6c43ea95-e818-43c2-88ae-97aa121c5e96 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Administracinio nusižengimo byla Nr. II-798-1122/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01088-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, sekretoriaujant Karolinai Šlapšinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. J., nukentėjusiajai A. Č., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16462-2022 (ROIK: 22171949047). Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16462-2022 (toliau – ir Nutarimas) K.

J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje. Jam paskirta 150 Eur bauda. K. J. nubaustas už tai, kad neužtikrino, jog jo laikomas gyvÅ«nas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, o bÅ«tent: 2022 m. kovo 19 d. apie 14.42 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, jam priklausantis „Bordo dogo, prancÅ«zų mastifo“ veislės Å¡uo užpuolė A.

Č. ir įkando jai į kairį Å¡onÄ ties klubu. Tokiu bÅ«du K. J. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus. PareiÅ¡kėjas K. J. pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, praÅ¡ydamas panaikinti jo atžvilgiu priimtÄ NutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo augintinis pateko į namo laiptinę pro uždarytas buto duris (nors ir atrakintas), taip pat byloje neaiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo kaltė.

Teigia, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjui susipažinimui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad buvo nustatyta tik tai, jog 2022 m. kovo 19 d. jis (pareiÅ¡kėjas) atrakino buto duris, tačiau aplinkybė, jog jis bÅ«tų atidaręs duris, nebuvo nustatyta. Nenustatyta ir tai, kad durų spyna bÅ«tų sugedusi ar durys be rankenos palenkimo pačios atsidarinėtų dėl kokio nors jų defekto ar kitų priežasčių. TÄ dienÄ jis laikė augintinį už uždarų durų, kas sudarė akivaizdžiÄ kliÅ«ti pastarajam patekti į namo laiptinę.

Byloje nenustatyta, kaip ir kokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo buto durys buvo atidarytos, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas durų neatidarinėjo, todėl, kas kaltas dėl durų atidarymo, byloje liko neaiÅ¡ku. Tik iÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tų galima pasakyti, ar pareiÅ¡kėjo augintis išėjo į namo laiptinę dėl nepakankamos priežiÅ«ros ar dėl kitų aplinkybių (pvz., duris galėjo atidaryti bet kuris kitas asmuo iÅ¡ laiptinės pusės). Be to, nei iÅ¡ skundžiamo Nutarimo, nei iÅ¡ bylos medžiagos, negalima nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas suvokė, jog augintinis iÅ¡eis iÅ¡ buto į laiptinę ir sieks to ar leis tam atsitikti, atitinkamai jo tyčia nenustatyta.

Taip pat negalima teigti, jog laikydamas augintinį už uždarų durų jis (pareiÅ¡kėjas) lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi iÅ¡vengti arba galėjo ir turėjo numatyti, kad augintinis iÅ¡eis pro uždarytas duris, kadangi akivaizdu, kad bet koks augintinis per uždarytas (nors ir neužrakintas) duris niekaip negali iÅ¡eiti iÅ¡ jokios patalpos, nes tam, kad durys atsidarytų, reikia fiziÅ¡kai palenkti durų rankenÄ . Atitinkamai jo veiksmuose nėra ne tik tyčios, bet ir neatsargumo. Skunde pažymi, kad paneigti galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ yra Institucijos, suraÅ¡iusios protokolÄ ir pradėjusios administracinio nusižengimo teisenÄ , pareiga, o visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negalima paÅ¡alinti, turėtų bÅ«ti vertinami pareiÅ¡kėjo naudai.

Taip pat teigia, kad Nutarime nėra nurodyta bei iÅ¡ Nutarime nurodytų aplinkybių nėra aiÅ¡ku, kokia konkrečiai Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtinta teisės norma buvo pažeista (b. l. 2–6). Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡oma NutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, Nutarimu administracinio nusižengimo byloje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 874/2022(01) ir kita medžiaga.

K. J. dienos metu palikdamas neužrakintas duris neužtikrino, kad gyvūnas neištrūktų iš buto ir nepabėgtų nuo šeimininko pulti laiptinėje esančios kaimynės, pasielgė neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, jis galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir aplinkiniams dėl neapgalvoto elgesio, nes padarytas administracinis nusižengimas kėlė realų pavojų žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai. Taigi K. J. neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ar turtui (nagrinėjamu atveju – kaimynės A.

Č.). Institucijos nuomone, NutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas objektyviai, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs surinktÄ medžiagÄ ir kitus surinktus įrodymus, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs bÅ«tinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , skiriant sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ baudÄ .

Paskirta minimali bauda yra adekvati tokio pobÅ«džio nusižengimo pavojingumui ir neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams. Tas faktas, kad K. J. nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto Nutarimo priėmimÄ , todėl skunde visos iÅ¡dėstytos aplinkybės vertintinos kritiÅ¡kai, kaip bandymas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Taigi naikinti NutarimÄ ir tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjas K. J. teismo posėdžio metu palaikė savo skundÄ ir paaiÅ¡kino, kad nebuvo įrodyta jo kaltė. Prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , nes nebuvo pakankamai įrodymų, kaip durys atsidarė. Jis užtikrino gyvÅ«no priežiÅ«rÄ , nors ir atrakinęs Å¡arvo duris, tačiau jas palikęs uždarytas, t. y. sudarydamas barjerÄ , ir nežino, kaip jos atsidarė. Jo gyvÅ«nas, sveriantis 60 kg, neÅ¡okinėja ir savęs nepakelia, jos galėjo bÅ«ti atidarytos iÅ¡ kur tik nori. Taigi jis Å¡iuo atveju užtikrino, kad jo gyvÅ«nas nekeltų grėsmės. Tyrimo metu nebuvo net iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar tas Å¡uo įkando, ar ne tas, nebuvo paimti dantų matmenys, nesigilinta į durų uždarymÄ , į pačiÄ spynÄ , tvarkingos durys ar ne.

Teismo medicinos ekspertizė sako, kad sužeidimas padarytas kažkokiu buku daiktu, tačiau jis fakto nematė, liudytojų, mačiusių faktÄ , nėra irgi, tik nukentėjusioji. Jis užtikrina gyvÅ«no priežiÅ«rÄ , jis (gyvÅ«nas) gana ramus, su kÅ«dikiu gyvena, ateina ir svečiai, nėra niekada niekam nieko padaręs, niekada neiÅ¡eidavo, neiÅ¡bėgdavo, kai kas nors ateina. TÄ dienÄ laukė uoÅ¡vių atvažiuojant ir maitino kÅ«dikį, o kad nebÅ«tų pertrauktas kÅ«dikio maitinimas, ir atrakino tas duris, kad jie užeitų, o kol maitino kÅ«dikį, iÅ¡girdo laiptinėje garsÄ , iÅ¡bėgo į laiptinę ir pamatė kaip jo Å¡uo bėga laiptais žemyn, daugiau nieko nebuvo.

Jis jam davė komandÄ â€žstot“, jis sustojo ir parsivedė namo. Po 5 min paskambino į duris kaimynė ir pasakė, kad jo Å¡uo jai įkando. Jis tuo metu į aplinkybes nesigilino, atsiprašė, pasakė, kad dabar negali iÅ¡eiti, nes žmona darbe, sutarė susitikti vėliau ir pasikalbėti. Po pusvalandžio atvažiavo policija ir buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. KitÄ dienÄ jis atėjo pas kaimynę į namus ir nesigilindamas, kur kas kam įkando, pasiÅ«lė kompensacijÄ , vaistus kompensuoti, tačiau ji atsisakė.

Pasakė, kad atsiims tÄ pareiÅ¡kimÄ , jei po medikų apžiÅ«ros viskas bus gerai. Galiausiai civiline tvarka teismas iÅ¡ jo priteisė kaimynei 400 Eur žalos atlyginimÄ . Su teismo sprendimu sutinka, žalÄ atlygins, tik nesutinka dar už tai valstybei mokėti. Iki įvykio su kaimyne neblogi santykiai buvo. Negali teigti, kad kaimynė turi pagrindo jį dėl ko apkalbėti. Kai buvo susitikęs su kaimyne, ji klausė, ar yra Å¡uo skiepytas, jis atsakė, kad skiepytas. Sužalojimus parodė kaimynė, matė juos savo akimis.

Kaimynė pati du Å¡unis turi, tai neaiÅ¡ku, kas ten galėjo įkasti. Jo Å¡uniui nereikia antsnukio, nes nėra agresyviųjų grupėje. Nukentėjusioji A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad kaimyno Å¡uo yra didelis, visi jo labai bijo. Jų daugiabučio koridoriai labai siauri. TÄ Å¡eÅ¡tadienį, 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val. ji nešė kilimėlius purtyti į kiemÄ , jų durys vienos prie kitų. Kai ji išėjo iÅ¡ savo buto, atsisuko ir pamatė kaimyno duris praviras, tarp durų Å¡uns veidÄ , jis suurzgė ir griebė jÄ už klubo, ji sužviegė tuo metu ir spėjo savo buto duris užsidaryti, kad Å¡uo neįlįstų į kambarį.

Tada iÅ¡lėkė kaimynas iÅ¡ kambario, parsivedė tÄ Å¡unį iÅ¡ lauko pasigavęs. Be antsnukio, be pavadėlio, be nieko. Jos vyras buvo Å¡alia, ji jam pasakė, kad kaimyno Å¡uo įkando, parodė kur. Susitiko su kaimynu po to, jam tuoj pat parodė įkandimÄ , iÅ¡ karto po įvykio, praėjo gal kelios minutės, jis viskÄ matė, dar klausė, ar ji žviegė, pasakė, kad Å¡itaip Å¡uo teritorijÄ saugojo. KitÄ dienÄ Ä—jo jau kalba apie kompensacijÄ , jam reikėjo su žmona pasitarti, atėjo apie pietus su baltu lapu, gal kažkÄ pasirašęs buvo, kad pretenzijų ji neturi ar kÄ kita, nematė, kas ten buvo paraÅ¡yta.

Atėjo su 100 Eur, sako pradžiai tiek. O ji pasakė, kad reikia palaukti, pažiÅ«rėti kokie sužalojimai. Kaimynas šį Å¡unį vedžioja be antsnukio. Laiptinėje žmonėms sunku prasilenkti, o jeigu veda į laukÄ Å¡unį, ir jeigu yra lauke, tai palaukia, o jeigu ne, tai žiÅ«ri pro akutę, ar niekas neišėjo, bÅ«tent ar Å¡viesa nedega. Nes po to įvykio baimė atsirado. Galėjo ir kitiems taip atsitikti, tik ne vietoje pasitaikė ji. PolicijÄ iÅ¡sikvietė, atvažiavo, surašė viskÄ .

Paklausė kaimyno, ar jo šuo skiepytas. Nematė dokumentų, kad iš tiesų skiepytas, dėl to gavo 6 skiepus – 5 nuo pasiutligės ir 1 nuo stabligės. Mėnesį laiko žaizdas perrišinėjo. Nebuvo reikalo siūti žaizdas, o kadangi pati medikė, pati susitvarstė žaizdas, todėl greitosios medicinos pagalbos nekvietė, pirmadienį anksti ryte kreipėsi į medikus. Įvykio metu kaimyno durys buvo praviros, tikrai galėjo šuo jas pats atidaryti, gal kai atrakino neužsifiksavo, kad šuo išėjo vienas į laiptinę.

Jei vienas išbėgo be pavadėlio, be antsnukio, tokio dydžio, tai buvo neprižiūrėtas. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas teismo posėdžio metu prašė netenkinti skundo atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad įvykio data Nutarime turbūt nukopijuota nuo protokolo, kuriame klaidingai įrašytas laikas 14.42 val. Dėl Nutarime pareiškėjui inkriminuojamo Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto paaiškino, kad šiame Įstatyme buvo pakeitimas, dabar vietoje 4 punkto dabar yra 6.

Å iuo atveju 4 neturėtų bÅ«ti inkriminuojamas, turėtų bÅ«ti tik 3 ir 6, kuris bendro pobÅ«džio. Atstovas nurodė, kad ANK numato atsakomybę asmeniui tiek už tyčinį nusižengimÄ , tiek ir už nusižengimÄ , padarytÄ dėl neatsargumo. Asmuo Å¡iuo atveju traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kad neužtikrino, jog jo gyvÅ«nas kitam asmeniui nepadarytų žalos sveikatai. Tai buvo įrodyta ir bÅ«tent specialisto pažyma, nors čia ir yra raÅ¡oma, kad buku daiktu padaryta, bet atitinka apraÅ¡ymÄ dėl žalos padarymo, bÅ«tent dėl įkandimo.

Specialistas nurodė tik, kad tikėtina, jog tai padaryta gyvÅ«no ir tai buvo įkandimas. Per visÄ procesÄ pareiÅ¡kėjas irgi nepasisakė, kad jo kaimynė galėjo jį apkalbėti ir turėti tokį tikslÄ pasipelnyti iÅ¡ jo, todėl netikėti ja irgi nėra pagrindo. Pats neneigė, kad gyvÅ«nas buvo iÅ¡bėgęs į laiptinę, tai reiÅ¡kia, kad neužtikrino saugumo visiÅ¡kai kitų asmenų, užrakindamas arba uždarydamas duris. Ä®statymai numato tik pareigÄ užtikrinti apsaugÄ , tačiau kokiais bÅ«dais, įstatymų leidėjas nenumato, konkrečiai kokiai veislei.

GyvÅ«nų įstatymai net nenumato, kad atsakomybė bÅ«tinai savininkui, net laikytojui. Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas buvo vienintelis laikytojas to gyvÅ«no, todėl privalėjo užtikrinti, kad gyvÅ«nas ar savarankiÅ¡kai, ar kitų pagalba nepabėgtų ir nepadarytų žalos. Nutarime bÅ«tent ir buvo nurodytas teisės aktas, kuris buvo pažeistas – GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 punktas ir per klaidÄ 4 punktas. Perteklinis bÅ«tų įrodymų rinkimas, kokia spyna buvo, ar galėjo Å¡uo atidaryti duris, ar negalėjo.

Skundas netenkintinas Nagrinėjant skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu K. J. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad neužtikrino, jog jo laikomas gyvÅ«nas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, o bÅ«tent: 2022 m. kovo 19 d. apie 14.42 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, jam priklausantis „Bordo dogo, prancÅ«zų mastifo“ veislės Å¡uo užpuolė ir įkando nukentėjusiajai A. Č. į kairį Å¡onÄ ties klubu. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d., Žin., 2012, Nr. 122-6126) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta gyvÅ«nų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui. GyvÅ«nų laikytojai taip pat privalo Å¡io įstatymo vykdymÄ kontroliuojančių institucijų pareigÅ«nams pareikalavus leisti tikrinti gyvÅ«nus ir jų laikymo sÄ lygas, patalpas, teritorijÄ , įrangÄ , kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvÅ«nams vežti, su gyvÅ«nų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti Å¡io įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus (Ä®statymo 20 str. 2 d. 4 p.).

Be to, jie privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Ä®statymo 20 str. 2 d. 6 p.). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 punktÄ gyvÅ«no laikytoju yra asmuo, kuris yra gyvÅ«no savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 punktÄ gyvÅ«no savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvÅ«nas. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – pareiÅ¡kėjo K.

J., nukentėjusiosios A. Č. paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad institucijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodydamas, jog Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du jo augintinis pateko į namo laiptinę pro uždarytas buto duris (nors ir atrakintas), taip pat byloje neaiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kė jo kaltė, kadangi jis sudarė augintiniui barjerÄ â€“ uždarytas duris, taigi užtikrino jo priežiÅ«rÄ ir kitų saugumÄ , tačiau teismo posėdžio metu kėlęs abejones apskritai, ar jo augintinis sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , kadangi pats įkandimo fakto nematė, buvo nenuoseklus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo, kuris vėliau buvo nutrauktas, dėl aptariamo įvykio metu, K. J. parodė, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 14 val. jis buvo namuose su savo kÅ«dikiu, žmonos nebuvo namuose. Kadangi kÅ«dikį ruošėsi maitinti tyrele, kuriÄ paÅ¡ildė, ir laukė savo uoÅ¡vių, kurie turėjo netrukus atvažiuoti, todėl tiesiog atrakino buto duris, kad nesutrikdytų kÅ«dikio maitinimo proceso. Durys buvo uždarytos. Po kiek laiko, maitinant kÅ«dikį, iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ laiptinėje, todėl nuėjo pasižiÅ«rėti.

Pamatė, kad jo buto durys (duomenys neskelbtini) laiptinės aukÅ¡te buvo praviros, nors jas uždarė. Å uo tuo laiku lipo laiptais žemyn. Jis Å¡unį pasikvietė namo. Net neįtarė, kad jo Å¡uo galėjo kam nors įkÄ sti. Jis nematė, ar jo Å¡uo pats atsidarė neužrakintas buto duris, ar jas atidarė kas nors kitas, ar jos pačios atsidarė. Anksčiau nėra buvę, kad Å¡uo pats atsidarytų duris, neliesdavo rankenos. Buto durys tvirtos, Å¡arvinės. Po maždaug 5 minučių jam į mobilųjį telefonÄ paskambino kaimynė A.

Č., kuri pasakė, kad jo Å¡uo jai įkando į Å¡onÄ . Jis išėjo į laiptinę ir ji laiptinėje jam pasakė, kad jai jo Å¡uo įkando ir parodė savo Å¡onÄ , kuriame buvo žymė, panaÅ¡u, kad ten buvo daugiau įbrėžimas ir mėlynė, bet jokio kraujo, jokios dantų žymės nebuvo. Jis atsiprašė už savo Å¡uns elgesį, sakė, kad jam pačiam Å¡okas, galbÅ«t kažkaip galėtų kompensuoti žalÄ dėl patirto iÅ¡gÄ sčio ir dėl įkandimo. SiÅ«lė ir pinigų, ir vaistais.

Jam A. Č. sakė, kad vaistų ir pati turi, nes yra medikė. Pokalbis taip ir baigėsi, o po pusvalandžio paskambino kaimynės sutuoktinis, kuris paklausė, ar jis neketina pasiÅ«lyti kompensacijos. Pasakė jam, kad atsipraÅ¡o dėl Å¡uns, kad pats siÅ«lė kažkokiÄ kompensacijÄ už gydymo iÅ¡laidas: siÅ«lė 100 Eur ir, jei reikės, kompensuoti vaistus. Po pokalbio, tÄ patį vakarÄ atvyko policija, kuri fiksavo įvykį. KitÄ dienÄ jis susitiko su kaimynais Č., dar kartÄ atsipraÅ¡inėjo dėl įvykio, vėl siÅ«lė kompensacijÄ ir pinigais, ir vaistais, jie atsisakė, sakė, kad atsiims pareiÅ¡kimÄ , jeigu viskas bus gerai po medicininės apžiÅ«ros (b. l. 20–22).

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas K. J. taip pat patvirtino, kad tÄ dienÄ laukė uoÅ¡vių atvažiuojant ir maitino kÅ«dikį, o kad nebÅ«tų pertrauktas kÅ«dikio maitinimas, ir atrakino tas duris, kad jie užeitų, o kol maitino kÅ«dikį, iÅ¡girdo laiptinėje garsÄ , iÅ¡bėgo į laiptinę ir pamatė kaip jo Å¡uo bėga laiptais žemyn, daugiau nieko nebuvo. Jis jam davė komandÄ â€žstot“, jis sustojo ir parsivedė namo. Po 5 min paskambino į duris kaimynė ir pasakė, kad jo Å¡uo jai įkando.

Jis tuo metu į aplinkybes nesigilino, atsiprašė, pasakė, kad dabar negali iÅ¡eiti, nes žmona darbe, sutarė susitikti vėliau ir pasikalbėti. Po pusvalandžio atvažiavo policija ir buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. KitÄ dienÄ jis atėjo pas kaimynę į namus ir nesigilindamas, kur kas kam įkando, pasiÅ«lė kompensacijÄ , vaistus kompensuoti, tačiau ji atsisakė. Pasakė, kad atsiims tÄ pareiÅ¡kimÄ , jei po medikų apžiÅ«ros viskas bus gerai. Galiausiai civiline tvarka teismas iÅ¡ jo priteisė kaimynei 400 Eur žalos atlyginimÄ .

Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. Č., tiek teisme nurodė, kad 2022 m. kovo 19 d. (Å¡eÅ¡tadienį) apie 14.05 val. ketino iÅ¡eiti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) į laukÄ iÅ¡purtyti vonios kilimėlius. Ji atidarė savo buto duris, įžengė į laiptinę ir tuo metu atsidarė Å¡alia esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys, pro kurias išėjo kaimyno Å¡uo. Ji iÅ¡ karto apsisuko ir ketino eiti atgal į butÄ , nes bijo Å¡io Å¡uns, ir tuo metu iÅ¡ karto buvo užpulta to Å¡uns.

Kai ji iÅ¡eidinėjo iÅ¡ savo buto, matė, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys tuo metu atsidarė ir tas Å¡uo pro tas duris kaip tik išėjo. Å uo iÅ¡ galo kando jai į kairį Å¡onÄ ties klubu. Å uo įsikando jai į kairįjį Å¡onÄ , jos nepaleido, tuo metu ji, patyrusi didelį Å¡okÄ ir skausmÄ , atbula traukėsi atgal į savo butÄ ir trankydama savo buto durimis Å¡uns galvÄ , iÅ¡silaisvino. Jai buvo padarytas rimtas sužalojimas. IÅ¡ karto po įvykio buvo bendrauta su buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡uns savininku K.

J., kuris apie įvykį paaiÅ¡kino, kad jis laukė svečių ir buvo palikęs neužrakintas savo buto duris ir jo Å¡uo pats atsidaręs duris be priežiÅ«ros išėjo į bendrÄ namo laiptinę, o įkando todėl, kad jo Å¡uo taip gynė savo teritorijÄ . Buvo iÅ¡kviesta policija, suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. Å uns Å¡eimininkas po įvykio pasiÅ«lė atlyginti jai žalÄ â€“ 100 Eur, kas yra neadekvatu, todėl atsisakė to, kadangi mano, jog Å¡uo sukėlė rimtÄ pavojų jos sveikatai ir gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tuo pačiu jai padaryta didelė moralinė žala.

Po įvykio teko kreiptis į Å¡eimos gydytojÄ , buvo paskiepyta. Ä® ligoninę nesikreipė, GMP atsisakė, pati medikė, susitvarstė žaizdas. Å uns Å¡eimininkas K. J. ne kartÄ vedžiojo savo Å¡unį be antsnukio, nors ir vedamas su pavadėliu, puldinėja žmones, visi namo gyventojai įbauginti, Å¡uo didelis, sveria apie 80 kg, kelia pavojų aplinkiniams. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusiosios sutuoktinis T. Č. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes (b. l. 20–22). Policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės) duomenys patvirtina, kad Bendrojo pagalbos centro telefonu 2022 m. kovo 19 d. 14.37 val. pranešėjas T.

Č. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prieÅ¡ kelias minutes jo žmonÄ užpuolė ir įkando kaimyno iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡uo. Å uo yra didelis ir tinkamai neauklėjamas. Tokie puolimai pasikartoja, kaimynas nereaguoja, todėl raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Nuo GMP atsisakė (b. l. 24). D. D. 2022 m. kovo 24 d. pareiÅ¡kime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje įvyko incidentas, kurio metu buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų Å¡uo įkando buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai.

Kaip kaimynė, gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini), nori atkreipti dėmesį į Å¡eimininkų elgesį vedžiojant Å¡unį. Å uo yra didelis ir agresyvus, bet vedžiojamas be antsnukio, vedamas ilgu pavadžiu, kas kaimynams kelia nuolatinį stresÄ ir baimę susitikti. Pas jÄ atvažiuoja Å¡eima su vaikais ir jai bÅ«na neramu dėl pavojaus jų sveikatai. Ä® pastabas ir praÅ¡ymus uždėti Å¡uniui antsnukį arogantiÅ¡kas kaimynas nereaguoja (b. l. 26). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 22 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 874/2022 (01) nurodyta, kad A.

Č. nustatyti du odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva kairio klubo srityje. Sužalojimai padaryti kietu-buku daiktu (daiktais), apie 2-3 parų laikotarpyje iki kÅ«no apžiÅ«ros. Sužalojimų pobÅ«dis neprieÅ¡tarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t. y. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2022 m. kovo 19 d. įkandus Å¡uniui. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 23). Galiausiai Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį K.

J. atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ nutraukus nesant nurodytos nusikalstamos veikos sudėties (specialistui nustačius tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kai BK 139 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neatsargų nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ) (b. l. 20–22), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariatas 2022 m. birželio 23 d. surašė K. J. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 12-ANR_P-1646-2022, nurodant, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 14.42 val. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojui K.

J. priklausantis „Bordo dogo, prancÅ«zų mastifo“ veislės Å¡uo užpuolė ir įkando A. Č. į kairį Å¡onÄ ties klubu, tokiu bÅ«du K. J. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje (b. l. 15). Tokiu bÅ«du, įvertinus aptartus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas K. J. pagrįstai skundžiamu Nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje, kadangi 2022 m. kovo 19 d. apie 14.05 val. (duomenys neskelbtini), laiptinėje nukentėjusiÄ jÄ A.

Č. užpuolė ir jai įkando K. J. netinkamai prižiÅ«rimas Å¡uo, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryta žala sveikatai. Ginčo dėl to, kad K. J. buvo ir tebėra aptariamo „Bordo dogo, prancÅ«zų mastifo“ veislės Å¡uns savininkas (laikytojas), nėra. Tai, kad Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta, kaip konkrečiai atsidarė K. J. buto durys ir Å¡uo pateko į namo bendro naudojimo patalpas – laiptinę, ar durų spyna buvo sugedusi, ar durys be rankenos palenkimo pačios atsidarinėjo dėl kokio nors jų defekto ar kitų priežasčių ir pan., neÅ¡alina pareiÅ¡kėjo atsakomybės už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimÄ , dėl kurio atsirado žalos kito asmens sveikatai, sukeltos jo augintinio.

Vien tai, kad pareiÅ¡kėjas K. J. atrakino savo buto duris (kÄ pats ir patvirtino) ir paliko gyvÅ«nÄ be priežiÅ«ros, netgi neatidaręs pats durų fiziÅ¡kai, laikytina netinkamu pareigos užtikrinti, kad jo laikomas gyvÅ«nas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, laikymusi. Vien durų uždarymas, jas atrakinus, kaip parodė Å¡is atvejis, nebuvo pakankama kliÅ«tis (augintinio priežiÅ«ra), nesvarbu, dėl kokių priežasčių tos durys atsidarė – pats Å¡uo, kiti asmenys ar kitu bÅ«du.

Dėl to atsakomybė tenka tik gyvÅ«no savininkui (laikytojui). Atitinkamai iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas K. J., dienos metu palikdamas neužrakintas buto duris ir neužtikrindamas, kad gyvÅ«nas neiÅ¡trÅ«ktų iÅ¡ buto bei nesukeltų grėsmės ir žalos kitų žmonių, gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, pasielgė itin neatsargiai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad gali kilti nurodyti padariniai. PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog akivaizdu, kad bet koks augintinis per uždarytas (nors ir neužrakintas) duris niekaip negali iÅ¡eiti iÅ¡ jokios patalpos, nes tam, kad durys atsidarytų, reikia fiziÅ¡kai palenkti durų rankenÄ , yra nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s. Å iuo atveju bÅ«damas gyvÅ«no (nurodytos veislės Å¡uns) savininku (laikytoju), pareiÅ¡kėjas turėjo ir galėjo įvertinti, kad jo augintinis negali bÅ«ti visada prognozuojamas, o tai, kad niekada iki Å¡iol nebuvo atsidaręs durų ir iÅ¡sprukęs vienas į laiptinę, nereiÅ¡kia, jog niekada to ateityje nedarys.

Taigi sutiktina su institucija, kad K. J. galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir aplinkiniams dėl neapgalvoto elgesio, nes padarytas administracinis nusižengimas kėlė realų pavojų žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu institucijos atstovo bei nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, kad apraÅ¡ant nusižengimÄ buvo padaryta techninė klaida, teismas skundžiamame Nutarime grafoje „Pažeidimo esmė“ tikslina nurodytÄ administracinio nusižengimo padarymo laikÄ , vietoje 14.42 val., nurodant 14.05 val.

Be to, sutikdamas su institucijos atstovo teismo posėdžio metu pateiktu paaiÅ¡kinimu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju Nutarime netiksliai buvo nurodytas ir pareiÅ¡kėjui inkriminuotas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kadangi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo veiksmai nebuvo susiję su Ä®statymo vykdymÄ kontroliuojančių institucijų pareigÅ«nų reikalavimų leisti tikrinti gyvÅ«nus ir jų laikymo sÄ lygas, patalpas, teritorijÄ , įrangÄ , kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvÅ«nams vežti, su gyvÅ«nų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti Ä®statymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus, nevykdymu.

Atitinkamai Å¡is punktas Å¡alintinas iÅ¡ Nutarimo. Nepaisant to, nurodyti netikslumai nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės keisti ar naikinti skundžiamÄ NutarimÄ , kadangi bylos įrodymai patvirtina, kad K. J. neužtikrino, jog jo laikomas gyvÅ«nas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, kadangi jo laikomas Å¡uo užpuolė nukentėjusiÄ jÄ A. Č. ir įkando jai, sukeldamas jos sveikatai žalÄ , todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus įrodymus, laikantis ANK 569 straipsnio nuostatų, aplinkybių, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn (ANK IV skyrius), Å¡iuo atveju nenustatyta. Vien tai, kad NutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja K. J. ir priėmė jam nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ NutarimÄ . Teismo vertinimu, ir K. J. paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda, atitinkanti ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos minimumÄ , yra tinkamai individualizuota bei proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«džiui ir pareiÅ¡kėjo asmenybei (dirbantis, neteistas, per penkerius metus administracine tvarka baustas 4 kartus, daugiausiai už nustatyto (leistino) greičio virÅ¡ijimÄ , baudos sumokėtos, yra galiojančių nuobaudų, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 34 str. 2 d.).

Todėl darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi K. J. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo K. J. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 28 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16462-2022 (ROIK: 22171949047) palikti nepakeistÄ .

Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė