2020-12-02 Nr. AB-22621-3-61-3-00735-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2231-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00735-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), pareiškėjo naudai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas 588 dienas, nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas atsakovo nurodomų miegamų vietų neginčijo, tačiau nurodė, kad didžiąją laikotarpio dalį praleido su dar vienu kalinamuoju. Atsakovo pateikti duomenys parodo tik rytinio patikrinimo užfiksuotą kalinamųjų skaičių. Minėtas duomenų nustatymo šaltinis nėra pakankamai patikimas, vienintelis tikslus kalinamųjų skaičiui nustatyti būdas yra atsakovo atstovui pateikus vardinį asmenų sąrašą arba pagal miegamas vietas kamerose.

3. Pareiškėjo teigimu, kalinimo laikymo sąlygos nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. kamerose Nr. 105, 360, 291, 277, 194, 343, 121, 373, 294, 128, 288, 302, 197, 342, 351 neatitiko teisės aktų reikalavimų – patirtas kankinimas, žiaurus elgimasis, sudaryti dideli nepatogumai, pažemintas orumas, pažeistas asmens kūno neliečiamumas ir vientisumas. Nesuteiktas reikiamas gyvenamasis plotas. Be to, nebuvo suteikta teisės aktais nustatyta saugi aplinka, neįrengti aliarmo skambučiai, per didelis kalinamųjų skaičius, netinkamas kalinamųjų skirstymas į kameras, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kalinamas pagalbinėse patalpose, sudarytos antisanitarines sąlygas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas negyvenamosiose kamerose, kuriose buvo perteklinių baldų, todėl trukdė normaliam judėjimui, suteiktos antisanitarinės sąlygos. Pareiškėjo teigimu, judėti minėtose kamerose beveik neturėjo galimybės dėl buitinio inventoriaus, baldų, sanitarinio mazgo bei atitvaro statinio ir asmeninių suimtųjų daiktų, kvadrato formos išplanavimo patalpoje.

4. Pareiškėjas buvo kalinamas patalpoje, kurioje įrengtas tualetas žemino garbę ir orumą Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad smarvė prie kurios teko pareiškėjui gyventi, valgyti, miegoti, skaityti knygas, buvo nepakeliama, kadangi sanitarinis mazgas (tualetas) buvo įrengtas nesandariai, neturintis atskiros vėdinimo sistemos, neturintis tinkamos izoliacijos, slopinančios garsus, savavališkas statinys, nesuderintas su statybos specialistais, kėlė realią grėsmę. Pareiškėjas buvo įpareigotas gyventi, miegoti, naudotis tualetu kartu su daug kitų kalinamųjų vienoje patalpoje netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, savaime lėmė kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo kalinimo atlikimui būdingą kentėjimo laipsnį kiekvieną dieną bei sukėlė pareiškėjui baimę, kančią ir nepilnavertiškumo jausmą, kurie žemino ir menkino jį, patyrė nežmonišką elgesį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas teikia nekorektiškus sanitarinio mazgo užimamus plotų duomenis ginčo kamerose – atsakovo atstovas nepaaiškina, pagal kokius parametrus (inžinierinius patalpų skaičiavimus) yra įrengti sanitariniai mazgai.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra užtikrinama saugi aplinka gyventi. Atsakovas visą laiką žinojo, kad lauko kiemų, į kuriuos pareiškėjas buvo vedamas kiekvieną dieną skundžiamuoju laikotarpiu, stogo danga yra asbestcementis ir tik nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. ėmėsi atlikti asbesto gaminių šalinimo darbus. Pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2017 m. birželio 5 d. iki minėtų šalinimo darbų, atsakovo atstovas nesikreipė į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kad būtų atlikti asbesto plaušelių mėginių ėmimai bei paimtų mėginių laboratorinis ištyrimas fazinės kontrastinės mikroskopijos metodu, todėl tokiais savo veiksmais (neveikimu), sukėlė pareiškėjui didelį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, kalindamas pareiškėją pavojingoje aplinkoje. Lukiškių TI-K buvo laikomas asbestas ir jo gaminiai (asbestcementis), kuris buvo šalinamas be specialių saugos priemonių, pareiškėjas būdavo lauke, šalia lauko kiemelių, kuriuose buvo vykdomi remonto ir šalinimo darbai.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Paaiškino, kad tiek suimtieji, tiek nuteistieji į gyvenamąsias kameras skirstomi tik griežtai vadovaujantis teisės aktų reikalavimų. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuleistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardam konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis etikos taisyklių, vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Tvarkyti gyvenamąsias kameras turi patys jose apgyvendinti asmenys. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Pareiškėjas nekonkretizavo, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 1 650 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas visą sulaikymo laikotarpį teisės aktų reikalavimus atitiko. Todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto atmesti kaip nepagrįsti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotų ir laikomų asmenų skaičiaus. Nors pareiškėjas nurodė, kad kiekvienos dienos dalį kameroje praleido su dar vienu asmeniu, tokios pareiškėjo nurodomos aplinkybės vis tik nelemia neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Net ir laikant, kad kamerose pareiškėjas buvo laikomas ne vienas (tais atvejais, kai pagal atsakovo duomenis matyti, kad kameroje laikytas vienas asmuo), vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas nėra mažesnis nei 3,6 kv. m. Pažymėta, kad kameroje Nr. 360, kaip pats pareiškėjas nurodo, yra viena miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas teisės aktų reikalavimus taip pat atitiko.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad svarbu įvertinti kemerų plotą užėmusius baldus bei sanitarinį mazgą. Atkreiptas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentavo, kad pagal EŽTT pateiktą išaiškinimą, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko teisės aktų reikalavimus, nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais.

11. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į EŽTT išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus. Atsakovo atstovas 2019 m. kovo mėn. pranešime dėl A. K. skundo nurodė, jog dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, tačiau teismas pažymėjo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tokia kabina įrengta nebuvo. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, pagal EŽTT praktiką toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas nepakankamu asmens privatumui užtikrinti. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamą atitvėrimą nuo likusių kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuota, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., iš viso 588 paras, todėl šį laikotarpį pareiškėjo privatumas juo naudojantis galėjo būti pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, laikyta, kad pažeidimo intensyvumas tuo metu nebuvo didelis.

12. Teismas pažymėjo, kad asbestą uždrausta naudoti naujai statomuose objektuose, tuo tarpu seniau pastatytuose objektuose panaudotas asbestas savaime nesuponuoja Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiškėjas nenurodė tokių duomenų, kad stogo danga būtų laužoma, asbesto plaušeliai iš stogų konstrukcijų į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, byloje nebuvo objektyvių duomenų ir pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl asbesto poveikio pareiškėjo sveikatai, todėl pareiškėjo argumentai dėl kenksmingos sveikatai aplinkos atmesti kaip nepagrįsti.

13. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog neįrengti aliarmo skambučiai, netinkamas kalinamųjų skirstymas į kameras, sudarytos antisanitarines sąlygas, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas negyvenamosiose kamerose, kurios nepriskirtinos gyvenamosioms patalpoms, yra labai neindividualizuoti, išdėstyti bendrai, nenurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis pareiškėjo teisės kaip nors būtų pažeidžiamos. Pažymėta, kad pareiškėjas niekaip neargumentavo, kodėl Lukiškių TI-K nuteistųjų ar suimtųjų skirstymo tvarka yra netinkama, o vertinant pareiškėjo argumentus dėl vienoje kameroje laikomų asmenų skaičiaus, kaip nustatyta anksčiau, minimalus vienam asmeniui tenkantys gyvenamasis plotas kamerose pažeidžiamas nebuvo. Todėl nebuvo pagrindo teigti, kad nuteistųjų ar suimtųjų skirtumo tvarka Lukiškių TI-K pažeidžia pareiškėjo teises ar interesus.

14. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas ir nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios galėjo išvengti pasinaudodamas aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyrė kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Lukiškių TI-K metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog neįrengta aliarminio iškvietimo sistema vertinti kaip deklaratyvūs ir nebuvo pagrindo pripažinti, kad aliarminio iškvietimo sistema Lukiškių TI-K nebuvo įrengta ar, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

15. Teismas nurodė, jog iš atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą matyti, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K apgyvendinami gyvenamosiose patalpose – kamerose. Byloje esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais nebuvo nustatyta, kad asmenys būtų apgyvendinti ne gyvenamosios paskirties patalpose. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl asmenų apgyvendinimo Lukiškių TI-K ne gyvenamosios paskirties patalpose vertinti kaip deklaratyvūs.

16. Teismas taip pat neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodomais teiginiais dėl antisanitarinių sąlygų. Be to, pareiškėjas skunde teismui neįvardino, kokios sąlygos, jo požiūriu, laikytinos antisanitarinėmis ir netinkamomis. Pagal pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus matyti, kad buvo tikrintos kameros, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas: Nr. 105, 360, 194, 342, 343. Nurodytose kamerose higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Nors kameroje Nr. 277 bei Nr. 373 nustatyta neatitiktis HN 134:2015 35 punkto reikalavimams dėl nešvarių kameros langų, teismas pažymėjo, kad pagal šį higienos normos punktą, gyvenamosios patalpos valomos įstaigos vadovo nustatyta tvarka, o pagal Lukiškių TI-K bendrojo naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašą, gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo jose laikomi asmenys. Be to, nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl nešvarių langų ir jam tuo sukeliamų neigiamų padarinių, o pagal 2017 m. gruodžio 4 d. raštą matyti, jog kameroje Nr. 277 grotos demontuotos, kad būtų galima išvalyti langus. Pakartotinio patikrinimo metu kameroje Nr. 277 bei Nr. 373 higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Taigi pareiškėjo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų kamerose laikyti nepagrįstais.

17. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitarinio mazgu, kuris nėra visiškai atskirtas nuo likusios kameros dalies, jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gruodžio 18 , nebuvo užtikrintas iš viso 588 paras. Kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta.

18. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais – 588 paros, pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo numatyti būsimas pasekmes, dalį laiko kameroje buvo laikomas vienas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteistas 1 650 Eur neturtinės žalos dydis.

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis bei neturtinės žalos atlyginimu. Atkreipiamas dėmesys, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku asmens teisių gynimo būdu. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėta veika. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų tariamai jam padarytą žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą.

22. Pareiškėjo manymu, teismas nenustatė visų pažeidimų, nepateikė racionalių argumentų visoms pareiškėjo iškeltoms ginčo aplinkybėms, šališkai konstatavo išvadas arba visai jų nepateikė, paliko neišspręstas ir dviprasmiškas aplinkybes, nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją. Teismas nepakankamai tiksliai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo pateiktus duomenis, kurie kelia abejones, laikė tinkamais duomenimis. Teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo papildomų įrodymų abejonėms ir prieštaravimui išspręsti bei pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę.

23. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pateikė duomenis apie kalinamų asmenų kameroje skaičių, fiksuotus rytinio patikrinimo registracijos žurnale, tačiau jie neparodo minimalų ir maksimalų asmenų skaičių, buvusį visą dieną. Pareiškėjas prašė, kad ploto skaičiavimas būtų atliekamas pagal miegamas vietas.

24. Pareiškėjo manymu, sanitariniai įrenginiai daugiavietėje kameroje neturi būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, todėl nustatyti tikslų sanitarinio mazgo užimamą plotą yra būtina, tačiau šiuo atveju yra pateikti tik apytiksliai duomenys. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo kalinamas sanitarinio mazgo patalpoje – tualete. Minėta patalpa, teisės aktų patvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo skaičiavimo metodika, priskiriama pagalbinėms patalpoms, todėl gyvenamojo ploto skundžiamu laikotarpiu atsakovas suteikė 0,00 kv. m. Teismas dėl šios ginčo dalies nepasisakė.

25. Teismas nepakankamai reikšmingai vertino aplinkybę, kad pareiškėjas buvo kalinamas patalpoje, kurioje įrengtas tualetas, žemino garbę ir orumą. Pareiškėjas pažymi, kad pagal EŽTT praktiką, asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad kiekvieną dieną buvo vedžiojamas į pasivaikščiojimo kiemą, kuriame buvo asbesto, todėl pareiškėjas buvo kalinamas pavojingoje gyvybei teritorijoje. Apie toksišką medžiagą pareiškėjas įspėtas nebuvo, jokių įspėjamųjų ženklų lauko pasivaikščiojimo teritorijoje nebuvo. Vadovaudamasis akredituotų specialistų teiktomis išvadomis, pareiškėjas pažymi, kad asbestas lengvai prieinamas bei pasiekiamas gyvenamojoje zonoje ir pažeidžiamas atmosferos veiksnių jau sukelia teisines pasekmes.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl socializacijos ugdymo ir užimtumo nustatytos tvarkos tinkamo suteikimo.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (po reorganizavimo Vilniaus PN) neužtikrinimo nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista 58 paras, todėl pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 1 650 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl neturtinės žalos ir teismo sprendimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais yra nemotyvuotas.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Vertinant pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

35. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje apskaičiavo pagal atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą bei kartu apgyvendintų asmenų skaičių, ir nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimali ploto norma (3,6 kv. m) buvo užtikrinta, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, teismas gyvenamojo ploto normą turėjo skaičiuoti pagal miegamų vietų skaičių kameroje, taip pat turėjo atimti sanitarinio mazgo ir kito inventoriaus užimamą plotą.

38. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo atsiliepime pateikti duomenys leidžia detalizuoti kiekvieną dieną pareiškėjui tekusį kameros plotą. O pareiškėjas nepateikė konkrečių gyvenamojo ploto normos pažeidimo atvejų ir tik bendrai nurodė, kad rytinio patikrinimo metu fiksuoti duomenys neparodo minimalaus ir maksimalaus asmenų skaičiaus, buvusio visą dieną. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjo argumentai, kad teismas turėjo atlikti skaičiavimą pagal miegamųjų vietų skaičių, atmestini kaip nepagrįsti, įvertinus tai, kad byloje pateikti duomenys apie fiksuotą asmenų kameroje skaičių, todėl nebuvo jokio pagrindo pridėti ir miegamąsias vietas, kuriomis niekas nesinaudojo.

39. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kuris reglamentuoja vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą tardymo izoliatoriaus kameroje (3,6 kv. m), nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei kitas inventorius. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos, kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Byloje atsakovo atstovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti 3 kv. m ploto pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į sanitarinio mazgo ir kito inventoriaus užimamą plotą.

40. Vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu, kalinimo įstaigoje, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nėra laikomas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1515-525/2019 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista 588 paras.

41. Dėl pareiškėjo bendro pobūdžio teiginių, susijusių su draudimu naudoti asbesto gaminius, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 ir kt.). Pareiškėjui pakankamai nepagrindus tokios rizikos buvimo, argumentai dėl pavojaus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei dėl asbesto buvimo Lukiškių TI-K atmestini kaip nepagrįsti.

42. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, susijusius su socializacijos ugdymo ir užimtumo nustatytos tvarkos tinkamu suteikimu, kurių nekėlė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija minėtų pareiškėjo pažeidimų nevertina ir dėl jų nepasisako.

43. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

44. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Vertinant, kokia suma yra adekvati pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, pirmiausia pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą.

45. Nustatant šioje byloje pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę: pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas gana ilgai, t. y. 588 paras. Byloje nėra duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų pasekmių. Taigi, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę ir kilusias pasekmes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma (1 650Eur) yra adekvati pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti bei atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistinus neturtinės žalos dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2088-492/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019 ir kt.) ir nėra pagrindo jos keisti.

46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tinkamai įvertino pareiškėjo kalinimo sąlygas bei jam priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius