6c62ea7f-ee8d-4e88-8982-84b67849fefd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-833-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-04787-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,              n u s t a t ė:             pareiÅ¡kėjas A.

G. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3) bei patikslintu skundu (b. l. 21–22) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio skirtumÄ , pagal atsakovo paskaičiuotÄ ir pateiktÄ 2013-10-22 pažymÄ Nr. 38–PAZ1–188 apie susidariusį tarp faktiÅ¡kai nustatyto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-05-01 iki dabar pareiÅ¡kėjui buvo privalu mokėti, tačiau pritaikius senaties terminÄ praÅ¡o priteisti ne daugiau kaip už trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2010-09-26 iki 2013-09-26.

PaaiÅ¡kino, kad eina Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrÄ Å¾inimo valdybos virÅ¡ininko (A lygio, 15 kategorija) pareigas.Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bei priedai už kvalifikacinę klasę. Å is valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę)sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl jam nepagrįstai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-26buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neiÅ¡mokėta statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis.

Atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 8–10) paaiÅ¡kino, kad tol, kol nėra teisinio reglamentavimo, kokiomis sÄ lygomis, periodiÅ¡kumu turi bÅ«ti iÅ¡mokėta darbo užmokesčio nepriemoka, atsakovas neturi teisinių galimybių iÅ¡mokėti tokio darbo užmokesčio nepriemokos dydžio, kokio praÅ¡o pareiÅ¡kėjas. Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 36–38).

S k u n d a s  a t m e t a m a s. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Remiantis byloje esančia Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2013-10-22 pažyma Nr. 38–PAZ1–188, nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009-05-01iki 2013-09-30 nepriskaičiuota ir nesumokėta darbo užmokesčio dalis yra 13 227,3 Lt (b. l. 11–12).Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).

VTĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokestį,statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. VTĮ 23 straipsnis numato, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 straipsnio valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Pažymėtina, kad VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009-08-01 VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363) dar kartÄ sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.

Pastebėtina, jog2013-09-19 priėmus VTÄ® 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01. Vidaus tarnybos pareigÅ«nams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategorijÄ ir turimus laipsnius ginčijamu laikotarpiu nebuvo mažinami. Todėl pareiÅ¡kėjui nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 susidarė 13 227,3 Lt darbo užmokesčio nepriemoka.Nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiÅ¡kėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ .

PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Lietuvos kriminalinės policijos biurui, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“.

Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                 Henrikas Sadauskas