2025-10-14 Nr. BB-5445-1-01-5-00003-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3495/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-5-00003-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Č. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį (past. – pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 25 straipsnio redakciją), padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, nekaltumo prezumpcijos principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis) bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, tinkamai neišnagrinėjo R. Č. apeliacinio skundo ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Pasak kasatoriaus, žemesnės instancijos teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktika atribojant bendrininkų grupę ir organizuotą grupę. Nenustačius byloje atitinkamo kaltininkų organizuotumo lygio, bendrai nusikalstamai veikai daryti tarp bendrininkų suformuotų tvirtų, besitęsiančių nusikalstamų ryšių, jų suvokimo sukūrus organizuotą grupę ar priklausant jai, savaime pagal šiuos požymius negalima jų atliekamus veiksmus priskirti organizuotai grupei. R. Č. iš esmės yra inkriminuojamas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas, kurį sudaro dviejų nusikaltimų sutaptis. Vien tai, kad nusikalstami veiksmai galėjo būti padaryti keleto asmenų, savaime nepatvirtina organizuotos grupės požymio, nes siekiant tokį požymį inkriminuoti, būtina, jog asmuo suprastų priklausantis tokiai grupei. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad R. Č. būtų save tapatinęs su dalyvavimu organizuotoje grupėje, be to, byloje nebuvo nustatytas ir apgalvotas nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumas, veikos padarymo intensyvumas, vaidmenų pasiskirstymas, tvirti nusikalstami ryšiai. Apeliacinės instancijos teismo argumentacija dėl R. Č. inkriminuoto bendrininkavimo su nenustatytais asmenimis, yra nepakankama. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas rėmėsi samprotavimais ir prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra nustatyta ir užfiksuota jokių R. Č. ir E. G., K. Š., R. B. ryšių, bendravimo ir kontaktų su akcizinėmis prekėmis disponavusiais asmenimis E. V. ir V. V., todėl nėra nustatytas bei įrodytas priežastinis ryšys tarp R. Č. inkriminuotų veiksmų ir atsiradusių padarinių.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad žemesnės instancijos teismai nepagrindė, kuris nuteistasis (R. Č., E. G., K. Š. ar R. B.) turėjo sąsajas su E. V. ir V. V. Atitinkamai teismai neatsakė į klausimą – kokį vaidmenį organizuotoje grupėje atliko R. Č., kadangi pagal bylos duomenis, padėjėju jis būti negalėjo. Kaltinime buvo dirbtinai sukonstruota tariama nusikalstamų veiksmų seka, siejanti R. Č. su akcizinių prekių kontrabanda ir jų disponavimu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį (past. – pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 25 straipsnio redakciją), padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis analizuoja bei savaip vertina byloje esančius įrodymus ir išreiškia savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais teismas turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas jo atsakomybės klausimą. R. Č. kasaciniu skundu siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias išvadas, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai. Kasacinio skundo motyvai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. Č. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė