I-756-25-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedNagrinėjamoje individualioje byloje keliamas ginčas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos panaikinimo teisėtumo. Statybos, inter alia jos užbaigimo teisinius pagrindus reglamentuoja Statybos įstatymas, kurio 24 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, 2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1544 redakcijos) 2 dalimi nustatyta, kad užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą; naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minėti reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas). Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas, o 5 dalyje nustatyta, kad neteisėtai išduoto statybos užbaigimo akto galiojimą panaikina teismas; statybos užbaigimo akto, kuriame padarytos tik techninio pobūdžio klaidos, nurodytos Viešojo administravimo įstatyme, galiojimą iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre panaikina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Taigi, pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjas pavedė Aplinkos ministerijai nustatyti deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo detalesnę tvarką, kuri ir buvo nustatyta ginčijamu Reglamentu. Tačiau Reglamente reguliuojami ir teisiniai santykiai dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos, nors Statybos įstatyme sąvoka „deklaracijos apie statybos užbaigimą registracija“ nevartojama.
Legislator headnote
AI generatedI-756-25-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 41 punktas, reglamentuojantis deklaracijos apie statybos užbaigimą registraciją, atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija).
Full text
Apeliacinės instancijos teismo
Administracinė byla Nr. I756-25/2012
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00014-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 17.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 41 punktas, reglamentuojantis deklaracijos apie statybos užbaigimą registraciją, atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija).
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Inspekcija) dėl įsakymo panaikinimo, 2012 m. sausio 23 d. nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti:
ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) VI skyriaus „Deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymas, tvirtinimas ir registravimas“ 41 punktas, reglamentuojantis deklaracijos apie statybos užbaigimą registraciją, plečiamai neaiškina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, 2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1544 redakcijos) 2 dalies;
ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ VI skyriaus „Deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymas, tvirtinimas ir registravimas“ nuostatos, kiek jose nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima spręsti, ar deklaracijos apie statybos užbaigimą registracija suteikia statytojui kokių nors subjektinių teisių, neprieštarauja Statybos įstatymui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo dalį ištirti, ar Reglamento VI skyriaus „Deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymas, tvirtinimas ir registravimas“ nuostatos, kiek jose nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima spręsti, ar deklaracijos apie statybos užbaigimą registracija suteikia statytojui kokių nors subjektinių teisių, neprieštarauja Statybos įstatymui. Likusioje dalyje – dėl Reglamento 41 punkto atitikties Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 daliai – prašymas buvo priimtas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas abejones dėl Reglamento 41 punkto atitikties Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 daliai grindžia iš esmės šiais argumentais:
1. Nagrinėjamoje individualioje byloje keliamas ginčas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos panaikinimo teisėtumo. Statybos, inter alia jos užbaigimo teisinius pagrindus reglamentuoja Statybos įstatymas, kurio 24 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, 2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1544 redakcijos) 2 dalimi nustatyta, kad užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą; naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minėti reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas). Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas, o 5 dalyje nustatyta, kad neteisėtai išduoto statybos užbaigimo akto galiojimą panaikina teismas; statybos užbaigimo akto, kuriame padarytos tik techninio pobūdžio klaidos, nurodytos Viešojo administravimo įstatyme, galiojimą iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre panaikina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Taigi, pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjas pavedė Aplinkos ministerijai nustatyti deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo detalesnę tvarką, kuri ir buvo nustatyta ginčijamu Reglamentu. Tačiau Reglamente reguliuojami ir teisiniai santykiai dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos, nors Statybos įstatyme sąvoka „deklaracijos apie statybos užbaigimą registracija“ nevartojama.
2. Reglamentas, anot jo 1 punkto, detalizuoja statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 24 straipsnyje. Pagal Reglamento 8.3 punktą, deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) (toliau – Statytojas) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo bei tvirtinimo tvarka aptariama Reglamento VI skyriuje. Pagal Reglamento 34 punktą Statytojas, šiame skyriuje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, Padaliniui pateikia Deklaraciją. Deklaracijos forma pateikta Reglamento 5 priede. Deklaraciją bendruoju atveju pasirašo Statytojas (...). Atvejai, kuriais Deklaraciją privaloma pateikti Padaliniui, nurodyti Reglamento 35 punkte. Pagal Reglamente įtvirtintą teisinį reguliavimą, nesudėtingo statinio pastatymo atveju (kaip kad individualioje administracinėje byloje nagrinėjamas atvejis) neprivaloma pateikti deklaracijos apie statybos užbaigimą, išskyrus, jei statytojas pats pageidauja, bet šiuo atveju tokio pageidavimo tikslas yra nurodytas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje – statytojas tokiu atveju Deklaraciją pateikia tik turėdamas tikslą ją patvirtinti. Kitoks Deklaracijos pateikimo Padaliniui tikslas įstatyme nėra nurodytas. Reglamento 36 punktas numato, kokiais atvejais privaloma deklaraciją tvirtinti, o Reglamento 41 punktas nustato Deklaracijos registravimo tvarką – kitais šiame skyriuje nustatytais atvejais, kai Deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ji registruojama IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės jos registruoti IS „Infostatyba“. Todėl pareiškėjui kilo abejonės, ar aplinkos ministras, Reglamente nustatydamas, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą gali būti registruojama, jei statytojas nepageidauja jos tvirtinti, neišplėtė įstatymų leidėjo jam Statybos įstatymo 24 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, 2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1544 redakcijos) 2 dalimi duoto įpareigojimo ribų.
II. Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepimas į Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, kuriuo prašoma Reglamento 41 punktą pripažinti neprieštaraujančiu Statybos įstatymui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina teisinį reguliavimą, pagal kurį užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti tvirtinama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Nesudėtingo statinio statybos (taip pat rekonstrukcijos) bei statinio paprastojo remonto atvejais deklaracija apie statybos užbaigimą yra tvirtinama tik tais atvejais, jei to pageidauja statytojas (užsakovas). Statybos įstatymu deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarką pavesta nustatyti Aplinkos ministerijai. Ginčijamu Reglamentu būtent ši tvarka ir buvo nustatyta.
2. Reglamento VI skyrius reglamentuoja deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarką – jo 37-40 punktai detalizuoja, kokius veiksmus privalo atlikti statytojas (užsakovas), siekdamas, kad jo deklaracija būtų patvirtinta, taip pat nurodyta, kokius veiksmus privalo atlikti deklaraciją tvirtinanti institucija. Taigi deklaracijų tvirtinimo tvarka nustatyta nurodytose nuostatose. Tačiau ginčijamas Reglamento 41 punktas reglamentuoja tuos atvejus, kai statytojas (užsakovas) neturi tikslo tvirtinti registracijos, tačiau siekia ją įregistruoti. Tokiu atveju Statytojas nuotoliniu būdu, pasinaudodamas IS „Infostatyba“ arba tiesiogiai Padaliniui pateikia prašymą užregistruoti deklaraciją.
3. Vadovaujantis aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502 patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatų 3 punktu, vienas iš informacinės sistemos „Infostatyba“ tikslų yra sudaryti galimybę juridiniams ir fiziniams asmenims nuotoliniu būdu teikti prašymus išduoti su statyba susijusius dokumentus, taip pat atlikti su statybos valstybine priežiūra susijusias procedūras. Pagal šių Nuostatų 4 punktą, viena iš informacinės sistemos funkcijų yra duomenų apie statybos procesą kaupimas bei pateikimas. Vadovaujantis Nuostatų 17 punktu, informacinės sistemos duomenų bazėje tvarkomi statybos užbaigimo akto, taip pat deklaracijos apie statybos užbaigimą duomenys, nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“.
4. Deklaracijos apie statybos užbaigimą registravimo, skirtingai nuo jos patvirtinimo, tikslas yra deklaracijos išviešinimas, ją įregistravus informacinėje sistemoje. Įvertinus IS „Infostatyba“ tikslus, matyti, kad Reglamento 41 punkte numatyta asmens teisė savanoriškai teikti informaciją apie statinio statybos užbaigimą yra siejama su tinkamu Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos funkcionavimu. Taigi Statybos įstatyme numatytą deklaracijų tvirtinimo tvarką detalizuoja Reglamento 37-40 punktai, o Reglamento 41 punktas reglamentuoja asmenų teisę registruoti deklaracijas apie statybos užbaigimą, taip užtikrinant IS „Infostatyba“ funkcionavimą bei asmenų teisę teikti bei gauti informaciją apie statybos procesus. Todėl nurodyta nuostata, atsakovo nuomone, plečiamai Statybos įstatymo neaiškina.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Norminėje administracinėje byloje pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas kelia klausimą dėl aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 41 punkto, įtvirtinančio nuostatas dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą registracijos, atitikties Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 daliai (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija). Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, keliamas klausimas dėl 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 redakcijos Reglamento 41 punkto, nustatančio, kad:
„Kitais šiame skyriuje nustatytais atvejais, kai Deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ji registruojama IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją registruoti IS „Infostatyba“. Šiuo atveju Statytojas prie pateiktos Deklaracijos kitų dokumentų neprideda.“
Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nustato:
„Užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją atsakinga už šių teritorijų apsaugą.“
Pareiškėjas nurodo, jog Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti įstatymų leidėjo įgaliojimai Aplinkos ministerijai nustatyti deklaracijos apie statybos užbaigimą (toliau – ir deklaracija) tvirtinimo detalią tvarką, tačiau ginčijamoje nuostatoje aplinkos ministras nustatė, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą gali būti registruojamos, nors sąvoka „deklaracijos apie statybos užbaigimą registracija“ Statybos įstatyme nėra minima, tuo, pasak pareiškėjo, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog būtina sistemiškai įvertinti tiek Statybos įstatyme įtvirtintą statybos užbaigimo, kiek tai aktualu nagrinėjamoje norminėje byloje, teisinį reguliavimą, tiek ginčijamame Reglamente bei kituose aktualiuose nagrinėjamam klausimui teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.
IV. Kaip minėta, pareiškėjas kelia klausimą dėl Reglamento 41 punkto (2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 redakcija) atitikties Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 daliai.
Statybos įstatymo 24 straipsnis įtvirtina nuostatas dėl statybos užbaigimo, inter alia jau minėtas nuostatas, kokiais atvejais surašomos deklaracijos apie statybos užbaigimą ir teikiamos tvirtinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (Statybos įstatymo 24 str. 2 d.), taip pat nustato, jog jau minėti Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl būtinumo surašyti deklaracijas apie statybos užbaigimą ir teikti jas tvirtinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas), taip pat įtvirtintos nuostatos dėl įgaliojimų panaikinti deklaracijas apie statybos užbaigimą (Statybos įstatymo 24 str. 4 ir 6 d.). Tad, kaip matyti iš šio teisinio reguliavimo, priklausomai nuo statybos rūšies, įstatymu yra nustatyta statytojo teisė ir (ar) pareiga surašyti ir pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai deklaraciją apie statybos užbaigimą, ir, atitinkamai, numatyta Inspekcijos pareiga nustatyta tvarka tvirtinti pateiktas deklaracijas (tiek tais atvejais, kai įstatymai numato reikalavimą statytojui pateikti deklaraciją tvirtinimui, tiek ir tais atvejais, kai deklaracija pateikiama tvirtinimui statytojui pageidaujant). Taigi šiuo aspektu pastebėtina, jog, kaip ir nurodė pareiškėjas, Statybos įstatymo 24 straipsnyje nėra minimas deklaracijos apie statybos užbaigimą registracijos institutas.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog iš Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies išplaukia įgaliojimai Aplinkos ministerijai nustatyti, be kita ko, deklaracijų apie statybos užbaigimą turinį bei detalią jų tvirtinimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje tvarką. Būtent šiuos įgaliojimus įgyvendinant ginčijamo aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (2010 m. rugsėjo 28 d.
įsakymo Nr. D1-828 redakcija) VI skyriuje „Deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymas ir tvirtinimas“ įtvirtintos nuostatos dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą pateikimo bei tvirtinimo: šio Reglamento 34 punktas numato bendras nuostatas dėl deklaracijų surašymo (pasirašymo) ir pateikimo, o Reglamento 5 priedas nustato deklaracijos apie statybos užbaigimą formą; 35 punktas nustato atvejus, kada privaloma pateikti deklaraciją Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos padaliniui; 36 punktas nustato atvejus, kada privaloma deklaraciją tvirtinti; 37 punktas numato, kokie dokumentai turi būti pateikti kartu su deklaracija, siekiant ją patvirtinti Inspekcijoje, o Reglamento 38-40 punktai detaliai nustato deklaracijų tvirtinimo Inspekcijos padalinyje tvarką (detalizuoja Inspekcijos padalinio atsakingų asmenų veiksmus tvirtinant deklaraciją).
Taigi Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje minimi įgaliojimai Aplinkos ministrui nustatyti deklaracijų apie statybos užbaigimą turinį bei jų tvirtinimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje tvarką yra realizuoti minėtuose Reglamento 34-40 punktuose bei Reglamento 5 priede. Tačiau kaip matyti iš ginčijamo Reglamento 41 punkto, jis skirtas reguliuoti teisinius santykius dėl deklaracijų registracijos kitais šiame skyriuje (t. y. Reglamento VI skyriuje „Deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymas ir tvirtinimas“) nustatytais atvejais, kai deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ir, kaip matyti iš ginčijamos nuostatos turinio, skirta nustatyti, jog tokiais atvejais deklaracija registruojama informacinėje sistemoje „Infostatyba“ arba Inspekcijos duomenų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją registruoti informacinėje sistemoje „Infostatyba“; taip pat nustatyta, jog šiuo atveju statytojas prie pateiktos deklaracijos kitų dokumentų neturi pridėti.
Tad akivaizdu, jog nurodytas teisinis reguliavimas negali būti kildinamas tiesiogiai ir vien tik iš Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ir pateikimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, bei jų privalomų arba statytojo pageidavimu atliekamų tvirtinimo procedūrų Inspekcijoje. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog, kaip matyti iš ginčijamos Reglamento nuostatos, ji nenustato jokių Statybos įstatymui prieštaraujančių pareigų asmenims, o tik numato galimybę asmenims (statytojams), jiems pageidaujant, realizuoti savo teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas pavestos funkcijos statybos valstybinės priežiūros srityje, pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, nesiekiant jos tvirtinimo, ir, atitinkamai, detaliai reguliuoja tam tikrus procesinius (procedūrinius) teisinius santykius dėl deklaracijų registracijos informacinėje sistemoje „Infostatyba“, atliekamos, kaip išplaukia iš šios nuostatos turinio, atsakingų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (jos padalinio) asmenų.
V. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1468 patvirtinto Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano 5.33 punktu buvo numatyta viena iš elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių – išduoti nuotoliniu ryšiu statybos leidimus fiziniams ir juridiniams asmenims, sukurti ir įdiegti bendrą informacijos apie statybų būklę šalyje sistemą, kurios atsakingi vykdytojai – Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; šios priemonės vienas iš laukiamų rezultatų – „veiks bendra informacijos apie statybų būklę šalyje sistema, leisianti viešojo administravimo subjektams (tarp jų – Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) gauti operatyvią informaciją nuotoliniu ryšiu“. Įgyvendinant minėtą priemonę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502 buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatai (2010 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-886 redakcija), kurie nustato, jog informacinės sistemos „Infostatyba“ vienas iš tikslų yra sudaryti galimybę operatyviai gauti visą būtiną informaciją apie statybos procesą šalyje (3.3 p.), šios informacinės sistemos funkcijos, be kita ko, yra duomenų apie statybos procesą kaupimas ir pateikimas (4.3-4.4 p.), o vieni iš informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų yra deklaracijos apie statybos užbaigimą duomenys, nurodyti STR 1.11.01:2010 (17.5 p.). Atsižvelgdama į minėtas nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog akivaizdu, jog pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas kildintinas būtent iš šių nuostatų ir skirtas užtikrinti asmenų teisės teikti deklaracijų apie statybos užbaigimą duomenis realizavimą, taip pat ir tais atvejais, kai tai pagal teisės aktus nėra privaloma, tačiau asmenys pageidauja, taip užtikrinant ir kiek įmanoma objektyvesnės informacijos apie statybų procesą šalyje kaupimą bei tvarkymą šioje informacinėje sistemoje.
Nagrinėjamu aspektu išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nors iš Reglamento turinio, inter alia jo 1 punkto matyti, jog jis skirtas detalizuoti statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 24 straipsnyje, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų teisinių argumentų, pagrindžiančių jo poziciją, kad Reglamente negali būti įtvirtintos ir glaudžiai susijusios su statybos užbaigimo teisiniu reguliavimu, tačiau kildintinos ne tiesiogiai iš Statybos įstatymo, nuostatos, juolab kad, kaip minėta, ginčijamame Reglamento 41 punkte įtvirtintos iš esmės tam tikros procesinės (vidaus tvarkos) nuostatos (taisyklės), adresuotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (jos padalinio) atsakingiems asmenims ir nustatančios gautų duomenų (deklaracijų apie statybos užbaigimą) registravimo informacinėje sistemoje tvarką. Tokių argumentų neįžvelgia ir išplėstinė teisėjų kolegija.
Atsižvelgdama į nurodytus teisinius argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 41 punktas (2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 redakcija) tiek, kiek jis reglamentuoja deklaracijos apie statybos užbaigimą registraciją, prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 2 daliai (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 41 punktas (2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 redakcija) tiek, kiek jis reglamentuoja deklaracijos apie statybos užbaigimą registraciją, neprieštaravo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 2 daliai (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė