6c54e77b-0795-49ea-8bb4-d77c1cb1d91d · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. eI-1227-790/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04224-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4; 5.7                                                                (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Violetos PetkeviÄienÄs ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovui adv.
Legislator headnote
AI generated6c54e77b-0795-49ea-8bb4-d77c1cb1d91d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å ie požymiai nÄra bÅ«dingi visiems statomiems objektams, todÄl skatina reklamos vartotojus domÄtis ir / ar pasirinkti bÅ«tent pareiÅ¡kÄjos parduodamus nekilnojamojo turto objektus. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu skelbime bÅ«tų pateikta tik informacija apie parduodamo nekilnojamojo turto objekto paskirtį, ar apskritai tik informacija apie parduodamÄ objektÄ , nekonkretizuojant jo savybių, tokia informacija Reklamos įstatymo prasme taip pat bÅ«tų laikoma reklama, kadangi vien fakto apie parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pavieÅ¡inimas, turint tikslÄ jį parduoti, gali bÅ«ti laikomas reklama Reklamos įstatymo prasme.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. eI-1227-790/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04224-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4; 5.7                                                                (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Violetos PetkeviÄienÄs ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovui adv.
Povilui Juzikiui,atsakovo atstovÄms Gintarei Å ukienei, Monikai Dumbrytei-OžiÅ«nienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) âKauno bÅ«staiâ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dÄl nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t Ä : I. PareiÅ¡kÄja UAB âKauno bÅ«staiâ kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau â Taryba) 2017 m. lapkriÄio 27 d. nutarimÄ Nr. 2S-10 âDÄl nekilnojamojo turto Palangoje reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimamsâ (toliau â ir skundžiamas nutarimas). Taryba skundžiamame nutarime nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjos iniciatyva ir interesais interneto svetainÄse www.aruodas.lt, www.skelbiu.lt, www.ntzemelapis.lt skleistos reklamos apie parduodamus butus, bÅ«stus dvibuÄiame name bei gyvenamÄ jį trijų kambarių namÄ , esanÄius Paliepgirių kel. 57B, Palangoje, buvo neteisingos ir galÄjo suklaidinti vartotojus bei paveikti jų ekonominį elgesį priimant sprendimus, susijusius su nekilnojamojo turto įgijimu, vykimu į nekilnojamojo turto vietÄ , informacijos apie vykdomÄ projektÄ paieÅ¡ka ir gavimu.
Taryba pripažino pareiÅ¡kÄjos nuo 2016 m. rugsÄjo 16 d. iki 2017 m. vasario 8 d. skleistas reklamas, susijusias su nekilnojamojo turto pardavimu, klaidinanÄiomis reklamomis, pažeidžianÄiomis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau â Reklamos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimus, ir už Å¡ių klaidinanÄių reklamų naudojimÄ nutarÄ skirti pareiÅ¡kÄjai 6 300 Eur baudÄ . PareiÅ¡kÄja nurodo, kad pažeidimas buvo padarytas dÄl techninÄs klaidos. Dvejuose internetiniuose portaluose paskelbtuose skelbimuose dÄl nekilnojamojo turto pardavimo vietoje žodžio âbÅ«stasâ buvo nurodytas žodis âbutasâ.
Klaida buvo pastebÄta 2016 m. lapkriÄio 25 d. ir iÅ¡taisyta be jokio Tarybos raginimo. PareiÅ¡kÄja nurodo, kad atsakovÄ atsakomybÄn patraukÄ netinkamÄ subjektÄ . Tarybai buvo pateikti duomenys, kad pareiÅ¡kÄja neturÄjo tikslo skelbti tokio pobÅ«džio skelbimo, situacija susiklostÄ dÄl vieno darbuotojo techninÄs klaidos. MinÄtas darbuotojas klaidÄ pripažino ir prisiÄmÄ atsakomybÄ už jÄ . PareiÅ¡kÄjos vertinimu, aplinkybÄ, kad atsakovÄ administracinÄn atsakomybÄn patraukÄ ne tÄ subjektÄ , sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ .PareiÅ¡kÄjos nuomone, atsakovÄ nepagrįstai vertina, kad bet kokia vieÅ¡oje erdvÄje pateikta informacija laikoma reklama, kaip jÄ apibrÄžia Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis.
IÅ¡ Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateikto reklamos apibrÄžimo matyti, kad pagrindinis reklamos požymis â skatinimas įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. PareiÅ¡kÄja nesiekÄ pateikti jokios informacijos, skatinanÄios įsigyti prekių (nekilnojamojo turto objektų), taÄiau siekÄ sudaryti vienkartinį sandorį ir parduoti individualius, o ne rūšinius požymius atitinkantį turtÄ , todÄl informacijÄ apie jį patalpino specialiai tam skirtose skelbimų, o ne reklamos, svetainÄse.
Kitaip tariant, pareiÅ¡kÄja nesiekÄ skatinti įsigyti nekilnojamojo turto objekto, bet siekÄ tik pateikti informacijÄ apie parduodamus objektus. PareiÅ¡kÄja teigia, kad atsakovÄ, vertindama pareiÅ¡kÄjos pateiktÄ informacijÄ apie nekilnojamojo turto objektų pardavimÄ , neatsižvelgÄ Ä¯ nekilnojamojo turto rinkos ypatumus ir teisinį reglamentavimÄ , ir nepagrįstai vertino, kad pareiÅ¡kÄja suklaidino vartotojus. PareiÅ¡kÄjos nuomone, paprastai pirkÄjas iki nekilnojamojo turto sandorio sudarymo apžiÅ«ri bent keletÄ patalpų, teiraujasi informacijos telefonu, veda derybas dÄl nekilnojamojo turto įsigijimo sÄ lygų, ir tai yra įprasta praktika, kuri nÄra laikoma klaidinanÄia reklama.
TodÄl nÄra pagrindo teigti, kad vartotojams buvo padarytas poveikis vien todÄl, kad jie paskambino telefonu ir pasiteiravo informacijos, taip pat dÄl Å¡ios priežasties nÄra pagrindo skirti beveik maksimaliÄ teisÄs aktuose nustatytÄ baudÄ pareiÅ¡kÄjai. PareiÅ¡kÄja pažymi, kad Taryba painioja statinio ir žemÄs sklypo paskirties keitimÄ su galimybe pastate įrengti atskiras gyvenamÄ sias patalpas, nesusijusias su sveÄių namų veikla, t. y. formuoti butus, nekeiÄiant nei žemÄs sklypo, nei statinio paskirties.
Tyrimo metu pareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad egzistuoja hipotetinÄ galimybÄ parduodamose poilsio patalpose formuoti butus. PrieÅ¡ingai, nei akcentuojama Tarybos nutarime, pareiÅ¡kÄja niekada neteigÄ, kad ji ketina pakeisti žemÄs sklypo ir statinio paskirtį į gyvenamÄ jÄ ir suformuoti butus. Nepaisant to, Taryba vertino galimybÄ pakeisti statinio ir žemÄs sklypo paskirtį ir bÅ«tent dÄl Å¡ių aplinkybių pateikÄ paklausimus Palangos miesto savivaldybÄs administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Taigi, Taryba tyrÄ ne tas aplinkybes, kurias turÄjo tirti ir kurias turÄjo nustatyti.PareiÅ¡kÄjos nuomone, atsakovÄs argumentai dÄl bÅ«sto sÄ vokos tapatinimo tik su gyvenamosios paskirties patalpomis yra nepagrįsti. PareiÅ¡kÄja, įvertinusi teisÄs aktų nuostatas, reglamentuojanÄias bÅ«sto sÄ vokÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad žodis âbÅ«stasâ gali bÅ«ti suprantamas ir kaip gyvenamosios paskirties, ir kaip negyvenamosios paskirties patalpos.PareiÅ¡kÄjos vertinimu, atsakovÄ nepagrįstai nurodo, kad vartotojai, vietoje gyvenamosios paskirties patalpų (butų) įsigijÄ pareiÅ¡kÄjos parduodamas poilsio patalpas, susidurs su finansiniais ir gyvenimo kokybÄs praradimais.
PareiÅ¡kÄja teigia, kad nekilnojamojo daikto pirkimo â pardavimo sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodoma parduodamų patalpų paskirtis, todÄl net jeigu pokalbio ir patalpų apžiÅ«ros metu pirkÄjui nebÅ«tų pateikta Å¡i informacija, sudarydamas notarinį sandorį jis bus informuotas apie perkamo nekilnojamojo turto paskirtį, todÄl, pareiÅ¡kÄjos nuomone, situacija, kai pirkÄjai, nepageidaujantys įsigyti poilsio paskirties patalpų, jas įgis, yra teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai neįmanoma. PareiÅ¡kÄja teigia, kad Tarybos tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai.
Skundžiamame nutarime nÄra pateikta jokių argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima manyti, kad potencialiems pirkÄjams buvo padaryta didelÄ Å¾ala, jame taip pat nÄra nurodyta jokių argumentų apie konkreÄiÄ vartotojams padarytÄ Å¾alÄ ar bent tikÄtinai sukeltÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kÄja teigia, kad atsakovÄ nepagrįstai skyrÄ jai baudÄ , kuri yra gerokai didesnÄ, negu Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas vidurkis. Paskirta bauda neatitinka pažeidimo pavojingumo, kadangi žala yra nustatyta tik deklaratyviais argumentais, nesant duomenų apie galimai sukeltÄ Å¾alÄ ir duomenų, kad bent vienas asmuo, pasiteiravÄs ir sužinojÄs, kad vietoje butų parduodamos poilsio paskirties patalpos, atsisakÄ sudaryti sandorį.
                                                                    II. AtsakovÄ Taryba atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsakovÄ nurodo, kad pareiÅ¡kÄja nepagrįstai teigia, jog nesiekÄ esminio reklamos požymio â skatinti įsigyti nekilnojamojo turto objektų, ir tik pateikÄ informacijÄ apie parduodamus objektus. InternetinÄse svetainÄse skleistoje informacijoje apie vykdomÄ nekilnojamojo turto projektÄ buvo nurodoma ne tik konkreti informacija apie siÅ«lomÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ (plotas, aukÅ¡tas, kambarių skaiÄius ir pan.), taÄiau nurodomi ir vystomo projekto privalumai, t. y. informacija, daranti objektÄ labiau patraukliu ir labiau vertingu dÄl tam tikrų objekto savybių (objektas netoli Palangos, statomi namai turÄs individualiÄ Å¡ilumos apskaitÄ , miesto vandentiekį bei kanalizacijÄ ).
Å ie požymiai nÄra bÅ«dingi visiems statomiems objektams, todÄl skatina reklamos vartotojus domÄtis ir / ar pasirinkti bÅ«tent pareiÅ¡kÄjos parduodamus nekilnojamojo turto objektus. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu skelbime bÅ«tų pateikta tik informacija apie parduodamo nekilnojamojo turto objekto paskirtį, ar apskritai tik informacija apie parduodamÄ objektÄ , nekonkretizuojant jo savybių, tokia informacija Reklamos įstatymo prasme taip pat bÅ«tų laikoma reklama, kadangi vien fakto apie parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pavieÅ¡inimas, turint tikslÄ jį parduoti, gali bÅ«ti laikomas reklama Reklamos įstatymo prasme.
Anot atsakovÄs, esminis dalykas, lemiantis reklamos neteisingumÄ nagrinÄjamu atveju, yra tai, kad priklausomai nuo to, ar nekilnojamasis turtas yra gyvenamosios paskirties (butas, namas), ar negyvenamosios paskirties, vartotojai gali susidurti su įvairiomis pasekmÄmis, kylanÄiomis dÄl skirtingo gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų naudojimo teisinio reglamentavimo ir dÄl to patirti finansinių, gyvenimo kokybÄs ir kitokius praradimus. Tai, kad teisÄs aktuose sveÄių namai apibrÄžiami kaip pastatas, kuriame galima teikti apgyvendinimo paslaugas, nereiÅ¡kia, kad jie dÄl skirtingo reglamentavimo ir skirtingų kokybinių reikalavimų gali bÅ«ti prilyginami gyvenamosios paskirties pastatams.PareiÅ¡kÄja nepagrįstai nurodo, kad nekilnojamasis daiktas nÄra prekÄ ar paslauga, ir jo pardavimas neturÄtų bÅ«ti tapatinamas su prekių pardavimu.
Reklamos įstatyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad skleidžiama informacija apie nekilnojamÄ jį turtÄ yra reklama. Be to, Lietuvos Respublikos nesÄ Å¾iningos konkurencinÄs veiklos vartotojams draudimo įstatyme produktas taip pat apibrÄžtas kaip, be kita ko, nekilnojamasis daiktas, o Konkurencijos įstatyme prekÄ apibrÄžiama kaip kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas. Atsižvelgiant į tai, atsakovei nekyla abejonių, kad nekilnojamasis turtas Reklamos įstatymo ir kitų Tarybos taikomų įstatymų prasme laikomas preke.
PrieÅ¡ingai negu teigia pareiÅ¡kÄja, skundžiamame nutarime atsakovÄ Ä¯vertino, kaip pareiÅ¡kÄja siekÄ paveikti vartotojų elgesį. Poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui nustatymas nereikalauja įrodyti fakto, kad reklamos paveiktas vartotojas priÄmÄ konkretų sprendimÄ ir įsigijo prekÄ. Pakanka nustatyti klaidinimo ir jo poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybÄ. NagrinÄjamu atveju vartotojas yra suklaidinamas jau tuo momentu, kai gavÄs pradinÄ neteisingÄ informacijÄ , ieÅ¡ko papildomos informacijos apie projektÄ , skambina telefonu, vyksta apžiÅ«rÄti objekto ir atlieka kitus veiksmus, susijusius su pareiÅ¡kÄjos parduodamu nekilnojamojo turto objektu.
AtsakovÄ, remdamasi Palangos miesto savivaldybÄs administracijos pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, atkreipia dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjos statomuose pastatuose, esanÄiuose Paliepgirių g. 57B, Palangoje, negali bÅ«ti formuojamos gyvenamosios patalpos â butai, nekeiÄiant pagrindinÄs pastatų paskirties â sveÄių namų. Be to, žemÄs sklypas, kuriame pareiÅ¡kÄja parduoda nekilnojamÄ jį turtÄ , patenka į teritorijÄ , kuriai dÄl padidinto triukÅ¡mo lygio taikomi apribojimai ir kurioje galima tik trumpalaikio apgyvendinimo statyba, todÄl žemÄs sklypo paskirties taip pat nÄra galimybÄs pakeisti.AtsakovÄ pažymi, kad remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Taryba neprivalo įrodinÄti įtariamų pažeidÄjų kaltÄs, kadangi įrodžius, kad reklama klaidina ar gali klaidinti ir kad Å«kio subjektas yra klaidinanÄios reklamos davÄjas, reklamos davÄjo kaltÄ preziumuojama.
AplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjos skelbtuose skelbimuose yra neva padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, nepaneigia pareiÅ¡kÄjos atsakomybÄs už klaidinanÄios reklamos skleidimÄ , kadangi, kaip nurodo pati pareiÅ¡kÄja, klaida iÅ¡taisyta tik daugiau negu po 2 mÄn. nuo klaidinanÄios reklamos skelbimo pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄja tokį ilgÄ laikotarpį nepastebÄjo klaidos, atsakovei kyla abejonių, ar klaida buvo atsitiktinÄ. PareiÅ¡kÄjos neatleidžia nuo atsakomybÄs ir tai, kad atsakomybÄ už neva padarytÄ klaidÄ prisiÄmÄ pareiÅ¡kÄjos darbuotoja, kadangi pareiÅ¡kÄja pripažino, jog yra skleistos informacijos davÄja, be to, įgaliojimus veikti pareiÅ¡kÄjos vardu turinÄios darbuotojos veiksmai laikomi pareiÅ¡kÄjos veiksmais.
AtsakovÄ nesutinka su pareiÅ¡kÄjos teiginiu, kad skundžiamame nutarime nenustatyta aplinkybių apie konkreÄiam vartotojui padarytÄ ar bent tikÄtinai sukeltÄ Å¾alÄ . Vartotojai gali patirti praradimų dÄl skirtingo gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų naudojimo teisinio reglamentavimo, be to, vartotojai galÄjo patirti žalÄ dÄl to, kad dÄl klaidinanÄios reklamos gaiÅ¡o laikÄ , domÄdamiesi projektu (skambino pareiÅ¡kÄjai, vyko apžiÅ«rÄti objektus).AtsakovÄ tyrimo metu nenustatÄ pareiÅ¡kÄjos atsakomybÄ sunkinanÄių arba lengvinanÄių aplinkybių, todÄl baudos dydis paskirtas atsižvelgiant į pažeidimo trukmÄ ir mastÄ .
III. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjos atstovas ir atsakovÄs atstovÄs palaikÄ procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ ir iÅ¡ esmÄs rÄmÄsi procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. IV. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundžiamu nutarimu Taryba pripažino pareiÅ¡kÄjos nuo 2016 m. rugsÄjo 16 d. iki 2017 m. vasario 8 d. interneto svetainÄse www.aruodas.lt, www.skelbiu.lt, www.ntzemelapis.lt skleistas reklamas apie parduodamus butus, bÅ«stus dvibuÄiame name bei gyvenamÄ jį trijų kambarių namÄ , esanÄius Paliepgirių kel. 57B, Palangoje, klaidinanÄiomis reklamomis, pažeidžianÄiomis Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus bei už klaidinanÄių reklamų naudojimÄ skyrÄ pareiÅ¡kÄjai 6 300 Eur baudÄ (1 t., b. l. 43-60).
PareiÅ¡kÄja nesutinka, kad skleista informacija skundžiamu nutarimu buvo pripažinta klaidinanÄia reklama, taigi, byloje kyla ginÄas dÄl skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisÄtumo.Skundžiamas nutarimas buvo priimtas Tarybai pradÄjus pažeidimo tyrimÄ pagal gautÄ NacionalinÄs nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos 2016 m. lapkriÄio 29 d. praneÅ¡imÄ dÄl internetinÄse svetainÄse pateiktuose skelbimuose pareiÅ¡kÄjos pateikiamos reklamos apie nekilnojamojo turto objektus (3 t., b. l. 243-247).
Prie praneÅ¡imo buvo pridÄti internetinÄse svetainÄse patalpinti skelbimai apie parduodamus butus ir antstolÄs 2016 m. lapkriÄio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti internetinÄse svetainÄse patalpinti skelbimai (3 t., b. l. 248-265). Taryba tyrimo metu nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja įkÄlÄ tris skelbimus į internetines svetaines 2016 m. rugsÄjo 16, 17 d. ir lapkriÄio 9 d., kurie buvo skelbiami iki 2017 m. vasario 8 d. Viename iÅ¡ jų buvo nurodoma, kad vartotojai gali įsigyti atitinkamo ploto butÄ dvibuÄiame name, nurodyta detalesnÄ informacija apie patalpas, vizualizacijos ir kt. (žr. pvz., 3 t., b. l. 250).
Kitame skelbime buvo pateikiamas pasiÅ«lymas įsigyti atitinkamo ploto bÅ«stÄ dvibuÄiame name, detalizuota informacija apie patalpas, pateiktos vizualizacijos ir kt. (žr. pvz., Tarybos 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. sausio 12 d., 2017 m. sausio 16 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. vasario 6 d. faktinių aplinkybių užfiksavimo protokolus, 3 t., b. l. 151-217). TreÄiame skelbime vartotojams buvo siÅ«loma įsigyti gyvenamÄ jį namÄ (žr. pvz., Tarybos 2017 m. liepos 13 d. faktinių aplinkybių užfiksavimo protokolÄ , 3 t., b. l. 233-239). Taryba skundžiamu nutarimu pripažino minÄtus skelbimus klaidinanÄiomis reklamomis, konstatavusi, kad pareiÅ¡kÄja neįrodÄ, jog vartotojams buvo parduodamos gyvenamosios paskirties patalpos.
Kaip nustatÄ Taryba, pagal Palangos miesto savivaldybÄs administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. iÅ¡duotÄ pritarimÄ statinio projektui, pareiÅ¡kÄjai buvo suteikta teisÄ statyti statinius, kurių paskirtis â sveÄių namai (negyvenamosios paskirties pastatai, vieÅ¡buÄių). Be to, Taryba nustatÄ, kad Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kÄjos statomos patalpos užregistruotos kaip nebaigta statyba su poilsio paskirties priklausiniais. Taryba nurodÄ, kad pagal teisÄs aktus sveÄių namai ir poilsio paskirties pastatai priskiriami negyvenamosios paskirties patalpoms ir skirti trumpam apgyvendinimui.
Taryba rÄmÄsi ir tuo, kad Palangos miesto savivaldybÄs administracija ir ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jÄ informavo, jog statomuose pastatuose gyvenamosios patalpos (butai) nekeiÄiant pagrindinÄs sveÄių namų paskirties, negali bÅ«ti formuojamos. Taryba sprendÄ, kad vertintos reklamos neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisingumo kriterijaus, kadangi vartotojai pagrįstai galÄjo tikÄtis, kad jie įsigis gyvenamosios paskirties nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. turtÄ , kuriame galÄs nuolat gyventi, taÄiau faktiÅ¡kai vartotojai galÄjo įsigyti negyvenamosios paskirties patalpas.
IÅ¡ pareiÅ¡kÄjos skundo matyti, kad ji nesutinka, jog Taryba skelbimus pripažino reklama. Teismas atmeta tokius pareiÅ¡kÄjos teiginius kaip nepagrįstus. Reklamos sÄ voka iÅ¡dÄstyta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, pagal kuriÄ reklama suprantama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonÄmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens Å«kine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimÄ , turtinių teisių ir įsipareigojimų perÄmimÄ .
Kaip yra nurodÄs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, prekių bei paslaugų reklama â nesvarbu, ar Å¡i veikla yra atlygintina, ar ne â visuomet yra tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis (pvz., 2005 m. rugsÄjo 29 d. nutarimas). NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄja neginÄija, kad aptariamuose skelbimuose skleista informacija buvo susijusi su jos Å«kine komercine veikla, taÄiau teigia, kad bendrovÄ nesiekÄ skatinti įsigyti nekilnojamojo turto objektų.
TaÄiau toks pareiÅ¡kÄjos teiginys aiÅ¡kiai neatitinka skelbimų turinio ir jų paskelbimo bÅ«do. Skelbimai buvo patalpinti specializuotuose internetiniuose puslapiuose, kuriuose skelbiama bÅ«tent apie parduodamas prekes, vartotojai turi galimybÄ atlikti parduodamų prekių paieÅ¡kÄ . Kaip matyti iÅ¡ publikuotų skelbimų turinio, juose vartotojai buvo tiesiogiai kvieÄiami pasinaudoti pasiÅ«lymu ir įsigyti atitinkamus nekilnojamojo turto objektus. Skelbimuose buvo nurodomi siÅ«lomų įsigyti objektų privalumai, patrauklus savybių apraÅ¡ymas, patrauklios vizualizacijos, nurodyta kontaktinÄ pareiÅ¡kÄjos informacija, taigi, skelbimais buvo akivaizdžiai siekiama, jog vartotojai susidomÄtų siÅ«lomais objektais, juos įsigytų, atitinkamai, pareiÅ¡kÄja, užsiimanti objektų statyba, juos parduotų.
Taigi, skelbimuose buvo aiÅ¡kiai siÅ«loma arba, kitaip tariant, skatinama įsigyti objektus. Visos Å¡ios aplinkybÄs paneigia pareiÅ¡kÄjos teiginius, kad skelbimuose skleista informacija ji nesiekÄ skatinti įsigyti nekilnojamojo turto objektų. Reklamos įstatyme įtvirtintas reklamos apibrÄžimas aiÅ¡kiai nurodo, kad reklama gali skatinti įsigyti ir nekilnojamÄ jį turtÄ , taigi, pareiÅ¡kÄjos teiginiai, kad ji siekÄ sudaryti vienkartinį sandorį parduodama nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris negali bÅ«ti tapatinamas su prekių ar paslaugų teikimu, nepaneigia skleistos informacijos pripažinimo reklama pagrįstumo.
PareiÅ¡kÄja nesutinka su skundžiamu nutarimu, teigdama, kad dvejuose internetiniuose puslapiuose paskelbtuose skelbimuose vietoje žodžio âbÅ«stasâ buvo nurodytas žodis âbutasâ dÄl techninÄs darbuotojos klaidos, kuri buvo iÅ¡taisyta, todÄl, pareiÅ¡kÄjos vertinimu, atsakovÄ atsakomybÄn patraukÄ netinkamÄ subjektÄ . DÄl Å¡ių argumentų teismas pažymi, kad tai, jog skelbimuose vÄliau buvo vartojamas žodis âbÅ«stasâ, nekeiÄia skelbimų klaidinanÄio pobÅ«džio (apie tai teismas pasisakys žemiau), todÄl nepriklausomai, ar buvo vartojamas žodis âbutasâ ar âbÅ«stasâ, skleista informacija atsakovÄs pagrįstai buvo pripažinta klaidinanÄia reklama.
Kalbant apie atsakomybÄs pagal Reklamos įstatymÄ subjektÄ , už Å¡iame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanÄios reklamos naudojimÄ atsako reklamos davÄjas (Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), kuris suprantamas kaip asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Taryba tyrimo metu nustatÄ, kad nagrinÄjami skelbimai buvo skleidžiami pareiÅ¡kÄjos iniciatyva ir interesais, Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtina tai, kad skelbimai internetiniuose puslapiuose buvo talpinami pagal UAB âDiginet LTUâ su pareiÅ¡kÄja sudarytÄ paslaugų sutartį (1 t., b. l. 578-580, 593-595).
PareiÅ¡kÄjos darbuotojos (pardavimų vadovÄs D. G.) veiksmai skelbiant informacijÄ internetinÄse svetainÄse buvo atliekami pareiÅ¡kÄjos vardu ir jos interesais, todÄl atsakovÄ pagrįstai atsakomybÄ pagal Reklamos įstatymÄ taikÄ pareiÅ¡kÄjai kaip subjektui, atitinkanÄiam reklamos davÄjo požymius, o ne jos darbuotojui. Taigi, Taryba neturÄjo pagrindo, remdamasi minÄtos darbuotojos pareiÅ¡kimu, jog yra asmeniÅ¡kai atsakinga už informacijos pateikimÄ internetinÄms svetainÄms (1 t., b. l. 690), atsakomybÄ taikyti ne pareiÅ¡kÄjai, o Å¡iai darbuotojai.
Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad klaidinanti reklama â reklama, kuri bet kokiu bÅ«du, įskaitant ir jos pateikimo bÅ«dÄ , klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dÄl savo klaidinanÄio pobÅ«džio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dÄl Å¡ių priežasÄių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybÄms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia naudoti klaidinanÄiÄ reklamÄ . Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, iÅ¡samumo ir pateikimo kriterijus.
Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davÄjas negali pagrįsti Å¡ių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumÄ pagrindžianÄių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvienÄ konkretų atvejį. Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonÄ apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumÄ , reklamos iÅ¡samumÄ ir reklamos pateikimo bÅ«dÄ ar formÄ ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikÄtis iÅ¡ vidutinio vartotojo.NagrinÄjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovÄ pagrįstai įvertino, jog aptariamuose skelbimuose pareiÅ¡kÄja nekilnojamojo turto objektus reklamavo kaip gyvenamosios paskirties.
Tai ypaÄ aiÅ¡kiai matoma pirmajame ir treÄiajame skelbimuose (pagal teismo sprendimo 25 punkte nurodytÄ eiliÅ¡kumÄ ), kuriuose buvo siÅ«lomi įsigyti butai ir gyvenamasis namas. Teismo vertinimu, vidutinis vartotojas tokius objektus suvokia kaip gyventi skirtus statinius. Taip jie suvokiami ir teisÄs aktuose, reglamentuojanÄiuose statybÄ (statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 âGyvenamieji pastataiâ, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.13, 4.16 punktai, statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 âVienbuÄiai ir dvibuÄiai gyvenamieji pastataiâ, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d.
įsakymu Nr. D1-338) bei statinių klasifikavimÄ ir nekilnojamųjų daiktų formavimÄ (statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 âStatinių klasifikavimasâ, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 4 priedas). Teismo manymu, atsakovÄ pagrįstai vertino, kad antrajame skelbime siÅ«lyti įsigyti bÅ«stai vidutinių vartotojų taip pat buvo suvokiami kaip gyventi skirti statiniai.
Skelbimai apie Å¡iuos objektus interneto svetainÄje www.aruodas.lt buvo skelbiami skiltyje apie parduodamus butus, be to, buvo nurodyta, kad bÅ«stai yra dvibuÄiame name, galiausiai, nurodyta data, nuo kada bÅ«stas bus tinkamas apgyvendinimui. IÅ¡ Å¡ios informacijos visumos vartotojas neabejotinai turÄjo suvokti, kad skelbiama apie bÅ«tent gyventi skirto statinio pardavimÄ . Taryba skundžiamame nutarime nustatÄ, kad statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 âGyvenamieji pastataiâ, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d.
įsakymu Nr. 705, 4.11 punkte bÅ«stas suvokiamas kaip vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui ar Å¡eimai gyventi. Be to, Taryba skundžiamame nutarime iÅ¡analizavo ir bendrinÄ Å¾odžio âbÅ«stasâ reikÅ¡mÄ, pateiktÄ DabartinÄs lietuvių kalbos žodyne, kur nurodyta, kad bÅ«stas â tai namai, butas, pastogÄ. Nors negali bÅ«ti paneigiama, kad kai kurie pareiÅ¡kÄjo įvardyti teisÄs aktai sÄ vokos âbÅ«stasâ nesieja vien su gyvenamÄ ja paskirtimi, vis dÄlto nagrinÄjamam klausimui svarbu tai, kad vidutiniai vartotojai, susipažinÄ su pareiÅ¡kÄjo skleistos informacijos visuma (kaip minÄta, apie parduodamÄ bÅ«stÄ buvo skelbiama skiltyje apie parduodamus butus, nurodyta, kad bÅ«stas yra dvibuÄiame name bei nurodoma, nuo kada bÅ«stas bus tinkamas apgyvendinimui), šį žodį neabejotinai susiejo su gyvenamÄ ja paskirtimi.  Statinio paskirtis â vieÅ¡ajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonÄms gyventi, Å«kinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalis).
Å ie privalomieji reikalavimai nustatomi bÅ«tent atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipÄ ) ir jame planuojamÄ veiklÄ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 âStatinių klasifikavimasâ, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 5.1 punktas pastatus pagal jų paskirtį iÅ¡skiria į dvi grupes: gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Prie gyvenamųjų priskiriami ir, be kita ko, vieno ar dviejų butų pastatai.
Tuo tarpu prie negyvenamųjų pastatų priskiriami vieÅ¡buÄių paskirties pastatai â trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (vieÅ¡buÄiai, moteliai ir sveÄių namai), poilsio paskirties pastatai â tarp jų poilsio namai, kiti poilsio pastatai. Taigi, Å¡iems pastatams normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatyti skirtingi privalomieji reikalavimai. Antai, vienbuÄių ir dvibuÄių gyvenamųjų namų esminiai statinių, sklypo tvarkymo, namo paskirties, saugos, galimybÄs patekti į statinį, apsaugos nuo triukÅ¡mo, energetiniai, namo inžinerinių sistemų, namo priklausinių reikalavimai detaliai įtvirtinti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 âVienbuÄiai ir dvibuÄiai gyvenamieji pastataiâ, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d.
įsakymu Nr. D1-338, taÄiau jie vieÅ¡buÄių, poilsio paskirties pastatams nÄra taikomi. Skirtingi reikalavimai gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statiniams nustatyti ir įvairiuose kituose statybÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose. Pavyzdžiui, statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 âGatvÄs ir vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai. Bendrieji reikalavimaiâ, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, gyvenamosios paskirties ir vieÅ¡buÄių paskirties pastatams nustatyti skirtingi automobilių stovÄjimo vietų reikalavimai.
Kad gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties (sveÄių namai) patalpų infrastruktÅ«rai taikomi nevienodi reikalavimai, patvirtino ir Palangos miesto savivaldybÄs administracija 2017 m. kovo 20 d. raÅ¡te (3 t., b. l. 137). Taigi, į numatomÄ pastato paskirtį, taikomus Å¡iai paskirÄiai reikalavimus atsižvelgiama jau statybos proceso metu (nekilnojamojo daikto sukÅ«rimo metu), o nustatyta pastato paskirtis suponuoja jo naudotojų pareigÄ naudoti statinį (jo patalpas) pagal Å¡iÄ paskirtį, iÅ¡skyrus VyriausybÄs nustatytus atvejus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). PastebÄtina, kad pagal VyriausybÄs 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintÄ Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraÅ¡Ä , gyvenamosios paskirties patalpose numatyta galimybÄ vykdyti siauresnÄs apimties ekonominÄ veiklÄ , nei vieÅ¡buÄių ar poilsio paskirties patalpose.
Visi Å¡ie argumentai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinio naudojimo paskirtis yra vienas iÅ¡ svarbiausių nekilnojamÄ jį daiktÄ apibÅ«dinanÄių požymių, nulemianÄių esmines jo savybes ir veiklos jame galimybes. Kadangi pareiÅ¡kÄja nekilnojamojo turto objektus reklamavo kaip gyvenamosios paskirties, jai pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ kilo pareiga pagrįsti Å¡ių teiginių teisingumÄ reklamos naudojimo metu. TaÄiau teismas vertina, kad pareiÅ¡kÄja nei tyrimo Taryboje, nei teisminio bylos nagrinÄjimo metu to nepadarÄ.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad žemÄs sklypo, kuriame yra reklamuojami objektai, paskirtis kita, naudojimo bÅ«das â rekreacinÄs teritorijos (3 t., b. l. 45-46). Nekilnojamojo turto registre žemÄs sklypui įregistruota aerodromo apsaugos zona ir aerodromo sanitarinÄs apsaugos zona. Remiantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1992 m. gegužÄs 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 17 punktu, aerodromo sanitarinÄ apsaugos zona nustatoma atsižvelgiant į triukÅ¡mo lygį, o joje draudžiama statyti gyvenamuosius namus.
IÅ¡ Palangos miesto savivaldybÄs administracijos 2017 m. kovo 20 d. raÅ¡te (3 t., b. l. 137) nurodytų aplinkybių matyti, kad žemÄs sklypas patenka į Palangos miesto bendrajame plane ir Tarptautinio Palangos oro uosto detaliajame plane, patvirtintame Palangos miesto savivaldybÄs tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 36, nustatytÄ âCâ zonÄ , kurioje gyvenamųjų namų statyba negalima. Palangos miesto savivaldybÄs taryba 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T2-32 patvirtino žemÄs sklypo detalųjį planÄ , pagal kurio sprendinius galima vieÅ¡buÄio tipo (vieÅ¡buÄių paskirties) pastatų statyba.
Palangos miesto savivaldybÄs administracija 2015 m. gruodžio 30 d. iÅ¡davÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui â sveÄių namų statybos projektui, pagal kurį suteikta teisÄ statyti sveÄių namus (negyvenamosios paskirties pastatai; vieÅ¡buÄių) (3 t., b. l. 47-48). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiÅ¡kÄjo statomi pastatai reklamos publikavimo metu buvo įregistruoti kaip nebaigti statyti pastatai â poilsio namai, kurių pagrindinÄ naudojimo paskirtis â poilsio, t. y. negyvenamosios paskirties pastatai (3 t., b. l. 112-122).
IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kÄja reklamos naudojimo metu negalÄjo pasiÅ«lyti įsigyti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų (butų, gyvenamojo namo), kadangi ji tokių objektų nestatÄ ir neturÄjo teisÄs jų statyti. PareiÅ¡kÄjos siÅ«lomi įsigyti objektai, kaip minÄta, buvo negyvenamosios paskirties. PareiÅ¡kÄjos teiginiai, kad egzistuoja hipotetinÄ galimybÄ parduodamose poilsio patalpose formuoti butus, vertintini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo konstatuoti skundžiamo nutarimo nepagrįstumo.
Visų pirma, esminÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄja negali pagrįsti, jog reklamos naudojimo metu ji galÄjo pasiÅ«lyti įsigyti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų (butų, gyvenamojo namo). Reklamos vertinimui kaip klaidinanÄios svarbu tai, kad siÅ«loma įsigyti prekÄ reklamos naudojimo metu faktiÅ¡kai neturi tų savybių, apie kurias skelbiama vartotojams, taigi, tai, kad prekÄ neapibrÄžtu ateityje momentu hipotetiÅ¡kai galÄtų įgyti reklamuojamas savybes, nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybÄ.
PareiÅ¡kÄja nepagrindÄ, kad ji reklamos naudojimo metu buvo kreipusis į kompetentingas institucijas dÄl gyvenamosios paskirties objektų (butų, gyvenamųjų namų) suformavimo, kad buvo atlikta tokia procedÅ«ra ir kad pareiÅ¡kÄja reklamos naudojimo metu faktiÅ¡kai, o ne hipotetiÅ¡kai, galÄjo vartotojams pasiÅ«lyti įsigyti gyvenamosios paskirties objektų (butų, gyvenamųjų namų). Antra vertus, Palangos miesto savivaldybÄs administracija 2017 m. balandžio 24 d. raÅ¡te (3 t., b. l. 144) aiÅ¡kiai nurodÄ, kad kadangi nagrinÄjamas sklypas patenka į oro uosto âCâ zonÄ (dÄl ekvivalentinio triukÅ¡mo), kurioje yra padidintas triukÅ¡mo lygis, dÄl ko gyvenamųjų pastatų (tame tarpe ir gyvenamųjų patalpų â butų) statyba ir eksploatavimas negalimi, statomuose pastatuose negali bÅ«ti formuojamos gyvenamosios patalpos butai, nekeiÄiant pagrindinÄs pastatų paskirties â sveÄių namai.
Tuo tarpu, kaip nurodyta jau minÄtame Palangos miesto savivaldybÄs administracijos 2017 m. kovo 20 d. raÅ¡te, pakeisti raÅ¡ytiniame pritarime statinio projektui numatytÄ statinių paskirtį â sveÄių namai į gyvenamosios paskirties (vieno ir dviejų butų pastatai) negalima, kadangi tai prieÅ¡tarautų galiojanÄiam žemÄs sklypo planui ir nustatytos âCâ zonos reglamentams. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kÄja, Taryba tyrimo metu įvertino pareiÅ¡kÄjos akcentuojamÄ hipotetinÄ galimybÄ statomuose pastatuose įrengti gyvenamÄ sias patalpas (butus) ir jÄ Ä¯rodymais paneigÄ.Teismas sutinka su Tarybos vertinimu, kad reklamoje pateikta neteisinga informacija apie parduodamus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektus buvo klaidinanÄio pobÅ«džio, kadangi galÄjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį.
Kaip minÄta, klaidinanti reklama yra tokia, kuri klaidina arba gali suklaidinti vartotojus, ir kuri dÄl savo klaidinanÄio pobÅ«džio gali paveikti jų ekonominį elgesį. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ekonominis elgesys â reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susijÄ su prekių ar paslaugų įsigijimu, Å«kine komercine, finansine ar profesine veikla. IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, kad tam, jog reklama bÅ«tų pripažinta klaidinanÄia, nebÅ«tina, jog vartotojas priimtų sprendimÄ Ä¯sigyti reklamuotų prekių, patirtų žalÄ , pakanka galimybÄs paveikti vartotojų sprendimus ar veiksmus, susijusius su prekių įsigijimu.
Taigi, kaip pagrįstai nurodo Taryba, net jei vartotojas ir nenusipirko prekÄs, tai nereiÅ¡kia, kad jo ekonominis elgesys nebuvo paveiktas. Kaip minÄta, vienas iÅ¡ svarbiausių nekilnojamÄ jį daiktÄ apibÅ«dinanÄių požymių, nulemianÄių esmines jo savybes ir veiklos jame galimybes, yra Å¡io daikto paskirtis. TodÄl nagrinÄjamu atveju teismas sutinka su Tarybos vertinimu, kad reklamos vartotojai (pagal vidutinio vartotojo standartÄ ), sužinojÄ apie parduodamus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektus, galÄjo priimti sprendimus domÄtis paskelbta reklama, skambinti pareiÅ¡kÄjo įgaliotam asmeniui, tartis dÄl objektų apžiÅ«ros, turto įsigijimo bei kt., nors tokių sprendimų nebÅ«tų priÄmÄ ir objektu apskritai nebÅ«tų susidomÄjÄ, jeigu jiems bÅ«tų buvusi pateikta teisinga informacija, kad parduodami negyvenamosios paskirties objektai.
Tai, kad, pareiÅ¡kÄjos teigimu, paprastai pirkÄjas iki nekilnojamojo turto sandorio sudarymo apžiÅ«ri bent keletÄ patalpų, teiraujasi informacijos telefonu, veda derybas dÄl nekilnojamojo turto įsigijimo sÄ lygų, savaime neeliminuoja, kad tokius veiksmus pirkÄjas atlieka nebÅ«damas suklaidintas neteisingos reklamos. PareiÅ¡kÄja pateikÄ Ä¯rodymus, kad tik sudarant preliminariÄ sias sutartis pirkÄjams buvo nurodoma (raÅ¡tu sutartyje) tikroji parduodamo turto paskirtis, tuo tarpu jokių įrodymų, kad neteisinga informacija apie objektų paskirtį buvo patikslinama kiekvienam potencialiam pirkÄjui jau iÅ¡ karto iÅ¡reiÅ¡kus susidomÄjimÄ , nepateikÄ.
Taigi, dÄl netikslios informacijos reklamoje vartotojų ekonominis elgesys galÄjo bÅ«ti paveiktas, o tai pakankama sÄ lyga reklamÄ pripažinti klaidinanÄia.  Galiausiai, pareiÅ¡kÄjas kelia klausimÄ dÄl paskirtos baudos dydžio. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už draudimo naudoti klaidinanÄiÄ reklamÄ pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriama nuo 289 iki 8 688 Eur bauda. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į Å¡io straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes, pažeidimo pobÅ«dį, pažeidimo trukmÄ ir mastÄ .
NagrinÄjamu atveju Taryba vertino, kad atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nÄra, o baudos dydį (6 300 Eur) parinko įvertinusi pažeidimo pobÅ«dį, labai ilgÄ jo trukmÄ (reklama buvo skleidžiama beveik 5 mÄnesius), pažeidimo vidutinį mastÄ (reklamÄ peržiÅ«rÄjo virÅ¡ 40 tÅ«kst. vartotojų). Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu sankcijos individualizavimu. Nors pareiÅ¡kÄjos atstovas teismo posÄdyje teigÄ, kad turÄtų bÅ«ti nustatytos atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, kadangi pareiÅ¡kÄja bendradarbiavo su Taryba, tyrimo metu nutraukÄ reklamÄ , su Å¡iais pareiÅ¡kÄjos atstovo argumentais teismas nesutinka.
Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalį atsakomybÄ lengvinanÄiomis aplinkybÄmis laikoma tai, kad reklaminÄs veiklos subjektas, padarÄs Å¡iame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimÄ , savo noru užkirto keliÄ Å¾alingiems pažeidimo padariniams, pripažino padarÄs pažeidimÄ , padÄjo priežiÅ«ros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . NagrinÄjamu atveju Taryba skundžiamame nutarime, remdamasi administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkriÄio 17 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A1-930/2005) pagrindÄ, kad tai, jog reklamos davÄjas nutraukÄ pažeidimÄ iki tyrimo pradÄjimo, savaime nelaikytina atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe.
Tai, kad pareiÅ¡kÄjas teikÄ reikiamÄ informacijÄ Tarybai tyrimo metu, pagrįstai neįvertinta kaip padÄjimas tyrimo metu. Tokia iÅ¡vada taip pat grindžiama administracinių teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-2818/2012 ir joje nurodyta praktika). Å iuo atveju pareiÅ¡kÄja nei Tarybos tyrimo, nei teisminio bylos nagrinÄjimo metu nepripažino padariusi pažeidimÄ , be to, pažeidimÄ padarÄ Tarybos 2015 metais jau bÅ«dama įspÄta dÄl skleidžiamos klaidinanÄios reklamos (Å¡i aplinkybÄ matoma iÅ¡ Tarybos 2015 m. kovo 20 d. raÅ¡to, 3 t., b. l. 280-282).
Taigi, Taryba, įvertinusi Å¡ių aplinkybių visumÄ , pagrįstai sprendÄ skirti pareiÅ¡kÄjai didesnÄ nei sankcijoje numatytas vidurkis baudos dydį, kurio teismas neturi pagrindo vertinti kaip neadekvataus ar neproporcingo padarytam pažeidimui, ypaÄ Ä¯vertinus pateiktus duomenis apie pelningÄ pareiÅ¡kÄjos veiklÄ 2015-2016 metais (3 t., b. l. 100). DÄl iÅ¡dÄstytų argumentų teismas sprendžia, kad atsakovÄs skundžiamas nutarimas, kuriuo pareiÅ¡kÄjai paskirta bauda už draudimo naudoti klaidinanÄiÄ reklamÄ pažeidimÄ , pagrįstas ir teisÄtas, priimtas tinkamai iÅ¡tyrus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir teisingai pritaikius Reklamos įstatymo ir kitų teisÄs aktų nuostatas.
Kadangi teismas nenustatÄ pagrindų panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ , pareiÅ¡kÄjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjos UAB âKauno bÅ«staiâ skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjai                                                                                           Marius Bajoras Violeta PetkeviÄienÄ Ernestas Spruogis