6c4e0280-83f4-481c-acfa-8ed8ffce28ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-25-1015/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05028-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukdamas asmeniui G. K., institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovei Inga MicevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi G.

K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-11302-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo, n u s t a t ė: G. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2019 m. rugsėjo 4 d. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13-ANR_P-42161-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 17.32 val., vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant Å¡aligatvio adresu Bazilijonų g.-AuÅ¡ros Vartų g., Vilniuje, nesant tokį stovėjimo bÅ«dÄ nurodantiems kelio ženklams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus.

G. K. buvo siÅ«loma iki 2019 m. spalio 5 d. sumokėti 30 eurų dydžio baudÄ (ROIK Nr. 19105301949). G. K. nesumokėjus siÅ«lomos baudos, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios specialistės Ingos MicevičiÅ«tės 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-11302-2019 jam už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ buvo pakirta 70 eurų dydžio bauda. PareiÅ¡kėjas G. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Institucijos nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įvažiavimas į buto kiemÄ yra apribotas eismÄ draudžiančiu kelio ženklu (prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini)). 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis atvyko prie savo buto, įjungė avarinį signalÄ ir pastatė automobilį, norėdamas iÅ¡sikrauti daiktus, prie įrengto įvažiavimo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemÄ , kuris ribojasi su jo buto kiemu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. PraÅ¡o atleisti jį nuo administracinės atsakomybės, nes neturi kitos teisinės galimybės automobiliu pateikti į savo nuosavo buto kiemÄ , bent jau daiktams iÅ¡sikrauti (pateiktoje vaizdo medžiagoje yra aiÅ¡kiai užfiksuota, kad automobilis buvo paliktas su įjungtu avariniu signalu).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundÄ prašė G. K. skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas G. K. buvo tinkamai informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo vietÄ , datÄ ir laikÄ , protokole nurodė, kad reikalauja žodinio nagrinėjimo, tačiau į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, paaiÅ¡kinimų, jo atsakomybę Å¡alinančių įrodymų ir argumentų nepateikė, savo pozicijos neiÅ¡dėstė.

Todėl iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ , įvertinus byloje esančius įrodymus, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nustačius sunkinančiÄ aplinkybę, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai per vienerius metus, buvo priimtas nutarimas skirti 70 Eur baudÄ . Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 2 straipsnio 66 dalyje nurodyta, kad „Šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos“.

Byloje esančiame nusižengimo vaizdo įraÅ¡e akivaizdžiai matyti, kad automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi užvažiavęs ant Å¡aligatvio ties (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Å is Å¡aligatvis yra aiÅ¡kiai atribotas nuo važiuojamosios kelio dalies borteliais. KET 124 punkte nurodyta, kad „motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, Å¡aligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant Å¡aligatvio kraÅ¡to leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai“.

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto vaizdo įraÅ¡o, kelio ženklo, leidžiančio automobilius statyti ant Å¡aligatvio Å¡iuo atveju nėra, todėl ir automobilių stovėjimas Å¡ioje vietoje yra draudžiamas. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad paliko automobilį ant Å¡aligatvio, norėdamas iÅ¡sikrauti daiktus. Pažymėjo, kad pagal teisės aktų nuostatas automobilio krovimas Å¡ios situacijos kontekste yra tada, kai automobilis yra pakraunamas (iÅ¡kraunamas) tuo metu ir toje vietoje (Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme naudojama sÄ voka „transporto priemonei krauti“ ), krovimu negali bÅ«ti laikomas krovinio neÅ¡iojimas, palikus užrakintÄ transporto priemonę, draudžiamoje zonoje neribotam laikui.

Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP- 351-485/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-246-654/2017). G. K. turėjo galimybę pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ ir automobilį palikti leistinoje vietoje, žinodamas, kad turės krauti daiktus, tačiau pasirinko tokį elgesį, kuris yra prieÅ¡ingas teisei. PareiÅ¡kėjas G. K. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad jo automobilis buvo pastatytas ne ant Å¡aligatvio, o ant įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat jis pateikė teismui nuotraukas, iÅ¡ kurių, jo manymu, matosi, kad toje vietoje nėra jokių bortelių, atribojančių Å¡aligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies, kaip teigiama institucijos atsiliepime.

Toje vietoje net stovi kelio ženklas, įspėjantis pėsčiuosius, kad tai įvažiavimas į kiemÄ , todėl jis ir užvažiavo ant Å¡aligatvyje esančio įvažiavimo. Skundžiamame nutarime nurodytÄ dienÄ jis atvažiavo prie jam nuosavybės teise priklausančio buto iÅ¡sikrauti daiktų, kurie buvo skirti nuomininkams ir jo automobilis toje vietoje stovėjo ne daugiau kaip 10 minučių. Dabar jis automobilį stato prie Halės turgavietės, kuri yra apie 200 metrų nuo jo buto. Žino apie galimybę senamiestyje gyvenantiems žmonėms turėti leidimÄ statyti automobilius.

Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovė teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais bei nurodė, kad KET aiÅ¡kiai reglamentuoja, kur negalima statyti automobilių ir yra numatyti tik du atvejai, kai automobilius leidžiama statyti ant Å¡aligatvių, t.y. kai yra tokį stovėjimo bÅ«dÄ nurodantis kelio ženklas arba transporto priemonė nurodyta leidime, iÅ¡duotame prekiauti vieÅ¡oje vietoje renginių metu. Savo atsiliepime jie bortelius akcentavo tik dėl to, kad duotu atveju jie aiÅ¡kiai atriboja Å¡aligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies.

Pagal teismų praktikÄ , krovimo darbai yra traktuojami tada, kai yra kraunami daiktai tuo metu ir toje vietoje, krovimu negali bÅ«ti laikomas krovinio neÅ¡iojimas, palikus užrakintÄ automobilį draudžiamoje zonoje neribotam laikui. Be to, asmuo, gyvenantis senamiestyje, turi galimybę gauti leidimÄ pasistatyti automobilį gal ir toliau, ir nepatogiau, bet taip, kad nepažeisti teisės aktų. Å iuo atveju asmuo pats renkasi, kaip jam elgtis. Asmuo, rinkdamasis gyvenimÄ senamiestyje, turi prisitaikyti prie tam tikrų aplinkybių.

Prašė palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistu bei įvertinti tai, kad asmuo už analogiÅ¡kÄ administracinį nusižengimÄ yra baudžiamas antrÄ kartÄ per metus. PareiÅ¡kėjo G. K. skundas netenkintinas Skundžiamu nutarimu G. K. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ . ANK 417 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

KET 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, Å¡aligatvio (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, iÅ¡duotame prekiauti vieÅ¡oje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikÅ¡telėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Å ioje administracinio nusižengimo byloje nekilo jokių ginčų dėl to, kad G. K. vairuotas automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 23 d. 17.32 val. buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) g., taip pat nekilo jokių ginčų dėl to, jog bÅ«tent G.

K. sustojo ir paliko stovėti minėtÄ automobilį nurodytoje vietoje. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nesutinka su tuo, kad jis automobilį pastatė ir paliko stovėti vietoje, kurioje statyti automobilio pagal KET negalima, t. y. ant Å¡aligatvio, nes jo manymu, automobilis buvo paliktas stovėti prie įrengto įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemÄ , kuris ribojasi su kiemu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės, kurioje yra jo butas. Visgi teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie laikytini įrodymais, konstatuoja, kad G.

K. automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko stovėti ant Å¡aligatvio, nesant tokį stovėjimo bÅ«dÄ nurodančių kelio ženklų bei neturėdamas tam leidimo, tokiu bÅ«du jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 2 dalyje. SEAKÄ® (redakcija iki 2020-01-01) 2 straipsnio 66 dalyje nurodyta, kad Å¡aligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos, o pagal 95 dalį, važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms.

KET 3.16 punkte nustatyta, jog transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Susipažinus su Institucijos pateiktomis nuotraukomis ir vaizdo įraÅ¡u, kuriame buvo užfiksuotas pareiÅ¡kėjo stovintis automobilis (b.l. 11-13, 22), konstatuojama, kad nagrinėjamo įvykio vieta, kurioje buvo paliktas pareiÅ¡kėjo automobilis, pagal teisinį reglamentavimÄ negali bÅ«ti laikoma vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų ir vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad teritorija, kurioje stovėjo pareiÅ¡kėjo automobilis, nuo važiuojamosios kelio dalies yra aiÅ¡kiai atskirta borteliais ir iÅ¡grįsta trinkelėmis.

Taip pat Å¡ioje teritorijoje nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, statymo bÅ«das ir panaÅ¡iai, nėra kelio ženklų, nurodančių, kad Å¡i vieta yra automobilių stovėjimo vieta / kad joje leidžiamas automobilių stovėjimas. Tad akivaizdu, kad Å¡i teritorija nėra skirta ir pritaikyta transporto stovėjimui. Nors pareiÅ¡kėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad jo automobilis buvo pastatytas prie įrengto įvažiavimo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemÄ , kad nurodytoje vietoje borteliai yra nužeminti, sudarant tokiÄ galimybę, bei pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti toje vietoje stovintys kiti automobiliai (b.l. 3-5), tačiau iÅ¡ Institucijos pateiktų nuotraukų ir vaizdo įraÅ¡o, darytų nusižengimo padarymÄ dienÄ , akivaizdžiai matyti, kad pareiÅ¡kėjo automobilis buvo paliktas stovėti ne ties įvažiavimu, kaip jis teigė, o atokiau nuo jo ir arčiau (duomenys neskelbtini) pusės, kur važiuojamoji kelio dalis yra aiÅ¡kiai atskirta borteliais bei toje vietoje nėra jokių kelio ženklų, leidžiančių tokį stovėjimÄ bÅ«dÄ ar žyminčių įvažiavimÄ Ä¯ Å¡alia esančiÄ teritorijÄ .

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teigė, kad jo automobilis toje vietoje stovėjo tik tol, kol jis nunešė tam tikrus daiktus (patalynę ir kt.) savo buto nuomininkams, t.y. vykdė krovos darbus. SEAKĮ 2 straipsnio 78 dalis nustato, kad transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, o to paties straipsnio 79 dalyje numatyta, kad transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

Tad pagal teisės aktų nuostatas, automobilio krovimas Å¡ios situacijos kontekste yra tada, kai automobilis yra pakraunamas (iÅ¡kraunamas) tuo metu ir toje vietoje (SEAKÄ® naudojama sÄ voka „transporto priemonei krauti“), krovimu negali bÅ«ti laikomas tam tikrų daiktų iÅ¡neÅ¡iojimas, palikus užrakintÄ transporto priemonę draudžiamoje zonoje neribotam laikui. Tokios pozicijos, kaip pagrįstai pastebėjo ir Institucija atsiliepime, laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-351-485/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-246-654/2017 ir kt.).

Iš to seka, kad transporto priemonėms ant pėstiesiems skirtos kelio dalies, net esant faktinei galimybei užvažiuoti ant jos (kaip kad nurodo pareiškėjas – esant nužemintiems borteliams), draudžiama sustoti net ir trumpam, kaip kad nurodoma Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (neilgesniam laikui nei reikia keleiviams laipinti ar automobiliui krauti). Be to, iš byloje esančių Institucijos pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašo, kuriuose užfiksuotas pareiškėjo ant šaligatvio stovintis automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio bagažinė ir durelės yra uždarytos, jokie krovimo darbai neužfiksuoti.

Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad jo automobilis toje vietoje stovėjo apie 10 minučių. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, laikyti, kad G. K. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimų, jokio pagrindo nėra, nes jo automobilis buvo paliktas stovėti toje vietoje, kurioje sustoti iš viso draudžiama. Pareiškėjo teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad jo automobilis buvo paliktas su avarine šviesos signalizacija, jokios įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi.

KET 91 punktas aiÅ¡kiai reglamentuoja, kad avarinė Å¡viesos signalizacija privalo bÅ«ti įrengta: priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama (KET 91.1 p.), įvykus eismo įvykiui (KET 91.2 p.), tikrinančiam pareigÅ«nui sustabdžius (KET 91.3 p.), sustojus neapÅ¡viestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė Å¡viesa (KET 91.4 p.), kai ji velkama arba vežama jos priekį arba galÄ užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso (KET 91.5 p.), kai vairuojas akinamas (KET 91.6 p.) ir kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliÅ«tį ar pavojų (KET 91.7 p.).

Akivaizdu, kad duotu atveju nebuvo jokių šiame KET punkte apibrėžtų aplinkybių, kuomet automobilis turėjo būti paliktas su avarine šviesos signalizacija, juolab kad avarinė šviesos signalizacija – tai tik įspėjamasis signalas apie atitinkamas aplinkybes ir savaime minėtas signalas jokių išskirtinių teisių eisme nesuteikia. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju negali būti traktuojama, kad pareiškėjas šiuo atveju draudžiamoje vietoje buvo sustojęs priverstinai, nes SEAKĮ 2 straipsnio 58 punkte priverstinis transporto priemonės sustojimas apibrėžtas kaip transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga, t. y.

ši nuostata yra susijusi su automobilio technine būkle ir leidžia automobiliui sustoti draudžiamoje vietoje, kai dėl jo techninės būklės ar atsiradusių gedimų toliau važiuoti neįmanoma arba tolesnis važiavimas sukeltų pavojų vairuotojui, keleiviams, kitiems eismo dalyviams ar kitų žmonių turtui (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-246-a654/2017). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių, kad pareiškėjo automobilis draudžiamoje vietoje būtų sustojęs dėl atsiradusių gedimų, nenustatyta.

PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neturi jokios kitos galimybės automobiliu patekti į savo namo kiemÄ , taip pat negali bÅ«ti pagrindu atleisti jį nuo administracinės atsakomybės, nes G. K., žinodamas, kad jam reikia atvežti atitinkamus daiktus nuomininkams, turėjo galimybę pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ ir automobilį palikti leistinoje vietoje, pavyzdžiui kitoje gatvės pusėje esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tačiau jis sÄ moningai pasirinko tokį elgesį, kuris yra prieÅ¡ingas teisei.

Pažymėtina, kad asmeninių interesų iÅ¡kėlimas, kaip kad Å¡iuo atveju – patogesnis atitinkamų veiksmų atlikimas, negali pateisinti įstatymo nesilaikymo, juo labiau, kad pareiÅ¡kėjo pastatytas automobilis akivaizdžiai trukdė pėsčiųjų eismui, nes jie, eidami Å¡aligatviu, turėjo jį apeiti. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė G.

K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ yra numatyta galimybė skirti baudÄ vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Institucija, atsižvelgdama į G. K. nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - jis tame pačiame ANK straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ padarė pakartotinai, dar nepasibaigus Å¡io kodekso 40 straipsnyje nustatytam terminui (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, skundžiamu nutarimu skyrė jam 70 eurų dydžio baudÄ .

Taigi įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Institucija, paskirdama už konstatuotÄ administracinį nusižengimÄ G. K. administracinę nuobaudÄ , tinkamai vadovavosi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir jam paskirta administracinė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimÄ Nr. SAVAD-13-ANR_N-11302-2019 palikti nepakeistÄ ir G. K. skundo netenkinti. Nutartis per 20 dienų nuo jos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ingrida Mikužytė