2024-09-24 Nr. AB-13530-3-61-3-04107-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. B. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. L.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2024-09-24 Nr. AB-13530-3-61-3-04107-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-627-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04107-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. B. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. L.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas R. D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Vilniaus skyrius) 2024 m. birželio 26 d. atsakymą Nr. 1SD-7539 į pareiškėjo skundą (Dėl Jūsų skundo) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti šį pareiškėjo skundą bei imtis aktyvių veiksmų užtikrinant pareiškėjo nepilnametės dukters D. I. B. teisę į šeimos ryšius; 2) pripažinti Tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų D. R.-B. ir teisininkės I. K. veiksmus dirbant su pareiškėjo šeima, vertinant vaiko situaciją ir organizuojant vaiko nuomonės išklausymą, teikiant išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12599-534/2024, nepagrįstais ir neteisėtais, ir iš atsakovo priteisti pareiškėjo naudai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) išreikalauti iš atsakovo Tarnybos Vilniaus skyriaus visus dokumentus, susijusius su skundžiamo Tarnybos skyriaus atsakymo priėmimu.
II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Raštą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2024 m. gegužės 28 d. skundą dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų. Rašte nurodyta, jog skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog Tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai / patarėjai, atlikdami savo funkcijas ir veikdami pagal įstatymą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nuostatus veiktų priešingai vaiko interesams, o jų veiksmai būtų neteisėti ir / arba netinkami.
Teismas pažymėjo, kad nors skundžiamame Rašte yra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau pagal teismų praktiką, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys.
Teismas, aptaręs teismų praktiką dėl ginčų, kylančių inicijuojant tarnybinius patikrinimus, dėl rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, vertino, kad ginčijamas Raštas patvirtina, jog juo pareiškėjui buvo pateikta informacija, susijusi su jo skunde nurodytų Tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų įvertinimu, šiame Rašte nenustatyti pareiškėjui jokie privalomojo pobūdžio įpareigojimai. Todėl skundžiamas Raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nesusijusiam su atsakovu tarnybiniais santykiais, nesukėlė.
Teismas nurodė, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija. Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą bei įvertinęs tai, jog ginčo Raštas nėra individualus administracinis aktas, o kiti skundu reiškiami reikalavimai yra išvestiniai iš minėto reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėjas, yra nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad nekvestionuoja atsakovo darbuotojų (specialistų) tarnybinės (ne)atsakomybės, tačiau asmenys negali būti klaidinami, nes tai pažeidžia pareiškėjo teises ne tik į tinkamą jo skundo išsprendimą, bet ir į galimybę apskųsti atsakymą į šį skundą. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi Tarnybos veiksmingos ir efektyvios pagalbos. Atsakovas ne tik skundžiamame, bet ir kituose pareiškėjo gautuose dokumentuose nurodo analogišką jų apskundimo tvarką. Šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Raštą pagal paties atsakovo jame nurodytą apskundimo tvarką.
Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo skundą motyvuojant tuo, kad Raštas nėra skundžiamas, privalėjo tinkamai reaguoti į dokumente nurodytos apskundimo tvarkos išaiškinimą ir ABTĮ 149 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį, kad ateityje atsakovas neklaidintų ne tik pareiškėjo, bet ir kitų asmenų. Pateikdamas skundą teismui pareiškėjas patyrė išlaidų už procesinio dokumento parengimą, kadangi kaip paaiškėjo iš skundžiamos nutarties turinio, atsakovas klaidina pareiškėją ir galbūt kitus asmenis, nurodydamas priimamų dokumentų apskundimo tvarką, kai šie dokumentai pagal teismo nutartyje padarytas išvadas nėra skundžiami.
Pareiškėjo nuomone, Rašte negali būti nurodyta jo apskundimo tvarka, jeigu toks dokumentas negali būti skundžiamas. Be to, Rašte nurodyta, kad skundas gali būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kai jau nuo 2024 m. sausio 1 d. reorganizavus administracinius teismus yra Regionų administracinis teismas. Tai kelia abejonių atsakovo veiklos kokybe.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas nutartyje, nesiėmė priemonių, kad atsakovas tinkamai įgyvendintų įstatymą ir neklaidintų pareiškėjo bei kitų asmenų arba pirmosios instancijos teismas galbūt neteisingai laikė, kad skundas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad Raštas jam jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir teigia, kad atsakovo specialistų (darbuotojų) veiksmai (neveikimas) jam sukėlė ir toliau sukelia neigiamas teisines pasekmes, nepagrįstai apribojančias pareiškėjo teisės bendrauti su nepilnamete dukra įgyvendinimą. Pareiškėjas kvestionuoja atsakovo specialistų, kaip valstybės tarnautojų, veiksmus (neveikimą), tiesiogiai sukeliančius teisines pasekmes pačiam pareiškėjui.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nenagrinėti antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo siekiama pripažinti Tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų veiksmus dirbant su pareiškėjo šeima, nepagrįstais ir neteisėtais, ir iš atsakovo priteisti pareiškėjo naudai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Raštu jam sukeliamos teisinės pasekmės, o Atsakovo specialistų veiksmais (neveikimu), nesiimant veiksmingų ir efektyvių priemonių jo bendravimui su nepilnamete dukra užtikrinti, jo vaikui ir jam pačiam yra padaryta žala.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, kad Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad Raštas patvirtina, jog juo pareiškėjui buvo pateikta informacija, susijusi su jo skunde nurodytų Tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų įvertinimu, šiame Rašte nenustatyti pareiškėjui jokie privalomojo pobūdžio įpareigojimai. Teismas sprendė, kad Raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nesusijusiam su atsakovu tarnybiniais santykiais, nesukėlė. Įvertinęs tai, jog Raštas nėra individualus administracinis aktas, o kiti skundu reiškiami reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėjas, yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė teisme iškelti ginčą dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. birželio 26 d. atsakymo Nr. 1SD-7539 (Rašto) į pareiškėjo skundą teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą tinkamai išnagrinėti šį pareiškėjo skundą bei imtis aktyvių veiksmų užtikrinant pareiškėjo nepilnametės dukters teisę į šeimos ryšius, Tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų veiksmų dirbant su pareiškėjo šeima, vertinant vaiko situaciją ir organizuojant vaiko nuomonės išklausymą, teikiant išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12599-534/2024, pripažinimo nepagrįstais ir neteisėtais bei 3 000 Eur neturtinei žalai, kurią pareiškėjas kildino iš Tarnybos Vilniaus skyriaus tarnautojų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Pareiškėjas skunde, adresuotame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, kuris buvo persiųstas nagrinėti Tarnybos Vilniaus skyriui, skundė, jo vertinimu, neteisėtus Tarnybos Vilniaus skyriaus veiksmus (neveikimą) ir prašė: 1) įvertinti skundžiamų institucijų veikimą / neveikimą. Esant suinteresuoto veikimo požymiams perduoti medžiagą kompetentingoms institucijoms; 2) įpareigoti atsakingas institucijas iš naujo atlikti susidariusios situacijos vertinimą, reikalui esant pasitelkiant ekspertinius vertinimus; 3) iki šiol teiktas skundžiamų institucijų išvadas ir rekomendacijas laikyti nepagrįstomis ir todėl neturinčiomis jokios galios; 4) imtis visų reikalingų priemonių apsaugoti vaiką nuo žalingo ir galimai traumuojančio skundžiamų institucijų poveikio, perkeliant jų akcentus prie darbo su tėvais.
Tarnybos Vilniaus skyrius skundžiamame Rašte aptarė aplinkybes, susijusias su pareiškėju, jo nepilnamete dukra ir susidariusia situacija, nurodė, kad Tarnybos Vilniaus skyriuje gauti pranešimai buvo nagrinėjami vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTPAĮ) nuostatomis; be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos specialistai, atlikdami vaiko situacijos vertinimus ir priimdami sprendimus, atitinkančius geriausius vaiko interesus, bendravo tiek su pareiškėjo, tiek su vaiko motina, o gauta informacija tiesiogiai atsispindi vaiko situacijos vertinimo anketose; pažymėjo, kad pareiškėjas buvo Tarnybos patarėjų konsultuotas atsižvelgiant į Tarnybos nuostatus, pareiškėjui buvo atsakyta į rūpimus klausimus bei pasiūlyti galimi situacijos sprendimo būdai. Rašte taip pat pažymėta, kad skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog Tarnybos specialistai / patarėjai atlikdami savo funkcijas ir veikdami pagal VTAPĮ bei Tarnybos nuostatus veiktų priešingai vaiko interesams, o jų veiksmai būtų neteisėti ir / arba netinkami.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo, persiųsto Tarnybos Vilniaus skyriui, skundžiamo Rašto turinys, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas skundu siekė tik pateikti informaciją dėl galbūt padarytų Tarnybos Vilniaus skyriaus tarnautojų tarnybinių pažeidimų bei tarnybinės atsakomybės jiems taikymo. Iš jo skundo turinio matyti, kad jis kėlė iš kitus klausimus: pvz.: „2) įpareigoti atsakingas institucijas iš naujo atlikti susidariusios situacijos vertinimą, reikalui esant pasitelkiant ekspertinius vertinimus; 3) iki šiol teiktas skundžiamų institucijų išvadas ir rekomendacijas laikyti nepagrįstomis ir todėl neturinčiomis jokios galios; 4) imtis visų reikalingų priemonių apsaugoti vaiką nuo žalingo ir galimai traumuojančio skundžiamų institucijų poveikio, perkeliant jų akcentus prie darbo su tėvais.“. Be to, ir Rašto turinys neleidžia daryti išvados, kad jame pasisakoma tik dėl pagrindo taikyti Tarnybos Vilniaus skyriaus tarnautojams tarnybinę atsakomybę nebuvimą, bei išskirtinai informacinį šio Rašto pobūdį. Esant bent menkiausiai abejonei dėl Raštu pareiškėjui sukeliamų teisinių pasekmių, Rašto teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės, nes priešingu atveju būtų iš esmės paneigta pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Raštas yra tokio pobūdžio informacinis dokumentas ar nėra individualus administracinis aktas, dėl kurio ginčas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atitinkamai nepagrįsta laikytina ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl likusių skundo reikalavimų priimtinumo nagrinėti teisme. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina perduodant klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. D. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo R. D. B. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė