AS-662-564-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-564/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01598-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Vijunda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Vijunda“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Auto Vijunda“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Auto Vijunda“) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) viršininko 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-2759 (toliau – ir Sprendimas) papildomos sąlygos dalį „mokestinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija“, paliekant galioti sprendimo papildomos sąlygos dalį dėl nepriemokos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti skundžiamo Sprendimo dalį dėl papildomos sąlygos prievolės įvykdymą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracines bylas Nr. AS556-587/2008, Nr. AS63-474/2008, AS16-528/2007) ir pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė pagrįstų motyvų ir įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti poreikį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kadangi pareiškėjo prašymas nebuvo motyvuotas ir pagrįstas, teismas netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas UAB „Auto Vijunda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties dalį dėl Sprendimo papildomos sąlygos dalies „mokestinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija“ ir jos vykdymą sustabdyti, paliekant galioti Sprendimo papildomos sąlygos dalį dėl nepriemokos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo.

Atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjo skundo esmė yra 57 074,18 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas iki 2013 m. balandžio 30 d., išdėstant nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. kovo 30 d., tačiau be papildomos sąlygos šį prievolės įvykdymą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Pažymi, jog pareiškėjo skundžiama sąlyga sukelia finansines problemas ir gali visiškai sunaikinti numatytus UAB „Auto Vijunda“ lūkesčius. Išdėsto argumentus apie UAB „Auto Vijunda“ finansinę padėtį. Pažymi, jog UAB „Vijunda“ šiuo metu moka visus einamuosius mokėjimus ir nepriemokos suma nedidėja. Nurodo, jog nuo 2003 m. gegužės 25 d. pagal Finansinio Lizingo sutartį Nr. V2003-010080 iš SEB Lizingo išsipirkinėja automobilių aptarnavimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teigia, jog VMI Sprendimo papildomos sąlygos dalies „mokestinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija“ taikymas sutrukdytų ūkinės veiklos lankstumą siekiant įvykdyti prievoles valstybės biudžetui. Pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad nėra prielaidų, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, papildomos sąlygos dalies nustatymas neprieštarautų ir skundžiamos nutarties motyvui dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl užtikrinimo prievolių taikymo.

Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl to, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų motyvų ir įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti poreikį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi. Taigi šioje byloje vertintina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011).

Įvertinusi pareiškėjo UAB „Auto Vijunda“ prašymą pirmosios instancijos teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdyti skundžiamo Sprendimo dalį dėl papildomos sąlygos prievolės įvykdymą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija (b. l. 1-3), teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, formuluodamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė aplinkybių, sudarančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindą, bei nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino dėl to, jog pareiškėjas nemotyvavo tokio savo prašymo. Pastebėtina, jog šiuo atveju teisėjų kolegija nevertina naujų apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo pateiktų argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kadangi šie argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. jie turi būti pateikti pirmosios instancijos teismo vertinimui. Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, kurioje, be kita ko, numatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui gali pakartotinai teikti motyvuotą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Vijunda“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė