2022-07-27 Nr. AB-19579-3-62-3-00766-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3324-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00766-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, prieglobsčio prašytojas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S36900 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jį persekiojo įbrolis, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), ir dėl to jautėsi galingesnis. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. pasikeitė vardą, kad nebūtų surastas. Įbrolis nekentė jo, nes nėra tikras brolis. Taip pat brolis vedė merginą, su kuria pareiškėjas draugavo. Ji buvo ištekinta priverstinai. Niekas nežinojo apie jo ir merginos draugystę. Brolis vis persekioja jį, prisimindamas seną meilės istoriją. Į teisėsaugą nesikreipė, gyveno baimėje. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjas nurodė realias individualias aplinkybes (grėsmė kyla dėl to, kad vyresnysis brolis vedė merginą, su kuria jis draugavo, mergina buvo ištekinta priverstinai) dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje ir dėl ko kyla grėsmė jo gyvybei ir sveikatai. Migracijos departamentas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, taip pat Migracijos departamentas turėjo nustatyti, ar pareiškėjo pateikta informacija bei kiti duomenys neprieštarauja turimai specifinei ir bendra informacijai. Migracijos departamentas taip pat neįvertino pareiškėjo individualios situacijos papildomos apsaugos suteikimo kontekste.

2.3. Atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, atsižvelgti į pareiškėjo padėties skirtumus su kitais tos pačios šalies piliečiais.

2.4. Atsakovas nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, taip pat nustatė neproporcingus draudimo atvykti terminus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (artimųjų persekiojimas, grasinimai) yra bendro pobūdžio, neišsamus. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti tariamo persekiotojo tikslų ir motyvų jį persekioti ir bandyti nužudyti. Pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti ir įvertinti tariamo persekiotojo (brolio ar įbrolio) tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją tiek šiuo metu, tiek ateityje. Tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.3. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5.2. 2021 m. spalio 27 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas Migracijos departamentui nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Svarbiausia išvykimo iš kilmės valstybės priežastis (grėsmė) – įbrolis, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), jautėsi dėl to galingesnis ir persekiojo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. pakeitė savo vardą, kad nebūtų jo surastas. Giminaitis nekentė, nes nėra tikras brolis. Į teisėsaugą nesikreipė, gyveno baimėje. Dėl religijos ir tautybės problemų kilmės valstybėje neturėjo. Nurodė, kad jo vyresnysis brolis (duomenys neskelbtini) grasina jį nužudyti. Brolis vedė merginą, su kurią jis draugavo. Ji buvo ištekinta priverstinai. Jos brolis ją privertė tai padaryti. Negalėjo pasiskųsti nei kitiems šeimos nariams, nei oficialiems pareigūnams dėl grėsmių, nes jo brolis yra įtakingas (duomenys neskelbtini) atstovas. Jis turi daug ryšių (duomenys neskelbtini) sostinėje. Niekas nežinojo apie jo ir merginos draugystę. Jos brolis ir jo vyresnysis brolis sutarė dėl vedybų, kurios įvyko maždaug (duomenys neskelbtini) m. Jie išsiskyrė ir mergina ištekėjo už kito asmens. Bet pavojus jam lieka iki dabar. Brolis vis persekioja jį, prisimindamas seną meilės istoriją.

5.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Iš pareiškėjo apklausos protokolo ir garso įrašo teismas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kylančios grėsmės (artimųjų persekiojimas, grasinimai) nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, buvo neišsamus ir abstraktus. Pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš savo kilmės šalies, nes jam kyla grėsmė būti nužudytam, dėl to, jog vyresnysis brolis vedė merginą, su kuria jis draugavo, jo mergina buvo ištekinta priverstinai. Tačiau bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais, vis grįždavo prie tariamų persekiojimo epizodų. Tam tikros detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad įbrolis, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), jautėsi dėl to galingesnis ir jį persekiojo, giminaitis jo nekentė, nes nėra tikras jo brolis, tačiau papildomos apklausos metu jau teigė, kad vyresnysis brolis grasina nužudyti, nes vedė pareiškėjo merginą. Pareiškėjas nesileido į detales apie jam realiai gresiantį pavojų, tik minėjo, kad dėl brolio grasinimų išvyko iš kilmės valstybės, nepateikė aplinkybių, kurios galėtų būti patikrintos, jo pasakojimas nepagrįstas objektyviais įrodymais. Pareiškėjo istorija apie brolio grasinimus (privataus asmens) savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Teismas sutiko, kad pareiškėjo pasakojimas ne tik turi trūkumų, tačiau jis (pasakojimas) nepaaiškina tariamo persekiotojo (brolio ar įbrolio) tikslų ir motyvų persekioti prieglobsčio prašytoją. Vienintelis jo pateiktas paaiškinimas – kad (duomenys neskelbtini) m. brolis vedė jo merginą ir iki šiol apie tai jam primena.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas jam kylančias grėsmes, iš esmės, siejo su šeimos konfliktu (grasinimais), dėl kurio jam sudaromos nepalankios sąlygos gyventi. Teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui kilmės šalyje kyla reali persekiojimo grėsmė. Nurodomas persekiojantis subjektas – pareiškėjo brolis, įbrolis – nėra valstybinis subjektas ir nėra duomenų, kad jis turėtų įtakos valdžios institucijoms. Asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog dėl religijos ir tautybės problemų kilmės valstybėje neturėjo.

9. Teismas taip pat konstatavo, kad Migracijos departamentas, įvertinęs tyrimo metu surinktą medžiagą, Europos prieglobsčio paramos biuro ataskaitą, pagrįstai nenustatė papildomos apsaugos suteikimo pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnyje.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (5 metai) yra neproporcingas, todėl sutrumpino jį iki 3 metų. Kartu teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra proporcinga ir teisėta.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

12.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

12.2. Kilmės valstybėje veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis bei yra įsitvirtinusios pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje. Kilmės šalyje vyksta vidinis karinis konfliktas. Dėl karo veiksmų ir (duomenys neskelbtini) persekiojimo pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto.

12.3. Atsakovas vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro pateikiama informacija, kuri yra rekomendacinio pobūdžio ir pasenusi.

12.4. Taip pat (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis, tačiau pareiškėjo negalima laikyti ekonominiu pabėgėliu, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais yra neryškus.

12.5. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Taip pat panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareikėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas atsiliepime remiasi argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymint:

13.1. Tiek teismas, tiek Migracijos departamentas įvertino visą aktualią pareiškėjo kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste ir pagrįstai nustatė, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

13.2. Atsakovas nesutinka su argumentais, kad dėl karo veiksmų ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) persekiojimo, pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, kad kilmės valstybėje jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) partijos atstovų ar jų verbuojamas. Pareiškėjas nurodė tik tai, kad jo brolis, kuris, tariamai, jam kelią grėsmę, priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, tačiau ši faktine aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas yra persekiojimas visos (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat vadovavosi aktualia ir naujausia pareiškėjo kilmės valstybės informacija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

13.3. Pareiškėjui buvo pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga ir nuspręsta jį išsiųsti į kilmės šalį, o draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą teismas net sutrumpino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S36900, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, minėtą terminą, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki trejų metų.

16. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

20. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

21. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

22. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

23. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

24. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

25. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

26. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

27. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jį persekiojo įbrolis, grasino nužudyti, kadangi pareiškėjas draugavo su mergina, kuri vėliau ((duomenys neskelbtini) metais) buvo prievarta ištekinta už pareiškėjo įbrolio. Vėliau įbrolis išsiskyrė su mergina ir ji vėl ištekėjo už kito vyro. Pareiškėjas negalėjo pasiskųsti, kadangi bijojo dėl savo šeimos, nes pareiškėjo įbrolis priklausė (duomenys neskelbtini).

30. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu. Pareiškėjas apklausos metu nenurodė persekiojimo veiksmų, konkrečiai nepaaiškino, kokia būtent grėsmė jam kyla dėl įbrolio. Nors teigė, kad įbrolis nori jį nužudyti, tačiau konkrečių situacijų nepateikė, rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais, o jo nurodoma baimė, teismo manymu, yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, neparemta jokiais įrodymais (pvz., grasinančio pobūdžio žinutėmis, laiškais, apibrėžtomis situacijomis, kai pareiškėjo brolis iš tikrųjų grasino pareiškėjui ar jo šeimai).

Šių argumentų kontekste pažymėtina, kad kaip priežastį, kodėl įbrolis gali persekioti pareiškėją, šis nurodė aplinkybę, kad pareiškėjas draugavo su mergina, kuri vėliau buvo priverstinai ištekinta už įbrolio. Tačiau pažymėtina, kad minėtos vedybos, kaip nurodė pats pareiškėjas, įvyko (duomenys neskelbtini) m., vėliau minėta mergina ištekėjo už kito vyro. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl šios aplinkybės, pvz., nepakeitė pareiškėjo įbrolio požiūrio į pareiškėją, nepaaiškino taip pat, kodėl minėtos aplinkybės apskritai sudarė pagrindą įbroliui persekioti pareiškėją.

Todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas neleido identifikuoti ir įvertinti tariamo persekiotojo tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją tiek šiuo metu, tiek ateityje. Be to, tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, o pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pažymėtina, kad ši aplinkybė per se (savaime) nepanaikina būtinybės tinkamai išnagrinėti prieglobsčio prašymą, kadangi ir nevalstybiniai subjektai gali persekioti asmenis, o valstybės pareigūnai (institucijos) gali tai ignoruoti arba net remti, tačiau, šiuo atveju, pareiškėjas net nenurodė konkrečių persekiojimo epizodų, nedetalizavo aplinkybių dėl to, kad įbrolis priklausė konkrečiai partijai ir dėl to jautėsi „galingesnis“.

Taigi, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, neišsamus, paremtas hipotetinio pobūdžio teiginiais apie subjektyviai jaučiamą baimę patirti persekiojimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu prieglobsčio suteikimo būtinybę. Tariamai gresiantis persekiojimas taip pat nėra sąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Todėl pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

31. Taip pat tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsakovas nustatė, kad ne vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje šiuo metu beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšta lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, (duomenys neskelbtini) likę pareiškėjo giminaičiai, su kuriais jis bendravo. Taigi, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo sąlygų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Šių išvadų nepaneigia ir kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios karo veiksmais kilmės valstybėje, ypač įvertinus tai, kad šios aplinkybės, kaip minėta, buvo įvertintos Sprendime, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl nepagrįstų pareiškėjo paaiškinimų bei baimės grįžti į kilmės valstybę. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

32. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 86–87 straipsniuose.

33. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

34. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė