6c493f41-e1e9-4cc0-87b4-78fb2edfd6e1 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-414-460/2013Teisėjas Raimondas Dilys                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-07302-2011-7)   Procesinio sprendimo kategorija 24.4;                            (S) 30.9.1.; 30.12.1; 99.5; 114.4.; 114.11;121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-1113-676/2012 pagal ieÅ¡kovo R.

A. ieškinį atsakovams J. D., R. D., Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims individualiai įmonei „Nidos miško namas“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl neteisėtos rekonstrukcijos ir kitų bendraturčio teisių pažeidimo bei ieškovo R. A. (apelianto) ir atsakovų J. D., R. D. (apeliantų) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011-06-06 pateiktu ieškiniu bei 2011-10-20 pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: panaikinti Neringos m. savivaldybės administracijos atsakovei J.

D. 2005-03-25 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 4 atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ ir įpareigoti atsakovę J. D. atstatyti namo (duomenys neskelbtini), pastogės patalpas į padėtį, buvusiÄ iki rekonstrukcijos; panaikinti 2009-06-02 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-376-(14.7)-N; įpareigoti atsakovus J. D. ir R. D. nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ pagalbinį pastatÄ , esantį sklype (duomenys neskelbtini), kuris kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas indeksu 2I1ž ir įvardytas kaip sandėlis; uždrausti atsakovei J.

D. teikti reklamÄ turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu bÅ«du apie apgyvendinimo paslaugų teikimÄ namų valdoje (duomenys neskelbtini), be ieÅ¡kovo sutikimo; uždrausti atsakovei J. D. teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), taip pat gydytojos-refleksoterapeutės paslaugas namų valdoje (duomenys neskelbtini), be ieÅ¡kovo sutikimo; uždrausti atsakovams J. D. ir R. D. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo nuomojamoje dalyje pjaustyti medžius, krÅ«mus ir kitus želdinius be ieÅ¡kovo sutikimo; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad poilsio tikslams 1998-02-13 įsigijo 31/100 dalį vieno aukÅ¡to gyvenamojo namo su mansarda adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas tuo metu buvo 368,03 kv. m ir dalį kiemo įrenginių. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija 1998-05-16 iÅ¡nuomojo jam 0,0820 ha žemės prie Å¡ios namų valdos iÅ¡ bendro 0.1665 ha sklypo ploto. Kita namo valdos dalis priklauso atsakovei J. D. Namo bendraturtė atsakovė J. D. neteisėtai, be ieÅ¡kovo, kaip namo bendraturčio, sutikimo, neatlikus bÅ«tinų architektÅ«rinių bei konstrukcinių tyrimų, tuo nesilaikant detaliojo plano reikalavimų, rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ ir pavertė savo namo dalį svečių namais, dėl to galbÅ«t įtrÅ«ko namo pamatai, pradėjo skilti namo sienos.

Namas tapo dviejų aukÅ¡tų su papildomomis gyvenamosiomis patalpomis namo pastogėje, jo plotas padidėjo iki 456,28 kv. m. Be to, atsakovė J. D. savavaliÅ¡kai pasistatė pagalbinį pastatÄ Å¡iame žemės sklype, kuris kadastro duomenų byloje Nr. 23/1706 žymimas indeksu 2I1ž ir įvardytas kaip sandėlis. Teigia, jog buvo pažeistos imperatyvios Statybos įstatymo ir atitinkamos STR nuostatos. Apie iÅ¡duotÄ atsakovei 2005-03-29 statybos leidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik 2011-05-05, apie pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-376-(14.7)-N. sužinojo tik 2011-10-06.

Pažymi, kad atsakovė turistiniuose bukletuose, internete ir prie namo reklamoje teikia klaidinančiÄ informacijÄ , kad nurodytas namas yra vieÅ¡butis, gydytojos-refleksoterapeutės paslaugas teikia neturėdama licencijos bei tam nepritaikytose patalpose, be to, visas Å¡ias paslaugas teikia be ieÅ¡kovo sutikimo. Poilsiautojai vasaros metu pažeidžia ieÅ¡kovo privatumÄ , triukÅ¡mauja, paveikti reklamos skambina jam, galbÅ«t poilsiautojų jo patalpos ne kartÄ buvo užlietos vandeniu, dėl to ieÅ¡kovas kreipėsi į draudimo kompanijÄ dėl nuostolių atlyginimo.

Atsakovas R. D. neteisėtai, be ieškovo sutikimo, nupjaustė ieškovo sklypo dalyje priklausančias dvi ilgaamžes liepas (t.

1. b. l. 3–9, t. 2, b. l. 128–131). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė S. Å ermukÅ¡nė papildomai paaiÅ¡kino, kad namas yra gyvenamosios paskirties, skirtas ne vieÅ¡bučio ar gydymo paslaugoms teikti, tačiau atsakovė jį tokiu pavertė be ieÅ¡kovo sutikimo teikdama apgyvendinimo, gydymo bei kitas paslaugas. Namo rekonstrukcijÄ atsakovai atliko be ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio, raÅ¡ytinio sutikimo, didelę dalį rekonstrukcijos darbų atliko dar iki statybos leidimo gavimo, be projekto.

Namas yra nekilnojamųjų vertybių teritorijoje, todėl bÅ«tina atlikti iÅ¡samius tyrimus, tai nurodyta ir detaliajame plane, namas buvo įraÅ¡ytas į laikinÄ kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä . Sandėlis pastatytas be ieÅ¡kovo sutikimo, tai yra savavaliÅ¡ka statyba. Atsakovai nesilaikė Statybos įstatymo imperatyvių reikalavimų, nes gaunant statybos leidimÄ užsakovas privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui įstatymo numatytus dokumentus, iÅ¡ jų privalo pateikti ir statinio bendraturčio sutikimÄ , kuris privalo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos.

IeÅ¡kinio senaties terminų ginčyti administracinius aktus ieÅ¡kovas nepraleido, nes senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo administracinio akto įteikimo dienos, apie ginčijamÄ statybos leidimÄ , projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , pripažinimo aktÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik kai kreipėsi į advokato padėjėjÄ , kuris surinko duomenis, todėl ieÅ¡kinio senatis nėra praleista (t. 2, b. l. 128–131).Atsakovai J. D., R. D. atsiliepimu į ieÅ¡kinį bei į patikslintÄ ieÅ¡kinį su reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu prašė administracinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl statybos leidimo panaikinimo bei dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo atmesti.

Teigė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996-04-22 sprendimu tarp Å¡alių nustatyta pastogės bei žemės sklypo naudojimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovė J. D. viena naudojasi visa virÅ¡ namo esančia pastoge be ieÅ¡kovo sutikimo. IeÅ¡kovas žinojo apie planuojamÄ bei atliekamÄ rekonstrukcijÄ , tačiau jokių pretenzijų atsakovams nereiÅ¡kė. Ginčo pastatas nėra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , todėl nereikia atlikti architektÅ«rinių bei konstrukcinių tyrimų bei rekonstrukcijos metu saugoti likusius vertingus ir restauruoti sunykusius elementus.

Ä®pareigojimas paÅ¡alinti rekonstrukcijos padarinius neatitiktų proceso koncentruotumo bei materialinių sÄ Å¾iningumo ir teisingumo reikalavimų, nes rekonstrukcijos metu buvo atliktas patalpų remontas, leidęs pagerinti pastogės patalpų bÅ«klę ir namo techninę bÅ«klę. Bendraturčių sutikimas siekiant nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡nuomoti reikalingas, jei turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ginčo pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, ieÅ¡kovas savo konkliudentiniais veiksmais davė atsakovams sutikimÄ rekonstrukcijai, jai neprieÅ¡taravo, kai kurie darbai atlikti dar iki ieÅ¡kovui tampant bendraturčiu, kai kurie dar prieÅ¡ gaunant statybos leidimÄ , duomenys apie iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir statybos darbų priėmimo aktÄ buvo vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre ir ieÅ¡kovas negali teisintis apie juos nežinojęs. Informacija turistiniuose bukletuose apie apgyvendinimo paslaugų teikimÄ skelbiama be atsakovų žinios ir nepriklauso nuo jų valios (t. 1, b. l. 70–75, t. 2, b. l. 141–144).

Teismo posėdžio metu atsakovė J. D. papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nusipirko savo pastato dalį jau atsakovei atliekant rekonstrukcijÄ ir su nuomojamomis poilsiautojams patalpomis ir teikiamomis kitomis paslaugomis, ieÅ¡kovas žinojo apie atliekamÄ namo rekonstrukcijÄ ir teikiamas kambarių nuomos, gydymo paslaugas bei kitas paslaugas, jam tai tiko. Rekonstrukcija ir paslaugos buvo teikiamos ieÅ¡kovui ir jam naudojantis savo patalpų dalimi, jis joms neprieÅ¡taravo ir sutiko. VieÅ¡bučio patalpose nėra, teikiamos tik patalpų nuomos su pusryčiais paslaugos, ieÅ¡kovo sutikimo tam nereikia.

IeÅ¡kovo nurodomas sandėlis yra pavėsinė, dėl to yra projektas, visi paraÅ¡ai, ji pastatyta iki ieÅ¡kovui įsigyjant savo patalpų dalį. Teismo posėdžio metu atsakovas R. D. papildomai paaiÅ¡kino, kad namo rekonstrukcija prasidėjo iki ieÅ¡kovui nusiperkant savo dalį, ji tęsėsi ir ieÅ¡kovui naudojantis savo patalpų dalimi, kartu su ieÅ¡kovu bendromis lėšomis 2002 m. sutvarkė stogÄ , stoglangius, keitė savo pusėse lietvamzdžius, santykiai buvo geri, ieÅ¡kovas nuolat atvykdavo ir naudojos savo patalpų dalimi, viskÄ matė ir tam pritarė.

Rekonstrukcijos darbai buvo atliekami pastogėje, kuria ieÅ¡kovas pagal nustatytÄ patalpų naudojimosi tvarkÄ nesinaudojo, todėl ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo rekonstrukcijai nereikėjo. IeÅ¡kovo nurodomas sandėlis yra pavėsinė ir tai neypatingas statinys, ji pastatyta 1998 m., iki ieÅ¡kovui įsigyjant savo patalpų dalį, leidimas tokiam statiniui nereikalingas. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė V. Litinskienė papildomai paaiÅ¡kino, kad Statybos įstatyme imperatyvi norma, kad reikia bendraturčio sutikimo, atsirado 2007-05-19 redakcijoje, kai buvo iÅ¡duotas ginčo 2005-03-29 statybos leidimas, galiojo įstatymo 2003-11-05 redakcija, kur nurodyta, jog reikia žemės savininko sutikimo, nors STR 2002 m. dėl statybos leidimo iÅ¡davimo buvo nurodyta, kad bendraturčio sutikimo reikia, tačiau įstatymas yra aukÅ¡tesnės galios ir todėl imperatyvas nebuvo pažeistas.

Be to, nebuvo nurodyta sutikimo forma, todėl nėra pagrindo teigti, kad rašytinio sutikimo nebuvimas yra pažeidimas, atsakovai įrodinėja, kad ieškovo sutikimas buvo duotas konkliudentiniais veiksmais. Ieškovo nurodomas sandėlis yra pavėsinė, kuri priskiriama prie nesudėtingų statinių kategorijos, kurios statymui nereikėjo bendraturčio sutikimo, statybos leidimo, reikėjo tik supaprastinto projekto, šie statiniai neprivalo būti registre, be to, ji yra atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje.

Kiti ieÅ¡kovo reikalavimai susiję su galimais ieÅ¡kovo interesų pažeidimais ateityje atsakovų veiksmais, toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Atsakovei teikti apgyvendinimo, gydytojo praktikos ar kitas paslaugas savo naudojamų patalpų dalyje ieÅ¡kovo sutikimo nereikia, nes yra nustatyta tarp Å¡alių naudojimosi patalpomis tvarka, kuri privaloma bendraturčiams, jie neturi jokių bendrų patalpų. Taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl administracinių aktų panaikinimo, nes 1 mėnesio terminas skaičiuojamas nuo paskelbimo jo vieÅ¡ajame registre 2005 m., ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovė Neringos miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį bei į patikslintÄ ieÅ¡kinį su reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu administracinio pobÅ«džio reikalavimo dalį dėl 2005-03-25 statybos leidimo Nr. 4 atlikti namo rekonstrukcijÄ panaikinimo prašė atmesti.

Be to, Neringos savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo neiÅ¡duoti statybos leidimo atsakovei nurodytų patalpų perplanavimui. Nurodytas namas nėra įtrauktas į Nekilnojamųjų vertybių registrÄ , todėl architektÅ«rinių bei konstrukcinių tyrimų atlikti nereikia, Å¡is namas yra Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos, kurias rekonstravo atsakovai, yra naudojamos šalių, jos nepriklauso ieÅ¡kovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieÅ¡kovo sutikimas rekonstrukcijai nebuvo reikalingas.

Atsakovei buvo iÅ¡duotas pažymėjimas teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas ginčo name, ieÅ¡kovo pateiktuose įrodymuose nėra duomenų, jog paslaugos teikiamos svečių namuose (t. 2, b. l. 3–5, 163–164). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. Ivancius papildomai paaiÅ¡kino, jog tam, kad galėtų ginčyti administracinį aktÄ , turi bÅ«ti dvi sÄ lygos – arba turi prieÅ¡tarauti aukÅ¡tesnės galios teisės aktui, arba yra pažeista įstatymų nustatyta procedÅ«ra, kurios metu tas aktas priimamas.

IeÅ¡kovas tokių pagrindų nenurodė ir jų neįrodinėja. Ginčijant statybos leidimÄ ieÅ¡kovas nenurodo bei neįrodinėja, kaip yra pažeidžiamos jo teisės, to nenustačius nėra pagrindo tenkinti Å¡ios reikalavimo dalies. IeÅ¡kovo, kaip bendraturčio, sutikimas rekonstrukcijos darbų atlikimui buvo duotas ieÅ¡kovo konkliudentiniais veiksmais – vyko procedÅ«ros, statybos komisijos posėdis, buvo sprendimas, kaip matosi, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas apie tai viskÄ Å¾inojo, neprieÅ¡taravo, pats dalyvavo atliekant veiksmus.Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovo ginčijamas statybos leidimas bei pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra administraciniai aktai, kuriuos suinteresuotas asmuo gali skųsti, jei Å¡iuo aktu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ir Å¡is aktas gali bÅ«ti panaikintas tik pripažinus jį neteisėtu iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡taraujančiu aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, pažeidus pagrindines procedÅ«ras, jį priėmus nekompetentingam subjektui, tačiau ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė.

IeÅ¡kovas yra praleidęs įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį ginčyti nurodytus administracinius aktus, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Komisija pripažindama ginčo statinį naudoti tinkamu, neprivalėjo tikrinti statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, ar pastatytas (rekonstruotas) statinys atitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas yra tik įvertinti statinio atitikimÄ statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams (t. 2, b .l. 154–157, t. 3, b. l. 32–34).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas T. BÅ«dvytis papildomai paaiÅ¡kino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neturi jokių duomenų, kad atsakovų J. D. ir R. D. atlikti ginčo namo rekonstrukcijos darbai buvo savavaliÅ¡ka statyba, ieÅ¡kovas nėra kreipęsis į InspekcijÄ dėl tokio tyrimo atlikimo. IeÅ¡kovo teiginiai grindžiami tik prielaidomis, nėra jokio pagrindo naikinti nurodytÄ leidimÄ ir aktus, ginčijami aktai buvo priimti laikantis nustatytos procedÅ«ros ir tvarkos.

IeÅ¡kovas turėjo galimybę matyti, kad buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai, tai, kad jis kreipėsi po rekonstrukcijos darbų atlikimo praėjus nemažai laiko, rodo, kad jis tam neprieÅ¡taravo ir savo konkliudentiniais veiksmais pritarė tokių statybos darbų atlikimui. Rekonstrukcijos darbai buvo pradėti neturint tam statybos leidimo, tačiau, kaip matosi iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei įrodymų byloje, vėliau atsakovai Å¡iÄ statybÄ Ä¯teisino. IeÅ¡kinio senatis turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2005-04-18, t. y. nuo kada statybos leidimas įregistruotas vieÅ¡ajame registre, nuo tada laikoma, jog asmuo sužinojo apie šį leidimÄ .Trečiasis asmuo individuali įmonė „Nidos miÅ¡ko namas“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Trečiasis asmuo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu sutiko, prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad pritarimas nurodytai namo rekonstrukcijai nebuvo gautas, o tai prieÅ¡tarauja Statybos įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimams (t. 2, b. l. 87).Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kinį bei į patikslintÄ ieÅ¡kinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo pastatas nėra kultÅ«ros paveldo objektas, pastatui nėra suteikta teisinė apsauga, jis nėra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ , pastatas patenka į valstybės saugomos kultÅ«ros vertybės Nidos gyvenvietės teritorijÄ .

Departamentas pritarė 2005-03-29 statybos leidimo Nr. 4 statybos darbams atlikti pastate iÅ¡davimui, departamento atstovė pasirašė 2009-06-02 ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , kuriuo konstatuota, kad pagal 2005-03-29 statybos leidimÄ Nr. 4 atlikti darbai atitiko suderintÄ projektÄ ir teisės aktų reikalavimus, kiti komisijos nariai taip pat savo paraÅ¡ais patvirtino atliktų statybos darbų teisėtumÄ . Ä®statymas numato, kokios procedÅ«ros turi bÅ«ti atliekamos nustatant savavalę statybÄ , nesant už statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atsakingos institucijos suraÅ¡yto savavalės statybos akto, nėra juridinio pagrindo teigti, kad pagalbinis pastatas yra pastatytas savavaliÅ¡kai (t. 2, b. l. 89–90, 160–161).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas V. JuÅ¡ka papildomai paaiÅ¡kino, kad nurodytais atsakovų statybos rekonstrukcijos darbais nebuvo pažeistas kultÅ«ros objektas ar kitaip neigiamai paveiktas objektas ar kultÅ«ros paveldo teritorija. Objektas (duomenys neskelbtini), nėra įraÅ¡ytas į KultÅ«ros vertybių registrÄ , jis niekada nebuvo KultÅ«ros vertybių registre, jam nėra taikoma valstybės apsauga. Visi atlikti rekonstrukcijos darbai suderinti su KVAD, nes ginčo pastatas yra KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir patenka į Nidos gyvenvietės teritorijÄ â€“ tai valstybės saugoma nekilnojama kultÅ«ros vertybė, saugoma tik teritorija.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; nusprendė atsakovei J.

D. uždrausti teikti reklamÄ turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu bÅ«du apie apgyvendinimo paslaugų teikimÄ gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), be kito Å¡io gyvenamojo namo bendraturčio ieÅ¡kovo R. A. sutikimo; atsakovei J. D. uždrausti teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos–refleksoterapeutės paslaugas gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), be kito Å¡io gyvenamojo namo bendraturčio ieÅ¡kovo R. A. sutikimo; kitos ieÅ¡kinio dalies netenkinti; priteisti ieÅ¡kovui R.

A. iÅ¡ atsakovės J. D. 3 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisti atsakovui R. D. iÅ¡ ieÅ¡kovo R. A. 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, jog ieÅ¡kovas dėl Statybos leidimo ir dėl akto panaikinimo kreipėsi į teismÄ praleidęs jų apskundimo terminÄ ir atnaujinti jo neprašė, terminas praleistas žymiai, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis, todėl vadovaujantis LAT formuojama praktika analogiÅ¡kose bylose bei atsakovams praÅ¡ant nusprendė taikyti ieÅ¡kinio senatį, atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, reikalavimus dėl Å¡ios dalies atmetė.

Pažymėjo, jog netenkinus reikalavimų dėl Statybos leidimo bei akto nuginčijimo negali bÅ«ti tenkinamas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atstatyti ginčo namo pastogės patalpas į padėtį, buvusiÄ iki rekonstrukcijos. Teigė, jog statinio 2I1ž „pavėsinė“ statybai ieÅ¡kovo nurodytomis sÄ lygomis turėjo bÅ«ti taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarka“ reikalavimai, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų bei įrodymų, kad Å¡ios tvarkos reikalavimai bÅ«tų pažeisti, teismas tokių pažeidimų nenustatė, todėl konstatavo, jog tenkinti šį ieÅ¡kovo reikalavimo nėra pagrindo.

Konstatavo ir tai, kad byloje Å¡alys nepateikė duomenų bei įrodymų, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas bei naudojamas bendru Å¡io namo bendraturčių susitarimu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl uždraudimo atsakovei J. D. teikti reklamÄ turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu bÅ«du apie apgyvendinimo paslaugų teikimÄ namų valdoje laikė pagrįstu, todėl reikalavimÄ tenkino – atsakovei J. D. uždraudė teikti reklamÄ turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu bÅ«du apie apgyvendinimo paslaugų teikimÄ gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), bei teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos–refleksoterapeutės paslaugas gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), be kito Å¡io gyvenamojo namo bendraturčio ieÅ¡kovo R.

A. sutikimo. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas panaikinti Neringos m. savivaldybės administracijos atsakovei J. D. 2005-03-25 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 4 atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ ir Å¡io namo 2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-376-(14.7)-N bei įpareigoti atsakovę atstatyti namo pastogės patalpas į padėtį, buvusiÄ iki rekonstrukcijos.

KitÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ ; tenkinus apelianto apeliacinį skundÄ , praÅ¡o atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos instancijos teisme padidinant jam priteistos sumos dydį; praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog skundžiamas aktas ABTÄ® 33 str. l d. prasme laikomas paskelbtu arba įteiktu, kai asmeniui tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ , priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ir pareigas.

Teigia, jog asmeniui turi pakakti duomenų skundo reikalavimams pareikÅ¡ti. Vien tik sužinojimas apie galbÅ«t pažeistas teises, tačiau negavus skundžiamų administracinių aktų paprastai nelaikoma pakankamu pagrindu pareiÅ¡kėjui paduoti skundÄ teismui. Pirmosios instancijos teismas į nurodytÄ LVAT praktikÄ neatsižvelgė ir byloje jos netaikė, taip pat netyrė, kada jam tapo žinomas ginčijamų administracinių aktų bei su jais susijusių kitų dokumentų turinys. Apeliantui akivaizdu, kad minėti namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti savavaliÅ¡kai neturint iÅ¡duoto statybos leidimo.

Å iuos namo iÅ¡orėje atliktus darbus apeliantas pastebėjo ir, kaip buvo nurodęs ieÅ¡kinyje, dėl savavaliÅ¡kų statybos darbų jis keletÄ kartų kreipėsi į tuometį Neringos savivaldybės vyriausiÄ jį architektÄ Valančių, kuris jį patikino, kad tokie savavaliÅ¡ki darbai tikrai nebus įteisinti. Apeliantas negalėjo protingai numatyti, kad atsakovei J. D. bus suderintas projektas, įteisinantis jau atliktus statybos darbus, ir iÅ¡duotas statybos leidimas be jo sutikimo. Mano, kad netgi mažiau reikÅ¡mingiems statybos darbams atsakovai praÅ¡ydavo jo sutikimo (t. 1, b. 1. 131, 133; .t. 2, b. 1. 145).

Kreiptis į teismÄ dėl savavaliÅ¡kų statybos padarinių galioja bendras 10 m. ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl jis nemanė, kad bus praleidęs terminus kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo. Teismas konstatavo, kad žyma vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre apie 2005-03-29 statybos leidimÄ Nr. 4 galiojo nuo 2005-04-18 iki    2009-06-04. Tačiau nurodytu laikotarpiu apeliantas neturėjo jokio preteksto kreiptis į registro įmonę– jam nereikėjo gauti jokios pažymos, taip pat nereikėjo registruoti kokių nors juridinių faktų dėl gyvenamojo namo Neringoje.

Jis ketino rekonstruoti savo namo dalį (pristatyti verandÄ ) bei statyti Å«kinį pastatÄ sklype 2003 metais. Apie tai pateikė įrodymus į bylÄ (t. I, b. l. 132, t. 2, b. 1. 114–119). Tačiau Å¡ių planų atsisakė. Mano, kad atsakovai jokių kitų įrodymų dėl to, kad jam tapo žinoma apie statybos leidimÄ dar 2005 metais, teismui nepateikė, o teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu grindžiamos tik prielaidomis. Be to, teismas nevertino Å¡iuo aspektu atsakovų veiksmų, bÅ«tent, atsakovai turėjo pasiraÅ¡ytinai supažindinti jį su rekonstrukcijos projektu ir gauti jo raÅ¡ytinį sutikimÄ dėl rekonstrukcijos.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad apie iÅ¡duotÄ atsakovei 2005-03-29 statybos leidimÄ jis sužinojo tik 2011-05-05, kai advokato padėjėjas E. P. iÅ¡reikalavo dokumentus iÅ¡ Neringos m. savivaldybės ir jis atvyko j KlaipėdÄ susipažinti su gautais dokumentais bei sudaryti teisinės pagalbos sutarties su advokate S. Å ermukÅ¡ne. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio senaties klausimÄ neįvertino ir tokios reikÅ¡mingos aplinkybės, kuriÄ pripažino abi Å¡alys, kad jis su atsakovais bendrauja labai mažai, ginčo name paprastai bÅ«na tik vasaros metu, kai statybos darbai nevykdavo (teismo posėdyje R.

D. pripažino, kad namo vidaus rekonstrukcijos darbus vykdė ne sezono metu). Teigia, kad su atsakovais turi atskirus įėjimus, jų sklypo dalys atribotos želdiniais. Tai įrodinėdami atsakovai netgi pateikė antstolio J. Petriko         2011-06-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (t. 2, b. 1. 107). Nuo 2009 metų jis nuolat gyvena Vokietijoje, kur yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir į LietuvÄ parvyksta tik retkarčiais (t. 2, b. 1. 120–121). Dėl minėtų aplinkybių ieÅ¡kovas negalėjo matyti ir žinoti, kokie namo rekonstrukcijos vidaus darbai vyko atsakovų D. dalyje.

Visos statybos aplinkybės jam tapo žinomos tik tuomet, kai jo atstovai iÅ¡reikalavo dokumentus iÅ¡ atitinkamų institucijų. Teismo sprendime nurodyta, kad apie    2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ jis turėjo sužinoti 2010 m. rugsėjo mėn., kai gavo VÄ® Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame yra įraÅ¡as apie šį aktÄ , įraÅ¡as galioja nuo 2009-06-04. Tačiau iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o negalima spręsti apie akto turinį, dėl kokių statybos darbų jis yra suraÅ¡ytas.

Kaip jau minėjo ieÅ¡kovas anksčiau, nuo 2009 m. jis nuolat gyvena Vokietijoje ir vykdo verslÄ , todėl tuo metu neturėjo laiko ir galimybių iÅ¡reikalauti akto ir kitų dokumentų. Parvykęs į LietuvÄ 201l m. balandžio mėn. jis sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokato padėjėju E. P. dėl visų namo rekonstrukcijos dokumentų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atitinkamų institucijų (t. 1, b. 1. 11). Minėto 2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto Neringos savivaldybė administracija, į kuriÄ kreipėsi E. P., tarp kitų statybos dokumentų (projektavimo sÄ lygų sÄ vado, projekto, statybos leidimo ir kt.) nepateikė.

Byloje taip pat yra advokato padėjėjo E. P. 2011-05-27 praÅ¡ymas VTPISI-jos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui pateikti statinio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , jeigu toks aktas yra suraÅ¡ytas (t. 2, b. 1. 113). Aktas atstovams nebuvo pateiktas. BÅ«tent dėl to pradiniame ieÅ¡kinyje nėra reikalavimo panaikinti šį aktÄ , jis suformuluotas tik patikslintame 2011-10-27 ieÅ¡kinyje, kai 2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto turinys tapo žinomas iÅ¡ atsakovų pateiktų procesinių dokumentų.Atsakovai J.

D. ir R. D. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡vadas. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai mano, kad turėjo bÅ«ti taikomas 1 mėnesio apskundimo terminas nuo individualaus akto įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Apeliantas bando įrodyti, kad jis apie statybos leidimÄ sužinojo tik 2011-05-05, kai advokato padėjėjas E. P. iÅ¡reikalavo dokumentus iÅ¡ Neringos miesto savivaldybės, o iki to jis manęs, kad vyksta savavaliÅ¡ka statyba.

Tuo patikėti pagrindo nėra. Siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybÄ , ieÅ¡kovas savo teisėmis turėjo naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , daugelį metų niekaip nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba visiÅ¡kai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. IeÅ¡kovas pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės ginčija apeliantų teisę atlikti savo namo dalies rekonstrukcijÄ ir iÅ¡reiÅ¡kia pozicijÄ , kad sutikimo tam nedavė ir neduos.

Tokiu atveju jis turėtų įrodinėti, kokios jo teisės buvo pažeistos atlikta namo rekonstrukcija, tačiau tokių įrodymų jis nepateikė.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o apeliacinio skundo dalį dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo, kuria buvo atmestas R. A. reikalavimas panaikinti Neringos miesto savivaldybės administracijos J. D. 2005-03-25 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 4 atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ ir Å¡io namo  2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-376-(14.7)-N bei įpareigoti atsakovę atstatyti namo pastogės patalpas į padėtį, buvusiÄ iki rekonstrukcijos, palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog apelianto tvirtinimas, kad apie statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ jis sužinojo tik gavęs atsakovų procesinius dokumentus Å¡ioje byloje, yra nepagrįstas, kadangi jis elgdamasis kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėjo galimybę apie minimÄ aktÄ sužinoti žymiai anksčiau – jei ne 2009-06-04 – nuo Å¡io akto iÅ¡vieÅ¡inimo Nekilnojamojo turto registre, tai nuo 2010 m. rugsėjo mėn., kai jam buvo įteiktas VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2010-09-10 raÅ¡tas Nr. (3.7.2) S-1865958 su Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, kuriame buvo pažymėtas ir ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Atsakovai J. D. ir R. D. teismui pateikė apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, panaikinti, minėto reikalavimo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog nesant ieÅ¡kovo nuosavybės pažeidimo faktų ir jokių įrodymų dėl kitokių jo interesų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl veiklos uždraudimo vien tik dėl formalaus sutikimo.

Teismas uždraudė verstis ir svečių namų paslaugomis, nors tokių paslaugų apeliantai neteikia. Teigia, kad nors namas formaliai įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, o ieÅ¡kovas ir apeliantai laikomi bendraturčiais, faktiÅ¡kai galima įregistruoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Mano, kad jokiame įstatyme nėra numatyta pareigos bendraturčiui informuoti kitÄ bendraturtį ir gauti jo sutikimÄ norint savo naudojamoje namo dalyje užsiimti apgyvendinimo ar gydymo paslaugų teikimu.

IeÅ¡kovas (apeliantas) teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog ieÅ¡kovas prašė ne iÅ¡ viso uždrausti atsakovei J. D. teikti minėtas paslaugas gyvenamajame name, bet uždrausti jas teikti be jo sutikimo. Teigia, jog namo bendraturtė, kuri gyvenamosios paskirties statinyje vykdo komercinę veiklÄ , Å¡ios veiklos teikimo sÄ lygas ir bÅ«dÄ turėtų suderinti su juo. Atsakovai niekad su juo nesitarė tiek dėl namo rekonstrukcijos darbų, tiek dėl vykdomos komercinės veiklos, iÅ¡ esmės atsakovai piktnaudžiavo savo kaip bendraturčių teisėmis, t. y. be apelianto sutikimo rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ praktiÅ¡kai paversdami jį vieÅ¡bučiu, teikė įvairiuose bukletuose, internete ir kita forma reklamÄ apie svečių namų „MiÅ¡ko namas“ paslaugas bei gydymo paslaugas bendroje valdoje, visiÅ¡kai nugenėjo apelianto sklypo dalyje augusias ilgaamžes liepas, už tai buvo nubausti administracine nuobauda.

IeÅ¡kovui akivaizdu, kad bÅ«tent atsakovai pažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, o savo teises įgyvendino kito bendraturčio teisių sÄ skaita. Be to, atsakovai savo gyvenamojo namo dalį naudoja ne pagal paskirtį, įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre (gyvenamoji paskirtis), bet Å«kinei komercinei veiklai, kuriai keliami atitinkami higienos, gaisrinės saugos, aplinkosaugos ir kiti specialÅ«s reikalavimai, vykdyti. Pabrėžia, jog Statybos įstatymo 2 str. 77 d. apibrėžta, kad statinio paskirtis – tai statinio vieÅ¡ajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, Å«kinei komercinei ar kitai veiklai).

VieÅ¡butis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas priskiriamas vieÅ¡ojo naudojimo pastatams. IÅ¡ esmės atsakovų teikiamos paslaugos atitinka STR 8.1.3 p. nurodytÄ svečių namų paskirtį – vieÅ¡bučio tipo pastatas, skirtas teikti apgyvendinimo paslaugas ir patarnavimus, reikalingus turistams priimti. Svečių namai turi turėti ne mažiau kaip 5 kambarius (numerius). Atsakovų valdomÄ dalį galima bÅ«tų priskirti ir poilsio paskirties pastatų pogrupiui. Vertinant atsakovų valdomas patalpas ne pagal formalųjį požymį, nurodytÄ Nekilnojamojo turto registre, o pagal faktinį naudojimÄ , patvirtintÄ byloje pakankamais įrodymais, apeliantui akivaizdu, kad patalpos naudojamos ne pagal jų gyvenamÄ jÄ paskirtį, kaip apibrėžta teisės aktuose, o kaip negyvenamos patalpos, skirtos Å«kinei–komercinei veiklai (apgyvendinimo ir gydymo paslaugoms teikti).

Esant tokioms faktinėms ir nenuginčytoms bylos aplinkybėms, apeliantai nepagrįstai remiasi LAT 2011-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011. Šioje byloje namo bendraturtis ginčijo atsakovo dalies gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Tačiau minėtoje byloje nebuvo duomenų, kad išnuomotos patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį. Nurodo, jog visiškai suprantamas ir logiškas yra anksčiau minėtas Statybos įstatymo imperatyvus draudimas naudoti statinį ne pagal jo paskirtį, t. y. riboti savininko nuosavybės teisių turinį siekiant, kad statinys išsaugotų savo esmines naudingas savybes, atitiktų higienos, aplinkosaugos, gaisrinės saugos ir kitus reikalavimus, keliamus atitinkamoms statinių grupėms bei pogrupiams.

Tokiu bÅ«du siekiama užtikrinti vieÅ¡ojo intereso virÅ¡enybę prieÅ¡ privatų interesÄ . Mano, kad nereikalauja papildomo įrodinėjimo tokia aplinkybė, kad dėl gan didelio poilsiautojų srauto jam priklausančioje namų valdoje ji greičiau nusidėvi, kartu ir bendro naudojimo konstrukcijos ir inžineriniai tinklai. Pateikė įrodymus, kad jam priklausančios patalpos keletÄ kartų buvo užlietos vandeniu, dėl to jam teko remontuoti sugadintas patalpas ir kreiptis į UADB „ERGO Lietuva“ dėl padarytų nuostolių atlyginimo (t.

I, b. 1.44–51); kad dėl įrengto papildomo 3 aukÅ¡to ir padidėjusių apkrovų įskilo namo pamatai (t. 2, b. l. 195). Be to, UADB „ERGO Lietuva“ padidino jam draudimo įmokas už apdraustÄ turtÄ , nes įvertinusi visas aplinkybes pripažino, kad draudžiamos patalpos yra vieÅ¡bučio paskirties pastate. Netgi nesibaigus teisminiams ginčams jo naudojamos patalpos vėl neseniai buvo užpiltos vandeniu. Apeliantas ypač pabrėžia, kad dalis atsakovų patalpų, skirtų poilsiautojų apgyvendinimui, įrengtos namo pastogėje padidinat bendrÄ namo plotÄ be jo sutikimo.

Iš viso pastogėje įrengta 59,88 kv. m bendro ploto patalpų, t. y. 6 kambariai ir 3 tualetų su dušais patalpos (t. 1, b. l. 23–36; t. 2, b. l. 189–190). Šios patalpos naudojamos ūkinei–komercinei veiklai (apgyvendinimo paslaugoms teikti). Apeliantai teigia, kad neva reklama turistiniuose bukletuose apie svečių namų paslaugas buvo įdėta be jų žinios. Toks motyvas atrodo neįtikėtinas ir prieštaraujantis protingumo kriterijui. Reklamose nurodyti konkretūs duomenys apie kambarių skaičių, teikiamas paslaugas bei jų kainas.

Å iuos duomenis galėjo pateikti tik patys namų valdos savininkai. Apeliantai teigia, kad naudojimosi tvarka namo patalpomis yra nustatyta. Å ios aplinkybės apeliantas neginčija. Byloje nėra praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarkÄ konkrečiomis patalpomis, bet įrodinėjama, kad savo patalpomis bei bendromis namo konstrukcijomis ir inžineriniais tinklais atsakovai naudojasi ne pagal paskirtį, namÄ rekonstravo ir bendrÄ patalpų plotÄ padidino be jo sutikimo. Teigia, jog apeliantai savo skunde raÅ¡o, kad namas formaliai įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, tačiau faktiÅ¡kai galima įregistruoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, t. y. atsidalyti iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, bet jis nesutinka to padaryti.

Apeliantas pažymėjo, kad namo padalijimo į du turtinius vienetus procedÅ«ra nėra atlikta ir byla vyksta pagal esamÄ namo teisinį statusÄ , atsakovai niekada į jį nesikreipė dėl namo padalijimo į atskirus nekilnojamojo turto objektus, ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė, todėl neapgrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad jis neva nesutinka tokios procedÅ«ros atlikti.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų apeliacinį skundÄ .

Nurodo, jog skundžiamoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalyje yra iÅ¡spręsti klausimai, kurie nėra susiję su Inspekcijos kompetencija nei teritorijų planavimo nei statybos valstybinės priežiÅ«ros srityje, todėl dėl pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo ir jo tenkinimo paliko spręsti apeliacinio teismo nuožiÅ«ra.IeÅ¡kovo R. A. apeliacinis skundas netenkintinas.Atsakovų J. D. ir R. D. apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog valstybės įmonės Registrų centro 2010-09-09, 2011-06-22, 2012-03-07 iÅ¡raÅ¡o duomenimis, pastatas – gyvenamasis namas, kurio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), 456,28 kv. m bendro ploto, nuosavybės teise priklauso: 69/100 dalys atsakovei J. D. 1992-12-16 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 383 pagrindu, 31/100 dalys ieÅ¡kovui R. A. 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2MV-581 pagrindu; kiti statiniai (inžineriniai) – kieno statiniai (Å¡ulinys, kiemo aikÅ¡telė) nuosavybės teise priklauso: 69/100 dalys atsakovei J.

D. 1992-12-16 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 383 pagrindu, 31/100 ieškovui R. A. 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2MV-581 pagrindu; žemės sklypas, esantis nurodytu adresu, 0,1665 ha ploto, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, išnuomota: ieškovui R. A. 1998-05-16 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 139 – 0,082 ha, atsakovei J. D. 1996-12-20 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 12 – 0,0845 ha (t. 1, b. l. 13–20, 86–91, 111–112, 114–115, t. 3., b. l. 35–40).

Iš 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. 2MV-581) matosi, kad ieškovas R. A. nupirko (duomenys neskelbtini), vieno aukšto medinio gyvenamojo namo su mansarda, rūsiu, veranda ir pusrūsiu, turinčiu 368,03 kv. m bendro ploto, plane žymimo 1A1 m 31/100 dalį ir kiemo įrenginius, priklausančius šiai namo daliai, nurodant, kad pirkėjas R. A. naudosi 31/100 dalimi gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalimi pagal sutartį Nr. 11, plane pažymėta raide „B“ (736 kv. m) (t. 1, b. l. 13, 16).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2622, tvirtinant tuometinių ginčo turto bendraturčių J. D. ir M. S. taikų susitarimÄ , nustatyta naudojimosi 1 665 kv. m ploto žemės sklypu tvarka, taip pat nustatyta, kad J. D. naudojasi po namu esančio bendro naudojimosi rÅ«sio patalpa R-2, 11,73 kv. m, patekdama į šį rÅ«sį iÅ¡ jai priklausančios namų valdos dalies J. D. viena naudojasi visa virÅ¡ gyvenamojo namo esančia pastoge, o M. S. naudojasi po namu esančia bendro naudojimosi rÅ«sio patalpa R-1, 12,48 kv. m (t. 1, b. l. 118–119), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Å¡i nutartis įsiteisėjo 1996-05-13.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog atsakovei J. D. 2002-03-29 iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas gyvenamojo buto perplanavimui įrengiant gyvenamÄ sias patalpas pastogėje (duomenys neskelbtini), pateiktas projektas (t. 2, b. l. 6–55). Neringos savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2005-03-24 posėdyje nutarta iÅ¡duoti statybos leidimÄ buto rekonstrukcijai, perplanuojant ir įrengiant gyvenamÄ sias patalpas pastogėje (t. 1, b. l. 126–128). Neringos savivaldybės administracijos iÅ¡duotu 2005-03-29 Statybos leidimu Nr. 4 leista statytojai J.

D. atlikti Å«kio bÅ«du rekonstrukcijÄ (buto perplanavimas, įrengiant patalpas pastogėje), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 129). Nurodytas 2005-03-29 Statybos leidimas Nr. 4 įregistruotas vieÅ¡ajame registre – valstybės įmonėje Registrų centre 2005-04-18, ir Å¡i kadastro žyma vieÅ¡ajame registre galiojo nuo 2005-04-18 iki 2009-06-04 (t. 3, b. l. 35–40). Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos TPS VPD Statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2009-02-23 pažyma Nr. NS-117-(14.4)-N „Apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto“ nurodyta, kad statytojos J.

D. nebaigta rekonstruoti palėpė, adresu (duomenys neskelbtini), yra rekonstruojama be esminių nukrypimų nuo parengto projekto (t. 1, b. l. 123). Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-376-(14.7)-N, apžiÅ«rėjus rekonstruotÄ gyvenamÄ jį namÄ , kuris pastatytas nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje, pripažinta, kad gyvenamasis namas tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (t. 1, b. l. 121–122). Nurodytas 2009-06-02 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. STN-376-(14.7)-N įregistruotas vieÅ¡ajame registre nuo 2009-06-04 (t. 3, b. l. 35–40).

Taip pat byloje pateikti KultÅ«ros paveldo departamento duomenys bei duomenys apie detaliuosius sprendimus (t. 3, b. l. 135–200, t.4, b. l. 3–41, 43–135). Dėl apelianto R. A. apeliacinio skundo reikalavimų Apeliantas skunde pateikia argumentus ir mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti atsakovei J. D. 2005-03-25 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 4 atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ ir 2009-06-02 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-376-(14.7)-N, nėra praleistas.

Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija sutikti negali. Kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis Generalinis prokuroras v.

V. S., L. P. byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M. byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. UAB „Enifa“ byloje 3K-3-134/2008). Taigi ginčijamam 2005-03-25 statybos leidimui Nr. 4 ir 2009-06-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui Nr. STN-376-(14.7)-N apskųsti teismine tvarka taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminas.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne tam asmeniui, kuris paduoda skundÄ , termino eiga sprendimui apskųsti turi bÅ«ti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundÄ paduodantis asmuo sužinojo apie sprendimÄ arba turėjo sužinoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A -2504/2011;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011).Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , daiktines teises ir Å¡ių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Å¡iame registre, ir su Å¡iais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieÅ¡i.

Aktualu pažymėti, jog ieškovo R. A. ieškinių pateikimo teismui metu, t. y. 2011-06-06 ir 2011-10-20, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija ieškinių pateikimo metu) buvo numatyta, jog kai kyla asmenų ginčas dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi Nekilnojamojo turto registro duomenų. Šiuo atveju 2005-03-29 statybos leidimas Nr. 4 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2005-04-18 ir ši kadastro žyma viešame registre galiojo nuo 2005-04-18 iki 2009-06-04.

Nurodytas 2009-06-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-376-(14.7)-N įregistruotas viešame registre nuo 2009-06-04. Ieškovas R. A. ieškinį pareiškė siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises, kurios kildinamos iš bendrosios nuosavybės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad rekonstruotas gyvenamasis namas bendrosios nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei J. D.. Todėl ir Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl šio statinio yra bendri tiek R. A., tiek ir atsakovei J.

D. (registro Nr. 23/13). Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovas turėjo sužinoti apie ginčo aktus jų iÅ¡vieÅ¡inimo Nekilnojamojo turto registre dienÄ ir nuo Å¡ios dienos turėjo bÅ«ti skaičiuojamas terminas ginčyti Å¡iuos administracinius aktus.Teisėjų kolegija mano, kad visiÅ¡kai nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad sužinojimo apie ginčo administracinius aktus momentas negali bÅ«ti tapatinamas su jų iÅ¡vieÅ¡inimo data. Pagal teismų praktikoje suformuluotÄ nuostatÄ sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimÄ (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymÄ lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai.

IÅ¡ teismų praktikos nuostatų iÅ¡plaukia, kad, sprendžiant klausimÄ , kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį ir momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista. IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju pats pripažįsta, kad ginčo užuomazgos dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos su atsakovais J. D. ir R.

D. prasidėjo dar iki Å¡ioje byloje ginčijamo statybos leidimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo. Apelianto teigimu, gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai iÅ¡ pradžių buvo atliekami savavaliÅ¡kai, t. y. neturint statybos leidimo, dėl to jis ne kartÄ kreipėsi į Neringos savivaldybės vyriausiÄ jį architektÄ . Tokie ieÅ¡kovo teiginiai galbÅ«t patvirtina tai, kad statybos darbai, kuriuos teisę atlikti suteikė 2005-03-29 statybos leidimas Nr. 4, realiai buvo atlikti dar iki Å¡io leidimo iÅ¡davimo ir ieÅ¡kovas jau tada turėjo suvokti galimÄ savo teisių pažeidimÄ .

Dar iki statybos leidimo iÅ¡davimo ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti statybų teisėtumo klausimus, ir tokia iniciatyva kilo iÅ¡ ieÅ¡kovo įsivaizduojamo jo turto ir gyvenimo sÄ lygų pabloginimo (ieÅ¡kinyje nurodoma, kad įrengus papildomÄ aukÅ¡tÄ Ä¯trÅ«ko pamatai, be atsakovo sutikimo buvo įrengti stoglangiai, pažeidžiantys ieÅ¡kovo privatumÄ , ir t. t), Å¡iuos ketinimus realizuojant kreipiantis į vietos savivaldos institucijÄ dėl informacijos, neabejotina, kad statybos leidimo iÅ¡davimo ir jo iÅ¡vieÅ¡inimo metu objektyviai egzistavo pagrindas domėtis ir bendro nekilnojamojo turto teisinės registracijos duomenimis, skelbiamais vieÅ¡ame registre (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).Å iuo atveju nepateisina apelianto veiksmų ir jo tvirtinimas, kad apie statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ jis sužinojo tik gavęs atsakovų procesinius dokumentus Å¡ioje byloje, tačiau jis, elgdamasis kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, turėjo galimybę apie minimÄ aktÄ sužinoti žymiai anksčiau – jeigu ne 2009-06-04 – nuo Å¡io akto iÅ¡vieÅ¡inimo Nekilnojamojo turto registre, tai nuo 2010 m. rugsėjo mėn., kai jam buvo įteiktas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-09-10 raÅ¡tas Nr. (3.7.2)S-1865958 su Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, kuriame buvo pažymėtas ir ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t. 1, b. l. 17–20).

Be to, apeliantas 2011-06-06 paduodamas ieÅ¡kinį dėl statybos leidimo panaikinimo aiÅ¡kiai suprato, kad statybos darbai faktiÅ¡kai jau yra baigti, todėl neatsitiktinai buvo reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti J. D. atstatyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpas į padėtį, buvusiÄ iki rekonstrukcijos. Esant tokioms aplinkybėms buvo akivaizdu, kad baigus statybos darbus, tolesnis statytojo žingsnis yra kreipimasis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Apeliantas tÄ turėjo suvokti, nes pats apeliaciniame skunde cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ aiÅ¡kina, kad statybos proceso metu priimama daug administracinių aktų, sudarančių tam tikrÄ juridinių faktų sudėtį, kuriai esant galima statyba.

Todėl nėra abejonės, kad vėliausiai 2011-06-06, kai buvo paduotas ieÅ¡kinys dėl statybos leidimo panaikinimo, jau egzistavo pakankamai objektyvios galimybės suvokti ir galbÅ«t apie savo teisių pažeidimÄ , kildinamÄ iÅ¡ ginčijamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Tačiau reikalavimas dėl Å¡io akto panaikinimo buvo pareikÅ¡tas tik 2011-10-20, t. y. žymiai praleidus vieno mėnesio terminÄ . Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tiksliai nustatė, kad ieÅ¡kovas, ginčydamas atsakovei J.

D. 2005-03-25 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 4 ir 2009-06-02 gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-376-(14.7)-N, praleido įstatyme nustatytÄ terminÄ , todėl konstatavęs, kad ieÅ¡kovas termino atnaujinti neprašė, ir nustatęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), teisėtai Å¡ios ieÅ¡kinio dalies bei su Å¡ia dalimi susijusių iÅ¡vestinių reikalavimų netenkino. Esant nurodytų argumentų visetui apelianto apeliacinis skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis).

Dėl apeliantų J. D. bei R. D. apeliacinio skundo reikalavimų Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alys nepateikė duomenų bei įrodymų, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas bei naudojamas bendru Å¡io namo bendraturčių susitarimu, todėl atsakovei J. D. uždraudė teikti reklamÄ turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu bÅ«du apie apgyvendinimo paslaugų teikimÄ gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), bei teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos–refleksoterapeutės paslaugas be kito Å¡io gyvenamojo namo bendraturčio ieÅ¡kovo R.

A. sutikimo. Apeliantai skunde pateikia argumentus ir mano, kad apylinkės teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendros dalinės nuosavybės valdymÄ , naudojimÄ .Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , iÅ¡ vis nepasisakė, kuo atsakovų veikla trukdo ieÅ¡kovui ir ar ji iÅ¡ viso trukdo, tačiau apsiribojo nurodydamas, kad ji uždraustina, nes veikla vykdoma neturint bendrasavininko sutikimo. Be to, teismas, prieÅ¡ uždrausdamas atsakovams vykdyti veiklÄ bei reklamuotis, privalėjo motyvuoti, o ieÅ¡kovas įrodyti, kuo ta veikla pažeidžia bendrasavininko interesus.CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe variantui pasiekti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Å ., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.).Aktualu pažymėti, jog Lietuvos Å«kis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens Å«kinės veiklos laisve ir iniciatyva (Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis), be to, Konstitucijos 48 straipsnis numato, jog kiekvienas žmogus, be kitų straipsnyje įvardijamų teisių, turi teisę laisvai pasirinkti verslÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡ esmės kiekvienas pilietis turi teisę savo iniciatyva užsiimti bei verstis Å«kine komercine veikla, nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų interesų, taigi Å¡iuo atveju ir apskritai nuo ieÅ¡kovo norų ir siekių. Svarbu paminėti, kad atsakovų vykdoma veikla nėra draudžiama komercinė veikla, tik valstybė yra nustačiusi tokios veiklos reikalavimus. Å ioje byloje apeliantas akcentuoja tai, kad atsakovai savo gyvenamojo namo dalį naudoja ne pagal paskirtį, įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre, bet Å«kinei komercinei veiklai ir tuo pažeidžia apelianto teises.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovams, ne ieÅ¡kovui, priklausančios namo dalies naudojimo paskirtis nėra Å¡io ginčo objektas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Konstitucijoje įtvirtinta komercinė veikla valstybės yra reglamentuojama ir reguliuojama teisės aktais, nustatančiais ekonominės veiklos tvarkÄ (Gyventojų pajamų mokesčių įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Reklamos įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nė viena subjektinė teisė nėra absoliuti. Pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, bÅ«tina ieÅ¡koti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju naudojimosi namu tvarka tarp bendraturčių yra nustatyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartis, kiekvienas iÅ¡ bendraturčių žinojo ir suprato, kad perka ne vien idealiÄ jÄ namo dalį, bet ir jÄ sudarančias konkrečias patalpas, kuriomis naudojasi nuo pat įsigijimo.

Be to, ieÅ¡kovo ir atsakovų naudojamos gyvenamosios patalpos yra visiÅ¡kai atskirtos vienos nuo kitų, Å¡alys neturi jokių bendrų patalpų, įėjimai taip pat atskiri; remiantis kadastrine byla apeliantams priklauso mansarda, antras aukÅ¡tas ir pusė visiÅ¡kai atskirtų patalpų nuo ieÅ¡kovo pirmame aukÅ¡te (t. l, b. 1. 23). Pabrėžtina, kad patalpų atskirtinumÄ konstatavo ir antstolis Jonas Petrikas 2011-06-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 33 (t. 2, b. 1. 107). Paminėtina, jog nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas ir jo atstovė neneigė, kad naudojimosi tvarka namu yra aiÅ¡ki ir ginčo dėl to nekyla.

Taigi, vadovaujantis CK 4.75 straipsniu dėl naudojimosi namo patalpomis, yra susitarta ir Å¡io susitarimo privaloma laikytis. Å iai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 04 22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2622 tvirtinant tuometinių namo bendraturčių J. D. ir M. S. taikų susitarimÄ buvo nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, susitarta dėl namo rÅ«sių ir pastogės naudojimosi tvarkos. Taigi yra nustatytas visiÅ¡kas bendraturčių tiek žemės sklypo, tiek namo naudojimo atskirtinumas, be to, apgyvendinimo paslaugos ir gydytojos refleksoterapeutės paslaugos teikiamos tik apeliantų naudojamoje namo dalyje, dėl to ginčo nėra, jos ieÅ¡kovui nepriklauso.

Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl atsakovų vykdomos veiklos ir reklamos gali tapti intensyvesnis lankytojų srautas, tačiau, atsižvelgdama į tai, jog ieÅ¡kovo ir atsakovų erdvės visiÅ¡kai yra atskirtos, vaizdinė reklama yra tik prie apeliantų namo dalies įvažiavimo, ieÅ¡kovas naudojasi kitu įvažiavimu iÅ¡ visai kitos žemės sklypo pusės, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, jog lankytojų yra tiek gausu, kad vien dėl to yra blogos ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygos (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Be to, rizika dėl triukÅ¡mo lygio pažeidimo, skambučių intensyvumo jam (apeliantas mano, kad tai dėl apeliantų reklamos), atsižvelgiant į tai, jog Å¡alių valdomas namas yra specifinėje Lietuvos vietoje – (duomenys neskelbtini), kur yra daug analogiÅ¡kų namų ir apgyvendinimo veiklÄ vykdančių asmenų, nelaikytina tokia didele, kad bÅ«tų pagrindas visiÅ¡kai paneigti apeliantų teisę verstis nurodyta veikla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytus ir iÅ¡tirtus faktinius duomenis, mano, kad nėra įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindas manyti, jog atsakovų vykdoma veikla, kuri vykdoma apeliantams priklausančiame namo dalyje, visiÅ¡kai izoliuotoje nuo apelianto gyvenamųjų patalpų, ribotų apelianto teisę į ramiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ taip, kad dėl to turėtų bÅ«ti visiÅ¡kai paneigta apeliantų teisė vykdyti pageidaujamÄ komercinę veiklÄ (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Atskirai pažymėtina, kad ekonominiu požiÅ«riu drausti verslo vykdymÄ tam tikra forma, natÅ«raliai atsiradusiÄ ir egzistuojančiÄ praktikoje, yra rizikinga, ir tai bÅ«tų galima vertinti kaip daugiau ar mažiau dirbtinį kiÅ¡imÄ si į rinkÄ .Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka, kad apeliantų veikla turi bÅ«ti uždrausta arba vykdoma tik su apeliantu suderintomis sÄ lygomis, kadangi apeliantai bendromis namo konstrukcijomis ir inžineriniais tinklais naudojasi ne pagal paskirtį. Pabrėžtina, kad CK 4.76 straipsnyje yra nustatyta, jog kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai <...> privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas, manydamas, kad apeliantai nesilaiko pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ turtÄ proporcingai savo daliai, turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo, atlyginimÄ , tačiau tai nėra absoliutus pagrindas uždrausti arba su apeliantu derinti vykdomÄ komercinę veiklÄ , tačiau be abejo svarbu nepažeisti Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. AnalogiÅ¡kai ir tik apeliantui pateikus įrodymus, gali bÅ«ti sprendžiami ginčai ir dėl žalos atlyginimo, kadangi Å¡ioje byloje apeliantas, iÅ¡skyrus jo patalpų apliejimo faktÄ , neįrodė, kad jo patalpos kelis kartus buvo užlietos galbÅ«t dėl neatsargaus poilsiautojų elgesio su vandeniu, ar užliejimas buvo susijęs bÅ«tent su apeliantų vykdoma komercine veikla (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytais bylos faktais, ginčo situacijos aplinkybėmis, mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neiÅ¡analizavo bylos duomenų tam, kad nustatytų Å¡alių teisių pusiausvyrÄ Å¡ioje konkrečioje ginčo situacijoje, be to. apelianto argumentai dėl jo teisės į ramiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , taip pat ginčo Å¡alių teisių pusiausvyros pažeidimo Å¡io konkretaus Å¡alių ginčo atveju yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas Å¡ioje byloje neužkerta ieÅ¡kovui galimybės, jeigu dėl Å¡ioje byloje ieÅ¡kovui pripažintos teisės ateityje bÅ«tų pažeidžiamos jo teisės, kreiptis į teismÄ dėl apeliantų veiklos ribojimo.Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties terminus bei jų pradžios momentÄ , nenukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovei J.

D. 2005-03-25 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 4 ir 2009-06-02 gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-376-(14.7)-N panaikinimo ir iÅ¡vestinių reikalavimų paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Tačiau apeliantų apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto praÅ¡ymÄ uždrausti apeliantų vykdomÄ komercinę veiklÄ be jo sutikimo bei reklamÄ , iÅ¡ esmės pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad Å¡iÄ sprendimo dalį yra pagrindas panaikinti nurodant, jog Å¡i ieÅ¡kovo (apelianto) ieÅ¡kinio dalis netenkintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys netenkintinas visa apimtimi, perskaičiuotinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliantai pirmosios instancijos teisme patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: 800 Lt už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 77), 7 000 Lt už kitas teisinės pagalbos iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 97–99).

Apeliacinės instancijos teisme apeliantai sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (t. 5, b. l.

71) bei 1 000 Lt už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo (apelianto) apeliacinį skundÄ (t. 5, b. l. 28). IÅ¡ viso apeliantai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 8 800 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 144 Lt žyminio mokesčio. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantų apeliacinį skundÄ procesinis sprendimas priimtas jų naudai – ieÅ¡kinys visa apimtimi netenkintinas.

Atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ bei į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatas, taip pat į bylos sudėtingumÄ , apimtį, trukmę, atsakovui (kadangi byloje visus mokėjimus atliko jis) iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su teisinės pagalbos iÅ¡laidomis ir žyminio mokesčio sumokėjimu apeliacinės instancijos teisme – 8 800 Lt ir 144 Lt, iÅ¡ viso 8 944 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas – uždrausta atsakovei J. D. teikti reklamÄ turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu bÅ«du apie apgyvendinimo paslaugų teikimÄ gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), be kito Å¡io gyvenamojo namo bendraturčio ieÅ¡kovo R. A. sutikimo; uždrausta atsakovei J. D. teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos–refleksoterapeutės paslaugas gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), be kito Å¡io gyvenamojo namo bendraturčio ieÅ¡kovo R.

A. sutikimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalies dėl draudimo atsakovei J. D. teikti reklamÄ turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu bÅ«du apie apgyvendinimo paslaugų teikimÄ gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), be kito Å¡io gyvenamojo namo bendraturčio ieÅ¡kovo R. A. sutikimo; dėl draudimo atsakovei J. D. teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos–refleksoterapeutės paslaugas gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), be kito Å¡io gyvenamojo namo bendraturčio ieÅ¡kovo R.

A. sutikimo netenkinti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo R. A. priteisti atsakovui R. D. 8 944 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė                                                                                               AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                         ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Bronius Valius