6c40a5dc-642b-4142-90bb-e2cd9cd51aa8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-4208-631/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00968-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. G. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. vasario 7 d. gautas pareiÅ¡kėjos G. G. skundas, kuriuo praÅ¡oma: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. 23S7905 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naujÄ sprendimÄ .

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėja yra Rusijos Federacijos pilietė, 2018 m. vasario 13 d. jai buvo iÅ¡duotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2023 m. vasario 13 d. Artėjant iÅ¡duoto leidimo galiojimo pabaigos terminui, pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti jai leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau skundžiamu sprendimu atsakovas nusprendė apskritai panaikinti pareiÅ¡kėjai leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje esÄ kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodo, jog atsakovo sprendimas buvo priimtas iÅ¡ esmės remiantis 2022 m. gruodžio 29 d. gautu Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raÅ¡tu Nr. 18-10818, kuriame nurodoma, jog pareiÅ¡kėja, pildydama jai pateiktÄ klausimynÄ nurodė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, todėl anot VSD, pareiÅ¡kėja tuo iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos vykdomai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai, remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Laiko, jog atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenagrinėjo jokių aplinkybių, neatliko jokio vertinimo, o tik rėmėsi minėtu VSD raÅ¡tu. Priimant šį sprendimÄ , nebuvo surinkta jokių įrodymų ar faktų, kurie akivaizdžiai leistų teigti, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ tiesų remia Rusijos agresyviÄ užsienio politikÄ , ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikai.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad Lietuvoje gyvena nuo 1979 m. Apie 35 metus dirbo bendrovėje AB „Mažeikių nafta“ (dabar – AB „Orlen Lietuva“), ėjo laboratorijos virÅ¡ininkės pareigas. Teigia, jog visuomeniniame gyvenime visada elgėsi pareigingai, niekada nėra padariusi jokių teisės pažeidimų. Å iuo metu (nuo 2015 m.) pareiÅ¡kėja yra senatvės pensininkė. 2019 m. mirė jos sutuoktinis P. G., kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Jis yra palaidotas Mažeikių (Geidžių) kapinėse, Å¡eimos kape. Tame pačiame kape yra palaidotas ir 2016 m. miręs jos sÅ«nus A. G.. Kitas PareiÅ¡kėjos sÅ«nus J. G. yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ bei taip pat gyvena Mažeikiuose, pareiÅ¡kėjÄ su sÅ«numi ir jo Å¡eima sieja labai stiprus ryÅ¡ys. Teigia, jog pareiÅ¡kėja kasdien teikia visokeriopÄ pagalbÄ savo draugei, kuri serga. Vienintelis pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas – 3 kambarių butas daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Vertina, jog Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kiai rodo, kad pareiÅ¡kėja save neabejotinai yra susiejusi ir ateityje sieja bÅ«tent tik su Lietuva.

Teigia, 2022 m. gruodžio 8 d. ji buvo pakviesta į TelÅ¡ių migracijos skyrių, kur jai buvo duota užpildyti tam tikrÄ anketÄ . Å i anketa buvo lietuvių kalba, todėl ji joje suprato ne viskÄ . Kokiu tikslu buvo bÅ«tina jai pildyti Å¡iÄ anketÄ , niekas jai iÅ¡samiai nepaaiÅ¡kino. Kiek ji pamena, tarp kitų klausimų anketoje buvo ir klausimai dėl karo Ukrainoje, taip pat ir dėl Krymo priklausomybės. Ji suprato, jog dėl Krymo buvo klausiama, kam jis priklauso dabar, todėl atsakė, kad Krymas dabartiniu metu priklauso Rusijai. Be to, pareiÅ¡kėjos teigimu, anketoje taip pat buvo klausiama, ar ji pritaria Rusijos karui prieÅ¡ UkrainÄ , ji į tai atsakė, kad ne, kadangi Å¡iam karui ji nepritaria. Tik vėliau pareiÅ¡kėja suprato, kad dėl Krymo priklausomybės jos iÅ¡ tiesų buvo klausiama, kam Krymas turi priklausyti teisiÅ¡kai. Teigia, jog pareiÅ¡kėja neabejotinai supranta, kad teisiÅ¡kai Krymas priklauso Ukrainai. Taip pat pareiÅ¡kėja nurodo, kad Lietuvos nepriklausomybę ji pripažįsta besÄ lygiÅ¡kai, niekada neužsiėmė ir neužsiima jokia veikla prieÅ¡ LietuvÄ ir jos valstybingumÄ , kita vertus, niekada niekur, taip pat ir socialiniuose tinkluose, nėra pasisakiusi ir už Rusijos agresyviÄ politikÄ . Laiko, jog iÅ¡ nurodyto akivaizdu, jog atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , yra visiÅ¡kai neatsižvelgęs į pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , taip pat susiklosčiusius jos ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, visiÅ¡kai nevertino fakto, kad ji Lietuvoje gyvena virÅ¡ 40 metų, o tai reiÅ¡kia, kad čia pragyveno absoliučiai didžiÄ jÄ savo gyvenimo dalį. Taip pat vertina, jog yra neatsižvelgta į tai, kad Lietuvoje pareiÅ¡kėja yra užauginusi savo vaikus, vienÄ jų miręs ir palaidotas Lietuvoje, taip pat pareiÅ¡kėja čia yra palaidojusi ir savo mirusį sutuoktinį.

Vertina, jog apart to, kad pareiÅ¡kėja VSD jai pateiktame klausimyne yra nurodžiusi, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, skundžiamame sprendime nenurodoma jokių kitų faktais pagrįstų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja apskritai kada nors ir kokiais nors veiksmais yra iÅ¡reiÅ¡kusi prieÅ¡iÅ¡kumÄ Lietuvos Respublikai bei palankumÄ Rusijos Federacijos dabartiniam režimui arba, kad turi ryÅ¡ių su Rusijos Federacijos jėgos struktÅ«romis, dėl ko ji galėtų bÅ«ti panaudota, esÄ , kaip potencialus verbavimo taikinys. Taip pat nurodo, jog skundžiamas sprendimas neatitinka ir teisėtumo reikalavimų. Kadangi atsakovas visiÅ¡kai formaliai vertino VSD apie pareiÅ¡kėjÄ pateiktus duomenis, bei esant akivaizdžiam jų nepakankamumui ir abejotinam pagrįstumui, neprašė jų patikslinti ar papildyti. Tai, pasak pareiÅ¡kėjos, turėtų reikÅ¡ti ir tai, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais).

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog Migracijos departamentas gavo VSD raÅ¡tÄ Nr. 18-10818, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiÅ¡kėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ . Migracijos departamento klausimyne, pateikdama praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ nuolat gyventi, pareiÅ¡kėja, atsakydama į klausimÄ , kam priklauso Krymas, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėja deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos vykdomai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiÅ¡kėja remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Migracijos departamento vertinimu, pareiÅ¡kėjos skundo teiginiai yra nepagrįsti. Pažymi, kad priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjos grėsmės valstybės saugumui. Taip pat pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimÄ grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir iÅ¡vadomis. Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjos užpildytame ir pasiraÅ¡ytame klausimyne tie patys klausimai buvo iÅ¡dėstyti lietuvių ir rusų kalbomis, todėl pareiÅ¡kėja klausimyne atsakė į jai suprantama kalba iÅ¡dėstytus klausimus. Taip pat Migracijos departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo teiginiais, kad ji nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. PareiÅ¡kėja nenurodo, kad Migracijos departamento darbuotojų bÅ«tų praÅ¡iusi padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiÅ¡kinti klausimyno klausimus. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, bÅ«tent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrÄ sias leidimo gyventi Lietuvoje praÅ¡ančio asmens pažiÅ«ras. Vertina, jog klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiÅ¡ka, nedviprasmiÅ¡ka, atsakymas į jÄ leidžia identifikuoti asmens pažiÅ«ras, vertybes. Tai, kad pareiÅ¡kėja nesuprato užduodamų klausimų tikslo, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, nes VSD vertino pareiÅ¡kėjos nurodytus atsakymus.

Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl laiko, kad sprendimas atitinka tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Pažymi, kad iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra iÅ¡vadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiÅ¡kiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiÅ¡kėjos vertinimÄ , todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiÅ¡ko tyrimo. Laiko, jog tokia situacija sudaro palankias sÄ lygas įvairaus pobÅ«džio provokacijoms prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik iÅ¡lieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet Å¡i grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, kad jos su Rusija nesieja jokie socialiniai ryÅ¡iai, ji neturi ten pažįstamų ir turto, nagrinėjamu atveju nėra aktuali bylai aplinkybė, nes bylos pagrindas yra susijęs su Lietuvos saugumu, be to, tai nepaneigia Migracijos departamento iÅ¡vadų. Pažymi, kad ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiÅ¡kėja susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jos Å¡eiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos keliama grėsmė gali bÅ«ti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumÄ lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog VSD vertinimu, pareiÅ¡kėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, PareiÅ¡kėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali bÅ«ti iÅ¡naudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD vieÅ¡ai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausioje – 2022 metų.

Pažymi, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiÅ¡kėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjos pažiÅ«ros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjai atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja VSD pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, taip pat iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja reziduoja Lietuvoje nuo 1982 metų ir kiti nurodyti argumentai negali bÅ«ti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duoti leidimai gyventi Lietuvoje, savaime nereiÅ¡kia, kad dabartinėje situacijoje (Rusijos karinės agresijos sÄ lygomis) leidimas nuolat gyventi pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti pratęstas automatiÅ¡kai. Esant nurodytoms aplinkybėms, laiko, kad jos interesas atvykti ir gyventi Lietuvoje negali bÅ«ti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duoti leidimai gyventi Lietuvoje.

VSD vertinimu, priimant SprendimÄ , nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, vieÅ¡ojo administravimo subjektas nevirÅ¡ijo savo kompetencijos. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiÅ¡kėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 23S7905, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog G. G. leidimas nuolat gyventi Nr. 7429067 buvo išduotas 2018 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Išduotas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2023 m. vasario 13 d.

G. G. 2023 m. sausio 5 d. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ nuolat gyventi Ä®statymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

2022 m. gruodžio 29 d. Migracijos departamentas gavo VSD raÅ¡tÄ Nr. 18-10818, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalimi, VSD atliko G. G. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ . G. G., pildydama Migracijos departamento pateiktÄ klausimynÄ nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, G. G., deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos vykdomai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad G. G. remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Migracijos departamentas pagrindu, jog pareiÅ¡kėja kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, priėmė 2023 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. 23S7905, kuriuo nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 23S7905 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindÄ bei Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Ä®statymo 35 straipsnyje nurodyti atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti užsieniečiui leidimÄ gyventi pagrindai. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir ApraÅ¡as) reglamentuoja užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pateikimÄ bei Å¡ių praÅ¡ymų priėmimÄ , įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas ir ar nėra atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pagrindų.

Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimÄ ir gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Valstybės saugumo departamentas. Ä®statymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentÄ , kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iÅ¡ subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumÄ , jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetÄ ir konstitucinę santvarkÄ . Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybÄ ir kontržvalgybÄ , tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti keliÄ Å¡ioms veikoms ir jas Å¡alinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovÄ su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitÄ nacionaliniam saugumui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , iÅ¡vadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Å ios nuostatos, taip pat Ä®statymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas Å¡ios institucijos iÅ¡vadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis Ä®statymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigojančiomis VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ , VSD 2022 m. gruodžio 29 d. raÅ¡tu Nr. 18-10818 Migracijos departamentui pateikė vertinimÄ , kuriame nurodoma, jog pareiÅ¡kėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijai, iÅ¡reiÅ¡kia paramÄ Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieÅ¡ UkrainÄ ir jos teritorijų okupacijai. VSD vertinimu. tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali bÅ«ti iÅ¡naudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas laikosi nuomonės, jog priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas argumentuoja, jog nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimÄ grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panaÅ¡iais atvejais formuluoja praktikÄ , jog privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Teismas taip pat yra nurodęs, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTRÄ® 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu praÅ¡oma, taip pat individualiÄ praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

Teismo vertinimu, atsakovas nesiekė išsamiai ištirti ginčo situacijos, esant akivaizdžiam įrodymų nepakankamumui ir pagrįstumui, neprašė jų patikslinti ar papildyti, nesuteikė pareiškėjai galimybių pateikti paaiškinimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog pareiÅ¡kėja Lietuvoje nuolat gyvena nuo 1982 metų, nuolat ir periodiÅ¡kai tęsdavo leidimÄ gyventi Lietuvoje. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duodamas (keičiamas) kas penkeri metai. Paskutinį kartÄ toks leidimas jai buvo iÅ¡duotas 2018 m. vasario 13 d., bei galiojo iki 2023 m. vasario 13 d. Vienintelis pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas – Žemaitijos g. 26-39, Mažeikiuose.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja didžiÄ jÄ savo gyvenimo dalį pragyveno Lietuvoje, čia dirbo, sukÅ«rė Å¡eimÄ , augino vaikus. 2019 m. mirė jos sutuoktinis P. G., kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Mažeikių (Geidžių) kapinėse yra palaidotas ir pareiÅ¡kėjos sÅ«nus A. G., ir sutuoktinis. Kitas pareiÅ¡kėjos sÅ«nus J. G., Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimÄ nuolat gyventi, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , bei taip pat gyvena Mažeikiuose, netoli pareiÅ¡kėjos. PareiÅ¡kėja teigia, jog jÄ su sÅ«numi ir jo Å¡eima sieja glaudus ryÅ¡ys.

Taigi, sutiktina su pareiÅ¡kėjos nuomone, jog Migracijos departamentas neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos ilgalaikius, nuolatinius bei stiprius socialinius, ekonominius ir kultÅ«rinius ryÅ¡ius bÅ«tent su Lietuva. Taip pat pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja yra senyvo pensijinio amžiaus (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad ji turėtų turto Rusijos Federacijoje, ar Å¡eimÄ , artimus giminaičius Rusijoje, todėl jos iÅ¡siuntimas į Rusijos FederacijÄ pareiÅ¡kėjai sukeltų itin neigiamas pasekmes.

Atkreiptinas dėmesys, jog skunde pareiÅ¡kėja aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodo, jog Rusijos karo prieÅ¡ UkrainÄ ji niekada nepalaikė, taip pat nurodė ir Migracijos departamento anketoje. PareiÅ¡kėja teigia, kad Lietuvos nepriklausomybę ji pripažįsta besÄ lygiÅ¡kai, niekada neužsiėmė ir neužsiima jokia veikla prieÅ¡ LietuvÄ ir jos valstybingumÄ , niekada niekur nėra pasisakiusi ir už Rusijos agresyviÄ politikÄ . IÅ¡skyrus tai, kad pareiÅ¡kėja jai pateiktame klausimyne yra nurodžiusi, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, į bylÄ nepateikta ir nei Migracijos departamentas, nei Valstybės saugumo departamentas nenurodo jokių kitų faktais pagrįstų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja apskritai kada nors ir kokiais nors veiksmais yra iÅ¡reiÅ¡kusi prieÅ¡iÅ¡kumÄ Lietuvos Respublikai bei palankumÄ Rusijos Federacijos režimui arba, kad turi ryÅ¡ių su Rusijos Federacijos jėgos struktÅ«romis. Å iuo atveju į byla nėra pateikta kitų, papildomų įrodymų, kurie suponuotų iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja realiai ir akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekanti plačiÄ vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui. Negali bÅ«ti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikÅ¡ti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali bÅ«ti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas SprendimÄ , vadovavosi Valstybės saugumo departamento raÅ¡te pateikta informacija. Sprendžiant pareiÅ¡kėjos leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo klausimÄ buvo nustatytos (nurodytos Sprendime) faktinės aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukme, santuoka, vaikais, gyvenamÄ ja vieta, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėja dirbo Lietuvos Respublikoje ir gyveno tikrai ilgÄ laikÄ . Tačiau Sprendime nėra paaiÅ¡kinta, kokiÄ reikÅ¡mę turėjo Å¡ios faktinės aplinkybės ginčijamo Sprendimo priėmimui, kaip jos buvo vertinamos.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų analizės galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos tariamai keliama grėsmė valstybės saugumui iÅ¡ esmės nustatyta, tik atsižvelgus į pareiÅ¡kėjos atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , kam priklauso Krymas. Teismas pažymi, kad anketoje suformuluotas klausimas jÄ pildantiems asmenims gali sukelti tam tikras abejones dėl jo turinio, kÄ pareiÅ¡kėja ir nurodė skunde. Migracijos departamento atsiliepime teigiama, kad formuluotė „JÅ«sų nuomone, kam priklauso Krymas“ kaip tik ir rodo, kad klausimas ne geografinis, ne apie tai, kas dabar yra okupavęs, faktiÅ¡kai dabar valdo ar pan. KrymÄ , o bÅ«tent - kaip asmuo mano, kokia yra jo asmeninė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Å is atsakovo argumentas atskleidžia klausimo esmę, tačiau kartu parodo ir tai, kad klausimas gali bÅ«ti suprantamas įvairiai, ir gali bÅ«ti reikalingas papildomas paaiÅ¡kinimas dėl jo turinio (o, kaip skunde nurodė pareiÅ¡kėja, pagalba pildant klausimynÄ jai nebuvo suteikta). Teismo vertinimu formuluotės „JÅ«sų nuomone“ nepakanka, kad klausimas bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡kus, ypač įvertinus pareiÅ¡kėjos amžių, sveikatos bÅ«klę, turimÄ iÅ¡silavinimÄ . Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja, pildydama klausimynÄ , aiÅ¡kiai nurodė savo pozicijÄ , kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Pagal ABTÄ® 91 straipsnio 2 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali bÅ«ti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Teismas nagrinėdamas bylÄ nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Administracinių teismų praktikoje pažymėta, jog tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su vieÅ¡Ä ja administracija Å¡alies, apsaugÄ , privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumÄ (žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedÅ«rÄ (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, taip pat ir užtikrinant asmens teisę į pagrįstÄ (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotÄ administracinį sprendimÄ (Å¡iais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ ir priimdamas sprendimÄ , turi iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės situacijai objektyviai iÅ¡nagrinėti ir kritiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai jas įvertinti, sprendimÄ pagrįsti taip, kad nekiltų abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo. Akcentuotina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3565-968/2021).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikti įrodymai nepatvirtina pareiÅ¡kėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Å iuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių kompetentingos institucijos padarytÄ iÅ¡vadÄ , taip pat nėra duomenų, kad institucijos siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , atsižvelgiant į atsakymų klausimyne prieÅ¡taringumÄ

Ä®vertinus į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus laikytina, jog skundžiamas sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimo priėmimo metu nebuvo atsižvelgta į susiklosčiusių aplinkybių visumÄ . Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas nepagrįstai suvaržo (apriboja) pareiÅ¡kėjos teises ir pažeidžia jos teisėtus lÅ«kesčius.

Ä®vertinusi individualias Å¡ios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, priimdamas 2023 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. 23S7905 nesilaikė gero vieÅ¡ojo administravimo principo. Esant tokiai situacijai, pripažintini pagrįstais pareiÅ¡kėjos argumentai, jog atsakovas, priimdamas SprendimÄ , jame iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis ir neindividualizavo situacijos. Atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes jame nėra tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės. Nurodyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos nuomone, yra esminiai, administracinis aktas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundo reikalavimas patenkinamas ir Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. 23S7905 panaikinamas.

PareiÅ¡kėja taip pat reiÅ¡kia iÅ¡vestinį reikalavimÄ â€“ įpareigoti atsakovÄ Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos G. G. praÅ¡ymÄ dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta bei teismui panaikinus Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. 23S7905, Å¡is pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas taip pat laikytinas pagrįstu, todėl patenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos G. G. skundÄ patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. 23S7905, kuriuo buvo nuspręsta G. G. panaikinti leidimÄ nuolat gyventi.

Ä®pareigoti Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos G. G. praÅ¡ymÄ dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Jolita Rasiukevičienė

Vita Valeckaitė