomis ir paskirstÄ jas nepažeidus CPK 93 str. numatytas taisykles.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todÄl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dÄl aukÅ¡Äiau nurodytų motyvų. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikÄ teisÄs normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todÄl nÄra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r Ä 2014-05-28 Vilniaus apylinkÄs teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai                                                    Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Tatjana ŽukauskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â RÅ«ta PetkuvienÄÂ