2021-01-20 Nr. AB-1296-3-61-3-01098-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-211-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01098-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Č. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Č. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja Č. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1SS-316-(7.5) ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos atstovo NŽT paduoto skundo: panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 49SJ-330(14.49.105.) bei įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą apie 1 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią Buivydiškių kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta K. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu.

2. Pareiškėja, pažymėdama ginčo faktines aplinkybes, nurodė, kad Buivydiškių apylinkės taryba 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu K. K. skyrė 1 ha asmeninio ūkio žemės Buivydiškių kaime, kuri vėliau buvo priskirta Vilniaus miestui. K. K. visą laiką naudojosi jam paskirta asmeninio ūkio žeme. Po jo mirties šia žeme iki šiol naudojasi pareiškėja. K. K. ne kartą kreipėsi į Buivydiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus rengusius matininkus dėl naudojamo asmeninio ūkio žemės klypo suformavimo rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir buvo įtrauktas į Buivydiškių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės, kuriems žemė buvo suteikta apylinkės tarybos sesijų sprendimais ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymais įteisinta ir leista parduoti, sąrašus. Tačiau suteiktos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės suformavimo ir perdavimo klausimas nebuvo iki galo išspręstas. Pareiškėja, būdama mirusio K. K. teisių perėmėja, remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsniu (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 6 dalimi ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis, kreipėsi į NŽT teritorinį skyrių, vėliau į NŽT su prašymu suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 1 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią Buivydiškių kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta K. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu. Skundžiamais sprendimais pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas.

3. Pareiškėja teigė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendime nurodytas Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. 528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ ir tuo sprendimu patvirtintas Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas) savaime nėra kliūtis tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsakovo išsakytas argumentas, kad teritorijoje, kurioje yra patvirtintas Detalusis planas, žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami, nepagrįstas jokia teisine norma. Atsakovo minima Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 385) 2.6 papunkčio antrosios pastraipos nuostata taip pat nėra kliūtis atsisakyti suprojektuoti sklypą.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad NŽT sprendimas buvo grindžiamas visiškai naujomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo minimi teritorinio skyriaus sprendime. Be to, iš NŽT sprendimo nėra aišku, kaip 0,1356 ha ploto žemės sklypo suformavimas ir perdavimas nuosavybėn paneigia pareiškėjos prašymą.

5. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu Plytinės kaime K. K. asmeniniam ūkiui buvo skirtas 1 ha žemės plotas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-294/2011 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. nuo 1995 m. kovo 16 d. iki 2010 m. vasario 22 d. bei pareiškėja iki dabar nepertraukiamai naudojasi 1368 kv. m asmenio ūkio žemės sklypu, esančiu Plytinės kaime, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje. NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė 2017 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 49VĮ-632-(14.49.2.), kuriuo, atsižvelgiant į pareiškėjos 2017 m. sausio 19 d. prašymą, nusprendė pareiškėjai išsimokėtinai parduoti 0,1356 ha ploto žemės sklypą (K. K. naudotą asmeninio ūkio žemę). Pažymėjo, kad prieš sklypo pardavimą pareiškėja nei sklypo ploto, nei ribų, ar vietos neginčijo. Pareiškėja su sutuoktiniu 2017 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,1368 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad, vertindamas galimybes atkurti nuosavybės teises, privalo atsižvelgti į Detalųjį planą bei jame numatytas teritorijos naudojimo aplinkybes. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 730 nurodė, kad minėtoje teritorijoje negalioja patvirtinti sprendiniai tik žemę grąžinant natūra. Nagrinėjamu atveju prašoma formuoti asmeninį ūkį.

8. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja įsigijo nuosavybėn visą K. K. naudotą asmeninio ūkio žemę ir nei pareiškėja, nei NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi dokumentų apie didesnį nei 0,1356 ha Vilniaus miesto teritorijoje K. K. valdytą asmeninio ūkio žemės sklypą. 2010 m. birželio 1 d. asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo–apžiūrėjimo aktas nėra asmeniniam ūkiui suteiktos žemės paženklinimą patvirtinantis dokumentas.

9. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl NŽT 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 1SS-316-(7.5) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 49SJ-330(14.49.105.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Vilniaus miesto skyrių suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 1 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią Buivydiškių kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta K. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu.

12. Teismas nustatė, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu K. K. asmeniniam ūkiui buvo skirtas 1 ha žemės plotas. Kaip nurodo pareiškėja, K. K. visą laiką naudojosi jam skirtu 1 ha sklypu. Po K. K. mirties, nuo 2010 m. vasario 22 d. sklypu naudojasi pareiškėja. Pareiškėja, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 15 straipsniu, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis, su 2018 m. spalio 24 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl 1 ha ploto asmeninio ūkio žemės, esančios Buivydiškių kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta K. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu, suformavimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 49SJ-330(14.49.105.) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja NŽT teritorinio skyriaus sprendimą apskundė NŽT, kuri 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1SS-316-(7.5) pareiškėjos skundo netenkino.

13. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja, kaip K. K. paveldėtoja, kartu su kitais asmenimis, su 2011 m. gegužės 5 d. patikslintu pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. nuo 1995 m. kovo 16 d. iki (duomenys neskelbtini) mirties bei Č. P. iki dabar, nepertraukiamai naudojasi 1 368 kv. m asmeninio ūkio žemės sklypu, esančiu Plytinės kaime, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėja nurodė, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu K. K. asmeniniam ūkiui buvo skirtas 1 ha žemės plotas, kuriuo visą laiką buvo naudojamasi, tačiau žemėtvarkos skyriuje nėra duomenų apie asmeniniam ūkiui paskirtos žemės vietą. Kadangi nebuvo išlikusių asmeninio ūkio naudojamų planų, o pareiškėja turinti tikslą išpirkti naudojamą asmeninio ūkio žemę, prašė teismo K. K. asmeniniam ūkiui paskirto žemės ploto ribas nustatyti pagal faktinį naudojimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-294/2011 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. nuo 1995 m. kovo 16 d. iki 2010 m. vasario 22 d. bei pareiškėja iki dabar nepertraukiamai naudojasi 1368 kv. m. asmenio ūkio žemės sklypu, esančiu Plytinės kaime, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-731 patvirtino K. K. asmeniniam ūkiui paskirto žemės sklypo, kuriuo naudojasi pareiškėja, ribas, plotą, nustatė kadastro duomenis. Atsižvelgiant į pareiškėjos 2017 m. sausio 19 d. prašymą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-632-(14.49.2.) nusprendė pareiškėjai parduoti išsimokėtinai 0,1356 ha ploto žemės sklypą. Pareiškėja su sutuoktiniu 2017 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,1356 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.

14. Teismas akcentavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jau yra įsigijusi nuosavybėn K. K. suteiktą jo naudotą 0,1356 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsigyto žemės sklypo ribos, plotas, kadastro duomenys buvo patvirtinti NŽT Vilniaus skyrius 2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-731. Duomenų (įrodymų), kad pareiškėja būtų ginčijusi K. K. asmeniniam ūkiui paskirto žemės sklypo, kuriuo vėliau naudojosi pareiškėja ir kuris galiausiai buvo parduotas pareiškėjai, ribas, plotą ar kt. duomenis, byloje nėra. Teismas sprendė, kad pareiškėja į atsakovą kreipėsi prašydama suformuoti ir registre įregistruoti tą patį sklypą, kurį nuosavybės teise jau valdo 2017 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, tiek NŽT teritorinis skyrius, tiek NŽT pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir suformuoti bei nekilnojamojo turto registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka K. K. 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu paskirtą ir pareiškėjos naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nei skunde NŽT, nei skunde teismui nebuvo nurodžiusi aplinkybių dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dėl ginčo sklypo įsigijimo.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėja nuosavybės teise nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. valdo teisės aktų nustatyta tvarka K. K. 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu paskirtą asmeninio ūkio žemės sklypą, kurio ribos, plotas, kadastriniai duomenys jau yra nustatyti, todėl pakartotinis reikalavimas suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka K. K. 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu paskirtą ir pareiškėjos naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, t. y. tą patį sklypą, pagrįstai įvertintas kaip neteisėtas. Pareiškėjos skunde teismui išdėstytas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis pareiškėja prašo tenkinti jos prašymą, nagrinėjamo ginčo kontekste, nėra aktualus. Pareiškėja galėtų kelti klausimą dėl ginčo sklypo suformavimo ir įregistravimo registre, tačiau tuo atveju, jei teisės aktų nustatyta tvarka K. K. 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu paskirtas ir pareiškėjos naudojamas apie 1 ha asmeninio ūkio žemės sklypas pareiškėjos nuosavybėn nebūtų perleistas kitu teisiniu pagrindu.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius, tiek NŽT išsamiai įvertino pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, skundų nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl netenkindami pareiškėjos reikalavimų priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kurių naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

18. Teismas, netenkinęs pagrindinių reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendime yra remiamasi aplinkybėmis ir argumentais, kurių nėra skundžiamame atsakovo sprendime. Byloje nebuvo ginčo dėl fakto, kad K. K. buvo skirtas 1 ha asmeninio ūkio žemės plotas.

21. Pareiškėja pažymi, kad teismo motyvacija yra abejotina, nurodant, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų ginčijusi K. K. asmeniniam ūkiui paskirto žemės sklypo, kuriuo vėliau naudojosi pareiškėja ir kuris galiausiai buvo parduotas pareiškėjai, ribas, plotą ar kt. Pareiškėjos teigimu, nėra aišku, kodėl ji turėjo ginčyti įsakymą, kuriuo jau buvo suteikta dalis asmeninio ūkio žemės, nes susidarytų situacija, kai NŽT atkuria ar parduoda tik dalį priklausančios žemės, tai asmuo turi skųsti tokius sprendimus, nes priešingu atveju bus laikoma, kad jis nebeteko turimos teisės į kitą jam priklausančią žemę.

22. Pareiškėja akcentavo, kad dėl skundžiamame sprendime išdėstytų argumentų, t. y. kokiais argumentais remdamasis atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, teismas nepasisakė, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Teismo sprendime akcentuotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimas net nebuvo paminėtas skundžiamame NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendime. Apie šį sprendimą pasisakė NŽT, tačiau nėra aišku, ką bendro šis teismo sprendimas turi su pareiškėjos prašymu. Atitinkamai teismas išėjo už nagrinėjamos bylos ribų ir rėmėsi argumentais, kurie nebuvo šios bylos dalykas.

23. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendime pasisakyta tik dėl konkretaus pareiškėjos naudoto asmeninio ūkio žemės sklypo ribų, o ne suteiktos asmeninio ūkio žemės sklypo ploto, kuris buvo ir yra aiškus iš rašytinių dokumentų ir dėl to nėra ginčo. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl likusio asmeninio ūkio žemės ploto suformavimo ir įsigijimo. Iš viso asmeniniam ūkiui buvo suteiktas 1 ha žemės plotas, todėl faktas dėl to, kad 0,1368 ha žemės pareiškėjai jau buvo suteikta anksčiau, yra reikšmingas tik tiek, kad ta dalimi turi būti sumažintas viso asmeninio ūkio žemės plotas. Teismas vadovavosi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta, kad K. K. buvo suteiktas tik 0,1368 kv. m ploto asmeninio ūkio žemės plotas, todėl iš esmės pasisakė tik dėl šios žemės sklypo ploto dalies.

24. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia analogiškais atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, akcentuodamas, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytą juridinį faktą, buvo pagrįstai suteiktas 0,1356 ha ploto žemės sklypas Plytinės kaime, tačiau teismas buvo nustatęs tik 0,1368 ha naudotiną asmeninio ūkio plotą Plytinės kaime, kuris po kadastrinių matavimų sumažėjo iki 0,1356 ha. Nėra kito teisinio pagrindo suteikti daugiau naudotinos asmeninio ūkio žemės Plytinės kaime, nors pareiškėja net ir neprašo šiame kaime formuoti asmeninio ūkio žemę (prašo Buivydiškių kaime).

26. Atsakovo teigimu, esminis argumentas, kuris eliminuoja bet kokią galimybę svarstyti dėl potencialaus asmeninio ūkio suteikimo – Detalusis planas. Teritorijose, kurios yra patvirtintos detaliaisiais planais, žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami. Ginčo teritorijoje negalioja patvirtinti sprendiniai tik žemę grąžinant natūra. Atsižvelgiant į teritorijoje galiojantį Detalųjį planą, ginčo teritorija laikytina valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nuosavybės teisių atkūrimas suteikiant asmeninį ūkį nėra galimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui.

28. Šiuo teisiniu reguliavimu nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę asmeniui įgyti iš valstybės žemės sklypą, skirtą asmeniniam ūkiui.

29. Pareiškėja savo teisę į asmeninio ūkio žemės sklypą grindžia Buivydiškių apylinkės deputatų tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu, kuriuo buvo suteiktas 1 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas jos tėvui K. K..

30. Byloje nėra duomenų, kad K. K. asmeninio ūkio žemės sklypas Buivydiškių kaime buvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projektu turėtoje žemės valdoje, ar buvo nustatytos jo ribos bei plotas konkrečioje vietoje.

31. Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo–apžiūrėjimo 2010 m. birželio 1 d. akte nurodyta, kad pagal dabartinį teritorinį paskirstymą žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, yra Vilniaus m. Pilaitės seniūnijos teritorijoje Buivydiškių kaime (b. l. 89–90).

32. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos reikalavimas suteikti asmeninio ūkio žemės sklypą Buivydiškių kaime neatitinka Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies sąlygos – žemės sklypo suteikimo teisėtumo sąlygos.

33. Byloje nustatyta, kad Buivydiškių apylinkės deputatų tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu 1 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas K. K. buvo suteiktas Plytinės kaime (priedo 811 pozicija, b. l. 86–88), o ne Buivydiškių kaime, kaip nurodo pareiškėja.

34. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-294/2011 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. (K. K.) nuo 1995 m. kovo 16 d. iki 2010 m. vasario 22 d. bei pareiškėja iki dabar, nepertraukiamai naudojasi 1 368 kv. m asmeninio ūkio žemės sklypu, esančiu Plytinės kaime, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

35. Teismo sprendime nurodoma, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės deputatų tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu pareiškėjui K. K. buvo skirtas 1 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Plytinės kaime. Pareiškėjui mirus jo turtą paveldėjo Č. P.. Šiuo metu skirti asmeninio ūkio žemės sklypai yra sumažėję dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso – į dalį žemės atkurtos nuosavybės teisės.

36. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodytas žemės sklypas Buivydiškių kaime nėra tas, kuris buvo suteiktas Buivydiškių apylinkės deputatų tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu K. K. Plytinės kaime.

37. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

38. Įsiteisėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimui, atsakovas privalėjo jį vykdyti taip, kaip jame nurodytą, ir įvykdęs jį realizavo pareiškėjos teisę į 1 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, suteiktą Plytinės kaime Buivydiškių apylinkės deputatų tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu, jos tėvui K. K..

39. Pareiškėja neturi teisės pretenduoti į likusią dalį suteikto žemės sklypo Plytinės kaime, nors Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu nustatė, kad asmeninio ūkio žemės sklypas yra mažesnis nei buvo suteiktas, kadangi Vilniaus miesto tarybai 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 patvirtinus Detalųjį planą ir jo nenuginčijus, toje teritorijoje žemėtvarkos projektu negali būti suformuotas asmeniniam ūkiui skirtas žemės sklypas.

40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, kuris taikomas ir vykdant žemės reformą miesto gyvenamosioms vietovėms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, 2.6 papunkčiu nustatyta, kad teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, taip pat žemės sklypus, kurie žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.).

41. Šioje teisės normoje nurodytomis išimtimis pareiškėja skundo negrindė, todėl vertinti ir pripažinti jas pareiškėjos naudai nėra pagrindo.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos Č. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Stasys Gagys Virginija Volskienė