2025-11-26 Nr. AB-20900-3-62-3-00817-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-313-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00817-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. T. ir J. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai S. T. ir J. T. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Kauno miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. kovo 7 d. raštą Nr. 8SD-1066-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2023 m. kovo 7 d. raštas); 2) NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2023 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 8VĮ-207-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdžio 2021 m. rugpjūčio 16 d. protokolo Nr. 8PRT-14-(14.8.6.) 2 punkto pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas, 2023 m. kovo 2 d. įsakymas).

2. Pareiškėjai grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1243-552/2021 (toliau – 2021 m. gegužės 19 d. nutartis) atnaujino pareiškėjams terminą V. R. T. (toliau – ir V. R. T.) vardu pateikti Skyriui nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus.

2.2. Pareiškėjai pateikė Skyriui 2021 m. birželio 14 d. prašymą ir V. R. T. valdytą turtą patvirtinančius dokumentus su paaiškinimais, prašė įtraukti šiuos dokumentus į nuosavybės teisių atkūrimo bylą bei įvertinti juos. Skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 8PRT-14-(14.8.6.) (toliau – ir Protokolas) priėmė sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, NŽT priėmė 2021 m. lapkričio 15 d. atsakymą Nr. 1SS-1712-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas panaikinti arba pakeisti minėtus Komisijos sprendimus.

2.3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1758-780/2022 (toliau – RAT Sprendimas) buvo nuspręsta panaikinti Protokolu įformintus sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4. Protokolo 2 punkto sprendimas nebuvo panaikintas. RAT Sprendime nurodyta, kad pareiškėjai pateikė Skyriui papildomai tiek pagrindinius, tiek ir papildomus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tačiau nei Komisija, nei pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 11 d. skundą nagrinėjusi NŽT (jos direktorius) nesivadovavo objektyviu visų dokumentų įvertinimu ir kvalifikavimu pagal NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-20 patvirtintą Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, grąžinant žemę natūra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, procedūros aprašą (toliau – ir Aprašas).

2.4. Pareiškėjai, susipažinę su RAT Sprendimu, per portalą epaslaugos.lt išsiuntė Skyriui 2023 m. vasario 1 d. 13 lapų raštą „Lydraštis dėl Pareiškėjų S. T. ir J. T. pateikiamų dokumentų“ su paaiškinimais dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų bei kartu prie šio rašto pridėjo tiek anksčiau teiktus, tiek vykstant bylinėjimuisi teisme gautus ir teiktus P. L. (toliau – ir P. L.) nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai 2023 m. vasario 1 d. rašte taip pat priminė Skyriui apie nevykdomą Protokolo sprendimą Nr. 2 ir pateikė paaiškinimus bei informaciją dėl valstybės išperkamai nepriskirtos P. L. natūrinės žemės (duomenys neskelbtini) ribose nustatymo, kuri svarbi vykdant Protokolo sprendimą Nr. 2.

2.5. Administracinėje byloje Nr. eI3-5687-402/2023 pateiktame 2023 m. gegužės 5 d. atsiliepime į 2023 m. balandžio 6 d. skundą Skyrius laikėsi pozicijos, kad NŽT panaikino Įsakymą, kurį atsiuntė su 2023 m. kovo 7 d. raštu, vykdydama RAT Sprendimą ir vadovaudamasi teisės aktais, taip pat nurodė, kad teisines pasekmes pareiškėjams sukelia 2023 m. kovo 7 d. raštas, o ne Įsakymas ir juo panaikintas Protokolo sprendimas Nr. 2.

2.6. Įsakymas ir 2023 m. kovo 7 d. raštas yra betarpiškai susiję, tai yra dokumentai, priimti P. L. nuosavybės teisių procese, todėl tos pačios aplinkybės turi būti vertinamos, nagrinėjant NŽT veiksmų (ne)teisėtumą, sprendžiant klausimą tiek dėl Įsakymo, tiek dėl 2023 m. kovo 7 d. rašto ir kitų jame nurodytų (ir nenurodytų) Skyriaus sprendimų ir (ar) pažymų panaikinimo. Kaip nurodo Skyrius, jie priimti, Skyriui įvykdant RAT Sprendimą ir nagrinėjant pareiškėjų 2021 m. birželio 14 d. prašymą, tačiau NŽT direktorius nusprendė, kad jis negali išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 4 d. skundo, nes jį turėtų nagrinėti pareiškėjų skundą nagrinėjantis teismas.

2.7. NŽT, vadovaudamasi Aprašu, nustatyta tvarka turėjo išnagrinėti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus ir, įvertinusi juos, nuspręsti, kokį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos metu valdė P. L. ir kokia apimtimi bei kokiais būdais pareiškėjams turi būti atkuriamos nuosavybės teisės.

2.8. 2023 m. kovo 7 d. rašte nurodyta informacija yra nepagrįsta. V. L. (toliau – ir V. L.) yra mirusio P. L. sūnus. V. L. nebuvo pateikęs NŽT Kauno miesto skyriui prašymo grąžinti P. L. žemę (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime, o tas prašymas, kurį V. L. buvo pateikęs Skyriui dėl (duomenys neskelbtini) kaime buvusios P. L. žemės, yra visiškai įgyvendintas dar 1996 metais.

2.9. V. L. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytais terminais nebuvo ir nėra pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises į turtą pagal S. T. ir J. T. papildomai V. R. T. vardu pateiktųus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

2.10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino terminą V. R. T. vardu pateikti papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus būtent S. T. ir J. T. V. L. neprašė grąžinti žemės pagal papildomai pateiktus dokumentus ir teismas neatnaujino termino jam pateikti dokumentus. Nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas V. L. yra pasibaigęs. Taigi V. L. neturi teisės reikalauti grąžinti jam turtą pagal papildomai pateiktus dokumentus. Todėl V. L. negali būti atkurta daugiau nuosavybės teisių, nei yra faktiškai atkurta iki šios dienos, t. y. 6,43 ha. Būtent pareiškėjai S. T. ir J. T., kaip V. R. T. teisių perėmėjai, turi teises atkurti nuosavybės į visą likusią P. L. žemę. 2023 m. kovo 7 d. rašte nepagrįstai nurodoma, kad V. L. ir V. R. T. priklauso atkurti nuosavybės teises atitinkamai į 6,8283 ha ir 6,8284 ha ploto žemės dalis.

2.11. Pareiškėjai, kaip teisių perėmėjai, turi teisę V. R. T. vardu atkurti teises į visą P. L. išlikusį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir tą, į kurį nuosavybės teisės neatkurtos V. L. V. R. T. vardu iki šiol apskritai nėra atkurtos nuosavybės teisės, taip pat neatkurtos nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini) kaime tiek ir ta apimtimi, kiek atkurta V. L. Skundžiamuose raštuose ir pažymose Skyrius atima iš pareiškėjų V. L. (duomenys neskelbtini) kaime per daug grąžintos žemės, dalina per pusę gautą likutį, nurodytą tose pačiose pažymose (Skyriaus tvirtinimu V. L. prie per daug grąžintos žemės (duomenys neskelbtini) kaime dar prideda papildomų plotų). Skyrius taiko pretendentams dvigubus standartus, o tai pažeidžia vienodo vertinimo, negalimumo perkelti administracijos klaidas piliečiams ir kitus bendruosius administracinės teisės principus.

2.12. V. L. atkurtos teisės į 6,43 ha žemės ūkio paskirties žemės (duomenys neskelbtini) kaime pagal žemės rūšis (tinkamai atsižvelgus į visus atitinkamus dokumentus), tuo tarpu V. R. T. iki šiol tik pripažįstama teisė į 3,02 ha tik į nerūšiuotą žemės ūkio paskirties žemę (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau iki šiol nepripažinta teisė į dar 3,41 ha į visos jam grąžintinos žemės ūkio paskirties žemės rūšiavimą. Skyrius, spręsdamas V. R. T. (jo teisių perėmėjų) prašymą, neteisėtai atsisako atsižvelgti į žemės rūšiavimą patvirtinančius dokumentus, nevykdo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties, pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės ir lygiavertiškumo nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 3 punktą ir prieštarauja teiginiams, kad duomenys, reikalingi žemės vertei apskaičiuoti, „turi būti nurodyti pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“.

2.13. Skyrius, spręsdamas klausimą dėl pretendentų V. L. ir V. R. T. nuosavybės teisių atkūrimo apimties, netinkamai vertino arba vertina ne visus dokumentus.

2.14. 2023 m. kovo 7 d. rašte nepagrįstai konstatuojama, kad pretendentams yra visiškai atkurtos buvusio savininko nuosavybės teisės į 9,64 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime.

2.15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atnaujindamas pareiškėjams terminą V. R. T. vardu pateikti Skyriui papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus, konstatavo, kad egzistuoja papildomi dokumentai, kurie nebuvo tinkamai įvertinti NŽT. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytos išvados leidžia daryti išvadą, kad, prieš imdamasis vykdyti 3,43 ha restituciją V. R. T., Skyrius neišnagrinėjo visų būtinų išnagrinėti dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad Skyrius ėmė vykdyti 3,43 ha restituciją po to, kai pareiškėjai kreipėsi į teismą, vykdyta restitucija, neištaisius trūkumų ir neįvertinus visų dokumentų, negali būti laikoma įvykdyta visa apimtimi, todėl V. R. T. teisės į likusią P. L. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime dar nėra atstatytos.

2.16. Aplinkybė, kad Skyrius pripažįsta P. L. turėtus tik 9,64 ha dirbamos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, dar kartą rodo, jog Skyrius netinkamai skirstė dokumentus į pagrindinius ir papildomus bei nepaisė pagrindiniuose dokumentuose nurodytos dirbamos žemės dydžio.

2.17. Pareiškėjai pateikė Skyriui daugybę pagrindinių dokumentų, kurių atsakovas nevertino arba vertino netinkamai. Skyrius neatliko jokių aktyvių veiksmų ir nepasitelkė ekspertų, priėmė sprendimą dėl dokumentų nepakankamumo, vadovaudamasis subjektyviomis interpretacijomis.

2.18. V. R. T. natūra yra grąžinta mažiau žemės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, nei P. L. turėjo (grąžinta tik 0,0568 ha, nors galėjo ir privalėjo būti grąžinti dar bent 0,32 ha + 0,0481 ha). Tretiesiems asmenims buvo išdalyti sklypai P. L. žemėje, nors nebuvo atsiskaityta su P. L. teisių perėmėjais, t. y., pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Atkūrimo įstatyme nustatytą V. R. T. pirmumo teisę.

2.19. 2023 m. kovo 7 d. rašte nėra pasisakyta dėl 2023 m. vasario 1 d. pareiškėjų rašte aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyto prašymo natūra grąžinti 0,0481 ha ((duomenys neskelbtini), Kaune). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 punktu, V. R. T. naudojosi ne tik ta sklypo dalimi, kuri jam vėliau buvo grąžinta (0,0568 ha), bet ir ta dalimi (0,0481 ha (duomenys neskelbtini), Kaune), kurios grąžinimo klausimo Skyriaus nesprendė. Aplinkybę, kad V. R. T. naudojosi 0,0481 ha sklypo dalimi, patvirtina jo mokėti žemės nuomos mokesčiai ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija perkėlė mokestinę nepriemoką pareiškėjams, kaip V. R. T. teisių naudotis atitinkama sklypo dalimi paveldėtojams. Šias aplinkybes patvirtina pridedamos žemės nuomos mokesčio deklaracijos.

2.20. 2023 m. kovo 7 d. rašte nepasisakyta dėl pareiškėjų prašymo natūra atkurti teises į 0,0481 ha dalį, tai patvirtina, kad Skyrius selektyviai nagrinėja ne tik pareiškėjų pateiktus dokumentus, bet ir jų teikiamus prašymus. Skyrius neturėjo ir neturi teisės delsti priimti sprendimą dėl 0,0481 ha grąžinimo. Šioje sklypo dalyje esančio pastato (unikalus Nr. 1993-6013-1024) būklė užfiksuota 2007 m., nuo to momento Skyrius privalėjo spręsti šios žemės sklypo dalies, kaip laisvos (neužstatytos) žemės, grąžinimą V. R. T. 2019 m. pareiškėjai įsigijo šį pastatą, atliko jo ekspertizę bei stabilizavo jo būklę pagal ekspertų reikalavimus. Pareiškėjams paprašius parduoti pastatui eksploatuoti skirtą 0,0481 ha dalį, kaip joje esančio pastato savininkams, Skyrius 2020 m. nurodė, kad būtent 2007 m. užfiksuota pastato būklė neleidžia jo naudoti pagal paskirtį ir tuo pagrindu neleido pareiškėjams išsipirkti žemės sklypo.

2.21. Skyrius nesudarė galimybės pareiškėjams dalyvauti pateiktų nuosavybės teisės dokumentų nagrinėjimo ir vertinimo procese ir pareiškėjai tik post factum (po to, kai padaryta) buvo informuoti apie Skyriaus selektyviai atrinkus 4 dokumentus, įformintus 2023 m. kovo 7 d. pažymoje ir 2023 m. kovo 7 d. rašte, visiškai ignoruojant didelę dalį pareiškėjų su 2021 m. birželio 14 d. prašymu ir su 2023 m. vasario 1 d. raštu papildomai pateiktų dokumentų.

2.22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje numatyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, kuriuos gali taikyti tik teismas, nagrinėjantis administracinę bylą dėl skundžiamo teisės akto. ABTĮ 91 straipsnis nenumato teisės institucijai, priėmusiai skundžiamą teisės aktą, pačiai panaikinti jį šiame straipsnyje numatytais pagrindais. Skyriaus vedėjas neturėjo teisinio pagrindo priimti Įsakymą, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

2.23. Skyriaus vedėjas, priimdamas Įsakymą, nurodo, kad atsižvelgė į RAT Sprendimą, tačiau pabrėžtina, kad RAT Sprendimu nepanaikino Protokolo 2 punkto sprendimo, nelaikė jo neteisėtu ir naikintinu. Skyriaus vedėjas iki 2023 m. kovo mėn. taip pat neabejojo Protokolo 2 punkto teisėtumu ir tai patvirtino 2023 m. vasario 10 d. pažymoje 8NPAŽ-1-(14.8.41.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, tačiau 2023 m. kovo mėn. Skyriaus vedėjas pakeitė nuomonę, nepagrįstai „prisiėmė“ sau teismo funkciją ir nusprendė pats panaikinti Protokolo 2 punkto sprendimą (kuris yra teisėtas ir kuriam naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo), taip veikdamas, jis viršijo savo kompetenciją.

2.24. Iš Įsakymo nėra aišku, kuriuo iš VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų rėmėsi Skyriaus vedėjas, panaikindamas Protokolo 2 punkto sprendimą: ar VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikydamas jį neteisėtu, ar VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, laikydamas jį teisėtu, bet naikintinu pagal kitus įstatymus. Įsakymas yra visiškai nemotyvuotas ir nėra aišku, kokie yra Protokolo 2 punkto sprendimo pripažinimo negaliojančiu motyvai.

2.25. VAĮ 16 straipsnio pagrindu viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą. Protokolą priėmė ne Skyriaus vedėjas, bet Komisija.

2.26. Įsakymas, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios Protokolo 2 punkto sprendimas, laikytinas administraciniu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjams tiesiogines teisines pasekmes, nes nuo jo tiesiogiai priklauso, kokia apimtimi pareiškėjams bus atkurtos nuosavybės teisės.

2.27. Protokolo 2 punktu buvo nutarta pagal 2020 m. sausio 8 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą Nr. (10.6)V10-26 pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1 394 kv. sieksnių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (iš kurių nuosavybės teisės atkurtos į 0,2000 ha žemės). Pripažinus Protokolo 2 punkto sprendimą negaliojančiu, Skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs 2021 m. birželio 14 d. prašymą bei su juo pateiktus dokumentus ir, kaip galima spręsti, nenagrinėjęs ir nevertinęs 2023 m. vasario 1 d. pareiškėjų prašymo bei su juo pateiktų dokumentų, nustatė, kad P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,3135 ha (duomenys neskelbtini), Kaune. Šią aplinkybę NŽT grindžia jos dispozicijoje turimu, bet pareiškėjams neatskleistu 1923 m. dokumentu, iš kurio matyti, kad P. L. pardavė 1 160,76 kvadratinių metrų dydžio žemės dalį.

2.28. Protokolo 2 punkto sprendimo pripažinimas negaliojančiu lemia tai, kad P. L. priklausiusios ir grąžintinos žemės dydis buvo sumažintas nuo 0,6346 iki 0,3135 ha. NŽT Kauno skyriaus darbuotojas, atlikdamas dokumentų vertinimą (jeigu jis buvo atliekamas), skirtingai nei Komisija, nustatė P. L. priklausiusios ir grąžintinos žemės dydį ne 0,6346 ha, bet sumažino jį.

2.29. Prieš priimdamas Įsakymą, Skyriaus vedėjas neinformavo pareiškėjų apie ketinimą pripažinti negaliojančiu Protokolo 2 punkto sprendimą, todėl buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems.

2.30. Įsakymas ir 2023 m. kovo 7 d. raštas, su kuriuo pareiškėjams atsiųstas Įsakymas, neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Nei šiame Įsakyme, nei 2023 m. kovo 7 d. rašte nenurodyta nė vieno šio Įsakymo motyvo. Įsakymas prieštarauja VAĮ 10 straipsniui, visų pirma jo 5 dalies 6 punktui.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė atmesti jį.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-42 sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste 2008 m. sausio 29 d. vykusiame posėdyje (posėdžio protokolo išrašas Nr. 1), remdamasi Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus viršaičio 1939 m. lapkričio 27 d. Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimo, žemės savininkų sąrašu, nutarė pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 9,64 ha.

4.2. NŽT 2013 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. R. T.“ nuosavybės teisės atkurtos, V. R. T. grąžinant natūra 0,0568 ha dalį žemės plotą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – 3,3532 ha žemės – bus atkurtos vėliau.

4.3. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1154-428/2014 atmetė R. T. skundą dėl NŽT 2013 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-364, Kauno apskrities viršininko komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste 2008 m. sausio 29 d. vykusio posėdžio protokolo išrašo Nr. 1, kuriuo nutarta pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 9,64 ha, panaikinimo kaip nepagrįstą.

4.4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-554-422/2020 atmetė pareiškėjų skundą atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. L. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 7,72191 ha žemės plotą Kauno mieste, taip pat atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius dokumentus.

4.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1243-552/2021 atnaujino pareiškėjams terminą V. R. T. vardu pateikti Skyriui papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus.

4.6. Pareiškėjai pateikė Skyriui 2021 m. birželio 14 d. prašymą, P. L. valdytą turtą patvirtinančius dokumentus su paaiškinimais ir prašė įtraukti šiuos dokumentus į nuosavybės teisių atkūrimo bylą bei įvertinti juos.

4.7. Komisija, 2021 m. rugpjūčio 10 d. vykusio posėdžio metu išnagrinėjusi papildomai pateiktus dokumentus, priėmė Protokolą.

4.8. Pareiškėjai pateikė skundą NŽT dėl Protokolo, kuri 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 1SS-1534-(5.59 E.) išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir nepanaikino Protokolo.

4.9. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

4.10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1758-780/2022 nusprendė panaikinti Protokolu įformintus sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, NŽT 2021 m. liepos 15 d. raštą Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, atmetė kitą pareiškėjų skundo dalį.

4.11. Skyrius, atsižvelgdamas į RAT Sprendimą ir jame padarytas išvadas, 2023 m. kovo 2 d. priėmė Įsakymą.

4.12. Skyrius, vykdydamas RAT Sprendimą, iš naujo išnagrinėjo 2021 m. birželio 14 d. prašymą bei su juo pateiktus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 81 ir nustatė, kad P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) vlsč., ir (duomenys neskelbtini), Kaune, 13,6567 ha žemės: 9,64 ha (duomenys neskelbtini) k., 3,0192 ha (duomenys neskelbtini) k., 0,6840 ha (duomenys neskelbtini) k. ir ((duomenys neskelbtini)) k. ir 0,3135 ha (duomenys neskelbtini), Kaune. Pretendentui V. R. T. priklauso atkurti nuosavybės teises į 6,8284 ha ploto žemės dalį; iš šio ploto nuosavybės teisės atkurtos į 3,41 ha žemės ir lieka neatkurta 3,4184 ha (2023 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 8NPAŽ-3-(14.8.41.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“).

4.13. 2023 m. kovo 7 d. raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjai informuoti apie nustatytą P. L. iki 1940 m. vykusios nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pretendentams tenkančias dalis ir Tarnybos atliktus veiksmus. 2023 m. kovo 7 d. raštas atitinka VAĮ 3 straipsnyje nustatytus kriterijus, yra aiškus ir suprantamas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti jį. Pareiškėjai nepagrįstai remiasi nauju NŽT pateiktu 2023 m. vasario 1 d. prašymu ir su juo pateiktais naujais dokumentais, nes RAT Sprendime konstatuota, kad NŽT turi priimti naują administracinį sprendimą (-us) pagal savo kompetenciją, įvertinusi teismo nustatytus pažeidimus.

4.14. Pareiškėjai, teikdami 2021 m. birželio 14 d. prašymą, siekė, kad būtų išnagrinėti ir įvertinti Skyriui pateikti P. L. valdytą turtą patvirtinantys dokumentai, jie prašė įtraukti juos į nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Iš 2023 m. kovo 7 d. rašto turinio matyti, kad tai nėra administracinis sprendimas, kuriuo būtų nuspręsta ar atsisakyta atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. L. iki 1940 m. valdytą žemę. 2023 m. kovo 7 d. raštu pareiškėjams buvo tik suteikta informacija apie dokumentų išnagrinėjimo rezultatus, preliminarių ribų plano parengimą, paaiškintos aplinkybės dėl kreipimosi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl laisvos žemės ir kt., t. y. NŽT nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atsisakymo atkurti nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, 2023 m kovo 7 d. raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes juo buvo tik suteikiama informacija pareiškėjams, tačiau pats sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimtas, todėl 2023 m. kovo 7 d. raštui netaikytini VAĮ 10 straipsnio reikalavimai.

4.15. Pareiškėjai, nesutikdami su 2023 m. kovo 7 d. raštu ir Įsakymu, įrodinėja juridinį žemės valdymo nuosavybės teise faktą. Juridinio fakto nustatymas nėra šios nagrinėjamos administracines bylos dalykas. Juridinio fakto, kas buvo žemės savininkas nacionalizacijos metu ar kokį kiekį žemės buvęs savininkas valdė, nustatymas negali būti įrodinėjimo dalyku šioje administracinėje byloje, nes, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, tai yra bendrosios kompetencijos teismo prerogatyva.

4.16. Dokumentų vertinimas yra išskirtinai NŽT kompetencija, kuri privalo nagrinėti žemės valdymo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, vadovaudamasi nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis, ir priimti sprendimus tik esant aiškiems ir pagrįstiems duomenims, įvertinusi jų reikšmę ir pakankamumą, o ne vadovaudamasi prielaidomis ir interpretacijoms, kaip to pageidauja pareiškėjai.

4.17. Pareiškėjų siekis įgyti daugiau žemės, nesant pakankamai duomenų nustatyti šį faktą, prieštarauja teisės aktams ir sudaro prielaidas galimai nesąžiningai ir neteisėtai įgyti teisę į didesnį atlyginimą už turėtą žemę.

4.18. Vadovaudamasi prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. sausio 16 d. pažymos Nr. R4-165 „Apie P. L. (L.) nekilnojamąjį turtą“ pridėtais archyviniais dokumentais, NŽT nustatė, jog vėliausiai išduotas nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas yra (duomenys neskelbtini) valsčiaus viršaičio 1939 m. lapkričio 27 d. Žemės tvarkymo departamento matininkui pateiktame (duomenys neskelbtini) (netvarkytos) dalies, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų žemės savininkų sąrašas. Šiame sąraše aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 3 žemės savininkų sąraše eil. Nr. 94 įrašytas P. L., turėjęs 3,0192 ha žemės, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų sąraše eil. Nr. 11 įrašytas P. L., turėjęs 9,64 ha žemės, be to, nuosavybės teisės į 9,64 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime jau yra atkurtos pretendentams.

4.19. Esant vėlesniam t. y. 1939 m. lapkričio 27 d. įrašui dėl to paties turto, pareiškėjų pateikti 1937 m. rugpjūčio 4 d, 1937 m. balandžio 10 d., 1938 m. spalio 17 d. dokumentai ir 1938 m. vasario 21 d. Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos sudarytas sąrašas laikytini tik tarpiniais dokumentais.

4.20. Pareiškėjų pateiktas 1948 m. gegužės 31 d. nutarimas „Dėl pagalbinio ūkio paskyrimo klinikinei Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninei“ neatitinka anksčiau minėtuose teisės aktuose nurodytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų sąrašo ir nėra nuosavybės teises įrodantis dokumentas. Laikytina, kad po 1940 m. liepos mėnesio pareiškėjų nurodomas dokumentas yra tik preliminarus (netikslus) ir galėtų būti vertintinas tik kaip informatyvaus pobūdžio, neturintis teisinės reikšmės papildomas dokumentas, o ne pagrindžiantis nuosavybės teises dokumentas.

4.21. 1939 m. lapkričio 27 d. Žemės tvarkymo departamento matininkui pateiktame (duomenys neskelbtini) (netvarkytos) dalies, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų žemės savininkų sąrašui, anksčiau ar (ir) vėliau po nacionalizacijos priimti ir nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų kriterijų neatitinkantys papildomi dokumentai negali būti laikomi vertingesniais dokumentais, negu nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Po 1940 m. liepos mėnesio visa nuosavybė buvo nusavinta, taigi žemės skirtumai vėlesniuose ne nuosavybę patvirtinančiuose dokumentuose neįrodo ir nepatvirtina jokių nuosavybės teisių, buvusių iki nacionalizacijos, o tik jau 1948 m. nacionalizuotos žemės paėmimą bei ją galimai naudojusius asmenis. Įstatymų leidėjas tikslingai nustatė, kad, atkuriant nuosavybės teises, gali būti vertinami tik iki 1940 m. liepos mėnesio išlikę dokumentai.

4.22. NŽT laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) valsčiaus viršaičio 1939 m. lapkričio 27 d. Žemės tvarkymo departamento matininkui pateiktas (duomenys neskelbtini) (netvarkytos) dalies, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų žemės savininkų sąrašas yra vėliausiai išduotas ir paskutinis (teisiškai reikšmingas Atkūrimo įstatymo prasme) iki 1940 m. liepos 22 d. vykusios nacionalizacijos nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Taigi Tarnyba 2023 m. kovo 7 d. rašte pagrįstai nusprendė, jog P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 9,64 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 3,0192 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje. Ši išvada atitinka nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus ir nėra naikintina.

4.23. Skyrius, vykdydamas RAT Sprendimą, iš naujo išnagrinėjo 2021 m. birželio 14 d. prašymą bei įvertino su juo pateiktus dokumentus, kuriems pateikti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1243-552/2021 atnaujino terminą. NŽT, iš naujo įvertinusi pareiškėjų pateiktus dokumentus, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pateikti pareiškėjams informacijos, kokių veiksmų imtasi, grąžinant pareiškėjams 0,0481 ha natūra.

4.24. Pareiškėjų nurodytas Kauno miesto (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimo dalies, (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini)kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaimo dalies žemės faktinio valdymo rinktinis planas, sudarytas 1940 metais Žemės tvarkymo departamento matininko M. M., yra tas pats planas, kuriuo vadovaujantis atliktas (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimas 2014 metais. Šiame plane yra pažymėtos P. L. valdytos žemės ribos būtent (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) kaime, matomame šiame plane, nėra tokių duomenų. Taigi nėra galimybės pagal jį kartografuoti (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Vadovaujantis Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – Metodiniai nurodymai), 3.3 punktu, žemės kartografavimas vykdomas pagal planinę medžiagą, todėl pareiškėjų patikslinto skundo argumentai, kad galima identifikuoti savininkus pagal kitus dokumentus, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

4.25. Kauno miesto skyriaus kartografavimo specialistės I. R. 2014 m. rugpjūčio 8 d. nustatytos ir pažymėtos buvusio savininko P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ir buvusios žemės Kauno apskr., (duomenys neskelbtini) valsč., (duomenys neskelbtini) kaime, preliminarios ribos nėra nuginčytos, todėl jos yra galiojančios, teisėtos ir jų pagrįstumas šioje byloje negali būti tikrinamas.

4.26. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 81 dokumentai patvirtina, kad V. L. 1991 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo P. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę. V. L. prašymas pateiktas iki 2001 m. gruodžio 31 d., t. y. nepraleidus įstatymu nustatyto termino, jis nėra / nebuvo atsisakęs šios valios. Remiantis P. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenimis, tarp pareiškėjų tėvo V. R. T. ir V. L. nebuvo sudarytas susitarimas, kad pareiškėjų tėvui tenka atkurti nuosavybės teises į didesnę žemės dalį nei pretendentui V. L. NŽT, vykdydama minėtą RAT Sprendimą ir iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjų 2021 m. birželio 14 d. prašymą bei su juo pateiktus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 81, pagrįstai ginčijame 2023 m. kovo 7 d. rašte informavo pareiškėjus, kad pretendentui V. L. priklauso atkurti nuosavybės teises į 6,8283 ha ploto žemės dalį; iš šio ploto nuosavybės teisės atkurtos į 6,43 ha žemės ir lieka neatkurta į 0,3983 ha (2023 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 8NPAŽ-4-(14.8.41.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“).

4.27. 2023 m. kovo 7 d. rašte yra nurodyta, kad informacija pareiškėjams gali būti suteikta telefonu ar atvykus į Skyrių. Skyriaus teisininkė telefonu (pokalbiai įrašinėjami) nurodė, kad dėl dokumentų vertinimo išsamesnės informacijos kreiptis į dokumentus vertinusią vyriausiąją specialistę N. L. Pareiškėjas S. T. padarė tai ir ne vieną kartą telefonu bendravo su minėta specialiste.

4.28. NŽT negali veikti vien geros valios principu, ji yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo veikti, vadovaudamasi teisės aktais. Prašymai negali būti interpretuojami, kitu atveju būtų veikiama, peržengiant įstatymo suteiktas kompetencijos ribas.

4.29. Teismas, atsižvelgdamas į esamą teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog Komisija apskritai nėra kompetentingas viešojo administravimo subjektas nagrinėti pareiškėjų pateiktus papildomus dokumentus bei neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimus dėl jų vertinimo ir teisinės reikšmės, todėl skundžiami sprendimai panaikinti kaip neteisėti, nes juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Remiantis teismo sprendimu bei vadovaujantis jame nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad visi Protokolu įforminti sprendimai laikytini neteisėtais, kaip priimtais nekompetentingo viešojo administravimo subjekto, neturint tam teisinio pagrindo ir viršijant įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, todėl yra naikintini. RAT Sprendimu panaikinus Protokolo sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, tačiau nepanaikinus sprendimo Nr. 2, šis punktas naikintinas, vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalimi.

4.30. Remdamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalimi, NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo teisę pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Pakartotinai pažymėtina, kad, remiantis RAT Sprendimu bei vadovaujantis jame nurodytu teisiniu reglamentavimu, visi Protokolu įforminti sprendimai laikytini neteisėtais, nes jie priimti nekompetentingo viešojo administravimo subjekto, neturint tam teisinio pagrindo ir viršijant įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, todėl yra naikintini. RAT Sprendimu panaikinus Protokolo sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, tačiau nepanaikinus sprendimo Nr. 2, šis punktas naikintinas, vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas galėjo pripažinti negaliojančiu Protokolo 2 punkto sprendimą tik įstatymų nustatytais atvejais ir veikė, neturėdamas jokio įstatyme numatyto pagrindo, atmestini kaip nepagrįsti.

4.31. NŽT Įsakymu panaikinus Protokolo sprendimą Nr. 2 kaip neteisėtą, pareiškėjams buvo aiškus ginčijamo Įsakymo pagrindas ir motyvai. Įsakymas yra pagrįstas objektyviais teismo konstatuotais faktais, kurie, vadovaujantis LVAT praktika, nebūtinai turi būti perkeliami į šį administracinį aktą. Vadovaujantis imperatyvia Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostata, Įsakyme nurodyta apskundimo tvarka, kuria pareiškėjai pasinaudojo. Faktinių aplinkybių nenurodymas (neperkeliant jų tiesiogiai į ginčijamą Įsakymą, o Įsakyme nurodant teismo sprendimą) šio ginčo atveju nelaikytinas pareiškėjų teisių pažeidimu, dėl kurio turėtų būti panaikintas ginčijamas Įsakymas.

4.32. NŽT, įvertinusi teismo nustatytus pažeidimus ir vykdydama RAT Sprendimą, pagal kompetenciją vadovaudamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalimi, priėmė ginčijamą Įsakymą dėl neteisėto Protokolo sprendimo Nr. 2 panaikinimo, Tarnybos kompetentingas subjektas iš naujo išnagrinėjo 2021 m. birželio 14 d. prašymą ir su juo pateiktus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 81. P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) vlsč., ir (duomenys neskelbtini), Kaune, valdytos 13,6567 ha žemės: 9,64 ha (duomenys neskelbtini) k., 3,0192 ha (duomenys neskelbtini) k., 0,6840 ha (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ) k. ir 0,3135 ha (duomenys neskelbtini), Kaune. Pretendentui V. R. T. priklauso atkurti nuosavybės teises į 6,8284 ha ploto žemės dalį; iš šio ploto nuosavybės teisės atkurtos į 3,41 ha žemės ir lieka neatkurta 3,4184 ha (2023 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 8NPAŽ-3-(14.8.41.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“). Skyrius informavo pareiškėjus apie priimtą Įsakymą bei dokumentų išnagrinėjimą 2023 m. kovo 7 d. raštu.

4.33. Iš 2023 m. kovo 7 d. rašto turinio matyti, kad tai nėra administracinis sprendimas, kuriuo būtų nuspręsta ar atsisakyta atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. L. iki 1940 m. valdytą žemę. Nei Įsakymas, nei 2023 m. kovo 7 d. raštas, kuriuo teisėtai, pagal kompetenciją vykdant RAT Sprendimą, buvo atsakyta į pareiškėjų 2021 m. birželio 14 d. prašymą dėl papildomų dokumentų išnagrinėjimo, nesukėlė pareiškėjams teisinių pasekmių.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą – panaikino Įsakymą ir 2023 m. kovo 7 d. raštą.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1243-552/2021 atnaujino pareiškėjams terminą V. R. T. vardu pateikti Skyriui papildomus nuosavybės teisę, giminystės ryšį, pilietybę patvirtinančius ir kitus dokumentus.

6.2. Pareiškėjai pateikė Skyriui 2021 m. birželio 14 d. prašymą ir P. L. valdytą turtą patvirtinančius dokumentus su paaiškinimais, prašė įtraukti šiuos dokumentus į nuosavybės teisių atkūrimo bylą bei įvertinti juos.

6.3. Komisija, 2021 m. rugpjūčio 10 d. vykusio posėdžio metu išnagrinėjusi papildomai pateiktus dokumentus, Protokolu nutarė:

6.3.1. pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. sausio 16 d. pažymą Nr. R4-165 pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,0192 ha žemės Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime;

6.3.2. pagal 2020 m. sausio 8 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą Nr. (10.6)V10-26 pripažinti, kad buvęs savininkas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1 394 kv. sieksnių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (iš kurių į 0,2000 ha žemės nuosavybės teisės atkurtos);

6.3.3. pripažinti, kad dėl bendrai naudojamų ganyklų valdymo nuosavybės teisėmis dokumentų nepakanka;

6.3.4. pripažinti, kad turėto 3,0192 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k. ir 1 394 kv. sieksnių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planai nepateikti.

6.4. Pareiškėjai pateikė skundą NŽT dėl Protokolo, kuri 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 1SS-1534-(5.59 E.) išnagrinėjo jų skundą ir nepanaikino Protokolo.

6.5. Pareiškėjai kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6.6. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1758-780/2022 nusprendė panaikinti Protokolu įformintus sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, NŽT 2021 m. liepos 15 d. raštą Nr. 1SS-1712-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, atmesti kitą pareiškėjų skundo dalį. RAT Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad „Komisija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjų papildomai pateiktų dokumentų, kurie nėra tik Nutarime Nr. 407 numatyti dokumentai, ir atitinkamai neturėjo teisinio pagrindo priimti jokių sprendimų dėl jų vertinimo ir jų teisinės reikšmės. Atitinkamai NŽT neturėjo teisinio pagrindo pripažinti Komisijos sprendimus teisėtais. Todėl šie skundžiami administraciniai sprendimai naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).“ Teismas minėtame sprendime taip pat nustatė, kad naują administracinį sprendimą (-us) turi priimti NŽT pagal savo kompetenciją, įvertinusi teismo nustatytus pažeidimus.

6.7. Skyrius 2023 m. kovo 2 d. priėmė Įsakymą.

6.8. Skyrius iš naujo išnagrinėjo 2021 m. birželio 14 d. prašymą bei su juo pateiktus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 81 ir nustatė, kad P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) vlsč., ir (duomenys neskelbtini), Kaune, valdytos 13,6567 ha žemės: 9,64 ha (duomenys neskelbtini) k., 3,0192 ha (duomenys neskelbtini) k., 0,6840 ha (duomenys neskelbtini) k. ir ((duomenys neskelbtini) ) k. ir 0,3135 ha (duomenys neskelbtini), Kaune. Pretendentui V. R. T. priklauso atkurti nuosavybės teises į 6,8284 ha ploto žemės dalį; iš šio ploto nuosavybės teisės atkurtos į 3,41 ha žemės ir lieka neatkurta 3,4184 ha (2023 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 8NPAŽ-3-(14.8.41.) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“).

7. Teismas, pasisakydamas dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, nustatė, kad Skyrius parengė ir patvirtino Aprašo 10 formos pažymą Nr. 8NPAŽ-1-(14.8.41.), kurioje, vadovaudamasis Komisijos Protokolo 2 punktu ir remdamasis Kauno regioninio valstybės archyvo 2020 m. sausio 8 d. pažyma Nr. (10.6)V10-26, nustatė, kad P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1 394 kv. sieksnių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune (t. y. 63,4528 aro).

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Atkūrimo įstatymo nuostatomis (1 str. 1 d., 9 str. 1 d.), Tvarkos nuostatomis (12 p.), nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimo kartu su 2021 m. birželio 14 d. prašymu pateikė NŽT ne vien tik papildomus dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto įrodančių papildomų dokumentų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 407), (toliau – ir papildomi dokumentai), bet ir teikė dokumentus, numatytus Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei Tvarkos 12 punkte (toliau – ir pagrindiniai dokumentai).

9. Teismas akcentavo, kad papildomais dokumentais laikomi tik Nutarime Nr. 407 nurodyti dokumentai, be dokumentų, nurodytų Tvarkoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“.

10. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis (17 str. 1 d), Tvarkos nuostatomis (102–110 p.), Aprašo nuostatomis (2 p., 12.2 p., 12.4 p., 12.5 p., 12.7 p., 13 p.), konstatavo, kad Komisija yra specialus subjektas, turintis aiškiai apibrėžtą kompetenciją nagrinėti aiškiai apibrėžtus dokumentus – tik papildomus dokumentus, numatytus Nutarime Nr. 407, kurių negali nagrinėti ir vertinti teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, kai be jų nėra pateiktų jokių pagrindinių dokumentų, numatytų Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei Tvarkos 12 punkte. Teismas pabrėžė, kad Komisija priima savo sprendimus ir teikia pasiūlymus tik pagal dokumentus, numatytus Nutarime Nr. 407. Tai reiškia, kad, esant pagrindiniams dokumentams, numatytiems Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte, net ir esant papildomų dokumentų, numatytų Nutarime Nr. 407, Komisija iš viso neturi ir negali nagrinėti jokių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

11. Teismas akcentavo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina žemėtvarkos skyriaus darbuotojo, atsakingo už prašymų nagrinėjimą, ir Komisijos pareigas bei kompetenciją konkrečiais atvejais ir konkrečiais klausimais. Tvarka ir Aprašas aiškiai numato, kad tais atvejais, kai yra pateikiami dokumentai, numatyti Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte (pagrindiniai dokumentai), teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, privalo nagrinėti juos, įvertinti ir užpildyti šių dokumentų vertinimo ataskaitą (Aprašo 12.2 p.), net jeigu tarp pateiktų pagrindinių dokumentų yra ir papildomų dokumentų, numatytų Nutarime Nr. 407. Būtent toks darbuotojas parengia Prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų vertinimo ataskaitą (Aprašo 2 priedas), iš kurios patvirtintos formos matyti, kad joje kaip tik ir privalo kvalifikuoti pateiktus dokumentus – ar jie yra pagrindiniai, ar tik papildomi (Aprašo 2 priedo 6 p.). Taip pat būtent teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, privalo parengti pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų projektą (Aprašo 12.4 papunktis), kurį patikrina teisininkas, suderina jį ir perduoda teritorinio skyriaus vadovui patikrinti ir pasirašyti (Aprašo 12.7 p.), jeigu tarp nagrinėjamų dokumentų yra pagrindinių dokumentų. Ir tik vieninteliu atveju teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, negali ir neturi surašyti nurodytos Pažymos projekto, neperdavęs dokumentų nagrinėti Komisijai, – kai piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 (Aprašo 12.4 p.). Tik tokiu atveju teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už prašymų nagrinėjimą, turi teisę ir pareigą atlikti galutinį dokumentų vertinimą, reikalingą Pažymos projektui parengti, ne pats, o perduoti Nuosavybės teisių atkūrimo bylą Komisijai (Aprašo 12.4 p.) ir parengti Pažymos projektą, pagal pateiktus tik papildomus dokumentus (kai nėra pagrindinių dokumentų), po Komisijos išvados ir pasiūlymo (Aprašo 12.7 p.).

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai pateikė NŽT daugybę dokumentų, kurie nėra numatyti Nutarime Nr. 407, t. y. pagrindinių dokumentų, numatytų Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo jų nagrinėti ir vertinti, nes jos kompetencija yra išimtinai tik dokumentų, numatytų Nutarime Nr. 407, vertinimas, kai nėra jokių pagrindinių dokumentų.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamojoje byloje dėl Protokolo 2 punkto panaikinimo nebuvo gauta skundo nei Skyriuje, nei NŽT, nei teisme. NŽT priėmė Įsakymą savo inciatyva.

14. Teismas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis (16 str.), nurodė, kad iš Įsakymo nėra aišku, kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu (VAĮ 16 str. 1 d. 1 p. ar VAĮ 16 str. 1 d. 2 p.) buvo vadovaujamasi, priimant šį Įsakymą. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pažeisti viešojo administravimo teisės principai, nes Įsakymas nemotyvuotas, jame turėjo būti aiškiai išdėstytas Protokolo 2 punkto pripažinimo negaliojančiu pagrindas ir motyvai, tačiau tai nebuvo padaryta.

15. Teismas nurodė, kad Komisijos Protokolo 2 punktas sukėlė pareiškėjams tiesiogines pasekmes, jame nustatytas konkretaus žemės sklypo valdymo faktas. Šis Protokolo punktas visiškai patenkino pareiškėjų lūkesčius, todėl jie neskundė šio punkto teismine tvarka. Pareiškėjai apskundė jų netenkinančius punktus, t. y. 1, 3 ir 4, kurie teismo buvo panaikinti. Protokolo 2 punkto sprendimo panaikinimas lėmė pareiškėjų teisių pažeidimą ir sukėlė jiems tiesiogines neigiamas pasekmes, nes tokiu būdu buvo sumažintas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, gražintinas dydis nuo 1 394 kv. sieksnių iki 0,3135 ha.

16. Teismas akcentavo, kad Protokolo 2 punkto sprendimo pripažinimas negaliojančiu lemia tai, kad P. L. priklausiusios ir grąžintinos žemės dydis buvo sumažintas nuo 0,6346 ha iki 0,3135 ha. NŽT, priimdama Įsakymą, sukeliantį neigiamas teisines pasekmes pareiškėjams, tokio savo administracinio veiksmo nepagrindė teisiniais ir faktiniais argumentais, todėl pažeidė VAĮ 10 straipsnio imperatyvus ir gero viešojo administravimo principą, kaip jis suprantamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį bei Chartijos 41 straipsnio 2 dalį ir šias nuostatas aiškinančią teismo praktiką, todėl Įsakymas naikintinas.

17. Teismas, pasisakydamas dėl 2023 m. kovo 7 d. rašto pagrįstumo ir teisėtumo, nurodė, kad Įsakymas ir 2023 m. kovo 7 d. raštas yra betarpiškai susiję ir yra P. L. nuosavybės teisių procese priimti dokumentai. Tos pačios aplinkybės turi būti vertinamos, nagrinėjant NŽT veiksmų (ne)teisėtumą, sprendžiant klausimą tiek dėl Įsakymo, tiek dėl 2023 m. kovo 7 d. rašto, kadangi jie priimti, Skyriui vykdant RAT Sprendimą ir nagrinėjant pareiškėjų 2021 m. birželio 14 d. prašymą.

18. Teismas, įvertinęs 2023 m. kovo 7 d. rašto ir 2023 m. kovo 7 d. pažymos turinį, nustatė matyti, kad Skyrius nevykdė teismų nurodymų. Byloje nėra duomenų, kad NŽT Kauno miesto skyrius (atsakingas jo darbuotojas) nustatyta tvarka būtų atlikęs nustatytas procedūras, kvalifikavęs pareiškėjų pateiktus dokumentus, o, jei jie buvo kvalifikuojami, tai kaip būtent jie buvo kvalifikuoti ir įvertinti. Nors 2023 m. kovo 7 d. rašte nurodoma, kad juo atsakoma į pareiškėjų 2021 m. birželio a – 14 d. ir 2023 m. vasario 1 d. raštus, tačiau iš 2023 m. kovo 7 d. rašto turinio matyti, kad 2023 m. vasario 1 d. pareiškėjų raštas ir su juo pateikti dokumentai visiškai nevertinti, o pačiame 2023 m. kovo 7 d. rašte pareiškėjų teikti dokumentai net nėra minimi.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo įpareigoti NŽT tam tikru būdu nagrinėti ir vertinti jų prašymus, tačiau teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendindami valdžių padalijimo principą, administraciniai teismai pagal jiems suteiktą kompetenciją sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje, o ne prisiima vykdyti viešojo administravimo funkcijas.

20. Teismas akcentavo, kad, patenkinus skundo reikalavimą dėl Įsakymo bei 2023 m. kovo 7 d. rašto panaikinimo, NŽT turi priimti naują administracinį sprendimą (-us) pagal savo kompetenciją, įvertinusi teismo nustatytus pažeidimus. Teismas akcentavo, kad teismas negali ir neturi iš anksto nurodyti, kaip tiksliai NŽT turės vertinti nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 81, taip pat negali spręsti, ar joje dar trūksta kokių nors duomenų, kol iš naujo pareiškėjų prašymus nagrinėsianti NŽT nepriėmė atitinkamų sprendimų aptartų teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjai advokatui už teisinę pagalbą iš viso sumokėjo 9 964,38 Eur. Įvertinęs pareiškėjų pateiktus įrodymus, teismas pagrįstomis ir būtinomis atstovavimo išlaidomis pripažino 5 646,06 Eur sumą ir šią sumą priteisė pareiškėjui S. T. iš atsakovo.

III. 22. Atsakovas NŽT apeliaciniame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą.

23. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir pripažino prejudiciniais faktais administracinėje byloje Nr. eI3-1758-780/2022 nustatytas faktines aplinkybes ir teisės normų pažeidimus, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti jokių sprendimų ir apskritai neturėjo kompetencijos veikti, nagrinėdama pareiškėjų pateiktus dokumentus, ir priimti bet kokius sprendimus dėl jų įvertinimo, tačiau Sprendime nepagrįstai nurodė, kad NŽT neatsižvelgė į RAT Sprendimą, kurį priėmus Protokolo 2 punktas liko galioti.

23.2. RAT Sprendimu NŽT įpareigota iš naujo išnagrinėti šiuos dokumentus ir priimti sprendimą savo kompetencijos ribose, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo šiuos nustatytus prejudicinius faktus ir teisės aktų pažeidimus t. y. pagrindinį byloje esantį įrodymą, netyrė ir neįvertino jo turinio, tokiu būdu nepagrįstai nuspręsdamas panaikinti ginčijamą 2023 m. kovo 2 d. įsakymą.

23.3. Pirmosios instancijos teismui netinkamai ištyrus byloje esantį įrodymą – RAT Sprendimą ir jame numatytą įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. birželio 14 d. prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, nepagrįstai nuspręsta, kad NŽT netinkamai įvykdė teismo sprendimą, nes 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. kovo 7 d. pareiškėjų raštai ir su pateikti dokumentai buvo visiškai nevertinti bei panaikino 2023 m. kovo 7 d. raštą.

23.4. Remiantis RAT Sprendimu, visi Protokolu įforminti sprendimai laikytini neteisėtais, nes priimti nekompetentingo viešojo administravimo subjekto, neturint tam teisinio pagrindo ir viršijant įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, todėl yra naikintini. RAT Sprendimu panaikinus Protokolo sprendimus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, tačiau nepanaikinus Sprendimo Nr. 2, šis punktas naikintinas, vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalimi.

23.5. Nesuprantami pirmosios instancijos teismo motyvai dėl 2023 m. kovo 7 d. rašto panaikinimo, jie prieštarauja logikos dėsniams, todėl, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principu, turėtų būti panaikinti.

23.6. RAT Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjų 2021 m. birželio 14 d. prašymas ir visi su juo pateikti dokumentai nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 81 turi būti nagrinėjami iš naujo. Atsižvelgiant į tai, Skyrius atliko būtent šiuos veiksmus ir 2023 m. kovo 7 d. rašte išnagrinėjo pareiškėjų 2021 m. birželio 14 d. prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, RAT Sprendimu NŽT nebuvo įpareigota nagrinėti kitų prašymų. 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. kovo 7 d. pareiškėjų raštai buvo pateikti jau priėmus RAT Sprendimą.

23.7. NŽT nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atsisakymo atkurti nuosavybės teises, tai yra tik sudėtinė nuosavybės teisių atkūrimo administracinės procedūros dalis, ši procedūra užbaigiama, priimant teisėtą ir teisės aktais pagrįstą baigiamąjį aktą – sprendimą atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę. Atsižvelgiant į tai, raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes juo buvo tik suteikiama informacija pareiškėjams, tačiau pats sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimtas, todėl jam netaikytini VAĮ 10 straipsnio reikalavimai.

23.8. Pareiškėjams priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

24. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Pareiškėjai grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Protokolu įformintas sprendimas Nr. 2 nebuvo panaikintas teismo, teismas nenustatė pagrindų išeiti iš bylos nagrinėjimo ribų, todėl Protokolu įformintas sprendimas Nr. 2 yra galiojantis ir teisėtas.

25.2. Įsakymas nebuvo motyvuotas, Įsakyme nebuvo nurodytos priežastys, kodėl NŽT laiko Komisijos Protokolu įformintą sprendimą Nr. 2 neteisėtu ir nepagrįstu, todėl Įsakymas bet kuriuo atveju negalėtų būti laikomas pagrįstu viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu.

25.3. Įsakymą pasirašė netinkamai įgaliotas asmuo, kuris neturėjo teisės to padaryti.

25.4. 2023 m. kovo 7 d. raštas pareiškėjams sukėlė konkrečias teisines pasekmes.

25.5. NŽT, priimdama 2023 m. kovo 7 d. raštą, neįvertino visų pareiškėjų pateiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

25.6. RAT Sprendimu panaikinus Komisijos Protokolo sprendimus Nr. 1, 3 ir 4 p. kaip neteisėtus, NŽT Skyrius Tvarkoje ir Apraše nustatyta tvarka turėjo išnagrinėti visus pareiškėjų pateiktus dokumentus ir, įvertinęs juos, nuspręsti, kokį nekilnojamąjį turtą P. L. valdė nacionalizacijos metu ir kokia apimtimi bei kokiais būdais pareiškėjams turi būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėjams atnaujinus terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pareiškėjams nebuvo nustatytas terminas, iki kada tokie dokumentai gali būti pateikti ir iki kada pateikti dokumentai gali būti vertinami.

25.7. NŽT yra nuosavybės teisių atkūrimą vykdantis subjektas, todėl ji neturi ir negali vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras formaliai ir selektyviai, pasirinkdama, kokius prašymus ir kokius pareiškėjų pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nagrinėti ir vertinti, o kokių nevertinti.

25.8. Nėra pagrindo mažinti pareiškėjams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Įsakymo ir 2023 m. kovo 7 d. rašto pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymas priimtas, pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio nuostatas, 2023 m. kovo 7 d. raštu NŽT neįvykdė RAT Sprendime nurodytų įpareigojimų, panaikino Įsakymą ir 2023 m. kovo 7 d. raštą.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus (be kita ko, RAT Sprendimą), pateikė neaiškius 2023 m. kovo 7 d. rašto panaikinimo motyvus, todėl netinkamai išnagrinėjo bylą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas nustato ginčui išspręsti reikšmingų įrodymų vertę pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo reikšmę ir iš viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai apie faktų buvimą ar nebuvimą ir kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-520/2025 ir kt.). Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, atsižvelgusi į bylos duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisėjų kolegija nekartoja jų ir tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

Dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo

32. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VAĮ 16 straipsniu, atsižvelgiant į RAT Sprendimą. Įsakymu nuspręsta panaikinti Protokolo sprendimą Nr. 2.

33. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.), t. y. ABTĮ taiko teismai, nagrinėdami administracines bylas, todėl NŽT, priimdama Įsakymą, negalėjo taikyti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

34. Pagal VAĮ 16 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą (1 p.); teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo (2 p.).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą, remdamasis, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, yra nurodęs, kad ESTT formuojamas administracinių sprendimų atšaukimo modelis remiasi konkuruojančiu interesų balansavimu kiekvienu konkrečiu atveju. Šiame kontekste Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pvz., buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, nors bet kuriai Sąjungos institucijai, kuri konstatuoja, kad jos ką tik priimtas teisės aktas yra neteisėtas, pripažįstama teisė atgaline data atšaukti jį per protingą laikotarpį, ši teisė gali būti ribojama būtinybės nepažeisti asmens, kuriam aktas buvo skirtas ir kuris galėjo pasitikėti jo teisėtumu, teisėtų lūkesčių.

36. ESTT praktikoje suformuluoti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant, kurie interesai turi prioritetą neteisėto sprendimo atšaukimo atveju. Pirma, vertinama, ar neteisėtas sprendimas apskritai galėjo sukurti teisėtus lūkesčius bei kokios pasekmės kiltų individui, jeigu sprendimas būtų panaikintas retroaktyviai. Šiuo aspektu ypač svarbu, kiek asmuo pasitikėjo akto teisėtumu (1997 m. balandžio 17 d. sprendimo De Compte prieš Parlamentą, C-90/95 P, Rink. p. I-1999, 35 p.). Teisėtų lūkesčių pažeidimu paprastai negali remtis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad tam tikras aktas yra neteisėtas arba jo teisėtumas yra abejotinas. Juolab prieštarauti, remdamasis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, sprendimo atšaukimui negali asmuo, kuris kompetentingai institucijai pateikė neišsamią ar apgaulingą informaciją (1987 m. vasario 26 d. sprendimo Consorzio Cooperative d'Abruzzo prieš Komisiją, 15/85, Rink. p. 1005, 14 p.; 1978 m. kovo 9 d. sprendimo Herpels prieš Komisiją, 54/77, Rink. p. 585, 41 p.; 1965 m. liepos 13 d. sprendimas Lemmerz-Werke GmbH prieš EAPB Aukščiausiąją valdžios instituciją, 111/63, Rink. p. 835.). Antra, atsižvelgiama į atšaukiamo akto neteisėtumo pobūdį – kuo rimtesnio pobūdžio teisėtumo principo pažeidimai, tuo labiau tikėtina, kad sprendimas bus atšauktas. Tuo metu aktas, kuris turi formalių procedūrinių trūkumų, gali būti paliktas galioti (1997 m. balandžio 17 d. sprendimas De Compte prieš Parlamentą, C-90/95 P, Rink. p. I-1999). Šiame kontekste taip pat svarbu įvertinti pasekmes, kurios kiltų tretiesiems asmenims, panaikinus tam tikrą aktą. Be to, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, vertinamas protingo sprendimo atšaukimo terminas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016).

37. Atsižvelgiant į minėtus teismų išaiškinimus, įvertinus Įsakymo turinį, pažymėtina, kad Įsakyme nėra aiškiai nurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai, t. y. nėra išskirta, kuriuo iš VAĮ 16 straipsnio 1 dalies punktu vadovaujamasi, be to, remiamasi ABTĮ nuostatomis, kurių, kaip jau minėta, NŽT negalėjo taikyti. Įsakyme nurodyta, jog priimant jį remiamasi RAT Sprendimu, tačiau nėra aišku, kokiomis teismo išvadomis rėmėsi atsakovas, kadangi RAT sprendimu nebuvo panaikintas Protokolo sprendimas Nr. 2. Taigi iš Įsakymo nėra galimybės nustatyti, kokiais RAT Sprendime nurodytais argumentais rėmėsi atsakovas, panaikindamas Protokolo sprendimą Nr. 2. RAT Sprendimu buvo panaikinti Protokolo sprendimai Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4 tuo pagrindu, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjų papildomai pateiktų dokumentų. RAT Sprendime nebuvo spręsta dėl Protokolo sprendimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo (jis nebuvo skundo dalykas),

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, kurios 5 ir 6 punktuose, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti jo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos aplinkybės, turėjusios įtakos sprendimui priimti (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.), bei sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į teisės aktus, reglamentuojančius konkretų teisinį santykį. Taigi būtina įvertinti, kurie faktai yra teisiškai reikšmingi ir kokios materialiosios teisės normos gali sudaryti prielaidas asmens subjektinėms teisėms atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Šios teisės normos paskirtis – užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio priimamas individualus administracinis aktas, būtų aiškūs jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai bei motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025).

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Įsakymu atliktas Protokolo 2 punkto panaikinimas lėmė pareiškėjų teisių pažeidimą ir sukėlė jiems tiesiogines neigiamas pasekmes, nes tokiu būdu buvo sumažintas P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, grąžintinas dydis nuo 1 394 kv. sieksnių (0,6346 ha) iki 0,3135 ha, todėl NŽT turėjo išsamiai ir aiškiai motyvuoti tokį savo sprendimą, tačiau ji to nepadarė.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog NŽT, priimdama Įsakymą, pažeidė VAĮ 10 straipsnio nuostatas ir pagrįstai panaikino Įsakymą.

Dėl 2023 m. kovo 7 d. rašto

42. NŽT 2023 m. kovo 7 d. rašto rekvizitų dalyje nurodė, kad ji atsako į pareiškėjų 2021 m. birželio 14 d., 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. kovo 7 d. prašymus. NŽT procesiniuose dokumentuose teigia, kad šis raštas laikytinas raštu dėl informacijos pateikimo, jis vertintinas kaip nesukeliantis pareiškėjams teisinių pasekmių.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors NŽT teigia, jog RAT Sprendimu ji buvo įpareigota išnagrinėti tik pareiškėjų 2021 m. birželio 14 d. prašymą, tačiau NŽT 2023 m. kovo 7 d. rašte nurodžius, kad juo atsakoma taip pat ir į 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. kovo 7 d. prašymus, tačiau jie 2023 m. kovo 7 d. rašto tekste nėra analizuojami ir sprendžiami. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad NŽT, vadovaudamasi VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, privalėjo atsakyti ir į visus pareiškėjų prašymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai, atsakant į pareiškėjų prašymus, lieka neatsakyta į dalį prašymų, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nustačius, jog 2023 m. kovo 7 d. raštu nebuvo tinkamai atsakyta į pareiškėjų prašymus (visiškai neatsakant į 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. kovo 7 d. prašymus), negalima teigti, kad šis raštas yra vien informacinio pobūdžio. Kaip matyti iš 2023 m. kovo 7 d. rašto turinio, jame yra iš naujo apskaičiuojami P. L. iki 1940 m. vykusios nacionalizacijos valdyti žemės plotai, pretendentams tenkančios dalys, taigi, atsižvelgiant ir į tai, nėra pagrindo teigti, kad minėtas raštas yra informacinio pobūdžio. Be to, 2023 m. kovo 7 d. raštas ir 2023 m. kovo 2 d. įsakymas, kuris 2023 m. kovo 7 d. rašte nurodomas kaip pridedamas dokumentas, yra susiję, todėl, sprendžiant dėl šių atsakovo priimtų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, jie vertintini analogiškų faktinių aplinkybių kontekste.

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2023 m. kovo 7 d. raštą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pareiškėjui S. T. priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad patikslintame skunde buvo suformuluoti iš esmės keturi reikalavimai, todėl priteistinos išlaidos už patikslinto skundo parengimą turėtų būti mažinamos per pusę. Atsakovas taip pat pažymi, kad patikslintas skundas, kelis kartus teikti rašytiniai paaiškinimai ir kiti dokumentai, už kurių parengimą buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo teikti pareiškėjų ir jų atstovo iniciatyva jau po pirminio skundo parengimo ir priėmimo, todėl šie dokumentai nebuvo būtini procesiniai veiksmai, jie sudaro nebūtinas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių, bet nevertino jų pagrįstumo, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti peržiūrėtos.

46. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui S. T. 2 341,36 Eur už skundo parengimą, 217,80 Eur už advokato atstovavimą 2023 m. lapkričio 14 d. vykusiame teismo posėdyje, 800 Eur už rašytinius paaiškinimus, 2 286,9 Eur už 2023 m. gegužės 19 d. patikslintą skundą, iš viso 5 646,06.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1002-502/2022 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors buvo priimti nagrinėti ne visi pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimai, tačiau esminiai reikalavimai (panaikinti Įsakymą ir 2023 m. kovo 7 d. raštą) buvo patenkinti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjams priteista suma už patikslinto skundo parengimą turėtų būti mažinama.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pasisakydamas dėl kitų pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų, iš esmės deklaratyviai teigia, kad pareiškėjui S. T. priteista suma yra neproporcinga ir turi būti mažinama, konkrečiai nenurodydamas, kodėl atitinkami pareiškėjų teikti dokumentai buvo pertekliniai ar buvo bandoma piktnaudžiauti procesu. Bylos šalys turi teisę teikti paaiškinimus (ABTĮ 52 str. 2 d.), nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjai būtų piktnaudžiavę šia teise, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo nepagrįstos ir / ar nebūtinos.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas iš esmės neginčija, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, atsakovas nenurodė konkrečių argumentų, kodėl priteista suma, atsakovo vertinimu, neatitinka Rekomendacijų 2 punkto, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl pareiškėjui S. T. priteista 5 646,06 Eur bylinėjimosi išlaidų suma paliekama nepakeista.

51. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 633,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, jie įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus dokumentus (2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą ASAU Nr. 0009088; 2024 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymą), sprendžia, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl pareiškėjui S. T., kuris sumokėjo pagal 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą ASAU Nr. 0009088, iš atsakovo priteistina 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suma.

52. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino bylos šalių argumentus dėl ginčo esmės, pateiktus įrodymus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija nenustatė materialiosios ir / ar proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui S. T. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1 633,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis