6c5cd668-bf2b-4d8d-944d-ff36ba227671 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Veikos aplinkybės 2018 m. liepos 5 d. Kalvarijų turgavietėje, esančioje Kalvarijų g. 61, Vilniuje, J. S. neteisėtai įsigijo civilinėje apyvartoje draudžiamÄ Å¡altÄ jį ginklÄ - peilį su automatiÅ¡kai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis virÅ¡ija 85 mm, ir pastarÄ jį neteisėtai neÅ¡iojosi su savimi kelnių kiÅ¡enėje iki 2018 m. liepos 6 d. 22.02 val., kai prie pastato, esančio Ožkinių g. 22, Vilniuje, policijos pareigÅ«nai minėtÄ daiktÄ rado J.

S. asmens apžiÅ«ros metu. II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad peilį, kuris yra uždraustas civilinėje apyvartoje, jis už 4 eurus įsigijo 2018 m. liepos 5 d. Kalvarijų turgavietėje, esančioje Kalvarijų g. 61, Vilniuje. Jis šį peilį įsigijo, kadangi jis domisi peiliais ir pastaruosius kolekcionuoja. Nuo peilio įsigijimo momento iki tol, kol jį sulaikė policijos pareigÅ«nai, minėtÄ peilį jis laikė savo kelnių kiÅ¡enėje. Kaip tik prieÅ¡ sulaikant policijos pareigÅ«nams pažįstamas vežė jį namo, kur jis ketino pasidėti minėtÄ peilį.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi (b. l. 39, 46). Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2018 m. liepos 6 d. apie 21.50 val. patruliavimo su vyriausiuoju patruliu E. Z. metu stovint Laisvės prospekto- Žemynos gatvės, Vilniuje, sankryžoje prie jų sustojo automobilis, kurio vairuotojas paaiÅ¡kino, kad važiuodamas Laisvės prospektu jis pastebėjo, kaip juodos spalvos automobilio „BMW“, kurio valstybinio numerio jis neįsidėmėjo, vairuotojas pažeidinėja Kelių eismo taisykles- kelis kartus pravažiavo draudžiamÄ (raudonÄ ) Å¡viesoforo signalÄ , gali bÅ«ti neblaivus ir kuris nusuko link Jurgio BaltruÅ¡aičio gatvės. Tikrindami minėtÄ informacijÄ važiuodami Laisvės prospektu ties pastatu Nr. 87B netoli Jurgio BaltruÅ¡aičio gatvės jie pastebėjo nurodytus požymius atitinkantį automobilį „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo du asmenys. Å iÄ informacijÄ radijo ryÅ¡io priemone jie perdavė policijos budėtojui. Ä®tardami, kad minėtas automobilis „BMW“ važiuos toliau, jie atsistojo Jurgio BaltruÅ¡aičio gatvėje ties pastatu Nr.

11. Apie 22.02 val. jie pastebėjo važiuojant minėtÄ automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iÅ¡ Laisvės prospekto pasuko į Jurgio BaltruÅ¡aičio gatvę ir važiavo mažėjančia tvarka link Laisvės prospekto. Tarnybiniu automobiliu „Skoda“ privažiavę iÅ¡ galo prie minėto automobilio jie nusprendė sustabdyti minėtÄ automobilį įjungę mėlynos bei raudonos spalvos Å¡vyturėlius su garsine sirena bei per garsiakalbį aiÅ¡kiai pareikalavo automobilio „BMW“ vairuotojÄ sustoti, tačiau minėto automobilio „BMW“ vairuotojas nevykdė jų reikalavimų sustabdyti automobilį bei padidinęs greitį pavojingai manevruodamas važiavo link Laisvės prospekto.

Nedelsiant radijo ryÅ¡iu buvo praneÅ¡ta apie nestojusį automobilį bei pastarojo važiavimo kryptį. Automobilio „BMW“ vairuotojui per garsiakalbį buvo nuolat kartojama sustabdyti automobilį, tačiau minėtas automobilis nesustojo (mėlynos ir raudonos spalvos Å¡vyturėliai bei garsinis signalas buvo visada įjungti). Privažiavęs Jurgio BaltruÅ¡aičio- Laisvės prospekto sankryÅ¾Ä minėtas automobilis pasuko į deÅ¡inę pusę ir dideliu greičiu važiavo link Ateities gatve. Dideliu greičiu važiuodamas Ateities gatve minėtas automobilis privažiavęs Ateities- Kalvarijų gatvių sankryÅ¾Ä pasuko į Jeruzalės gatvę ir nuvažiavo link SantariÅ¡kių žiedo.

Privažiavęs SantariÅ¡kių žiedÄ minėtas automobilis pasuko į Žaliųjų ežerų gatvę ir nuvažiavo didėjančia tvarka. Automobilio „BMW“ vairuotojas nuolat pažeidinėjo Kelių eismo taisykles (pavojingai manevravo, keldamas savo bei kitų žmonių pavojų gyvybei, važiavo nerodydamas įspėjamųjų signalų, lenkdamas kitas transporto priemones iÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , per draudžiamus (geltonus, raudonos) Å¡viesoforo signalus, nesilaikė kelio ženklų bei kelio ženklinimų).

Važiuodamas Žaliųjų Ežerų gatve minėto automobilio vairuotojas sukėlė kelias avarines situacijas (pavojingai manevravo tarp kitų automobilių), lenkė pro deÅ¡inę pusę. Privažiavęs Žaliųjų Ežerų žiedÄ minėtas automobilis pasuko į Visalaukio gatvę (pirmas iÅ¡važiavimas)- į Balsių gyvenvietę. Automobilio važiavimo kryptis nuolatos buvo praneÅ¡ama radijo ryÅ¡io priemone. Automobilis važiavo Balsių gyvenviete bei apsukęs ratÄ sodų gatvėse vėl iÅ¡važiavo į Visalaukio gatvę bei privažiavęs žiedÄ Ä¯važiavo Žaliųjų Ežerų gatvę ir nuvažiavo didėjančia tvarka.

Žaliųjų Ežerų gatvėje netoli Balsių gatvės ant kelio buvo padėta specialioji priemonė „Ežys“, kurios vengdamas automobilio „BMW“ vairuotojas nusuko į pėsčiųjų takÄ bei nuvažiavo iki Balsių gatvės. Nuo Balsių gatvės kitas policijos ekipažas pasitiko minėtÄ automobilį „BMW“, kurį nusivijo Balsių gatve didėjančia tvarka. Minėtas automobilis toliau važiavo keldamas kitiems pavojų siauromis sodų gatvėmis, nerodydamas posÅ«kių signalų, važiavo dideliu greičiu gyvenvietėje, kur galėjo į keliÄ iÅ¡eiti žmonės. Minėtas automobilis sustojo Ožkinių gatvėje prie namo Nr.

22. Tuomet kito policijos ekipažo pareigÅ«nai pribėgo prie minėto automobilio vairuotojo, o jis su savo kolega E. Z.- prie keleivio. Atidarę automobilio jie pastebėjo sėdintį vyrÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo J. S., kuris deÅ¡inę rankÄ laikė odinės striukės kiÅ¡enėje. Vyro buvo pareikalauta iÅ¡traukti rankas iÅ¡ kiÅ¡enių bei padėti jas ant automobilio panelės, tačiau vyras nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams, todėl jo kolega E. Z. panaudojo specialiÄ sias priemones- dujas, po ko minėtas vyras abiem rankomis susiėmė už savo veido.

Tuomet kolega E. Z. sugriebė minėtam vyrui už rankos ir pastarÄ jį iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio „BMW“, paguldė ant žemės bei panaudojęs fizinę jėgÄ bei kovinių imtynių veiksmus uždėjo antrankius. Atlikus dalinę minėto vyro apžiÅ«rÄ pastarojo deÅ¡inės striukės kiÅ¡enėje jie rado sidabrinės spalvos peilį (peteliÅ¡kę „KANDAR“), o kairėje kelnių kiÅ¡enėje rado kitÄ atlenkiamÄ peilį (b. l. 30-31). Ikiteisminio tyrimo metu D. K. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei perdavė pas J.

S. rastÄ peilį (b. l. 10). Specialistas, iÅ¡tyręs pas J. S. rastÄ peilį, konstatavo, kad tai yra pramoninės gamybos lenktinis turistinis peilis, turintis automatiÅ¡kai atsilenkiančiÄ bei užsifiksuojančiÄ geležtę. Å is turistinis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje iÅ¡vardintus kriterijus (turi automatiÅ¡kai atsilenkiančiÄ geležtę, kurios ilgis virÅ¡ija 85 mm), dėl ko priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams (b. l. 23-25).

Å ie duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais nėra, jie yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus. Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad 2018 m. liepos 5 d. Kalvarijų turgavietėje, esančioje Kalvarijų g. 61, Vilniuje, J. S. neteisėtai įsigijo civilinėje apyvartoje draudžiamÄ Å¡altÄ jį ginklÄ - peilį su automatiÅ¡kai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis virÅ¡ija 85 mm, ir pastarÄ jį neteisėtai neÅ¡iojosi su savimi kelnių kiÅ¡enėje iki 2018 m. liepos 6 d. 22.02 val., kai prie pastato, esančio Ožkinių g. 22, Vilniuje, policijos pareigÅ«nai minėtÄ daiktÄ rado J.

S. asmens apžiÅ«ros metu. III. Veikos kvalifikavimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 46 punktas. Å altasis ginklas- neÅ¡aunamasis ginklas, kuriuo, naudojantis raumenų jėga, per atstumÄ arba esant tiesioginiam sÄ lyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniÅ¡kai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuÅ¡kinti). Å altaisiais ginklais nelaikomi Å«kinės ar buitinės paskirties įrankiai.

Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas. Civilinėje apyvartoje draudžiami Å¡altieji ginklai su automatiÅ¡kai iÅ¡Å¡okančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų: iÅ¡Å¡okanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm. BK 258 straipsnio 2 dalis. Tas, kas neteisėtai įgijo ar neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytÄ daiktÄ , padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir baudžiamas bauda arba areÅ¡tu.

J. S. neteisėtai įsigijo civilinėje apyvartoje draudžiamÄ Å¡altÄ jį ginklÄ - peilį su automatiÅ¡kai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis virÅ¡ija 85 mm, ir pastarÄ jį neteisėtai neÅ¡iojosi su savimi, taigi J. S. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje. IV. Bausmės skyrimo motyvai Prokuroras siÅ«lo baudžiamÄ jį procesÄ baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir J. S. skirti 45 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 2 250 eurų dydžio baudÄ , kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ , jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti.

Teisę suraÅ¡yti baudžiamÄ jį įsakymÄ turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieÅ¡tarauja, kaltinamasis aktas neraÅ¡omas. Å iuo atveju prokuroras suraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ , kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga iÅ¡siunčia teismui pagal teismingumÄ . J. S. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta baudos arba areÅ¡to bausmė.

Å ia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. J. S. neprieÅ¡tarauja, kad baudžiamasis procesas bÅ«tų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu (b. l. 57-59). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamÄ jį procesÄ baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 54 straipsnio 1-2 dalys. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra Å¡ios: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 641 straipsnis.

1. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtÄ bausmę įskaitomas pagal Å¡io kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo ar areÅ¡to parai, dviejų MGL dydžio baudai, Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Spręsdamas dėl J. S. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. S. tyčia padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ baudžiamųjų nusižengimų rÅ«Å¡iai.

J. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. yra neteistas, jis dirba, taigi galima pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. S. skyrus Å¡velniausios rÅ«Å¡ies turtinio pobÅ«džio bausmę- baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ minimaliam Å¡ios bausmės dydžiui ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ J.

S. skirtina 45 MGL, t. y. 2 250 eurų dydžio bauda. Å i baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, J. S. skirtinos 45 MGL, t. y. 2 250 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 15 MGL, t. y. 750 eurais. J. S. nuo 2018 m. liepos 6 d. 22.02 val. iki 2018 m. liepos 7 d. 15.55 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 32, 36), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis J.

S. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jam skirtinÄ bausmę, vienÄ dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir J. S. skirtina galutinė 28 MGL, t. y. 1 400 eurų dydžio bauda, įpareigojant J. S. Å¡iÄ baudÄ sumokėti per deÅ¡imt mėnesių nuo Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mačiau kaip po 140 eurų. V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos:

BK 67 straipsnio 1-3 dalys. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas gali bÅ«ti skiriami kartu su bausme. BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimÄ , turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Minėta, kad J. S. neteisėtai įsigijo civilinėje apyvartoje draudžiamÄ Å¡altÄ jį ginklÄ - peilį su automatiÅ¡kai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis virÅ¡ija 85 mm, ir pastarÄ jį neteisėtai neÅ¡iojosi su savimi, t. y. minėtas peilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko J.

S. priklausantis peilis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (b. l. 26-27), konfiskuotinas. VI. Procesinės prievartos priemonės Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BPK 119 straipsnis. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. KardomÄ jÄ priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. skirta kardomoji priemonė- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. 1. 40, 47-48), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 72 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti J. S. kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 MGL, t. y. 2 250 eurų dydžio baudÄ . J. S. skirtos 45 MGL, t. y. 2 250 eurų baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu- 15 MGL, t. y. 750 eurais.

Ä® J. S. skirtÄ bausmę įskaityti J. S. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ - 1 dienÄ ir J. S. skirti galutinę 28 MGL, t. y. 1 400 eurų dydžio baudÄ . Ä®pareigoti J. S. 1 400 eurų dydžio baudÄ sumokėti per deÅ¡imt mėnesių nuo Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mačiau kaip po 140 eurų. Bauda mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.

Ä®mokos kvitÄ (-us) bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Ä®spėti J. S., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti peilį. J. S. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti.

Išaiškinti J. S., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

2. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naujÄ bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas Mindaugas Ražanskas