6c575e83-c3c0-45cd-b8de-73ddf5ea8475 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-160-594/2014Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00853-2012-4                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.2.3.2.1.; 1.2.3.2.2.; 2.3.6.4;(S)                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Olego Šibkovo ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam S. A., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiesiems N. Š. ir V.

B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėję baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, bedarbis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 6 p. n u s t a t ė: K. S. A. 2012-11-27, apie 20.45 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau kaip 28 kartus sudavė į galvÄ , rankas, kojas bei suspaudęs rankomis stipriai supurtė, dėl kÅ«dikystės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės esančiÄ S. B., gim. 2011 m. ir taip padarė odos nubrozdinimus galvoje ir įspaustinį kairio momenkaulio lūžimÄ , poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žande, ausų kauÅ¡eliuose, srityje už kairės ausies, deÅ¡iniame ir kairiame žastuose, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje Å¡launyje, kelyje, blauzdoje ir čiurnoje, kairės kojos pade, deÅ¡inėje čiurnoje, deÅ¡inės kojos pade, odos įdrėskimÄ kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡te, deÅ¡inės rankos II delnakaulio ir deÅ¡inės kojos blauzdikaulio, ir Å¡eivikaulio distalinio galo lūžimus, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus tarppusrutuliniame tarpe su kraujo nutekėjimu virÅ¡ deÅ¡inės kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių bei priekinį pamatinį smegenų pavirÅ¡ių, kraujosruvas abiejų akių tinklainėje, regimajame nerve, kairės akies obuolio tinklainės atÅ¡okimÄ , smegenų ir kamieno pabrinkimÄ - kÅ«no sužalojimų kompleksÄ , atitinkantį sukrėsto vaiko sindromÄ , dėl ko S. B. 2012-11-29, 16.45 val. ligoninėje mirė, tokiu bÅ«du nužudė dėl kÅ«dikystės (mažametystės) bejėgiÅ¡kos bÅ«klės esančiÄ S. B., t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p..Kaltinamasis parodė, kad nieko visai neprisimena, kas įvyko tÄ dienÄ .

Pažįsta nukentėjusiÄ jÄ . TÄ dienÄ buvo normalioje bÅ«senoje. Yra buvęs pas nervų daktarę P.. Jam davė siuntimÄ prieÅ¡ porÄ metų, bet jis taip ir nenuėjo. Jis nepamena iÅ¡ tikrųjų. Ikiteisminio tyrimo metu kokius parodymus davė neprisimena. Yra sulaikytas dėl vaiko nužudymo. Nežino, kodėl bÅ«tent jis yra įtariamas vaiko nužudymu. Savo kaltės nepripažįsta. Tai mergaitei nieko nepadarė. Kodėl jis neatsimena tokių įvykių, nežino. Po įvykio buvo suimtas sekančiÄ dienÄ .

Dabar yra laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Lukiškėse vienas nuo nervų vaistus gėrė, tai iš jo paimdavo. Išgėrus tuos vaistus, būdavo ramu. Dabar negerai yra, kai negeria vaistų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-29 duotus parodymus (b. l. 17-20, t.

4) parodė, kad pas jį buvo ta mergaitė. Mergaitės atžvilgiu smurto veiksmų neatliko. Apie sužalojimus nieko neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2012-12-04 duotus parodymus (b. l. 21-22, t.

4) parodė, kad negali nei vienos versijos patvirtinti ar paneigti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 25-26, b. l. 27-28, b. l. 32-33, b. l. 38-40, t.4) parodė, kad jis nieko neprisimena. Ar mergaitei davė kinderį nežino. Jis apskritai visÄ laikÄ viskÄ pamirÅ¡ta. Prisimena, kad tyrėjams yra pasakojęs kažkokius parodymus. Ä®vykius pamirÅ¡ta per porÄ savaičių. SÅ«nų, kad turi žino, nes nuotraukÄ turi. B. kas yra žino, nes turi nuotraukÄ . Br. nežino.Teismo pagarsintuose ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose kaltinamasis S. A. 2012-11-29 parodė, kad jis 2012-11-27, kuomet N. Å . paliko jam prižiÅ«rėti dukrÄ S., mergaitės atžvilgiu jokio smurto nevartojo.

Mergaitę į kambarį atnešė jo sugyventinė D. B.. Mergaitė buvo aprengta kombinezonu, kurį jis nurengė. Nurengęs pamatė, kad sauskelnės yra pilnos, todėl nutarė pakeisti. Tuo metu buvo apie 18 val.. Numovęs pėdukes pamatė, kad S. dešinės kojos čiurna yra patinusi ir raudona, taip pat raudonas dešinės kojos kelys, abiejų kojų padai. Tai pamatęs suprato, kad mergaitė sužalota, todėl paskambino D. B. ir apie tai pasakė. B. B. jam pasakė, kad N. Š. liepė nekviesti greitosios med. pagalbos. Keisdamas sauskelnes matė ir daugiau sužalojimų – buvo raudona ir patinusi dešinė ranka ties nykščiu, paraudę kairės rankos pirštai, matėsi mėlynė po smakru. Buvo paraudę abi mergaitės ausys, sprandas ir pakaušis, dešinys skruostas.

Kelios dėmelės matėsi ir ant kairio skruosto. Mergaitė nuolat verkė. Aprengęs mergaitę, davė jai valgyti Å¡okoladÄ â€žKinder“, o jį suvalgius padavė atsigerti. Jai begeriant pamatė, kad mergaitė lyg suglebo ir pradėjo mėlynuoti aplink lÅ«pas, todėl jis paėmęs mergaitę į rankas iÅ¡bėgo į laukÄ . Pamatęs, kad savijauta negerėja, paguldė jÄ ant lovos ir kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ . IÅ¡važiavus medikams parašė žinutę D. B., jog Å¡i paskambintų, o kai paskambino pasakė, jog ji pasakytų N. Å ., jog mergaitę iÅ¡vežė į ligoninę.

Vėliau nuėjo į ligoninę, kur rado N. Å . ir D. B.. Pasakė, kad jam atrodo, jog ant mergaitės kÅ«no yra sumuÅ¡imo žymių. Ä® tai N. Å . atsakė, jog tai nuo kritimo. Klausinėjant pareigÅ«nams jis apie sužalojimus nesakė - bijojo, jog nebÅ«tų apkaltintas. Kai prižiÅ«rėjo mergaitę buvo iÅ¡gėręs 2 litrus 5 laipsnių stiprumo alaus. Diena prieÅ¡, t.y. lapkričio 26 d., matė, kaip bÅ«nant pas juos namuose, mergaitė nukrito nuo kėdės ant žemės ant kairio skruosto, o po to krito dar kartÄ - veiduku į grindis.

Be to, keisdamas sauskelnes matė, kad ant mergaitės kojų, jau minėtose vietose, buvo paraudimai, tik ne tokie ryÅ¡kÅ«s. Ä® tai N. Å . jam atsakė, kad mergaitės labai jautri oda ir parausta tik palietus (b. l. 17-20, t. 4). Apklausimas 2012-12-07 parodė, kad 2012-11-27 D. B. atneÅ¡us jam S. B., jis jÄ pasodino ant iÅ¡tiestos lovos. Kartu buvo ir jo sÅ«nus, kuriam 2 metai. Jis bÅ«damas su vaikais gėrė alų, kurio turėjo 2 litrus, 5 laipsnių stiprumo. Pastebėjęs, kad sÅ«nus už drabužių tampo S., jis jį atitraukė, o pats nuėjo prie kompiuterio ir sėdėjo nugara į vaikus.

Tuo metu iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ , o atsisukęs pamatė, kad S. B. guli nugara ant grindų. Mergaitė verkė. Jis priėjęs jÄ pakėlė ir matė, jog mergaitės galvos virÅ¡uje, kairėje pusėje paraudę. Mergaitė verkė, buvo nerami ir jis jÄ paėmęs ant rankų neÅ¡iojo, tikėdamasis, kad Å¡i nustos verkti. S. B. laikė prispaudęs prie savęs, deÅ¡inio Å¡ono. Kairę rankÄ laikė ant nugaros, o deÅ¡inę - prie mergaitės užpakaliuko. Jam bevaikščiojant, pribėgo sÅ«nus, kuris bandė apsikabinti jo kojas, todėl jis griuvo ir grÅ«damas ant grindų, visu savo kÅ«nu užgriuvo S. B..

Atsistojęs matė, kad mergaitė guli ant nugaros, veidu į jį. Jis jÄ pakėlė ir prispaudė prie savęs. Mergaitė jau neverkė, galima sakyti klykė. Mergaitei nenurimus jis paguldė jÄ ant lovos, nes norėjo pažiÅ«rėti ar viskas gerai, nes įtarė, jog ji galėjo kažkÄ susimuÅ¡ti. Numovęs pėdukes matė paraudimÄ ant deÅ¡inės kojos čiurnos, paraudimÄ ant deÅ¡inės kojos virÅ¡ kelio. Aprengęs davė mergaitei gerti. Mergaitė buteliukÄ pridėjo prie lÅ«pų.

Jis pastebėjo, jog ji pradėjo keistis – veidas pradėjo balti, apie lÅ«pų kraÅ¡tus mėlynuoti. Tada jis jÄ iÅ¡nešė į laukÄ , o grįžęs paguldė ant lovos ir iÅ¡kvietė med. pagalbÄ . Apie tai anksčiau nesakė, nes bijojo dėl sÅ«naus, nes jis pirmas mergaitę numetė nuo lovos. N. Å . dėl sužalojimų nėra kalta (b. l. 21-22, t. 4 ). Apklausiamas 2013-11-11 parodė, kad nuo to momento, kai D. B. atnešė į namus S. B. iki ji buvo iÅ¡vežta med. pagalbos, jokių paÅ¡alinių asmenų atėję nebuvo.

GreitÄ jÄ med. pagalbÄ kvietė pastebėjęs, kad mergaitė į niekÄ nereaguoja. Dėl kokių priežasčių tai įvyko pasakyti negali. Kai jis saugojo S. B., ji jokių skysčių nevartojo ir nevalgė. Jokio smurto jis nevartojo (b. l. 25-26, t. 4). Apklausimas 2012-12-04 parodymų patikrinimo metu parodė, kad smurto S. B. atžvilgiu nenaudojo (b. l. 27-28, t. 4). Apklausimas parodymų patikrinimo metu 2012-12-10 parodė, kad matė kaip sÅ«nus paėmęs už kojos S. B., nutraukė jÄ nuo lovos bei parodė, kaip jis (S. A.) neÅ¡iodamas S. B. griuvo ant jos (b. l. 32-33, t. 4).

Nukentėjusioji N. Å . parodė, kad įvykis buvo prieÅ¡ metus, 2012 m. lapkričio 27 d.. VaikÄ paliko Kapų gatvėje pas kaltinamÄ jį S. A.. VaikÄ paliko pas S. A., nes važiavo į Marijampolę su D. B., pas jos dukros a. a. S. B. podę, kuri užsiiminėjo labdara. D. B. iÅ¡kvietė taksi ir ji nuvežė dukrÄ S., o jos iÅ¡važiavo į Marijampolę. D. B. paėmė iÅ¡ jos dukrÄ ir nunešė į kambarį, jÄ ten paliko. Jai ji pasakė, kad S. A. negirtas ir jos iÅ¡važiavo. Ji pati asmeniÅ¡kai S. A. nematė.

DienÄ prieÅ¡, S. buvo palikusi pas jį (S. A.) ir jis jai sakė, kad mergaitė buvo nukritusi. Jai sakė, kad ji ėjo ir nukrito į slenkstį ar kaip. Ji ne pirmÄ kartÄ mergaitę pas juos palikdavo ir ji jų vaikÄ pasaugodavo. Grįžus iÅ¡ Marijampolės, ligoninės reanimacijoje ant dukros pamatė, kad visos kojos mėlynos. Tokių sužalojimų ant dukros S. kÅ«no, prieÅ¡ paliekant tÄ dienÄ dukrÄ pas S. A., nebuvo. DukrÄ prieÅ¡ tai buvo palikusi pasaugoti S. A. prieÅ¡ tai dienÄ , dvi dienas iÅ¡ eilės. Lapkričio 27 d. vakare atvežė mergaitę pas S. A..

VisÄ dienÄ mergaitė buvo su ja. Mergaitė tuo momentu, jau buvo pradėjusi vaikščioti. VisÄ dienÄ mergaitė prieÅ¡ paliekant pas S. A. valgė ir vaikščiojo, tik buvo temperatÅ«ra pakilusi, bet ji paskui nukrito. Reanimacijoje sutiko S. A., jis ramino sakė, kad viskas bus gerai ir daugiau nieko neaiÅ¡kino. Joms vykstant į Marijampolę su D. B., S. A. rašė žinutes D. B.. Ji klausė kaip mergaitė ir jai sakė, kad viskas gerai, sakė valgo, viskas gerai. Kad dukrai kažkas negerai tokios informacijos negavo.

P. K. užtruko tris su pusę valandos. Jos su autobusu nuvažiavo ir su autobusu grįžo. Iš Marijampolės išvažiavo apie 20 val.. Kai buvo autobuse prie G., paskambino ar žinutę parašė ir pasakė, kad viskas gerai, o būnant prie stoties ((duomenys neskelbtini) m.), pamatė, kad greitoji iš tos pusės važiuoja, dar pagalvojo, kad gal S. veža. Iš stoties į ligoninę bėgo. N. G. iki Vilkaviškio važiavo 20 min.. Kol buvo prie G. jokios kalbos nebuvo, kad mergaitei kažkas negerai.

VilkaviÅ¡kyje pamatė greitÄ jÄ prie stoties, greitoji važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. į ligoninę. Greitoji važiavo nuo ten kur buvo palikusi dukrÄ . Nuo stoties nubėgo į priėmimÄ ir sužinojo, kad dukra reanimacijoje. Kai pamatė greitÄ jÄ D. B. paskambino A.. TÄ dienÄ A. pamatė, kai jis į ligoninę atbėgo su vaiku ant rankų. Jis iÅ¡ pradžių sakė, kad kinderį valgė, jis nieko nepaaiÅ¡kino, nieko negalėjo pasakyti kas atsitiko ar užspringo, ar kas. Anksčiau kai palikdavo pasaugoti mergaitę pas S. A., niekada nebuvo radusi sužalojimų.

Iki palikimo pas A. mergaitė buvo su ja. Ji jos niekada nėra muÅ¡usi, mergaitė tik į jÄ buvo įsikabinusi. Jos manymu visus sužalojimus mergaitei padarė A.. D. B. metus laiko pažinojo ir S. A. taip pat, nes jie netoli gyveno. Jie gyveno tvarkingai, jokių nusiskundimų nebuvo. BÅ«nant Marijampolėje D. B. skambindavo S. A. ir klausdavo, kaip mergaitė. Paskutinį kartÄ skambino, kai buvo ties Gižais, tai gali bÅ«ti, kad apie 21 val.. S. A. sakė, kad viskas gerai, tik labai trumpai kalbėjo. Iki nuvežant pas S. A. mergaitė vaikščiojo įsikabinusi į jÄ .

Kai įsėdo į taksi mergaitė verkė kai pasodino Å¡alia, o paskui pasodino ant kelių ir mergaitė neverkė. Ji jÄ gyvÄ nuvežė pas S. A.. Kaip jautėsi mergaitė palikta nežino. D. B. jai pasakė, kad S. A. negirtas, nunešė mergaitę į kambarį sakė, kad nurengė kombinezonÄ , mergaitė sakė gerai jautėsi. D. B. grįžusi į taksi automobilį nesakė, kad matė, jog mergaitė buvo nukritusi. Ji nežino ar palikus mergaitę S. A. namuose buvo kitų paÅ¡alinių asmenų.

D. B. sakė, kad jis vienas namuose. Ji nežino kaip S. A. elgesys keičiasi pavartojus alkoholio. D. B. kai jis išgerdavo, bėgdavo iš namų, o kodėl bėgdavo nesakydavo. Mergaitė viena savarankiškai toli nueidavo, viena pradėjo vaikščioti prieš savaitę laiko. Mergaitė prie jos nebuvo nukritusi. Yra pareiškusi civilinį ieškinį neturtinės žalos. Patyrus dukros sužalojimus, mirtį baisius išgyvenimus patyrė, blogai su sveikata, dėl šio įvykio. Ji jaučia kaltę, kad taip įvyko.

Neturtinę žalÄ bÅ«tent tokiu civiliniu ieÅ¡kiniu vertina, nes patiria didelius iÅ¡gyvenimus, dukrÄ prisimena. Žmonės su ja vengia bendrauti. Gal keturis kartus buvo ligoninėje. Buvo prieÅ¡infarktinis ir dabar blogai jaučiasi. Eina į bažnyčiÄ , butas dukrÄ primena.N. V. B. parodė, kad jam Å¡is įvykis žinomas tik iÅ¡ kalbų, kaip tyrėja papasakojo ir kÄ matė grįžęs. Jis buvo gavęs 20 parų areÅ¡to už tai, kad negalėjo lankytis pas N. Å .. Nuo lapkričio 8 d. iki lapkričio 28 d. jis buvo Marijampolėje areÅ¡tinėje.

Ir tik grįžęs sužinojo, kad amžinatilsį jo dukra S. B. yra K. K. reanimacijoje. Jis iÅ¡kart važiavo į KaunÄ . IÅ¡ pradžių negalvojo, kad taip viskas blogai. S. gimusi 2012-05-17. Dukrai gimus gyveno kartu su N. Å .. Nuo dukros S. gimimo gyveno kartu visÄ laikÄ su N. Å . iki įpareigojimo gyventi skyrium. Paskui smurtas artimoje aplinkoje ir jam reikėjo iÅ¡sikraustyti. Savo dukra S. rÅ«pinosi iki sausio mėn. nutarties. Jis niekur nedirbo tuo metu, bet eidavo privačiai padirbti. Jis reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 500000 Lt.

Civiliniame ieÅ¡kinyje viskas iÅ¡dėstyta. Pinigai nieko neatstos, kas yra padaryta, bet lai viskas jam bÅ«na sunkiau, kad bÅ«tų didesnė bausmė, kÄ vaikas turėjo iÅ¡kentėti, lai jis iÅ¡kenčia. Jis dukras abi mylėjo ir S. mylėjo, laidotuvėse dalyvavo. Tas įvykis labai sukrėtė, dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl dukros netekties. Yra tikintis, vis prisimena, nuotraukas pažiÅ«ri. Jis neįsivaizduoja, kaip tai galima padaryti. Jam atvykus į KMUK mergaitė buvo prijungta prie aparatų. Atėjo gydytojas, gydytojas parodė kojytes, Å¡onkauliukai sulaužyti, mergaitė visa mėlyna, pasakė, kad kitÄ dienÄ , jei neatsigaus atjungs aparatus.

Jis paskutinį kartÄ matė mergaitę rugpjūčio mėnesį. Kai jis jÄ matė buvo vežimėlyje, dukra dar tik ropliojo į virtuvę. Kol jie gyveno kartu, mergaitė dienÄ su naktimi buvo sumaiÅ¡iusi, ji naktį visada nemiegodavo. N. pastoviai jÄ supdavo, bÅ«davo, kad ir smarkiau pasupa vežimėlį, o taip, kad kas bÅ«tų, nieko nebuvo. Jis teigė apklausos protokole, kad kalta N. Å ., kaltina N. Å ., kad ji mergaitę paliko kažkokiems, dėl kažkokių skudurų. A. N. Å ., kad baik su tokia bendrauti, ir jis, ir jos motina.

Jos sugyventinis (kalbama apie D. B.) kiekvienÄ dienÄ girtas, o N. Å . su ta drauge susidėjo. Ir ta atbėgdavo naktį pas N., tiesiogiai su kaltinamuoju nėra bendravęs, jo iÅ¡vis nepažįsta. S. atžvilgiu N. smurto nenaudojo, tik vyresniajai liepdavo rengtis pačiai ir liepdavo rengtis greičiau. Mama mergaičių nepurtydavo, o rėkdavo ant vyresnės mergaitės, o mažiukę sÅ«puodavo ir sÅ«puodavo, nes ji verkdavo. Jei norėdavo N. iÅ¡eiti, tai jis turėjo S. labai užimti, kad N. galėtų iÅ¡eiti, labai nenorėjo mamos iÅ¡leisti, verkdavo.Liudytoja G.

A. parodė, kad atsimena daugybines mėlynes. Daugiau apie traumas nebuvo užprotokoluota. Tos mėlynės buvo tikrai ne savaitės laiko. Daug mėlynių buvo ant galÅ«nių, galvos srityje, už ausų. Susidarė įspÅ«dis, kad pats vaikas tokių sužalojimų pasidaryti negalėtų. Jei yra mirę smegenys, aparatÅ«ra tik laikinai visÄ Å¡itÄ palaiko, bet kokiu atveju smegenys nefunkcionuos. Jai buvo taikomas visas gydymas. IÅ¡ pradžių buvo taikomas slopinimas. Protokolas buvo atidėtas, kol temperatÅ«ra normalizavosi ir medikamentai baigė veikti.

Nuo sužalojimo iki kol buvo medikų rankose mergaitė, mėlynių gijimo procesas, kai smegenys mirę, mano vyksta, nes kraujo apytaka vyksta. Bet mėlynei visiÅ¡kai sugyti reikia laiko. Mergaitei buvo hipotermija, galimai pervežimo metu arba dėl sutrikusios kraujotakos. Kraujotaka buvo sutrikusi iki pateko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. KraujotakÄ stengiasi palaikyti kiek įmanoma, kad ji bÅ«tų pakankama vaiko organams funkcionuoti. KraujospÅ«dį palaikantys vaistai buvo naudojami iki pat mirties. Buvo daugybiniai lūžiai.

Kaukolė prie sukrėsto vaiko sindromo lūžusi neturėtų bÅ«ti. Å ie sužalojimai buvo bÅ«dingi ne tik sukrėsto vaiko sindromui. Buvo daugybiniai lūžiai visame kÅ«ne. Liudytojas A. M. parodė, kad laiko tiksliai nepamena, gavo skambutį, kad vežamas vaikas nekvėpuojantis, už kelių minučių pasitiko vaikÄ . Jis buvo gaivinamas, buvo atliekami įpÅ«timai. Buvo nugabentas į reanimacijÄ , tęsiamas gaivinimas, nebuvo pulso. Vaikas atgaivintas pasitelkus visas atgaivinimo priemones. Vaikas atgaivintas po ilgo laiko nuo patekimo į ligoninę.

Iškviestas reanimobilis iš (duomenys neskelbtini) ir vaikas perduotas jiems. Prisimena mėlynes, kraujosrūvas kojų apatinėse dalyse. Veide buvo sužalojimai. Buvo įtarimas, kad vaikas yra sužalotas. Kas atvažiavo su vaiku jis nežino. Nepamena, kokios lyties pacientas buvo. Gaivinamas buvo tokiais būdais, kaip kvėpavimo takų atvėrimu, krūtinės paspaudimais, vezopresoriais buvo palaikoma širdies veikla. Vaikas priduotas su plačiais vyzdžiais. Tai galėtų reikšti, kad vaiko smegenys jau buvo mirę iki patenkant pas medikus.

Kokia vaiko temperatÅ«ra buvo, kuomet atvežė pas juos, negali atsakyti.Liudytoja J. Å . parodė, kad tÄ dienÄ buvo darbe ir pagal iÅ¡kvietimÄ vyko į namus. Įėjus į namus ant sofos pamatė mergaitę kritinės bÅ«klės. Reikėjo greitai priimti sprendimÄ . Skubiai atvežė į ligoninės reanimacijÄ . Tada pamatė ant kÅ«no kraujosrÅ«vas. Kai nuvyko į iÅ¡kvietimo vietÄ su mergaite rado S. A.. Kai pamatė, kad mergaitės bÅ«klė kritinė, ji nieko neklausinėjo, nes laiko nebuvo laukti.

Ji tik paklausė ar nemaitino, o jis kažkÄ kalbėjo, kad maitino jÄ . Vaikas buvo aprengtas lyg tai su ružavos spalvos kostiumėliu. Reanimacijoje matė kraujosrÅ«vas ant kojyčių. Jai įėjus į namÄ , kaltinamasis buvo tame pačiame kambaryje. Pagalbos teikimo jokio nematė, kad gaivintų ar panaÅ¡iai. Reanimavimo procesas buvo pradėtas kai tik įėjo, gal tik perneÅ¡imo metu jis buvo nutrauktas. Kaltinamasis atrodė kažkiek iÅ¡gėręs, bet nebuvo sunkus girtumo laipsnis. Nepamena kokia buvo iÅ¡kvietimo priežastis.L.

R. P. parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ K. gatvę. Ant lovos rado gulinčiÄ mergaitę. Suvyniojęs į kaldrÄ nunešė jÄ Ä¯ greitÄ jÄ ir pristatė į ligoninę. Mergaitė atrodė lyg bÅ«tų buvusi be gyvybės ženklų, tačiau jam sunku spręsti tokius dalykus. Mergaitė buvo kažkuo apvilkta. Kai nuvežė į ligoninę daugiau mergaitės nematė. Namuose su mergaite buvo vyras. Kai atvyko jis minėjo kažkÄ , kad mergaitė apalpo ar panaÅ¡iai. Liudytoja I. A. parodė, kad apie šį įvykį sužinojo lapkričio 28 d..

Važiavo pasižiÅ«rėti pas Å . į namus ir į tÄ gatvę. Lapkričio 28 d. Å . paprašė, kad S. mergaitę prižiÅ«rėtų. Jos iÅ¡važiavo į Marijampolę. Lapkričio 26 d. ji buvo atėjusi pas jÄ (liudytojÄ ) be S., jos pasikalbėjo. JÄ (mergaitę) tuo metu prižiÅ«rėjo D. B.. P. S. matė lapkričio 15 d., nes tÄ savaitę ji vedžiojosi mergaitę į masažus. Anksčiau vienÄ kartÄ yra mačiusi, kad namuose mergaitei buvo mėlynė, tai sakė, kad pati užsigavo.

Daugiau nesa pastebėjusi jokių sumuÅ¡imų. Mergaitė visada bÅ«davo Å . ant kelių ar Å¡alia pasodinta. Tikrai negalėtų pasakyti, kad N. galėtų nuskriausti mergaitę. Gal vyresnei mergaitei neturėdavo kantrybės, bet dėl S., tai kiek ateidavo į namus, ji bÅ«davo N. ant rankų. Nesimatė, kad mergaitė mamos bijotų ar vengtų. L. R. Č. parodė, kad N. paskambino iÅ¡ ligoninės, dėl ko konkrečiai nepasakė. Ji atvažiavo į ligoninę, reanimacijos skyrių ir tuomet iÅ¡lydėjo mergaitę dar gyvÄ .

S. buvo mačiusi gal prieÅ¡ dienÄ ar dvi. S. dėl sveikatos nekėlė jokių įtarimų. N. labai mylėjo S.. Ligoninėje mergaitės nematė, tik koridoriuje. L. N. verkė, pergyveno, kad jÄ Ä¯ kalėjimÄ pasodins. Minėjo, kad paliko vaikÄ pas S.. Liudytoja D. B. parodė, kad gyveno (su kaltinamuoju), vaikÄ augino iki įvykio. PrieÅ¡ vakarÄ S. buvo nupuolusi nuo kėdės. Parėję iÅ¡ parduotuvės pamatė, kad mergaitei buvo nubrozdinta barzdytė. SekančiÄ dienÄ paskambino N. ir pasakė, kad mergaitė karščiuoja.

S. buvo palikę su sÅ«num ir S.. Skambino jam, klausė kÄ vaikai veikia, sakė žaidžia, valgo kinderį. Paskui grįžę iÅ¡ Marijampolės pamatė greitÄ jÄ . N. sakė turbÅ«t S. kažkas nutiko. S. pasakė, kad mergaitę iÅ¡veža į ligoninę, nes ji pradėjo mėlynuoti. S. sakė, kad mergaitė valgydama kinderį pradėjo dusti. DienÄ prieÅ¡ tai buvo susižalojusi barzdÄ , buvo sÄ moninga, dar saldainių pavalgė. KitÄ dienÄ vakare, ji su S. atvažiavo. Ji jai iÅ¡kvietė taksi, nes S. sirguliavo ir ji siÅ«lė, kad jie atvyktų pas jÄ Ä¯ butÄ , bet S. sakė tegu mergaitę atveža į namus pas juos.

N. nenorėjo važiuoti, bet ji (liudytoja) už taksi sumokėjo ir atvežė jÄ . N. sako važiuosim su taksi į stotelę, jai padavė S. ir ji mergaitę nunešė į vidų, padėjo ant lovos. Mergaitė buvo aprengta Å¡iltai, uždėtas Å¡alikas. Ji pati jÄ nunešė ir padavė sugyventiniui. Mergaitė nemiegojo ar buvo užsimerkusi nematė. Labai spurdėjo mergaitė. A. buvo sulaikytas sekančiÄ dienÄ . Mergaitę nurengė S., nes jų jau laukė taksi vairuotojas. Kai iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, S. nebuvo girtas, buvo pabudęs iÅ¡ miego po darbų.

Ligoninėje kvapÄ jau jautė. Nesakė su kuo gėrė. Ji įtaria, kad brolis ir dvi merginos buvo kartu. Kai nešė mergaitę iÅ¡ taksi, ji buvo irzli, verkė truputį. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant į Marijampolę jai nebuvo žinoma, kad patyrusi kokiÄ traumÄ . S. savarankiÅ¡kai nevaikščiojo. S. A. namuose, ligoninėje neminėjo, kad S. bÅ«tų patyrusi traumÄ . Kalbėdama apie dienÄ prieÅ¡ įvykį parodė, kad vaikas buvo nukritęs nuo kėdės jų name, K. g.. Kai nukrito mergaitė jos nematė.

Jai su N. išėjus į laukÄ per virtuvės langÄ matė, kad mergaitė atropojo iÅ¡ kambario į virtuvę. Kėdė buvo medinė, be atloÅ¡o. Mergaitei barzda buvo nubrozdinta ar lupytė įskilusi. Kai jos išėjo iÅ¡ namų mergaitės nenuėmė nuo kėdės ir ji nuo jos nukrito. Ji nematė, kad nukrito, bet ji nemokėjo vaikščioti, tai turėjo nukristi nuo kėdės. Jos sÅ«nui trys metukai. VaikÄ prižiÅ«rėdavo visada dviese. Jis (S. A.) su sÅ«numi labai gerai elgdavosi, nupirkdavo kinderį.

Jis prieÅ¡ savo vaikÄ nebuvo pakėlęs rankos, tik pabardavo. N. S. nedažnai palikdavo saugoti. Palikdavo, jei turėdavo kokių reikalų. Mergaitę palikusi miegoti yra tik kokius du kartus. N. nėra reiÅ¡kusi pretenzijų ar priekaiÅ¡tavusi dėl netinkamo SvajÅ«nės prižiÅ«rėjimo. Liudytoja G. A. parodė, kad 2012-11-28 sužinojo apie Å¡iÄ situacijÄ iÅ¡ socialinės darbuotojos. Ji pranešė, kad S. yra iÅ¡vežta į ligoninę. Ji susisiekė su socialine darbuotoja V. N. ir Å¡i patvirtino, kad tai yra tiesa.

Jie Å¡iai Å¡eimai teikia socialinės priežiÅ«ros paslaugas. S. paskutinį kartÄ kada matė nepamena. Å i Å¡eima nuo 2007 m. yra įtraukta į probleminių Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä . N. Å . pasižymi emociniu nestabilumu, kartais Å¡aukdavo, bet niekada nematė, kad S. bÅ«tų nuskriausta ar sužalota. Klientė turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tarpasmeniniai santykiai buvo paÅ¡liję namuose. Su kaltinamuoju nėra tekę bendrauti. S. po to nebematė. Dėl įtarimų, kad Å . galėtų naudoti smurtÄ prieÅ¡ S., remiantis jos elgesiu ir emocijomis gal ir gali kilti mintis, bet tik mintis, niekada nėra mačiusi, kas ji bÅ«tų ar papurčiusi, ar sumuÅ¡usi.

N. negebėdavo spręsti konfliktų šeimoje, jie tarpusavyje stipriai konfliktuoja, ji (N. Š.) būdavo ir sumušta. Šiai šeimai yra nustatytas intensyvios priežiūros paslaugos tipas. Šeima konsultuojama įvairiais būdais, pradedant konsultacijomis namuose, telefonu, du trys kartai per savaitę. Socialinė darbuotoja stengdavosi lankytis, konsultuoti, bet yra tokios aplinkybės kaip nenoras bendrauti. B. yra stipri, konfliktiška asmenybė.Liudytoja D. K. parodė, kad paskambino Š. pasakyti, kad gauta siunta ir pakvietė pasiimti rūbelių.

Ir tÄ dienÄ ji atvyko su drauge, pasirinko labdaros, vakare jos skubėjo, kad suspėtų į paskutinį autobusÄ . Pasakė, kad atvažiuos vėliau su pažįstamais, automobiliu ir parsiveÅ¡ rÅ«belius. R. N. paskambino verkdama ir pasakė, kas nutiko. N. paprašė, jog esant reikalui, ji pasirÅ«pintų mergaitės laidojimu, nes jÄ suima. Ji pasakė, kad jos mergaitė komos bÅ«senoje ir jÄ suėmė. Ji verkė ir sakė, kad ji tikrai nekalta. Kai drabužius rinkosi, ji pasakė, kad lyg pas draugės draugÄ saugoti paliko.

Å . bendraujančiÄ su mergaite matė, atvažiuodavo. Ji nelabai gilindavosi į jų bendravimÄ . Prie jos nesmurtavo.Teismas, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsino liudytojo V. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad pagal taksi iÅ¡kvietimÄ 2012-11-27 automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) m., iÅ¡ kur paėmė vežti moterį su vaiku ant rankų. Vaikas buvo susuktas į dekutį. Juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) g.. Moteriai įsėdus vaikas buvo ramus, moteris elgėsi įprastai.

BÅ«nant netoli (duomenys neskelbtini) g. (važiavo apie 5 min.), vaikas pradėjo verkti, tačiau neilgai. Neatrodė, kad vaikas verktų nuo skausmo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) g., prie namo laukė moteris. Tada mama su vaiku nuėjo į namÄ ir sugrįžo po kokių 3-4 minučių, ir laukusiai moteriai pasakė, kad jos vyras nurengė vaikÄ . Po to, jis Å¡ias moteris nuvežė į VilkaviÅ¡kio miesto autobusų stotį. Tuo metu buvo 18.05 val. (b. l. 107-109, T.1). 2012-11-28 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad apžiÅ«rėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

ReikÅ¡mingų tyrimui pėdsakų nerasta. IÅ¡ įvykio vietos paimtas vaikiÅ¡kas buteliukas su čiulptuku (b. l. 15 - 20, t. 1). ApžiÅ«rint papildomai 2012-12-14 – kraujo pėdsakų nerasta (b. l. 21-22, t.1). IÅ¡ 2013-09-27 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rint garso įraÅ¡Ä , gautÄ iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, nustatyta, jog iÅ¡kvietimas į (duomenys neskelbtini) m. dėl Å¡ioje byloje minimo įvykio gautas 2012-11-27, 20.49 val. ir 20.53 val. iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡kviečiant nurodyta, kad „nustojo kvėpuoti mergaitė“ (b.l. 168-169, t.1).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad telefono Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi S. A. (b. l. 92-99, t.1).2012-11-28 apžiÅ«rint S. B. kÅ«nÄ , užfiksuota, jog matomos kraujosruvos virÅ¡ugalvyje su nubrozdinimais; 5 kraujosruvos kaktoje; abiejų ausų kauÅ¡elių 2 hemoragijos ir kraujosruvos; už kairės ausies 1 kraujosruva; smakro ir kaklo srityje daugybinės kraujosruvos; nugaros kairėje pusėje kraujosruva; deÅ¡inio peties, dilbio, plaÅ¡takoje daugybinės kraujosruvos; deÅ¡inė plaÅ¡taka patinusi; kairio žasto užpakalinės srities kraujosruva; kairės plaÅ¡takos pirÅ¡tų dorsalinių pavirÅ¡ių nubrozdinimai; daugybinės kraujosruvos ir petechijos kairės čiurnos priekiniame pavirÅ¡iuje ir pade; masyvi kraujosruva deÅ¡inės čiurnos priekiniame pavirÅ¡iuje; deÅ¡inės kojos pade ir pirÅ¡tuose kraujosruvos ir petechijos; deÅ¡inė pėda patinusi.

Mažametės S. B. vyzdžiai platÅ«s, į Å¡viesÄ nereaguoja. Abejose kirkÅ¡nyse ir alkÅ«nių linkiuose yra dÅ«rių žymės po venų punkcijų. 14,40 val. kÅ«no temperatÅ«ra 32,8 °C. Å . veikla yra, kvėpavimas palaikomas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu. Mažametei S. B., nuo 2012-11-28 d. 04 val. ryto yra taikomas smegenų mirties konstatavimo protokolas (b. l. 39-86, t.1).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 1131/12 (02) (tyrimas pradėtas 2012-11-30, baigtas 2013-03-04) matyti, kad: 1.             S. B. mirties priežastis - sukrėsto vaiko sindromas.

Į tai nurodo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus tarppusrutuliniame tarpe su kraujo nutekėjimu virš dešinės kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių bei priekinį pamatinį smegenų paviršių, kraujosruvos abiejų akių tinklainėje, regimajame nerve, kairės akies obuolio tinklainės atšokimas, smegenų ir kamieno pabrinkimas. S. B. mirė 2012-11-29, 16 val. 45 min.2.             S. B. kūne rasti sužalojimai:2.1.             Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus interhemisferiniame tarpe su kraujo nutekėjimu virš dešinės kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių bei priekinį bazalinį smegenų paviršių, kraujosruvos abiejų akių tinklainėje, optiniame nerve, kairės akies obuolio tinklainės atšokimas, smegenų ir kamieno pabrinkimas (sukrėsto vaiko sindromas) S. B. padaryti laikant kūdikį ir stipriai jį supurtant.

Å is sužalojimas padarytas galimai keletas valandų bėgyje prieÅ¡ patenkant į VilkaviÅ¡kio ligoninę. Toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o Å¡iuo atveju tai ir buvo jos mirties priežastis. Kadangi yra rasta nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose (galimai padarytos rankų pirÅ¡tais), tai vaikas galėjo bÅ«ti supurtytas laikant už abiejų žastų. Kadangi rastos tokio pačio pobÅ«džio kraujosruvos abiejose pėdose, čiurnose ir blauzdų apatiniuose trečdaliuose bei deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžimai, tai negalima atmesti tokios galimybės, kad vaikas galėjo bÅ«ti supurtytas laikant jį už abiejų kojų čiurnų - pėdų sričių.2.2.             Odos nubrozdinimai galvoje ir įspaustinis kairio momenkaulio lūžimas susidarė galvai kontaktuojant su kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu vieno trauminio kontakto pasėkoje.

Įspaustinis kaukolės skliauto lūžimas gyvam būtų vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šiuo konkrečiu atveju įtakos mirčiai neturėjo. Minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas ir artimu laiku, kaip ir mirtį nulėmę sužalojimai (2.1. punktas). Lūžimo lokalizacija (viršugalvis) rodo į tai, kad pats vaikas griūdamas ar krisdamas nuo kokio nors daikto (taburetės, lovos ir panašiai) susižaloti negalėjo.2.3.             Poodinės kraujosruvos dešiniame žande (viena), ausų kaušeliuose (dvi), srityje už kairės ausies (dvi), dešiniame žaste (dvi), kairiame žaste (trys), dešiniame dilbyje (dvi), dešinėje plaštakoje (viena), kairėje šlaunyje (viena), kairiame kelyje (dvi), kairėje blauzdoje (trys), kairėje čiurnoje (viena), kairės kojos pade (viena), dešinėje čiurnoje (viena), dešinės kojos pade (dvi), odos įdrėskimas kairės plaštakos II piršte (vienas) S. B. padaryti kontaktuojant ne mažiau kaip dvidešimt penkis kartus su kietu buku traumuojančiu paviršiumi.

Poodinių kraujosruvų pobÅ«dis (nedidelės, apvalios) rodo, kad jos padarytos galimai rankų pirÅ¡tais. Sužalojimų gausa ir lokalizacija rodo, kad jos pasidarant sau pačiam (krentant, griÅ«vant ir panaÅ¡iai) nebÅ«dingos. Poodinės kraujosruvos blauzdos apatiniame trečdalyje, čiurnose, paduose padarytos galimai vaikÄ laikant už kojų. Visi Å¡ie sužalojimai gyvam bÅ«tų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo. Visi jie galėjo bÅ«ti padaryti ir tuo pačiu ar artimu laiku, kaip ir mirtį nulėmę sužalojimai (2.1 p.).

Vertinant poodinių kraujosruvų spalvÄ , jos negalėjo bÅ«ti padarytos daugiau kaip 3 paros skaičiuojant nuo S. B. mirties.2.4.             DeÅ¡inės rankos II delnakaulio ir deÅ¡inės kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio distalinio galo lūžimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. DeÅ¡inės rankos II delnakaulio lūžimas padarytas kietu buku daiktu suduodant į plaÅ¡takos nugarinį pavirÅ¡ių. DeÅ¡inės kojos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžimai susidarė deÅ¡inę pėdÄ laužiant į iÅ¡orę ir tai galėjo gautis S. B. laikant rankomis už deÅ¡inės pėdos - čiurnos bei jÄ kratant, supant ar panaÅ¡iai.

Neatmestina, kad blauzdos kaulai galėjo lūžti ir užlipus koja ant dešinės pėdos - čiurnos srities. Minėti sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir tuo pačiu metu, kaip mirtį nulėmę sužalojimai (2.1. punktas).2.5.             Poodinė kraujosruva smakre su dviem odos nubrozdinimais padaryta kietu buku daiktu galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje prieš 3-6 paras iki S. B. mirties.

Toks sužalojimas galėjo gautis ir griūvant bei smakru atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Gyvam toks sužalojimas būtų vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo.2.6.             Poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje (viena), kairio smilkinio - kaktos srityje (dvi), nugaroje (viena) padarytos kietais bukais daiktais ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje daugiau kaip 1 savaitę iki mirties.

Tokie sužalojimai gyvam bÅ«tų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo.4.             Nurodyti sužalojimų, iÅ¡vardintų 2.1., 2.2., 2.3. ir 2.4. punktuose eiliÅ¡kumo, nėra galimybės. Senesni sužalojimai iÅ¡vardinti 2.5. ir 2.6. punktuose.5.             Įvardinti sužalojimų padarymo jėgos skaitmeninės iÅ¡raiÅ¡kos nėra galimybės. S. B. kÅ«ne sužalojimų, kurie galėjo bÅ«ti padaryti smaugiant, nėra.8.             Įvykus sukrėsto vaiko sindromui (2.1. punktas) S. B. galimai prarado sÄ monę ir atlikti valingus veiksmus negalėjo.

Po patirtų poodinių kraujosruvų (2.3. punktas) ir dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimų ji valingus veiksmus atlikti galėjo. Po patirtų dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų ji valingus veiksmus atlikti galėjo, tačiau eiti ne.9.             Iš nustatytų sužalojimų išorinis kraujavimas atsirasti negalėjo.10.             Sužalojimų padarymo laikas nurodytas išvados 2-ame punkte. Remiantis medicininiais dokumentais ji stacionare po traumos buvo gydoma ligoninėse nuo 2012-11-27 21:05 val. (GMP kvietimo laikas 2012-11-27, 20:51 val.) iki 2012-11-29, 16:45 val., kai buvo konstatuota jos mirtis.

S. B. po mirtį nulėmusių sužalojimų gyveno daugiau kaip 1 parÄ ir 20 valandų.11.             PrieÅ¡ pat mirtį S. B. pavalgydinta bÅ«ti negalėjo, nes ji beveik dvi paras sunkioje bÅ«klėje buvo gydoma stacionare.12.             S. B. lavono vidaus organuose (skrandyje, plonžamėje, kepenyse, inkste) metilo, etilo, propilinių, butilinių amilinių alkoholių, acetono, barbitÅ«ratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, amfetaminų, amitriptilino, difenhidramino, mitamizolio nerasta.13.             S. B. lytiniuose organuose ir jų aplinkoje sužalojimų nėra.14.             Autopsijos metu S. B. fizinių apsigimimų nekonstatuota.

Remiantis medicininiais dokumentais jai yra diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Vertinant išoriškai mergaitė išsivysčiusi normaliai, jos svoris 1120g, o ūgis - 87 cm. (b.l.   ).2013-02-06 specialisto R. K. apklausos protokole nurodoma, kad išorinės apžiūros metu S. B. nustatyti šie sužalojimai - kraujosruvos viršugalvyje su nubrozdinimai, smakro ir kaklo srityje daugybinės kraujosruvos, nugaros kairėje pusėje kraujosruva, dešinio peties, dilbio, plaštakos daugybinės kraujosruvos, dešinė plaštaka patinusi, kairio žasto užpakalinės srities kraujosruva, kairės plaštakos pirštų paviršių nubrozdinimai, daugybinės kraujosruvos kairės čiurnos priekiniame paviršiuje ir pade, masyvi kraujosruva dešinės čiurnos priekiniame paviršiuje, dešinės kojos pade ir pirštuose, sutinusi dešinė pėda.

Pagal medicininius duomenis S. B. nustatyti Å¡ie sužalojimai: galvos smegenų kompiuterinės tomografijos metu nustatyta, kad sub ir supratentoraliai blogai diferencijuojasi galvos smegenų baltoji ir pilkoji medžiaga, visame smegenų audinyje matyti daugybinės smulkios taÅ¡kinės daugybinės kraujosruvos, panaÅ¡u į aksoninį pakraujavimÄ , taip pat subarachnoidaliai smegenėlių srityje pagal tentorijų bei abipus ties Silvijaus vagomis interhemisferiniame tarpe bei labiausiai virÅ¡ugalvio srityje matyti ekstra aksialinis pakraujavimas, vietomis iki 2-3 ml. pločio, taip pat matyti pakraujavimas foramen magnum srityje, bazalinės cisternos siauros, kairioji Silvijaus vaga blogai diferencijuojasi, deÅ¡inioji 2-3 ml. pločio, vidurio linija nedislokuota, Å¡oniniai skilveliai siauri, saikingai asimetriÅ¡ki, trečias skilvelis nesideferencijuoja, ketvirtas skilvelis normalaus pločio.

Galvos minkštieji audiniai iš kairės edemiški - poodinės kraujosruvos. Kairėje ties plačiausios kraujosruvos sritimi matyti parietalinio kaulo lūžis su nedidele dislokacija. Kairiajame viršutinio žandikaulio antyje, pagal medialinę sienelę matyti nedaug heterogeninio aukštoko tankio skysčio. Pilvo organai echoskopijos metu kepenys, blužnis, inkstai, kasa be matomų traumai būdingų pakitimų. Kaklo srities rentgenogramose torakalinės ir liumbalinės stuburo dalies lūžimų nematyti.

KrÅ«tinės lÄ stos rentgenogramoje aiÅ¡kių lūžių nematyti. DeÅ¡inio plaučio virÅ¡utinės vidurinės skilties projekcijoje netolygiai sumažėjusio oringumo zonos galimai kontÅ«zijos židiniai. Dubens ir Å¡launikaulių rentgenogramose aiÅ¡kių lūžių nematyti. Blauzdikaulių rentgenogramose matoma deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio distalinės metafizės lūžis. Rankų rentgenogramose matomas deÅ¡inės plaÅ¡takos antro delnakaulio distalinės dalies ir įtariamas trečiojo ketvirtojo delnakaulio lūžimas.

Pėdų rentgenogramose aiÅ¡kių lūžių nėra. Visi sužalojimai yra atsiradę paveikiant vaikÄ iÅ¡oriÅ¡kai, t.y., muÅ¡ant, spardant, daužant, tampant už ausų, trenkiant į kažkokį kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Sužalojimai rankoje, kojoje ir galvoje yra bÅ«dingi tokiam mechanizmui: paėmus vaikÄ už vienos kojos ir rankos trenkiant jį į pavyzdžiui sienÄ ar kokį kitÄ kietÄ bukÄ daiktÄ , ko pasėkoje lūžo rankos, kojos ir galvos kaulai. Esant klasikiniam sukrėsto vaiko sindromui, iÅ¡orinių sužalojimų ir kaulų lūžių nebÅ«na, bÅ«na tik pakitimai galvos smegenyse ir akių dugne.

Sužalojimai plaučiuose taip pat yra dėl atsitrenkimo į kažkokį kietÄ bukÄ daiktÄ . Tokio pobÅ«džio sužalojimai praktikoje bÅ«na vaikams po avarijų, arba po sutrenkimo ar atsitrenkimo. Sužalojimai abejose ausyse yra bÅ«dingi ausų tampymui. Visi nustatyti sužalojimai S. B. jokių bÅ«du negalėjo atsirasti nei nukritus nuo kėdės, nei nuo to, kad mažametės oda yra jautri prisilietimams. Nėra odos tipų, kad jÄ vos palietus atsirastų kraujosruvos. Be to S. B. trombocitų kiekis kraujyje buvo normalus.

Jeigu trombocitų kiekis būna kritiškai sumažėjęs, tuomet ant odos atsiranda simetriškas smulkus petechinis odos bėrimas, o šiuo atveju to nebuvo. Visos nustatytos kraujosruvos yra atsiradę dėl tiesioginių smūgių sudavimo. Sužalojimų padarymo laikas - apie 2 paros iki mirties. Mano, kad visi sužalojimai padaryti vieno periodo metu, t.y., maždaug keleto valandų bėgyje. Po blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžių mažametė S. B. negalėjo vaikščioti, būti rami, neverkti.

Ji negalėjo nei priminti kojos, nei ant jos atsistoti, nei paeiti. Kaulų lūžiai yra labai skausmingi, todėl S. B. turėjo verkti. Priprasti prie kaulo lūžio skausmo neįmanoma. Jis niekur iki profesionalios medicininės pagalbos suteikimo nedingsta. Å is skausmas yra malÅ¡inamas narkotiniais analgetikais. Dar galima situacija, kad nuo intensyvaus skausmo, vaikui iÅ¡sivysto Å¡okas dėl skausmo ir traumos, ko pasekoje vaikas praranda sÄ monę. Nuo nustatytų sužalojimų galvoje mažametė S. B. negalėjo bÅ«ti sÄ moninga – ji tuoj pat turėjo prarasti sÄ monę (b. l. 91-93, t.1). 2013-02-06 specialisto J.

V. apklausos protokole nurodoma, kad mažametei S. B. konstatuoti odos nubrozdinimai galvos kairėje momeninėje srityje ir įspaustinis momenkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos abejose žastuose, dilbiuose, čiurnų srityse, kairio kelio srityje, abiejų ausų kauÅ¡eliuose, pasmakrėje, deÅ¡inės plaÅ¡takos antro delnakaulio lūžis, deÅ¡inės blauzdos abiejų kaulų lūžiai čiurnos sÄ nario srityje, kraujo iÅ¡lajos po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių palei smegenų pjautuvÄ tarppusrutuliniame plyÅ¡yje, taÅ¡kinės kraujosruvos akių tinklainėse, bei trauminė kairės akies tinklainės atÅ¡oka.

Kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujosruvos akių tinklainėse, tinklainės atšoka ir kliniškai konstatuotas smegenų pabrinkimas yra tipiškos specifinės sukrėsto vaiko sindromo išraiškos. Sukrėsto vaiko sindromo atveju galvos smegenų pažeidimas įvyksta nuo stipraus kartotinio vaiko kratymo ar purtymo, kai vaikas, dėl savo fiziologinių ypatumų nenulaiko galvos svorio ir smegenys trankosi į vidines kaukolės struktūras. Purtymo žymėmis galėtų būti laikomos nedidelės kraujosruvos žastų srityse (kaip pirštų atspaudai); taip pat kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose bei už ausų.

Papildomas smegenis galėjęs pažeisti faktorius yra trauminis poveikis į kairiÄ jÄ momeninę sritį kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu iÅ¡oriÅ¡kai palikęs odos nubrozdinimÄ bei padaręs įspaustinį kairio momenkaulio lūžį. DeÅ¡inės plaÅ¡takos delnakaulio lūžis susidaręs dėl tiesioginio traumuojančio poveikio kietu buku daiktu į plaÅ¡takos iÅ¡orinę dalį ties antruoju trečiuoju delnikauliais, deÅ¡inės blauzdos kaulai lūžo taip pat nuo tiesioginio traumuojančio poveikio kietu buku daiktu į deÅ¡inės čiurnos sÄ nario sritį traumuojančiai jėgai veikiant iÅ¡ iÅ¡orės link vidaus, ko pasėkoje lūžo abi kulkÅ¡nys pėdai panyrant į iÅ¡orę.

Visos likusios daugybinės poodinės kraujosruvos įvairiose kÅ«no vietose susidariusios nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais. Galvos smegenų trauma, deÅ¡inės plaÅ¡takos, deÅ¡inės blauzdos sužalojimai padaryti 2-3 paros iki mirties, t.y. 1 paros laikotarpyje iki patenkant į stacionarÄ . Pavienėse poodinėse kraujosruvose spalviniai kraÅ¡tų pakitimai leidžia spėti esant jas padarytas keliomis dienomis seniau, tiksliau atsakymas dėl sužalojimų padarymo laiko, bus galimas po histologinio mėginių tyrimų.

Å iuo konkrečiu atveju galvos smegenų trauma yra kaip ir kombinuota. Greta sukrėtimo sindromo yra ir lokalaus židininio pažeidimo įtarimo, nes yra įspaustinis kaulo lūžis, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai kalbėti apie sÄ monės sutrikdymo mÄ stÄ kategoriÅ¡kai negalima. Neatmestina, kad po supurtymo, pasiekiamas kažkokio laipsnio sÄ monės sutrikimas, vėliau progresuodamas veda į giliÄ komÄ . Autopsijos metu paimti smegenų audinio mėginiai mikroskopiniam iÅ¡tyrimui nustatyti anatominį smegenų pažeidimo lygį, kuriam paaiÅ¡kėjus bus galimas kategoriÅ¡kesnis pasisakymas dėl vaiko sÄ monės patyrus vienÄ ar kitÄ smegenų pažeidimÄ (b. l. 89-90, t. 1).Specialistas J.

V. apklausiamas teisme parodė, kad apklausoje nuorodas davė, kad tikslinama tas ir anas papildomais tyrimais. Galbūt tai yra kokie atspalviai teksto, išvados, nes išvada yra formuluota gavus jau kriminalistikos atsakymus. Kas įmanoma iš pasiekiamų medicininių išplėstinių tyrimo duomenų, padaryta galutinė išvada. Mergaitė atvežta mirusi. Tik atvežus buvo užrašytas smegenų mirties protokolas. 36 valandas sekta, kontroliuojama tai, kartotinai tiriamas smegenų mirties protokolas, nes nėra žinomos komos priežastys.

Be traumos, nežinant daktarams ar negalėtų bÅ«ti ir apsinuodijimas ar panaÅ¡iai, jie tiesiog kartoja, kad neįvyktų žiauri klaida. Tai iÅ¡kraipo Å¡iek tiek sužalojimų audiniuose raidos vaizdÄ , kai aparatais palaikoma gyvybė, tai tie visi mÅ«sų žinomi medicininiai pripažįstami teisminei medicinai kriterijai Å¡iek tiek pasiduoda didesnėms paklaidom ar panaÅ¡iai. Perėmus aparatais valdyti gyvybės funkcijas, jos nevyksta pagal dievo planÄ , jos keičiasi. Jo duota specialisto iÅ¡vada yra teisinga.

Jeigu tai bÅ«tų absoliuti jo autorystė, jis sakytų, kad sukrėtimas, nes sindromas yra klinikinė daugiau sÄ voka, jis netinkamas toks vartoti, absoliučiai netinkamas taip kalbėti. Vaiko sukrėtimas, kaip ir pagrįstų pirminės apklausos duomenis, tai yra pakitimų kompleksas, iÅ¡sivystantis smegenyse dėl daugybinių, kartotinių, intensyvių, natÅ«raliai paties žmogučio, be papildomos jėgos poveikio niekaip nesumodeliuojamų, nesusimuliuojamų, reiÅ¡kia, poveikių ir gesinimų pasekmė, kada purtomas vaikelis ir smegenys bÅ«damos ne tokio brandumo kaip suaugusio žmogaus, Å¡itų judesių kartotinių, pirmyn atgal ar Å¡oninių, nesvarbu.

Tai yra kompleksinis persidengiantis elementas, bet kartotiniai skliauto, galvos, kaukolės dėžės judesiai nebesutampa, tiesiog rezonuoja su galvos smegenų judesiais, atsimuša į struktūras, žalojasi smegenys. Viduje jų esančių smegenų skilvelių skysčių turiniu, hidraulinis poveikis. Taip pat smegenys veikia į pamato kraujagysles, optinius nervus, kurie guli, kurių priekinė kaukolės duobė, tiesiog yra hidraulinis poveikis į kraujagysles, kyla akimis slėgis, plius paties obuolio masė atsimuša į akiduobės dugnus, to pasekmėje tas sindromo visas komplektas ir išsivysto.

Atšoka vaikeliam akių tinklainių plotai, židiniais, šiuo atveju visa tinklainė atšoko kairėje akyje iš vieno krašto. Galvos smegenys nuo savo judėjimo ir nebrandžių tarpusavio ryšiais sluoksnių prasislenka tiesiog žirkliniu mechanizmu, nutrūkinėja funkciniai arba net anatominiai ryšiai tarp aksomų, formuodami mikro ar stambiau matomas difuziškai pasisėjusias kraujosruvas smegenyse, plius nuo smegenų judesio ar neatitikimo santykio, tempimo smegenų su dangalais išsivysto kraujo išlajos po kietuoju dangalu kritinio persislinkimo taškuose.

Å iuo atveju pagal smegenų pusrutulius atskiriant į pjautuvÄ , va tai toks kompleksas pakitimų. Bet dabar eskaluojama sindromo iÅ¡plėsta versija, kad sukrėsto, kažkur tai mesto, nes tiesiog pykčio psichologija, nevilties psichologija kalba apie tai, kad žmonės tai padaro ne sÄ moningai, iÅ¡ nevilties, nesuvaldydami Å¡itos vaiko emocijos, kažkokio protrÅ«kio irzlumo ar panaÅ¡iai, iÅ¡provokuoti impulsyvaus elgesio, sukrečia ir kažkur mestelna, trenkiama, kas kartais gali suvilioti žmogų tuo bent akimirka užtilimo, nes vaikui lyg užima kvapÄ tuo momentu, jis nutyla.

Sukrėsto vaiko, sukrėsto ir mesto vaiko sindromui klinicistai bÅ«tent akcentuoja dar ir Å¡onkaulių lūžius, vidaus organų sukrėtimÄ . Å iuo atveju klinikinis vaizdas jau irgi bylojo, kad ant deÅ¡inės kÅ«no pusės bÅ«ta iÅ¡sėto platesnio kontakto ir bÅ«dinga kartais į lovÄ , ne kažkur tikslu vaikÄ sužaloti, mesti į sienÄ , į kažkokį ribotÄ daiktÄ , bet į patalus, į lovelę. Tai toks, kaip autotrauma bÅ«tų, vidaus organų sukrėtimo, kas Å¡iuo atveju rentgenologiÅ¡kai matėsi debesimis pritemęs deÅ¡inys plautis.

Tiek galėtų papasakot apie traktuojamus medicininius aspektus Å¡iuo atveju rastus kÅ«ne sukrėsto vaiko. Sukrėstas smegenų difuzinis pažeidimas kritimo pasėkoje duoda betarpiÅ¡kÄ sÄ monės sutrikdymÄ bent jau iki tiek, kad koordinuotai, valingai žmogus vaikščioti negali. Sutrikdo sÄ monę ir jinai gali progresuodama gilėti iki gilios refleksinės komos, bet kaip ir apklausoje minėjo, Å¡iuo atveju, iÅ¡skirti galimi bent du galvos smegenų pažeidimo komponentai. Vienas pažeidimas - židininis, kuris galėtų bÅ«ti, neatmestina ir sumuojantis sukrėtimo elementÄ , reiÅ¡kia, kai kairės maumeninės srities sumuÅ¡imas su įspaustiniu kaulo lūžiu, bet nepakanka jį tiesiogiai kaltinti Å¡itÄ poveikį smegenims bent jau židininiu, nes kada yra įspaustinis lūžis su iÅ¡reikÅ¡tu giliu, gilai penetruojančiu, statmenai kaulo plokÅ¡tuma einančiu jėgos poveikiu, turėtų bÅ«ti sumuÅ¡tos ir smegenys.

Bet nei daktarai tirdami kompiuteriniu tomografu nematė toj vietoj židininio smegenų atsako, reiÅ¡kia, poveikio, nei autopsijos metu jie rado įrodymÄ atitikmens, kur kaulo lūžis, kad bÅ«tų smegenys sumuÅ¡tos. Kitais atvejais gali bÅ«ti difuzinis pažeidimas, bet tai visada bus greta židininio. Å itokiu atveju židininio pažeidimo smegenyse nėra, taigi negalėtų kategoriÅ¡kai pasakyti, po to kai buvo įspaustas kaulas tada dingo, bet tai galėjo bÅ«ti pretekstas provokuojantis, na neviltį, agresijÄ , kaip bepavadinsim, kada vaikas nenustodamas verkia, daromas kažkoks neparankus, netinkamas, o sukrėtimas čia atskiri elementai turi bÅ«ti.

Kai sukrėtė, dingo sÄ monė, bet kai įlaužė kaulÄ , negali pasakyti. Kai supurtė vaikÄ , jis turėjo pagal Å¡itokias iÅ¡raiÅ¡kas likti be sÄ monės. Medicininė invazija dviejų parų įsiterpimo laikotarpyje viskÄ iÅ¡lygina ir per plačios ribos, kad bÅ«tų galima klinikine ar morfologine prasme sudėlioti jų chronologijÄ . Po to, ji laikyta aparatiniame gyvybės palaikyme. Supančios kraujosruvos tiek rankelėje, tiek kojoje, tiek ties kaukolės lūžiu mikroskopiÅ¡kai atrodo identiÅ¡ko vaizdo, tiesiog rodo, kad yra uždegiminės reakcijos atsakas.

Galėtų ta situacija modeliuotis taip, kad izoliuotas kaukolės lūžis, po to sukrėsto vaiko sindromas. Å iuo atveju buvo piktas sukrėtimas, ne raminančiu dalyku tai buvo daroma. Galimi trys iÅ¡vados santykio su sukrėtimo ir lūžio variantai. Vaiko aktyvios dar kamieninės lÄ stelės, tai yra vidinis kaulo pavirÅ¡ius. Pagal iÅ¡orinį sužalojimÄ , ta kraujosruva atrodė identiÅ¡kai kaip rankos lūžis ir kojos lūžis, kraujosruva dengianti lūžio zonÄ . Kojų, rankų lūžio atsiradimo mechanizmas rentgenologiÅ¡kai matėsi dar platesnis, nei pavyko akies kontrolėje tai pastebėti.

Jauno amžiaus lūžių specifika įvyksta vidukauline kraujosrÅ«va. Kauleliai lūžta tik prie kritinio pertempimo ribos. Antrasis jau buvo su kraujosruva, antkaulio plyÅ¡imu virÅ¡utiniame pavirÅ¡iuje. Poveikio bÅ«ta iÅ¡ virÅ¡utinės delno pusės, tiesiogiai toje vietoje, kurioje pažeista kaulų struktÅ«ra. Blauzdos kaulų lūžio poveikis iÅ¡ priekio iÅ¡orės. Tai yra pėdos į čiurnos sritį jėgai spaudžiant iÅ¡ Å¡ono ir priekio. Galimi variantai tiek tiesiogiai paveikiant Å¡iÄ sritį, tiek laikant ir jÄ lenkiant.

Jis poveikio kritinio ir pavojingo gyvybei iš šio įspaudimo nematė. Kuo arčiau suėmimo taško atsiranda vaiko galva, tuo jam intensyvesnės krypties pakeitimo amplitudės. Šiuo atveju suimta už žastų, arti galvos, kaklo ašies. Tai yra galvos svyravimas ar priekine, ar šonine ašimi. Pakanka akimirkos, krestelėjimo, tuo momentu vaikas lyg ir nutyla, bet kartais tai lemtinga. Sukrėsto vaiko sindromas iš griuvimo neįvyksta, tai yra supurtymas. Kaukolės kaulo įspaustinis tai yra mikro lygyje.

Å is kaukolės lūžis galėjo atsitikti ir prie kitų aplinkybių. Gali bÅ«ti kaip lydintis, papildoma sindromo dalis arba atsiskirti aplinkybėmis ir laike, ir bÅ«ti tiek prieÅ¡, tiek po. Sukrėsto vaiko sindromo atsiradimas reikalauja serijos intensyvių purtymų su kietais sustabdymais. Sukrėtimas yra netyčinis emocijų slopinimas, noras vaiko emocijas, verksmÄ nuslopinti. Kai vaikÄ krestelna, galbÅ«t net nepajutus, matosi slopstančios organizmo funkcijos.Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo kaltė nužudžius S. B.

įrodyta.Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«tent jis. Kaip seka iÅ¡ nukentėjusios N. Å . parodymų, ji dukrÄ 2012-11-27 apie 18 val. S. A. atvežė nesužalotÄ ir gyvÄ . Tai, kad mergaitė buvo atvežta sÄ moninga ir tuo laiku patvirtina, ir liudytojos D. B. parodymai bei jiems patikrinti pagarsinti liudytojo D. B. parodymai. Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog įvykio nepamena, tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų matyti, kad mažametė S. B. jam buvo palikta gyva ir sÄ moninga.

Tai, kad mergaitė jam buvo palikta nesužalota patvirtina ir D. B. parodymai apie tai, kad ji bendravo su S. A. telefonu ir šis jai sakė, jog „vaikai žaidžia, valgo kinderį“, o tai atitinka ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, nors kaltinamasis teigia, jog įvykio nepamena, tačiau apklausiamas 2013-11-11, t.y. netrukus iki to kai byla buvo perduota teismui (gauta teisme 2014-01-13), jis gana detaliai nurodė aplinkybes, susijusias su S. B. palikimu jam saugoti, jos priežiūra.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto aprašomosios dalies (b. l. 98-100, t.

4) matyti, kad S. A. teigė, jog „kas svarbu, viskÄ atsimena“, todėl jo teiginiai jog Å¡iuo metu jis nieko nepamena bei nepamena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir kodėl jie prieÅ¡taringi, vertintini kaip gynybinė kaltinamojo taktika. Pažymėtina, kad nors ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, tačiau visuose jis teigė, jog jam atvežta ir saugoti palikta S. B. buvo sÄ moninga, atliko vienokius ar kitokius judesius ir tai atitinka jau paminėtų liudytojų ir nukentėjusios parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

IÅ¡ liudytojos D. B. bei paties kaltinamojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tuo metu, kai jam buvo palikta saugoti mažametė S. B., namuose buvo tik jis ir jo mažametis sÅ«nus. Kaip matyti iÅ¡ specialistų apklausos protokolų, specialisto parodymų teisme bei specialisto iÅ¡vados, dėl patirtų sužalojimų S. B. negalėjo bÅ«ti sÄ moninga bei vaikščioti, kadangi kaulų lūžiai yra skausmingi ir prie jų priprasti nėra galima, o tai, įvertinus anksčiau paminėtus parodymus, leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad visi kaltinamajam inkriminuoti nužudytosios sužalojimai, buvo padaryti tuo metu, kai S. B. buvo jo priežiÅ«roje, t.y. laikotarpiu nuo 2012-11-27, apie 18 val..

IÅ¡ specialistų apklausų bei iÅ¡vados matyti, kad tokių sužalojimų nužudytoji pasidaryti pati krisdama negalėjo. Ä®vertinant sužalojimų kiekį, specialistų nurodomÄ jų padarymo mechanizmÄ , akivaizdu, kad Å¡ių sužalojimų negalėjo padaryti ir mažametis kaltinamojo sÅ«nus, ar kaltinamasis neatsargiai užgriÅ«damas ant mažametės nužudytosios (ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo pateikta versija). Sužalojimai iÅ¡vardinti specialisto iÅ¡vados 2.5 ir 2.6 p. yra padaryti anksčiau nei aptariama nusikalstama veika ir įtakos mirčiai neturėjo, todėl kaltinamajam pagrįstai nėra inkriminuojami, tačiau tai neÅ¡alina kaltinamojo dėl kitų jam inkriminuotų sužalojimų padarymo.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kaip seka iÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir apklausų, pagrindinė mirties priežastis yra sukrėsto vaiko sindromas, kuris padaromas tik aktyviais veiksmais. Kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis), nužudytajai padaryti daugybiniai kiti kÅ«no sužalojimai, bei specialistų apklausose bei iÅ¡vadoje nurodomas sužalojimų bei sukrėsto vaiko sindromo padarymo mechanizmas, rodo, kad kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad tokie jo veiksmai gali atimti gyvybę, tačiau įvertinus ir tai, kad greitÄ jÄ med. pagalbÄ iÅ¡kvietė pats kaltinamasis, o pagrindinė mirties priežastis yra sukrėsto vaiko sindromas, darytina iÅ¡vada, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis siekė mažametės S. B. mirties.

Nužudytoji S. B. buvo gimusi 2011-05-17. Mažamečiu yra laikomas vaikas, neturintis 14 metų. Å iÄ aplinkybę be abejo žinojo ir suvokė kaltinamasis, todėl jo veika pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. kvalifikuota teisingai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (kasacinės bylos Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Å ioje byloje nustatyta, kad nužudytoji S. B. buvo tik kiek daugiau nei 1 metų, todėl jai buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra ir globa, ji visiÅ¡kai negalėjo savimi pasirÅ«pinti, ir dėl savo kÅ«dikystės (mažametystės) buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Å iÄ aplinkybę neabejotinai žinojo ir suprato kaltinamasis, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 2 p..

Kaltinamasis buvo kaltinamas ir veikÄ kvalifikuojančiu požymiu – nužudymu itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.), tačiau kaip jau buvo konstatuota, nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia ir nors sužalojimų kiekis nėra mažas, tačiau didžioji jų dalis yra sužalojimai, kurie specialisto vertinami kaip nežymÅ«s ar nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, neturėję įtakos mirčiai ir nors teismo manymu tokie sužalojimai neabejotinai sukėlė mažametei fizinį skausmÄ , tačiau tai nėra pagrindu teigti, kad kaltinamasis suvokė ir siekė tokiu bÅ«du mažametę itin žiauriai ar kankinant nužudyti.

Be to, iÅ¡ bylos aplinkybių seka, kad visi kaltinamajam inkriminuoti nužudytai mažametei konstatuoti kÅ«no sužalojimai, tame tarpe ir mirtį sukėlęs sukrėsto vaiko sindromas, buvo padaryti artimu vienas kitam laiku, o ne sÄ moningai itin žiauriai ir ilgai kankinant, todėl Å¡i veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis pastebėjęs, jog mažametė nukentėjusioji pasijuto blogai, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , t.y. aktyviais veiksmais bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių – mirties, todėl Å¡i aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

IÅ¡ kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis, palikus jam prižiÅ«rėti mažametę S. B., iÅ¡gėrė 2 litrus 5 procentų stiprumo alaus. Tokia aplinkybė iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų užfiksuota ir ekspertizės akte (b. l. 98-100, t. 4). Kaip matyti iÅ¡ alkotesterio parodymų kvito (b. l. 155, t. 1), kaltinamajam po įvykio praėjus apie 2 valandoms, dar buvo nustatytas 1 promilės girtumas. Kaip seka iÅ¡ nukentėjusios N. Å . parodymų, ji ir anksčiau buvo palikusi S. A. pasaugoti dukrÄ , tačiau niekada nebuvo radusi sužalojimų, o D.

B. (kaltinamojo sugyventinė) jam esant neblaiviam bėgdavo iÅ¡ namų. Nors pastarosios aplinkybės liudytoja D. B. ir nepatvirtino, tačiau kaip matyti iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų istorijos, kaltinamasis 3 kartus buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, kurie visi padaryti jam esant neblaiviam (b. l. 8, t. 4). Aukščiau paminėtame ekspertizės akte yra nurodoma, jog kaltinamasis S. A. save apibÅ«dino kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu, greitai susinervinantį. Be to, akte nurodoma, kad kaltinamajam bÅ«dingas nepastovus emocingumas, lengvai užgaunama savimeilė, padidintas reaktyvumas aplinkos poveikiams bei dirgikliams su polinkiu reaguoti perdėm emocionaliai, todėl visuma Å¡ių aplinkybių leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir pavartotas alkoholis, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytÄ konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir neigiamų padarinių dydį, daro iÅ¡vadÄ , kad jam skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.Kaltinamajam yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Dėl dabartinės psichikos bÅ«klės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymu metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 6, 98-100, t. 4).

Kaltinamojo parodymai tiek duotieji ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra logiÅ¡ki ir nors nėra nuoseklÅ«s, tačiau tai nėra pagrindu abejoti kaltinamojo pakaltinamumu. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 7, t. 4). Baustas administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str., 174 str., 178 str. 1 d. (b. l. 8, t. 4). Oficialiai nedirbo (b. l. 10, t. 4). Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 1, 2 p. yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Ä®statymas nenumato, jog padarius tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ bÅ«tų galima taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo nustatytÄ bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui, iÅ¡imtinių aplinkybių dėl kurių bÅ«tų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padarymÄ neabejotinai lėmė ir kaltinamojo psichinė bÅ«klė, kuri nors ir nesudaro pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau į jÄ atsižvelgtina individualizuojant bausmę. Ä®vertinus tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tačiau padarytas veikiant netiesiogine ir neapibrėžta tyčia, tai, kad kaltinamasis supratęs, jog jo veiksmai sukėlė pavojų mažametės gyvybei ėmėsi priemonių jÄ iÅ¡saugoti – iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau jam artima – 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytina laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 63 str. 9 d.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014 m. gegužės 16 d.. 2012-11-29 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymas 2014-01-28 nutartimi pratęstas 3 mėn. skaičiuojant nuo 2014-02-17, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (pratęstina) (BPK 119 str., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1d.).Nukentėjusioji N. Å . pareiÅ¡kė 300000 Lt (b. l. 130, t. 1, b. l. 4-5, t. 5), nukentėjusysis V.

B. – 500000 Lt (b. l. 138, t.

1) civilinius ieÅ¡kinius neturtinei žalai atlyginti.Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme.

Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieÅ¡kovo padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali bÅ«ti visiÅ¡kai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatÅ«s, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečiÄ situacijÄ .

Nukentėjusieji neteko artimo žmogaus – dukros ir tai neabejotinai jiems sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. IÅ¡ visumos įrodymų seka, kad nukentėjusios N. Å . ryÅ¡ys su dukra buvo artimesnis nei nukentėjusiojo V. B., kuris gana ilgÄ laikÄ su dukra negalėjo bendrauti, dėl smurto artimoje aplinkoje. Be to, kai matyti iÅ¡ nukentėjusiojo V. B. parodymų, siekdamas 500000 Lt neturinės žalos priteisimo, žalos atlyginimÄ supranta kaip papildomÄ bausmę kaltinamajam, tačiau kaip jau buvo minėta – neturtinės žalos atlyginimÄ negalima paversti papildoma bausme, todėl nukentėjusiems nustatytinas skirtingas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini dalinai ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai N. Å . priteistina 100000 Lt, nukentėjusiajam V. B. – 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 3216,30 litų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 116, t. 4). Pateikta pažyma, patvirtina, kad S. B. gydymo išlaidos sudarė 3216,30 Lt (b. l. 117, t. 4). Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad gydymas S. B. buvo taikomas dėl kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų. Žala iki šiol nėra atlyginta, todėl šioje baudžiamojoje byloje pareikštas 3216,30 litų civilinis ieškinys dėl nusikaltimo metu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.).Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė kėdutė (taburetė), vaikiškas buteliukas, S. A. mobilaus ryšio telefonas NOKIA 1600 su sim Labas kortele, paketas po specialisto išvados (Nr. S39/13(01):

Nr.

1. Antresolės apačios apdailos juostelė su raudonos spalvos dėmėmis. Nr.

2. Nuo spintos durelių, esančių koridoriuje raudonos spalvos dėmės nuoplova. Nr.3. Dešinės pusės sienos tapetu dalis raudonos palvos dėmės. Nr.

4. Nuo dešinės sienos viršutinės dalies, esančio prie svetainės durų rėmo kampo viršuje paimta tapeto dalis su rudos spalvos dėmėmis. Nr.

5. Nuo kairės sienos paimta tapeto dalis su rudos spalvos dėmėmis. Nr.

6. Seiliukas, rastas šiukšlių dėžėje. Nr.

7. Vaikiška suknelė, rastas šiukšlių dėžėje. Nr.

8. Popierinio rankšluosčio gabaliukai, rasti šiukšlių dėžėje. Nr.

9. Suglamžyto pleistro gniužulas, rastas šiukšlių dėžėje. Nr.

10. Iš svetainės paimta raudonos spalvos lašo formos dėmė su tapetu. Nr.

11. Iš svetainės paimta raudonos spalvos dėmės nuoskuta. Nr.

12. Raudonos spalvos dėmė iškirpta su žalios spalvos užuolaidos dalimi. Nr.

13. Raudonos spalvos dėmė iškirpta su baltos spalvos užuolaidos dalimi. Nr.

14. Rankšluostis paimtas iš vonios kambario. Nr.

15. Iš vaikiškos lovytės paimta pagalvė ir pagalvės užvalkalas. Nr.

16. Pagalvės užvalkalas paimtas nuo lovos, bei maiÅ¡elis Nr. 0086830 su daiktais - saugomi VilkaviÅ¡kio rajono PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).Paketas su skaitmeninėmis laikmenomis (4 vnt. CD laikmenų) kartu su byla perduotas Kauno apygardos teismui – saugotina kartu su byla (BPK 96 str. 1 d. 4 p. 94 str. 1 d. 3 p.).Nagrinėjant bylÄ buvo kviečiami liudytojai, nukentėjusieji, kuriems iÅ¡ teismo lėšų buvo iÅ¡mokėta 126.50 Lt, kurios pripažintinos proceso iÅ¡laidomis (2014-03-12 nutartis, b. l. 191, t. 4, 2014-03-24 nutartis, b. l. 26, t. 5), 2014-04-15 nutartis, b. l. 43, t. 5).

Be to, kaltinamajam ir nukentėjusiajai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 171, t. 4, b. l. 22, 24, 33, t. 5). BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas. Už advokato darbÄ yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamojo turtinė padėtis yra bloga, iÅ¡ jo priteisiamas ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiems, o tai neiÅ¡vengiamai dar labiau pasunkins kaltinamojo turtinę padėtį, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis turi ir psichikos trÅ«kumų, proceso iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ jo nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 2 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str. n u s p r e n d ž i a: S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte ir paskirti 12 (dvylikos) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., vienÄ laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-05-16. S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistÄ . Nukentėjusiųjų N. Å . ir V. B. civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies, Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti pilnai:Priteisti iÅ¡ S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai N. Å . (gim. 1975-01-16) - 100000 Lt (vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų), nukentėjusiajam V.

B. (gim. 1969-08-15) – 70000 Lt (septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų);Priteisti iÅ¡ S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3216,30 Lt (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika litų 30 ct.) žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai (įstaigos kodas 188783839, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinę kėdutę (taburetė), vaikiÅ¡kÄ buteliukÄ , S. A. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ NOKIA 1600 su sim Labas kortele, paketÄ po specialisto iÅ¡vados (Nr. S39/13(01):

Nr.

1. Antresolės apačios apdailos juostelė su raudonos spalvos dėmėmis. Nr.

2. Nuo spintos durelių, esančių koridoriuje raudonos spalvos dėmės nuoplova. Nr.

3. Dešinės pusės sienos tapetu dalis raudonos palvos dėmės. Nr.

4. Nuo dešinės sienos viršutinės dalies, esančio prie svetainės durų rėmo kampo viršuje paimta tapeto dalis su rudos spalvos dėmėmis. Nr.

5. Nuo kairės sienos paimta tapeto dalis su rudos spalvos dėmėmis. Nr.

6. Seiliukas, rastas šiukšlių dėžėje. Nr.

7. Vaikiška suknelė, rastas šiukšlių dėžėje. Nr.

8. Popierinio rankšluosčio gabaliukai, rasti šiukšlių dėžėje. Nr.

9. Suglamžyto pleistro gniužulas, rastas šiukšlių dėžėje. Nr.

10. Iš svetainės paimta raudonos spalvos lašo formos dėmė su tapetu. Nr.

11. Iš svetainės paimta raudonos spalvos dėmės nuoskuta. Nr.

12. Raudonos spalvos dėmė iškirpta su žalios spalvos užuolaidos dalimi. Nr.

13. Raudonos spalvos dėmė iškirpta su baltos spalvos užuolaidos dalimi. Nr.

14. Rankšluostis paimtas iš vonios kambario. Nr.

15. Iš vaikiškos lovytės paimta pagalvė ir pagalvės užvalkalas. Nr.

16. Pagalvės užvalkalas paimtas nuo lovos, maiÅ¡elį Nr. 0086830 su daiktais, saugomus Marijampolės AVPK VilkaviÅ¡kio rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. paketÄ su skaitmeninėmis laikmenomis (4 vnt. CD laikmenų) kartu su byla perduotÄ Kauno apygardos teismui, palikti saugoti kartu su byla. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Kauno apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                                      Albinas Antanaitis Teisėjai:                                                                                                                     Olegas Šibkovas                                                                                                                                                                                        Algerdas Urbšys