6c4fa751-19b2-4d05-bdfb-95cf014affab · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2909-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01020-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. A. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas) 2 000 Eur žalos dėl neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas atsakove byloje nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 1–3). PaaiÅ¡kino, kad buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017-12-14 iki 2019-05-21. Vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei teisės aktuose įtvirtinti minimalaus ploto reikalavimai.

Kamerose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t. y. ši patalpa matoma kitų asmenų, netinkamai atitverta, todėl pareiškėjas turėjo atlikti gamtinius reikalus kitų akivaizdoje. Dėl neužtikrinto minimalaus ploto vienam asmeniui trūko privatumo, buvo suvaržytas pareiškėjo judėjimas kameroje. Dušų patalpų duryse įrengtos stebėjimo angos, todėl pareiškėjas maudymosi metu buvo stebimas pareigūnų, įskaitant moteris, tokiu būdu pažeistas pareiškėjo privatumas.

Dėl tokio pareigÅ«nų stebėjimo negalėjo normaliai nusiprausti, jautėsi nejaukiai, turėjo prisidengti kÅ«nÄ . DuÅ¡o patalpos nebuvo atskirtos nuo persirengimo kambario. Tiek duÅ¡as, tiek pakaba drabužiams buvo vienoje patalpoje, todėl nuo garų sudrėkdavo visi drabužiai. Taigi pareiÅ¡kėjas į kamerÄ grįždavo Å¡lapiais drabužiais, neturėjo kuo persirengti, todėl buvo priverstas vilkėti Å¡lapius drabužius, dėl to sirgdavo. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengtas iÅ¡kvietimo mygtukas.

Pasijutęs blogai pareiÅ¡kėjas bandė iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ daužydamas į pasivaikščiojimo kiemelio duris kojomis ir rankomis, tačiau iÅ¡sikviesti pagalbos nepavyko, dėl to labai kentėjo. LukiÅ¡kių TI-K kiemelių sienos buvo apdaužytos, apraÅ¡inėtos, grindys nelygios, neÅ¡varios. Atėjęs pasivaikščioti į kiemelį, jautėsi nepatogiai, pažemintas. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K keturiolika dienų buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, pažeidžiant teisės aktų nustatytus kameros ploto reikalavimus.

Mano, kad tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad kalinimo bÅ«das ir metodas pareiÅ¡kėjui sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ laipsnį. Teigia, kad Å¡iais veiksmais buvo padaryta žala. Jeigu LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai bÅ«tų veikę laikydamiesi įstatymų, pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų reikėję kankintis perpildytose kamerose, nebÅ«tų pažeistas privatumas, nebÅ«tų patyręs didžiulio psichologinio sukrėtimo, nebÅ«tų pablogėjusi sveikata, savijauta.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi LukiÅ¡kių TI-K su skundu dėl kalinimo sÄ lygų, atsakyme į nurodytÄ skundÄ patvirtinta, kad kamerose nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, sanitariniai įrenginiai netinkamai atitverti nuo likusiojo gyvenamojo ploto, duÅ¡o patalpos neatitiko reikalavimų. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 18–27).

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017-12-14 iki 2019-05-21, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama.

LukiÅ¡kių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose, kur įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, jos nuo likusio kameros ploto atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Priežiūros posto pareigūnai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Teisės aktai nenumato, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais LukiÅ¡kių TI-K laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis reikalavimų, bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukÅ¡tis yra 1,6 m, plotis –1,2 m. Ä® duÅ¡ines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ .

Patalpose įrengta vieta nusirengimui ir (ar) apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, jie buvo valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcines priemones. DuÅ¡inėse veikė mechaninė vėdinimo sistema –įrengti ventiliatoriai. Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpos duryse įrengtas stebėjimo langelis arba akutė. Siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, prižiÅ«rėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalėjo periodiÅ¡kai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį.

Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant bÅ«tinybei, barstomi smėliu. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlikdavo prižiÅ«rintis asmuo., taip pat Å¡varÄ ir tvarkÄ turėjo palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, privalėjo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Teisės aktuose nebuvo numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose bÅ«tų įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

PareiÅ¡kėjas turėtų įrodyti, kad tam tikri skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017-12-14 iki 2019-05-21. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjo teigimu, pasivaikščiojimų kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų. Pasivaikščiojimų kiemelių sienos apdaužytos, apraÅ¡inėtos, grindys nelygios neÅ¡varios. Pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengtas iÅ¡kvietimo mygtukas, todėl kiekvienÄ kartÄ siekdamas iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ ar pasijutęs blogai, pareiÅ¡kėjas turėjo daužyti kojomis ir rankomis į duris, nepaisant to pareigÅ«no iÅ¡sikviesti nepavykdavo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės)14.4 punkte nustatyta, kad kameroje privalo būti vidinio ryšio sistema ((pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-2828 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018-09-26nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018). Pagal aukščiau nurodytas Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas matyti, kad teisės aktai neįtvirtina reikalavimo pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti aliarminio iÅ¡kvietimo sistemos, o tokios sistemos įrengimas privalomas tik kamerose.

PareiÅ¡kėjas nedetalizavo aplinkybių, susijusių su pasivaikščiojimų kiemelio įrengimu, kiek tai susiję su galimybe iÅ¡eiti iÅ¡ pasivaikščiojimo kiemelio pareiÅ¡kėjui prireikus. PareiÅ¡kėjas nenurodė skunde atvejų, kuomet bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios galėjo iÅ¡vengti pasinaudodamas aliarminiu iÅ¡kvietimu pasivaikščiojimo kiemelyje ar dėl to patyrė kitokių nepatogumų, nekonkretizavo kada susidÅ«rė su sunkumais, siekiant iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , tam, kad bÅ«tų iÅ¡leistas iÅ¡ pasivaikščiojimo kiemelio.

Bendro pobÅ«džio, nedetalizuoti pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenustato įpareigojimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti aliarminio iÅ¡kvietimo sistemÄ , o pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kuomet bÅ«tų susidÅ«ręs su nepatogumais, siekiant iÅ¡eiti iÅ¡ pasivaikščiojimo kiemelio, tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pareiÅ¡kėjo teiginius, jog pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų, yra netvarkingi taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjas Å¡ių savo teiginių visiÅ¡kai nedetalizavo, vien bendro pobÅ«džio teiginiai, nenurodant konkrečiai dėl kurių pasivaikščiojimo kiemelių pareiÅ¡kėjas skundžiasi, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. PareiÅ¡kėjas nenurodė nei konkrečių pasivaikščiojimo kiemelių, kurių įrengimas jo lÅ«kesčių netenkina, skunde nurodė tik abstrakčius teiginius dėl galimo netinkamo kiemelių įrengimo. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos pasivaikščiojimų tvarkos organizavimo ar netinkamo pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad duÅ¡o patalpose nebuvo užtikrintas privatumas. Dušų patalpose patalpų duryse įrengtos stebėjimo angos, todėl pareiÅ¡kėjas maudymosi metu buvo stebimas pareigÅ«nų, įskaitant moteris, tokiu bÅ«du pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas. Dėl tokio pareigÅ«nų stebėjimo negalėjo normaliai nusiprausti, jautėsi nejaukiai, bei turėjo prisidengti kÅ«nÄ . DuÅ¡o patalpos nebuvo atskirtos nuo persirengimo kambario. Tiek duÅ¡as, tiek pakaba drabužiams buvo vienoje patalpoje, todėl nuo garų sudrėkdavo visi drabužiai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2018-10-31) 28 punkte nustatyti šie reikalavimai prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 papunktis); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 papunktis). Laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla; sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas).

Dezinfekavimo kamera gali bÅ«ti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprÅ«pinami apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duÅ¡e asmenims nusirengimo/apsirengimo kambaryje iÅ¡duodami Å¡varÅ«s apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai (30 punktas). Laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (44 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neiÅ¡vengiami, tačiau galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius turi bÅ«ti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę.

Asmens maudymasis duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr. pvz., 2018-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018, 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-624/2018). Atsakovo atstovas patvirtino, kad nuteistųjų (suimtųjų) privatumas duÅ¡e užtikrinamas pertvaromis, taip pat asmenys vedami į duÅ¡us tos pačios lyties pareigÅ«nų. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jį, besimaudantį duÅ¡e, galėjo matyti pareigÅ«nės moterys, pareiÅ¡kėjas nepateikė detalesnių paaiÅ¡kinimų, kada ir kokiomis aplinkybėmis tokie atvejai galėjo nutikti.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nė karto nesikreipė ir į Vilniaus pataisos namų administracijÄ dėl netinkamų sÄ lygų duÅ¡inėse. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai ignoravęs pareiÅ¡kėjo orumÄ , kad buvus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui bÅ«tų atsisakęs imtis papildomų priemonių pareiÅ¡kėjo privatumui užtikrinti. Be to, svarbu akcentuoti, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad privatumas užtikrinamas tarp dušų įrengiant pertvaras, taigi tam tikras pareiÅ¡kėjo privatumo ribojimas, siekiant stebėti kalinamÄ jį, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad jis buvo stebimas moters, ar negalėjo normaliai pasinaudoti dušu vertintinas kaip abstraktus ir deklaratyvus, kurio pagrindu vertinti Vilniaus pataisos namų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl neįrengtos atskiros nuo dušo persirengimo patalpos, teismas pažymi, kad Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nenumatytas reikalavimas, kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose. Atskiros persirengimo patalpos neįrengimas nelaikomas pažeidimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2019-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019).

Vien aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjo drabužiai galėjo sudrėkti dėl duÅ¡o patalpoje susidariusių garų nesudaro pagrindo neturtinei žalai atlyginti, nes pareiÅ¡kėjas galėjo susidėti drabužius į neperÅ¡lampamÄ maiÅ¡Ä , be to, dėl tokios aplinkybės į įkalinimo įstaigos administracijÄ pareiÅ¡kėjas nesikreipė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2018-10-19 ir nuo 2018-10-20 iki 2020-01-22), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 (teisės akto redakcija galiojanti iki 2019-03-06 ir nuo 2019-03-07) 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017-12-14 iki 2019-05-21 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose tinkamas plotas pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas visÄ kalinimo laikotarpį. PareiÅ¡kėjui visÄ nurodytÄ laikotarpį teko ne mažiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto vienam asmeniui.

Todėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu nenustatyta. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo papildomus neigiamus padarinius, patirtus dėl to, kad ir taip maÅ¾Ä kameros plotÄ dar mažino įrengti baldai bei sanitarinis mazgas, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) 14.6 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), taigi pareiÅ¡kėjo nurodomų baldų kameroje įrengimÄ numato teisės aktai.

Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pagal EŽTT 2016-10-20 sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo atimti baldų ar sanitarinio mazgo užimamo ploto iš bendro kameros ploto ir konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu. Pareiškėjo teigimu, jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeistas, sanitarinis mazgas matomas kitų asmenų, neatitvertas nuo likusios kameros dalies. Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ (akutę) (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).

LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, nes tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (pvz., LVAT 2017-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros dalies buvo atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m., o privatumui užtikrinti yra įrengtos užuolaidėlės. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kuriose kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-04-04 iki 2018-04-18 kameroje Nr. 257, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, kitose kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis.

Atsakovės atstovo teigimu kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Tačiau pagal aukščiau nurodytÄ tiek nacionalinio, tiek tarptautinių teismų praktikÄ , toks sanitarinio mazgo atskyrimas tik užuolaida nelaikytinas tinkamu asmens privatumui užtikrinti. Taigi pagal pateiktus duomenis, nustatyta, kad kameroje N. 257, laikotarpiu nuo 2018-04-04 iki 2018-04-18, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, kitose kamerose Nr. 121, Nr. 258, Nr. 120, Nr. 287, Nr. 375, Nr. 112A, Nr. 275, Nr. 314, Nr. 157, Nr. 36, Nr. 189, Nr. 70, Nr. 104, Nr. 140, Nr. 274, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis.

Atsakovo atstovo pateiktais duomenims kamerose, kuriose įrengti sanitarinio mazgo kaip kabinos su durimis nėra galimybių, privatumui užtikrinti yra įrengtos 1,5 m. aukščio pertvaros, o privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidėlės. Todėl atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamÄ atitvėrimÄ nuo kamerų: Nr. 121, Nr. 258, Nr. 120, Nr. 287, Nr. 375, Nr. 112A, Nr. 275, Nr. 314, Nr. 157, Nr. 36, Nr. 189, Nr. 70, Nr. 104, Nr. 140, Nr. 274, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas laikotarpiais nuo 2017-12-14 iki 2018-04-03, bei nuo 2019-03-04 iki 2019-05-21 pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais, iÅ¡ viso 206 dienas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko (30 parų) kamerose buvo laikomas vienas, laikytina, kad pažeidimo intensyvumas Å¡iomis paromis nebuvo didelis. Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso 206 paras pažeidžiant jo privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais, todėl darytina iÅ¡vada, kad tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala privalo bÅ«ti atlyginta pinigine forma.

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteistinas 400 Eur neturtinės žalos dydis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė