Legislator Case Law & Legislation
6c4979e5-60d0-49cf-a04a-7f4d32c8feb7 AI generated

6c4979e5-60d0-49cf-a04a-7f4d32c8feb7 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 6c4979e5-60d0-49cf-a04a-7f4d32c8feb7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir jo gynėjui advokatui Dariui Pociui,nukentėjusiojo atstovui advokatui S. P.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.             R.

Legislator headnote

AI generated

6c4979e5-60d0-49cf-a04a-7f4d32c8feb7 · Klaipėdos apygardos teismas: kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, teismo posėdžio metu apklaustų gydytojo ir iÅ¡vadÄ teikusio specialisto paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais: specialisto iÅ¡vada, akistatos, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirta bylos medžiaga. Apygardos teismas sutinka su ginčijamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nors V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Eduardas Maškevičius                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-417/2016Teisėja Ingrida Krušienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00323-2015-3                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 4.4.1.; 2.4.6.1. (S)                                                                                                                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.Klaipėda                          Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,nuteistajam V.

A. ir jo gynėjui advokatui Dariui Pociui,nukentėjusiojo atstovui advokatui S. P.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.             R.

G. iÅ¡ V. A. priteista 978,00 eurų turtinei žalai, 2 000 eurų neturtinei žalai ir 500 eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti.             Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (įm. k. 188783981, atsiskaitomoji sÄ sk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iÅ¡ V. A. priteista 965,71 eurų R. G. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :              V.

A. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 15 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, lauko terasoje, tarpusavio konflikto metu nesunkiai sutrikdė R. G. sveikatÄ , t. y. pastatomos rÅ«bų kabyklos metaline dalimi tyčia, ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiajam į galvÄ ir kaklÄ , dėl to nukentėjusysis R. G. pargriuvo, gulinčiam R. G. tyčia, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ koja spyrė į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , kaklo (stuburo kaklinės dalies) raiščių patempimÄ ir kairio antdyglinio bei podyglinio raumenų plyÅ¡imus.

Dėl patirtos stuburo kaklinės dalies raiščių patempimo ir kairio peties lanko raumenų plyÅ¡imo V. A. nukentėjusiajam R. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Apeliaciniu skundu V. A. praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skundas motyvuojamas tuo, kad nėra tiesioginių, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. A. pastatomos rÅ«bų kabyklos metaline dalimi smogė R.

G. į galvÄ ir kaklÄ , taip pat nėra įrodymų, kad jis spardė nukentėjusįjį ar panaudojo fizinį smurtÄ . Be to, nėra patikimų įrodymų, kurie nurodytų, jog R. G. bÅ«tent 2015 m. rugpjūčio 28 d. patyrė Å¡iuos sužalojimus, kadangi į medikus nukentėjusysis kreipėsi praėjus tik mėnesiui po incidento ir negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl delsė. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, jog nukentėjusysis kairės rankos traumÄ patyrė bÅ«tent incidento metu, o nuosprendis grindžiamas spėjimais ir prielaidomis.

Be to, teismas skyrė itin daug dėmesio nukentėjusiojo R. G., jo pažįstamų liudytojų N. L. ir A. N. parodymams ir jais grindžia kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau teismas nepašalino tarp šių liudytojų parodymų esančių prieštaravimų, neatsižvelgė į tai, kad parodymai daug kartų buvo tikslinami bei keičiami. Nukentėjusiojo ir N. L. ir A. N. parodymus paneigia T. R. ir R. T. parodymai, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai įvertino šių liudytojų parodymus kaip siekį padėti kaltinamajam dėl draugystės su juo, tačiau analogiškai nevertino nukentėjusiojo ir jo naudai duodančių parodymus liudytojų draugystės.             Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistasis V.

A. skundÄ palaiko, jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.              Apeliacinis skundas atmestinas.              BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali bÅ«ti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatÄ , ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymÄ padaryti.

Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas taipogi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ . Tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-484/2014).             Nors apeliaciniu skundu ginčijama V. A. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau apygardos teismo vertinimu, iÅ¡ bylos duomenų ir ginčijamo nuosprendžio matyti, kad V.

A. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, teismo posėdžio metu apklaustų gydytojo ir iÅ¡vadÄ teikusio specialisto paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais: specialisto iÅ¡vada, akistatos, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirta bylos medžiaga. Apygardos teismas sutinka su ginčijamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nors V.

A. neigia savo kaltę, teigdamas, jog nesiekė sužaloti nukentėjusiojo, o tik norėjo jį priversti atsipraÅ¡yti savo žmonos už jos užpuolimÄ , tačiau kaltinamojo pasirinktas bÅ«das nebuvo adekvatus kilusiam konfliktui iÅ¡spręsti – V. A. neturėjo jokio teisėto pagrindo prieÅ¡ nukentėjusįjį naudoti fizinį smurtÄ .             Kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius liudytojų parodymus ir pagrįstai nustatė pavartoto fizinio smurto faktÄ .

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b. l. 23), kad susistumdė su prie jo namų atėjusiu ir į terasÄ užlipusiu vyru – V. A., vienas kitÄ stÅ«mė rankomis, kas toliau vyko, jis neatsimena, nes prarado sÄ monę, atsigavęs buvo Å¡oko bÅ«senos, atmintis grįžo tik ligoninėje. Jis darė prielaida, kad jam galėjo bÅ«ti smogta metaline pakabos dalimi arba rankos pirÅ¡tais padaryta kraujosruva. Apylinkės teismo posėdžio metu patikslino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė (t. 2, b. l. 22), kad N. L., jam grįžus iÅ¡ ligoninės, pasakė, jog jį spardė kojomis.

Liudytoja A. N. teismo posėdžio metu parodė (t. 2, b. l. 26, t. 1, b. l. 68), kad iÅ¡ toli nematė, kÄ V. A. darė, nes terasa aukščiau, bet jai iÅ¡ jo judesių atrodė, kad spardo, kaip vėliau suprato, nukentėjusįjį. Užbėgus laiptais pamatė, kad terasoje ant grindų guli nukentėjusysis R., jis kriokė, Å¡alia buvo žmogus, kurio ji paklausė, kÄ jis padarė. Pastarasis pasakė, kad kirto vamzdžiu per galvÄ ir atjungė. Tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoja N. L., kuri teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad A.

A. pasisakė, jog su ta pakaba „atjungė“ R., ir dar sakė, nebijokit, tuoj atsigaus. Liudytoja V. P. – nukentėjusiojo sugyventinė – parodė (t. 2, b. l. 24, t. 1 b. l. 64), kad po įvykio jam buvo sudaužtas sprandas, galbūt su metaliniu strypu, kuris buvo numestas verandoje. Po įvykio jam buvo galvos, abiejų rankų skausmai, jis gėrė vaistus. Parodė, jog kartu gyvena virš 10 m., iki įvykio nesiskundė jokiais negalavimais. Iš pradžių gydėsi tepalais, tačiau skausmams nepraėjus, kreipėsi į gydytojus.

Pavartoto fizinio kontakto faktÄ patvirtina ir liudytojas T. T. (t. 2, b. l. 27, t. 1, b. l. 56), kuris parodė, kad įvykio metu vyko apsistumdymas. R. kažkaip sukosi, griebė už metalinės pakabos, kuri buvo verandoje, V. A. taip pat griebė už pakabos ir nukentėjusįjį stumtelėjo ir tada nukentėjusysis parkrito. V. A. tampė nukentėjusįjį už ausies ir traukė link laiptų. Liudytojas R. T. (t. 2, b. l. 28, t. 1, b. l.

66) taip pat parodė, kad tarp jų įvyko grumtynės. Ikiteisminio tyrimo metu V. A. nepripažino savo kaltės, davė analogiÅ¡kus parodymus (t. 1, b. l. 139–140) ir apylinkės teismo posėdžio metu bei parodė (t. 2, b. l. 21–22), kad nukentėjusysis kažkaip sukosi ir neiÅ¡laikė pusiausvyros. Tačiau patvirtino, kad jis turėjęs fizinį kontaktÄ su nukentėjusiuoju – pripažino, jog buvo jį suėmęs už rankos, nes pastarasis rankoje turėjo balionėlį, ir ausies, bei tokiu bÅ«du bandė jį priversti nueiti atsipraÅ¡yti žmonos.

Be to, patvirtino ir tai, kad jis nukentėjusįjį pastÅ«mė, nes Å¡is prieÅ¡ jį užsimojo sugriebta metaline pakaba, po to nukentėjusysis parkrito ant grindų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas apeliacinio skundo argumentÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis grindžiamas samprotavimais ir teiginiu, jog nėra objektyvių duomenų, įrodančių jo kaltę dėl pavartoto smurto, vertina kaip nepagrįstÄ . Konstatuotina, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti teisme apklaustų liudytojų parodymais.

Duoti parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys byloje esantiems duomenims ir juos patvirtinantys, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde. Taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas skyrė itin daug dėmesio nukentėjusiojo R. G., jo pažįstamų liudytojų N. L. ir A. N. parodymams, Å¡iuos parodymus nepagrįstai privilegijuodamas prieÅ¡ V. A. ir jo draugų parodymus. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį sprendimÄ , prerogatyva. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , leistinumÄ , jų pakankamÄ tarpusavio ryšį, įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ ir pateikė motyvuotas ir argumentuotas iÅ¡vadas, atitinkančias įrodymų turinį. Kolegija nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , įvertinti įrodymus, iÅ¡analizuoti liudytojų parodymus ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nutarimÄ .Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje remdamasis įrodymų visuma pagrįstai nurodė, jog V.

A. nukentėjusiajam R. G. dėl patirtos stuburo kaklinės dalies raiščių patempimo ir kairio peties lanko raumenų plyÅ¡imo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ 2015 m. lapkričio 23 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G2182/15(03) (t. 2, b. l. 74–76) matyti, kad R. G. nustatyti sužalojimai: galvos sumuÅ¡imas, kaklo (stuburo kaklinės dalies) raiščių patempimas ir kairio antdyglinio bei podyglinio raumenų plyÅ¡imas. Sužalojimai padaryti buka jėga, paaiÅ¡kinami dviem poveikiais, atitinka V.

A. ir nukentėjusiojo įvykusio konflikto laikÄ . IÅ¡vadoje konstatuojama, kad R. G. patirtas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir kairio peties lanko raumenų plyÅ¡imas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Specialistas D. V. Å¡ias iÅ¡vadas patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu nurodydamas, kad kairio peties lanko raumenų plyÅ¡imas yra bÅ«dingas netiesioginio kontakto traumai – jis gali bÅ«ti patiriamas griÅ«nant nepatogiai. Teisme apklaustas gydytojas V. J. nurodė, kad nukentėjusiojo kairio antdyglinio bei podyglinio raumenų plyÅ¡imas atsiradęs neseniai, yra trauminio pobÅ«džio.

Trauma galėjo atsirasti griÅ«nant nepatogiai arba gali bÅ«ti padaroma vienu spyriu gulinčiam asmeniui. Å ias iÅ¡vadas vertinant kartu su byloje apklaustų asmenų parodymais ir kitas byloje esančiais įrodymai patvirtintina, kad nukentėjusiajam R. G. specialisto iÅ¡vadoje nustatyti sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent kaltinime nustatytu laiku ir aplinkybėmis. IÅ¡ nukentėjusiojo, liudytojų, taip pat ir paties kaltinamojo parodymų matyti, kad fizinį kontaktÄ su nukentėjusiuoju turėjo tik V. A., todėl apygardos teismui kaip ir apylinkės teismui nekyla abejonių dėl traumos atsiradimo laiko ir priežastinio ryÅ¡io tarp 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 15 val.

įvykusio konflikto ir jo metu atsiradusių sužalojimų. Apeliantas taip pat kelia klausimÄ , kodėl nukentėjusysis ilgÄ laikÄ delsė kreiptis į medikus dėl kairės rankos sumuÅ¡imo, nurodo, kad nukentėjusysis delsimo paaiÅ¡kinti negali, tačiau apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis nustatė, kad nukentėjusysis nurodė, kad Priėmimo skyriuje jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai nuo skausmo, juos po 10 dienų nustojus vartoti pradėjo jauti kairės rankos skausmus.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir nuodugniai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl V.

A. kaltės nukentėjusiajam R. G. padarant nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistojo kaltė grindžiama teisme iÅ¡tirtais bylos duomenimis. Å ie faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, dėl to nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, tuo labiau abejoti padarytomis iÅ¡vadomis.

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir grindžiamas tik samprotavimais bei prielaidomis, nepagrįstas. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas iÅ¡tyrė visus įrodymus, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimÄ , pakankamai detaliai iÅ¡nagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė iÅ¡samius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis ir vertindamas juos nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Palangos miesto apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, todėl jį naikinti ar keisti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistojo V.

A. valstybei priteisti 28,95 euro turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos.

Apeliacinį skundÄ nagrinėjamu atveju padavė nuteistasis, o nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Valstybė turi užtikrinti galimybę nuteistajam gintis. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ V.

A. nepriteistinos. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a: nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ atmesti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ ,                              Nr. NTP-7-9296 priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, antrinę teisinę pagalbÄ tiekiant V. A., atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                    Eduardas MaÅ¡kevičius  Teisėjai                                                                                          Aurelija Sadauskaitė                                                                                                       Linas Pauliukėnas                         Â