6c6324ff-d494-4fa0-ae0c-3e6228ee5dae · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-732-425/2018 teisėja Itena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01417-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.5.; 2.6.11.6.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų I.

M., A. J. ir J. J. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-385-228/2018 pagal ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atsakovams I. M., A. J. ir J. J. dėl teisių pagal pirkimo – pardavimo sandorį perkėlimo; tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) ir Utenos rajono (duomenys neskelbtini)-iojo notaro biuro notarė N. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. G. esmė 1. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų I. M., J. J. ir A. J. 2017 m. balandžio 20 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Žemės sklypas) pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Sutartis), nustatant, kad ieÅ¡kovas privalo sumokėti atsakovams J. J. ir A. J. 7700 Eur už 6,44 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 5,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su atsakovei I. M. nuosavybės teise priklausančiu 9,04 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė I. M. šiuo žemės sklypu nesinaudojo, ketino jį parduoti ir 2017 m. pradžioje ieškovas su ja vedė derybas dėl sklypo pirkimo,-pardavimo, tačiau derybas atsakovė nutraukė.

IeÅ¡kovas iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ esančių duomenų sužinojo, kad 2017 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2016 m. sausio 20 d. su atsakovu A. J. sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis, o 2017 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta Å¡io sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė I. M. atsakovams A. ir J. J. pardavė 6,44 ha ploto ginčo žemės sklypo dalį už 7700 Eur.

3. Tvirtino, jog atsakovai A. ir J. J. nuo 2016 m. Å¡io žemės sklypo nenaudojo, nedeklaravo Å¡io sklypo kaip naudojamo žemės Å«kio veiklai vykdyti, todėl Žemės sklypo Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nuostatas, nustatančias pirmenybės teisę pirkti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę ir jos įgyvendinimo tvarkÄ . Å iuo atveju atsakovai A. ir J. J. neatitiko teisės aktų reikalavimų ir neįgijo pirmenybės teisės prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ Ä¯sigyti ginčo žemės sklypo dalį.

IeÅ¡kovo vertinimu, ginčo Žemės sklypo panaudos sutartis buvo sudaryta galimai atgaline data, siekiant ne vykdyti žemės Å«kio veiklÄ , o formaliai sudarant įspÅ«dį, kad pirkėjai atitinka ŽŪPŽĮĮ reikalavimus. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, M. S. perkėlė pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų I. M. ir J. J. bei A. J. 2017 m. balandžio 20 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nustatė, kad ieÅ¡kovas M.

S. privalo sumokėti atsakovams J. J. ir A. J. 7700 Eur už 6,44 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas sprendė, kad įvertinus nustatytus faktinius duomenis, ginčo pobÅ«dį, o taip pat remiantis egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies 1punktas bei 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas keliamus reikalavimus ir tai turi teisinę reikÅ¡mę, sprendžiant dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl ginčo žemės sklypo pardavimo teisės aktų nustatyta tvarka (į NŽT, ginant pažeistas teises, kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ ) bÅ«tų kreipęsi gretimų kaimyninių žemės sklypų savininkai.

6. Konstatavo, jog teisės aktų nuostatos žemės sklypo naudojimÄ sieja ne tik su faktiniu, bet ir su juridiÅ¡kai įformintu naudojimu, tai yra įstatyme aiÅ¡kiai nurodyta sÄ lyga, kad žemės Å«kio paskirties žemės naudotojas turi bÅ«ti naudojęs žemę ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ sutartį. Å iuo atveju tarp atsakovų I. M. ir A. J. 2016-01-20 sudaryta ginčo Žemės sklypo panaudos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2017-03-28, todėl 2017-04-20 tarp atsakovų I.

M., A. J. ir J. J. sudarant žemės Å«kio paskirties Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sandorį, tai yra ginčo Žemės sklypo dalį pardavus atsakovams A. J. ir J. J., kaip Å¡io sklypo naudotojams, nors jų naudojimo sÄ lygos neatitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, buvo pažeisti Å¡io įstatymo reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi sutarties neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre nustatytÄ terminÄ â€“ vienerius metus.

7. Pažymėjo, jog nustačius, kad žemės naudotojui ginčo žemės sklypo dalis parduota pažeidžiant įstatymo reikalavimus dėl žemės pardavimo eiliÅ¡kumo, remiantis teisės aktų nuostatomis bei Å¡iuo klausimu formuojama praktika, yra pagrindas pirkėjo teises perketi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims, tai yra asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuris ribojasi su parduodamu žemės Å«kio paskirties sklypu, kas Å¡iuo atveju, yra ieÅ¡kovas, kuris yra jaunasis Å«kininkas bei atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atmesti arba panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus dėl apelianto A. J. pirmumo teisės įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę iÅ¡ I. M., kadangi Å¡i įstatymo norma nereikalauja, jog parduodamo žemės sklypo naudotojas naudotųsi žemės sklypu po sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre vienerius metus. Be to, teismas be jokio teisinio pagrindo perkėlė pirkėjo teises ir pareigas ieÅ¡kovui M. S., pažeisdamas kitų besiribojančių žemės sklypų savininkų teises įsigyti ginčo žemės sklypÄ pirmumo teise pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nevertino, ar jie atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 punkto nuostatas, ir neįtraukė į bylÄ tokių asmenų trečiaisiais asmenimis, taip pažeisdamas jų teises įsigyti ginčo žemės sklypÄ ir nepagrįstai suteikdamas tokiÄ teisę tik ieÅ¡kovui M. S., nors ieÅ¡kovas M. S. nėra vienintelis asmuo, kuris turi besiribojantį žemės sklypÄ su I. M. turimu ginčo žemės sklypu. Be to, ieÅ¡kovas neginčijo individualaus administracinio akto – NŽT Utenos skyriaus 2017-04-13 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu patvirtinta Sutartis galioja ir yra teisėta.

10. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad žemės sklypo panaudos sutartis buvo sudaryta galimai atgaline data, o taip pat, kad šiuo laikotarpiu atsakovai A. ir J. J. jokios žemės ūkio veiklos ginčo sklype nevykdė. Duomenų, kad A. ir J. J. ginčo žemės sklypo nenaudojo nuo 2016-01-20, kai buvo sudaryta panaudos sutartis, byloje nustatyta nebuvo. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad A. ir J. J. nepradėjo valdyti žemės sklypo nuo 2016-01-20 panaudos sutarties sudarymo.

11. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pirkimo - pardavimo sutartis tarp A. J. ir I. M. buvo patvirtinta notarine tvarka 2017-04-20, NŽT Utenos skyriaus pažyma Å¡iam sandoriui buvo iÅ¡duota 2017-04-13. Tuo tarpu, ieÅ¡kovui M. S. NŽT Utenos skyrius iÅ¡davė leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės tik 2017-06-23, t.y. praėjus po sandorio sudarymo daugiau nei dviem mėnesiams. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , nenustatė, ar ieÅ¡kovas M.

S. turėjo teisę įgyti ginčo žemės sklypÄ pirmumo teise pagal ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus tuo metu, kai sandoris tarp atsakovų A. J. ir I. M. buvo sudarytas, o taip pat skundžiamame sprendime nenurodė, dėl kokių priežasčių perkelia ieÅ¡kovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017-04-20 pirkimo - pardavimo sandorį, o ne taikė CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytas sandorio negaliojimo ir turto iÅ¡reikalavimo taisykles, nors, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutas yra taikomas kaip privaloma ir esminė sÄ lyga, tik tuo atveju, kai vienas iÅ¡ bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje.

12. Apeliantų vertinimu, pirmos instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovai A. ir J. J. per laikotarpį nuo 2016-01-20 iki teismo sprendimo priėmimo 2018-07-05 iÅ¡ esmės pagerino ginčo žemės sklypÄ , kadangi per daugiau nei dvejus naudojimosi ginčo sklypu metus, padarė visiÅ¡kai nenaudojamÄ Å¾emės Å«kio veiklai sklypÄ Ä¯ tokį, kuris gali bÅ«ti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, t.y. valė ir tvarkė žemės sklypÄ , genėjo sklype augusius krÅ«mus, Å¡alino buvusius kelmus, rinko akmenis, o po to dirva buvo suarta ir paruoÅ¡ta pÅ«dimui.

13. Atsiliepimu NŽT praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

14. Nurodo, kad vienareikÅ¡miÅ¡kai sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taip pat byloje pateiktus raÅ¡ytinius ir žodinius įrodymus, bylos Å¡alių pasisakymus, liudytojų parodymus. Be to, teismas netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, t. y. asmenų turinčių pirmumo teisę įsigyti privačios žemės Å«kio paskirties žemės sklypus, jų atitiktį ŽŪPŽĮĮ keliamiems reikalavimams, taip pat nukrypo nuo įstatyminio bei formuojamos teismų praktikos, dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

15. Atsiliepimu ieÅ¡kovas M. S. praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su tarp Å¡alių susiklosčiusiais teisiniais santykiais ir jų specifika, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o atsakovų apeliaciniame skunde pateikti motyvai nesudaro pagrindo šį sprendimÄ naikinti.

17. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai A. ir J. J. Sutarties sudarymo metu neatitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir neįgijo pirmumo teisės įsigyti ginčo Žemės sklypÄ . Tokį aptariamų ŽŪPŽĮĮ nuostatų aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir naujausia Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika. Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiamas aptariamų ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimas, jog siekiant įgyti pirmumo teisę įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , panaudos sutartis neturi bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ajame registre bent 1 metus, ne tik prieÅ¡tarauja įstatymo raidei, bet ir paneigia tokio reglamentavimo esmę ir tikslÄ , kadangi reikalavimas iÅ¡vieÅ¡inti sutartį, kurios pagrindu yra naudojamasi žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, nėra savitikslis.

Nepaisant to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai A. ir J. J. už laikotarpį, kurio metu neva naudojosi Žemės sklypu, nedeklaravo žemės naudmenų ir pasėlių, dėl ko atsakovų teiginiai, kad jie neva nuo panaudos sutarties sudarymo pradžios naudoja Žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja pačiai Å«kininkavimo veiklos vykdymo esmei. Be to, atsakovas A. J. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad faktiÅ¡kai žemės Å«kio darbus Žemės sklype pradėjo vykdyti 2016 m. rudenį, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų po tariamo panaudos sutarties sudarymo, o sklypo savininkė I.

M. negalėjo nurodyti nei vieno konkretaus darbo, kuris buvo atliktas ginčo Žemės sklype po aptariamos panaudos sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovai neatitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje nustatytų Žemės sklypo pirmumo įsigijimo sÄ lygų ne tik dėl panaudos sutarties neįregistravimo vieÅ¡uosiuose registruose, bet ir dėl to, kad faktiÅ¡kai žemės Å«kio darbai Žemės sklype nebuvo vykdomi teisės aktų nustatytÄ laikotarpį.

18. Atsiliepime ieÅ¡kovas kartu nurodo ir tai, jog tenkindamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų nurodomos NŽT pažymos nuginčijamas nėra reikalingas ir nesusijęs su ginčo dalyku, o taip pat kad ŽŪPŽĮĮ nuostatos nenumato reikalavimo, kad asmeniui realizuojant specialųjį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ asmens atitikimas ŽŪPŽĮĮ nustatytoms pirmumo teisės įgijimo sÄ lygoms bÅ«tų vertinamas neteisėto sandorio sudarymo metu kaip tÄ nepagrįstai nurodo apeliantai.

19. Ieškovas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju ŽŪPŽĮĮ nustatyta speciali Žemės sklypo įsigijimo tvarka buvo pažeista ir jis kreipėsi dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, dėl ko atsakovų nurodomos aplinkybės apie galimus kitus asmenis, atitinkančius teisės aktų nuostatas dėl pirmumo teisės turėjimo Žemės sklypo įsigijimui, nėra reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste, o tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje sprendžiant analogiškas bylas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

21. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas M. S., kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (5,11 ha), esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir I. M., kuriai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (9,04 ha), esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gretimų žemės sklypų savininkai. Tačiau pagal byloje esančius įrodymus tarp atsakovės I. M. ir atsakovo A.

J. 2016-01-20 buvo sudaryta ginčo Žemės sklypo panaudos sutartis, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota tiktai 2017-03-28. 2017-04-04 NŽT Utenos skyriuje gautas I. M. praneÅ¡imas apie sprendimÄ parduoti 6,44 ha ploto (iÅ¡ 9,04 ha bendro ploto) žemės Å«kio paskirties žemės sklypo dalį už 7700 Eur pirkėjui A. J.. 2017-04-04 gautas A. J. sutikimas pirkti parduodamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypo dalį už nurodytÄ kainÄ . 2017-04-11 NŽT Utenos skyriui pateiktas A. J. ir J.

J. praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sigyti žemės Å«kio paskirties žemę. A. J. yra Å«kininkas, įregistravęs Å«kį nuo 2014-06-27. NŽT Utenos skyrius 2017-04-12 A. J. ir J. J. iÅ¡davė leidimÄ Ä¯sigyti žemės Å«kio paskirties žemės. 2017-04-13 NŽT Utenos skyrius iÅ¡davė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ I. M. turi teisę parduoti 6,44 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), dalį A.

J.. 2017-04-13 NŽT Utenos skyrius A. J. pateikė informacijÄ apie tai, kad jis yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir kad jis yra įraÅ¡ytas į pažymÄ . 2017 m. balandžio 20 d. tarp I. M., A. J. ir J. J. buvo sudaryta 6,44 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo notarinė sutartis. Nuosavybės teisės pagal Å¡iÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2017-04-28.

Be to, 2017-06-23 ieÅ¡kovui M. S. buvo iÅ¡duotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės. Leidime nurodyta, kad leidimo iÅ¡davimo dienÄ M. S. atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

22. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ŽŪPŽĮĮ nuostatų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę aiÅ¡kinimo ir taikymo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, galiojusios ginčo žemės sklypo pardavimo metu, tai yra nuo 2014-05-01 iki 2018-01-01 galiojusi redakcija įtvirtino reikalavimÄ ne tik bÅ«ti naudojus žemę žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, tačiau ir bÅ«ti įregistravus vieÅ¡ame registre naudojimosi žeme teisę suteikiančiÄ sutartį.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas, kadangi, lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant aptariamo ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad žemės naudojimosi sutartis taip pat bÅ«tų įregistruota ne mažiau kaip vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptariamo įstatymo tikslÄ , nuostatų formuluotes bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ apie žemės naudojimo sandorio įregistravimÄ vieÅ¡ame registre ne mažiau kaip prieÅ¡ vienerius metus iki sudaromo žemės pirkimo-pardavimo sandorio.

23. Vertinant aptariamo įstatymo nuostatos formuluotę, nesutiktina su apeliantų argumentais, jog įstatyme konkrečiai nėra nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre sutartis, pagal kuriÄ buvo naudojama žemė žemės Å«kio veiklai, turi bÅ«ti įregistruota ne mažiau, kaip metus laiko, nes įstatymo tikslas ir paskirtis yra užtikrinti naudojimosi žemės Å«kio paskirties žeme tęstinumo užtikrinimas. Aptariamo įstatymo nuostatos, tai yra, kad pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę už tÄ kainÄ , už kuriÄ ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių, Å¡ia eilės tvarka turi: parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ sutartį (sutartis) naudojęs Å¡iÄ Å¾emę žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, leidžia pagrįstai spręsti, kad įstatymų leidėjas siekė įtvirtini apsaugÄ nuo piktnaudžiavimo ir užkirsti keliÄ atgaline data sudaryti žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo sutartis.

Negana to, atsižvelgiant į CK 1.75 straipsnio nuostatas, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į specifinį ginčo objektÄ â€“ žemės Å«kio paskirties žemę, teisines pasekmes tretiesiems asmenims tarp atsakovų A. J. ir I. M. sudaryta panaudos sutartis gali sukelti tik nuo Å¡ios sutarties įregistravimo momento, kadangi iki tol kiti asmenys, ketinę derėtis dėl žemės įsigijimo, neturėjo galimybių sužinoti, jog egzistuoja kiti asmenys, turintys aukÅ¡tesnę pirmumo eilę įsigyti žemės sklypÄ .

24. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad tarp atsakovų sudaryta panaudos sutartis dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi buvo įregistruota tik 2017-03-28, t. y. praėjus daugiau nei metams po jos nurodomos sudarymo datos (2016-01-20), o ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta praėjus vos keletui savaičių po panaudos sutarties išviešinimo, t.y. 2017-04-20. Taigi esant tokioms faktinėms aplinkybėms išties nėra galima pagrįstai teigti, kad atsakovas A. J. ir ginčo žemės sklypo įsigijimo metu neginčijamai atitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

25. Kita vertus, net ir atsižvelgiant į ŽŪPŽĮĮ įtvirtintÄ tikslÄ , t.y. žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo tęstinumÄ bei atitinkamai susijusių su žemės sklypu asmenų teisių apsauga, nagrinėjamu atveju byloje egzistuojančios faktinės aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog atsakovas A. J. iÅ¡ties faktiÅ¡kai naudojo žemės Å«kio paskirties žemę, priklausiusiÄ atsakovei I. M., ilgiau nei 1 metus laiko iki 2017-04-20 ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, kurių apeliantai iÅ¡ esmės neginčijo, patvirtina, kad atsakovai A. ir J. J. už laikotarpį, kuris nurodomas kaip žemės Å«kio paskirties žemės sklypo naudojimas pagal 2016-01-20 žemės sklypo panaudos sutartį, nedeklaravo žemės naudmenų ir pasėlių, kas kelia pagrįstų abejonių dėl faktinio žemės Å«kio paskirties žemės sklypo naudojimo. Negana to, kaip pagrįstai buvo nurodoma pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei pažymima atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pats atsakovas A.

J. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad faktiškai žemės ūkio darbus ginčo žemės sklype pradėjo vykdyti 2016 m. rudenį, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų po nurodomo panaudos sutarties sudarymo, dėl ko ginčo žemės sklype darbai buvo atliekami mažiau nei prieš vienerius metus iki ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Kita vertus, abejonių dėl faktiškai naudojamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo kelia ir pirmosios instancijos teisme posėdžio metu I.

M. nurodytos aplinkybės, t.y. ji negalėjo nurodyti nei vieno konkretaus darbo, kuris buvo atliktas ginčo Žemės sklype po panaudos sutarties sudarymo, bei pažymėjo, kad tai yra jos žemės sklypas ir ji turi teisę jį parduoti tam, kam nori. Kartu pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. S., kuris, jo nurodomomis aplinkybėmis, praktiÅ¡kai kas dienÄ vyksta atlikti įvairius darbus į Å¡alia ginčo Žemės sklypÄ esančiÄ savo žemę, nurodė, kad 2016 metais ginčo Žemės sklype iÅ¡ esmės jokie darbai iki vėlyvo rudens nebuvo atliekami.

Taigi liudytojo nurodomos aplinkybės sutampa ne tik su atsakovo A. J. paaiškinimais, tačiau ir su kitais pirmiau išdėstytais duomenimis.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. eA-499-492/2018) 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad nustatant ar atitinka ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus kriterijus – t. y. kad žemės įgyjėjas yra parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ sutartį (sutartis) naudojęs Å¡iÄ Å¾emę žemės Å«kio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, kurie skaičiuotini nuo nuomos sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Toks teisės normos aiÅ¡kinimas atitinka aptariamo Ä®statymo normos turinį ir prasmę. Žemės Å«kio paskirties žemės sklypo naudojimo laikas, kol sutartis neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, nesukelia tų teisinių pasekmių, dėl kurių vyksta ginčas byloje – pirmumo teisės įsigyti parduodamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , nes Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti kriterijai laikytini imperatyviais, jų interpretuoti plečiamai, t. y. iÅ¡aiÅ¡kinant, kad reikÅ¡mingas faktinis žemės sklypo naudojimas iki sutarties įregistravimo, nėra pagrindo.

Tokie patys teisės normos aiškinimo principai taikytini ir Aprašo 4.4.1 punkto nuostatų, iš esmės identiškų Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, aiškinimui.

27. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 27 punkte nesutiktina su atsakovų apeliaciniame skunde siÅ«lomu Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų aiÅ¡kinimu, pagal kurį žemės sklypo naudotoju laikomas asmuo, pagal žemės nuomos sutartį naudojęs žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus, neatsižvelgiant į tai, kada Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės nuomos sutartis.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, įstatymo nuostatas, o tai pat Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3- 432-415/2016, 3K-3- 463/2012 ir kt.), sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovas A. J. 2017-04-20 Sutarties sudarymo metu atitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų Žemės sklypo pirmumo įsigijimo tiek formalias, tiek faktines sÄ lygas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti ieÅ¡kovo ginčijamÄ sandorį pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis).

29. Pabrėžtina, kad apeliantų minimas individualus administracinis aktas, t. y. NŽT Utenos skyriaus 2017-04-13 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo atsakovui įsigyti ginčo žemės sklypÄ , yra susijusi su vykdyta žemės įsigijimo procedÅ«ra, įtvirtinta ŽŪPŽĮĮ, tačiau aplinkybė, kad Å¡is individualus administracinis yra priimtas ir nenuginčytas, nedaro jokios įtakos ieÅ¡kovo galimybei ginti jo pažeistas teises bei pasinaudoti pačiame įstatyme įtvirtintomis gynybos priemonėmis – reikalavimu perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta visiÅ¡kai pagrįstai.

VertinimÄ , kad toks pažeistų teisių gynybos bÅ«das nagrinėjamu atveju yra tinkamas (ieÅ¡kovas M. S. atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus reikalavimus (ieÅ¡kovas yra jaunasis Å«kininkas, turintis savo Å«kį ir žemės sklypÄ , kuris ribojasi su ginčo Žemės sklypu bei yra reikalingas Å«kinei veiklai vystyti), prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, patvirtina ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatos bei Å¡iuo klausimu formuojama jau minėta teismų praktika.

Kartu pabrėžtina, kad, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į pateiktÄ apeliacinį skundÄ , NŽT pažyma (individualus administracinis aktas) pati savaime jokių teisių ar pareigų į ginčo Žemės sklypÄ nesukuria, todėl aplinkybė, kad Å¡is individualus teisės aktas nėra nuginčytas, nedaro jokios įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

30. Pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nesudaro ir apeliacinio skundo argumentas dėl neva nepagrįstai į procesÄ neįtrauktų kitų asmenų, kurių žemės sklypai ribojasi su ginčo Žemės sklypu. Pažymėtina, jog ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatos numato konkretų asmenų galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo procesÄ , t.y. pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimÄ . Å is procesas, kaip pagrįstai iÅ¡ esmės viso civilinio proceso metu tvirtino ieÅ¡kovo atstovė, yra savarankiÅ¡kas teisių gynimo bÅ«das ir nesudaro pagrindo vertinti, kad teismui yra įtvirtinama pareiga iÅ¡ esmės įgyvendinti ŽŪPŽĮĮ procedÅ«rinius reikalavimus, nustatytus NŽT teritoriniam padaliniui.

Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo nustatyta, kad dėl ginčo Žemės sklypo įsigijimo kaimyninių žemės sklypų savininkai bÅ«tų kreipęsi į NŽT, atsakovus ar teismines institucijas, kai ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas itin trumpas (3 mėn.) terminas suinteresuotiems asmenims ginti savo pažeistas pirmumo teises įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ . Be to, kÄ visiÅ¡kai pagrįstai nurodė ieÅ¡kovo atstovė viso civilinio proceso metu, net ir vertinant ŽŪPŽĮĮ įtvirtintÄ procedÅ«rÄ atkreiptinas dėmesys, kad aptariamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog žemės Å«kio paskirties žemės sklypas parduodamas neatliekant Å¡io straipsnio 3–6 dalyse nustatytų procedÅ«rų (t.y.

įskaitant ir kitų asmenų, kurių žemės sklypai ribojasi, informavimo), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pasirinktas pirkėjas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra būtent aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai, įskaitant ir susijusius su ginčo Žemės sklypo vertės padidėjimu, nėra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas bei yra nereikÅ¡mingi, dėl ko apeliacinės instancijos teismas plačiau jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Atsižvelgdama į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 1000 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovui M. S. suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro iÅ¡vadÄ , kad jo pateiktų iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba, dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

1. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

2. Priteisti iš atsakovų, t.y. I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 333,33 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) iš kiekvieno ieškovo M. S., a. k(duomenys neskelbtini) naudai, apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teisėjai Ramunė Čeknienė Laimantas Misiūnas Laimutė Sankauskaitė