Legislator Case Law & Legislation
6c4e973e-6845-4f6c-bd0a-83da6d0b4aef AI generated

6c4e973e-6845-4f6c-bd0a-83da6d0b4aef · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 6c4e973e-6845-4f6c-bd0a-83da6d0b4aef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kurÄ perka transporto grupės mechanikas J. K., įrengimo darbui reikalingÄ kuro kiekį perduodamas padalinyje už įrengimo eksploatavimÄ atsakingam asmeniui (nagrinėjamu atveju S. K.), užpildant įrengimo „Kuro gavimo žiniaraÅ¡tį“. Pasibaigus mėnesiui transporto grupės mechanikas J. K. kuro pirkimo kvitus ir „Kuro gavimo žiniaraščius“ perduoda apsaugos skyriui; 2) per mėnesį atsakingas asmuo (nagrinėjamu atveju S. K.) pildo „Įrengimo naudojimo lapÄ â€œ, mėnesio pabaigoje „Įrenginio naudojimo lapÄ â€œ perduoda apskaitos skyriui;

Legislator headnote

AI generated

6c4e973e-6845-4f6c-bd0a-83da6d0b4aef · Klaipėdos apygardos teismas: Teisėjų kolegija nustatė, kad iÅ¡ darbdavio generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. P4-156 ir nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovas S. K. atleistas iÅ¡ darbo už veikos, turinčios vagystės požymių, padarymÄ . Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai bÅ«tų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrPranešėja A. Romanovienė                                        Civilinė byla Nr. 2A-1089-163/2013Teisėja G. Seselskytė                                       (Proceso Nr. 2-06-3-12950-2011-2)                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                           15.3.2; 15.4; 121.21.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymÄ Nr. P4-156, pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, į darbÄ negrÄ Å¾inti, o darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo 1997 m. sausio 8 d. dirbo atsakovo įmonėje (duomenys neskelbtini), o nuo 1998 m. vasario 1 d.

– (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 31 d. AB „Klaipėdos nafta“ buvo parengta ataskaita apie tyrimÄ dėl AB „Klaipėdos nafta“ terminale naudojamų kompresorių kuro įvežimo, perdavimo, sunaudojimo. Joje nurodyta, kad 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis R. K. kompresoriams skirto ir pirkto kuro į bendrovės teritorijÄ neįvežė, o S. K. dokumentaliai įformino neįvežto kuro iÅ¡davimÄ R. K. ir jo suvartojimÄ . Taip S. K. organizavo dyzelinio kuro vagystę. Jis savo kaltės dėl vagystės padarymo nepripažino.

Generalinis direktorius 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P4-156 už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , remdamasis DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ieÅ¡kovui paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: panaikino atsakovo generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymÄ Nr. P4-156, pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu į darbÄ jo negrÄ Å¾ino, darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 42 663,60 Lt, vidutinį darbo užmokestį (po 406,32 Lt už darbo dienÄ , t. y. po 8 532,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ mėnesį) už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 500 Lt neturtinės žalos ir 2 420 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteisė 2 279,45 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ â€“ ieÅ¡kovui buvo paskirta nepagrįstai, nesant įstatymo nustatytų pagrindų, nes nėra pagrindo pripažinti (darbdavys neįrodė), jog ieÅ¡kovas 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis įvykdė kuro vagystę. Teismas nustatė, kad kiti atsakovo darbuotojai – R. N., A. S., J. K. – pažeidė nustatytÄ darbo tvarkÄ . Atsakovas dėl vagystės į ikiteisminio tyrimo įstaigas nesikreipė.

Aplinkybių, kad ieÅ¡kovas S. K. kreipėsi į atsakovo darbuotojÄ R. N. su praÅ¡ymu iÅ¡raÅ¡yti leidimus atgalinėmis datomis, nustatymas teismo nelaikytas įrodymu, patvirtinančiu ieÅ¡kovo kaltę dėl dyzelinio kuro vagystės. Teismas laikė, kad tokius veiksmus ieÅ¡kovas atliko, nes vykdė darbdavio nurodymus; konstatavo, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – buvo paskirta nepaisant ankstesnio ieÅ¡kovo darbo, pareigų atlikimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pateikė apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad bylos medžiaga netiesiogiai, tačiau vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodo, kad 2011 m. liepos 7 d. ir 2011 m. liepos 14 d. atsakovės darbuotojas R.

K. bendrovės lėšomis nupirko daugiau kaip 430 litrų dyzelinio kuro už daugiau kaip 1 800 Lt ir neįvežė jo į bendrovės teritorijÄ su ieÅ¡kovo žinia ir iniciatyva, o ieÅ¡kovas buvo kartu su R. K. įvykdytos dyzelinio kuro vagystės organizatorius ir sumanytojas. Tikėtina, jog vietoje neįvežto į bendrovės teritorijÄ dyzelinio kuro į mobilųjį kompresorių buvo pilamas bendrovės klientams priklausantis dyzelinis kuras iÅ¡ valomų rezervuarų. Mano, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ organizavo kuro vagystes iÅ¡ bendrovės. Ä®statymas nereikalauja įsiteisėjusio teismo nuosprendžio tam, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų galima taikyti drausminę atsakomybę ir atleisti jį iÅ¡ darbo laikantis LR DK nustatytos tvarkos ir terminų.

Apeliantės teigimu, teismas, mėgindamas pats inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ ir motyvuodamas sprendimÄ tuo, kad atsakovė nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, netinkamai taikė DK 235 str. 2 d. 7 p. normÄ ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas S. K. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ atsakovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad buvo įstatyminis pagrindas nutraukti su ieÅ¡kovu darbo sutartį už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Nesutinka, kad buvo materialiai atsakingas už kompresorių darbui reikalingo dyzelinio kuro priėmimÄ ir iÅ¡davimÄ . Liudytojas J. K. patvirtino, kad jo pareiga tikrinti įvežamo į bendrovės teritorijÄ kuro kiekį, nes jo žinioje yra kuro pirkimo kortelės ir jis privalo kartu su vairuotoju važiuoti užpilti kurÄ .

Nurodo, kad tik pildė kompresoriaus darbo valandų skaičių ir pagal nustatytÄ normÄ iÅ¡vesdavo jo sunaudotÄ kuro kiekį. Leidimus atgaline data liepė iÅ¡raÅ¡yti A. S.. Kai 2010 m. į darbÄ buvo priimtas R. N., tik jis vienas iÅ¡raÅ¡inėjo leidimus kurui į teritorijÄ Ä¯vežti/iÅ¡vežti, o jam nesant tai atlikdavo perkrovimo cecho virÅ¡ininkas A. S.. IeÅ¡kovas neiÅ¡raÅ¡ydavo leidimų kurui įvežti/iÅ¡vežti ir 2011 m. (iki 2011 m. rugpjūčio mėn.). Spaudimo R. N. nedarė, o reikalavo tinkamai sutvarkyti leidimus, nes to jo prašė bendrovės finansų direktorius M.

B.. Nesutinka, kad telefonu nurodė bendrovės transporto skyriaus darbuotojui J. K. parvežti kuro ir, žinodamas, kad J. K. negali važiuoti, liepė R. K. paimti iÅ¡ jo kortelę ir važiuoti kuro vienam. Atsakovė neįrodė, kad jis bÅ«tų sumanęs, organizavęs ir įvykdęs kuro vagystę bendrovėje, neįvardina lokalinių aktų, kuriuose bÅ«tų numatyta ieÅ¡kovo atsakomybė už kompresoriams skirtÄ kurÄ . Nurodo, kad iÅ¡ darbo buvo atleistas ne tuo pagrindu, kad padarė pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ , o dėl įtarimų įvykdžius vagystę.Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 1 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija nustatė, kad iÅ¡ darbdavio generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. P4-156 ir nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovas S. K. atleistas iÅ¡ darbo už veikos, turinčios vagystės požymių, padarymÄ . Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai bÅ«tų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo lokaliuose aktuose tiesiogiai nenumatyta, kad ieÅ¡kovas yra paskirtas atsakingu asmeniu už rezervuarų valymo kompresorius ir nupirkto jų sunaudojamo kuro priėmimÄ . Nors AB „Klaipėdos nafta“ gamybos direktoriaus, pavaduojančio generalinį direktorių, 2008 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. P1-75 nurodyta, kad J. K. yra atsakingas už kuro pirkimo kvitų ir kuro gavimo žiniaraščių perdavimÄ Apskaitos skyriui, tačiau ieÅ¡kovas nurodė, kad pagal bendrovėje nusistovėjusiÄ praktikÄ R.

K. mėnesio gale jam atiduodavo kuro pirkimo kvitus ir kuro gavimo žiniaraštį mėnesio gale užpildydavo ieškovas. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo dienomis buvo valomi būtent dyzelinio kuro rezervuarai, nėra duomenų, ar buvo reali galimybė dyzelinio kuro likučius nepastebimai kaupti iš anksčiau valytų dyzelinio kuro rezervuarų ir juos vėliau faktiškai panaudoti darbui kompresoriais ir ar tokia galimybe būtų galima pasinaudoti tik su S. K.

žinia, per kokį laikotarpį valytų rezervuarų su dyzeliniu kuru likučių pakaktų sukaupti ginčijamÄ kompresorių darbui skirto dyzelinio kuro kiekį. Taip pat nenustatyta, kad R. K. ir ieÅ¡kovas buvo saistomi kokio nors susitarimo. 2012 m. liepos 7 ir 14 dienomis J. K. turėjo vykti pirkti dyzelinio kuro kartu su R. K. ir perduoti įsigytÄ kurÄ atsakingam asmeniui. Ginčo dienomis dyzelinį kurÄ pirko vienas R. K.. Leidimus materialinėms vertybėms iÅ¡vežti bei įvežti galėjo iÅ¡raÅ¡yti ne tik ieÅ¡kovas.

Be to, kompresoriams skirtÄ kurÄ ieÅ¡kovas pagal kuro pirkimo kvitus priimdavo ir iÅ¡duodavo tik pagal bendrovėje nusistovėjusiÄ praktikÄ , o kuro įvežimo faktÄ ir galimybę leidimus iÅ¡raÅ¡yti atgaline data patvirtino pats perkrovimo cecho virÅ¡ininkas A. S.. Taigi bendrovėje nusistovėjusi tvarka, kitų asmenų atlikti veiksmai ir susidariusios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad S. K. atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo požymių. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pateikė kasacinį skundÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas, panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Klaipėdos apygardos teismui. Nurodė, kad teismai, spręsdami ginÄÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, apsiribojo faktinių vagystės, sukčiavimo aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu bei kvalifikavimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , kuris netgi nenurodytas įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl konstatavo, jog teismai netinkamai aiÅ¡kino darbo teisės normas, reglamentuojančias Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ bei darbo sutarties Å¡iuo pagrindu ir netaikė teismų praktikos aiÅ¡kindami Å¡ias darbo teisės normas.

Nurodė, kad byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – tyrimo dėl kuro įvežimo į kasatoriaus teritorijÄ liepos 7 ir 14 d. komisijos ataskaita, komisijos surinkta medžiaga ir kiti – kuriuose yra duomenų apie ieÅ¡kovo veiksmus tiek tirto įvykio metu, tiek jam paaiÅ¡kėjus, tačiau Å¡ių įrodymų kaip visumos teismai nuosekliai netyrė ir nevertino, ar jie nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovas savo veiksmais siekė dengti nustatytus neteisėtus kitų kasatoriaus darbuotojų veiksmus ir ar ieÅ¡kovo veiksmai nebuvo tokie, kad kasatorius pagrįstai prarastų pasitikėjimÄ juo ir įgytų pagrindÄ nutraukti su ieÅ¡kovu darbo sutartį už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad faktai dėl ieÅ¡kovo veiksmų aktyvumo, nustatytos darbo tvarkos pažeidimų ir pan. nebuvo visapusiÅ¡kai tirti, įvertinti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl teisėjų kolegija nurodė, kad teismai, nagrinėdami bylÄ , nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir patikrina apskųstus spendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstų sprendimų teisėtumÄ , sprendžia tiek fakto, tiek teisės taikymo klausimus.

Nurodė, kad nors nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti aptartus darbo ir proceso teisės normų pažeidimus ir juos paÅ¡alinti, to nepadarė, todėl apeliacinio teismo nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .I. S. K. į darbÄ AB „Klaipėdos nafta“ buvo priimtas (duomenys neskelbtini) (1997 m. sausio 8 d. darbo sutartis Nr. 380).

Nuo 1998 m. vasario 1 d. jis paskirtas (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su S. K. nutraukta generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P4-156 paskyrus drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo drausmę). Ä®sakyme nurodyta, kad rezervuarų valytojas R. K. neįvežė kuro į bendrovės teritorijÄ 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis. Liepos mėnesiui pasibaigus perkrovimo cecho virÅ¡ininko pavaduotojas S. K.

į apskaitos skyrių pateikė kuro gavimo žiniaraÅ¡tį ir kompresorių kelionės lapus, kurie patvirtinti jo paraÅ¡ais, kad neįvežtas į teritorijÄ kuras buvo iÅ¡duodamas R. K., kad kompresoriai tikrai dirbo ir naudojo kurÄ .Atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 237 str. 1d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas arba įstatymuose nustatyta kita pražanga.

Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, už kurį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose iÅ¡dėstyta įstatymo leidėjo pozicija kokie darbo tvarkos ar darbinių pareigų pažeidimai traktuotini kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo drausmės pažeidimai.

Pagal Å¡io straipsnio 11 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir Å¡iurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, kad nusižengimÄ , kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne.

Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarka Å¡iurkščiai pažeidusiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginÄÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, apsiribojo faktinių vagystės, sukčiavimo aplinkybių nustatymu ir jų įvertinimu bei kvalifikavimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡naudojus visas įmanomas įrodymų surinkimo ir iÅ¡tyrimo galimybes, negauta pakankamai neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas 2011 m liepos 7 ir 14 dienomis įvykdė kuro vagystę, todėl drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo jam paskirta nepagrįstai.AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nenurodyta pagal kokį DK 235 straipsnio 2 dalies punktÄ kvalifikuojamas ieÅ¡kovo padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, jame tik iÅ¡dėstomi tyrimo metu nustatyti faktai.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad kvalifikuoti ir spręsti, ar darbuotojas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013). Ar padarytas pažeidimas Å¡iurkÅ¡tus, gali bÅ«ti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobÅ«dį, darbuotojo kaltės formÄ , turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes.

Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iÅ¡ esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimÄ darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbines funkcijas.IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P1-75, nustatyta tokia kuro nuraÅ¡ymo tvarka:

1) kurÄ perka transporto grupės mechanikas J. K., įrengimo darbui reikalingÄ kuro kiekį perduodamas padalinyje už įrengimo eksploatavimÄ atsakingam asmeniui (nagrinėjamu atveju S. K.), užpildant įrengimo „Kuro gavimo žiniaraÅ¡tį“. Pasibaigus mėnesiui transporto grupės mechanikas J. K. kuro pirkimo kvitus ir „Kuro gavimo žiniaraščius“ perduoda apsaugos skyriui; 2) per mėnesį atsakingas asmuo (nagrinėjamu atveju S. K.) pildo „Įrengimo naudojimo lapÄ â€œ, mėnesio pabaigoje „Įrenginio naudojimo lapÄ â€œ perduoda apskaitos skyriui;

3) pagal gautus „Įrenginio naudojimo lapus“ atsargų apskaitÄ vedanti buhalterė suformuoja padalinio eksploatuojamų įrengimų „Kuro nuraÅ¡ymo aktÄ -atskaitÄ â€œ, kuriÄ tvirtina direktorius pagal pavaldumÄ (t. I, b. l. 94). Bendrovėje nusistovėjusi tokia kuro kompresoriams tiekimo praktika:

1) transporto grupės mechanikui J. K. (pas jį saugoma mokėjimo už kurÄ kortelė) apie kuro poreikį telefonu praneÅ¡a perkrovimo cecho virÅ¡ininko pavaduotojas S. K.;

2) perkrovimo ceche cecho virÅ¡ininkas A. S., virÅ¡ininko pavaduotojas S. K. arba cecho meistras R. N. iÅ¡raÅ¡o leidimÄ iÅ¡vežti/įvežti materialines vertybes;

3) rezervuarų valytojas R. K. su transporto grupės mechaniku J. K. ar kitu vairuotoju važiuoja į „Neste“ degalinę, nuperka kurÄ ir talpÄ su kuru atveža į bendrovės sandėlį esantį prie Techninės kontrolės skyriaus. KurÄ iÅ¡ sandėlio į kompresorių pila R. K., užpildydamas „Įrengimo naudojimo lapÄ (t. I, b. l. 37-41).AB „Klaipėdos nafta“ perkrovimo cecho virÅ¡ininko pavaduotojo pareigybiniuose nuostatuose numatyta, kad virÅ¡ininko pavaduotojas dalyvauja naftos produktų inventorizacijose, kontroliuoja naftos produktų kiekio apskaičiavimÄ (7 p.); organizuoja ir vadovauja Å¡viesių naftos produktų vamzdynų drenavimo operacijoms (11 p.); užtikrina rezervuarų, vamzdynų ir technologinių įrenginių paruoÅ¡imÄ remontui, demontavimui (iÅ¡valymas nuo naftos produktų, praplovimas, iÅ¡garinimas) (13 p.) kontroliuoja naftos produktų ir kitų transportuojamų produktų įpylimÄ /iÅ¡pylimÄ Ä¯/iÅ¡ vagonų cisternų, saugojimÄ rezervuaruose (25 p.); kontroliuoja pavaldinių pareiginių, saugos ir technologinių instrukcijų vykdymÄ (22 p.); cecho virÅ¡ininko pavaduotojas yra materialiai atsakingas asmuo (35 p.) (t.

I, b. l. 21). Su S. K. 2008 m. lapkričio 21 d. sudaryta darbuotojo individualios visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (t. I, b. l. 99). Perkrovimo cecho veiklos nuostatų priede Nr. 1 nustatyta, kad rezervuarų valytojai, kurie mobiliaisiais kompresoriais atlieka rezervuarų drenavimo ir valymo operacijas, yra tiesiogiai pavaldÅ«s ieÅ¡kovui (t. II, b. l. 4-8) Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2011m. liepos mėnesio 7 ir 14 dienomis AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojas rezervuarų valytojas R. K. kreipėsi į perkrovimo cecho virÅ¡ininko pavaduotojÄ S. K. praneÅ¡damas apie kuro poreikį kompresoriams.

S. K. paskambino  transporto grupės mechanikui J. K. ir liepė mokėjimo už kurÄ kortelę duoti R. K., kuris vėliau grÄ Å¾ino kortelę ir parvežė kvitus apie nupirktÄ kurÄ . Kuras kompresoriams ir kvitai buvo pristatomas į sandėlį S. K., kuris patikrindavo ar atvežtas kuras. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti J. K. (t. I, b. l. 169), R. K. (t. II, b. l. 37). Nagrinėjamu atveju kuras buvo perkamas su „NESTE“ kortele Nr. 7105917812422180 - liepos 7 d. buvo nupirkta 216,45 litrai ir liepos 14 d. 216,82 litrai dyzelinio kuro (t.

I, b. l. 52). Leidimai išvežti/įvežti materialinesvertybes PER 2 Nr. 19 ir PER 2 Nr. 20 (t. I, b. l. 44, 45) 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis išrašyti nebuvo, nors tokia galimybė buvo (liepos 7 d. dirbo tiek R. N., tiek S. K., tiek A. S., o liepos 14 d. dirbo S. K. ir A. S. - t. II, l. l. 9). S. K. teigė, kad jis leidimų niekada pats nerašydavo, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis turėjo teisę išrašyti leidimus ir juos išrašinėdavo (t. II, b. l. 15-23). Leidimus atgaline data 2011 m. rugpjūčio 1 d.

S. K. nurodymu iÅ¡rašė R. N.. Tai patvirtino liudytojai S. B. (t. I, b. l. 170), R. N. (t. I, b. l. 166-167), D. B. (t. II, b. l. 60-61), 2011 m. rugpjūčio 3 d. pokalbio tarp R. N. ir D. B. pokalbio iÅ¡raÅ¡as (t. I, b. l. 111, 100). R. K. 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis nupirkto kompresoriams kuro į bendrovės teritorijÄ neįvežė. Šį faktÄ patvirtina tai, kad leidimuose PER 2 Nr. 19 ir PER 2 Nr. 20 nėra per apsaugos postÄ praleidžiančio apsaugos darbuotojo paraÅ¡o, leidimuose nurodytas kuro pirkimo laikas nesutampa su kasos čekyje (t.

I, b. l. 42, 43) nurodytu pirkimo laiku. AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus sudarytai tyrimo komisijai atliekant tyrimÄ apsaugos darbuotojai D. B. ir V. J. patvirtino, kad R. K. liepos 7 ir 14 dienomis kuro į bendrovės teritorijÄ neįvežė (t. I, b. l. 46, 47). Tyrimo metu buvo peržiÅ«rėti apsaugos kameros 2011 m. liepos 14 d. įraÅ¡ai, kurie patvirtino faktÄ , kad tÄ dienÄ R. K. į teritorijÄ kuro neįvežė (t. I, b. l. 39). Nepaisant to, kad R. K. 2011 m. liepos 7 ir 14 dienomis su bendrovei priklausančia „NESTE“ kortele Nr. 7105917812422180 nupirkto dyzelinio kuro į bendrovės teritorijÄ neįvežė ir pagal nustatytÄ tvarkÄ neperdavė S. K., pastarasis pasirašė kuro gavimo žiniaraÅ¡tyje, kurį sudarė J.

K., kad liepos mėnesio 7 d. gavo 216,45 litrus dyzelinio kuro, o liepos mėnesio 14 d. gavo 216,82 litrus dyzelinio kuro pirkto su „Neste“ kortele Nr. 7105917812422180 (t. I, b. l.

53) bei sudarė kuro gavimo žiniaraÅ¡tį, kad Å¡is kuras iÅ¡duotas R. K. kompresorių darbui (t. I, b. l. 53, 54, 55-58).Pirmosios instancijos teismui duoti ieÅ¡kovo S. K. paaiÅ¡kinimai, kad nurodymus R. N. ir D. B. jis davė vykdydamas virÅ¡ininko nurodymus, vertintini kritiÅ¡kai, nes S. K. galimai taip stengiasi iÅ¡vengti drausminės atsakomybės, be to jo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir R. N., A. S., D. B., S. B. parodymams.IÅ¡ iÅ¡dėstyto kolegijÄ daro iÅ¡vadÄ , kad S. K., jeigu pats ir nedalyvavo dyzelinio kuro vagystėje, tai savo aktyviais veiksmais (nurodė R.

N. atgaline data iÅ¡raÅ¡yti leidimus, reikalavo, kad D. B. sutvarkytų leidimus, t. y., kad ant leidimų bÅ«tų apsaugos darbuotojų paraÅ¡as ir antspaudas, liepos 7 ir 14 dienomis nepatikrino ar R. K. realiai atvežė į sandėlį nupirktÄ kurÄ , pasirašė kuro gavimo žiniaraÅ¡tyje, sudarė kuro gavimo žiniaraÅ¡tį, kad Å¡is kuras iÅ¡duotas R. K. kompresorių darbui) siekė dengti nagrinėjamojoje byloje nustatytus neteisėtus kitų AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojų veiksmus ir dėl Å¡ių jo veiksmų darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimÄ juo bei pagrįstai nutraukė darbo sutartį už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (DK 136 str. 3 d. 2 p., DK 235 str. 11 p.).DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal Å¡io kodekso 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.

DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo buvo laikytasi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. IÅ¡ ieÅ¡kovo 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu ir toks paaiÅ¡kinimas darbdaviui buvo pateiktas (t.

I, b. l. 59), su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo S. K. supažindintas pasiraÅ¡ytinai tÄ pačiÄ dienÄ (t. I, b. l. 60). Kolegija konstatuoja, kad drausminė nuobaudÄ â€“ atleidimas iÅ¡ darbo - S. K. parinkta tinkamai. Dėl ieÅ¡kovo veikos, kiti darbuotojai padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovui buvo padaryta beveik 2 000 Lt žala, be to ieÅ¡kovas savo aktyviais veiksmais siekė nuslėpti neteisėtus kitų darbuotojų veiksmus, jam 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda pastaba (t.

I, b. l. 112). Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas dirbo vadovaujantį darbÄ , su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota pozicija, kad darbuotojams, atliekantiems darbo funkcijas, susijusias su materialinių vertybių apskaita, taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ netinkamai aiÅ¡kino darbo teisės normas, reglamentuojančias Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ bei darbo sutarties nutraukimÄ , netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti.CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 2011 m. lapkričio 8 d. sÄ skaitos faktÅ«ros, kad advokatui atsiliepimo paruoÅ¡imÄ ir pateikimÄ sumokėjo 5 634,06 Lt (4 656,25 Lt už teisines paslaugas ir 977,81 Lt PVM) (t. II, b. l. 24, 25, 26). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ , teismas priteistinų advokato iÅ¡laidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Advokatas surašė susipažino su ieÅ¡kiniu, parašė atsiliepimÄ Ä¯ jį ir organizavo iÅ¡siuntimÄ Ä¯ teismÄ .

Ä®vertinus advokato paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, kad bendrovėje nagrinėjamu atveju buvo atliktas tyrimas ir suraÅ¡yta iÅ¡sami ir detali atskaita, apeliacinės instancijos vertinimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 3 000 Lt suma už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme atitinka proporcingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, advokato darbo sÄ naudas bei nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjai                                                                                                                           ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                               Alona Romanovienė                                                                                                            Alvydas Žerlauskas