6c546f40-ee8c-46d1-a9c2-e73f6d8f5f96 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1-922/2020 Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00420-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.2.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.7. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 1 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Rasai Osinskienei, J. I., Liubovei Chaleckienei, Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorams Kostui Vinerskui, Reginai Juškevičienei, kaltinamosios J. J. gynėjams advokatams G.

M. ir L. K., nukentėjusiajam V. J., jo atstovui advokato padėjėjui S. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ ja bylÄ , kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., dirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį. Teismas n u s t a t ė: J. J. kaltinama tuo, kad 2014 m. lapkričio 01 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) r. kelio (duomenys neskelbtini) km, vairuodama savo automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 101 p. reikalavimus, t. y., nesilaikydama visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, keisdama važiavimo kryptį, t. y., sukdama į kairėje kelio pusėje esančiÄ poilsio aikÅ¡telę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio (nepraleido) ta pačia kryptimi važiuojančiam ir jos automobilį lenkiančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), priklausančiam ir vairuojamam J.

V., sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį lenkiančio automobilio judėjimui, susidÅ«rė su Å¡iuo automobiliu, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota automobilio (duomenys neskelbtini) keleivė K. J., g. (duomenys neskelbtini)m., kuri 2014-11-04 dėl sužalojimų ligoninėje mirė, automobilio (duomenys neskelbtini) keleiviui V. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl deÅ¡inio peties ir deÅ¡inio klubo sumuÅ¡imo, pavirÅ¡inių odos nubrozdinimų, t. y., kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 5 d.

Kaltinamoji J. J. savo kaltės nepripažino, parodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini) Visa tai įvyko už (duomenys neskelbtini) pravažiavus geležinkelio pervaÅ¾Ä , kur yra posÅ«kis į (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ais stovėjimo aikÅ¡telę kairėje kelio pusėje. Ji vairavo automobilį. Nebeprisimena, kodėl jie nusprendė sukti į antrÄ jį įvažiavimÄ . Atrodė, kad taip patogiau. Ne pirmÄ kartÄ važiavo pro ten, atrodė, kad bus patogiau įvažiuoti ir greitį dar labiau sumažinti iki to antro įvažiavimo, todėl jau stabdydama prieÅ¡ aikÅ¡telę nusprendė, kad įvažiuos į antrÄ Ä¯važiavimÄ .

Nuo (duomenys neskelbtini), pravažiavus visÄ miestelį, kai jau buvo galima, greitį padidino iki leistino 90 km/h, o kai privažiavo tÄ sankryÅ¾Ä , pravažiavus iÅ¡siÅ¡akojimÄ , pradėjo mažinti greitį, stabdyti, rodyti posÅ«kį, rikiavosi prie skiriamosios linijos ir apsižiÅ«rėjusi, kad niekas nelenkia, kad iÅ¡ paskos važiuojančios maÅ¡inos taip pat mažina greitį, pradėjo manevrÄ . Sustabdė iki minimalaus greičio. Kai padarė posÅ«kį ir atsisuko į aikÅ¡telę įvažiuoti, tada jau buvo smÅ«gis.

VisÄ tÄ laikÄ Å¾vilgčiojo į veidrodėlius. Ji nematė, kad jÄ ruoÅ¡tųsi kas nors lenkti. IÅ¡ paskos ji matė mažiausiai 2 maÅ¡inas, nematė automobilio, kuri juos smÅ«giavo. Kai ji padarė posÅ«kį, ji jau nesisukinėjo ir į Å¡onus nežiÅ«rėjo - žiÅ«rėjo į priekį, nes jai reikėjo įvažiuoti į aikÅ¡telę. Ji nematė į jÄ atsitrenkusio automobilio, todėl negali pasakyti, ar jis stabdė. Dabar, kai pagalvoja, tai gal tas automobilis ir galėjo juos apvažiuoti, nes ji jau buvo beveik įvažiavusi į aikÅ¡telę.

Jos automobilio priekis turėjo bÅ«ti jau įvažiavęs į aikÅ¡telę. Jei jis jai smÅ«giavo į galinę automobilio dalį, tai jau ta kelio dalis, iÅ¡ kurios ji iÅ¡važiavo, buvo laisva. Jeigu jis bÅ«tų laiku sureagavęs, jis tikriausiai turėjo galimybę pasukti į deÅ¡inę. PosÅ«kio signalÄ Ä¯jungė dar prieÅ¡ poilsio aikÅ¡telės ženklÄ , o kai pamatė poilsio aikÅ¡telės ženklÄ , tada pradėjo stabdyti ir vis žvilgčiojo į veidrodėlius, matė, kad jokių kliūčių nėra, įsitikino, kad iÅ¡ paskos važiuojančios maÅ¡inos nežada jos lenkti, mažina greitį.

Buvo privažiavusi prie aÅ¡inės linijos. Atlikdama posÅ«kį nebuvo sustojusi, tik maksimaliai pristabdžiusi, labai lėtai pradėjo sukti, viskas buvo ramu, nieko nematė ir prieÅ¡ patį smÅ«gį nematė (duomenys neskelbtini) automobilio. Kaltinamosios parodymai užfiksuoti Patikrinimo vietos protokole, foto lentelėjėje, schemoje (t. b.2, b.l. 112-120). Nukentėjusysis V. J. parodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)ų, važiavo (duomenys neskelbtini) keliu, tas kelias jiems žinomas, nes jo tėvai gyvena ir dažnai juo važinėdavo.

Eismas buvo intensyvus, daug maÅ¡inų. PrieÅ¡ (duomenys neskelbtini) su žmona buvo nutarę, kad sustos už (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje, nes pas juos maÅ¡inoje buvo dukra, Å¡uo, todėl buvo nusprendę sustoti, kad Å¡uo palakstytų. Privažiavę (duomenys neskelbtini), sumažino greitį, pervažiavo pervaÅ¾Ä , tada greitį padidino iki leistino greičio. Ten, kur yra iÅ¡siÅ¡akojimas į (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), žinodami, kad greitai suks, mažino greitį ir ruošėsi manevro atlikimui.

Dukra miegojo, Å¡uo buvo ant maÅ¡inos palangės. Visi maÅ¡inoje buvo prisisegę saugos diržus. Priekyje jų maÅ¡inų nebuvo, tik atsimena, kad buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje juostoje labai toli maÅ¡ina ir ji netrukdė daryti manevro. Privažiuodami aikÅ¡telę mažino greitį, nieko nejautė ir nematė, kad kažkas bÅ«tų negerai. Jis pamena, kad prieÅ¡ patį manevrÄ , kai jau buvo prisirikiavę prie punktyrinės linijos, lyg tokiu periferiniu žvilgsniu atsisuko pažiÅ«rėti į vaikÄ , Å¡unį, kÄ jie daro, tai lyg viena Å¡viesi maÅ¡ina iÅ¡ maÅ¡inų kolonos buvo persirikiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , bet ji grįžo atgal.

TÄ maÅ¡inÄ pastebėjo, kai dar buvo neprivažiavę aikÅ¡telės, tai vyko ne aikÅ¡telės perimetre. Jų greitis buvo minimalus, beveik kaip stovinčios maÅ¡inos. Tada žmona suko į aikÅ¡telę, jų maÅ¡ina stovėjo jau skersai kelio, nes jis jau matė konteinerius, miÅ¡kÄ , tvorÄ . Jie nedvejojo, žinojo, kad suks į tÄ aikÅ¡telę, į antrÄ Ä¯važiavimÄ . Ir kada jau įsukinėjo į aikÅ¡telę, kai jis sukosi į dukrÄ , kad jÄ prikelti, pamatė, kad link jų atvažiuoja maÅ¡ina juoda, spėjo pamatyti, kad tai buvo (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo prie pat, kai jÄ pamatė ir ji nerodė posÅ«kio, arba jis buvo tuo metu užsisukęs, bet tuo metu, kai jį pamatė, lemputė lyg tai nedegė.

Tada bandė stverti vaikÄ , nesuvokė, kas bus, bet iÅ¡ instinkto ar kaip, nežino, ir tuo metu viskas. Liudytojas R. T. parodė, kad jis važiavo iÅ¡ paskos kaltinamosios maÅ¡inos, MaÅ¡ina važiuodama anksti pradėjo lėtinti, už jo buvo daug maÅ¡inų, gal 10. Ji iÅ¡ anksto pradėjo rodyti posÅ«kį, matyt, dar svarstė, ar pasukt į aikÅ¡telę, nes pirmÄ Ä¯važiavimÄ pravažiavo ir suko į antrÄ . Ir kada jau pradėjo sukt, jis dar atsisuko į veidrodį pažiÅ«rėt, ar kelias laisvas, nes situacija buvo pavojinga.

IÅ¡ priekio nebuvo nieko, kelias buvo tuščias, bet maÅ¡ina suko lėtai. Å iuo atveju vairuotoja buvo truputį pasislinkusi, jau matėsi, kad suks, jau buvo aiÅ¡kus manevras, kad tikrai suks Å¡iuo momentu. Ji jau buvo pavažiavusi, kad jis galėjo jai pro Å¡onÄ pravažiuot, bet jis nusprendė palaukt, kol ji užbaigs manevrÄ . Jis dar kartÄ pažiÅ«rėjo per veidrodėlį. Kažkokia balta maÅ¡ina iÅ¡ galo iÅ¡suko į prieÅ¡inę juostÄ ir norėjo lenkti, bet pamatė, kad posÅ«kį daro kita maÅ¡ina, ji grįžo į eilę.

Tuo metu prieÅ¡ jį sukanti maÅ¡ina jau buvo iÅ¡lindusi ir suko. Sukančioji į kairę visada rodė posÅ«kį, visada jis buvo įjungtas, jis nebuvo iÅ¡junginėjamas, nes manevras nebuvo užbaigtas. Paskui, trumpai, vos tik žvilgtelėjo, pamatė važiuojant kažkokiÄ juodÄ maÅ¡inÄ , kuri ir trenkėsi į sunkančios maÅ¡inos galÄ . Kuriuo momentu atsirado juoda maÅ¡ina, nežino, ir iÅ¡ kur ji atsirado, ar ji iÅ¡ toli atvažiavo, ar iÅ¡ eilės, tuo metu nematė. Kolona važiavo tokiu greičiu, kokiu važiavo ta nukentėjusi maÅ¡ina.

Tuo keliu visi iki atsiÅ¡akojimo maždaug važiavo 100- 90km/h. Paskui, kai jau įvažiavo į tÄ iÅ¡siÅ¡akojimÄ , (duomenys neskelbtini) po truputį pradėjo palaipsniui lėtinti, rodyti iÅ¡ anksto posÅ«kį, bet dar važiavo. Jis tÄ keliÄ Å¾ino, todėl žinodamas, kad ten yra aikÅ¡telė, pagalvojo, kad ta maÅ¡ina suks į tÄ aikÅ¡telę. Nuo tos baltos maÅ¡inos, kuri norėjo lenkti, jį skyrė kokios 8-10 maÅ¡inų. Juoda maÅ¡ina važiavo greitai, nes jei bÅ«tų lėtai važiavusi, tai bÅ«tų spėjusi sustabdyti.

Juoda maÅ¡ina atsitrenkė į užpakalinę (duomenys neskelbtini) dalį. (duomenys neskelbtini) jau buvo persirikiavusi, skersai buvo, ji buvo beveik užsisukusi, bet dar buvo ant kelio. Ji jau turėjo važiavimo kryptį, važiavo, o kai į jÄ atsitrenkė, nulėkė į griovį. Tarpas tarp jo ir (duomenys neskelbtini)buvo toks, kad ta juodoji maÅ¡ina galėjo laisvai manevruot ir galėjo iÅ¡sukt. Jis nežino, ar jis stabdė, bet važiavo greitai. Visks vyko taip greitai, kad nematė, ar juodas automobilis rodė posÅ«kį.

Kelias buvo sausas, graži diena, visi ramiai važiavo. Kolona buvo pakankamai ilga, o už tos baltos, kuri buvo gale, ar dar buvo maÅ¡inų, jam nesimatė. Intervalas tarp maÅ¡inų buvo normalus, saugus, per daug nepriartėję. Liudytojo parodymai užfiksuoti Patikrinimo vietos protokole, foto lentelėjėje, schemoje (t. b. l. 166-173). Liudytoja I. V. parodė, kad lapkričio 1-Ä jÄ važiavo keliu, buvo daug maÅ¡inų. Ji sėdėjo maÅ¡inos gale už savo vyro. Su jais vyko trys jų vaikai. Vyras lenkė kolonÄ maÅ¡inų, oro sÄ lygos buvo geros- Å¡vietė saulė.

Tuo metu ir darant lenkimo manevrÄ kliūčių jokių nesimatė- jiems tiesiog keliÄ užkirto kita maÅ¡ina. Kai pradėjo lenkti, tai ten jau nebuvo vienpusis eismas. Kurioj tiksliai vietoj pradėjo lenkti, kokiam tiksliai kelio ruože, pasakyt negali, nes jai tai nėra gerai žinomas kelias, bet žino, kad tai buvo punktyrinė linija, leidžianti lenkti, nes ir kelias buvo tuščias, ir nebuvo iÅ¡tisinės ar dvigubos iÅ¡tisinės. Kokiu momentu pasivijo kolonÄ , negali pasakyt, Kurį laikÄ vyras dar važiavo paskui kolonÄ ir lenkti pradėjo, kai jau buvo galima ir kelias buvo Å¡varus iÅ¡ tos pusės, kai jau buvo ta punktyrinė linija, tada jis pradėjo lenkimo manevrÄ .

Ji matė, kad priekyje jų yra iÅ¡lindusi, statmenai stovinti maÅ¡ina ir vyras pradėjo stabdyti. Skersai stovintį automobilį pamatė, kai jis jau buvo jų kelio pusėje. Kada jį pamatė, pasakyti tiksliai negali, nes tai buvo sekundžių reikalas. Kiek buvo maÅ¡inų kolonoje, pasakyti negali. Jų automobilis įsirėžė kitai maÅ¡inai į galÄ ties galiniu ratu, kai Å¡is buvo beveik baigęs manevrÄ . Kuriuo momentu (duomenys neskelbtini) pradėjo rodyti posÅ«kį, ir ar ji rodėl posÅ«kį, atsakyti negali, nes tai nebuvo jos koncentracijos objektas - pamačiau automobilį skersai kelio, jai pirmiausiai rÅ«pėjo jos vaikai.

Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi Å¡iuo metu visko gerai neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu I. V. parodė, kad 2014-11-01 apie 12.40 val. buvusio eismo įvykio metu ji sėdėjo savo vyro vairuojamam automobilyje (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės. Toje kelio atkarpoje vyras lenkė kelis automobilius. Jis įsitikino, kad jų automobilio niekas nelenkia, matydamas, kad priekyje važiuojančioje kolonoje nė viena transporto priemonė nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, įsitikinęs, kad prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje apie trijų kilometrų nuotolyje nėra jokių transporto priemonių kliūčių, kurios galėtų sutrukdyti saugų lenkimo manevrÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , vykdydamas lenkimo manevrÄ .

Kelio matomumas ir situacija buvo visiÅ¡kai palanki saugiam aplenkimo manevrui įvykdyti ir saugiai grįžti į savo judėjimo juostÄ . LenkimÄ vyras vykdė nevirÅ¡ydamas leistino 90 km/h greičio. Baigiant lenkimÄ , ji pastebėjo, kad viena iÅ¡ lenkiamų automaÅ¡inų ėmė artėti prie aÅ¡inės linijos, susidarė įspÅ«dis, kad ruoÅ¡iasi daryti kairio posÅ«kio manevrÄ . Vyras į tai sureagavo, pristabdydamas automobilį. Priekyje važiavusios automaÅ¡inos vairuotojas, matyt, pastebėjęs, kad jos vyras vykdo lenkimÄ , pasitraukė nuo aÅ¡inės linijos ir grįžo į savo judėjimo juostÄ .

Artėjant prie Å¡io lenkiamo automobilio, ji netikėtai pamatė, kad iÅ¡ už Å¡io automobilio priekio, kirsdamas aÅ¡inę linijÄ , į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , taip pat ir jos vyro judėjimo juostÄ , įvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini). Buvo akivaizdu, kad Å¡io automobilio vairuotojas jų automobilio nemato ir nepraleis, jo tikslas buvo kuo greičiau įsukti į poilsio aikÅ¡telę. Situacija rodė, kad jų judėjimo juosta užkirsta ir susidÅ«rimas neiÅ¡vengimas. Jos vyras, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, bandė automobilį stabdyti ir manevruoti į deÅ¡inę, tai ji suprato, nes jÄ bloÅ¡kė į priekį ir į Å¡onÄ .

SusidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko, nes atstumas iki susidÅ«rimo vietos buvo per mažas, nesuveikė nei stabdžiai, nei posÅ«kio mechanizmas. SusidÅ«rimas įvyko jų judėjimo juostoje prie įvažiavimo į poilsio aikÅ¡telę (t. 1, b. l. 137-138). Papildomai aplausta teismo posėdyje liudytoja parodė, kad nežino, kiek kolonoje buvo maÅ¡inų, negali pasakyti, ar kolona stabdė. Ji buvo lėtesnė už juos, bet judanti. KolonÄ jie lenkė 90km/h greičiu. Mano, kad prieÅ¡ smÅ«gį buvo stabdoma.

Lenkiant, iki susidÅ«rimo, priekyje ji matė keliÄ . Tas automobilis iÅ¡Å¡oko staiga. Kai (duomenys neskelbtini) staiga iÅ¡Å¡oko, vyras stabdė. Liudytojas J. V. parodė, kad važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pravažiavo (duomenys neskelbtini), leidžiamoje vietoje esant punktyrinei linijai ir visiems pozityviems požymiams, kad gali atlikti lenkimo manevrÄ , pradėjo lenkimo manevrÄ ir įvyko eismo įvykis. Užfiksavo, kad jis lenkė 7 maÅ¡inas. Kuriuo momentu prisivijo kolonÄ , tiksliai neatsimena.

Tuo metu nebuvo lenkiančių kolonos. Prisivijęs kolonÄ jis nusprendė lenkti, nes matė labai toli, kad kelias labai tiesus, labai gerai matomas ir visiÅ¡kai tuščias, kad saugu lenkti. Nei metrų, nei sekundžių tikslumu negali pasakyti, nes čia ekspertizės gal daugiau iÅ¡vados tÄ nusako. Jam tai buvo staigi akimirka, netikėta. Buvo pastotas kelias, bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Jis tuo momentu pamatė, kad (duomenys neskelbtini) daro judesį ir bandė stabdyt. Dėl techninių maÅ¡inos parametrų jis pasakyti negali, ar spėjo suveikt stabdžiai pilnai, ar spėjo susisukt vairas į priekį, bet trajektorija parodo, kad jis bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo darydamas manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę.

Jam nukentėjusi maÅ¡ina tikrai nestovėjo prieÅ¡ akis, jis tikrai į jÄ nevažiavo tiesiai. Tuo momentu, kai staiga netikėtai iÅ¡Å¡oko, užkirto jam keliÄ , jis bandė imtis veiksmų - darė maksimaliai tai, kÄ galėjo. Ekspertizė patvirtino, kad jis fiziÅ¡kai negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Važiavo leistinu apie 90 km/h, greičiu. Tie, kurie prieÅ¡ jį buvo, nerodė jokių požymių, kad ar stabdo, ar kažkÄ ruoÅ¡iasi daryt, jie tiesiog lėtai važiavo ir įvertint, kad galės sėkmingai baigt manevrÄ , jam laiko užteko.

Nepamena, ar jis nuėmė kojÄ nuo pėdalo, ar pati koja atÅ¡oko, bet bandė stabdyt tikrai ir suko vairÄ , o ar stabdžiaia pilnai suveikė, jis negali pasakyt. Jis nuriedėjo ir sustojo Å¡alikelėj. Kolonoje buvo lyg vienas automobilis, ar iÅ¡ karto už Toyotos, ar toliau, kuris lyg bandė artėt prie aÅ¡inės linijos, bet ta maÅ¡ina sugrįžo atgal į vietÄ . Jam pasirodė, kad tai buvo savitarpio supratimo momentas -žmogus jį pamatė ir leido jam saugiai pabaigti lenkimo manevrÄ , kÄ jis ir padarė.

PosÅ«kio signalÄ buvo įjungęs. Pats (duomenys neskelbtini) manevras ir pasirodymas jo juostoje jam buvo staigus ir netikėtas, jos tikrai nebuvo prie aÅ¡inės linijos. Stovintis (duomenys neskelbtini) automobilis nė vienu momentu nebuvo-pats sukimo manevras buvo staigus, netikėtas. Papildomai aplaustas teismo posėdyje parodė, kad jis nematė sukančios maÅ¡inos - ji iÅ¡Å¡oko staiga ir netikėtai. Nori, kad teismas vadovautųsi praeito karto parodymais, nes tada jis gana tiksliai pasakė. Liudytojas G. K. parodė, kad važiavo 3 ar 4 kolonoje, bet jį prieÅ¡ įvykį aplenkė sidabrinė (duomenys neskelbtini), todėl jis sulėtino greitį ir pasitraukė į truputėlį kelkraÅ¡tį, nes jau matė, kad posÅ«kį rodo (duomenys neskelbtini).

Susidarė maÅ¡inų sangrÅ«da, suprato, kad (duomenys neskelbtini) tarp jo ir prieÅ¡ jį važiuojančios maÅ¡inos tarpe netilps, tai jis truputėlį į kelkraÅ¡tį pasitraukė, kad įleistų (duomenys neskelbtini) atgal į kolonÄ , kai iÅ¡ karto pralėkė (duomenys neskelbtini)ir ties juo pamatė, kai užsidegė stabdžių žibintai. Per Å¡oninį savo langÄ jis matė ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). SmÅ«gio jis nematė, kadangi jam maišė priekyje važiuojančios maÅ¡inos, tačiau matė, kaip pirmas automobilis (duomenys neskelbtini) ketina sukti į kairę posÅ«kį, dėl ko pats pradėjo stabdyti.

Jis dar pats norėjau lenkti, bet pamatė, kad čia sangrÅ«da ir kad posÅ«kis įjungtas, iÅ¡kart pasitraukė, o pamatęs lenkiančiÄ (duomenys neskelbtini), dar labiau pasitraukė. Už jo buvo dar minimum 2 automobiliai- (duomenys neskelbtini) raudonas, kitų nepamena. Kai jį lenkė (duomenys neskelbtini), nežino, kokiu greičiu jis važiavo. Tuo metu, kai pats norėjo lenkt, važiavo gal kokiu 80 km/h. Tarp maÅ¡inų kolonoje buvo tarpai. MaÅ¡inos prie (duomenys neskelbtini) buvo arti viena kitos, tačiau tarp jo ir kitos maÅ¡inos buvo didesnis tarpas, nes jis įleido dar (duomenys neskelbtini).

Jis kolonoje buvo ketvirtas, o kai aplenkė (duomenys neskelbtini), tapo penktas. Koks buvo (duomenys neskelbtini) greitis, negali pasakyti, bet labai greitai važiavo. IÅ¡tisinės linijos tame ruože jau nebuvo. Kaip vairuotojas (duomenys neskelbtini) lenkimÄ vertina blogai, nesupranta, kaip galima taip važiuot. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2014-11-01 apie 13.00 val., tiksliau laiko nurodyti negali, jis važiavo, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi.

Važiuojant prieš jį buvo keletas automobilių. Tada per kairės pusės durelių galinio matymo veidrodėlį jis pamatė, kad iš paskos jo važiavęs sidabrinės spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio neįsidėmėjo, įjungė kairiojo posūkio rodiklį, jis suprato, kad šis ruošiasi lenkti, pamatė, kaip tas automobilis išvažiavo į kairę ir pradėjo lenkti jo automobilį, tada vėl jis pasižiūrėjo į priekį ir pamatė, kad priekyje jo važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, pamatė, kad įsijungė stabdžių žibintai, tada jis pasitraukė truputį į dešinę stabdydamas, kad staigiai stabdant automobilis „(duomenys neskelbtini)“ neatsitrenktų į jo automobilį, ir tuo pat metu pamatė, kad priekyje važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini) yra įjungęs kairės pusės posūkio rodiklį.

Automobilis (duomenys neskelbtini) pradėjo grįžinėti atgal į deÅ¡inę eismo juostÄ , kai tuo metu pro jo automobilį ir automobilį (duomenys neskelbtini)“ pravažiavo juodos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), o ar automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo tiesiai, ar jau suko į kairę, jis neįsidėmėjo, tik aiÅ¡kiai matė, kad tuo metu automobilis „(duomenys neskelbtini) tikrai nebuvo skersai kelio, o buvo tiesiai arba labai nežymiai pasisukęs į kairę. SmÅ«gio jis nematė, tik pastebėjo dulkių, nuolaužų debesį, pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini) važiuojantį tiesiai ir į deÅ¡inę, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kai pamatė, buvo į jį deÅ¡iniu Å¡onu ir kairiu Å¡onu čiuožė į kairį kelkraÅ¡tį, buvo pakilusi deÅ¡inė pusė, bet automobilis neapvirto, sustojo Å¡alikelėje priekiu į asfaltÄ .

Tarp jo automobilio iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo trys automobiliai, įskaitant ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Šie automobiliai stabdė ir buvo vienas nuo kito mažais atstumais, kokiais, jis negali tiksliai nurodyti, mano, kad bendrai jo automobilis nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ , kai pastebėjo šio automobilio posūkio rodiklį ir stabdė, kiti automobiliai stabdė ir pro jį pravažiavo lenkdamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, buvo apie 20 metrų atstumu.

Ar automobilis „(duomenys neskelbtini) tuo metu stovėjo, ar važiavo, jis negali nurodyti, bet jeigu ir važiavo, tai labai lėtai, nes visi automobiliai stabdė, stabdė ir jis, nes buvo aišku, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ suks, todėl visi stabdė, o automobilis „(duomenys neskelbtini) žibintus ir iš karto priekyje buvo smūgis, dulkių debesis. Paskui jo automobilį važiavo taip pat keletas automobilių, bet iš kur išvažiavo į kairę kelio pusę automobilis „(duomenys neskelbtini)“, jis nematė, šį jis pastebėjo tik tada, kai šis pravažiavo pro jo automobilį ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

Automobilio (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas kalbėjo, kad kaltas tik jo greitis. Tiksliau jis nurodyti negali, bet kai jo automobilį ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“ aplenkė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tai nuo to momento iki kol sustojo, jau nedideliu greičiu pats jis nuvažiavo ne daugiau kaip 10 metrų, tiksliau nurodyti negali. Kokiu greičiu jis važiavo, pralenkiant automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ jo automobilį, nurodyti negali (t. 1, b. l. 148-150).

Liudytojo parodymai užfiksuoti Patikrinimo vietos protokole, foto lentelėjėje, schemoje (t. b. l. 151-155). Liudytoja L. K. parodė, kad jau blankiai viskÄ pamena, bet labiausiai įstrigo vyro žodžiai, kad tuoj kažkas bus. Pakėlus galvÄ , nes sėdėjo už vyro galinėje sėdynėje, matė Å¡viesaus automobilio jų automobilio lenkimo baigiamÄ manevrÄ . Vyras truputėlį pasitraukė į Å¡alikelę ir tuo momentu prieÅ¡ akis atsirado Å¡viesus automobilis, sukantis į kairę, per kiek maÅ¡inų, nepamena, ir skriejantis (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris trenkiasi į galÄ maÅ¡inos, kuri jau buvo beužbaigianti sukimo manevrÄ .

Jai pasirodė, kad jis važiavo tikrai labai dideliu greičiu. Nematė, kokiu greičiu važiavo vyras. Kad nukentėjęs automobilis ketino sukt, ji nematė, jį pamatė tada, kai jisai buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje kelio pusėj, kai jis jau darė manevrÄ . Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad 2014-11-01 apie 13.00 val., tiksliau laiko nurodyti negali, ji važiavo vyro G. K. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi, sėdėjo ant galinės sėdynės kairėje už vairuotojo.

Kelio priekyje ji nestebėjo, buvo nuleidusi akis žemyn. Kai iÅ¡girdo vyrÄ sakant, kad tuoj kažkas bus, tada ji pakėlė akis ir pasižiÅ«rėjo į priekį, pamatė, kad priekyje jų važiavusių automobilių dega stabdžių žibintai. Tada ji pamatė dar toliau priekyje pilkos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo įjungęs kairį posÅ«kio rodiklį, jau Å¡io automobilio priekis buvo pasisukęs į kairę ir jau kairėje kelio pusėje, kirtęs kelio vidurį.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nestovėjo, bet važiavo, jau darydamas posÅ«kį į kairę. Tuo pat metu jų automobilį lenkė Å¡viesus automobilis, kuris jau buvo jų automobilį bepravažiuojantis, kai tuo pat metu pro juos dideliu greičiu pravažiavo, aplenkdamas jų automobilį ir tÄ automobilį, kuris lenkė juos prieÅ¡ tai, (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris pralenkęs jų automobilį ir keletÄ kitų automobilių, važiavusių priekyje jų, trenkėsi į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galÄ , Tuo metu, kai pro jų automobilį lenkdamas pravažiavo automobilis, atsitrenkęs į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tarp jų automobilio ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 30-50 m atstumas.

Automobilis, atsitrenkęs į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, lenkė, dar prieÅ¡ tai jų automobilį lenkusiam automobiliui ne visiÅ¡kai sugrįžus į deÅ¡inę eismo juostÄ , ir bÅ«tent tuo metu, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jau suko į kairę, jau važiavo iÅ¡ deÅ¡inės į kairę ir jau buvo kirtęs kelio vidurį (t. 1, b. l. 156-157). Liudytojas Kristupas G. K. parodė, kad važiavo su Å¡eima į kapus. Jis sėdėjo priekyje prie vairuotojo. Buvo gal 3 ar 4 kolonoje.

IÅ¡girdo tėtės žodžius, kad tuoj čia kažkas bus. Pakelęs akis pamatė, kad juos aplenkia (duomenys neskelbtini) automobilis ir jau sukančiÄ (duomenys neskelbtini). Å i maÅ¡ina jau buvo bebaigianti manevrÄ , ji jau buvo prieÅ¡prieÅ¡oje, jų juostoje jos jau nebuvo. Kai (duomenys neskelbtini) juos aplenkė, iÅ¡ karto stabdžių žibintai užsidegė ir įvyko susidÅ«rimas. Teismui pagarsinus Å¡io liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas palaikė juos, kur jis nurodė, kad 2014-11-01 apie 13.00 val., tiksliau nurodyti negali, jis važiavo savo tėvo G.

K. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi, sėdėjo priekinėje deÅ¡inėje keleivio sėdynėje. Priekyje važiavo keletas automobilių, bet kiek tiksliai, tuo metu jis neskaičiavo. Tada tėvas pradėjo stabdyti, trauktis į deÅ¡inį kelio kraÅ¡tÄ , tuo metu jų automobilį lenkęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stabdė, suko į deÅ¡inę priekyje jų, kai tuo metu pro jų automobilį ir tÄ automobilį „ (duomenys neskelbtini)“ aplenkęs pravažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ lenkimo metu jis jau matė, kad priekyje važiavęs pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“ suko į kairę, jau važiavo ne teisiai, bet jau buvo pasukęs į kairę ir jau buvo kirtęs kelio vidurį. Jam matomumas buvo geras, jis matė, kaip jų automobilį pralenkęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ trenkėsi į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galÄ . SmÅ«gio metu jis matė ir automobilio „(duomenys neskelbtini) priekį.

Pastebėjo, kad prieÅ¡ smÅ«gį įsijungė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių žibintai. Nuo stabdžių žibintų įsijungimo iki smÅ«gio buvo tam tikras laiko tarpas, gal apie 1-2 sekundės. SmÅ«gio metu jų automobilis nuo priekyje buvusio automobilio „(duomenys neskelbtini) buvo apie 30-50 m atstumu. Tarp jų automobilio ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie trys automobiliai (t. 1, b. l. 158-159). Liudytojas J. T. parodė, kad tÄ dienÄ važiavo nuo kapų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės. Priekyje maÅ¡inų jo pusėje nebuvo - jis vienas važiavo ir už jo nieko nebuvo, o iÅ¡ priekio važiavo kolona, kurios net galo nesimatė.

Ten, kur yra sankryža, truputį pavažiavus, iÅ¡ vidurio kolonos iÅ¡lindo juoda (duomenys neskelbtini)i, kuri greitai judėjo, nes lenkė kitas maÅ¡inas. Pavažiavus toliau, prie aikÅ¡telės, iÅ¡lindo maÅ¡ina, kuri suko į aikÅ¡telę - kokie 400-500 m buvo nuo jos. Dar spėjo žmonai pasakyt, kad žiÅ«rėtų, kas bus. Ir ta juoda maÅ¡ina kaip lėkė į tos maÅ¡inos, kuri jau buvo padariusi posÅ«kį, jau buvo iÅ¡važiavusi į jo juostÄ ir jau suko į aikÅ¡telę, galÄ . Kai ta juoda maÅ¡ina kirto į (duomenys neskelbtini) galÄ , Å¡i apsuko ir atsidÅ«rė griovyje. (duomenys neskelbtini)lenkimas, jam atrodo, buvo pavojingas.

Ta juoda maÅ¡ina, matyt, lenkė visÄ tÄ kolonÄ . Gal jis bÅ«tų ir prie jo privažiavęs, jei nebÅ«tų čia Å¡ita maÅ¡ina sukusi, ir jeigu niekas nebÅ«tų įleidę (duomenys neskelbtini) atgal į savo juostÄ . Liudytoja U. L. parodė, kad kai (duomenys neskelbtini) vairuotoja suko į kairę, ji savo veidrodėlyje pamatė, kad Q 7 atlieka lenkimo manevrÄ . Liudytojai gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, teismas pagarsino Å¡ios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2014-11-01 apie 11 val. ji iÅ¡važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini), važiavo viena.

Iš (duomenys neskelbtini) važiavo labai daug automobilių, buvo didelės spūstys. (duomenys neskelbtini) ji pasiekė apie 12.30 val. ir per (duomenys neskelbtini) važiavo didelėje automobilių kolonoje, važiuojant per miestelį ribotas greitis, leistinas 50 km/h, todėl automobilių nelenkė. Mašinų buvo ir prieš jos automobilį, ir už jos. Automobilį „ (duomenys neskelbtini) ji matė važiuojant iš (duomenys neskelbtini), tas automobilis važiavo tai už jos automobilio, tai atsilikdavo, kai jį aplenkdavo kiti automobiliai, tai pats lenkdavo, bet jos automobilio tas automobilis „(duomenys neskelbtini)nebuvo aplenkęs visu keliu iki (duomenys neskelbtini).

Pravažiavus (duomenys neskelbtini)geležinkelio pervaÅ¾Ä , ji toliau važiavo (duomenys neskelbtini)kryptimi, pravažiavo sankryÅ¾Ä Ä¯ kairę, į (duomenys neskelbtini), toliau kelias buvo tiesus. PrieÅ¡ jos automobilį važiavo trys automobiliai, pirmasis buvo „(duomenys neskelbtini), priekyje jos važiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)”. Už jos automobilio taip pat važiavo automobiliai, neskaičiavo, kiek jų buvo, bet per galinio matymo veidrodėlį ji matė, kad tikrai daugiau nei du.

Tarp tų dviejų paskui jÄ pirmiausia važiavusių automobilių automobilio „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nebuvo. Ji važiavo kolonoje apie 70-80 km/h greičiu. Kelio danga daugiausiai buvo sausa, tik vietomis Å¡lapia, bet slidu nebuvo. Ji matė, kad artėja prie poilsio aikÅ¡telės kelio kairėje pusėje, kur kažkada pati buvo sustojusi ir į kuriÄ yra du įvažiavimai. Dar prieÅ¡ pirmÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ aikÅ¡telę prieÅ¡ jÄ važiuojantys automobiliai pradėjo po truputį stabdyti, ji taip pat pristabdė automobilį.

Ji palaikė saugų atstumÄ nuo priekyje jos automobilio važiavusio automobilio. Ji matė to pirmojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ virÅ¡utinę dalį, t. y. nuo galinio stiklo į viršų. IÅ¡ priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. Kai automobilius pristabdė, jos automobilis buvo apie 30-40 m atstumu iki pirmojo įvažiavimo į aikÅ¡telę. IÅ¡ paskos važiavusių automobilių ji per galinio matymo veidrodėlį nestebėjo. PrieÅ¡ais jÄ važiavę automobiliai nelenkė vienas kito dar nuo geležinkelio pervažos.

Kai pravažiavo pirmÄ jį įvažiavimÄ Ä¯ poilsio aikÅ¡telę, ji pradėjo stipriau stabdyti, nes stabdė ir priekyje važiavę automobiliai. Ji pamatė, kad pirmasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ lėto suka į kairę pusę. Kai Å¡is automobilis pradėjo posÅ«kio manevrÄ , ji pirmiausiai pamatė Å¡io automobilio kairės pusės priekinį posÅ«kio rodiklį. Tuo pačiu metu metu ji pažiÅ«rėjo per kairės pusės Å¡oninį veidrodėlį ir pamatė, kad ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje ir atlieka lenkimo manevrÄ .

Kai ji pirmÄ kartÄ pamatė lenkiantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jis dar nebuvo privažiavęs jos automobilio ir pirmojo įvažiavimo į aikÅ¡telę, o buvo ties dviem automobiliais, kurie važiavo jai iÅ¡ paskos. Ji tuo metu važiavo antra ar trečia pavara. Ji negali tiksliai pasakyti, kuris automobilis pradėjo pirmas manevrÄ , nes ji pirmiausiai pamatė sukantį į kairę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o tik tada automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kai pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ atliekantį lenkimo manevrÄ , ji pasidavė daugiau į deÅ¡inės pusės kelkraÅ¡tį, priekyje jos važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ taip pat važiavo daugiau link kelkraščio.

Ji pasitraukė instinktyviai, nes jau matė, kad įvyks automobilių susidūrimas. Jos automobilyje buvo įjungtas radijas, todėl ji negirdėjo staigaus automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stabdymo garso. Kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pravažiavo pro jos automobilį, ji pamatė degančius šio automobilio galinių stabdžių žibintus, šis automobilis dar pasidavė į dešinę, bandydamas išvengti susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Susidūrimo metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinė dalis jau buvo ties įvažiavimu į poilsio aikštelę, kita dalis užėmė didesnę dalį eismo juostos.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau jo kairė pusė - didesnė automobilio dalis, ji mano, kad buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ trenkėsi priekine, daugiau kaire puse, į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinę kairę dalį jau už galinio rato, daugiau į bagažinę. Nuo smÅ«gio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ apsuko ir automobilis nuvažiavo į pakelės griovį už poilsio aikÅ¡telės, priekinė dalis buvo atsukta į keliÄ .

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ po susidÅ«rimo nuvažiavo toliau ir sustojo deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje (t. 2, b. l. 7-9) Liudytoja palaikė Å¡iuos parodymus. Liudytoja L. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) maÅ¡inÄ mamatė tÄ maÅ¡inÄ , kai ji juos lenkė, važiavo pro juos. IÅ¡ savo vyro girdėjo, kad kažkokia (duomenys neskelbtini), liaudiÅ¡kai sakant, „nerÅ¡ia“ - tai toks atvejis, kai vairuotojai važiuoja ir vis bando atlikti kažkokį manevrÄ . Tai Å¡i (duomenys neskelbtini) taip elgėsi ilgÄ laikÄ .

Vyras iki įvykio likus gal 10-15 min. sakė, kad vienas automobilis vis bando daryti kažkokius manevrus. Liudytojai gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, teismas pagarsino Å¡ios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2014-11-01 apie 12.30-12.40 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. M., ji važiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi, sėdėjo priekinėje deÅ¡inėje keleivio sėdynėje. Pravažiuojant geležinkelio pervaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), dar automobilių kolona nebuvo susidariusi, ji susidarė jau pravažiavus geležinkelio pervaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) kryptimi.

Kokiu greičiu važiavo, ji negali nurodyti, nestebėjo greičio matavimų prietaisų. Tada ji pastebėjo, kad priekyje važiuojantys automobiliai pradėjo stabdyti, matėsi stabdžių žibintai, stabdydami lėtėjo ir priartėjo vienas prie kito. Tada dar pastebėjo, kad priekyje jų važiavęs trečiasis ar ketvirtasis automobilis pradėjo važiuoti į kairę, bet vėl sugrįžo į savo eismo juostÄ , o dar truputį pavažiavus, staiga kairėje jų automobilio, prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje pastebėjo lenkiantį ir greitai važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

Jis pasirodė labai staiga. IÅ¡ kurios vietos tas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir pradėjo lenkimÄ , ji nematė. Kai Å¡is automobilis aplenkė jų automobilį, ji pastebėjo, kad priekyje kolonos esantis automobilis suka į kairę. Jai atrodė, kad tas automobilis, sukdamas į kairę, labai lėtai važiuoja, tuo pat metu pastebėjo, kad automobilis (duomenys neskelbtini)pradėjo stabdyti, tai rodė stabdžių žibintai. Automobilis (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti iki sukančio į kairę automobilio apie tÄ vietÄ , kur važiavo prieÅ¡ tai bandęs važiuoti į kairę automobilis, kuris buvo nuo sukančio į kairę iÅ¡ paskos antras, neskaitant sukančio į kairę.

Kada tiksliai pradėjo sukti į kairę automobilis, ji nepastebėjo, ji pamatė, kad sukantis automobilis jau buvo priekine dalimi iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir jai atrodė, kad jau buvo skersai kelio, pastebėjo tuo pačiu metu, kai automobilis „(duomenys neskelbtini) stabdė. Kai pastebėjo sukantį automobilį į kairę, Å¡io galinė dalis dar galėjo bÅ«ti deÅ¡inėje eismo juostoje. Staiga įvyko smÅ«gis - automobilis „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į sukantį automobilį.

Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje pagal jų automobilio važiavimo kryptį. Jų automobilis nuo sukančio į kairę automobilio galėjo būti gal penktas ar šeštas eilėje iš paskos. Priekyje jų automobilio sukantis į kairę automobilis, tas, į kurį atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, buvo apie 30-40 m atstumu. Susidūrimo metu priekyje jų važiavę automobiliai jau buvo sustoję, jų automobilis taip pat jau buvo beveik sustojęs. Ar sukantis į kairę automobilis, į kurį atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini), rodė posūkio rodiklius, ji tiksliai negali pasakyti, jai atrodo, kad buvo įjungęs, bet to negali nei patvirtinti, nei paneigti.

Saulė į akis neÅ¡vietė. Kelias buvo neslidus, lygus, matomumas geras, rÅ«ko nebuvo (t. 1, b. l. 174-175). Liudytoja palaikė Å¡iuos savo parodymus. Liudytojas A. M. parodė, kad buvo visa kolona maÅ¡inų, kuriÄ (duomenys neskelbtini) bandė lenkti ir trenkėsi į kitÄ maÅ¡inÄ . (duomenys neskelbtini) pamatė dar prie (duomenys neskelbtini). Dar žmonai pasakė, kad labai negražiai važiuoja. Ji visÄ keliÄ vis bandė lenkti. Ä®vykio atkarpoje kažkur už jo buvo tas (duomenys neskelbtini), kuri visÄ laikÄ bandė jį aplenkti.

Jam labai užsifiksavo, nes jis labai nemėgsta tokių iÅ¡sidirbinėjimų, dar pasakė žmonai, kad greičiau jis aplenktų ir nuvažiuotų. Liudytojui gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, teismas pagarsino Å¡ios liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-11-01 apie 12.30-12.40 val., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi, žmona Lina sėdėjo priekinėje deÅ¡inėje keleivio sėdynėje. Pravažiuojant geležinkelio pervaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), automobilių kolona susidariusi dar nebuvo - ji pradėjo susidaryti ties sankryža (duomenys neskelbtini).

Kolonoje jis važiavo prieÅ¡paskutinis, o iÅ¡ paskos važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Pats jis važiavo apie 80 km/h greičiu. Kai jo automobilį pradėjo lenkti automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tada pastebėjo, kad priekyje jo važiavę automobiliai stabdo, degė stabdžių žibintai, jis taip pat pradėjo stabdyti. Jo automobilį lenkiantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris prieÅ¡ tai važiavo jam iÅ¡ paskos, pravažiavo, kai tuo metu dar priekyje jo kolonoje važiavęs pilkas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo lenkimÄ , bet iÅ¡ karto bandė sugrįžti atgal, tačiau automobiliai buvo vienas arti kito ir nebuvo kur dėtis, tada įjungė avarinius žibintus.

Tuo metu jis pamatė lenkiančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių žibintus, automobilį stabdė. Dėl ko priekyje kolonoje važiuojantys automobiliai pradėjo stabdyti, tuo metu jis nematė. Pradėjęs stabdyti, jis pradėjo žiÅ«rėti atgal, kad į jo automobilį neatsitrenktų iÅ¡ paskos važiuojantys automobiliai. Kai vėl atkreipė dėmesį į priekį, tai jau buvo įvykęs susidÅ«rimas - lenkęs kolonÄ automobilis „(duomenys neskelbtini)“ susidÅ«rė su kitu automobiliu, bet ne su tuo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kuris bandė lenkti.

Jis nematė įvykio situacijos, kaip ir dėl ko jie susidÅ«rė. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ staiga iÅ¡Å¡oko į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , jo automobilį aplenkė greitai pro jį pravažiuodamas, ir iÅ¡ karto jis pamatė Å¡io automobilio stabdžių žibintus prieÅ¡ automobilį „(duomenys neskelbtini). Priekyje jo automobilio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 30-40 m, tiksliau nurodyti jis negali. Jis tik po eismo įvykio suprato, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)atsitrenkė ne į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o į kitÄ automobilį.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pastovėjo, įjungęs avarinį signalÄ , ir nuvažiavo. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo lenkti jo automobilį, iÅ¡Å¡okdamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , jam dar esant apie 100 m atstumu iki aikÅ¡telės, esančios kairėje kelio pusėje, pirmo įvažiavimo (t. 1, b. l. 176-177). Liudytytojas palaikė savo parodymus. Liudytoja K. L. parodė, kad prieÅ¡ tris metus lapkričio 1 d. važiavo su drauge iÅ¡ (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini).

Vairavo jos draugė U. o ji sėdėjo Å¡one. Buvo daug automobilių - visa kolona, realiai greičio nebuvo, nes labai daug maÅ¡inų judėjo link (duomenys neskelbtini). Ji matė, kaip jas lenkė (duomenys neskelbtini). Kaip įvyko įvykis, pats susidÅ«rimas, ji nematė, bet staiga sustojo ir pamatė, kad įvyko avarija. Buvo daug maÅ¡inų ir tokiomis sÄ lygomis, kai maÅ¡ina važiuoja paskui maÅ¡inÄ ir net tarpų tarp jų nėra vietos, kad galėtų įsisprausti kita maÅ¡ina, tai atkreipi dėmesį, jei kas aplenkia, todėl ji akreipė dėmesį kai jas aplenkė (duomenys neskelbtini), dar pagalvojo, ar tai yra normalu, kai toks didelis eismas, nes visi važiavo tvarkingai, o kažkas staiga sugalvojo lenkti, nors didelis buvo eismas. (duomenys neskelbtini) greitis buvo didesnis už jų visų. (duomenys neskelbtini) automobily buvo vaikai, todėl dar nustebo, kad su vaikais (duomenys neskelbtini) greitis buvo didesnis už visų kitų.

Liudytojas T. B. parodė, kad po to įvykio, įvykio vietoje komunikavo su policijos pareigÅ«nais apie avarijÄ , kurioje susidÅ«rė (duomenys neskelbtini) kelyje nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis važiavau ta kryptimi iÅ¡ (duomenys neskelbtini), privažiavęs tÄ vietÄ ir pamatė įvykusiÄ avarijÄ . Priėjo arčiau, nes tada dirbo žiniasklaidos bendrovėje, todėl norėjo ir nufotografuoti, kas ten vyksta. Padarė daug nuotraukų ir jas visas perdavė policijai. Jos visos buvo vieÅ¡ai iÅ¡publikuotos 15 min.lt.

Liudytoja A. N. parodė, kad prieÅ¡ juos važiavo kolona, nuo kurios jie važiavo gan nemažu atstumu. Už jų niekas nevažiavo. Dideliu greičiu arčiau geležinkelio juos aplenkė juodas automobilis toje vietoje, kur yra draudžiama lenkti - yra dvigubos juostos, užbraižyta salelė. Kiek buvo kolonoje maÅ¡inų, negali pasakyti, bet tikrai ne du ir ne keturi. Ji net negali pasakyti, ar tas automobilis, kuris juos aplenkė, persirikiavo į jų juostÄ , nes tai buvo akimirksnis. Ji lenkė ir toliau lenkė.

Kolona buvo pakankamai toliau nuo jų, todėl neužfiksavo, kas vyko kolonoje. Nežino, kokiu greičiu juos ta mašina pralenkė, bet tikrai greitis tikrai nebuvo 100 km/h, bet daug didesnis, nes viskas buvo akimirksniu – jie važiavo apie 95 km/h, o automobilis pro juos pralėkė kaip pro stovinčius. Parodė, kad po tiek laiko gerai jau neprisimena visų aplinkybių, prašo vadovautis jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, teismas pagarsino šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2014-11-01 apie 12.00-13.00 val., nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi, ji važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo jos vyras D.

N.. Jie galėjo važiuoti apie 90-95 km/h greičiu. Jų automobilis buvo šiek tiek už sankryžos, ties žvyrkeliu į kairę, kai tuo metu jų automobilį aplenkė tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, bet tikslios spalvos, markės ir valstybinių numerių ji negali nurodyti, nes neįsidėmėjo. Automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo greitai, bet ji greičio įvertinti negali. Ji daugiau to automobilio nestebėjo. Priekyje jų važiavo automobilių kolona, kolonos paskutinis automobilis buvo apie 300 m atstumu priekyje jų, tiksliau nurodyti ji negali.

Tada ji pastebėjo, kaip priekyje prieÅ¡ingoje eismo juostoje jau skersai kelio atsirado pilkas automobilis, IÅ¡ kur jis iÅ¡važiavo nesuprato, jai pasirodė, kad automobilis važiavo iÅ¡ kairėje esančios aikÅ¡telės, savo vyrui ji dar pasakė, ko važiuoja į kolonÄ . Kai ji pamatė pilkÄ automobilį prieÅ¡ingoje eismo juostoje skersai kelio, tai jai atrodė, kad tas dar buvo prieÅ¡ automobilių kolonÄ , kolonai dar jo neprivažiavus, bet tiksliau atstumų nurodyti negali, nes buvo nuo jo tolokai.

Ji pagalvojo, gal važiuoja senukai, ir kur jie važiuoja į automobilių srautÄ . Tada iÅ¡ karto ji pamatė dulkių, įvairių nuolaužų debesį, bet net nepastebėjo, kas tuo metu atsitiko, tik kai privažiavo, ji pamatė, kad buvo eismo įvykis, susidÅ«rė automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir tas pilkas automobilis, kurį pamatė skersai kelio prieÅ¡ingoje eismo juostoje, nei važiavo ji su vyru. Ji nematė viso automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo nuo to momento, kai Å¡is aplenkė jų automobilį.

Automobiliai, važiavę prieÅ¡ jų automobilį sraute, važiavo vienas nuo kito nedideliais atstumais, bet ji viso srauto ilgio ir atstumų tarp automobilių įvertinti negali, neskyrė tam ypatingo dėmesio. Važiavimo sÄ lygos buvo geros, sausa, giedra, saulė tiesiai į akis neÅ¡vietė, kelias lygus, kliūčių, pažeidimų ji nematė (t. 1, b. l. 178-180). Liudytojas D. N. parodė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini)pervažos yra iÅ¡siÅ¡akojimas, dvigubos juostos. Tik pravažiavus deÅ¡inėje pusėje esantį žvyrkelį, dideliu greičiu, neįmanoma pasakyti, kaip pro stovintį, pralėkė ir nulėkė tamsi maÅ¡ina, nematė, kad ji bÅ«tų grįžusi į savo juostÄ - prieÅ¡ jį tikrai negrįžo į savo juostÄ , o toliau jis nematė, nes matė prieÅ¡ save tik dvi maÅ¡inas, iÅ¡ paskos niekas nevažiavo.

Kai pamatė, kad jį lenkia, pradėjo lėtinti greitį, kadangi nežinojo, kas vyksta priekyje. Nuo lenkimo pradžios iki tos susidūrimo vietos atstumas yra apie 400 su trupučiu metrų. Jis važiavo beveik 90 km/h greičiu, lenkiančios mašinos greitis galėjo būti apie 130 km/h., o toliau gal ir dar daugiau. Liudytojui gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, teismas pagarsino šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2014-11-01 apie 12.30 val. jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) Kartu važiavo jo žmona A.

N., kuri sėdėjo priekinėje deÅ¡inėje keleivio sėdynėje, ir du mažamečiai vaikai - ant galinės sėdynės. Jis važiavo negreitai, dar iki sankryžos jo automobilį aplenkė du automobiliai. Už sankryžos jis važiavo apie 90 km/h greičiu. Tik pravažiavus sankryÅ¾Ä , jo automobilį aplenkė tamsus automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris didino greitį ir, važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, lenkė kitus automobilius. Å is automobilis jo automobilį aplenkė, kai iki įvykio vietos buvo apie 300-400 m atstumas.

Jis visÄ laikÄ nestebėjo to automobilio. Jis nepastebėjo, ar priekyje jo automobilio buvo automobilių, kurie bÅ«tų lenkę ar bandę lenkti kitus automobilius. Jis negali nurodyti, ar, aplenkęs jo automobilį, tas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ visÄ laikÄ važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, ar buvo sugrįžęs į deÅ¡inę eismo juostÄ , o paskui vėl tęsė automobilių lenkimÄ . Priekyje jis pastebėjo dulkių stulpÄ , todėl iÅ¡ karto mažino greitį. Kai privažiavo arčiau, jis pamatė, kad vienas automobilis sukasi ir slysta į kairį kelkraÅ¡tį, o deÅ¡inėje, toliau nuo įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) kryptimi stovėjo tamsus automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris prieÅ¡ tai aplenkė jo automobilį.

Paties susidÅ«rimo momento jis nematė, tik dulkių stulpÄ . Jis mano, kad dviejų automobilių susidÅ«rimas priekyje jo automobilio įvyko daugiau nei 300 m atstumu. Jis nemažino savo automobilio greičio ir nestabdė, nes priekyje jo važiavęs automobilis buvo ne mažiau 100 m atstumu, iki to laiko, kol pamatė dulkių debesį. Jis nepastebėjo to momento, kada automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo lenkimÄ - tÄ automobilį pamatė, kai Å¡is jau lenkė jo automobilį, važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, po to aplenkė priekyje jo automobilio važiavusį automobilį, paskui nutolo važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, daugiau Å¡io automobilio nestebėjo (t. 1, b. l. 181-184).

Liudytojo parodymai užfiksuoti Patikrinimo vietos protokole, foto lentelėjėje, schemoje (t.1, b. l. 185-189). Liudytojas D. N. teismo posėdyje nuotraukose parodė, kurioje vietoje jį aplenkė (duomenys neskelbtini)- lenkimas yra pradėtas esant iÅ¡tisinei dvigubai linijai. Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dienÄ dirbo Varėnos rajono policijos komisariato budėtojo pareigose ir tuo pačiu operatyvinės tyrėjo pareigose. Buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini). Su kolega V.

S. nuvyko į įvykio vietÄ , kuri buvo nuo (duomenys neskelbtini)gal 2 km (duomenys neskelbtini) link. Jų užduotis buvo užfiksuoti įvykio vietÄ , nustatyti liudytojus, kÄ jie ir padarė - užsirašė visus duomenis tų, kas važiavo ir matė įvykį, užpildė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , patruliai nubraižė įvykio schemÄ . Vietoje apklausų nevykdė, tik fiksavo, kas matė tÄ Ä¯vykį. Pamatė tokiÄ situacijÄ : (duomenys neskelbtini)suko į kairę, o už automobilio buvo kolona kitų automobilių, kurie laukė, stovėjo, kol bus baigtas manevras.

Tuo metu, kaip vairuotojai paaiÅ¡kino, juos visus lenkė (duomenys neskelbtini) juodos spalvos automobilis ir atsitrenkė į tÄ automobilį, kuris darė manevrÄ Ä¯ kairę, į jo galinę dalį, galinę lemputę. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai nublokÅ¡ta į griovį. SmÅ«gis buvo į automobilio galÄ , kairį kampÄ , o (duomenys neskelbtini)buvo apgadinta priekinė visa dalis. Ä®vykio vietoj jie fiksuoja visus pėdsakus, kuriuos pamato - susidÅ«rimo, stabdymo, todėl jam buvo keista, kad jokių stabdymo pėdsakų ten nebuvo - nuo susidÅ«rimo (duomenys neskelbtini) važiavus ir nuvažiavus, tarytum, kas vairuotojÄ užmigdė.

Jis sustojo savaime tik nuo susidÅ«rimo metu patirto smÅ«gio maždaug 100 m. Nuriedėjo ir sustojo nuo apgadinimo- priekis buvo apgadintas, auÅ¡inimo skystis iÅ¡bėgęs, todėl toliau važiuoti jis nebegalėjo. Jei vairuotojas, pamatęs kliÅ«tį, staigiai stabdo, pėdsakai lieka, o jau po to suveikia ABS sistema. Kažkokios žymės vis tiek lieka ant kelio dangos. O Å¡iuo atveju nebuvo jokių pėdsakų. KitÄ kartÄ vairuotojas užsižioplina, bet bent jau bando stabdyti kažkaip, o čia taip nebuvo – (duomenys neskelbtini) tiesiog kaip lėkė, taip ir nulėkė.

Mano, kad buvo labai didelis greitis. (duomenys neskelbtini)tiesiog reikėjo palaukti, įsitikinti, kodėl visi automobiliai stoja, nes iÅ¡ tokio atstumo jis galėjo nematyti, kad tas pirmasis automobilis rodo posÅ«kį ir daro manevrÄ . Jei viena sekunde bÅ«tų vėliau privažiavęs, bÅ«tų nebuvę tos nelaimės, nes visas smÅ«gis buvo į galinę automobilio dalį. Sekundės reikalas buvo, ir (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pabaigusi manevrÄ . Å is įvykis įvyko dėl didelio greičio, eismo taisyklių nepaisymo ir važiavimo kultÅ«ros nebuvimo- juk važiuojamojoje dalyje stovi automobilių kolona, tai reikia pasižiÅ«rėt, įsitikinti, dėl ko jie stoja ir ar gali lenkti, o dar tokiÄ dienÄ , kai eismas toks intensyvus, tai ypač reikia važiuoti atsargiai.

Jie patys viskÄ fotografavo, fiksavo. Byla buvo perduota kriminalinei policijai, jie tik surinko pirminę medžiagÄ . Liudytojai jam pasakojo, kad visi sustojo kolonoje, kai pamatė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis atlieka manevrÄ Ä¯ kairę, ir visi laukė, kol jis pabaigs manevrÄ . Jie visi buvo pakraupę, kai iÅ¡ kažkur atlėkė (duomenys neskelbtini)ir nutaranavo tiesiog tÄ automobilį. Kai (duomenys neskelbtini)automobilis pasuko į kairę ir jau beveik baiginėjo manevrÄ , tuo metu dideliu greičiu atvažiavęs iÅ¡ kažkur automobilis (duomenys neskelbtini), tiesiog nubloÅ¡kė tÄ automobilį ir gan toli nulėkė ir sustojo.

Pravažiuojantys vairuotojai sustoję sakė, kad Å¡is automobilis (duomenys neskelbtini)nuo pat (duomenys neskelbtini)juos visus lenkė dideliu greičiu, tiesiog važiavo nepaisydamas nustatyto greičio tame kelyje. Visi sustoję vairuotojai sakė, kad jie ir tikėjosi, kad bus kažkokia nelaimė. Eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, jei ne tas greitis. PraktiÅ¡kai viskas įvyko dėl greičio ir lenkimo taisyklių nepaisymo, nes pastebėjus kliÅ«tį, vairuotojas privalėjo sugrįžti į savo eismo juostÄ , tačiau jis negalėjo sugrįžti, nes ten buvo maÅ¡inų kolona, kuri praleisdinėjo priekyje automobilį, todėl jam nebuvo kur sugrįžti ir beliko tik taranuoti.

Pamena, kad eismas tÄ dienÄ buvo intensyvus, buvo sudėtinga lenkti ir reikėjo labai įsitikinti, ar manevras bus saugus. O to (duomenys neskelbtini)vairuotojo atžvilgiu, tai akivaizdu, kad jis turėjo palaukti, kol bus atliktas manevras, tiesiog sugrįžti į savo eismo juostÄ . Greitį nustatyti automobilio, kuris lenkė, gali tik ekspertai. Žmonės sustojo ir sakė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis nuo pat (duomenys neskelbtini) visus lenkė iki susidÅ«rimo vietos, tiesiog lėkė. Ä®vykio schemÄ sudarinėjo kriminalistas - ekspertas ir dar buvo du patruliai.

Ekspertas privalėjo užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini) nubloÅ¡kimo atstumÄ , nes ten matėsi tikrai didelis atstumas nuo susidÅ«rimo iki nubloÅ¡kimo, mano, kad daugiau nei deÅ¡imt metrų. SusidÅ«rimas buvo, kai eina kelias, tai prieÅ¡ingoje eismo juostoje prieÅ¡ pat posÅ«kį į aikÅ¡telę. Jei žiÅ«rint nuo (duomenys neskelbtini), tai bÅ«tų antras įvažiavimas, o nuo (duomenys neskelbtini)- pirmasis. Ties tuo įvažiavimu buvo susidÅ«rimas, matėsi Å¡ukės, skysčiai pradėję buvo bėgti.

Savo tarnybiniame praneÅ¡ime jis nurodė datÄ , eismo įvykio laikÄ , keliÄ , kuriame tai įvyko, ir aplinkybes, kad ta pačia kryptimi važiavę automobiliai, sukant (duomenys neskelbtini)automobiliui į kairę pusę į stovėjimo aikÅ¡telę, atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini). Kaltu jis nurodė (duomenys neskelbtini)vairuotojÄ . Tokias iÅ¡vadas padarė ne vien pagal liudytojų aiÅ¡kinimus, bet ir pagal įvykio vietÄ . Liudytojų apklausos protokolų įvykio vietoje nesurašė, jie pasakojo įvykio aplinkybes.

Patvirtino, kad jam buvo darytas poveikis dėl tokių suraÅ¡ytų įvykio aplinkybių. Tyrėjas A. N., kuris tyrė bylÄ , tris kartus prašė perraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad bÅ«tų kaltas kitas vairuotojas, motyvų nesakė, tačiau jis tam spaudimui nepasidavė. Vėliau komisariate iÅ¡girdo kalbas, kad vairuotojas, kuris vairavo (duomenys neskelbtini), yra įtakingo verslininko sÅ«nus, tuomet suprato, kodėl reikia perraÅ¡yti praneÅ¡imÄ . Negali tiksliai pasakyti, ar matė įvykio schemÄ , kuriÄ sudarė įvykio vietoje.

Teisiamojo posėdžio pirmininkei parodžius liudytojui įvykio vietos schemas, liudytojas schemoje parodė įsukimÄ Ä¯ aikÅ¡telę, kur nuo susidÅ«rimo buvo nublokÅ¡tas automobilis (duomenys neskelbtini)į griovį - ne mažiau kaip 15 metrų, kad (duomenys neskelbtini) jau buvo pasukusi ir bebaigianti posÅ«kį, kai įvyko susidÅ«rimas. Nurodė, kad susidÅ«rimo vieta schemoje nepažymėta – pažymėta tik automobilio galinių ratų, kai gavo smÅ«gį, jį suko ir nubloÅ¡kė. Eismo įvykio schemÄ pasiraÅ¡o eismo įvykio dalyviai, dalyvavę pareigÅ«nai, o Å¡iuo atveju pasirašė tik vienas pareigÅ«nas.

Liudytojas A. N. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate ir tuo metu vykdė Å¡io įvykio tyrimÄ . Ä®vykio vietoje buvo užfiksuota situacija po eismo įvykio, tačiau nebuvo jokių duomenų, kas buvo iki įvykio, todėl reikėjo atlikti papildomÄ vietos apžiÅ«rÄ , daug patikrinimų, apklausų. TyrimÄ vykdė ne iki galo, nes gegužės 15 d. išėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir bylÄ perdavė kitam tyrėjui J.. P. jis jokio spaudimo dėl tarnybinio parneÅ¡imo perraÅ¡ymo nedarė - kokiÄ medžiagÄ gavo, tokiÄ ir tyrė.

Pirminių surinktų duomenų nepakako, nes situacijai, kai įvyksta eismo įvykis sukant į kairę, didelę reikšmę turi visa transporto priemonių eiga iki įvykio, kaip viskas vyko, tad tokioms aplinkybėms nustatyti ir trūko liudytojų, kad išsiaiškinti, iš kur, kas, kaip atsitiko, kaip tie manevrai buvo atliekami, kodėl taip įvyko. Pati situacija, kuri pažymėta po eismo įvykio, nerodo jokios eigos, nes ji yra jau po įvykio. P. tarnybiniame pranešime buvo užfiksuota nedaug liudytojų - vienas ar du liudytojai, todėl ieškojo daugiau.

Jam atliekant tyrimÄ buvo nustatytos tokios aplinkybės, kad eismo įvykio dalyviai vyko ta pačia kryptimi – (duomenys neskelbtini). Pagal surinktÄ medžiagÄ jų važiavo keletas, kaip kolona ir prieÅ¡ aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti, o kaip teigia liudytojai, automobilis (duomenys neskelbtini), pravažiavus sankryÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ ir vykdė lenkimo manevrÄ . Lenkimo manevro metu iÅ¡ kolonos iÅ¡važiavo dar vienas automobilis, berods, (duomenys neskelbtini), kurio jiems nustatyti nepavyko, ir kuris sugrįžo atgal į kolonÄ .

Šį (duomenys neskelbtini) automobilį mato (duomenys neskelbtini) vairuotoja, tačiau nemato (duomenys neskelbtini), kuris pravažiuoja pasitraukus (duomenys neskelbtini) automobiliui atgal į kolonÄ , ir pradeda vykdyti manevrÄ Ä¯ kairę. Ir tada įvyksta susidÅ«rimas -(duomenys neskelbtini)automobilis atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Pagal eismo įvykio situacijÄ (duomenys neskelbtini) nubloÅ¡kiama į kairę pusę, (duomenys neskelbtini)sustoja deÅ¡inėje pusėje toliau nuo įvykio vietos, kokiu atstumu, nežino, bet nuvažiavęs tam tikrÄ keliÄ .

AiÅ¡kinosi dėl (duomenys neskelbtini)posÅ«kio rodiklio, rodė jį ar nerodė. Nepamena, kad kas tvirtai bÅ«tų patvirtinęs, kad tikrai buvo įjungtas posÅ«kis, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡važiavęs pilnai, nes aplenkė ne vienÄ maÅ¡inÄ , jau vykdė lenkimo manevrÄ , o tada buvo pradėtas posÅ«kis į kairę. Taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini)greitis smÅ«gio metu pagal jų nuvežtÄ (duomenys neskelbtini) kompiuterį į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) centrÄ .

Centre neminėjo, kad greitį galima nustatyti ir iÅ¡ oro pagalvių. Kokį atsakymÄ inžinierius pateikė, tokį ir įdėjo į bylÄ , Liudytojas A. B., Varėnos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas, parodė, kad įvykio dienÄ dirbo pagal nustatytÄ marÅ¡rutÄ , kai gautas iÅ¡kvietimas, jog kelyje (duomenys neskelbtini). Atvykus pamatė eismo įvykį, sužalotus žmones. Jo pareiga buvo nubraižyti eismo įvykio schemÄ ir suvesti viskÄ Ä¯ duomenų bazę - braižo tai, kÄ randa atvykus į eismo įvykio vietÄ , paties susidÅ«rimo mechanizmo nevertina.

Pirminę schemÄ braižė įvykio vietoje, bet ant juodraščio, balto lapo, o paskui buvo perbraižyta ant lapo su langučiais, su liniuote ir flomasteriais, nes tada priemonių jie nesivežiojo. Jeigu schema yra perbraižoma, prie jos turi bÅ«ti pridėtas juodraÅ¡tis. Å iuo avteju nežino, kur yra juodraÅ¡tis. JuodraÅ¡tis buvo prie medžiagos ir kartu su gražiai nupieÅ¡ta schema buvo atiduotas operatyvinės grupės virÅ¡ininkui A. P.. Ä®vykio vietos schemoje turi pasiraÅ¡yti įvykio dalyviai pagal tvarkÄ , tačiau Å¡iuo atveju niekas nepasiraÅ¡inėjo, pasirašė tik jis, kaip buvo įprasta tokiuose eismo įvykiuose, kai yra sužalotų ir žmonėms Å¡okas.

Kiek jis pamena, ekspertas filmavo. SusidÅ«rimo vieta nepažymėta schemoje, nes tokiame eismo įvykyje nustatyti susidÅ«rimo vietos iÅ¡ karto neįmanoma. Ji nustatoma apklausus liudytojus, eismo dalyvius tyrimo metu. Neatsimena, ar nustatė stabdymo pėdsakus, viskas turi bÅ«ti schemoje. Automobilį „pririÅ¡a“ prie kelio ir vienÄ prie kito pagal nustatytÄ tvarkÄ , kad esant reikalui bÅ«tų galima atstatyti juos eismo įvykio schemoje. Liudytojas V. S. parodė, kad jis buvo operatyvinėje grupėje ir kartu su kolegomis buvo nuvykęs į įvykio vietÄ .

Jo pareiga buvo surinkti reikÅ¡mingus daiktinius įrodymus įvykio vietoje -apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , nufotografuoti, surinkti daiktinius įrodymus, suraÅ¡yti protokolÄ ir viskÄ priduoti. VienÄ transporto priemonę atsimena- (duomenys neskelbtini), o kitos nepamena. Jos buvo nuo 50-80 metrų tarpu viena nuo kitos. Vienas automobilis buvo užsukęs į aikÅ¡telę, o (duomenys neskelbtini) stovėjo Å¡alikelėje apdaužytas. Fiksavo ir fotografavo, kaip apgadintos transporto priemonės, kur detalės nukritę.

Stabdymo žymių tikrai nebuvo. Tarnybinio praneÅ¡imo jis nerašė, tik pildė įvykio vietÄ , foto lentelę, kÄ atidavė į budėtojų dalį. ApžiÅ«ros protokole neapraÅ¡yta susidÅ«rimo vieta. NumanomÄ susidÅ«rimo vietÄ fotografuoja ir į vienÄ , ir į kitÄ pusę. Negali bÅ«ti, kad byloje yra pateiktos nuotraukos tik į vienÄ pusę. Nuotraukas jie laikė kompiuteryje, o kai perėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jie viskÄ paliko, tai galėjo ir iÅ¡trinti tie, kas pasiėmė kompiuterį.

Nežino, kodėl nėra jo paraÅ¡o eismo įvykio priede plane. Jis rašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , kuris turėjo foto lentelę, daugiau nepamena, kokie buvo priedai. Ant įvykio vietos protokolo turėjo bÅ«ti budėtojo paraÅ¡as ir pareigÅ«no, kuris braižė. Lenteles, kurios yra kaip priedas prie įvykio apžiÅ«ros protokolo, darė jis. Jei nufotografavo detalę, kuri galėjo atsirasti nuo smÅ«gio, tai turėjo padaryti ir foto lentelę su Å¡ia detale, negali paaiÅ¡kinti, kodėl jos nėra.

Liudytojas K. G., Alytaus VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas, parodė, kad nelabai kÄ jau ir prisimena. IÅ¡ pat pradžių jie buvome dviese su kolega B., jie avažiavo pirmu ekipažu ir jų užduotis buvo uždaryti eismÄ . Uždarė, kad nevažinėtų maÅ¡inos per tÄ vietÄ , kur buvo įvykęs eismo įvykis, kad bÅ«tų galima užfiksuoti. Daugiau jis nieko neatliko. Automobilių neapžiÅ«rinėjo, tik matė, kad vienas automobilis buvo deÅ¡inėje, kitas kairėje kelio pusėje, vienas griovyje, kitas kelkraÅ¡tyje.

Ar Å¡iuo atveju buvo filmuota, negali pasakyti, nes buvo nemažu atstumu nuo įvykio vietos – 100- 200 metrų. Eismo įvykio ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertė L. L., 2015-08-31 akto Nr. 11-950 (15) iÅ¡vadoje nurodyta, kad automobilių „(duomenys neskelbtini)“ susidÅ«rimo eiga (mechanizmas) tikėtina buvo tokia. J. V. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ lenkė automobilių kolonÄ , tuo metu ties įvažiavimu į pakelės aikÅ¡telę ( kelio ženklas „Poilsio vieta“ nurodyta 2014-11-05 apžiÅ«ros protokole) kairiojo posÅ«kio manevru pradėjo judėti J.

J. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, judėdamas apie 93 km/h greičiu, priekine (frontaline) dalimi trenkėsi į automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kairiojo posÅ«kio kreive judančio apie 13 km/h greičiu, galinį kairįjį kampÄ , galinį kairįjį sparnÄ , galinį kairės pusės ratÄ , galines kairės pusės dureles, galinį bamperį kairėje pusėje. SusidÅ«rimo metu tarp automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinės dalies ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairiojo Å¡ono buvo smailas kampas, atviras į kairę, žiÅ«rint automobilio (duomenys neskelbtini)“ priekinės dalies atžvilgiu.

Nuo smūgio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo bloškiamas kryptimi į priekį ir, sukdamas prieš laikrodžio rodyklę, judėjo iki padėties, kurioje jis užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ po susidūrimo stabdomas judėjo į priekį, kol buvo sustabdytas dešiniajame kelkraštyje, padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Automobilių „(duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko kairėje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje, žiūrint pirmine automobilių judėjimo kryptimi, iki tyrime esančiame 4 pav. matomų asfalto braukimo žymių ir pirmųjų stiklo šukių susiformavimo vietos.

Tikėtinos automobilių „(duomenys neskelbtini) padėtys susidūrimo metu tyrime esančiame 7 pav. pažymėtos pozicijomis 1imp ir 2imp. Dėl objektyvių duomenų stokos nustatyti, kokiu greičiu iki eismo įvykio važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo J. V., negalima. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo J. V., važiavimo greitis susidūrimo metu tikėtina buvo apie 93 km/h. Dėl objektyvių duomenų stokos nustatyti, kokiu greičiu iki eismo įvykio važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo J.

J., negalima. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“važiavimo greitis susidÅ«rimo metu tikėtina buvo apie 13 km/h . Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. V., važiuodamas 90-93 km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamÄ automobilį, tuo momentu, kai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. J., judėdama kairiojo posÅ«kio kreive, sudarė kliÅ«tį, kirsdama linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingos krypties eismo srautus, ir kilo grėsmė eismo saugumui, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes atstumas, kuriuo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo iki susidÅ«rimo vietos, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, yra mažesnis už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sustabdymui reikalingÄ atstumÄ .

PrieÅ¡ atlikdama kairiojo posÅ«kio manevrÄ , automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. J. privalėjo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat savo važiavimo krypties eismo juostos kairiojo kraÅ¡to ir, prieÅ¡ atlikdama kairiojo posÅ«kio manevrÄ , įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, t. y. duoti keliÄ jos vairuojamÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ lenkiančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“. Ėmusis Å¡ių veiksmų automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J.

J. bÅ«tų turėjusi techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių nustatyti ir teigti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo J. V. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje buvo techniniu požiÅ«riu nepriimtini ir turėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai: prieÅ¡ atlikdama posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, į pakelės aikÅ¡telę, neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį jÄ lenkiančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui,- techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui (t. 3, b. l. 98-107).

Savo iÅ¡vadÄ ekspertė L. L. patvirtino (t. 3, b. l. 153-160). Kompleksinės eismo įvykio - transporto trasologinės ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertai V. V. ir H. V., 2017-01-25 akto Nr. 11-1815 (16)/11-121(17), iÅ¡vadoje nurodyta, kad automobilių "(duomenys neskelbtini)susidÅ«rimo eiga (mechanizmas) tikėtina buvo tokia. Automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotojai J. J., atlikus kairio posÅ«kio manevrÄ , buvo sudaryta neiÅ¡vengiama kliÅ«tis jÄ tuo metu lenkiančiam automobiliui "(duomenys neskelbtini)".

Automobilis "(duomenys neskelbtini)", judėdamas apie 93 km/h greičiu, priekine dalimi trenkė į apie 13 km/h greičiu judančio automobilio "(duomenys neskelbtini)" kairiojo Å¡ono galinę dalį (sparnÄ , ratÄ , dureles, bamperį). SusidÅ«rimas įvykio kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, ties įvažiavimu į aikÅ¡telę, automobiliui "(duomenys neskelbtini)" judant smailiu kampu į deÅ¡inę ir apie 1,2 m atstumu nuo kelio vidurio ženklinimo linijos. SusidÅ«rimo metu tarp automobilio "(duomenys neskelbtini)" kairiojo Å¡ono ir automobilio "(duomenys neskelbtini)" priekinės dalies buvo smailus kampas, atviras link automobilio "(duomenys neskelbtini)" priekinės dalies.

SusidÅ«rimo metu automobilis "(duomenys neskelbtini)" sukosi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir judėjo į kairę ir į priekį už kelio ribų, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Po susidÅ«rimo stabdomas automobilis "(duomenys neskelbtini)judėjo smailiu kampu į deÅ¡inę, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Automobiliai "(duomenys neskelbtini)ir "(duomenys neskelbtini) susidÅ«rė kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, automobiliui "(duomenys neskelbtini)" judant kairiojo posÅ«kio kreive, o automobiliui "(duomenys neskelbtini)atliekant lenkimo manevrÄ ir judant smailiu kampu į deÅ¡inę bei apie 1,2 m atstumu nuo kelio vidurio ženklinimo linijos, žiÅ«rint automobilio "(duomenys neskelbtini)" važiavimo kryptimi.

Smūgio metu tarp automobilio "(duomenys neskelbtini)" kairiojo šono ir automobilio "(duomenys neskelbtini)" priekinės dalies buvo smailus kampas, atviras link automobilio „(duomenys neskelbtini) priekinės dalies. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu pavaizduotos 5 ir 10 pav. Susidūrimo metu automobilio "(duomenys neskelbtini) greitis, tikėtina, buvo apie 93 km/h. Negalima apskaičiuoti, kokiu greičiu automobilis "(duomenys neskelbtini) judėjo iki susidūrimo. Susidūrimo metu automobilio "(duomenys neskelbtini)" greitis, tikėtina, buvo apie 13 km/h.

Negalima apskaičiuoti, kokiu greičiu automobilis "(duomenys neskelbtini)" judėjo iki susidÅ«rimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotojas J. V., tiek važiuodamas nustatytu apie 93 km/h greičiu, tiek jeigu bÅ«tų važiavęs leistinu 90 km/h greičiu, laiku stabdydamas savo automobilį, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio, nepriklausomai, ar automobilis "(duomenys neskelbtini)" prieÅ¡ manevrÄ Ä¯ kairę buvo sustojęs, ar nebuvo. Buvusioje kelio eismo situacijoje, jeigu automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotoja J.

J. bÅ«tų davusi keliÄ kairiau jos judėjusiam ir jÄ tuo metu lenkiančiam automobiliui "(duomenys neskelbtini)", eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių nustatyti ir teigti, kad automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotojo J. V. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje buvo techniniu požiÅ«riu nepriimtini ir turėjo įtakos Å¡io eismo įvykio kilimui. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotojos J. J. veiksmai: atlikdama manevrÄ Ä¯ kairę, sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį jÄ lenkiančiam automobiliui "(duomenys neskelbtini)- techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini, turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui.

Tikėtina, pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, automobiliui "(duomenys neskelbtini)" įvažiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , automobilis "(duomenys neskelbtini)", važiuodamas apie 93 km/h greičiu, susidÅ«rimo vietos buvo neprivažiavęs apie 43,1-58,1 m atstumu (priklausomai, ar automobilis "(duomenys neskelbtini)" prieÅ¡ manevrÄ buvo sustojęs, ar ne). Automobilio "(duomenys neskelbtini)", važiuojančio apie 93 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas atstumas buvusioje kelio eismo situacijoje yra apie 75,0 m, o važiuojant didžiausiu leistinu 90 km/h greičiu- apie 71 m.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotojas J. V. prieÅ¡ susidÅ«rimÄ intensyviai stabdė. Automobilis "(duomenys neskelbtini)" trenkė į automobilį "(duomenys neskelbtini)", kuomet pastarasis automobilis "(duomenys neskelbtini)" atlikinėjo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotoja J. J., atlikdama kairio posÅ«kio manevrÄ , privalėjo duoti keliÄ kairiau jos judėjusiam ir jÄ tuo metu lenkusiam automobiliui "(duomenys neskelbtini)" (t. 4, b. l. 70-82).

Teisiamajame posėdyje ekspertas V. V. savo iÅ¡vadÄ patvirtino. PaaiÅ¡kino, kad ekspertizėje, kuriÄ atliko L. L., nebuvo įvertinta keleivių svoriai, todėl jie įvertinto visų keleivių mases ir atliko modeliavimas su papildomai pakrautomis transporto priemonėmis. Keleivių masės neturėjo jokios įtakos, buvo gauti tokie patys greičiai. Byloje nebuvo nustatyta, ar (duomenys neskelbtini) iÅ¡ vietos pajudėjo, ar judėjo pastoviu greičiu, todėl buvo iÅ¡nagrinėtos abi situacijos ir gautos tokios iÅ¡vados, kad automobilis (duomenys neskelbtini)važiavo 93 km/h, o lengvasis automobilis sukdamas sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį ir jo veiksmai buvo nepriimtini ir pagrindinė sÄ lyga.

L. L. parinko blogÄ automobilio masę, jis sutikrino, bet vėl padarė klaidÄ ir paėmė neteisingÄ masę, tačiau tyrėjai to nepasakė, nes jo nuomone galutinei iÅ¡vadai masė įtakos neturėjo. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir ekspertas H. V.. 2017-10-09 savo konsultacinėje iÅ¡vadoje nepriklausomas ekspertas dr. V. M., atsakydamas į klausimÄ , kokiÄ Ä¯takÄ transporto priemonių susidÅ«rimams turi jų svoriai (masės) ir kokiÄ Ä¯takÄ ekspertinio tyrimo rezultatams (suraÅ¡ant LTEC Ekspertizės aktus Nr. 11-950 (15) ir Nr. 11- 1815(16)/11-121 (17) turėjo neteisingai priimta automobilio (duomenys neskelbtini) nuosavo svorio/masės reikÅ¡mė (2990 kg vietoje 2370 kg), nurodė, kad nustatytas pradinių duomenų netikslumas atliekant ekspertinius tyrimus - klaidingas nepakrauto automobilio „(duomenys neskelbtini) svoris - 2990 kg (turėjo bÅ«ti įvestas nepakrauto automobilio svoris (įskaitant vairuotojo svorį 75 kg) - 2370 kg), yra esminis, nes nepagrįstai buvo padidintas automobilio „(duomenys neskelbtini)“nuosavas svoris net 695 kg (2990-2370+75 = 695 kg).

Tiriamuoju atveju faktinis automobilio „(duomenys neskelbtini)“svoris turėjo bÅ«ti priimtas 2475 kg (2370+ 25 + 80 = 2475 kg) vietoje 3170 kg. Kadangi ekspertiniams tyrimams buvo priimtas net 28 % (3170/ 2475 = 1,28) didesnis faktinis automobilio „(duomenys neskelbtini)svoris, tai nustatytas Å¡io automobilio greitis betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ - apie 93 km/h, negali bÅ«ti laikomas kaip pagrįstas dėl esminio pradinių duomenų netikslumo. Priėmus teisingÄ Å¡io automobilio faktinį svorį, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kinetinė energija iÅ¡lieka tokia pati, jei Å¡io automobilio greitis prieÅ¡ eismo įvykį bÅ«tų didesnis apie 13 % (V1,28 = 1,131 apytiksliai 1,13), t.y. jei greitis bÅ«tų apie 105 km/h (1,13 x 93 = 105 km/h).

Techniniu požiÅ«riu vertinant susidariusiÄ prieÅ¡ eismo įvykį kelio situacijÄ , greičių skirtumas 12 km/h (105 - 93 = 12 km/h) yra esminis ir gali bÅ«ti labai reikÅ¡mingas, nagrinėjant automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ suartėjimo mechanizmÄ ir jų vairuotojų veiksmų priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu. Atsakydamas į klausimÄ , kokiÄ Ä¯takÄ automobilių „(duomenys neskelbtini)“ suartėjimo mechanizmo nustatymui turėjo tai, kad suraÅ¡ant Ekspertizės aktÄ Nr. 11- 1815(16)711-121(17) ekspertai iÅ¡dėstė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ susidÅ«rimo padėtyje, kai Å¡is yra neprivažiavęs jo pėdsakų, pažymėtu Eismo įvykio vietos schemoje 6 pozicija, apie 1 m, ekspertas nurodė, kad atliekant ekspertinius tyrimus, ekspertai privalo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis objektyviais duomenimis - tiriamuoju atveju tokie duomenys yra Eismo įvykio schemoje 6 pozicija pažymėti automobilio „ (duomenys neskelbtini) užpakalinių ratų Å¡oninio slydimo pėdsakai, kurie susidarė Å¡io automobilio judėjimo po susidÅ«rimo su automobiliu „ (duomenys neskelbtini) metu.

Tai, kad tiriant transporto priemonių susidÅ«rimÄ , automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užpakaliniai ratai buvo iÅ¡dėstyti ne pagal Å¡iuos pėdsakus, turėjo įtakos tiek automobilių greičių betarpiÅ¡kai prieÅ¡ jų susidÅ«rimÄ nustatymui (nes teisingai iÅ¡dėsčius abu automobilius, jų judėjimo iki galutinių padėčių atstumai bus kitokie, nei tai buvo priimta, atliekant minėta ekspertinį tyrimÄ ), tiek automobilių suartėjimo mechanizmui. Å ios nustatytos aplinkybės yra esminės ir reikÅ¡mingos, nagrinėjant automobilių „. (duomenys neskelbtini) ir. (duomenys neskelbtini) suartėjimo mechanizmÄ ir jų vairuotojų veiksmų priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu.

Atsakydamas į klausimÄ , kokiÄ Ä¯takÄ automobilių „(duomenys neskelbtini)susidÅ«rimo mechanizmo nustatymui turėjo tai, kad suraÅ¡ant LTEC Ekspertizės aktus Nr. 11-950 (15) ir Nr. 11-1815(16)711-121(17) ekspertai panaudojo asfalto dangos sukibimo koeficientÄ 0,75+0,76, tuo tarpu kai bylos medžiagoje yra duomenys, jog Å¡is koeficientas tiriamajame kelio ruože yra 0,82, ekspertas nurodė, kad panaudojant asfalto dangos sukibimo koeficientÄ 0,75=0,76, tuo tarpu kai bylos medžiagoje yra duomenys, jog Å¡is koeficientas tiriamajame kelio yra 0,82, buvo apskaičiuotas atitinkamai mažesnis automobilio (duomenys neskelbtini) greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , o tai yra reikÅ¡minga, nagrinėjant automobilių „(duomenys neskelbtini)“ suartėjimo mechanizmÄ ir jų vairuotojų veiksmų priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu. 2018-05-03 ekspertizės, kuriÄ aliko ekspertai V.

L. ir V. Å ., akto Nr. 11-18(18) iÅ¡vadoje nurodoma, kad nustatyta tokia tikėtina eismo įvykio eiga. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. J., privažiavusi prie įvažiavimo į aikÅ¡telę, esančio kairėje kelio pusėje, pradėjo kairiojo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ aikÅ¡telės teritorijÄ . Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ judant apie 10 km/h greičiu kairiojo posÅ«kio trajektorija, esant skersai prieÅ¡ingos krypties eismui skirtos eismo juostos, priekine dalimi įvažiavimo į aikÅ¡telę ribose, į Å¡io automobilio kairiojo Å¡ono užpakalinę dalį priekine dalimi atsitrenkė apie 89 km/h greičiu važiuojantis ir lenkimo manevrÄ vykdantis J.

V. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini). Susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinės dalies ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairiojo šono buvo nedidelis smailus kampas, atviras link kelio (duomenys neskelbtini)kairiojo krašto. Susidūrimo metu automobilis (duomenys neskelbtini)buvo sukamas prieš laikrodžio rodyklės kryptį ir bloškiamas į kairę pakelę. Taip judėdamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ apsisuko didesniu kaip 180° kampu nuo buvusios susidūrimo metu padėties ir sustojo kairėje pakelėje taip, kaip užfiksuotas eismo įvykio vietos plane.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)po susidÅ«rimo nuvažiavo daugiau kaip 48,5 m atstumÄ nuo susidÅ«rimo vietos, buvo nuvairuotas į deÅ¡inę važiuojamosios dalies pusę, paskui į deÅ¡inįjį kelkraÅ¡tį kur ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilis „(duomenys neskelbtini) į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje pusėje, ties įvažiavimu į pakelės aikÅ¡telę, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ priekine dalimi esant aikÅ¡telės teritorijoje, o užpakaliniu kairiuoju ratu ties pėdsako, 5 pav. pažymėto geltonomis rodyklėmis, pradžia.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priekiniu kairiuoju ratu buvo ties pėdsako, 5 pav. pažymėti žaliomis rodyklėmis, pradžia. Nustatytas automobilio „(duomenys neskelbtini)greitis susidÅ«rimo metu yra apie 89 km/h. Koks buvo Å¡io automobilio greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nustatyti negalima.Nustatytas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis susidÅ«rimo metu yra apie 10 km/h. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ Å¡is greitis turėjo bÅ«ti didesnis, nes automobilis iki manevro pradžios buvo lėtinamas.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. V., lenkdamas 89 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės stabdydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. PrieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojai J. J. sulėtinus greitį ir, prieÅ¡ pasukant į kairę, praleidus jos vairuojamÄ automobilį lenkusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, Å¡is eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo J.

V. veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini)ruože, paženklintame horizontalaus ženklinimo linija KET 1.5, lenkė važiuodamas 89 km/h greičiu, buvo priimtini ir techniniu požiÅ«riu neturėjo priežastinio ryÅ¡io su Å¡io eismo įvykio kilimu. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai, - prieÅ¡ pasukdama į kairę, į pakelės aikÅ¡telę, iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linijos, o sukdama neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį jos automobilį lenkusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Tikėtina, kad tuo momentu, kada automobilis „(duomenys neskelbtini)“, judėdamas kairiojo posÅ«kio kreive, pradėjo įvažinėti į kelio (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarydamas automobiliui „(duomenys neskelbtini)kliÅ«tį, Å¡is automobilis nuo susidÅ«rimo vietos buvo apie 38,4 m atstumu. Automobilio „(duomenys neskelbtini)minimalus sustabdymo atstumas, eismo įvykio metu buvusiomis kelio sÄ lygomis, važiuojant nustatytu 89 km/h greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje buvo ne mažesnis kaip 66,4 m.

Nėra faktinių duomenų, rodančių, kad automobilis „A(duomenys neskelbtini) prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo stabdomas. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkimo metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo įžambiai kelio (duomenys neskelbtini)prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos kairiojo posÅ«kio kreive (t. 6., b. l. 41-45). Teismo posėdyje ekspertai savo iÅ¡vadÄ palaikė ir patvirtino. 2018-07-07 ekspertizės, kuriÄ aliko ekspertas J. M., akto Nr. 11-979918) iÅ¡vadoje nurodyta, kad smÅ«gio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairiojo galinio žibinto posÅ«kio lemputė degė (buvo įjungta).

Nustatyti, ar minėtas smÅ«gis įvyko eismo įvykio metu, ar anksčiau, negalima (.6., b.l. 55-60). Teismo posėdyje ekspertas savo iÅ¡vadÄ palaikė ir patvirtino. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadoje tvirtai pasakyta, kad įvykio metu degė lemputė, tik dėl laiko, kada tas įvyko, nepasisakyta. Kolbos pažeidimo metu lemputė degė, o kada buvo pažeista kolba (lemputė) – ekspertai nenusto. Nepriklausomas ekspertas dr. V. M., savo 2018-09-18 Nr. 15 konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodė, kad atlikus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-05-03 Ekspertizės akto Nr. 11-18 (18) analizę pastebėti tokie neatitikimai - priimtas nepagrįstai didelis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kampinis sukimosi greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu . (duomenys neskelbtini)7“.

Pagal nurodytas automobilių padėtis jų susidÅ«rimo metu (2018-05-03 Ekspertizės akto Nr. 11-18(18) 10 pav.), prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jau judėjo daugiau tiesiai ir toks jo kampinis sukimosi greitis yra akivaizdžiai per didelis. Tai turėjo įtakos, kad bus paskaičiuotas mažesnis automobilio (duomenys neskelbtini) greitis, nei tuo atveju, kai bÅ«tų priimta pagrįsta (daug mažesnė) Å¡io kampinio greičio reikÅ¡mė. LTEC Ekspertizės akte detalizuota automobilių „(duomenys neskelbtini) suartėjimo prieÅ¡ jų susidÅ«rimÄ eiga iÅ¡tirta neiÅ¡samiai, t.y. nebuvo nagrinėti kiti galimi variantai bei atitinkamai vairuotojų veiksmų priežastinis ryÅ¡ys su eismo įvykio kilimu.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, suraÅ¡ant 2018-05-03 Ekspertizės aktÄ Nr. 11-18 (18), panaudojo tam tikrus techniniu požiÅ«riu nepagrįstus parametrus ir tinkamai neiÅ¡nagrinėjo tiriamo eismo įvykio eigos. Atsakydamas į klausimÄ â€žar kompiuterio programa „PC Crash“, skirta eismo ?vykių tyrimui, formuoja iÅ¡samų pradinių duomenų ir modeliavimo rezultatų duomenų failÄ , ekspertas nurodė, kad kompiuterio programa „PC Crash“, skirta eismo įvykių tyrimui, formuoja pradinių duomenų ir modeliavimo rezultatų duomenų failÄ (protokolÄ ) pagal vartotojo užduotus kriterijus, kuriuos vartotojas gali nurodyti pagal savo poreikį.

Tačiau, net ir vartotojui suformavus protokolÄ pagal visus galimus kriterijus (parametrus), jame neatsispindės tokie svarbÅ«s duomenys, kaip, pvz., lokalaus trinties pavirÅ¡iaus ploto matmenys: tiriamuoju atveju akivaizdu, kad automobilio. (duomenys neskelbtini) judėjimo po susidÅ«rimo modeliavimui Å¡alikelėje turėjo bÅ«ti panaudota kita sukibimo koeficiento reikÅ¡mė, nei sausam asfaltui (0,82). Tačiau Ekspertizės akto pateikiamame protokole (detalizuota 8-10 psl.) iÅ¡ viso nenurodyta, kad buvo panaudotas lokalus pavirÅ¡ius su kitu sukibimo koeficientu, o jei toks ir bÅ«tų nurodytas protokole, tai jo iÅ¡sidėstymo matmenis bÅ«tų galima nustatyti tik paleidžiant su kompiuterio programa „PC Crash“ jos suformuotÄ projektinį failÄ .

Kompiuterio programa „PC Crash“, skirta eismo įvykių tyrimui, neformuoja iÅ¡samaus pradinių duomenų ir modeliavimo rezultatų duomenų failo, pagal kurį bÅ«tų galima vienareikÅ¡miai atkurti atliktÄ modeliavimÄ ir patikrinti jo pagrįstumÄ : atlikto su Å¡ia kompiuterio programa modeliavimo pagrįstumÄ visapusiÅ¡kai galima patikrinti tik turint jos suformuotÄ projektinį failÄ . Ä® klausimÄ , ar gavus ir iÅ¡analizavus visų trijų ekspertizių aktų (t. y., 2015-08-31 Ekspertizės akto Nr. 11-95 (15), 2017-01-25 Ekspertizės akto Nr. 11-1815 (16)7114-121 (17) ir 2018-05-03 Ekspertizės akto Nr. 11-18 (18) projektinius failus, sugeneruotus su kompiuterio programa „PC Crash", bÅ«tų paÅ¡alinti visi neaiÅ¡kumai tarp visuose trijuose ekspertizės aktuose vis įvedamų skirtingų parametrų ir nustatyta, ar ekspertai pagrįstai pritaikė vienokius, o kartais kitokius, parametrus, ekspertas nurodė, kad iÅ¡nagrinėjus visų Å¡ių trijų suraÅ¡ytų ekspertizės aktų duomenų failus esminiai pradiniai duomenys (pradiniai judėjimo parametrai, automobilių tarpusavio padėtys, deformacijų dydžiai, trinties ir atsistatymo koeficientai) yra skirtingi.

Skirtingi taipogi yra ir atlikto modeliavimo rezultatai. Modeliavimo pagrįstumÄ galima patikrinti tik turint kompiuterio programos suformuotÄ projektinį failÄ , nes vien pagal duomenų failus negalima atkurti atlikto modeliavimo. Tik turint visų trijų ekspertizių projektinius failus, sugeneruotus su kompiuterio programa „PC Crash“, bÅ«tų galima visapusiÅ¡kai patikrinti, ar modeliavimams panaudoti parametrai nėra klaidingi ir ar Å¡ie modeliavimai pagrįstai atsipinti eismo įvykio eigÄ (t. 6., b. l. 88-92).

Ekspertas dr. V. M. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo pateiktas konsultacines iÅ¡vadas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad kompiuterio programa yra įrankis, kuris turi didelę galimybę apskaičiuoti gan sudėtingus procesus, bet už pagrindÄ turi bÅ«ti imami objektyvÅ«s duomenys. Jeigu modeliavimas atliktas su ta programa prieÅ¡tarauja objektyviems duomenims, tai vadinasi tas modeliavimas yra klaidingas. Å iuo atveju L. L. atlikdama tyrimÄ pateikė protokolÄ , kurį formuoja kompiuterinė programa, ir programa apskaičiavo, kad buvo trys susidÅ«rimai tarp automobilių (duomenys neskelbtini).

Tam, kad modeliuoti tuos tris susidūrimus, turi būti objektyvūs duomenys, kad jie iš tikrųjų tokie trys įvyko, tokių objektyvių duomenų, sprendžiant pagal automobilių sugadinimų pobūdį, nėra. Pagal objektyvius duomenis buvo vienas kontaktas. Kitas dalykas tam protokole yra pateikta deformacija vieno to susidūrimo metu - (duomenys neskelbtini) yra 94 cm, o automobilio (duomenys neskelbtini)-1m 15 cm. Tai pagal objektyvius duomenis - automobilių sugadinimo pobūdis matosi tyrimui pateiktose nuotraukose, vienareikšmiškai galima teigti, kad tokių deformacijų nebuvo.

Vadinasi, tame pirminiame tyrime yra išdavoje pateikti duomenys, kurie prieštarauja objektyviems duomenims, todėl šitas modeliavimas nustayti greičiai susidūrimo metu ir visas suartėjimo mechanizmas, kaip automobiliai judėjo iki susidūrimo iš principo yra klaidingas ir jais negalima vadovautis, ir vairuotojų techninių veiksmų priežastiniai ryšiai yra nekorektiškai nustatyti. Tokia situacija, kad automobilis (duomenys neskelbtini) išdėstytas ne pagal objektyvius duomenis, o kažkokioje nepagrįstoje padėtyje, irgi turėjo įtakos šio įvykio transporto priemonių suartėjimo mechanizmui nustatyti.

Atitinkamai ir vairuotojų valdomiems veiksmams, vairuotojų veiksmų priežastiniams ryÅ¡iams. Visi Å¡ie netikslumai turi tiesioginę įtakÄ tiek automobilių susidÅ«rimo mechanizmui nustatyti, taip pat tam, kas buvo iki to, ir vairuotojų priežastiniams ryÅ¡iams techniniu požiÅ«riu su eismo įvykio kilimui. PaaiÅ¡kino, kad įvedant į programÄ neteisingÄ automobilio (duomenys neskelbtini) svorį, buvo padaryta grubi klaida- 700 kg daugiau – negu turėjo bÅ«ti. Kartais svoris bÅ«na klaidingai paimamas, kai nebÅ«na byloje registracijos liudijimo kopijos, bet Å¡iuo atveju yra registracijos liudijimo kopija, kur aiÅ¡kiai nurodyti svoriai, todėl tiktai jais ir reikia vadovautis, plius pridėti automobilio pakrovimÄ .

Liudytojų parodymais vadovaujamasi tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja objektyviems duomenims, tai viena iÅ¡ sÄ lygų. Tiriant techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, klasikinės eismo įvykio tyrimo metodikos nusako, kad turi bÅ«ti tiriami du atvejai. Pirmas - galimybė iÅ¡vengti eismo įvykio pagal atstumÄ , kas ir buvo padaryta Å¡ioje ekspertizėje, nustatant, kad tuo momentu, kai automobilis (duomenys neskelbtini) pradėjo sukt, buvo toks atstumas, kurio yra per mažai, kad sustoti. Tuo bÅ«tų galima ir užbaigti Å¡itÄ suartėjimo mechanizmo nagrinėjimÄ , jeigu automobilis (duomenys neskelbtini)iÅ¡važiuotų ir sustotų, tai reiÅ¡kia kliÅ«tis nejudanti, bet kadangi ta kliÅ«tis judėjo, tai reikia tirti dar kitÄ atvejį, o gal ta kliÅ«tis pabėga, pasiÅ¡alina.

Tas principas, kad tyrinėti tik pagal atstumÄ , likęs nuo senų laikų. Teismo ekspertizėje jis taip pat iÅ¡liko - jų ekspertai netiria tos antros situacijos, kadangi ten reikia daugiau pastangų, laiko ir darbo. Greičiai abiejose ekspertizėse nustatyti vienodai, bet antroje ekspertizėje jau ekspertai atliko susidÅ«rimo analizę korektiÅ¡kiau. Jau nėra tų metrinių deformacijų, kurios buvo paimtos už pagrindÄ pirmoje ekspertizėje. Bet greičiai liko analogiÅ¡kose ribose. Antrojoje ekspertizėje, kas liečia susidÅ«rimo mechanizmÄ , buvo padirbėta papildomai, nebuvo aklai paimta iÅ¡ pirmosios ekspertizės. Bet esminis dalykas yra tas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) susidÅ«rimo momentu nestovi užpakaliniais ratais ant tų pėdsakų, todėl jis neprivažiavo metro iki tos savo susidÅ«rimo padėties, vadinasi, jo judėjimo laikas paimtas aiÅ¡kiai per mažas, o tai turėjo įtakos viso eismo įvykio tyrimui.

Dėl to viskas iÅ¡ esmės gali keistis paimant teisingus objektyvius duomenis, atsižvelgiant į liudytojų parodymus. Pažymėjo, kad sukant susidaro padėtis, kai vairuotojas nemato užpakalinio kelio. Europos SÄ jungos direktyvos nustato, koks turėtų bÅ«ti matymo laukas per galinį vaizdo veidrodėlį. Kai automobilis pasisuka, kad ir kokiu 30 laipsnių kampu, vairuotojui veidrodėlyje jau nesimato ta eismo juosta. Ar galima galvÄ pasukt 90 laipsnių, tai jau gali pasakyt teismo medikai. Vairuotojas tokiose situacijose vadovaujasi protingumo kriterijais, kad pažiÅ«rėjau –nieko nėra, pradėjau sukt.

Nejaugi jis turiu atsidaryt dureles ir pažiÅ«rėt, ar kas nors nelenkia. Tai yra natÅ«rali situacija, kad jis užbaigia savo manevrÄ . Neatliekant tų detalių skaičiavimų, remdamasis duomenimis 13 km/h ir 93 km/h, jis parodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo laikas jau kertant skiriamÄ jÄ linijÄ iÅ¡lieka 3,5 s. PrieÅ¡ kertant linijÄ automobilis jau buvo pasisukęs, po sekundės dar daugiau pasisukęs, todėl tokiam 50 m lenkimui reikėjo nepilnai 2 s, esant greičiui artimam 100 km/h.

Situacija tokia ir susiklostė, kad (duomenys neskelbtini)vairuotoja prieÅ¡ sukant pažiÅ«rėjo – nieko nėra, pradeda sukt, už sekundės ji jau nemato veidrodėlyje, nes automobilis jau pasuktas, o per tas nepilnas 2 s automobilis (duomenys neskelbtini), važiuojant tokiu greičiu, betarpiÅ¡kai įveikia tÄ atstumÄ ir priartėja. Ekspertai analizavo vienÄ dydį- nustatė 43 m, kur buvo automobilis (duomenys neskelbtini) tuo momentu, kai automobilis (duomenys neskelbtini) jau pradėjo sukti ir jo priekinis kairys kampas buvo ties aÅ¡ine linija.

Tuo jie ir apsiribojo. TechniÅ¡kam žmogui tokių duomenų užtenka - tokioj situacijoj reiktų vaizdavimÄ pateikti. Ir kitas dalykas – jie nenagrinėjo techninės galimybės pagal laikÄ , kad automobilis (duomenys neskelbtini)važiuoja ir galbÅ«t nuo jo pabėga. Å iuo atveju tokios suartėjimo situacijos nenagrinėja ir neparodė. Ekspertai iÅ¡nagrinėjo tik vienÄ aspektÄ - tuo momentu, kai automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui iÅ¡kilo grėsmė saugumui, kai automobilis (duomenys neskelbtini), jo priekis, kirto aÅ¡inę linijÄ , kokiu atstumu buvo automobilis (duomenys neskelbtini) Jie nustatė, kad tas atstumas 43 m. ir yra mažesnis nei sustabdymo atstumas.

Tuo remiantis jie priima Å¡tai tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad vairuotojas negalėjo sustoti. Å ioje situacijoje tirtina galimybė, kai (duomenys neskelbtini) pasiÅ¡alina, o kita situacija – apvažiavimas kliÅ«ties. Kai judama 93 km/h greičiu yra neįmanomas kliÅ«ties apvažiavimas, bet stabdant, gal tas greitis bÅ«tų sumažėjęs ir manevravimo galimybė bÅ«tų atsiradusi. Jei bÅ«tų tokie duomenys, kiek laiko buvo stabdoma, prieÅ¡ kiek laiko užsidegė stabdžių žibintai iki susidÅ«rimo, tai tÄ greitį galima paskaičiuoti –kiek galėjo bÅ«ti greitis didesnis automobiliui artėjant iki susidÅ«rimo vietos, nei tas nustatytas greitis susidÅ«rimo metu. 2018-11-07 ekspertizės, kuriÄ aliko ekspertas V.

M., akto Nr. MV 08-41, iÅ¡vadoje kontstatuota, kad eismo įvykio, užregistruoto 2014-11-01 apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) 2 km, kurio metu susidÅ«rė automobilis „. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. J. ir automobilis. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. V., eiga detalizuota tiriamojoje dalyje ir apibendrinta 2.9 p. Jame nurodyta, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. J. važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini) ir ties kilometrų ženklų „(duomenys neskelbtini)“ suko į kairėje esančiÄ poilsio aikÅ¡telę, o automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas J.

V. lenkė priekyje važiavusius automobilius. Automobiliai susidÅ«rė apytiksliai tokiose padėtyse, kaip tai pavaizduota raudonu (duomenys neskelbtini) ir mėlynu (duomenys neskelbtini) siluetais 10 pav. SusidÅ«rimo metu automobilio (duomenys neskelbtini) priekiu, daugiau jo kaire puse, smÅ«giniai kontaktavo su automobilio (duomenys neskelbtini) galine kaire dalimi, esant apie 100° kampui tarp automobilių iÅ¡ilginės simetrijos plokÅ¡tumų. BetarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 5 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) - apie 125 km/h.

Dėl susidÅ«rimo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo bloÅ¡kiamas link kairėje esančios Å¡alikelės, pradinės judėjimo krypties atžvilgiu bei sukosi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę: taip įveikus apie 22 m ir pasisukęs apie 570° kampu prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, Å¡is automobilis sustojo 2014-11-01 Plane „2“ pozicija pažymėtoje padėtyje. Po susidÅ«rimo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo nuvairuotas į padėtį, pažymėtÄ 2014-11-01 Plane „1“ pozicija, įveikęs nuo susidÅ«rimo vietos apie 80 m.

Å io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo (buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi) automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo J. V. nepriimtini veiksmai - prieÅ¡ pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad priekyje važiavusios transporto priemonės vairuotoja rodo kairio posÅ«kio signalÄ , o lenkiant nemažino greičio, kai galėjo matyti, jog priekyje jog priekyje važiavusių automobilių vairuotojai stabdo (mažina greitį), nes jų judėjimui atsirado kliÅ«tis (t. 6., b. l. 19-163). Ekspertas V. M. posėdyje palaikė savo iÅ¡vadÄ , papildomai paaiÅ¡kino, kad kai pradėjo šį tyrimÄ , iÅ¡kilo tokia problema, kad pagal eismo įvykio schemÄ ir palydovinę nuotraukÄ , kuri paprastai naudojama tokiems tikslams, negalima buvo atkurti, kur gi tie automobiliai sustojo po eismo įvykio.

Schemoje yra nurodytas atstumas automobilio (duomenys neskelbtini) nuo kilometro ženklo 45/1, o palydovinėje nuotraukoje tas ženklas niekaip nepažymėtas, todėl jis važiavo į eismo įvykio vietÄ papildomai apžiÅ«rėti ir atlikti matavimus. Eismo įvykio schemoje nurodytas 8,40 m atstumas nuo sustojusio automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio deÅ¡inio rato iki aikÅ¡telės kraÅ¡to neatitinka tikrovės, nes ten yra ne 8,4 m, bet 18,4 m, ir tai yra pas jį detalizuota, pvz. 5,6 nuotrauka, geltona rodyklė pažymi ties kuria vieta buvo automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinis deÅ¡inysis ratas, raudona rodyklė – 8,4 m. ir matosi, kad ties ta vieta yra Å¡alikelė, bet tikrai ne aikÅ¡telės kraÅ¡tas.

Tai reiÅ¡kia, kad visi iki Å¡iol padaryti tyrimai, kur buvo sudaryta mastelinė schema pagal tÄ eismo įvykio schemÄ , pagal tÄ atstumÄ 8,4 m, neatitinka tikrovės. Eismo įvykio ekspertas trasologas, atlikdamas tyrimus, pirmiausiai vadovaujasi objektyvia informacija, kuri yra byloje, kuria galima atkurti buvusio eismo įvykio modeliavimÄ , tai yra vienas dalykas, o kai sprendžiamas klausimas apie eismo įvykio dalyvių veiksmus, tai irgi naudojama objektyvi medžiaga arba tie duomenys, kurie yra byloje yra patikimi. Pagal bylos medžiagÄ jis matė, kad tiek automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja, tiek liudytojai parodė, kad buvo įjungtas kairys posÅ«kis, jie sutampa, kÄ patvirtino ir atlikta ekspertizė.

Tai irgi papildo tuos subjektyvius parodymus ir šiuo atveju, sprendžiant apie eismo įvykio dalyvių veiksmus, tai ekspertas jau turi daugiau duomenų, kurie yra patikimi. Jeigu išeities duomenys yra neteisingi, vadinasi, visi tyrimai, kurie iki tol padaryti, yra klaidingi ir jais negalima vadovautis. Kadangi schema sudaryta neturint visų objektyvių duomenų, kurie yra bylos medžiagoje, tai juos galima nustatyti tik būnant eismo įvykio vietoje ir atlikus tam tikrus matavimus. Kadangi kilometro ženklas palydovinėje nuotraukoje nematomas, todėl ekspertai iki tol darė tyrimus imdami 8,4 m vietoj 18,4 m atstumo, kuris kur kas mažesnis automobilio (duomenys neskelbtini) slydimo atstumui po susidūrimo.

Jis atliko matavimu vietoje, toliau atliko tų pėdsakų, kurie yra užfiksuoti nuotraukose iÅ¡ eismo įvykio vietos, matavimus pasinaudojant grafinės perspektyvos metodais, ir taip buvo atkurti tie esminiai pėdsakai, kurie iÅ¡liko eismo įvykio vietoje. Jis analizavo visus tuos pėdsakus, atliko susidÅ«rimo analizę. Jis iÅ¡tyrė, koks greitis jau nustatytas susidÅ«rimo metu, koks galėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) minimalus judėjimo laikas, kokiu atstumu buvo automobilis (duomenys neskelbtini), kai automobilis (duomenys neskelbtini) jau įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir kai jau vairuotoja nematė per galinio vaizdo veidrodėlį lenkiančios transporto priemonės. Tas laikas ir tas atstumas galėjo bÅ«ti dar didesnis, tai tuo atžvilgiu jis ir nustatė galbÅ«t net ir ne prie palankių (duomenys neskelbtini) vairuotojai sÄ lygų, ir tai gaunasi tokia iÅ¡vada, kad nėra pagrindo teigti, kad ji galėjo matyti lenkiančius.

Buvo nustatyta, kad susidÅ«rimo metu (duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 5 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) apie 120 km/h. IÅ¡ nuotraukų matyti, kad iki susidÅ«rimo vietos automobilis (duomenys neskelbtini)buvo stabdomas bent jau 1 m, kurį irgi panaudojo tyrime, tačiau automobilio (duomenys neskelbtini)greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo ne mažesnis kaip 125 km/h. Pagal tÄ nustatytÄ greitį, pagal įprastÄ vairuotojo reakcijos laikÄ , stabdžių suveikimo laikÄ buvo nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas sureagavo stabdymui, automobilio priekiui esant apie 46 m iki susidÅ«rimo.

Å is atstumas yra mažesnis nei automobilio (duomenys neskelbtini) sustabdymo atstumas tiek nuo maksimalaus leistino greičio 90 km/h, tiek nuo greičio 125 km/h, tai darytina iÅ¡vada, kad tokioje situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas negalėjo sustabdyti automobilio iki susidÅ«rimo vietos, tačiau jeigu greitis bÅ«tų nevirÅ¡ytas, ne daugiau kai 90 km/h, tai per tÄ atstumÄ , per tÄ laikÄ greitis galėjo bÅ«ti sumažintas iki 67 km/h, vadinasi, smÅ«gio energija bÅ«tų buvusi bent jau 3,2 karto mažesnė, techniniu požiÅ«riu galima daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad pasekmės bÅ«tų visiÅ¡kai kitokios, nei tai buvo buvusio eismo įvykio metu.

Toliau jis nagrinėjo automobilių suartėjimo mechanizmÄ , tai vieni duomenys yra tokie, kad pagal automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojos ir liudytojo R. T. parodymus buvo nustatyta, kad tikėtinas automobilių (duomenys neskelbtini) judėjimo laikas nuo posÅ«kio įjungimo iki manevro į poilsio aikÅ¡telę yra nuo 11,5 iki 15 s. Toliau buvo nagrinėjamas automobilio (duomenys neskelbtini)judėjimas sukant į aikÅ¡telę. Pasisukus automobiliui 10 laipsnių, vairuotoja per galinį vaizdo veidrodėlį jau negali matyti to vaizdo, kuris yra iÅ¡ paskos.

Pradėjus manevruoti buvo galima matyt 1,3 s, pasisukus jau vairuotoja matyti negali, matomai dėl fiziologinių savybių galvos irgi 180 laipsnių žmogus negali pasukti ir gaunasi tokia akla zona, kad vairuotoja galėjo nematyti, jei automobilis judėjo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. Kita situacija, jis tokį ribinį atvejį skaičiuoja, kad bÅ«tų važiuota greitėjimo rėžimu ir po to greitis bÅ«tų mažinamas. Toliau buvo apskaičiuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini), 125 km/h greičiu atvažiavęs per 1,7- 3,7 s laikÄ , nuvažiuoja nuo 59 iki 128 m.

Tai gaunasi tokia situacija, kad prieÅ¡ pradedant sukti vairuotoja prieÅ¡ posÅ«kį įsitikino, kad nieks nelenkia, pradeda sukti, už sekundės jau negali matyti, o kitas automobilis per šį laikÄ gali pradėti lenkti ir priartėti. Å i visa analizė parodo, kad techniniu požiÅ«riu nėra pagrindo teigti, kad automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojos veiksmuose buvo prieÅ¡taravimas kelių eismo taisyklėms ir priverstinis ryÅ¡ys su buvusiu eismo įvykiu. Kas liečia (duomenys neskelbtini)vairuotojo veiksmus, tai vienas dalykas, jog buvo virÅ¡ytas greitis, kitas dalykas, jis pats pasakė, kad maždaug 7 automobilius lenkė.

Kelių eismo taisyklės pasako, kad gali pradėti lenkti, jei niekas iÅ¡ priekyje važiuojančių nerodo posÅ«kio. Pagal bylos medžiagÄ tas posÅ«kis buvo įjungtas pakankamai dideliu atstumo ir laiko atžvilgiu - nuo 11,5 iki 15,5 s. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas pradėjęs lenkti arba neįsitikino, arba ignoravo tÄ Ä¯jungtÄ posÅ«kio signalÄ , tai vienas dalykas, Kitas dalykas, kad galima pradėti lenkti tik tada, jeigu vairuotojas mato, kad niekam nesukliudys, vadinasi, baigiant lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostÄ nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

Kyla klausimas, kaip pradėjus lenkti 7 automobilius galima tikėti, kad niekam nesukliudysi, tuo labiau, kad tai yra pakankamai nemažas atstumas, nes automobiliai važiuoja, tarp jų yra distancija ir yra pakankamai didelis atstumas nuo pirmo iki paskutinio automobilio. Tuo remiantis jis surašė iÅ¡vadas dėl buvusio eismo įvykio eigos arba mechanizmo. Ekspertas parodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojas J. V. nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje nesilaikė bÅ«tinų atsargumo priemonių - esant intensyviam eismui, nepasirinko saugaus greičio, lenkė iÅ¡tisÄ automobilių kolonÄ , nematydamas, kas vyksta priekyje kolonos, užstojus keliÄ ir matomumÄ kitam automobiliui, nenutraukė lenkimo manevro, tuo keldamas pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir neapdairiai tikėdamasis aplenkti visÄ kolonÄ . 2019-06-12 ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertai V.

M., M. M., E. G., R. Å ., akto Nr. 11-159(19)/11-994(19) iÅ¡vadoje nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. J. suko į kairėje esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ judant apie 16 km/h greičiu kairiojo posÅ«kio trajektorija, į jo kairiojo Å¡ono užpakalinę dalį priekine dalimi atsitrenkė apie 95 km/h greičiu ta pačia kryptimi judėjęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio vairuotojas J.V. vykdė lenkimo manevrÄ .

Nuo smūgio automobilio „(duomenys neskelbtini)užpakalinė dalis buvo stumiama automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo kryptimi, dėl to jis ėmė suktis prieš laikrodžio rodyklę horizontalioje plokštumoje. Besisukdamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuslydo nuo kelio į kairę ir sustojo taip, kaip užfiksuota plane, autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede. Automobilis (duomenys neskelbtini)“ po susidūrimo buvo sustabdytas tolėliau, dešiniame kelkraštyje.

Automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ susidÅ«rė ties įvažiavimu į aikÅ¡telę, pastarajam automobiliui judant važiuojamosios dalis kaire puse. Automobilio (duomenys neskelbtini)“ greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo apie 95 km km/h, susidÅ«rimo metu jis mažėjo ir tuoj po jo buvo apie 71 km/h. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. J. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo jvykio kilimo mažindama greitį ir praleisdama jos automobilį lenkusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. V., važiuodamas didžiausiu leistinu 90 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamu J. J., laiku stabdydamas savo vairuojamÄ transporto priemonę. Automobilio. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai - sukdama į kairėje esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“,vairuojamam J.

V., sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį jo judėjimui, dėl to su juo susidÅ«rė, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo J. V. veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai, - sukdama į kairėje esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę, nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“,vairuojamam J.

V., sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį jo judėjimui, dėl to su juo susidÅ«rė, - techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Techniniu požiÅ«riu pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai - sukdama į kairėje esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamam J. V., sudarė neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį jo judėjimui, dėl to su juo susidÅ«rė.

Å iame tyrime nebuvo naudojamas plane, autoavarijos vietos protokolo priede nurodytas 8,4 m atstumas nuo įvažiavimo į aikÅ¡telę kraÅ¡to iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užpakalinio deÅ¡iniojo rato. Atliekant tyrimÄ abiejų transporto priemonių padėtys kelio ilgio atžvilgiu buvo nustatytos pagal plane, autoavarijos vietos apžiÅ«ros protokolo priede, nurodytÄ atstumÄ iki kilometro ženklo 1/45 (t. 7., b. l. 91-95). Ekspertai savo iÅ¡vadas patvirtino teismo posėdyje. E. M. M. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad pagrindiniai parametrai yra automobilių galutinės padėtys, matmenys kelyje tarp transporto priemonių, jų sugadinimai.

Tiriamojoje dalyje jie nustato jų tarpusavio padėtis ir pagal tas padėtis ir pėdsakus jie ieÅ¡ko susidÅ«rimo vietos ir pagal tai atlieka modeliavimÄ . Programa nėra tokia tobula, kad įvertintų visus parametrus. (duomenys neskelbtini)stabdymo kelias ekspertizėje neatsispindi, nes nėra nustatytas jo visas ilgis, todėl jie negali nustatyti stabdymo kelio ilgio ir jo nevertino. Jie negali sakyti, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ (duomenys neskelbtini) automobilis buvo efektyviai stabdomas. Gali bÅ«ti, kad, jei (duomenys neskelbtini)ir buvo stabdoma prieÅ¡ kliÅ«tį, tai pėdsakų neliko dėl ABS sistemos, taip pat gali bÅ«ti ir dėl kelio dangos, dėl tų pačių padangų.

Tas pats ABS ant kiekvienos transporto priemonės sureguliuotas nevienodai. Pėdsakai gali likti stabdymo, gali ir nelikti. Ar galima pagal punktyrinę kelio juostÄ nustatyti Å¡io pėdsako ilgį, jis negali atsakyti. Jei to jie nepadarė, vadinasi, negalėjo to nustatyti, kad bÅ«tų tikslus. Jie nustatė tÄ atstumÄ nuo kelio ženklo, kiek maÅ¡ina nuslydo, rėmėsi vairuotojos parodymais, kad (duomenys neskelbtini) judėjo pastoviu greičiu ir nebuvo sustojusi prieÅ¡ sukdama, kai nėra galimybės nustatyti greičio ir kt.

Tyrimo pagal liudytojų parodymus jie nedarė, atliko tik pagal pėdsakus ir sugadinimus. Jie neskaičiavo kolonos ilgio, nežino, kokios distancijos buvo tarp transporto priemonių, nes kiekvienos maÅ¡inos ilgis taip pat skiriasi, gali bÅ«ti nuo 4 iki 5 m., nežino, kokiu greičiu reikia važiuoti, kad aplenktum tokiÄ kolonÄ . Jis negali pasakyti, kokiu greičiu J. V. važiavo 5 km prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , kÄ jis darė, ar jis lenkė, ar nelenkė, kokiais režimais važiavo, kur (duomenys neskelbtini)pradėjo lenkimÄ , nes tokių duomenų neturėjo.

Ekspertizės atlikimo metu vadovavosi visais turimais duomenimis iÅ¡ nuotraukų, iÅ¡ palydovinių nuotraukų, bet ne liudytojų parodymais. Ä® vietÄ nebuvo iÅ¡vykę, vadovavosi nuotraukomis iÅ¡ palydovo. Kaltinamosios parodymus, kad ji riedėjo, paėmė todėl, kad neturėjo kitų duomenų, todėl ėmė vidutinį greitį, nes tiksliai negali pasakyti, kokiu greičiu ji judėjo. E. R. Å . posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad negali atsakyti, ar (duomenys neskelbtini) turėjo techninę galimybę įvertinti lenkdamas maÅ¡inų kolonÄ , ar priekyje automobilis rodo posÅ«kio signalÄ .

IÅ¡ praktinės pusės net neįmanoma atsakyti į šį klausimÄ , nes reikėtų žinoti visÄ tÄ situacijÄ tuo metu, kai jis pradėjo lenkimÄ . Kai buvo pradėtas lenkimas, nebuvo palikta jokių įrašų ar pėdsakų, pagal kÄ bÅ«tų galima atsekti. Negalima dabar tos aplinkos įsivaizduoti, kokia ji buvo, kai buvo pradėtas lenkimas. Tyrimas atliekamas pagal užfiksuotÄ Ä¯vykio aplinkÄ , pvz. nuotraukas, kurios pateikia objektyviÄ tikrovę, automobilių sugadinimus. Tiek automobilio (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) greitis buvo suskaičiuotas kompiuterinės programos, jį apskaičiavo pagal automobilių galutines padėtis ir pagal susidÅ«rimo metu buvusias padėtis, t. y. kiek automobiliai persislinko nuo pradinių padėčių susidÅ«rimo metu iki galutinio sustojimo padėčių.

Kad prieÅ¡ posÅ«kio manevrÄ automobilis (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs, Å¡iame modeliavime nebuvo. Buvo suskaičiuotas sustabdymo kelias – jis nulinis. Buvo apskaičiuotas 67 m vietoj 60m atstumas, reikalingas (duomenys neskelbtini)sustabdyti važiuojant leistinu greičiu. Jokių pėdsakų, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų stabdęs, tyrimo medžiagoje nėra. Jeigu stabdė, tai klausimas, kokiu intensyvumu stabdė, kurioje vietoje - atliekant tyrimÄ buvo daug yra nežinomų faktorių. Jie nelenda į tÄ nežinomybės jÅ«rÄ , jei neturi duomenų, faktų, todėl rėmėsi faktais, atsižvelgė į paaiÅ¡kinimus, kad lengviau bÅ«tų susiorientuoti situacijoje.

Nuskaitant (duomenys neskelbtini)įrangÄ , ten jokių stabdymo įrašų nebuvo. Jeigu bÅ«tų aptikta, tai irgi bÅ«tų pakankamai patikimas rodiklis. Ekspertas E. G. posėdyje iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas kitų tyrimÄ alikusių ekspertų aplinkybes, kad atliekant tyrimÄ , liudytojų parodymais parodymais nesivadovavo, nes jų vertinimas yra ne teismo ekspertų kompetencija, kad buvo remiamasi grynai techniniais duomenimis. Byloje techninių duomenų nėra, kad (duomenys neskelbtini)stabdė. Eismo įvykio vietos plane stabdymas neužfiksuotas.

Pasekmių jie nevertina, vertina, ar įvyks susidūrimas, ar jis apskritai neįvyks. Šiuo atveju atliktas tyrimas rodo, kad ar (duomenys neskelbtini) vairuotojs būtų stabdęs, ar ne, susidūrimas vis tiek įvyktų. Nustatyto atstumo neužtenka visiškai automobiliui sustabdyti, kad jis sustotų iki susidūrimo vietos. E. V. Matusevičius posėdyje iš esmės nurodė analogiškas, kaip ir kitų ekspertų aplinkybes. Paaiškino, kad atliekant ekspertizę remiamasi objektyviais bylos duomenimis, t.y. kas yra užfiksuota įvykio vietoje pareigūnų, taip pat kas yra matyti įvykio vietos fotografijose. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų pagal jo parodymus jie nevertino.

Vertino (duomenys neskelbtini) vairuotojos nurodomÄ aplinkybę, kad prieÅ¡ pasukant į kairę automobilis nebuvo sustabdytas, kuri buvo naudojama atliekant transporto priemonių suartėjimo modeliavimÄ . Stabdymo pėdsakų įvykio vietoje užfiksuota nebuvo nei policijos pareigÅ«nų, nei eismo įvykio vietos fotografijose. Objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) atliko dvigubÄ lenkimÄ , nebuvo, o kitų asmenų parodymai nėra teismo ekspertizės tyrimo objektas. Nevertino situacijos, kad (duomenys neskelbtini) automobilis posÅ«kio manevrÄ galėjo atlikti iÅ¡ vietos, kadangi tokios aplinkybės Å¡io automobilio vairuotoja nenurodė.

Eismo įvykio tyrimas nagrinėja eismo įvykio mechanizmÄ , o eismo įvykio mechanizmas susideda iÅ¡ transporto priemonių suartėjimo, paties susidÅ«rimo ir judėjimo po susidÅ«rimo, o posÅ«kio rodymas, specialieji garsiniai signalai jau nėra eismo įvykio ekspertizės reikalas. Dėl manevro buvo tiksliai vienareikÅ¡miÅ¡kai pasakyta, kad (duomenys neskelbtini)manevras buvo pradėtas anksčiau, iki to momento, kai automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pasuktas į kairę, automobilis (duomenys neskelbtini) jau judėjo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, jau buvo atliekamas lenkimo manevras.

Yra nustatyta ir paties vairuotojo nurodyta aplinkybė, kad lenkė maždaug 7 automobilių kolonÄ , kiti duomenys Å¡iai aplinkybei neprieÅ¡tarauja. Jie nustatė, kad virÅ¡ keturiasdeÅ¡imt metrų (duomenys neskelbtini)važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, kadangi 7 automobiliai važiuoja vienas paskui kitÄ , turint omenyje dar ir tarpus tarp jų, tai yra daugiau nei 40 metrų. O tiksliai kurioje vietoje buvo pradėtas lenkimo manevras, jie nenustatė. Yra nustatomas tik suartėjimas nuo kliÅ«ties judėjimui sudarymo momento.

Jie negali nustatyti, kokiu greičiu, kokia tiksliai trajektorija judėjo (duomenys neskelbtini) atliekant posÅ«kio į kairę manevrÄ . Ä®vykio vietos schemÄ pareigÅ«nai užfiksavo netinkamai, neužfiksavo visų pėdsakų, kelis pėdsakus pavaizdavo. 2020-04-29 ekspertizės, kuriÄ aliko ekspertai V. M., M. M., L. L. ir E. G., akto Nr. 11-2386(19)/11-831(20) iÅ¡vadoje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo apie 99 km/h. Tuo momentu, kai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J.

J. priartėjo prie brÅ«kÅ¡ninės linijos, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, J. V. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini)“ jau važiavo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, t. y. buvo lenkiančiuoju. Kai liudytojo R. T. parodymų patikrinimo vietoje nurodytoje pozicijoje Nr. 1 automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja pradėjo rodyti kairįjį posÅ«kio signalÄ , automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 518 m atstumu iki susidÅ«rimo vietos. Atstumas buvo nustatytas laikant, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ vietos pajudėjo tuoj pat po visiÅ¡ko sustojimo.

Kai liudytojo R. T. parodymų patikrinimo vietoje nurodytoje pozicijoje Nr. 2 automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja pradėjo stabdyti, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 448 m atstumu iki susidūrimo vietos. Atstumas buvo nustatytas laikant, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ iš vietos pajudėjo tuoj pat po visiško sustojimo. Kuomet automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo 100 m neprivažiavęs pirmo įvažiavimo į aikštelę, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 31 m neprivažiavęs susidūrimo vietos.

Modeliuojant buvo laikoma, kad lenkiantysis automobilis „(duomenys neskelbtini) judėjo pastoviu 99 km/h greičiu, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis tolygiai (pastoviu lėtėjimu) mažinamas iki 16 km/h ir po to sukama į kairę. 450 m atstumÄ nuo dvigubos iÅ¡tisinės linijos pabaigos iki susidÅ«rimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ vietos pastoviu 99 km/h greičiu judantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ įveikia per 16,4 s. Kai kaltinamosios J. J. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytoje vietoje Nr. 1 ji įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ , automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 435 m atstumu iki susidÅ«rimo vietos.

Modeliuojant buvo laikoma, kad lenkiantysis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ judėjo pastoviu 99 km/h greičiu, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis nuo 80 km/h tolygiai (pastoviu lėtėjimu) mažinamas iki 16 km/h ir po to pastoviu greičiu sukama į kairę. Kai kaltinamosios J. J. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytoje vietoje Nr. 2 ji pradėjo stabdyti savo vairuojamÄ automobilį, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 377 m atstumu iki susidÅ«rimo vietos. Kai kaltinamosios J.

J. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytoje vietoje Nr. 3 ji priartėjo prie brÅ«kÅ¡ninės linijos, skiriančios prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 165 m atstumu iki susidÅ«rimo vietos. Ekspertai neatsakė į teismo nutartyje 2, 3, 4, 5, 6 užduotus klausimus (t. 8., b. l. 144-158). Teismo posėdyje eksperai savo iÅ¡vadÄ patvirtino. E. V. Matusevič papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo nuskenuota ir nufilmuota naudojant dronÄ eismo įvykio vieta. Vėliau buvo sukurtas transporto priemonių judėjimo pavirÅ¡ius.

Pagal tuos duomenis buvo įkelta į programÄ ir modeliuojamas transporto priemonių susidÅ«rimas, todėl buvo gautas kitoks, nei ankstesnių ekspertizių, automobilio (duomenys neskelbtini) greičio rezultatas 99 km/h. Daugiau nuo anksčiau atliktų ekspertizių niekas nesiskyrė. Visas (duomenys neskelbtini)važiavimas yra padarytas taip, kad Å¡i transporto priemonė patektų į tokiÄ padėtį, kuri buvo nustatyta modeliuojant transporto priemonių susidÅ«rimÄ , nes jie negali atkurti Å¡ios transporto priemonės tikslios judėjimo trajektorijos, kadangi įvykio vietoje nebuvo likusių jos pėdsakų.

Realioj situacijoje jie žino tik, kur buvo susidÅ«rimo metu ir kaip judėjo po susidÅ«rimo. Pagal liudytojų parodymus buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) lenkimo ilgis 377 m. tačiau jie negali atkurti transporto priemonės judėjimo trajektorijos, kad bÅ«tent prieÅ¡ 377 m. (duomenys neskelbtini)vairuotojas pradėjo lenkimo manevrÄ , gal tas manevras buvo pradėtas vėliau, todėl buvo laikoma, kad visÄ tÄ atstumÄ automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo pastoviu 99 km/h greičiu. Kad automobilis (duomenys neskelbtini)važiuoja 90 km/h greičiu, modeliavo nuo tos vietos, kai (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Nemodeliavo, kad visÄ lenkimo manevrÄ (duomenys neskelbtini)važiavo 90 km/h greičiu, nes galimybė iÅ¡vengti susidÅ«rimo pagal turimas metodikas nagrinėjama nuo grėsmės eismo saugumui sudarymo momento. Kadangi nėra transporto priemonių judėjimo trajektorijÄ apibÅ«dinančių pėdsakų, tai visas modeliavimas, kas liečia galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, yra nagrinėjamas nuo kliÅ«ties sudarymo momento. Jų pareiga modeliuoti, atkurti įvykius nuo susidÅ«rimo momento atgal. Paprastai modeliavimas atliekamas taip, kad transporto priemonės sustatomos į susidÅ«rimo padėtis ir pati programa optimizuoja parenkant greičius, kontakto pridėjimo taÅ¡kÄ .

StandumÄ paremka pati programa. Jei reikia modeliuoti, tai reikia dviejų parametrų- lėtėjimo dydžio ir atstumo. Jeigu jie Å¡ių parametrų, kurioje vietoje buvo tas galimai stabdymas, nežino, jie negali naudoti modeliavime ir tų parametrų savarankiÅ¡kai pasirinkti negali, todėl modeliuojant buvo priimta, kad transporto priemonė judėjo pastoviu greičiu. Jei jis bÅ«tų naudojęs stabdymo parametrÄ , gautųsi kitas automobilio (duomenys neskelbtini)7 greitis. Gal tas greitis ir buvo didesnis, jis negali pasakyti, nes nėra pakankamai duomenų.

IÅ¡ liudytojų nurodytų duomenų nepakanka apraÅ¡yti transporto priemonių judėjimus. Jie tiksliai nežino ir negali kurti deformacinio pavirÅ¡iaus formos. Programa neskaičiuoja, kad kontaktas vyko per visÄ tÄ sudėtingÄ pavirÅ¡ių – ji pasirenka tam tikrÄ taÅ¡kÄ , viso to pavirÅ¡iaus atstojamÄ jÄ , prie kurio pridedama susidÅ«rimo vietos ir pagal tai modeliuojamos transporto priemonės tolimesnis judėjimas. Ä®vedus 18 cm deformacijÄ , kis ir visi tolimesni parametrai, t. y., tolimesnis judėjimas iÅ¡ susidÅ«rimo vietos sumodeliuotos programos, greičiai, susidÅ«rimo momentas ir visa kita.

Å iuo atveju buvo žiÅ«rima, kad automobilis (duomenys neskelbtini) judėtų taip, kad susiformuotų panaÅ¡ios formos ir dydžio pėdsakas, kad ratų judėjimo trajektorija pataikytų apytiksliai į šį pėdsakÄ , tada galima sakyti, kad susidÅ«rimo modeliavimas atliktas korektiÅ¡kai ir jį galima pagrįsti to pėdsako susiformavimu. Programa yra supaprastintas transporto priemonių susidÅ«rimo modelis. Čia dviejų kietų kÅ«nų judėjimo trajektorijos ir tiek. Formaliai eismo įvykio ekspertizė nustato eismo įvykio mechanizmÄ , transporto priemonių judėjimo greičius ir vertina vairuotojų veiksmus, kad iÅ¡vengti įvykio, tolimesnio judėjimo negalima naudoti vertinant veiksmus techniniu požiÅ«riu.

E. M. M. iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes. Pats jis modeliavimo nedarė. Atliekant susidÅ«rimo modeliavimÄ , jie nenagrinėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo sustojusi, jie nagrinėjo, kad ji buvo pajudėjusi iÅ¡ vietos. Jie nenagrinėja visos situacijos eismo įvykio metu, nežino, kaip automobilis (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas, nes (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakų nebuvo užfiksuota. Jie tyrimÄ atlieka pagal objektyvius duomenis, o ne pagal kiekvieno iÅ¡ liudytojo parodymus. Kad apskaičiuoti automobilio greitį, reikia turėti stabdymo keliÄ , tačiau tokių duomenų nebuvo.

Paskutinis modeliavimas buvo atliekamas ankstesnio modeliavimo bazėje, papildomai buvo suvestas tik 3D pavirÅ¡ius. E. L. L. posėdyje paaiÅ¡kino, kad pagrindinis teismo eismo įvykio eksperto uždavinys yra atkurti eismo įvykio eigÄ , nustatyti greičius, atstumus, galimybę iÅ¡vengti, kÄ jie ir atliko. Å iuo atveju daug yra visokių tokių aplinkybių, kurios yra subjektyvios, bÅ«tent: 7 automobilių tarpusavio padėtys, kaip jie juda ir mažina greitį, stabdo keli automobiliai, vairuotojai, kurias sudėlioti, kad visi sutaptų, yra tiesiog neįmanoma, todėl jų atlikta vizualizacija yra tik tikėtinas suartėjimas.

Jie objektyviai gali tik nustatyti, kur kuris automobilis buvo tuo momentu, kai pradėjo automobilis (duomenys neskelbtini) sukti į kairę. Visi kiti duomenys, kurių jie tikrai neginčija ir nesako, kad negalėjo būti taip, kaip nurodo liudytojai, negali nei pagrįsti, nei paneigti, todėl teismo ekspertizė yra kaip vienas iš įrodymų eilėje su visais kitais įrodymais ir visus kitus įrodymus vertina teismas. Jie tik nustatė, kad tuo momentu, kai jau pradėjo sukti automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tikrai buvo lenkiantysis.

Jiems buvo nurodyta atsižvelgti į visus liudytojų parodymus, tačiau visų jų sujungti į vienÄ vietÄ tokios galimybės nebuvo. SusidÅ«rimas vaizduojamas nuo susidÅ«rimo momento, nuo smÅ«gio taÅ¡ko – nuo jo prasideda modeliavimas. Modeliuojant nebuvo vertinama, kad (duomenys neskelbtini) stabdė prieÅ¡ susidÅ«rimÄ . Ekspertas E. G. iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes. 2020-08-15 eksperto iÅ¡vadoje MV 2020-53 ekspertas V. M. pateikė tokias iÅ¡vadas: automobilis (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ eismo įvykį judėjo apie 112 km/h greičiu, jei jo vairuotojas J.

V. sureagavo stabdymui 1,6 s iki susidÅ«rimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (automobiliui „(duomenys neskelbtini) kertant brÅ«kÅ¡ninę aÅ¡inę kelio ženklinimo linijÄ , o prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis buvo 99 km/h. Automobilių susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengta, jei automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas J. V. prieÅ¡ eismo įvykį bÅ«tų važiavęs 90 km/h greičiu ir bÅ«tų sureagavęs stabdymui toje pačioje vietoje, kaip ir prieÅ¡ buvusį eismo įvykį (automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ kertant brÅ«kÅ¡ninę aÅ¡inę kelio ženklinimo linijÄ ) bei jei automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ties buvusio susidÅ«rimo vieta bÅ«tų važiavęs tiek pastoviu 16 km/h greičiu, tiek bÅ«tų greitėjęs su 2 m/s2 pagreičiu (t. 9, b. l. 110-113).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 197/15 (06) nurodyta, kad V. J. kliniškai nustatyta dešinio peties ir dešinio klubo sumušimas, paviršiniai odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, galėjo būti padaryti nurodytu laiku, nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 107-109).

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1465/14 (01) nurodyta, kad K. J. lavono kÅ«ne nustatyta muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, poodinės kraujosruvos veide, kairiame petyje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje, kairio klubo sÄ nario projekcijoje, pilve, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, sumuÅ¡imo židiniai galvos smegenyse, skystas kraujas smegenų skilveliuose, kairio raktikaulio lūžis, kairio plaučio sumuÅ¡imas, kepenų plyÅ¡imas, žarnų pasaito plyÅ¡imai, kraujosruvos dvylikapirÅ¡tės žarnos projekcijoje, abipus antinksčiuose, inkstų vartų srityje, pilvaplėvės ertmėje 400 ml skysto kraujo, operacijos metu rasta 500 ml skysto kraujo su kraujo kreÅ¡uliais (ligos istorijos Nr. 14-2PS-10422 duomenimis), pagal mikroskopinį vaizdÄ sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du, bei laiku, nukentėjus autoįvykio metu, kaip keleivei automobilio viduje.

Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, pilve, galėjo bÅ«ti padarytos saugos diržais. Nustatyti sužalojimai visumoje, pagal sveikatos sutrikdymo mÄ sto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktÄ kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Vaikų ligoninės, VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų filialo gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 14-2PS-10422 duomenimis K. J. mirė (duomenys neskelbtini).

K. J. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, poodinės kraujosruvos veide, kairiame petyje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje, kairio klubo sÄ nario projekcijoje, pilve, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, sumuÅ¡imo židiniai galvos smegenyse, skystas kraujas smegenų skilveliuose, kairio raktikaulio lūžis, kairio plaučio sumuÅ¡imas, kepenų plyÅ¡imas, žarnų pasaito plyÅ¡imai, kraujosruvos dvylikapirÅ¡tės žarnos projekcijoje, abipus antinksčiuose, inkstų vartų srityje, pilvaplėvės ertmėje 400 ml skysto kraujo, operacijos metu rasta 500 ml skysto kraujo su kraujo kreÅ¡uliais ( ligos istorijos Nr. 14-2PS-10422 duomenimis), kas komplikavosi smegenų edema, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos sutrikimu (t. 1, b. l. 123-133).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole 2014-11-01 užfiksuota kelio (duomenys neskelbtini) 2-ame km vieta po eismo įvykio (t. 1, b. l. 64-77). Papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokole papildomai 2014-11-05 apžiūrėta kelio (duomenys neskelbtini) 2-ame km vieta, kurioje buvo eismo įvykis (t. 1, b. l. 78-92). Specialisto išvadose Nr. T-A 9741/14 (01) Nr. T-A 9740/14 (01) nurodyta, kad po eismo įvykio J. V. ir J. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 32, 102). Automobilių (duomenys neskelbtini), ir „ (duomenys neskelbtini) apžiūra užfiksuota apžiūros protokole (t. 2, b. l. 155-178).

Automobilis (duomenys neskelbtini) priklausė J. V. (t. 2, b. l. 62), draustas „If P&C Insurance AS“ filiale (t. 2, b. l. 63), techninė apžiūra atlikta 2013-11-02 ( t. 2, b. l. 64). Automobilis (duomenys neskelbtini), registruotas J. U. vardu (t. 2, b. l. 131) , draustas AB „Lietuvos draudimas“ (t. 2, b. l. 65, 129), techninė apžiūra atlikta 2014-10-02 (t. 2, b. l. 130, 132). UAB „ M. A. Keturi žiedai“ pažymoje nustatyti automobilio „techninės būklės nustatymo duomenys (t. 3, b. l. 1-70).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpcijÄ , kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas.

Tai reiÅ¡kia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens kaltė gali bÅ«ti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Tai reiÅ¡kia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji buvo kaltinama pagal BK 281 str. 5 d. Inkriminuodami kaltinamajai J. J. Å¡iÄ veikÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai rėmėsi duomenimis, fiksuotais nukentėjusiojo V. J., liudytojų apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto iÅ¡vadose, ekspertizės aktuose, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir eismo įvykio schemose. Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog J.

J. veiksmuose yra jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Teismas, įvertinęs ne tik atskirus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, įvertinęs visÄ bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimÄ , bet ir įvertinęs visumÄ iÅ¡tirtų įrodymų, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , nustatė, jog J. J., 2014 m. lapkričio 01 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) 1 km, vairuodama savo automobilį (duomenys neskelbtini), nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 101 p. reikalavimų, t. y., ji laikėsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, įsitikino, kad tai daryti saugu, kai sukdama į kairėje kelio pusėje esančiÄ poilsio aikÅ¡telę, todėl eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota automobilio (duomenys neskelbtini)“ keleivė K.

J., g. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini)dėl sužalojimų ligoninėje mirė, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleiviui V. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvyko ne dėl kaltinamosios kaltės. Pagal BK 281 str. baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame BK straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė (kasacinė nutartis Nr. 2K-124/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Be to, bÅ«tina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. Net ir nustačius KET pažeidimÄ ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 str. turi bÅ«ti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerÅ«pestingumas).

Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti. Tai reiÅ¡kia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padariniams. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Turėjimas numatyti padarinius iÅ¡plaukia iÅ¡ įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams iÅ¡manyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.

Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sÄ lygas bei situacijÄ , kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-218-942/2015). Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Å iame straipsnyje numatytos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant Kelių eismo taisykles (toliau – KET, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ akto redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2014-10-11 ), nes minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė.

J. J. kaltinama pažeidusi KET 9 ir 101 punktų reikalavimus. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Å iuo atveju KET 9 punktas dubliuoja KET 101 punkto reikalavimus. Siekiant tinkamai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo, bÅ«tina tiksliai nustatyti ir visapusiÅ¡kai įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes. Teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir vertindamas vairuotojo veiksmus, atsižvelgti į tai, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo aplinkybes, turėjo realiÄ galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes.

NerÅ«pestingumui nustatyti turi bÅ«ti taikomas protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijus, vertinant konkrečiÄ situacijÄ , konkretaus eismo įvykio aplinkybes, siejant su vairuotojo galėjimu ir turėjimu numatyti padarinius Tokios praktikos laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo nutaris 1A-360-317/2016). Teismo įsitikinimu, byloje aplinkybių, kuriomis galima bÅ«tų pagrįsti faktÄ , jog J. J. pažeidė KET 9 punkto ir 101 punkto reikalavimus, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju teisme iÅ¡tirtais bei Å¡iame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja J.

J., važiuodama keliu (duomenys neskelbtini)1 km., ketino sukti į kairėje esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę, todėl įjungė kairio posÅ«kio signalÄ . Visi kolonoje važiavę automobiliai pradėjo stabdyti, nes matė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) suks į kairę. Kai kaltinamoji pradėjo rodyti kairį posÅ«kį, liudytojo G. K. automobilį pradėjo lenkti už jo važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris pastebėjęs J. J. pradėtÄ kairiojo posÅ«kio manevrÄ , įjungęs avarinius žibintus, pradėjo grįžinėti į savo juostÄ .

Tuo metu pro G. K. vairuojamÄ automobilį ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris dar nebuvo pilnai sugrįžęs į savo eismo juostÄ , vykdydamas automobilių kolonos lenkimo manevrÄ , dideliu greičiu pravažiavo ta pačia kryptimi judėjęs „(duomenys neskelbtini) vairuotojas J. V.. Tuo metu J. J. jau buvo persirikiavusi ir kirtusi aÅ¡inę linijÄ (judėjo skersai kelio) ir įsukinėjo į aikÅ¡telę. J. V. vairuojamas automobilis ties įvažiavimu į aikÅ¡telę trenkėsi priekine dalimi į judančio automobilio "(duomenys neskelbtini)" kairiojo Å¡ono galinę dalį (sparnÄ , ratÄ , dureles, bamperį), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivė K.

J., kuri (duomenys neskelbtini) dėl sužalojimų ligoninėje mirė, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleiviui V. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji J. J. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę, nuosekliai tvirtino, kad nuo (duomenys neskelbtini), pravažiavus visÄ miestelį, greitį padidino iki leistino 90 km/h, o kai pravažiavo sankryÅ¾Ä , ketindama sukti į kairėje esančiÄ poilsio aikÅ¡telę, pradėjo mažinti greitį, rodyti posÅ«kį dar prieÅ¡ poilsio aikÅ¡telės ženklÄ .

Kai pamatė poilsio aikÅ¡telės ženklÄ , tada pradėjo stabdyti, rikiavosi prie skiriamosios linijos ir vis žvilgčiojo į veidrodėlius. Sustabdė iki minimalaus greičio ir įsitikinusi, kad nėra jokių kliūčių, kad iÅ¡ paskos važiuojančios maÅ¡inos nežada jos lenkti ir mažina greitį, pradėjo manevrÄ . Kai padarė posÅ«kį ir pasisuko į aikÅ¡telę įvažiuoti, tada ir buvo smÅ«gis. PrieÅ¡ patį smÅ«gį ji nematė atvažiuojančio (duomenys neskelbtini) automobilio.

AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis V. J., parodydamas, kad prieÅ¡ patį manevrÄ , kai jau buvo prisirikiavę prie punktyrinės linijos, lyg tokiu periferiniu žvilgsniu atsisuko pažiÅ«rėti į vaikÄ , Å¡unį, kÄ jie daro, tai viena Å¡viesi maÅ¡ina iÅ¡ maÅ¡inų kolonos dar neprivažiavus aikÅ¡telės buvo persirikiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , bet grįžo atgal. Tada žmona suko į aikÅ¡telę, jų maÅ¡ina buvo jau skersai kelio, nes jis jau matė konteinerius, miÅ¡kÄ , tvorÄ .

Tuomet jis sukosi į dukrÄ , kad jÄ prikelti, kai pamatė, kad link jų atvažiuoja juoda (duomenys neskelbtini)maÅ¡ina. Tokius kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir paskui J. J., automobilių kolonoje, važiavęs liudytojas R. T., parodydamas, kad J. J. pradėjo rodyti kairįjį posÅ«kio signalÄ , po to pradėjo stabdyti. Jis irgi ėmė stabdyti savo vairuojamÄ automobilį. Tuo pačiu pažiÅ«rėjo per kairės pusės veidrodėlį - prieÅ¡prieÅ¡inė juosta buvo laisva.

Kai jis žvilgterėjo į veidrodį, (duomenys neskelbtini) jau buvo pavažiavusi, kad jis galėjo jai pro deÅ¡inį Å¡onÄ pravažiuoti, tačiau jis nusprendė palaukt, kol ji užbaigs manevrÄ . Kai prieÅ¡ jį sukantis automobilis jau buvo iÅ¡lindęs ir suko, kažkoksbaltas automobilis iÅ¡ galo iÅ¡suko į prieÅ¡inę juostÄ ir norėjo lenkti, bet pamatė, kad daromas posÅ«kis į kairę, grįžo atgal į eilę. Kadangi situacija buvo sudėtinga, jis dar kartÄ Å¾vilgtelėjo per veidrodėlį, pamatė juodÄ automobilį, kuris ir trenkėsi į sukančio (duomenys neskelbtini) automobilio galÄ , kai Å¡i jau buvo persirikiavusi, judėjo skersai kelio ir buvo beveik užsukusi, tačiau dar buvo ant kelio.

Liudytojo R. T. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad kaltinamoji kairįjį posūkį pradėjo rodyti likus apie 205,5 m iki kilometrų ženklo „45/1“, o stabdyti pradėjo likus apie 149,5 m iki minėto ženklo. J. J. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad kairįjį posūkį J. J. pradėjo rodyti likus 209 m iki kilometrų ženklo „45,1“, o stabdyti pradėjo likus apie 162,7 m iki minėto ženklo. Šie duomenys iš esmės atitinka liudytojo R. T. nurodytiems duomenims.

Å ie liudytojo R. T. parodymai visiÅ¡kai patvirtina J. J. parodymus, kad važiuodama įvykio metu nurodytoje kelio atkarpoje kaltinamoji planavo sukti į kairėje esančiÄ poilsio aikÅ¡telę, todėl iÅ¡ toli pradėjo rodyti kairįjį posÅ«kį, lėtinti automobilio greitį, vėliau ir stabdyti automobilį, kad jai aliekant manevrÄ , prieÅ¡prieÅ¡inė juosta buvo laisva. Kad kaltinamoji rodė posÅ«kį, patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) 2018-07-27 ekspertizės akte Nr. 11-979(18) pateikta iÅ¡vada, kad smÅ«gio metu automobilio (duomenys neskelbtini) kairiojo galinio žibinto posÅ«kio lemputė degė (buvo įjungta).

Å iuos jų parodymus patvirtino ir kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojas G. K. parodė, kad važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) automobilių kolonoje, kai pamatė, jog priekyje važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti, o kolonos priekyje važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini) buvo įjungęs kairįjį posÅ«kio signalÄ . Tuo pačiu metu jo automobilį pradėjo lenkti už jo važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasitraukė į deÅ¡inę, o automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pastebėjęs J.

J. pradėtÄ kairiojo posÅ«kio manevrÄ , pradėjo grįždinėti į savo juostÄ . Visi kolonoje važiavę automobiliai stabdė, nes buvo akivaizdu, jog automobilis (duomenys neskelbtini) suks į kairę. Tuo metu pro jo vairuojamÄ automobilį ir automobilį (duomenys neskelbtini)“, kurie buvo vienoje linijoje, dideliu greičiu pravažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) - jis pastebėjo tik galinius žibintus ir iÅ¡ karto priekyje buvo smÅ«gis, dulkių debesis.IÅ¡ kur atsirado Å¡is automobilis, jis nematė.

Jo parodymus patvirtino apklausti liudytojais kartu su juo važiavę L. K. ir Kristupas G. K.. Liudytoja L. K. parodė, kad ji pamatė dar toliau priekyje pilkos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įjungęs kairį posūkio rodiklį ir kurio priekis buvo pasisukęs į kairę – buvo jau kairėje kelio pusėje ir kirtęs kelio vidurį. Tuo pat metu jų automobilį lenkė šviesus automobilis, kuris jau buvo bepravažiuojantis jų automobilį, kai tuo pat metu pro juos dideliu greičiu pravažiavo, aplenkdamas jų automobilį ir automobilį, lenkųsį juos prieš tai, kitas automobilis.

Å is automobilis, pralenkęs jų automobilį ir keletÄ kitų automobilių, važiavusių priekyje jų, trenkėsi į automobilio (duomenys neskelbtini“ galÄ . Automobilis, atsitrenkęs į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, lenkė, dar prieÅ¡ tai jų automobilį lenkusiam automobiliui ne visiÅ¡kai sugrįžus į deÅ¡inę eismo juostÄ , ir bÅ«tent tuo metu, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jau suko į kairę, jau važiavo iÅ¡ deÅ¡inės į kairę ir jau buvo kirtęs kelio vidurį (t. 1, b. l. 156-157).

Liudytojas Kristupas G. K. parodė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)i“ lenkimo metu jis jau matė, kad priekyje važiavęs pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“ suko į kairę, jau važiavo ne teisiai, bet jau buvo pasukęs į kairę ir jau buvo kirtęs kelio vidurį. Liudytojas J. T. parodė, kad priekyje mašinų jo pusėje nebuvo, o iš priekio važiavo kolona. Ten, kur yra sankryža, truputį pavažiavus, išlindo juoda (duomenys neskelbtini), kuri greitai judėjo, nes lenkė kitas mašinas.

Ir ta juoda maÅ¡ina kaip lėkė į tos maÅ¡inos, kuri jau buvo padariusi posÅ«kį, jau iÅ¡važiavusi į jo juostÄ ir jau suko į aikÅ¡telę, galÄ . (duomenys neskelbtini) lenkimas, jam atrodo, buvo pavojingas. Liudytoja U. L. parodė, kad ji automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ kolonoje važiavo ketvirta. Pravažiavus pirmÄ jį įsukimÄ Ä¯ aikÅ¡telę, priekyje važiavę automobiliai pradėjo stipriau stabdyti, ji taip pat. Ji pamatė, kad pirmas važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)is“ iÅ¡ lėto suka į kairę.

Tik automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ pradėjus posÅ«kio manevrÄ , ji pamatė, kad Å¡is automobilis rodo kairiojo posÅ«kio signalÄ . Tuo pačiu metu ji pastebėjo, kad ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje ir atlieka lenkimo manevrÄ . Tuo metu automobilis „(duomenys neskelbtini) dar nebuvo privažiavęs jos vairuojamo automobilio ir pirmojo posÅ«kio į poilsio aikÅ¡telę. Pirma ji pamatė į kairę sukantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o tik po to lenkiantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ ji matė degančius automobilio (duomenys neskelbtini)“ stabdžių žibintus. Taigi, netikėti kaltinamosios, nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais apie eismo įvykio aplinkybes teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, papildantys vieni kitus ir tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys, atitinka bylos esmei. Be to, juos patvirtina ir eksperto V. M. 2018-11-07 iÅ¡vada Nr. MV 2018-41 (toliau – 2018-11-07 konsultacinė iÅ¡vada), kurioje nurodyta, kad remdamasis LTEC 2018-07-27 Ekspertizės akto Nr. 11-979(18) iÅ¡vada,„smÅ«gio metu automobilio „ (duomenys neskelbtini)“ kairio galinio žibinto posÅ«kio lemputė degė (buvo įjungta)...“ ir eismo įvykio liudytojų parodymais, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja prieÅ¡ sukant į poilsio aikÅ¡telę iÅ¡ anksto buvo įjungusi kairio posÅ«kio signalÄ , todėl tikėtina, kad ji įvykdė KET 101 p. reikalavimÄ - prieÅ¡ keičiant važiavimo kryptį iÅ¡ anksto įjungė atitinkamÄ posÅ«kio rodiklį, ir kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja kairį posÅ«kio signalÄ Ä¯jungė ženkliai anksčiau, nei automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo lenkti automobilių kolonÄ .

Remiantis automobilių judėjimo betarpiÅ¡kai prieÅ¡ eismo įvykį analizės rezultatais techniniu požiÅ«riu pagrindžiama situacija, kad prieÅ¡ J. J. sukant į kairę, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas dar buvo nepradėjęs lenkimo manevro, o automobiliui (duomenys neskelbtini) kirtus aÅ¡inę linijÄ ir įvažiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , Å¡io automobilio vairuotoja galėjo nematyti galinio vaizdo veidrodėliuose jį lenkiančio automobilio, todėl techniniu požiÅ«riu nėra pagrindo teigti, kad susidariusioje prieÅ¡ eismo įvykį kelio situacijoje, automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojos veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini.

IÅ¡ aukščiau teismo aptartų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad tuo metu, kai J. J. pradėjo kairiojo posÅ«kio manevrÄ , prieÅ¡prieÅ¡inė juosta buvo laisva ir nebuvo jokių kliūčių J. J. atlikti kairiojo posÅ«kio manevrÄ , o J. V. vairuojamas automobilis dar nebuvo pradėjęs automobilių kolonos lenkimo manevro, todėl nagrinėjamoje situacijoje J. J., atlikdama kairįjį posÅ«kį, laikėsi ir vykdė KET reikalavimus, kurių pažeidimu ji buvo kaltinama, t. y., laikėsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, iÅ¡ anksto pradėjo stabdyti, mažinti automobilio greitį, o prieÅ¡ sukdama į kairę, įsitikino, kad tai daryti yra saugu.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, jog transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99-511/2017, 2K- 325-942/2017, 2K-97-689/2018, 2K-7-1-693/2018, 2K-251-458/2019). Todėl J. J., bÅ«dama itin atsargi ir rÅ«pestinga, iÅ¡ anksto įjungusi kairįjį posÅ«kį, iÅ¡ anksto pradėjusi stabdyti ir lėtinti automobilio greitį, matydama, kad iÅ¡ paskos važiuojanti automobilių kolona taip pat stabdo ir lėtina greitį, kad prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta yra laisva, turėjo teisę pagrįstai tikėtis, jog ir kiti eismo dalyviai nagrinėjamu atveju bus atidÅ«s, rÅ«pestingi, nevirÅ¡ys leistino greičio, laikysis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, tuo labiau, kad eismas tuo metu nurodytoje kelio atkarpoje buvo itin intensyvus ir sudėtingas.

Esamoje situacijoje J. J. negalėjo nuspėti, kad kolonos pabaigoje važiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu, kai visi kolonoje buvę automobiliai pradėjo stabdyti ir mažinti greitį, staiga iÅ¡važiuos į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir dideliu greičiu lenks visÄ automobilių kolonÄ (septynis automobilius), nematydamas ir negalėdamas matyti visų priekyje važiuojančių automobilių rodomų įspėjamųjų signalų ir dėl kokių priežasčių visi automobiliai pradėjo stabdyti ir lėtinti greitį.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nenutraukė pavojingo lenkimo manevro net tuomet, kai iÅ¡ automobilių kolonos vidurio į jo judėjimo eismo juostÄ iÅ¡važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris pamatęs kliÅ«tį priekyje ėmė stabdyti, trauktis į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ir įjungė avarinį signalÄ , kas akivaizdžiai kitiems eismo dalyviams rodė, kad priekyje yra kliÅ«tis ir lenkimo manevro atlikti negalima. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodyta, jog J.

J. pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, todėl ji nepadarė veikos, turinčios BK 281 str. 5 d. nusikaltimo požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau aptartų liudytojų parodymai ne tik patvirtino J. J. ir R. T. parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, bet ir tai, kad J. V., vairuodamas savo automobilį, taip pat pažeidė KET reikalavimus, važiuodamas didesniu, nei leistina greičiu (galimai ir kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ ). Å ias aplinkybes patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai.

Liudytojas D. N. parodė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pervažos yra iÅ¡siÅ¡akojimas, dvigubos juostos. Tik pravažiavus deÅ¡inėje pusėje esantį žvyrkelį, dideliu greičiu, neįmanoma pasakyti, kaip pro stovintį, pralėkė ir nulėkė tamsi maÅ¡ina, nematė, kad ji bÅ«tų grįžusi į savo juostÄ - prieÅ¡ jį tikrai negrįžo į savo juostÄ , o toliau jis nematė, nes matė prieÅ¡ save tik dvi maÅ¡inas. (duomenys neskelbtini)automobilis jo automobilį aplenkė, kai iki įvykio vietos buvo apie 300-400 m atstumas.

Jis važiavo beveik 90 km/h greičiu, lenkiančios maÅ¡inos greitis galėjo bÅ«ti apie 130 km/h, o toliau gal ir dar daugiau. Å is liudytojas teismo posėdyje parodė ir savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu, kad tik pravažiavus sankryÅ¾Ä , jam važiuojant apie 90 km/h greičiu, dar esant dvigubai iÅ¡tisinei linijai, jo vairuojamÄ automobilį aplenkė automobilis (duomenys neskelbtini), kuris didino greitį ir lenkė kitus automobilius. Liudytoja A. N. parodė, kad dideliu greičiu arčiau geležinkelio juos aplenkė juodas automobilis.

Ten yra draudžiama lenkti - yra dvigubos juostos, užbraižyta salelė ir toje vietoj juos lenkė. Jis lenkė ir toliau lenkė. Nuo jų iki kolonos buvo nemažas tarpas. Kolona buvo pakankamai toliau nuo jų, todėl neužfiksavo, kas vyko kolonoje. Nežino, kokiu greičiu juos ta mašina pralenkė, bet tikrai greitis nebuvo 100 km/h, bet daug didesnis, nes viskas buvo akimirksniu – jie važiavo apie 95 km/h, o automobilis pro juos pralėkė kaip pro stovinčius. Liudytojas R. T. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) juoda mašina važiavo greitai, nes jei būtų lėtai važiavusi, tai būtų spėjusi sustabdyti.

Tarpas tarp jo ir (duomenys neskelbtini)s buvo toks, kad (duomenys neskelbtini) maÅ¡ina galėjo laisvai manevruoti ir galėjo iÅ¡sukti. Liudytoja L. M. parodė, kad eismas buvo sudėtingas nuo pat (duomenys neskelbtini). Ji važiavo vyro vairuojamu automobiliu kolonoje, kai priekyje važiuojantys automobiliai pradėjo stabdyti ir lėtino greitį. Priekyje jų kolonoje važiavęs automobilis pradėjo lenkimo manevrÄ , bet grįžo atgal. Tuo metu labai staiga iÅ¡ kažkur pasirodė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris dideliu greičiu pralenkė jų automobilį.

IÅ¡ savo vyro girdėjo, kad kažkokia (duomenys neskelbtini), liaudiÅ¡kai sakant, „nerÅ¡ia“ - tai toks atvejis, kai vairuotojai važiuoja ir vis bando atlikti kažkokį manevrÄ . Tai Å¡i (duomenys neskelbtini) taip elgėsi ilgÄ laikÄ . Ä®spÅ«dis buvo toks, kad automobilis (duomenys neskelbtini) Å¡oko daryti lenkimo manevrÄ , neįvertinęs eismo situacijos ir kad jis paskutinę akimirkÄ pamatė sukantį automobilį. Å iuo atveju stabdė ne vienas ir ne du automobiliai, tai buvo aiÅ¡kus signalas, kad kažkas priekyje yra.

Ji pamatė, kai sukantis automobilis jau buvo priekine dalimi iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir jai atrodė, kad jau buvo skersai kelio, pastebėjo tuo pačiu metu, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stabdė. Liudytoja K. L. parodė, kad važiuojant iÅ¡ (duomenys neskelbtini)buvo daug automobilių - visa kolona, realiai greičio nebuvo. Ji matė, kaip jas lenkė (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo daug maÅ¡inų ir tokiomis sÄ lygomis, kai maÅ¡ina važiuoja paskui maÅ¡inÄ ir net tarpų tarp jų nėra vietos, kad galėtų įsisprausti kita maÅ¡ina, tai atkreipė dėmesį, kai jas aplenkė (duomenys neskelbtini), dar pagalvojo, ar tai yra normalu, kai toks didelis eismas, nes visi važiavo tvarkingai, o kažkas staiga sugalvojo lenkti, nors eismas buvo didelis. (duomenys neskelbtini) greitis buvo didesnis už jų visų. (duomenys neskelbtini) automobilyje buvo vaikai, todėl dar nustebo, kad su vaikais (duomenys neskelbtini) greitis buvo didesnis už visų kitų.

Liudytojas J. T. parodė, kad prieÅ¡ jį (jo juostoje) nebuvo automobilių, jis vienas važiavo ir už jo nieko nebuvo, o kolonoje (prieÅ¡prieÅ¡inėje juostoje) buvo daug maÅ¡inų, net galo kolonos nesimatė - matomai, traukinį praleido, ir ta juoda ((duomenys neskelbtini) maÅ¡ina lenkė visÄ tÄ kolonÄ - daug maÅ¡inų iÅ¡ karto. (duomenys neskelbtini)lenkimas, jam atrodė, buvo pavojingas. Liudytojas A. M. parodė, kad jam važiuojant kolonoje iki įvykio (duomenys neskelbtini) buvo kažkur už jo ir visÄ laikÄ bandė jį aplenkti.

Jam tas labai užsifiksavo, nes jis labai nemėgsta tokių iÅ¡sidirbinėjimų. (duomenys neskelbtini) pamatė dar prie (duomenys neskelbtini) ir žmonai pasakė, kad labai negražiai važiuoja, nes ji visÄ keliÄ vis bandė lenkti. Liudytoja U. L. parodė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiavo labai daug automobilių, buvo didelės spÅ«stys. Per (duomenys neskelbtini) važiavo didelėje automobilių kolonoje, važiuojant per miestelį ribotas greitis, leistinas 50 km/h, todėl automobilių nelenkė.

MaÅ¡inų buvo ir prieÅ¡ jos automobilį, ir už jo. Automobilį (duomenys neskelbtini), ji matė važiuojant iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tas automobilis važiavo tai už jos automobilio, tai atsilikdavo, kai jį aplenkdavo kiti automobiliai, tai pats lenkdavo. Taigi, iÅ¡ visų aptartų liudytojų parodymų matyti, kad esant sudėtingam ir intensyviam eismui –buvo didelė automobilių spÅ«stis ir automobiliai judėjo kolonoje, J. V. ne tik neleistinai virÅ¡ijo greitį, bet ir važiavo pavojingai, manevruodamas tarp leistinu greičiu važiuojančių automobilių, nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje atliko dvigubÄ lenkimÄ , nes vienu metu lenkė lygiagrečiai važiuojančius G.

K. automobilį ir jį lenkiantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ bei galimai kirto dvigubÄ linijÄ . Be to, iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad J. V. dar prieÅ¡ eismo įvykį, pavojingai manevravo nuo pat (duomenys neskelbtini) m. Tai patvirtino ir liudytojas A. P., tyręs įvykį, kad visi pravažiuojantys vairuotojai sustoję sakė, kad Å¡is automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat (duomenys neskelbtini)s miesto juos visus lenkė dideliu greičiu, važiavo nepaisydamas nustatyto greičio tame kelyje ir jie jau tikėjosi, kad įvyks kažkokia nelaimė.

Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, papildantys vieni kitus ir tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys, atitinka bylos esmei, vienodai atspindi jų tiesiogiai matytÄ Ä¯vykio situacijÄ ir vairuotojo J. V. veiksmus. Be to, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog automobilio (duomenys neskelbtini) greitis toje kelio atkarpoje prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo didesnis nei leistinas, patvirtino ir byloje atliktos ekspertizės. Paskutinėje LTEC 2020-04-29 ekspertizėje, kurioje atliekinat tyrimÄ buvo laikoma, kad visÄ atstumÄ (duomenys neskelbtini) važiavo pastoviu 99 km/h greičiu.

Pažymėtina ir tai, kad LTEC ekspertizių iÅ¡vadose yra nustatytas tik automobilio „(duomenys neskelbtini) greitis apie 99 km/h prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su J. J. automobiliu, o iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos, to neneigė ir pats J. V., nustatyta, jog iki susidÅ«rimo J. V. automobilį stabdė net du kartus – pirmÄ kartÄ varikliu, kai kolonoje važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini) pradėjo lenkimo manevrÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , antrÄ kartÄ prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu „(duomenys neskelbtini).

Todėl akivaizdu, kad lenkimo metu automobilio „(duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir eksperto dr. R. M. 2018-11-07 konsultacinė iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio „(duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 5 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini)– apie 125 km/h. Atkreiptinas dėmesys, kad visi apklausti liudytojai vieningai nurodė, kad jų nuomone dėl įvykio kaltas J. V., patvirtino, kad J. V. pasirinktas vairavimo bÅ«das ir virÅ¡ijamas leistinas greitis buvo nesaugÅ«s ir labai rizikingi.

Pažymėtina ir tai, kad pagal liudytojo G. K. parodymus iš karto po avarijos eismo įvykio vietoje automobilio (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. V. pats pripažino savo kaltę, nuolat kartojęs, kad dėl eismo įvykio kaltas tik jo važiavimo greitis. Šias liudytojų nurodomas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas A. P., betarpiškai tyręs šį eismo įvykį vietoje. Jis parodė, kad jokio stabdymo kelio (duomenys neskelbtini) nebuvo, kas jam pasirodė keista.

Nurodė, jog bÅ«na, kad vairuotojas užsižioplina, bet bent jau bando stabdyti kažkaip, o Å¡iuo aveju (duomenys neskelbtini) tiesiog kaip lėkė, taip ir nulėkė ir sustojo tik nuo susidÅ«rimo metu patirto smÅ«gio maždaug 100 m atstumu. (duomenys neskelbtini) tiesiog reikėjo palaukti, įsitikinti, kodėl visi automobiliai stoja, nes iÅ¡ tokio atstumo jis galėjo nematyti, kad tas pirmasis automobilis rodo posÅ«kį ir daro manevrÄ . Jei viena sekunde bÅ«tų vėliau privažiavęs, bÅ«tų nebuvę tos nelaimės, nes visas smÅ«gis buvo į galinę automobilio dalį.

Tereikėjo tik sekundės, ir (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pabaigusi manevrÄ . Å is įvykis įvyko dėl didelio greičio, eismo taisyklių (lenkimo) nepaisymo ir važiavimo kultÅ«ros nebuvimo, nes pastebėjus kliÅ«tį, vairuotojas privalėjo sugrįžti į savo eismo juostÄ , tačiau (duomenys neskelbtini) negalėjo sugrįžti, nes ten buvo maÅ¡inų kolona, todėl jam nebuvo kur sugrįžti ir beliko tik taranuoti. Kadangi važiuojamojoje dalyje automobilių kolona stabdė, tai reikėjo važiuoti atsargiai, pasižiÅ«rėti ir įsitikinti, dėl ko jie stoja ir ar galima lenkti, ypač kai eismas toks intensyvus.

Savo tarnybinime praneÅ¡ime kaltu jis nurodė (duomenys neskelbtini) 7 vairuotojÄ , o iÅ¡vadas padarė ne vien pagal liudytojų paaiÅ¡kinimus, bet ir pagal įvykio vietÄ . Ekspertas dr. V. M. teismo posėdyje taip pat parodė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)vairuotojas J. V. nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje nesilaikė bÅ«tinų atsargumo priemonių, esant intensyviam eismui, nepasirinko saugaus greičio, lenkė iÅ¡tisÄ automobilių kolonÄ , nematydamas, kas vyksta priekyje kolonos, užstojus keliÄ ir matomumÄ kitam automobiliui, nenutraukė lenkimo manevro, tuo keldamas pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir neapdairiai tikėdamasis aplenkti visÄ kolonÄ .

Tokias iÅ¡vadas jis padarė atlikęs tyrimÄ , kuris užfiksuotas jo 2018-11-07 iÅ¡vadoje MV 2018-41. Å ioje eksperto iÅ¡vadoje MV 2018-41, nurodoma, kad Å¡iuo nagrinėjmu atveju automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojas privalėjo laikytis visų bÅ«tinų saugumo priemonių - nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, privalėjo važiuoti nevirÅ¡ydamas saugaus greičio, taip pat atsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, privalėjo sulėtinti greitį, prireikus sustoti.

Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieÅ¡ pradedant lenkti automobilių kolonÄ privalėjo įsitikinti, kad nė vienas iÅ¡ važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti; transporto priemonės (-ių), važiuojančios (-ių) priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas (-ai) nerodo kairiojo posÅ«kio signalo; lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms; baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostÄ , nesukliudydamas lenkiamai (-oms) transporto priemonei (-ėms); lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Pastebėjus grėsmę eismo saugumui (buvusiomis prieÅ¡ eismo įvykį sÄ lygomis – pradėjusius stabdyti lenkiamus automobilius, o taipogi sukantį į kairę automobilį (duomenys neskelbtini)), automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas iÅ¡ karto privalėjo mažinti vairuojamo automobilio greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti automobilį.

Ekspertas nustatė, kad prieÅ¡ pradedant lenkti automobilių kolonÄ , automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas techniniu požiÅ«riu galėjo nematyti, kad pirmo važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja jau rodo kairį posÅ«kio signalÄ (jam matomumÄ galėjo užstoti kiti paskui (duomenys neskelbtini)važiavę automobiliai), todėl Å¡ioje situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas neturėjo pradėti lenkimo. Pradėjus lenkti, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas galėjo matyti, kad lenkiamų automobilių vairuotojai stabdo ir Å¡iuo atveju jis turėjo suvokti, kad priekyje yra kliÅ«tis ir jis nedelsiant turėjo mažinti vairuojamo automobilio greitį.

Esminis automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojo veiksmų neatitikimas KET reikalavimams taipogi yra automobilių kolonos (pagal J. V. parodymus, jis lenkė vienu metu apie 7 automobilius) lenkimas vienu metu, nes Å¡iuo atveju negalima tikėtis, kad bus įvykdytas atitinkamas KET reikalavimas - kad baigdamas lenkti, automobilis (duomenys neskelbtini) galės grįžti į savo eismo juostÄ , nesukliudydamas lenkiamai (-oms) transporto priemonei (-ėms). Ekspertas patvirtino, kad susidariusioje prieÅ¡ eismo įvykį situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai prieÅ¡taravo tuo metu galiojusių KET reikalaviamams dėl greičio virÅ¡ijimo, dėl to, kad nemažino greičio, kai galėjo matyti, jog priekyje važiavusių automobilių vairuotojai lėtina greitį, stabdo automobilius, ir dėl lenkimo.

Nuorodė, kad kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, prieÅ¡taravę Kelių eismo taisyklių reikalavimui - prieÅ¡ eismo įvykį važiavo apie 125 km/h greičiu, virÅ¡ijant leistinÄ greitį (90 km/h), neturėjo priežastinio ryÅ¡io su Å¡io eismo įvykio kilimu, tačiau, labai tikėtina, techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio pasekmėmis. Tačiau kitų KET reikalavimų nevykdymas turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu, o automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmuose galėjo nebÅ«ti prieÅ¡taravimo KET reikalavimams, tai tiriamo eismo įvykio pagrindine priežastimi techniniu požiÅ«riu vertintini nepriimtini automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - prieÅ¡ pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad priekyje važiavusios transporto priemonės vairuotoja rodo kairio posÅ«kio signalÄ , o lenkiant nemažino greičio, kai galėjo matyti, jog priekyje važiavusių automobilių vairuotojai stabdo (mažina greitį), nes jų judėjimui atsirado kliÅ«tis.

Pagal eksperto dr. V. M. 2020-08-15 iÅ¡vadÄ Nr. MV 2020-53 automobilių susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengta, jei automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas J. V. prieÅ¡ eismo įvykį bÅ«tų važiavęs 90 km/h greičiu ir bÅ«tų sureagavęs stabdymui toje pačioje vietoje, kaip ir prieÅ¡ buvusį eismo įvykį (automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, kertant brÅ«kÅ¡ninę aÅ¡inę kelio ženklinimo linijÄ ) bei jei automobilis „(duomenys neskelbtini)“, ties buvusio susidÅ«rimo vieta bÅ«tų važiavęs tiek pastoviu 16 km/h greičiu, tiek bÅ«tų greitėjęs su 2 m/s2 pagreičiu.

Nors byloje buvo atliktos 5 LTEC ekspertizės, kuriose nurodytos prieÅ¡ingos iÅ¡vados, teismas vadovaujasi eksperto dr. V. M. atliktu tyrimu ir jame pateiktomis iÅ¡vadomis (teismo motyvai detaliau bus nurodyti vertinant LTEC ekspertų iÅ¡vadas), nes atliekant tyrimÄ ekspertas įvertino abiejų eismo dalyvių veiksmus ir liudytojų parodymus, atkÅ«rė visÄ eismo įvykio kilimo eigÄ , tyrime naudojo daugiau nustatytų objektyvių ir patikimų duomneų, ekspertizės iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka eismo įvykio dalyvių ir liudytojų Å¡ioje byloje parodymus, objektyvias įvykio vietoje užfiksuotas faktines aplinkybes, iÅ¡samiausia ir tiksliausia atskleidžia eismo įvykio kilimo aplinkybes.

Teisme visapusiÅ¡kai įvertinos visos faktinės eismo įvykio aplinkybės, iÅ¡tirti ir nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, jog J. V., nesilaikydamas saugaus greičio, sudėtingomis ir intensyviomis eismo salygomis, transporto piko metu pavojingai manevravo tarp leistinu greičiu važiuojančių automobilių. Tokiu savo elgesiu jis labai sumažino savo galimybes laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, bÅ«ti dėmesingam ir pastebėti savo kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.

IÅ¡tirti ir Å¡iame nuosprendyje aptarti įrodymai tik patvirtino, jog J. V. nesiėmė priemonių stabdyti savo vairuojamÄ automobilį, tačiau toliau atlikinėjo lenkimo manevrÄ . Esamomis sudėtingomis ir intensyvioms eismo sÄ lygomis, bÅ«damas pakankamai dėmesingas ir atidus vairuotojas, kaip to reikalauja KET 9 p., (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pradėjus lenkti, turėjo matyti, kad iÅ¡ kolonos vidurio prieÅ¡ jų automobilį į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ iÅ¡važiavo dar vienas automobilis, norėdamas atlikti lenkimo manevrÄ , tačiau iÅ¡ karto įjungęs avarinį signalÄ , bandė grįžti į savo eismo juostÄ , galėjo ir turėjo matyti, kad lenkiamų automobilių vairuotojai stabdo, todėl turėjo suvokti, kad priekyje yra kliÅ«tis ir lenkimo manevro atlikti (tęsti) negalima.

Nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje yra aktualios sekančios įvykio metu galiojusios KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ akto, redakcija, galiojusi nuo 2014 10 11, nuostatos: KET 9 punktas, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti;

KET 128 punktas, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; KET 136 punktas, kad prieÅ¡ pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas iÅ¡ važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti;transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo; lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms; baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostÄ , nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei;lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J.

V. važiavo ženkliai virÅ¡ydamas leistinÄ greitį. Nors visose LTEC atliktose ekspertizėse vieningai nurodyta, kad jei J. V. ir bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu, vis tiek susidÅ«rimo vistiek nebÅ«tų iÅ¡vengta, tačiau teismų praktikoje yra ne kartÄ pasakyta, jog leistinas greitis ir saugus greitis nėra tos pačios sÄ vokos. Atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , matomumÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, saugus greitis gali bÅ«ti mažesnis ir ženkliai mažesnis nei leistinas toje kelio atkarpoje.

Saugus greitis yra toks, kad vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad eismas buvo sudėtingas ir intensyvus, važiavo ilga automobilių kolona, todėl nesimatė, kas vyksta kolonos priekyje. J. V. nepaisė Å¡ių reikalavimų ir važiavo ne tik nesaugiu, bet ir gerokai didesniu nei leistinas greičiu, o matydamas, kad priekyje galimai yra kliÅ«tis, jo lenkiami automobiliai pradėjo stabdyti, iÅ¡ kolonos vidurio prieÅ¡ jo automobilį į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ iÅ¡važiavo dar vienas automobilis, norėdamas atlikti lenkimo manevrÄ , tačiau įjungęs avarinį signalÄ , iÅ¡ karto bandė grįžti į savo eismo juostÄ , kas akivaizdžiai rodė, jog priekyje yra kliÅ«tis ir lenkimo manevro atlikti (tęsti) negalima, nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių, kad galėtų sustabdyti savo vairuojamÄ transporto priemonę iki iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

LTEC ekspertai, iÅ¡ bylos duomenų matydami tokiÄ sudėtingÄ eismo įvykio situacijÄ , privalėjo pasisakyti ne tik dėl leistino, bet ir saugaus greičio, ar laikantis saugaus greičio bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo. Automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojas J. V., prieÅ¡ pradėdamas lenkti automobilių kolonÄ , neįsitikino, kad nei vienas automobilis, važiuojantis priekyje ta pačia eismo juosta, nerodo kairiojo posÅ«kio signalo. Kaip nustatyta byloje, J. J. tuo metu jau rodė kairįjį posÅ«kio signalÄ , mažino automobilio greitį ir artėjo prie kelio vidurį žyminčios juostos, tuo pačiu stabdė ir visi kiti paskui jÄ važiuojantys automobiliai, kas iÅ¡ paskos važiuojantiems vairuotojams rodė, jog priekyje yra kliÅ«tis, o automobilių kolonos gale važiavusių automobilių vairuotojai negalėjo matyti J.

J. vairuojamo automobilio rodomų signalų kairę. Taigi, negalėdamas įsitikinti, kad nei vienas priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo, J. V. negalėjo net pradėti lenkimo manevro. Būtent tokie automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojo J. V. nepriimtini veiksmai, kuriais buvo pažeisti KET 128 ir 136 punktų reikalavimai, kurie dubliuoja ir neatsiejami nuo bendro pobūdžio KET 9 punkto reikalavimo, ir buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui J.

V. nagrinėjamoje eismo situacijoje laikantis KET 9, 128 ir 136 punktų reikalavimų, t.y. važiuojant saugiu greičiu, nepradėjus lenkimo manevro, kol neįsitikino, kad nei vienas priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, ėmusis bÅ«tinų saugumo priemonių lėtinant automobilio greitį, stabdant ar net visiÅ¡kai sustojant, nutraukus lenkimo manevrÄ , kai priekyje atsirado kliÅ«tis eismui ir kilo grėsmė eismo saugumui, eismo įvykio ir jo padarinių bÅ«tų iÅ¡vengta ir vairuotojai, J.

J. veiksmai nebÅ«tų sukėlę situacijos, kurios metu įvyko eismo įvykis. Dar daugiau, aukščiau aptartų įrodymų visuma pagrindžia, kad jeigu J. V. bÅ«tų važiavęs leistinu 90 km/h greičiu, susidÅ«rimo tarp jo ir J. J. vairuojamų automobilių apskritai bÅ«tų iÅ¡vengta, kadangi J. J. bÅ«tų užbaigusi kairiojo posÅ«kio manevrÄ iki to laiko, kol J. V. vairuojamas automobilis bÅ«tų privažiavęs susidÅ«rimo vietÄ . Teismo nustatytos aplinkybės visiÅ¡kai paneigia liudytojų Justino ir I.

V. parodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas J. J., kad vairuodamas automobilį J. V. prieÅ¡ pradedant automobilių kolonos lenkimÄ Ä¯sitikino, jog priekyje važiuojančioje automobilių kolonoje nei vienas iÅ¡ automobilių nerodo kairiojo posÅ«kio signalo (kaip nustatyta kitų liudytojų parodymais, to padaryti buvo neįmanoma, nes nesimatė priekyje važiuojančių automobilių žibintų ir jų rodomų signalų, tuo labiau, kad J. J. tuo metu jau rodė kairiojo posÅ«kio signalÄ ), kad lenkimÄ vykdė nevirÅ¡ydamas leistino 90 km/h greičio (Å¡i aplinkybė paneigta tiek liudytojų parodymais, tiek ir visų byloje atliktų ekspertizių iÅ¡vadomis), kad J.

J. tuo metu nebuvo dar kirtusi aÅ¡inės linijos (visi liudytojai patvirtino, kad ji jau buvo kirtusi aÅ¡inę linijÄ , stovėjo skersai kelio ir jau įsukinėjo į aikÅ¡telę). Teismas Justino ir I. V. parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę pozicijÄ ir jais nesivadovauja. Teismo nustatytos aplinkybės paneigia ir liudytojo A. N. parodymus, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡važiavęs pilnai ir jau vykdė lenkimo manevrÄ , ir tik po to buvo pradėtas J. J. posÅ«kis į kairę.

Be liudytojų J. ir I. V. parodymų, kurie yra paneigti kitų byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje iÅ¡ esmės buvo grindžiama LTEC ekspertų atliktų ekspertizių iÅ¡vadomis. Å ioje byloje buvo atliktos net 5 LTEC ekspertizės. Teismų praktikoje, vertinant ekspertizės iÅ¡vadas, yra laikomasi nuostatos, jog ekspertų iÅ¡vados nors ir yra svarbus informacijos Å¡altinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas yra ne specialistų, o teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018).

Teismo daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti pagrindžiamos ekspertizės iÅ¡vadomis tik tuomet, jei Å¡ios iÅ¡vados gali bÅ«ti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Ekspertizės iÅ¡vadoms, kad jas pripažinti įrodymais BPK nustatyta tvarka, yra keliami tie patys reikalavimai, kaip ir kitiems įrodymams, kurie įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Specialisto iÅ¡vada ir ekspertizės aktas BPK 20 straipsnio prasme gali bÅ«ti priskirti prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau tai yra tik vieni iÅ¡ įrodymų baudžiamojoje byloje, jie neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Be to, eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-598-489/2015, 2K-325-942/2017). Ekspertų iÅ¡vados įrodinėjant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-495/2020). Iikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios kaltė iÅ¡ esmės buvo grindžiamos pirmų dviejų LTEC atliktų ekspertizių iÅ¡vadomis: eismo įvykio ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertė L.

L., 2015-08-31 akto Nr. 11-950 (15) ir 2017-01-25 Kompleksinės eismo įvykio - transporto trasologinės ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertai V. V. ir H. V., akto Nr. 11-1815 (16)/11-121(17) iÅ¡vadomis. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėjo, kad ekspertė L. L. atliko tik eismo įvykio ekspertizę, neturėdama transporto trasologo kvaifikacijos, todėl negalėjo eismo įvykio mechanizmo įvertinti transporto trasologinio tyrimo aspektu, be to, atliekant tyrimÄ , L. L. paėmė klaidingus automobilio masės duomenis.

Kilus abejonių dėl jos aliktos ekspertizės iÅ¡vadų pilnumo ir pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-22 teismo nutartimi buvo skirta kita, kompleksinė eismo įvykio – transporto trasologinė ekspertizė (t. 4., b. l. 45). Tačiau ir jÄ atlikę ekspertai V. V. ir H. V. pripažino, kad jie taip pat per klaidÄ paėmė klaidingÄ automobilio (duomenys neskelbtini)svorį, nors jų nuomone galutinei iÅ¡vadai tai įtakos neturėjo. Abiejų ekspertizių ekspertai patvirtino, kad dėl objektyvių duomenų stokos nustatyti, kokiu greičiu iki eismo įvykio važiavo (duomenys neskelbtini), jie negali.

Ekspertas dr. V. M. savo 2017-10-09 Nr. 27 konsultacinėje iÅ¡vadoje atsakydamas į klausimÄ , kokiÄ Ä¯takÄ transporto priemonių susidÅ«rimui turi jų svoriai – masės, paneigė tokias ekspertų iÅ¡vadas, nurodydamas, kad ekspertizės metu nustatytas pradinių duomenų netikslumas atliekant ekspertinius tyrimus yra esminis, nes nuo jo priklausė (duomenys neskelbtini) greičio nustatymo nuo susidÅ«rimo tikslumas, ir techniniu požiÅ«riu vertinant susidariusiÄ prieÅ¡ eismo įvykį kelio situacijÄ , gaunamas greičių skirtumas yra esminis ir gali bÅ«ti labai reikÅ¡mingas, nagrinėjant automobilių (duomenys neskelbtini) suartėjimo mechanizmÄ ir jų vairuotojų veiksmų priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu (t. 5., b. l. 126-129).

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad minėtomis ikiteisminiame tyrime aliktų ekspertizių iÅ¡vadomis negalėjo bÅ«ti grindžiama katinamosios kaltė, todėl teismas jomis nesivadovauja. Bylos nagrinėjimo metu siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes buvo paskirtos dar trys ekspertizės, pavedant jas alikti taip pat LTEC ekspertams, kurie padarė analogiÅ¡kas dviems pirmoms ekspertizėms iÅ¡vadas, kad techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui buvusioje kelio eismo situacijoje yra automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojos J.

J. veiksmai. Po 2018-05-03 ekspertizės, akto Nr. 11-18(18), kuriÄ aliko ekspertai V. L. ir V. Å ., bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad anksčiau padaryti tyrimai buvo atlikti remiantis eismo įvykio apžiÅ«ros 2014-11-01 schemoje nurodytų atstumu - 8,4 m., kuris neatitinka tikrovės, nes iÅ¡ tikrųjų pamatavus įvykio vietoje Å¡is atstumas yra 18,4 m. Ekspertas dr. V. M. posėdyje paaiÅ¡kino, kad atliekant tyrimÄ pagal eismo įvykio schemÄ ir palydovinę nuotraukÄ , kuri paprastai naudojama tokiems tikslams, negalima buvo atkurti, kur gi tie automobiliai sustojo po eismo įvykio - schemoje yra nurodytas atstumas automobilio (duomenys neskelbtini) nuo kilometro ženklo (duomenys neskelbtini), o palydovinėje nuotraukoje tas ženklas niekaip nepažymėtas, todėl jis buvo nuvažiavęs į įvykio vietÄ ir vietoje atlikęs matavimus, nustatė, kad eismo įvykio schemoje nurodytas 8,40 m atstumas nuo sustojusio automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio deÅ¡inio rato iki aikÅ¡telės kraÅ¡to neatitinka tikrovės, nes ten yra ne 8,4 m, bet 18,4 m, kas reiÅ¡kia, kad visi iki Å¡iol padaryti tyrimai, kur buvo sudaryta mastelinė schema pagal tÄ eismo įvykio schemÄ , pagal tÄ atstumÄ 8,4 m, neatitinka tikrovės. Be to, kaip ir ankstesnėse eksperizėse, Å¡iame tyrime taip pat negalima buvo nustatyti, koks buvo (duomenys neskelbtini) automobilio greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ .

Tuo pačiu, nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) automobilis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ stabdė, ekspertai to nevertino, teigdami, kad nėra faktinių duomenų, rodančių, kad automobilis (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo stabdomas. Ekspertas dr. V. M. 2018-09-18 Nr. 15 konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodė, kad atlikus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-05-03 Ekspertizės akto Nr. 11-18 (18) analizę buvo pastebėti tokie neatitikimai - priimtas nepagrįstai didelis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kampinis sukimosi greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu . (duomenys neskelbtini), kuris turėjo įtakos, kad bus paskaičiuotas mažesnis automobilio (duomenys neskelbtini) greitis, nei tuo atveju, kai bÅ«tų priimta pagrįsta (daug mažesnė) Å¡io kampinio greičio reikÅ¡mė.

LTEC Ekspertizės akte detalizuota automobilių (duomenys neskelbtini) suartėjimo prieÅ¡ jų susidÅ«rimÄ eiga iÅ¡tirta neiÅ¡samiai, t. y., nebuvo nagrinėti kiti galimi variantai bei atitinkamai vairuotojų veiksmų priežastinis ryÅ¡ys su eismo įvykio kilimu, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad LTEC ekspertai, suraÅ¡ant 2018-05-03 Ekspertizės aktÄ Nr. 11-18 (18), panaudojo tam tikrus techniniu požiÅ«riu nepagrįstus parametrus ir tinkamai neiÅ¡nagrinėjo tiriamo eismo įvykio eigos. Taip pat jis nurodė, kad iÅ¡analizavus visų trijų ekspertizių aktų (t. y., 2015-08-31 Ekspertizės akto Nr. 11-95 (15), 2017-01-25 Ekspertizės akto Nr. 11-1815 (16)7114-121 (17) ir 2018-05-03 Ekspertizės akto Nr. 11-18 (18) projektinius failus, sugeneruotus su kompiuterio programa „PC Crash", jis konstatavo, kad esminiai pradiniai duomenys (pradiniai judėjimo parametrai, automobilių tarpusavio padėtys, deformacijų dydžiai, trinties ir atsistatymo koeficientai) yra skirtingi.

Skirtingi taipogi yra ir atlikto modeliavimo rezultatai (t. 6., b. l. 88-92). Kadangi Å¡is tyrimas taip pat buvo aliktas neiÅ¡samiai - tinkamai neiÅ¡nagrinėta tiriamo eismo įvykio eiga, nebuvo nagrinėti kiti galimi variantai bei atitinkamai vairuotojų veiksmų priežastinis ryÅ¡ys su eismo įvykio kilimu, paimti neteisingi duomenys, todėl nėra pagrindo vadovautis ir Å¡iame tyrime nurodytomis iÅ¡vadomis. Teismas, siekdamas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei panaikinti neaiÅ¡kumus ir prieÅ¡taravimus tarp padarytų ankstesnių ekspertizių, 2019-01-23 nutartimi skyrė papildomÄ ekspertizę.

Pagal ekspertų V. M., M. M., E. G., R. Å ., atlikusių 2019-06-12 ekspertizę, akto Nr. 11-159(19)/11-994(19), paaiÅ¡kinimus tyrimÄ jie atliko pagal automobilių galutines padėtis ir pagal susidÅ«rimo metu buvusias padėtis, kiek automobiliai persislinko nuo pradinių padėčių susidÅ«rimo metu iki galutinio sustojimo padėčių, ir J. J. parodymus, todėl Å¡iame akte faktiÅ¡kai buvo iÅ¡tirta tik eismo įvykio paskutinė stadija – jo pabaiga. Ekspertas M. M. paaiÅ¡kino, kad jie negalėjo nustatyti stabdymo kelio ilgio ir jo nevertino, neskaičiavo ir kolonos ilgio.

Ekspertas R. Å . paaiÅ¡kino, kad jie negali atsakyti, ar (duomenys neskelbtini) vairuotojas, lenkdamas kolonÄ , turėjo techninę galimybę matyti, kad sukant (duomenys neskelbtini) rodo posÅ«kio signalÄ , nes tam reiktų žinoti visÄ situacijÄ tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) pradėjo lenkti kolonÄ , o tam jie neturėjo objektyvių duomenų. Ekspertas E. G. patvirtino, kad liudytojų parodymais jie nesivadovavo, atliekant ekspertizę, jie nebuvo nuvykę į įvykio vietÄ , duomenis ėmė iÅ¡ palydovo, kad įvykio schemÄ pareigÅ«nai sudarė netinkamai, nes neužfiksavo visų pėdsakų - tik kelis.

IÅ¡ tokių ekspertų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ir jie tinkamai ir iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo tiriamo eismo įvykio eigos, nes tam neturėjo visų reikÅ¡mingų objektyvių duomenų, tyrimo iÅ¡vados buvo grindžiamas pareigÅ«nų netinkamai užfiksuota eismo įvykio schema. Tokių tyrimo duomenų nepakanka pagrįsti J. J. kaltę, nes nebuvo akurta visa eismo įvykio eiga nuo to momento, kada (duomenys neskelbtini) automobilis pradėjo lenkti kolonÄ . 2019-06-12 akte yra minima ir iÅ¡ bylos aplinkybių yra žinoma, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas lenkė automobilių kolonÄ , tačiau akte nėra užfiksuota, kada ir kur prasidėjo (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , o tai susiję su vairuotojo, pamačiusio netikėtÄ kliÅ«tį veiksmų seka, kuri įprastiniu atveju susiseda iÅ¡ situacijos pamatymo, jos suvokimo, vairuotojo reakcijos (momentiÅ¡kai priimamo sprendimo stabdyti bei stabdymo veiksmo ėmimosi, stabdžių suveikimo, po ko automobilis pradeda lėtėti, su galimu kaltinamosios pareigos saugiai manevruoti ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams nevykdymu ir jos kaltės klausimu, o taip pat susiję su (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo pareiga prieÅ¡ pradedant lenkti įsitikinti, jog transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo.

Taip pat akte neužfiksuota, kada ir kuriuo momentu kaltinamoji jau turėjo realiÄ galimybę (ar jai matomumo neužstojo automobilis (duomenys neskelbtini)) įvykdyti savo pareigÄ Ä¯sitikinti, kad yra saugu keisti važiavimo kryptį (sukti į kairę į poilsio aikÅ¡telę). Pažymėtina ir tai, kad 2019-06-12 akte buvo modeliuojamas (atkuriama eismo įvykio eiga) tik dviejų automobilių (duomenys neskelbtini) judėjimas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , nors siekiant objektyvaus (duomenys neskelbtini)automobilių vairuotojų veiksmų teisinio įvertinimo, yra bÅ«tina nustatyti ir kitų automobilių, važiavusių kolonoje, judėjimÄ kelyje, nes tai lėmė (duomenys neskelbtini) vairuotojų pasirinkimus bei veiksmus.

Esant susidÅ«rimo nepatyrusių automobilių tam tikram iÅ¡sidėstymui erdvėje ir laike, įskaitant ir liudytojų minimÄ lenkimÄ bandžiusį atlikti automobilį (duomenys neskelbtini), objektyviai buvo nulemtas ir (duomenys neskelbtini) automobilių iÅ¡sidėstymas bei judėjimas, o taip pat (duomenys neskelbtini) vairuotojų pareigų vykdymas arba negalėjimas jas vykdyti. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti Å¡ias reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teismas 2019-12-04 nutartimi paskyrė pakartotinę komisinę kompleksinę eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizę (t. 7, b. l. 14), kurios iÅ¡vados buvo nurodytos 2020-04-29 ekspertizės akte Nr. 11-2386(19)/11-831(20).

Kaip paaiÅ¡kino ekspertizę atlikęs ekspertas V. M., jie negalėjo atkurti (duomenys neskelbtini) tikslios judėjimo trajektorijos, kadangi įvykio vietoje nebuvo transporto priemonių judėjimo trajektorijÄ apibÅ«dinančių pėdsakų, todėl visas modeliavimas buvo atliekamas nuo kliÅ«ties sudarymo momento, atkuriant įvykius nuo susidÅ«rimo momento atgal, t. y., transporto priemonės sustatomos į susidÅ«rimo padėtis ir pati programa optimizuoja parenkant greičius, kontakto pridėjimo taÅ¡kÄ .

Programa yra supaprastintas transporto priemonių susidÅ«rimo modelis. Formaliai eismo įvykio ekspertizė nustato eismo įvykio mechanizmÄ , transporto priemonių judėjimo greičius ir vertina vairuotojų veiksmus, kad iÅ¡vengti įvykio, bet to tolimo judėjimo negalima naudoti vertinant veiksmus techniniu požiÅ«riu. Pažymėjo, kad modeliuojant reikÅ¡mingi du parametrai - lėtėjimo dydis ir atstumas, tačiau tokių duomenų jie neturėjo. E. M. M., paaiÅ¡kino, kad apskaičiuojant (duomenys neskelbtini) automobilio greitį, reikia turėti stabdymo keliÄ , tačiau nebuvo jokių duomenų apie stabdymo pėdsakus.

Paskutinis modeliavimas buvo atliekamas ankstesnio modeliavimo bazėje, buvo suvestas tik 3D paviršius ir modeliuojamas ant to paties. E. L. L. posėdyje paaiškino, kad jų atlikta vizualizacija yra tik tikėtinas automobilių suartėjimas, nes jie nevertina esančių subjektyvių aplinkybių, kaip pvz., 7 automobilių tarpusavio padėtys, kaip jie juda ir mažina greitį, stabdo keli automobiliai, vairuotojai, - jų sudėlioti, kad visi sutaptų, yra tiesiog neįmanoma, todėl jie objektyviai gali tik nustatyti, kur kuris automobilis buvo tuo momentu, kai pradėjo automobilis (duomenys neskelbtini) sukti į kairę.

Jie neginčija ir nesako, kad negalėjo bÅ«ti taip, kaip nurodo liudytojai, bet Å¡iuo atveju jie negali nei pagrįsti, nei paneigti, todėl teismo ekspertizė yra kaip vienas iÅ¡ įrodymų eilėje su visais kitais įrodymais ir visus kitus įrodymus vertina teismas. Jiems buvo nurodyta atsižvelgti į visus liudytojų parodymus, tačiau visų jų sujungti į vienÄ vietÄ tokios galimybės nebuvo. Modeliuojant nebuvo vertinama, kad (duomenys neskelbtini) stabdė prieÅ¡ susidÅ«rimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad Å¡i paskutinioji atlikta ekspertizė, apart naujai nustatyto (duomenys neskelbtini)greičio prieÅ¡ susidÅ«rimÄ - 99 km/h, joje nebuvo atsakyta į bylai reikÅ¡mingus klausimus (neatsakyta į 2-6 klausimus), dėl kurių iÅ¡ esmės teismas ir skyrė Å¡iÄ pakartotinę ekspertizę.

Be to, kaip patvirtino ekspertas M. M., paskutinis modeliavimas buvo atliekamas ankstesnio modeliavimo bazėje, todėl Å¡i atlikta ekspertizė iÅ¡ esmės niekuo nesiskyrė nuo anksčiau atliktų ekspertizių. PrieÅ¡ingai LTEC ekspertų naudotiems ekspertizėse duomenims, tiek J. J., tiek už jos važiavęs liudytojas R. T. kategoriÅ¡kai tvirtino, jog tuo metu kai J. J. pradėjo sukti į kairę, prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta buvo laisva ir jokio iÅ¡ galo lenkiančio automobilio nebuvo. Å ių proceso dalyvių parodymus patvirtino ir kiti bylos duomenys, o bÅ«tent tas faktas, kad automobilių kolonos viduryje važiavęs automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pradėjęs lenkimo manevrÄ ir pastebėjęs, kad J.

J. suka į kairę, nutraukė lenkimo manevrÄ . Neabejotina, kad jeigu tuo metu J. V. vairuojamas automobilis jau bÅ«tų pradėjęs lenkimo manevrÄ ir bÅ«tų prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, betarpiÅ¡kai priekyje jo važiuojantis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nebÅ«tų net pradėjęs lenkimo manevro. Todėl LTEC ekspertų pateiktų iÅ¡vadų dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo yra paremtos neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitį lenkimo metu, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių deformacijų gylius ir standumo koeficientus, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ padėtį kelyje tuo momentu, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo kairiojo posÅ«kio manevrÄ .

IÅ¡ ekspertizę atlikusių ekspertų paaiÅ¡kinimų matyti, kad modeliuojant įvykį ekspertai neturėjo visų reikiamų tyrimui atlikti reikÅ¡mingų duomenų - nebuvo jokių duomenų apie stabdymo keliÄ , todėl negalėjo nustatyti ne tik stabdymo kelio ilgio, bet ir (duomenys neskelbtini) greičio, ekspertai nežinojo ir negalėjo atkurti deformacinio pavirÅ¡iaus formos, (duomenys neskelbtini) tikslios judėjimo trajektorijos, kadangi įvykio vietoje nebuvo transporto priemonių judėjimo trajektorijÄ apibÅ«dinančių pėdsakų, atliekant tyrimÄ buvo daug nežinomų faktorių, reikÅ¡mingų ekspertizės rezultatams.

Pažymėtina ir tai, kad pagal liudytojų parodomus ikiteisminio tyrimo dėl nežinomų priežasčių neliko svarbių pirminių duomenų, reikÅ¡mingų bylos tyrimui ir patikimų ekspertizių atlikimui. IÅ¡ liudytojo A. B. parodymų matyti, kad jis eismo įvykio vietoje braižė pirminę (juodraÅ¡tinę) eismo įvykio schemÄ , kuri paskui buvo perbraižyta ant lapo su langučiais, ir kuri kartu su perbraižyta buvo atiduota ikiteisminiam tyrimui. Taip pat jis parodė, kad įvykio vietoje buvo filmuojama.

Liudytojas V. S. parodė, kad jo pareiga buvo surinkti ir užfiksuoti reikÅ¡mingus daiktinius įrodymus įvykio vietoje, kad jis numanomÄ susidÅ«rimo vietÄ fotografavo iÅ¡ vienos ir iÅ¡ kitos pusės. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nei juodraÅ¡tinės eismo įvykio schemos, nei filmuotos medžiagos nebuvo, taip pat į bylÄ buvo pateiktos nuotraukos tik iÅ¡ vienos pusės. Be to, kaip patvirtino ekspertas E. G., byloje pateiktoje įvykio schemoje pareigÅ«nai netinkamai užfiksavo visas įvykio aplinkybes - neužfiksavo visų pėdsakų - tik kelis.

Kaip parodė ekspertas dr. V. M., kad kai eismo įvykio schema sudaryta neturint visų objektyvių duomenų, tai juos galima nustatyti tik bÅ«nant eismo įvykio vietoje ir atlikus tam tikrus matavimus. Kaip patvirtino visi ekspertai, į įvykio vietÄ jie nebuvo nuvažiavę ir neatliko jokių matavimų. Tokiu bÅ«du tokios ekspertų iÅ¡vados kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, nes tyrimai buvo atlikti neturint visų reikÅ¡mingų duomenų. Be to, visose Å¡iose ekspertizėse buvo naudojamas supaprastintas transporto priemonių susidÅ«rimo modelis, eismo įvykis buvo vertinamas tik techniniu požiÅ«riu, atkuriant įvykius nuo susidÅ«rimo momento atgal, paskutinis modeliavimas buvo atliktas ankstesnio modeliavimo bazėje, nebuvo apskaičiuotas ir įvertintas kolonos ilgis, nebuvo nustatyti automobilių greičiai iki susidÅ«rimo, modeliuojant nebuvo vertinama, kad (duomenys neskelbtini) stabdė prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , neapskaičiuota ir neįvertintas kolonos ilgis.

Taigi, ekspertai iÅ¡samiai ir tinkamai neiÅ¡nagrinėjo tiriamo eismo įvykio eigos, neatkÅ«rė visos eismo įvykio eigos nuo to momento, kai (duomenys neskelbtini) automobilis pradėjo lenkti kolonÄ . Tuo tarpu eismo įvykis nesusideda tik iÅ¡ eismo įvykio pabaigos, o turi bÅ«ti vertinami vairuotojų veiksmai ir aplinkybės iki avarijos. Kaip teismo posėdyje nurodė liudytojas A. N., tyręs šį įvykį, situacijai, kai įvyksta eismo įvykis sukant į kairę, didelę reikÅ¡mę turi visa transporto priemonių eiga iki įvykio, kaip viskas vyko.

Tokioms aplinkybėms nustatyti ir trūko liudytojų, kad išsiaiškinti, iš kur, kas, kaip atsitiko, kaip tie manevrai buvo atliekami, kodėl taip įvyko. Pati situacija, kuri pažymėta po eismo įvykio, nerodo jokios eigos, nes ji yra jau po įvykio. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, kad įvykio schemoje iš karto negalima pažymėti ir nustatyti automobilių susidūrimo vietos - tai nustatoma tik apklausus liudytojus- eismo dalyvius tyrimo metu. Ekspertė L. L. taip pat pripažino, kad tyrimui yra reikšmingi liudytojų parodymai, paaiškindama, kad jie neginčija ir nesako, kad negalėjo būti taip, kaip nurodo liudytojai, bet šiuo atveju jie negali nei pagrįsti, nei paneigti, todėl teismo ekspertizė yra kaip vienas iš įrodymų eilėje su visais kitais įrodymais ir visus kitus įrodymus vertina teismas.

Nors jiems buvo nurodyta atsižvelgti į visus liudytojų parodymus, tačiau visų jų sujungti į vienÄ vietÄ tokios galimybės nebuvo. Taigi Å¡iuo atveju labai reikÅ¡mingi liudytojų parodymai, kurių atliekant visas ekspertizes, kaip pripažino patys ekspertai, nebuvo vertinami. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, konkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų.

KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi iÅ¡ankstinės galios.

Šiuo nagrinėjamu atveju dėl aukščiau teismo aptartų aplinkybių visų LTEC ekspertų atlikti tyrimai vertintini kritiškai ir atmestini kaip įrodymai, kadangi jie kelia pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, yra nepatikimi, neišsamūs, prieštarauja byloje užfiksuotiems ir teismo nustatytiems faktiniams duomenims, eismo įvykio liudininkų parodymams, eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kitiems bylos duomenims, todėl atliktų LTEC ekspertizių išvados negali neginčijamai patvirtinti kaltinamosios kaltės. Dėl šių priežasčių teismas nesivadovauja LTEC atliktomis ekspertizėmis.

PrieÅ¡ingai atliktoms LTEC ekspertizėms, ekspertas dr. V. M., atlikdamas tyrimÄ , nustatė, kad pagal eismo įvykio schemÄ ir palydovinę nuotraukÄ negalima buvo atkurti, kur automobiliai sustojo po eismo įvykio - įvykio schemoje nurodytas 8,4 m. atstumas nuo sustojusio automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio deÅ¡inio rato iki aikÅ¡telės kraÅ¡to neatitiko tikrovės, nes ten yra ne 8,4 m, bet 18,4 m. Kadangi schema buvo sudaryta neturint visų objektyvių duomenų, tai juos galima nustatyti tik bÅ«nant eismo įvykio vietoje ir atlikus tam tikrus matavimus, todėl atliekant tyrimÄ ekspertas matavimus atliko vietoje (ko nepadarė LTEC ekspertai), atliko tų pėdsakų, kurie yra užfiksuoti nuotraukose iÅ¡ eismo įvykio vietos, matavimus pasinaudojant grafinės perspektyvos metodais, taip atkurdamas esminius pėdsakus, kurie iÅ¡liko eismo įvykio vietoje.

Jis analizavo visus tuos pėdsakus, atliko susidÅ«rimo analizę, naudojo teisingus automobilių deformacijų gylio ir standumo koeficientus, iÅ¡tyrė, koks galėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) minimalus judėjimo laikas, kokiu atstumu buvo automobilis (duomenys neskelbtini), kai automobilis (duomenys neskelbtini) jau įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir kai jau vairuotoja nematė per galinio vaizdo veidrodėlį lenkiančios transporto priemonės. Tas laikas ir atstumas galėjo bÅ«ti dar didesni, todėl Å¡iuo atžvilgiu jis paėmė galbÅ«t net ir ne nepalankius (duomenys neskelbtini) vairuotojai parametrus, tačiau galutinėje iÅ¡vadoje vis tiek nebuvo pagrindo teigti, kad ji galėjo matyti lenkinatį (duomenys neskelbtini) automobilį.

Pagal pėdsakus jis nustatė (duomenys neskelbtini) 1 metro stabdymo keliÄ ir greitį iki susidÅ«rimo, kokiu atstumu iki susidÅ«rimo (duomenys neskelbtini) vairuotojas sureagavo stabdymui, nagrinėjo automobilių suartėjimo mechanizmÄ imdamas ir kitus galimus variantus bei atitinkamai vairuotojų veiksmų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (ko netyrė LTEC ekspertai), automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimÄ sukant į aikÅ¡telę, savo iÅ¡vadas grindė ne tik techniniu požiÅ«riu, bet ir vadovaudamasis patikimais liudytojų parodymais apie visas įvykio aplinkybes dar iki susidÅ«rimo, kiek tai neprieÅ¡taravo objektyviems duomenims, todėl jis atkÅ«rė eismo įvykio aplinkybes ne tik nuo susidÅ«rimo momento atgal, bet ir iki susidÅ«rimo, t. y., atkÅ«rė visÄ buvusio eismo įvykio eigÄ (mechanizmÄ ), ko negalėjo atlikti LTEC ekspertai.

Be to, LTEC ekspertizėse buvo iÅ¡tirta tik galimybė iÅ¡vengti eismo įvykio pagal atstumÄ , nustatant, kad tuo momentu, kai automobilis (duomenys neskelbtini) pradėjo sukt, buvo toks atstumas, kurio yra per mažai, kad sustoti, laikant, kad automobilis (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiuoja ir sustoja, t.y. kai kliÅ«tis nejudanti. Tačiau Å¡iuo atveju ta kliÅ«tis – automobilis (duomenys neskelbtini), judėjo, tai reikėjo tirti dar kitÄ atvejį, o gal ta kliÅ«tis pabėga, pasiÅ¡alina. LTEC ekspertai tokios suartėjimo situacijos nenagrinėjo ir netyrė, neparodė savo tyrime.

Kaip pažymėjo ekspertas dr. V. M., tas principas atikti tyrimÄ tik pagal atstumÄ , likęs nuo senų laikų ir iÅ¡likęs Teismo ekspertizėje - jų ekspertai netiria tos antros situacijos, kadangi ten reikia daugiau pastangų, laiko ir darbo. Å iuo atveju ekspertas dr. V. M. atliko ir šį tyrimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių jo atliktas tyrimas iÅ¡samiausiai atskleidžia visas eismo įvykio aplinkybes, jis atliktas turint ženkliai daugiau nustatytų objektyvių ir patikimų duomenų, neapsiribojo vien vertinimu techniniu požiÅ«riu, yra žymiai detalesnis, iÅ¡samesnis ir patikimesnis, neprieÅ¡taraujantis liudytojų parodymams ir kitiems byloje esantiems įrodymams, patvirtintas ir kitais byloje esančiais duomenimis, dėl ko teismas ir vadovavosi Å¡io eksperto tyrimu ir jame pateiktomis iÅ¡vadomis.

Ekspertas dr. V. M. 2003 m. gavo teismo eksperto kvalifikacijÄ iÅ¡ pradžių eismo įvykių tyrimo srityje, po to transporto trasologijos srityje, ir eismo įvykių eksperto kvalifikacijÄ turėjo iki 2013 m. Po to, 2013 m., teismo ekspertizės centro komisija jos nepratęsė, bet jis eismo įvykio eksperto kvalifikacijÄ vėl gavo nuo 2018-12-04 iki 2023-12-04. Transporto trasologijos eksperto kvalifikacijÄ jis turi nuo 2013-11-04 iki 2023-11-04 (t. 5., b. l. 124, t. 6, b. l. 171, 180). Be to, jis yra ir technikos mokslų daktaras (t. 5., b. l. 125).

Automobilių transporto katedros Vilniaus technikos universitete, kur jis dirbo nuo 1988, turi praktinę eksperto patirtį nuo 1993 m., kai pradėjo praktikuoti eismo įvykių ekspertizę, kadangi jiems į katedrÄ iÅ¡ teismų eidavo paklausimai, bylos, todėl 10 metų jis turėjo ekspertinę patirtį atlikti eismo įvykių ekspertizę pagal teismų pavedimus. V. M. yra oficialus atstovas ir perpardavėjas kompiuterio programų PC Crash ir PC Rest, kurios autorius yra Austrijos įmonė DCD (Dr. S. D.

GmbH0), yra kvalifikuotas ir įgaliotas vykdyti mokymus bei teikti pagalbÄ Å¡ios įmonės klientams (t. 6., b. l. 93). Pažymėtina, kad LTEC tyrimai taip pat buvo atlikti naudojantis bÅ«tent PC Crash kompiuterio programÄ , todėl V. M., kaip Å¡ios įrangos kvalifikuotas specialistas, turėjo teisę ir galimybę vertinti LTEC Å¡ia įranga atliktus tyrimų rezultatus ir pateikti kompetentingas iÅ¡vadas. Todėl V. M. vertintinas ne tik kaip ekspertas, bet ir kaip specialistas, turintis specialių žinių, todėl jo pateiktos iÅ¡vados gali bÅ«ti vertintinos ir kaip specialisto iÅ¡vados, kurios BPK 20 straipsnio prasme gali bÅ«ti priskirtos prie įrodymų ir turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ , kaip ir LTEC ekspertų pateiktų ekspertizių iÅ¡vados.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodyta kelių transporto priemonę vairavusio asmens kaltė dėl nusikaltimo numatyto atitinkamoje BK 281 straipsnio dalyje. Tam, kad įrodyti kaltinamosios padarytÄ nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ pusę, visi įrodymai įrodomÄ ja prasme turi bÅ«ti stiprÅ«s, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Ä®rodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamosios padarytÄ veikÄ , papildyti vienas kitÄ ir bÅ«ti sistemoje.

Todėl, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių, įrodymų visumÄ , nenustačius akivaizdžių kaltinamosios kaltę dėl KET pažeidimų patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, J. J. pagal BK 281 str. 5 d. iÅ¡teisintina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajai nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Civilinis ieškinys nepareikštas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., n u s p r e n d ž i a: išteisinti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė