2021-06-09 Nr. AB-12401-3-61-3-00673-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-676-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00673-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) 2018 m. sausio 24 d. sprendimą „Atsisakyti V. J. (V. J.) išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 18-IL-10-00382-e (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintos nuostatos, pagal kurias asmuo, vieną kartą padaręs nusikalstamą veiką, niekada negalės gauti leidimo medžiokliniam ginklui įsigyti, yra neteisingos. Draudimas visam gyvenimui įsigyti medžioklinį ginklą yra neadekvatus padarytam pažeidimui. Pareiškėjas atsakovui pateikė tris charakteristikas, gautas iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos, kurios patvirtina jo gerą elgesį. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo 6,5 metų, per šį laiką pareiškėjas nepadarė jokio naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal Įstatymo nuostatas, asmenys, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos, negali įsigyti ir turėti ginklų bei jų šaudmenų. Pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-02087-09 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį („Savavaldžiavimas“). Pareiškėjas padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Teistumas gali pasibaigti ar būti panaikintas, tačiau nuteisimo faktas negali būti panaikintas ir visada liks pareiškėjo biografijos dalimi, turinčia tiesioginės įtakos Įstatymo taikymui. Įstatymo nuostatų tikslas yra reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą bei užtikrinti visuomenės saugumą, todėl asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus bei jų šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė atsakovui prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo; kartu su prašymu pateikė medicininius duomenis apie jo sveikatos būklę, medžiotojo bilietą Nr. 052539. Patikrinimo metu atsakovas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį („Vagystė“), o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu – pagal BK 294 straipsnio 2 dalį („Savavaldžiavimas“); iš Informatikos ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 9R-T-950 nustatė, kad pareiškėjo teistumas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendį išnyko 1999 m. gegužės 9 d., o pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendį – 2012 m. liepos 20 d.

Pareiškėjas kartu su prašymu taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius jo gerą elgesį, t. y. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 27 d. charakteristiką-rekomendaciją, kurioje pažymėta, kad pareiškėjas yra varovas, laikosi klubo medžiotojų ir saugumo taisyklių, niekada nebuvo pastebėtas vartojant alkoholį ar narkotines medžiagas; buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 4 d. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra pavyzdingas, atsakingas ir nekonfliktiškas darbuotojas;

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos 2017 m. gruodžio 1 d. charakteristiką Nr. A33(40)-242, kurioje patvirtinta, jog seniūnija nėra gavusi skundų iš pareiškėjo kaimynų. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo, tačiau jo prašymas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 15‑IL‑10‑03078-e buvo atmestas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-10044-790/2015 pareiškėjo skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nustatė, kad pareiškėjas nelaikytinas esančiu nepriekaištingos reputacijos, todėl pagal Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduotas.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jo išnykusio teistumo, pažymėjo, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris Įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Taigi pareiškėjo teistumas už atitinkamą BK numatytą veiką, nors ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra asmens biografijos faktas, kuris Įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas atliko tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra baudžiamas didesne nei 3 metų laisvės atėmimo bausme. Įstatymo nuostatos nenustato išimčių, susijusių su geru elgesiu po nusikalstamos veiklos atlikimo ar teistumo išnykimu. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra vertinamas pats faktas, ar asmuo teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu, padarius tyčinį smurtinį nusikaltimą, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis 6,5 metų nebuvo padaręs nusikalstamos veikos ir, remiantis pateiktomis charakteristikomis, pasižymi geru elgesiu, laikytini duomenimis, nesudarančiais pagrindo netaikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų.

9. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymo, nurodė, jog nėra pagrindo laikyti, jog jis atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl teistumo išnykimo ir teigiamų charakteristikų, nes Įstatymas nenumato jokių išimčių. Teismas konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos ir apribojimo gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus taikymo, todėl nėra jokio pagrindo laikyti ginčijamą sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

11. Pareiškėjas nurodo, kad iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas netinkamai išanalizavo jo skunde išdėstytus argumentus, nes jis savo skundo teismui negrindė tuo argumentu, jog jo teistumas yra išnykęs. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jis nebeturi objektyvios galimybės kada nors gauti leidimą įsigyti medžioklinius ginklus. Teismai neteisingai vertina, jog visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos užtikrinimas yra svarbiau už asmens, kuris kažkada buvo teistas, interesus. Nepaisant to, kad asmuo, kuris buvo teistas, sėkmingai integravosi į visuomenę, turi šeimą, tvirtus socialinius ryšius, darbą, pajamas, nepadarė naujų teisės pažeidimų, yra medžiotojų klubo narys, jam ir toliau taikomi specialūs apribojimai, kurie yra baudimo tąsa. Pareiškėjas turėjo būti įvertintas individualiai, atsižvelgiant į praeityje padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, gyvenimą po nusikalstamos veikos padarymo, jo dabartinę veiklą, kokiai paskirčiai reikalingas ginklas ir pan. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą.

12. Atsakovas atsiliepime, kartodamas ginčijamo sprendimo ir atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2018 m. sausio 24 d. sprendimo atsisakyti V. J. (V. J.) išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 18-IL-10-00382-e teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymo ir sprendė, jog jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendime suformuluotu aplinkybių vertinimu. Nurodo, kad jis turėjo būti įvertintas individualiai, atsižvelgiant į praeityje padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, gyvenimą po nusikalstamos veikos padarymo, jo dabartinę veiklą, kokiai paskirčiai reikalingas ginklas, o teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą.

16. Teisėjų kolegija iš ginčijamo Vilniaus AVPK 2018 m. sausio 24 d. Sprendimo turinio nustatė, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto (nukreipiančio į Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą) pagrindu.

17. Primintina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.

18. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte detalizuota, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, be kita ko, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 1/2019 pagal pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-25/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, vertinamas kartu su šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį toks asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad Konstitucinis Teismas galutiniu ir neskundžiamu 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 išnagrinėjo minėtą Regionų apygardos administracinio teismo prašymą, 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos Nr. eA-676-1062/2021 (buvęs bylos Nr. eA-2470-1062/2019) pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimą.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto konstitucingumo (žr. šios nutarties 19 p.), 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (TAR oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.), pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

23. Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad „Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

24. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame išnagrinėjus byloje surinkus įrodymus, aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, buvo konstatuota, jog atsižvelgiant į aplinkybes, kad pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį („Vagystė“), o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu – pagal BK 294 straipsnio 2 dalį („Savavaldžiavimas“), t. y. pareiškėjas atliko tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra baudžiamas didesne nei 3 metų laisvės atėmimo bausme, jis nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme; teismas vertino, jog aplinkybė, jog pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs, taip pat aplinkybės, susijusios su pareiškėjo asmeninėmis savybėmis, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

25. Atsižvelgiant į šios nutarties 22–23 punktuose minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, matyti, kad ginčijame teismo sprendime visiškai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo individualios situacijos vertinimo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme (t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinant jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)), o iš esmės tik konstatuota, jog pareiškėjo teistumas už atitinkamą BK numatytą veiką, nors ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra asmens biografijos faktas, kuris Įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tačiau šiuo atveju individualios asmens situacijos vertinimo svarba yra esminė taikant įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Kaip Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pažymėjo, kad „[...]teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.”.

26. Kaip jau buvo minėta, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Būtent šiuo teisiniu pagrindu Vilniaus AVPK vadovavosi priimdamas ginčijamą Sprendimą ir šio teisinio pagrindo taikymo teisėtumą ir pagrįstumą patikrinęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paliko ginčijamą Vilniaus AVPK Sprendimą nepakeistą. Tačiau šiuo metu esant įsigaliojusiam Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimui Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (TAR oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.), be kita ko, nagrinėjamu atveju turi būti patikrinta bei išsamiai įvertinta ir asmens, siekiančio gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, individuali situacija (atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinant jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai) nepriekaištingos reputacijos kontekste.

27. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vertindama skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai išsamių duomenų apie pareiškėjo reputaciją ir jo charakteristiką: pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo duomenų apie pareiškėjo charakteristiką iš esamos (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) darbovietės, o į bylą pareiškėjo pateiktus duomenis apie medžiotojo klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 27 d. charakteristiką–rekomendaciją (b. l. 49) ir buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 4 d. charakteristiką (b. l. 50) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. gruodžio 1 d. charakteristiką Nr. A33(40)-242 (b. l. 51) teismas tik paminėjo sprendime ir konstatavo, kad jie reikšmės neturi, tačiau iš esmės šių duomenų niekaip neįvertino nepriekaištingos reputacijos aspektu. Taip pat byloje nėra oficialių visų duomenų apie tai, ar pareiškėjas nepadarė naujų administracinės teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų po jo teistumo išnykimo iki skundžiamo teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo priėmimo. Todėl teisėjų kolegija, neturėdama aptartų duomenų, negali įvertinti, ar pareiškėjo individuali situacija (inter alia, jo asmeninės savybės, leidžiančios įvertinti jo pavojingumo laipsnį ateityje) leidžia daryti išvadą, jog jis daugiau nebenusikals ir turėdamas medžioklinį ginklą nekels pavojaus visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

28. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų išsireikalauti papildomi duomenys (žr. šios nutarties 27 p.) ir patikrintas Vilniaus AVPK 2018 m. sausio 24 d. sprendimo „Atsisakyti V. J. (V. J.) išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 18-IL-10-00382-e teisėtumas ir pagrįstumas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo atžvilgiu (ABTĮ 144 str. 1 d., 4., 146 str. 2 d. 5 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui pasisakius prieš tai paminėtu klausimu, būtų pažeista bylos proceso šalių teisė skųsti jiems nepalankų teismo sprendimą ir patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė