6c6182aa-aa39-4398-971a-e52a81e7364b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla NrPranešėja V. N. GriÅ¡kevičienė                                                     Civilinė byla Nr. 2A-219-123/2014Teisėjas E. Mickevičius                                                               (Proceso Nr. 2-06-3-04948-2013-2)                Procesinio sprendimo kategorija                                                                                          121.21; 30.8; 128.15.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. kovo 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė, kolegijos teisėjai AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė, Bronius Valius, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų UAB „GALAKA“ ir L.

D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų UAB „GALAKA“, L. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L.

D. įgyjamosios senaties bÅ«du įgyja nuosavybės teisę į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4Plp dalį, pažymėtÄ Å¾ymenimis 1-7, 1-8, 1-9,  1-10, bei nustatyti, kad kitÄ Å¡io pastato dalį, pažymėtÄ Å¾ymenimis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, įgyjamosios senaties bÅ«du nuosavybėn įgyja UAB „GALAKA“. Nurodė, jog 1992-11-30 Lėbartų tarybinis Å«kis pardavė UAB „Jala“ (kurios teisių perėmėja yra UAB „GALAKA“) ir individualiai L.

D. statybos įmonei „Plyta“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4Plp dalį, tačiau Å¡ie dokumentai neiÅ¡liko nei pas pareiÅ¡kėjus, nei Klaipėdos apskrities archyve. PastatÄ pareiÅ¡kėjai įgijo sÄ Å¾iningai ir nuo to laiko jį teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų kaip savo, todėl yra visos sÄ lygos nuosavybės teisei įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-04 sprendimu pareiÅ¡kimo netenkino.

Teismas laikė, kad 1992 metais Lėbartų tarybinio Å«kio, UAB „Jala“ ir individualios L. D. statybos įmonės „Plyta“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra ne nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, o pastato dalių statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo sutartis. Konstatavo, kad Å¡ia sutartimi pareiÅ¡kėjai įgijo iÅ¡imtinių nuosavybės teisių į nupirktÄ daiktÄ bei tapo Å¡io daikto savininkais, todėl nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktui konstatuoti, nes pareiÅ¡kėjai iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo nupirktÄ daiktÄ valdė nuosavybės teise.

Nustatęs, jog pastatÄ (duomenys neskelbtini) statė Lėbartų tarybinis Å«kis, t. y. jis buvo pastatytas valstybės lėšomis, teismas konstatavo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ . CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija, todėl atmetė pareiÅ¡kėjų nurodytÄ aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų, jog Å¡ių pastatų savininkas bÅ«tų valstybė ar savivaldybė.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmetė. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai UAB „GALAKA“ ir L. D. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nurodo, kad teismo motyvai yra prieÅ¡taringi, nes viena vertus teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai nusipirktÄ daiktÄ valdė nuosavybės teise, kita vertus, nurodė, kad tai vieÅ¡oji (valstybės) nuosavybė, ir todėl nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktui konstatuoti.

Mano, kad nėra aiÅ¡ku, ar teismas pareiÅ¡kimo netenkino dėl to, kad pareiÅ¡kėjai jau yra tapę pastato savininkais kitu pagrindu, ar todėl, kad Å¡is daiktas yra valstybės nuosavybė. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, materialinės teisės normas, nesivadovavo teismų praktika. Mano, kad nurodydamas, jog daiktas priklauso valstybei, teismas netyrė ir nevertino jokių šį faktÄ galimai patvirtinančių įrodymų. Valstybė turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises į pastatÄ , jei iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvusi jo savininkė, tačiau to nedarė.

Mano, kad teismas neatsižvelgė į analogiÅ¡kose bylose suformuotus precedentus, nes Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-6898-730/2009 ir Nr. 2-14103-328/2012, kurių aplinkybės yra identiÅ¡kos, pareiÅ¡kimai dėl juridinių faktų nustatymo tenkinti. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų UAB „GALAKA“ ir L. D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo               2013-10-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime rėmėsi naujausia kasacinio teismo praktika. Ginčo pastatÄ statė Lėbartų tarybinis Å«kis valstybės lėšomis. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad pastato dalys bÅ«tų buvusios parduotos apeliantams kaip privatizavimo objektas ar kitaip perleistos privačion nuosavybėn, todėl mano, jog pastato dalys yra valstybės nuosavybė ir negali bÅ«ti įgyjamos įgyjamÄ ja senatimi. Nesutinka, kad apeliantų nurodyti teismo motyvai yra prieÅ¡taringi.

Mano, kad teismas pagrįstai nesivadovavo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009, nes Å¡ioje byloje nėra priimtas galutinis sprendimas – vyksta procesas atnaujintoje byloje. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų UAB „GALAKA“ ir L. D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesusijęs su Nacionalinei žemės tarnybai priskirta kompetencija reguliuojant žemės santykius.

Apeliacinis skundas atmestinas.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. D. įgyjamosios senaties bÅ«du įgyja nuosavybės teisę į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4Plp dalį, pažymėtÄ Å¾ymenimis 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, bei nustatyti, kad kitÄ Å¡io pastato dalį, pažymėtÄ Å¾ymenimis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, įgyjamosios senaties bÅ«du nuosavybėn įgyja UAB „GALAKA“.

Pirmosios instancijos teismui atmetus pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , apeliantai praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Apeliantai nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei materialines normas, nesivadovavo teismų praktika, formuojama panaÅ¡iose bylose, teismo motyvai prieÅ¡taringi, nesivadovaujama suformuotais precedentais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iaip apeliantų teiginiais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo             2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011):

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .Nagrinėjamu atveju praÅ¡omas nustatyti nuosavybės teisės įgyjamÄ ja senatimi faktas neatitinka visų bÅ«tinų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų sÄ lygų Å¡iam faktui konstatuoti.CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija, kai dėl vykstančių nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų pertvarkymo procesų, valstybė pereinamuoju laikotarpiu tinkamai neapskaitė savo turto ir nepriėmė sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn, taigi yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu.

AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 str.) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, ypač kai turtas yra registruotas buvusių sovietinių organizacijų vardu, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Apeliantai nurodo, kad valstybė (ar savivaldybė) daugiau kaip dvideÅ¡imt metų, turėdama visas galimybes įgyvendinti savo teises į pastatÄ , jei iÅ¡ tiesų bÅ«tų jo savininkė, to niekada nedarė. Nurodo, kad panaÅ¡ias aplinkybes, spręsdamas, kad ginčo daiktas nėra valstybės (ar savivaldybės) nuosavybė, yra įvertinęs ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2006-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006, bet teismas priimdamas sprendimÄ , jų manymu, į Å¡iÄ kasacinio teismo praktikÄ neatsižvelgė.

Nustatyta, kad skundžiamame teismo sprendime teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti.

Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad minėtÄ pastatÄ statė Lėbartų tarybinis Å«kis, t. y. jis buvo pastatytas valstybės lėšomis (t. 1, b. l. 95–96).

Byloje nėra pateikta tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4Plp, dalys, pažymėtos 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, ir 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, bÅ«tų buvusios parduotos apeliantams kaip privatizavimo objektas ar kitaip pagal įstatymus perleistos privačion nuosavybėn, todėl laikytina, kad Å¡ios pastato dalys yra valstybės nuosavybė ir vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 3 dalimi bei formuojama teismų praktika, negali bÅ«ti įgyjamos nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi.Apeliantai nurodo, kad teismo motyvai yra prieÅ¡taringi, nes nurodoma, kad 1992 metų sutartimi pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teisę į pastato dalių statybines medžiagas, ir jie nupirktÄ daiktÄ valdė, juo naudojosi ir disponavo, t. y. sutartimi pareiÅ¡kėjai įgijo iÅ¡imtinių nuosavybės teisių į nupirktÄ daiktÄ bei tapo Å¡io daikto savininkais, tuo pačiu sprendime teismas konstatavo, kad pastatas yra valstybės (ar savivaldybės) nuosavybė, ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties negali tapti privačių asmenų nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu.

Å ie apeliantų teiginiai laikytini nepagrįstais, nes Å¡iuo atveju buvo pagrindas pareiÅ¡kimui atmesti dviem pagrindais, t. y. pripažinus, kad apeliantai          1992 metų sutartimi įgijo nuosavybės teisę į pastatus, klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti sprendžiamas, nes įgyjamoji senatis yra galima, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2013), ir esant duomenų, jog minėtÄ pastatÄ statė Lėbartų tarybinis Å«kis, t. y. jis buvo pastatytas valstybės lėšomis, skundžiamu sprendimu taip pat buvo pagrindas netenkinti pareiÅ¡kimo vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 3 dalimi.Apeliantai nurodo, kad teismas priimdamas sprendimÄ nesivadovavo jau iÅ¡nagrinėtų dviejų identiÅ¡kų civilinių bylų sprendimais, kuriuose pareiÅ¡kėjai (privatÅ«s asmenys) prašė teismo nustatyti faktus, jog jie įgyjamosios senaties pagrindu yra tapę gretimų pastatų savininkais – byloje Nr.         2-6898-730/2009 buvo sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės į pastatÄ , plane pažymėtÄ numeriu 1Plp, o byloje Nr. 2-14103-328-2012 – į pastatÄ Nr. 5Plp.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009 tenkino pareiÅ¡kėjos J. S. (T.) pareiÅ¡kimÄ ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 1P1p. Šį pastatÄ pareiÅ¡kėja 2009-10-14 dovanojimo sutartimi perleido savo dukteriai K.

S. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-08 nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. S. individualios įmonės pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kėjas V. S. individuali įmonė prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad bÅ«tent jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atmesti pareiÅ¡kėjos J. T. analogiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ , taip pat pripažinti 2009-10-14 dovanojimo sutartį, sudarytÄ J.

T. ir K. S., niekine. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu pareiÅ¡kėjo V. S. individualios įmonės pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009 ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai J. T. ir V. S. individuali įmonė pagal įgyjamÄ jÄ senatį lygiomis dalimis (po ½ dalį) įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 1P1p;

J. T. su K. S. 2009-10-14 sudarytÄ pastato dovanojimo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia. Klaipėdos apygardos teismas 2013-02-07 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimÄ panaikino ir atmetė pareiÅ¡kėjo V. S. individualios įmonės pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡nagrinėjęs bylÄ kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-07 nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimÄ bei perdavė civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad teismas pagrįstai nesivadovavo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009, nes Å¡ioje byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl vykstančio proceso atnaujintoje civilinėje byloje. Civilinė byla Nr. 2-14103-328/2012 pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Arvaldija“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo buvo užbaigta jÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos (apylinkės) teisme, priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau apylinkės teismas neformuoja teismų precedentų ir teisės aiÅ¡kinimo/taikymo praktikos, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-14103-328/2012 nesaisto Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjančio Å¡iÄ civilinę bylÄ apeliacine tvarka.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl Å¡ių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-04 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                            Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                       AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                                                        Bronius Valius                                                    Â