2025-12-17 Nr. AB-22885-3-61-3-05962-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1720-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-05962-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(N)

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 25S220676 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Departamento 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 24S184779 (toliau – ir 2024 m. Sprendimas) vykdymą laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas byloje ginčijamu Sprendimu pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę klausimo nesprendė, kadangi klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu 2024 m. Sprendimu, kuris yra vykdytinas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 127 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad neuždraudus išsiųsti pareiškėją, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju neatitaisoma žala pasireiškia tuo, kad pareiškėjas, dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini), būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai (kur beatodairiško smurto lygis aukštas, Departamentas neatsižvelgė į pareiškėjo pažeidžiamumą).

Pareiškėjas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į neatitaisomą žalą, kuri gali būti padaryta, jei tariama kankinimų ir netinkamo elgesio grėsmė materializuosis, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas veiksmingos teisių gynimo priemonės sąvoka reikalauja nepriklausomo ir kruopštaus patikrinimo, ar egzistuoja grėsmė, kad, asmenį išsiuntus į kilmės valstybę, jam gresia kankinimai arba netinkamas elgesys, taip pat teisių gynimo priemonės su automatiniu suspensyviniu efektu.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, o pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu. Buvo nustatyta, kad ginčo dalykas yra Departamento 2025 m. spalio 10 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), pagrįstumas ir teisėtumas, tačiau pareiškėjas prašo sustabdyti 2024 m. Sprendimo vykdymą. Teismas pažymėjo, kad šiuo sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Teismas vertino, kad pareiškėjas prašo sustabdyti vykdymą sprendimo, kuris nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, be to, atkreipė dėmesį, kad 2024 m. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas išnagrinėtas Regionų administraciniame teisme (2025 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6892-1029/2025 pareiškėjo skundas dėl šio sprendimo panaikinimo atmestas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1882-662/2025 nurodytas teismo sprendimas paliktas nepakeistas).

Nustatęs, kad ginčas dėl 2024 m. Sprendimo yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šis Departamento sprendimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl Departamento 2024 m. Sprendimo vykdymo sustabdymo netenkinamas.

Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja sąlygos bei pagrindai, numatyti ABTĮ 70 straipsnyje, sudarantys prielaidas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei sustabdyti Departamento 2024 m. Sprendimo vykdymą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti 2024 m. Sprendimo vykdymą laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria netinkintas pareiškėjo prašymas užtikrinti reikalavimą, pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad itin panašiais atvejais nėra esminių procesinių kliūčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė sustabdyti 2024 m. Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl Departamento 2025 m. spalio 10 d. Sprendimo teisėtumo, nes nesustabdžius ankstesnio sprendimo ir vykdant išsiuntimą, nebūtų galimybės tinkamai išnagrinėti bylą dėl vėlesnio sprendimo ir gali kilti pareiškėjui grėsmė patirti neatitaisomą žalą.

Pareiškėjas teigia, kad, atsižvelgiant į skundo turinį, atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 str. 20 d. prasme), todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus ir byloje esančius duomenis, laikytina, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Sprendime vertindamas papildomos apsaugos suteikimą / nesuteikimą, atsakovas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pažeidžiamumą, taip pat nebuvo vertinami kiti individualūs elementai, kurie turi būti analizuojami beatodairiško smurto kontekste. Tačiau atsakovas pats nurodė, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis aukštas. Todėl yra būtina sustabdyti pareiškėjo išsiuntimą iki tol, kol bus patikrinta, ar nekyla grėsmė pareiškėjo gyvybei jo kilmės valstybėje.

Pareiškėjas nurodo, kad jei būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, tokio sprendimo vykdymas būtų neįmanomas. Nesustabdžius 2024 m. Sprendimo, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją, kyla grėsmė, kad jis savo kilmės valstybėje susidurti su beatodairišku smurtu, t. y. kyla grėsmė žūti nuo neatodairiškų karinių veiksmų.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su beatodairiško smurto situacija kilmės valstybėje, Departamentas pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Pareiškėjas nenurodė, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nagrinėjamu atveju nėra pradėta pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį procedūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas prašo sustabdyti 2024 m. Sprendimo, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas, vykdymą.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriuo, skubos tvarka išnagrinėjęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos. Pareiškėjas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jam gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat nustatyta, kad Departamentas ankstesniu 2024 m. Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Šio straipsnio 275 dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Pagal Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje, tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas (žr. ESTT didžiosios kolegijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje G., C-181/16, EU:C:2018:465).

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Esant nustatytomis aplinkybėmis, tai, kad pareiškėjas ginčija Sprendimą, o ne 2024 m. Sprendimą, nesudaro esminių procesinių kliūčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti 2024 m. Sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje dėl Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumo. Pažymėtina, kad tokios ABTĮ 70 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-335-502/2025, 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-624/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1119-415/2025).

Minėta, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti 2024 m. Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, iš esmės grindė tuo, kad jis yra prieglobsčio prašytojas ir prašo tarptautinės apsaugos dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės gyvybei. Taigi pareiškėjas, dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini), būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai, o tai reiškia, kad pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Tačiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi sudarė teisėjų kolegiją bylai pagal pareiškėjo skundą nagrinėti ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2026 m. vasario 5 d., bylą rengiamasi nagrinėti žodinio proceso tvarka. Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu.

Priėmimo ir integracijos agentūra 2025 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. J-1808 informavo Regionų administracinį teismą, kad negalės užtikrinti užsieniečio (t. y. pareiškėjo) dalyvavimo administracinės bylos nagrinėjime, kadangi jis 2025 m. lapkričio 29 d. išvyko iš Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centro ir iki šiol negrįžo; užsieniečio dabartinė buvimo vieta nežinoma.

Taip pat advokatė I. Š. 2025 m. gruodžio 5 d. pranešė Regionų administraciniam teismui, kad Priėmimo ir integracijos agentūra atšaukė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų teikimą pareiškėjui, todėl advokatė neturi įgaliojimų atstovauti pareiškėjui ir 2026 m. vasario 5 d. teismo posėdyje nedalyvaus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nors šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas ir neatsižvelgė į tai, jog išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ir kad jis faktiškai negalėtų veiksmingai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą šioje administracinėje byloje, ir dėl to priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tačiau atsižvelgiant į byloje pasikeitusias aplinkybes (pareiškėjas išvyko iš Priėmimo ir integracijos agentūros, jo buvimo vieta nežinoma) ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog 2024 m. Sprendimas (dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo) faktiškai pradėtas vykdyti, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo M. A. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė