6c470e5d-77fb-42a4-aa7a-5259fb13c4b4 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

N U T A R T I S

                                                                                          Administracinė byla Nr. I-327-84/2010

                                                                                                           Procesinio sprendimo

kategorija: 16.5.; 74.;

 (S)

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 7 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

nedalyvaujant pareiškėjams R. G., G.

J. ir G. K.,

nedalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities VPK atstovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų pateiktus skundus atsakovui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas R. G. 2010-04-23 kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 502,36 Lt už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31. PareiÅ¡kėjas

G. J. 2010-04-23 kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį –

1983,22 Lt už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31. Pareiškėjas G. K. 2010-04-23 kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį

teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1352,75 Lt už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31.

     PareiÅ¡kėjai teismui pateiktuose skunduose nurodė, kad atsakovas Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau tekste – ir Å iaulių apskrities VPK), apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. PareiÅ¡kėjų nuomone, Valstybės tarnybos įstatymu, Vidaus tarnybos statutu yra nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas neiÅ¡mokėti jiems visų priklausančių priemokų už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymÄ . Teigė, kad skirtingai nuo Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (redakcija galiojo iki 2009-01-01) apribojo galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjai savo praÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėse bylose bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Â

           Atsakovo Å iaulių  apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu. Atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Teigė, kad Å¡io įstatymo 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pasak atsakovo, įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Atsakovo teigimu, Å iaulių apskrities VPK vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Atsakovas sutinka su pareiÅ¡kėjų nuomone dėl trejų metų senaties termino, todėl praÅ¡o Å¡ioje byloje taikyti senaties terminÄ ir jį skaičiuoti nuo pareiÅ¡kėjų kreipimosi į teismÄ dienos bei prašė skundo tenkinimo atveju sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

           Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu. Teismui pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų skundus praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 str.

2 d. nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Taip pat nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pabrėžė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus ,,Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė atsakovas Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau, atstovo teigimu, prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento. Tokius argumentus atstovas grindė vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003. Atstovo nuomone, kol nustatyta tvarka nėra nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo

23 str. 2 d. nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Todėl, atstovo manymu, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjams, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

           Pareiškėjų

R. G., G. J. ir G.

K. skundai tenkintini dalinai.

Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai dirba Å iaulių apskrities VPK. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities VPK parengtų pažymų (b.l. 5-8, 12-17, 21-26) pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų dalis virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos jų skunduose nurodytu laikotarpiu. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso Å¡alių nėra.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau tekste – ir Įstatymas) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 str. 2 d., yra taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai, priemokos. Å ioje redakcijoje buvo nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 str. 1 d. 1 p. (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 p. (vienkartinis) nustatyti priedai. Taigi pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä (Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d.

1 p. (2002-04-23 redakcija) ir nebebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 5 p. (2007-06-07 redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡liko. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23 str., buvo įtrauktas

4 p., tai yra apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimas, o 23 str. 2 d. nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. nustatyti priedai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius ,,Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai ,,Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai.

Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 str. ir 30 str. (2003-04-29 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Konstitucinis Teismas vertindamas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. nustatytÄ teisinį reguliavimÄ kartu su Vidaus tarnybos statuto 29 str. ir 30 str. nustatytu teisiniu reguliavimu konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokomos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ priedų ir priemokų ribÄ .

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., nei kituose Å¡io įstatymo VI skyriaus ,,Darbo užmokestis“, kuriame nustatyta valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, straipsniuose (jų dalyse) nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo vertinimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Už nurodytus darbus, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ , galėjo bÅ«ti kompensuojama papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimu, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimu ar kitokiais kompensavimo bÅ«dais. To nepadarius, t.y. atsakovui tinkamai nekompensavus už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , atsakovas iki Å¡iol nėra tinkamai atsiskaitęs su pareiÅ¡kėju. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas, 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos

23 str. nuostatas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės

tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Toks terminas nenustatytas ir Valstybės tarnybos įstatyme. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. darbo santykius ir socialines garantijas

reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių

garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglametuoja

termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Darbo kodekse. Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 str. 1 d., kuri nustato sutrumpintÄ (1 mėnesio) ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčams dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo, Å¡ios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos – nebuvimas darbo sutarties ir dviÅ¡alio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų – nepatenka į Darbo kodekso 120 str. 3 d. reguliavimo sferÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimo į teismÄ dienos, tai yra pareiÅ¡kėjams

G. J. ir G. K. nuo 2010-04-23 ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , jiems priteistina nesumokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-04-23 iki 2009-12-31, kadangi skundus teismui jie pateikė 2010-04-23.

PareiÅ¡kėjo R. G. skundo reikalavimui nėra taikytinas senaties terminas (praÅ¡oma priteisti nepriemoka nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31), tačiau jam priteistina suma mažintina 53,90 Lt, kadangi Å¡i nepriemoka susidarė dėl to, jog 2009 sausio mėnesį R. G. penkias dienas atostogavo, jam buvo mokamas kasmetinių atostogų metu garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo (Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo)“ (Valstybės Žinios, 2003, Nr. 52-2326) patvirtinto „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o“ nustatyta tvarka, tai yra nepriemoka susidarė ne dėl to, kad pareiÅ¡kėjas dirbo poilsio ir Å¡venčių dienomis arba, kad dirbo nakties metu ar už virÅ¡valandinį darbÄ (pažyma Nr. 40-3-PAZ1-538/1, b.l. 7).

PareiÅ¡kėjai teismui pateiktu skundu reikalavo solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Å iaulių apskrities VPK ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ , tačiau teismas esant pareiÅ¡kėjų sutikimui pakeitė proceso Å¡alis, nes pareiÅ¡kėjai tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo (ir yra) tiesiogiai susiję su Å iaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiÅ¡kėjų darbdaviu), privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamas atsakovas byloje, jeigu pareiÅ¡kėjai, formuluodami savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti jiems neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas yra tiesioginis pareiÅ¡kėjų darbdavys, t.y. Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ir Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjams priteistina darbo užmokesčio nepriemoka iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad atsakovo Šiaulių apskrities VPK sprendimai dėl ne viso darbo užmokesčio

išmokėjimo laikytini neįvykdytais atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.. Išdėstytų faktinių ir teisinių

aplinkybių pagrindu laikytina, kad pareiškėjų skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos valstybės ir Lietuvos valstybės biudžetinių įstaigų sunkiÄ finansinę padėtį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d., teisingumo ir protingumo kriterijais bei Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. konstatuoja, jog sprendimo vykdymas Å¡ioje byloje atidėtinas vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo dienos.

           Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 448,46 Lt (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 46 ct) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31.

Pareiškėjo

G. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1826 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) už laikotarpį nuo 2007-04-23 iki 2009-12-31.

Pareiškėjo

G. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1304,22 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus keturis litus 22 ct) už laikotarpį nuo 2007-04-23 iki 2009-12-31.

Sprendimo vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Å iaulių apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                       Â

Marytė Švažienė