2020-05-20 Nr. AB-10123-3-61-3-03430-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-385-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03430-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. Č., F. P. (F. P.), V. Ž., L. G., S. P. (S. P.), E. U., M. D., P. S., R. R., L. Š. (L. Š.), K. G. (K. G.), Ž. J., K. A. (K. A.), J. M. (J. M.), N. G., D. K., R. S., T. Š., A. V. (A. V.) ir A. B.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – VST) vedėją: 1) neskirti pareiškėjo ir kitų darbuotojų dirbti su kolegomis, su kuriais egzistuoja priešiški santykiai, nuolat keisti ekipažų sudėtis ir sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti; 2) grąžinti V. D. į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį; 3) grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VST vedėjas 2017 m. rugpjūčio 3 d. vienašališku pavedimu Nr. A121-17228/17(2.1.19-SM) (toliau – 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimas) perkėlė jį dirbti į kitą ekipažą su kolege, su kuria nuolat kyla konfliktai. Apie tai 2018 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. A121-17273/17(2.1.19-SM4) (toliau – 2017 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinis pranešimas) V. D. informavo VST vedėją. Pareiškėjas pažymėjo, kad kolegė neturi pakankamų vairavimo įgūdžių, todėl jis visada yra priverstas vairuoti tarnybinį automobilį. Taip V. D. yra diskriminuojamas kitų darbuotojų atžvilgiu, kadangi kiti darbuotojai, turėdami vienodus vairavimo įgūdžius, tarnybinį automobilį vairuoja pakaitomis. Apie nurodytą situaciją vadovai žino. V. D. nuomone, VST vedėjas taip elgiasi tyčia, siekdamas pakenkti pareiškėjui dėl jo veiklos Administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinėje sąjungoje (toliau – Profesinė sąjunga), taip pat kerštaudamas už tai, kad dėl VTS vedėjo netinkamų veiksmų V. D. iniciatyva 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo atvykusi Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija). Pareiškėjas pažymėjo, kad VTS vedėjui pateikė siūlymus dėl ekipažų sudėties, tačiau jis nei į pareiškėjo, nei į kolektyvo nuomonę atsižvelgti nenorėjo. Administracijai leidus pasirinkti darbo pradžios laiką, 2017 m. balandžio mėnesį vykusio VTS susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas pirmos pamainos laiką suskirstyti ir daliai darbuotojų leisti dirbti nuo 7.00 val. 2017 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais darbuotojai dirbo pagal susirinkime nustatytą darbo laiką, tačiau VTS vedėjas, neatsižvelgęs į susirinkime išreikštą darbuotojų nuomonę, 2017 m. rugpjūčio 3 d. pavedimu darbo pradžios laiką nustatė nuo 6.00 val. Pareiškėjas ir kiti kolegos prašė juos perkelti iš šios pamainos, tačiau vadovas į tai neatsižvelgė. Apie tai V. D. 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-19250/17(2.1.19-SM4) (toliau – 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinis pranešimas) informavo VTS vedėją ir prašė vienašališkus sprendimus pakeisti, tačiau VTS vedėjas atsižvelgti į kolektyvo nuomonę nenorėjo, nors privalo užtikrinti tinkamas ir sveikatos nežalojančias darbo sąlygas bei rūpintis, kad darbuotojai nepatirtų streso.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad VTS funkcijos yra įtvirtintos Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-499 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus nuostatuose (toliau – VTS nuostatai), kurių 15 punkte nustatyta, kad VTS vadovauja vedėjas. Atsakovas nurodė, kad VTS darbas turi būti atsakingai ir griežtai organizuojamas, kontroliuojamas bei koordinuojamas, kadangi šio skyriaus uždaviniai ir funkcijos yra susiję su viešosios tvarkos Vilniaus mieste palaikymu bei užtikrinimu. Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-238 patvirtinto VTS vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – VTS vedėjo pareigybės aprašymas) 4 punkte įtvirtinta VTS vedėjo pareigybės paskirtis yra organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti VTS darbą, užtikrinti uždavinių ir funkcijų vykdymą, organizuoti įvairius patikrinimus, todėl būtent VTS vedėjas yra atsakingas ir turi teisę organizuoti, koordinuoti bei kontroliuoti VTS darbą.

5. Administracija pažymėjo, kad V. D. buvo paskirtas dirbti su kitu porininku, kadangi jo iki tol buvęs nuolatinis porininkas pradėjo dirbti Šeškinės seniūnijoje, o dabartinė pareiškėjo porininkė V. Ž. tuo metu taip pat neturėjo porininko. Atsakovo nuomone, V. D. argumentai dėl neva blogų V. Ž. vairavimo įgūdžių yra visiškai nepagrįsti, kadangi ši tarnautoja turi teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, be to, kiti apklausti kolegos nurodė, kad ji vairuoja tvarkingai. Kadangi VTS nėra nei policija, nei kita skubios pagalbos tarnyba, vairuojant tarnybinius automobilius, ekstremalių vairavimo įgūdžių nereikia. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Valstybinė darbo inspekcija 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo atvykusi dėl netinkamų VTS vedėjo veiksmų, nes, kaip matyti iš byloje esančio šios institucijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašto, tyrimas dėl VTS veiklos buvo atliekamas gavus pareiškėjo 2017 m. birželio 11 d. skundą, o užbaigus tyrimą, jokių VTS vedėjo netinkamų veiksmų nebuvo nustatyta.

6. Atsakovas nurodė, kad VTS ekipažai dažniausiai sudaromi iš to paties poskyrio tarnautojų, tačiau tais atvejais, kai poskyriai lieka su nelyginiu tarnautojų skaičiumi, ekipažai yra sudaromi iš skirtingų poskyrių tarnautojų. Joks teisės aktas VTS vedėjui nenustato pareigos sudarinėti tarnautojų pageidavimų sąrašus ir sprendimus priimti tik pritarus pavaldiems darbuotojams, todėl pareiškėjo prašymas nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti, yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas. V. D. argumentai dėl priešiškų santykių su ekipažo porininke yra tik subjektyvi jo nuomonė ir galbūt diskriminacinė dėl vairavimo įgūdžių, kadangi porininkė yra moteris.

7. Administracijos nuomone, nepagrįstas yra ir pareiškėjo reikalavimas grąžinti jį į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį. Atsakovas pažymėjo, kad VTS tarnautojai yra skirstomi į pamainas taip, kad kiekvienoje pamainoje būtų lygus darbuotojų skaičius, taip užtikrinant tolygų pamainų darbo krūvį bei tinkamą ir laiku atliktą VTS uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą. VTS tarnautojai, kaip matyti ir iš pareiškėjo pateiktų darbo grafikų, dirba slenkančiu grafiku, o kuriam tarnautojui (ekipažui) kokioje pamainoje skiriama dirbti, priklauso nuo poreikio organizuojant darbus. VTS vedėjas, sudarinėdamas darbų grafikus, laikosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų, jis turi teisę ir pareigą suskirstyti tarnautojų pamainas, ir tai atlieka taip, kad būtų užtikrinamas kokybiškas bei sklandus viso skyriaus funkcijų ir uždavinių įgyvendinimas. VTS darbuotojams yra sudarytos geros darbo sąlygos – tarnautojai yra apdrausti nuo neįgalumo, traumų, mirties vykstant į darbą ir iš darbo, taip pat darbo metu, visi tarnautojai turi jiems skirtus tarnybinių uniformų komplektus, batus su šiuolaikinėmis membranomis, yra aprūpinti naujais tarnybiniais automobiliais, tarnautojams yra įrengtos persirengimo patalpos, jie turi mikrobangų krosnelę ir šaldytuvą, planšetinius kompiuterius, telefonus, racijas, GPS įrangą. Administracija akcentavo, kad VTS tarnautojas ne pats renkasi pamainą, o dirba toje pamainoje, į kurią yra paskirtas pagal patvirtintą grafiką; jei tarnautojas pareiškia pagrįstą prašymą dėl pageidavimo dirbti kitoje pamainoje, į tai yra atsižvelgiama.

8. Atsakovas nurodė, kad Administracijos darbuotojų darbo laiką reguliuoja Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklės (toliau – Darbo tvarkos taisyklės), kurių 4.6 punkte nustatyta, kad VTS darbuotojai, patruliuojantys Vilniaus mieste, visomis savaitės dienomis dirba po 8 valandas pagal Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą darbo grafiką. Kiekvieno VTS tarnautojo pareigybėje nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal direktoriaus patvirtintą grafiką dirba pamainomis, slenkančiu grafiku. VTS darbo laikas nuo 6.00 val. iki 23.00 val. yra reikalingas siekiant įgyvendinti šiam skyriui ir kiekvienam kontrolės poskyriui keliamus tikslus, todėl kiekvienam tarnautojui leisti pasirinkti darbo laiką ir sudaryti atskirą darbo laiko grafiką yra neįmanoma bei netikslinga. VTS vedėjas susipažino su pareiškėjo skunde nurodytais 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniais raštais, su jais jis supažindino tiesioginį V. D. vadovą. Atsakovas pažymėjo, kad darbo grafikai kiekvienu atveju yra derinami ir su Profesine sąjunga, kuriai teigia atstovaujantis pareiškėjas, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos profesine sąjunga, šios profesinės sąjungos darbo grafikus suderino. Atsakovui nesuprantama, kodėl pareiškėjas teigia, kad darbo sąlygos pradedant darbą nuo 6.00 val. nėra saugios ir sveikos, tačiau tokiomis yra darbo sąlygos, jį pradedant nuo 7.00 val. Taip pat nėra aišku, kodėl prašoma ne visiems tarnautojams pradėti darbo laiką nuo 7.00 val., o tik daliai (taip pat neaišku, kuriai), kitiems darbuotojams paliekant darbo laiką nuo 6.00 val., kuris, anot V. D., neužtikrina saugių ir sveikų darbo sąlygų. Administracija informavo, kad vienam iš VTS tarnautojų išėjus iš darbo, pareiškėjas 2018 m. vasario mėnesį bus perkeltas į pamainą, į kurią pageidavo būti perkeltas, taip pat jam bus paskirtas kitas be kolegos likęs porininkas.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad V. D. pateiktas įgaliojimas suteikia jam teisę Profesinės sąjungos vardu atlikti tam tikrus įgaliojime nurodytus veiksmus bei atstovauti Profesinės sąjungos interesams, tai reiškia, kad pareiškėjas gali atstovauti tik Profesinės sąjungos nariams, bet ne visiems VTS darbuotojams. Profesinės sąjungos steigiamajame susirinkime dalyvavusių asmenų registracijos lapas patvirtina, kad daugiau nei pusė Profesinės sąjungos steigėjų nėra Administracijos darbuotojai, tarp kurių yra net nedirbantis asmuo bei pensinio amžiaus asmuo. V. D. nepateikus Profesinės sąjungos narių sąrašo bei kitų dokumentų, patvirtinančių asmenų narystę šioje profesinėje sąjungoje, taip pat nepateikus įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teisę atstovauti VTS darbuotojų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, interesams šioje administracinėje byloje, V. D. skundo reikalavimai, reiškiami visų darbuotojų vardu, turėtų būti atmesti, kaip pareikšti asmens neturinčio tam teisės.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys V. Č. ir F. P. atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodė, kad V. D. skunde išdėstytas aplinkybes vertina kaip nepagrįstas. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad nėra ir niekada nebuvo Profesinės sąjungos nariais, todėl pareiškėjas jų teisių ir teisėtų interesų teisme neatstovauja. Teigė, kad jokių priešiškų santykių su VTS darbuotojais neturi, visada laikosi nustatyto darbo grafiko ir keblumų dirbti nuo 6.00 val. niekada neturėjo. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pamaina nuo 6.00 val. yra reikalinga dėl VTS darbo specifikos, o VST vedėjo vadovavimas padaliniui ir darbo organizavimas visiškai užtikrina jų teisę į saugais ir tinkamas darbo sąlygas. Pažymėjo, kad darbas nuo 6.00 val. nepaveikė V. Č. ir F. P. sveikatos bei savijautos.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Aptaręs aplinkybes, susijusias su pareiškėjui duotais pavedimais, jo prašymais pavedimus pakeisti ir pateiktais pasiūlymais, teismas pažymėjo, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, jog bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą), nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose, todėl pirmiausiai būtina tiksliai nustatyti nagrinėjamos administracinės bylos dalyką.

13. Įvertinęs su skundo priėmimu susijusias aplinkybes, priimtos skundo dalies bei su ja susijusių reikalavimų turinį visų byloje surinktų įrodymų kontekste, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neprašė įpareigoti VTS vedėją atsakyti į jo 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinius pranešimus, teismas konstatavo, kad teikdamas skundą teismui, V. D. siekė, jog būtų atlikti atitinkami jo darbo organizavimo pakeitimai. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir VTS vedėjo egzistuoja pavaldumo santykiai (tarnybiniai santykiai), o 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinius pranešimus VTS vedėjui V. D. teikė ne kaip valstybinio administravimo subjektui, o kaip darbdavio atstovui. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamas ginčas turi būti laikomas tarnybiniu ginču dėl darbo sąlygų nustatymo ir (arba) pakeitimo; šis ginčas nėra administracinis ginčas dėl valstybinio administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas nesprendė, ar yra pagrindas įpareigoti VTS skyriaus vedėją atsakyti į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinius pranešimus, ir nevertino, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas šiuo požiūriu konstatuoti VTS skyriaus vedėjo neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus). Teismas vertino, ar yra pagrindas įpareigoti VTS vedėją: 1) neskirti V. D. ir kitų darbuotojų dirbti su kolegomis, su kuriais egzistuoja priešiški santykiai, nuolat keisti ekipažų sudėtis ir sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti; 2) grąžinti pareiškėją į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį; 3) grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek pareiškėjas, tiek VST vedėjas yra karjeros valstybės tarnautojai, o bendros jų abiejų funkcijos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Darbo tvarkos taisyklėse. Aptaręs Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, Darbo tvarkos taisyklių 4.6, 4.8, 28, 53 bei 53.1 punktų, VTS nuostatų 15 ir 22 punktų, VTS vedėjo pareigybės aprašymo 4, 7.1 bei 7.2 punktų, Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-238 patvirtinto VTS 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – VTS vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas) 6.3 ir 7.2 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad VTS vedėjas, surašydamas 2018 m. rugpjūčio 3 d. pavedimą (sudarydamas ekipažus, nustatydamas jų sudėtis, darbo teritorijas) taip pat Administracijos Saugaus miesto departamento direktoriui teikdamas tvirtinti VTS valstybės tarnautojų darbo grafikus, kuriuose kai kuriems VTS valstybės tarnautojams (įskaitant pareiškėją) buvo pavedama dirbti nuo 6.00 val., įgyvendino VTS nuostatų 15 ir 22 punktuose bei VTS vedėjo pareigybės aprašymo 7, 7.1 ir 7.2 punktuose įtvirtintas funkcijas planuoti, organizuoti šio skyriaus darbą bei šio skyriaus valstybės tarnautojams ir darbuotojams paskirstyti darbus.

15. Pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas konstatavo, kad V. D. abstraktūs teiginiai, susiję su galbūt tyčiniu VTS vedėjo elgesiu, jam neva keršijant už pareiškėjo veiklą Profesinėje sąjungoje ir dėl Valstybinės darbo inspekcijos atlikti patikrinimą iškvietimo, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju VTS vedėjas, surašydamas 2018 m. rugpjūčio 3 d. pavedimą bei Administracijos Saugaus miesto departamento direktoriui teikdamas tvirtinti VTS valstybės tarnautojų darbo grafikus, kuriuose kai kuriems VTS valstybės tarnautojams buvo pavedama dirbti nuo 6.00 val., veikė neteisėtai ir (arba) kaip nors pažeidė V. D. teises. Teismas pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjo teiginiai dėl priešiškų santykių su ekipažo porininke yra tik subjektyvi jo nuomonė, o teiginiai apie VTS vedėjo tariamą kerštą, teisėtais veiksmais paskiriant V. D. dirbti su tame pačiame skyriuje dirbančia valstybės tarnautoja V. Ž., ir pasisakymai apie ją yra ne tik neetiški ir nekolegiški, bet ir galbūt diskriminaciniai.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniais pranešimais VTS vedėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. pavedimą kvestionuoja nesant tam teisėto pagrindo. Be to, skunde teismui V. D. reiškiamas reikalavimas įpareigoti VTS vedėją atlikti veiksmus („neskirti <...> kitų darbuotojų dirbti su kolegomis“, „nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti“, „be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį“, „grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.“) yra susijęs ne tik su jo paties, bet ir su kitų VTS valstybės tarnautojų darbinėmis teisėmis ir pareigomis. Bylos medžiaga patvirtina, kad dalis jų nepriklauso V. D. atstovaujamai Profesinei sąjungai ir nėra suteikę pareiškėjui jokių įgaliojimų jų vardu kreiptis į teismą dėl darbo organizavimo. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina priimtų nagrinėti pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą.

17. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo tenkinti V. D. reikalavimų, todėl jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo. Teismas akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 18. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą (nurodyta data – 2018 m. liepos 20 d. – laikytina rašymo apsirikimu) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. V. D. mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisingas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, tokio pobūdžio bylose nebuvo aktyvus, sprendime argumentai išdėstyti šališkai ir buvo apsiribota tik atsakovo atsiliepime pateiktų tarnybinių funkcijų įvardijimu.

20. Pareiškėjas pažymi, kad darbdavys ar jo atstovas privalo darbą organizuoti taip, kad darbuotojai darbe nebūtų priešinami, įstumiami į konfliktinę, diskriminacinę bei jų garbę ir orumą žeminančią padėtį, tuo labiau, kad toks darbo organizavimas iš darbdavio ar jo atstovo nereikalauja jokių resursų ir neturi jokios neigiamos įtakos vykdant darbo procesus. Atvirkščiai, pavyzdžiui keičiant ekipažų sudėtį, darbuotojai dirbdami su skirtingais porininkais, išvengia atsiradusių konfliktinių situacijų tąsos, tarpusavio trinties, charakterių skirtybių naštos, nuolat keisdamiesi, darbuotojai vienas iš kito sužino ir išmoksta daugiau naujovių, perima geros darbinės patirties. Bet koks atidus, atsargus ir rūpestingas vadovas, gavęs signalų, kad kažkuris darbuotojas ar jų grupė patenka į konfliktinę ar kitokią neigiamą situaciją, privalo į tai reaguoti, tokią situaciją šalinti ir nelaukti, kol ji prives prie galbūt neigiamų padarinių. Jokių veiksmų tokioje situacijoje nesiims ir darbuotoją ignoruos tik toks vadovas, kuris tyčia siekia neigiamų padarinių. Pareiškėjo nuomone, atsakovo teiginys, kad tai yra tik subjektyvi asmens, patekusio į konfliktinę situaciją, nuomonė, yra pernelyg lengvabūdiškas bei neatsakingas, o toks pareigas įgyvendinančių asmenų elgesys galėtų būti vertinamas net ir tam tikros atsakomybės požiūriu.

21. Pareiškėjas nekvestionuoja VTS vedėjo pareigos organizuoti skyriaus darbą, tačiau pažymi, kad organizuodamas darbą, vadovas turi vadovautis ne tik jo įgaliojimus nustatančiais, bet ir kitais teisės aktais, o taip pat laikytis ir kolektyvinių susitarimų. Nurodo, kad 2017 m. balandžio mėnesį vykusio VTS kolektyvo susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas pirmos pamainos laiką suskirstyti ir dalį darbuotojų leisti dirbti nuo 7.00 val. 2017 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais buvo dirbta pagal kolektyvo susirinkime susitartą tvarką, kuri vienašališku VTS vedėjo sprendimu buvo pakeista. V. D. pažymi, kad dirbti nuo 7.00 val. pageidavo tik dalis darbuotojų, kita dalis ir toliau dirbo nuo 6.00 val., todėl jokios įtakos tinkamam darbo funkcijų įgyvendinimui darbo pamainos nustatymas nuo 7.00 val. neturėjo. Be to, darbuotojai, dirbę pirmoje pamainoje nuo 7.00 val., neprieštaravo, esant poreikiui, kartais pradėti dirbti ir nuo 6.00 val. Taip kolektyvo susirinkimo metu buvo pasiektas abiem pusėms naudingas susitarimas, kuris vėliau vienašališku VTS vedėjo sprendimu buvo pakeistas.

22. Pareiškėjas akcentavo, kad aplinkybė, jog dalis darbuotojų nepriklauso jo atstovaujamai Profesinei sąjungai, nepaneigia fakto, kad dalis darbuotojų jai priklauso ir kad dalis darbuotojų su VTS vedėjo vienašališku sprendimu pakeisti pirmos pamainos darbo laiką nesutiko. Be to, pareiga laikytis įstatymų bei susitarimų galioja visiems, ne tik eiliniams tarnautojams, bet ir vadovams. Kiekvienas dirbantis asmuo turi teisę į tinkamas, saugias ir sveikatos nežalojančias darbo sąlygas.

23. V. D. atkreipia dėmesį, kad nagrinėdamas darbo teisinių santykių ginčus, teismas privalo būti ypatingai aktyvus, pasirūpinti greitu procesu ir sprendimo priėmimu. Teismas turi teisę viršyti pareiškimo dalyką ir pagrindą, savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Spręsdamas darbo teisinių santykių ginčus, teismas gali taikyti ir alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas buvo itin pasyvus, ignoravo prašymą priimti sprendimą skubos tvarka arba galimybę savo iniciatyva taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: teismas galėjo bent laikinai apsaugoti darbuotoją nuo konfliktinės aplinkos, kol bus priimtas galutinis sprendimas, tuo labiau, kad tai nereikalavo jokių finansinių resursų. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakydamas priimti pareiškimą, priiminėdamas dalines nutartis bei atidėdamas sprendimo priėmimą, procesą vilkino. Be to, yra pastebimas nuolatinis ir tendencingas neigiamų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų pareiškėjo atžvilgiu priėmimas.

24. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. D. apeliacinį skundą atmesti.

25. Administracija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinis teismas taip pat ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad teismo aktyvumo pareigą apibrėžiantis reikalavimas nereiškia, kad teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga, nes byloje dalyvaujantis asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus bei įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių asmuo negali gauti kurio nors iš rašytinių įrodymo, jis turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl tokio įrodymo išreikalavimo įstatymo nustatyta tvarka.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Aptarusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su teismo nešališkumu, Administracija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme dirbančiais teisėjais, ir nepasinaudojus teisės į nešališką bei objektyvų teismą įgyvendinimu per nušalinimo institutą bei nepateikus nei subjektyvių, nei objektyvių aspektų, tik deklaratyviai dėstant neargumentuotus teiginius apie galimą šališkumą, nėra pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

27. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jeigu VTS vedėjas be jam jau priskirtų funkcijų turėtų papildomai nuolat rengti apklausas, sudarinėti sąrašus, kurie tarnautojai kokioje pamainoje nori dirbti, tai apsunkintų darbo organizavimą ir koordinavimą bei reikalautų papildomų darbo laiko sąnaudų. VTS darbas yra susijęs su viešosios tvarkos palaikymu ir užtikrinimu, o tai reikalauja kokybiško, tikslaus ir laiku atliekamo darbo organizavimo, koordinavimo bei kontroliavimo. Pareiškėjas, kaip ir kiti VTS tarnautojai, atlieka jam pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. VTS vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.14 punkte nustatyta, kad siekdamas įgyvendinti poskyriui keliamus tikslus, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal direktoriaus patvirtintą grafiką dirba pamainomis, slenkančiu grafiku. Tai reiškia, kad tarnautojas ne pats renkasi pamainą, o dirba toje pamainoje, į kurią yra paskirtas pagal direktoriaus patvirtintą grafiką.

28. Administracija nurodo, kad darbdavio interesas yra sutelkti kolektyvą prasmingam ir darniam darbui ir jo priimti sprendimai neturi prieštarauti objektyviesiems bei subjektyviesiems protingumo kriterijams. Sudaryti tokius ekipažus, kurie ilgainiui, bendradarbiavimo metu pažinę vienas kitą, galėtų maksimaliai išnaudoti kolegų gerąsias savybes ir taip pasiekti geriausių rezultatų darbe, o nuolat keičiant ekipažų sudėtis, būtų apsunkinama tai padaryti. Apie kiekvieną galimą nesutarimą darbdavys turi būti informuotas, ir jo diskrecija, atsižvelgus į nesutarimo pobūdį bei galimas realias neigiamas pasekmes, o ne tik tikėtinas ir paremtas subjektyviais išvedžiojimais, yra priimti atitinkamą sprendimą. Sprendimo keisti esamą situaciją nepriėmimas deklaratyviai nereiškia teisės aktų pažeidimo. Be to, darbdaviui nevykdant pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas, jam gali kilti administracinė atsakomybė, nukentėję darbuotojai civiline tvarka gali pareikalauti atlyginti žalą. Darbuotojai taip gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kad ši nustatytų darbdaviui būtinybę imtis priemonių diskomfortui darbe pašalinti.

29. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai, susiję su galbūt tyčiniu VTS vedėjo elgesiu, jam neva keršijant dėl V. D. Profesinėje sąjungoje ir dėl Valstybinės darbo inspekcijos atlikti patikrinimą iškvietimo, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju VTS vedėjas, surašydamas 2018 m. rugpjūčio 3 d. pavedimą (sudarydamas ekipažus, nustatydamas jų sudėtis, darbo teritorijas) taip pat Saugaus miesto departamento direktoriui teikdamas tvirtinti VTS valstybės tarnautojų grafikus, kuriuose kai kuriems VTS valstybės tarnautojams buvo pavedama dirbti nuo 6.00 val., veikė neteisėtai ir kaip nors pažeidė pareiškėjo teises. Atsakovas sutinka, kad V. D. teiginiai dėl priešiškų santykių su ekipažo porininke yra tik subjektyvi jo nuomonė, o teiginiai apie VTS vedėjo kerštą, paskiriant pareiškėją dirbti su tame pačiame skyriuje dirbančia valstybės tarnautoja, yra neetiški ir nekolegiški bei diskriminaciniai. VTS valstybės tarnautojams (įskaitant pareiškėją) pavedant dirbti nuo 6.00 val., buvo įgyvendintos VTS nuostatų 15 ir 22 punktuose bei VTS vedėjo pareigybės aprašo 7, 7.1 ir 7.2 punktuose įtvirtintos funkcijos planuoti, organizuoti skyriaus darbą, paskirstant darbus šio skyriaus valstybės tarnautojams ir darbuotojams.

30. Administracija pažymi, kad kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, V. D. siekia, jog būtų atlikti atitinkami jo darbo organizavimo pakeitimai, o kadangi nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir VTS vedėjo egzistuoja pavaldumo santykiai, 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinius pranešimus VTS vedėjui V. D. teikė ne kaip valstybinio administravimo subjektui, o kaip darbdavio atstovui, nagrinėjamas ginčas laikytinas tarnybiniu ginču dėl darbo sąlygų nustatymo / pakeitimo, o ne ginču dėl valstybinio administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

31. Atsakovas pažymi, kad vienam iš VTS tarnautojų išėjus iš darbo, pareiškėjas nuo 2018 m. vasario mėnesio (darbo grafikas patvirtintas įsakymu Nr. A15-210/18(2.1.4-SM)) buvo perkeltas į pamainą, į kurią pageidavo būti perkeltas, taip pat jam bus paskirtas kitas be kolegos likęs porininkas.

32. Administracijos nuomone, įvertinęs visas išdėstytas faktines aplinkybes teisinio reguliavimo kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skunde labiausiai remiamasi intuicija, teiginiais, kurie yra paremti subjektyvia nuomone bei pastebėjimais, o ne imperatyviomis teisės normomis ar jų pažeidimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 33. Byloje kilęs tarnybinis ginčas dėl pageidaujamų darbo sąlygų valstybės tarnautojui sudarymo.

34. Pareiškėjas manė, jog atsakovas, o konkrečiai, jo tiesioginis vadovas - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas, netinkamai organizuoja pavaldžių skyriaus darbuotojų darbą, todėl kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti VTS vedėją pakeisti jo darbo laiką, keisti ekipažų sudėtis pagal tarpusavio suderinamumą ir pan.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, akcentavęs, kad pareiškėjas bei jo tiesioginis vadovas yra valstybės tarnautojai, todėl turi laikytis teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybą ir jos organizavimą Pareiškėjo nusiskundimus darbo sąlygomis pirmosios instancijos teismas laikė subjektyviais, nepagrįstais teisės aktų reikalavimais, todėl netenkintinais.

36. Apeliacinis pareiškėjo skundas grindžiamas dviem pagrindiniais aspektais : teismas nebuvo aktyvus, koks turėtų būti darbo teisinių santykių bylose, be to, byloje surinktus įrodymus vertino šališkai, neatkreipė dėmesio, kad darbdavys privalo užtikrinti tinkamas bei saugias darbo sąlygas, laikytis kolektyvinių susitarimų ir atsižvelgti į darbuotojų nuomonę.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje surinktus įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje nurodytas taisykles. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes vertina byloje surinktų įrodymų visumą, neišskirdamas atskirų įrodymų prieš kitus byloje surinktus įrodymus ir neteikdamas pirmenybės kažkuriai įrodymų rūšiai (pvz., vertindamas tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus).

39. Patikrinusi bylą nurodytu aspektu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių iš esmės laikėsi, nurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė sprendime nurodytas išvadas, pagrindė, kodėl nėra pagrindo rinkti papildomus įrodymus ar teikti pirmenybę pareiškėjo paaiškinimams. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sprendimo neteisėtumą.

40. Pareiškėjas taip pat teigė, jog teismas buvo itin pasyvus, nesiėmė priemonių, kad pareiškėjas būtų pašalintas iš konfliktinės aplinkos bei užtikrinta jo teisių apsauga. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnį teismas turi būti aktyvus, padėti asmenims įgyvendinti procesines teises. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šią pareigą vykdė, nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, rinko papildomus įrodymus bei tikslino bylos nagrinėjimo apimtis. Kartu administracinių bylų teisenoje taikomas ir dispozityvumo principas. Pareiškėjas neprašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir tinkamai nepagrindė, kodėl teismas tokias priemones turėjo taikyti savo iniciatyva.

41. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad V. D., kaip valstybės tarnautojas, privalėjo vykdyti jo tiesioginio vadovo nurodymus dėl darbo organizavimo. Byloje nėra nustatyta, jog atsakovas ir jo VTS vedėjas veikė neteisėtai, darbo organizavimas, darbo laiko pradžios nustatymas, darbuotojų skirstymas į pamainas ir ekipažus bei tarnybinių užduočių nustatymas yra padalinio vadovo funkcijos, numatytos skyriaus nuostatuose ir skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šias funkcijas vykdė netinkamai arba kad VTS vedėjo pareigų atlikimu ir skyriuje nustatyta darbo tvarka būtų nepatenkinti kiti valstybės tarnautojai. Galiojančių kolektyvinių sutarčių Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje byloje nėra pateikta, pareiškėjas nebuvo įgaliotas atstovauti visų Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų interesus ir asmeninę nuomonę pateikti kaip kolektyvinę.

42. Byloje taip pat nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas ar jam asmeniškai buvo sudarytos nesaugios, netinkamos, blogesnės nei kitiems darbuotojams darbo sąlygos. Pareiškėjo teikiami argumentai šiuo aspektu yra itin subjektyvūs, jų nepatvirtina kiti byloje pateikti įrodymai.

43. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė