2023-06-28 Nr. AB-12860-3-63-3-00729-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-383-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00729-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjo R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame jis nurodo, jog 2023 m. sausio 28 d. Klaipėdoje, Girulių miške, prie vasaros estrados, dviračių take sulaikė chuliganiškai automobilį vairuojantį asmenį, pranešė policijai. Pažeidėjai dėl jo tariamų veiksmų surašė melagingą pranešimą policijai. 2023 m. sausio 30 d. jis skundu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą, tačiau jo skundas buvo persiųstas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybą. Manė, kad prokuroras jo nurodytas aplinkybes vertino šališkai.

Pareiškėjas prašė grąžinti jo skundą tyrėjams, prokurorams su priminimu atlikti savo pareigas, įpareigoti minėtas institucijas atlikti tyrimą pagal jo 2023 m. sausio 30 d. skunde nurodytus 4 punktus – eilė nusižengimų bei nusikaltimų prieš Lietuvos Respublikos pilietį ir įstatymus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, iš skundo turinio sprendė, kad pareiškėjo netenkina policijos pareigūnų jo 2023 m. sausio 30 d. pateikto skundo dėl automobilio vairavimo pėsčiųjų taku (neleistinoje vietoje) atliekamas tyrimas, dėl to jis kreipėsi į prokuratūrą. Pareiškėjo teigimu, netinkamai tirtos aplinkybės dėl chuliganiško automobilio vairavimo ir kitų jo nurodytų aplinkybių, tyrėjai ir prokurorai neatlieka savo pareigų.

Teismas pažymėjo, jog administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama teisėsaugos institucijų sprendimų dėl administracinių nusižengimų ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmimo bei teismų procesinių sprendimų administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose.

Aptaręs aktualias ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas ir įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas padarė išvadą, kad šis pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą atsakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Kadangi skundą atsisakyta priimti, teismas sprendė neaptarti pareiškėjo skundo trūkumų.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pareiškėjas prašo išaiškinti, kuriam teismui turi paduoti skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas patikslintame skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas (prokurorus) iš naujo išnagrinėti jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo teismui turinį, jame nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai: teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek ir kaip administracinio nusižengimo tyrimo ar ikiteisminio tyrimo subjektas. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti keliamo ginčo pobūdį, t. y. ar jis susijęs su viešojo administravimo sritimi, ar su prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą – įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas (prokurorus) iš naujo išnagrinėti jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taigi, ginčas keliamas dėl aktų, priimtų vykdant ne viešąjį administravimą, administracinio nusižengimo ar / ir nusikaltimo tyrimą, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) normų. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, administracinio teismo patikra neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų (žr., pvz., 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-815/2023).

BPK 168 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka (168 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nepriimti pareiškėjo skundo, nes administraciniai teismai nenagrinėja ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo ar administracinio nusižengimo teisenos pradėjimu ar atsisakymu jį atlikti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Beata Martišienė

Veslava Ruskan