N-261-1136-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N261-1136/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00137-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 42.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-375 V. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 76 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus ir jam skirta 375 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. nustatyta, jog Europos centro kraštovaizdžio draustinyje, UAB „Golf Development“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra keičiamas reljefas, supilant ant žemės paviršiaus dirbtinę mineralinio grunto stačiakampio formos kalvelę (8,82 kv. m). Tuo darkomas šiai vietovei būdingas kraštovaizdis. Be to, Europos centro kraštovaizdžio draustinyje, šalia automobilių stovėjimo aikštelės yra įrengtas reklaminis stendas „Europos centro golfo klubas“. UAB „Golf Development“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įrengtas „FlyLal“ išorinis reklaminis stendas ir žemės sklypuose yra įrengti „Mediacity“ ir „Elektromarkt“ išoriniai reklaminiai stendai. Šiais veiksmais V. J. apkaltintas pažeidęs Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 145.1 punktą.

V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašė panaikinti Institucijos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-375 ir bylą nutraukti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutarimu pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-375 – panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-375 dalį, kuria V. J. buvo nubaustas pagal ATPK 76 straipsnio 1 dalį ir pripažino V. J. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 76 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam 375 Lt baudą.

Teismas pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų fiksavimo momentu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 145.1 punktas buvo pripažintas netekusiu galios, todėl minėto punkto pažeidimai eliminuojami iš V. J. pareikšto kaltinimo.

Teismas nurodė, kad kokie veiksmai neleistini kraštovaizdžio draustinių teritorijoje yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme. Šio įstatymo aktualios redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus (1 p.), įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis) (10 p.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 33–34, 36–37, 38–39, 40–41) matyti, kad žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. 4127/0300:110, Nr.4127/0300:114, Nr. 4127/0300:120 Eitminiškių k. v., esantys Girijos kaime, Vilniaus rajone, nuosavybės teise priklauso UAB „Golf Development“, kurios direktorius yra V. J.. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. 4127/0300:124 Eitminiškių k. v., esantis Girijos kaime, Vilniaus rajone nuosavybės teise priklauso Adomui ir Tatjanai Grigaičiams. A. G. 2008 m. rugsėjo 29 d. paaiškinime nurodė, kad niekam nedavė sutikimo rengti golfo laukus, su juo nebuvo derinamas laukų įrengimo projektas, darbų vykdymo planas, vaizdinė reklama sklype įrengta taip pat jam nežinant. Nei jis pats, nei žmona nevykdė nurodytų veiksmų (b. l. 32). Teismo posėdyje Institucijos atstovas S. T. paaiškino, kad, norėdamas nustatyti visas aplinkybes, iškvietė ir išklausė A. G., kuris paaiškino, kad su minėtais veiksmais nėra susijęs. S. T. pažymėjo, kad iš pokalbio su A. G. jam nekilo abejonių, jog reklaminius stendus įrengė ne jis.

Minėti sklypai patenka į Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 143 punktą, kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje.

Pažeidimo protokole nustatyta, kad neteisėtai keičiamas reljefas, supilant ant žemės paviršiaus dirbtinę 8,82 kv. m kalvelę ir taip sudarkytas šiai vietovei būdingas kraštovaizdis, t. y. padaryta žala aplinkai bei įrengti išoriniai reklaminiai stendai.

Iš V. J. skundo matyti, kad jis neneigia, jog supylė kalvelę, tačiau tvirtina, kad Institucijos nustatyto dydžio reljefo pokytis gali atsirasti tiek natūraliai, tiek dėl leistinos ūkinės veiklos. Mano, kad kalvelė niekaip neįtakoja bendro vietovės kraštovaizdžio, apaugusi žole, ji neišsiskirtų vizualiai ir niekaip negalėtų pakenkti kraštovaizdžio draustinyje saugomoms vertybėms.

Iš byloje esančio 2008 m. gruodžio 15 d. Nuostolių, padarytų neteisėtai pakeitus reljefą valstybiniame Europos centro kraštovaizdžio draustinyje, paskaičiavimo, matyti, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika apskaičiuota, jog neteisėtai pažeidus reljefą Europos centro kraštovaizdžio teritorijoje, aplinkai buvo padaryta 213,93 Lt žala (b. l. 51).

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sutiko su Institucijos pozicija, kad V. J. savo veiksmais keitė reljefą ir taip padarė žalą aplinkai. Taigi pažeidė draudimą naikinti ar žaloti reljefo formas (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p.).

V. J. pripažįsta, kad vieno renginio metu buvo pastatyti reklaminiai stendai, tačiau tvirtina, kad tai truko labai trumpą laiką, stendai yra išmontuoti ir niekaip negalėjo pažeisti kraštovaizdžio. Teismas pažymėjo, kad išorinė reklama draustiniuose yra draudžiama. Įrengęs stendus, nors ir trumpam laikui, V. J. pažeidė draudimą įrengti išorinę reklamą, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis) (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 10 p.).

Teismas pažymėjo, kad ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos rezervatų, jų buferinės apsaugos zonų režimo pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai padaroma žala aplinkai.

V. J. kaltė padarius ATPK 76 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. VR-8.1-375 (b. l. 49–50), fotonuotraukose (b. l. 14–21), bei paties fakto apie atliktas veikas pripažinimu. Padarytą žalą aplinkai patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 15 d. Nuostolių, padarytų neteisėtai pakeitus reljefą valstybiniame Europos centro kraštovaizdžio draustinyje, paskaičiavimas (b. l. 51).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad V. J. veika atitinka ATPK 76 straipsnio 2 dalies veikos sudėtį. Teismas pažymėjo, kad ATPK 76 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuojantį požymį ATPK 76 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, todėl nėra pagrindo V. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuoti ir pagal ATPK 76 straipsnio 1 dalį.

III. Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimu administracinė nuobauda V. J. paskirta pažeidus administracinės nuobaudos skyrimo terminus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarimas byloje Nr. N63-637/2010).

Teismas nepasisakė dėl visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsikirtimų, pagrindžiančių administracinės nuobaudos skyrimo negalimumą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko Institucijos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimą tik iš dalies jį pakeisdamas, t. y. paliko paskirtą nuobaudą, o patikslinęs tik administracinio teisės pažeidimo kvalifikaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimu V. J. pripažintas kaltu padaręs ATPK 76 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus ir jam vadovaujantis ATPK 33 straipsniu skirta 375 Lt bauda.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos rezervatų, jų buferinės apsaugos zonų režimo pažeidimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tuo atveju, jei šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta veika padaroma žala aplinkai.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą nustatė, kad V. J. savo veiksmais keitė reljefą ir taip padarė žalą aplinkai. Taigi pažeidė draudimą naikinti ar žaloti reljefo formas (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas), be to, įrengęs stendus, nors ir trumpam laikui, V. J. pažeidė draudimą įrengti išorinę reklamą, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis) (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Kadangi padarytą žalą aplinkai patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 15 d. Nuostolių, padarytų neteisėtai pakeitus reljefą valstybiniame Europos centro kraštovaizdžio draustinyje, paskaičiavimas (b. l. 51), teismas konstatavo, kad V. J. veika atitinka ATPK 76 straipsnio 2 dalyje numatyti pažeidimo sudėtį.

ATPK 76 straipsnio 2 dalis numato baudą pareigūnams nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų litų.

ATPK 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymą (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., p. 86-90). Todėl darytina išvada, kad juridinio asmens atstovai nurodyto pobūdžio bylose turi specialaus subjekto – pareigūno (ATPK 14 str.) – teisinį statusą. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad V. J., būdamas bendrovės direktoriumi, administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas kaip pareigūnas. V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustačius jo nei atsakomybę lengvinančių, nei atskoamybę sunkinančių aplinkybių jam pagrįstai paskirtas pažeidimo sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ATPK 302 straipsnio 2 dalis).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. J. su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsakė į visus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus pripažįsta kaip neobjektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti V. J. padaryta ATPK 76 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad teismo procesinis sprendimas priimtas nepažeidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad V. J. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs ATPK 76 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus ir jam vadovaujantis ATPK 33 straipsniu skirta 375 Lt bauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad V. J. padarė ATPK 76 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstai panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu dėl ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo. Taigi iš esmės pirmosios instancijos teismas paliko galioti Institucijos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo dalį, kuria V. J. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 76 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas nepagrįstai 2012 m. kovo 12 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nutarė pripažinti V. J. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 76 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 375 Lt baudą, kadangi administracinė bauda dėl šio pažeidimo padarymo jau buvo paskirta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimu. Pripažinus, kad administracinė nuobauda V. J. paskirta 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimu, nevertinti apeliacinio skundo argumentai, jog 2012 m. kovo 12 d. nutarimu administracinė nuobauda paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas keistinas nutarimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimą dalyje, kuria V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 76 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. J. atžvilgiu pradėtą pagal ATPK 76 straipsnio 1 dalį nutraukti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu padarius ATPK 76 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 375 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimą dalyje, kuria V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 76 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. J. atžvilgiu pradėtą pagal ATPK 76 straipsnio 1 dalį nutraukti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu padarius ATPK 76 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 375 Lt bauda, palikti nepakeistą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Virgilijus Valančius