6c3cfc10-ca7e-4ac2-a3d6-fa766c519afa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                         Administracinė byla Nr. I-5646-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-00294-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 1.9.3.3.3; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 16 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai A.

R., atsakovo atstovei J. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Esmobaltas“ skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                               nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI, vietos mokesčių admnistratorius) 2015-03-31 surašė patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-FR0680-204, kuriame UAB „Esmobaltas“ (toliau – pareiÅ¡kėjas, bendrovė) papildomai apskaičiavo sumokėti 443 862,67 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), bei, iÅ¡nagrinėjusi bendrovės pateiktas 2015-06-16 pastabas, 2015-07-01 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-418 papildomai nurodė sumokėti bendrovei 159 452 Eur PVM delspinigius ir skyrė 44 386 Eur PVM baudÄ (b. l. 56-72).             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2015-09-28 sprendimu Nr. 69-116 patvirtino Vilniaus AVMI 2015-07-01 sprendimÄ Nr. (4.65)-FR0682-418, kuriuo pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuotas 443 862,67 Eur PVM, 159 452 Eur PVM delspinigiai ir 44 386 Eur PVM bauda (b. l. 41-55).             Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2015-12-21 sprendimu Nr. S-249(7-250/2015) patvirtino 2015-09-28 VMI prie FM sprendimÄ Nr. 69-116 (b. l. 20-40).PareiÅ¡kėjas UAB „Esmobaltas“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė panaikinti MGK 2015-12-21 sprendimÄ Nr. S-249(7-250/2015), VMI prie FM 2015-09-28 sprendimÄ Nr. 69-116 ir Vilniaus AVMI 2015-07-01 sprendimÄ Nr. (4.65)-FR0682-418.Skunde nurodė, kad vietos mokesčių administratorius patikrino UAB „Esmobaltas“ laikotarpio nuo 2011-02-01 iki 2012-05-31 PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumÄ ir nustatė, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMÄ®) 49 str. 1 d. nuostatas, nes tikrinamuoju laikotarpiu Lenkijos mokesčių mokėtojas P. C.

„PETER BUD“, CGS Spolka z ograniczonÄ odpowiedzialnoÅ¡ciÄ , D. T. ECO-TRANS, A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI pritaikė 0 proc. PVM tarifÄ ir pažeidė PVMÄ® 56 str. 1 d. nuostatas, kadangi nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo pristatytos bÅ«tent bendrovės iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytoms Lenkijos įmonėms, kurios turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo, taip pat nepagrindė prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Å¡alies teritorijos fakto.

Vietos mokesčių administratorius taip pat konstatavo, jog bendrovė sandorių vykdymo metu elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes neturėdama pakankamai įrodymų Å¡ių Å«kinių operacijų realumui pagrįsti, pritaikė 0 proc. PVM tarifÄ . Vadovaujantis PVMÄ® 56 str. 4 ir 5 d., bendrovės tikrinamuoju laikotarpiu prekių tiekimai, įforminti minėtų Lenkijos įmonių vardu, turėjo bÅ«ti apmokestinti taikant standartinį tuo metu galiojusį PVM tarifÄ . Vadovaujantis minėta nuostata, UAB „Esmobaltas“ patikrinimo metu apskaičiuotas papildomai mokėtinas į biudžetÄ PVM, Å¡io mokesčio delspiniai ir paskirta bauda.

Bendrovė mano, kad įregistruota mokestinė prievolė jai buvo apskaičiuota neteisėtai ir nepagrįstai, visapusiÅ¡kai neįsigilinus į realias faktines aplinkybes.Detalizavo, kad Vlilniaus AVMI 2012-03-07 ir 2013-01-03 atliko Bendrovės operatyvinius patikrinimus, kurių metu nustatė, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2012-05-31 įformino tepalų (alyvos) tiekimus Lenkijos mokesčių mokėtojams P. C. „PETER BUD“, CGS Spolka z ograniczonÄ odpowiedzialnoÅ¡ciÄ , D. T. ECO-TRANS, A.

B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI. Ginčas Å¡ioje byloje kyla dėl aplinkybių, ar prekės buvo patiektos bÅ«tent PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytiems pirkėjams, ar UAB „Esmobaltas“ patiektos prekės buvo fiziÅ¡kai iÅ¡gabentos į Lenkijos RespublikÄ bei dėl tikrinimui pateiktų dokumentų nepripažinimo tinkamai užpildytais.Analizuodamas PVMÄ® ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - PVM direktyva) nuostatas, susijusias su 0 procentų PVM tarifo taikymu, pareiÅ¡kėjas padarė iÅ¡vadÄ , kad prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris sÄ lygas: turi įvykti prekių tiekimas, apibÅ«dinamas kaip teisės disponuoti daiktu kaip savininkui perėjimas prekių pirkėjui; prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi bÅ«ti iÅ¡gabentos iÅ¡ tiekėjo valstybės narės teritorijos;

PVM mokėtojas tiekia prekes kitam mokesčių mokėtojui ar asmeniui, veikiančiam kaip mokesčių mokėtojas kitos valstybės narės teritorijoje.Pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 67 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato dokumentų, kuriais mokesčių administratorius gali grįsti apskaičiuotus mokesčius, sÄ raÅ¡o, todėl mokesčių mokėtojui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos gali bÅ«ti grindžiamos įrodymų leistinumo kriterijus atitinkančiais dokumentais (2011 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1427/2011).

Be kita ko, mokesčių administratorius turi objektyviai vertinti dokumentuose užfiksuotÄ informacijÄ ir taikyti specialiuosius dokumentams keliamus reikalavimus. Mokesčių administratoriui nesuteikta teisė savarankiÅ¡kai nustatyti dokumentams keliamus reikalavimus, kurie apsunkintų mokesčių mokėtojo veiklÄ ar jÄ padaryti negalima. PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡io mokestinio ginčo nagrinėjimo kontekste vietos mokesčių administratorius mokesčių apskaičiavimÄ grindė formaliaisiais dokumentų trÅ«kumais, kuriais neigė paties dokumento esmę.

Analizuodama bendrovės sandorius su P. C. „PETER BUD“, Vilniaus AVMI nurodė, kad nėra užpildyta grafa, skirta krovinio gavėjui, tačiau pareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad Å¡is reikalavimas pagal PVMÄ® 56 str. komentarÄ siejamas su atveju, kai krovinio iÅ¡gabenimu rÅ«pinasi prekių pardavėjas, tačiau bendrovės atveju transportu rÅ«pinosi gavėjas. P. C. „PETER BUD“ tuo tikslu pasamdė Lenkijos firmÄ K. B. FIRMA HANDLOWO-USLUGOWA, todėl už krovinio gabenimÄ bendrovė atsakinga nebuvo, dėl ko jos turimuose CMR važtaraščiuose neužpildyta gavėjo grafa.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau - CMR konvencija) ar PVM įstatymas nenurodo, jog CMR važtaraščio egzempliorius, kuris lieka siuntėjui, privalo turėti gavėjo žymas. CMR konvencijos 4 str. numato, jog važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui, todėl nevisiškas CMR važtaraščio užpildymas nepaneigia paties krovinio vežimo fakto. Pažymėjo, kad pasamdyta transporto firma Lenkijos mokesčių administratoriui pateikė CMR važtaraščius su gavėjo P. C.

„PETER BUD“ paraÅ¡ais gavėjo grafose, kas patvirtina krovinio pristatymÄ gavėjui.Mokesčių administratoriaus teiginius, kad pinigų priėmimo kvituose įvardinto asmens,sumokėjusio pinigus, P. (M.) Ch. atskirais atvejais nėra paraÅ¡o arba paraÅ¡ai akivaizdžiai skiriasi, bendrovė laiko prielaidomis ir subjektyvia, Å¡aliÅ¡ka nuomone, nes nėra atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė.             Pažymėjo, jog, vadovaujantis ES teisės aktais, bendrovė neprivalo nurodyti, kokia tiksliai veikla verčiasi.

Ä®monės turi teisę užsiimti bet kokia nedraudžiama veikla, todėl tai, kad P. C. „PETER BUD“ deklaruota veikla nesusijusi su prekyba tepalais, nepaneigia sandorių realumo ir aplinkybių, kad prekės buvo iÅ¡gabentos į LenkijÄ . Tai, jog nėra sutarčių, sudarytų su Lenkijos įmone, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, nekeičia tiekimų sandorių esmės, nes tiek pagal PVMÄ®, tiek pagal teisminę praktikÄ pirkimas / pardavimas yra įforminamas sÄ skaita faktÅ«ra. Bendrovė teigia, kad sutartis su P. C.

„PETER BUD“ nebuvo sudaryta, nes Å¡iai įmonei prekių (tepalų) tiekimas vyko tik tris mėnesius, todėl pirkimai buvo įforminti PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis. Pabrėžė, kad pagal 2006/112/EB Direktyvos VI antraÅ¡tinės dalies 68 straipsnį apmokestinimo momentas įvyksta tada, kai prekės įsigyjamos Bendrijos viduje, todėl bendrovei buvo akivaizdu, kad prekės turėjo bÅ«ti apmokestinamos Lenkijos Respublikoje, kur ir baigėsi prekių tiekimas.Dėl sandorių, sudarytų su bendrove CGS Spolka z ograniczonÄ odpowiedziamoÅ¡ciÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad PVMÄ® nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas iÅ¡gabendamas prekes į kitÄ ES valstybę, svarbu, kad pagal tokius dokumentus galima bÅ«tų nustatyti iÅ¡gabenimo į kitÄ ES valstybę faktÄ .

Å iuo atveju UAB „Esmobaltas“ pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios patvirtina tai, kad buvo sudarytas sandoris tarp Lietuvos ir Lenkijos bendrovių, taip pat pateikiami CMR važtaraščiai, kurie patvirtina krovinio gabenimÄ Ä¯ Lenkijos RespublikÄ krovinio gavėjui. Galiausiai apie krovinio pristatymÄ gavėjui patvirtina CGS Sp. z o. o. pateiktas laisvos formos pareiÅ¡kimas. Akcentavo, kad bendrovė prekių gabenimo neorganizavo, todėl negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad samdytos pervežimo firmos po keleto metų nebeprisimena vykdytų užsakymų ar aplinkybių dėl jų neįtraukimo į savo buhalterijÄ .PareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriaus teiginius, jog pateiktuose CMR krovinių važtaraščiuose prekių gavėja nurodyta Lenkijos įmonė CGS Sp.

Z o. o., o vienu atveju iškrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau kitais atvejais konkreti prekių iškrovimo vieta nenurodyta, laiko nepagrįstais, kadangi, kaip minėjo, vadovaujantis CMR konvencija nepilnai ar klaidingai užpildytas CMR važtaraštis nepaneigia paties sandorio, šiuo atveju netiksliai nurodytas pristatymo adresas nepaneigia paties krovinio išgabenimo fakto. Remdamasis tais pačiais argumentais pareiškėjas laiko nepagrįstais ir mokesčių administratoriaus argumentus dėl sandorių, sudarytų su D.

T. ECO-TRANS. Paaiškino, kad tai, jog CMR važtaraščiuose daugeliu atvejų konkreti prekių iškrovimo vieta nenurodyta, tik miestas, atskirais atvejais prekių iškrovimo vieta, nurodyta krovinių važtaraščiuose (packing list), skiriasi nuo iškrovimo vietos, nurodytos CMR važtaraščiuose, nepaneigia pačio sandorio ir pačio krovinio išgabenimo fakto. Nurodė, kad mokesčių administratoriaus bandydamas įrodyti, jog prekės nebuvo išgabentos iš Lietuvos, teigia, jog vežėjas Contrax P.K.M.

G. Spolka Jawna sÄ skaitų, įrodančių paslaugų pardavimÄ , neiÅ¡rašė; kiti dokumentai, susiję su minėtomis paslaugomis nerandami įmonės buhalterijoje. PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, kad CMR konvencija nereguliuoja vežimo sutarties turinio bei formos. Konvencija nesieja sutarties galiojimo su važtaraščio įforminimu arba jo perdavimu, todėl ji nelaikytina formalia. Tai reiÅ¡kia, kad dėl vežimo gali bÅ«ti susitarta bet kokia forma, t. y. ne tik suraÅ¡ant Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , bet pasikeičiant raÅ¡tais, užsakymais, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais arba kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, taip pat ir žodžiu.

Todėl pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punktÄ važtaraÅ¡tis yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis, kitaip tariant CMR važtaraÅ¡tis yra vežimo sutarties sÄ lygų įrodymas, t. y. dokumentinis įrodymas, patvirtinantis ne tik sutarties sudarymÄ , bet ir jos turinį, net jei ir nėra raÅ¡ytinės formos vežimo sutarties, taip pat tai yra įrodymas, jog krovinys perėjo vežėjo dispozicijon (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31 12 p.). Å iuo atveju, pasak pareiÅ¡kėjo, vežimo faktÄ patvirtina įmonės Contrax P.K.M. atstovai ir vairuotojai, teigiantys, jog prekių vežimas buvo atliktas marÅ¡rutu Kirtimai - Vilnius - Chernichow, Lenkija.

Pažymėjo, kad UAB „Esmobaltas“ nebuvo atsakinga už prekių transportavimÄ , juo rÅ«pinosi prekių gavėjas - D. T. ECO-TRANS, kuri samdė įvairias firmas krovinio transportavimui.Dėl mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, kad pateiktuose CMR važtaraščiuose D. T. ECO-TRANS 13 grafoje „siuntėjo nurodymai (muitinės ir kita informacija)“ yra spaudas ir pasiraÅ¡yta pirmuosiuose (siuntėjos Bendrovės) CMR: važtaraščio egzemplioriuose, pareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog CMR konvencijoje nėra numatytos sankcijos už daugiau nei trijų važtaraščio egzempliorių naudojimÄ , todėl teigia, kad paprastai naudojama daugiau važtaraščių egzempliorių, kurių gali prireikti muitinės ir kitokiems formalumams atlikti, t. y. siekiant turėti patikimų įrodymų, jog krovinys iÅ¡gabentas iÅ¡ Lietuvos, buvo naudojama keletÄ važtaraščių kopijų, o per klaidÄ Lenkijos įmonė pasirašė ir uždėjo spaudus ne toje grafoje.

Dėl sandorių su A. B. A.T. Handel ROŽNYMI TOWARAMI pareiÅ¡kėjas nurodė, kad iÅ¡ Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktos informacijos matyti, jog vežėjai (Firma Handlowo-Uslogowa K. B.; PAW- FRANS P. I. ir kt.) priėmė užsakymus ir vykdė vežimus bei suteikė prekių gabenimus kryptimi Lietuva–Lenkija. Tikėtina, kad apklaustieji vežėjai, praėjus keleriems metams nepamena tikslių užsakymo aplinkybių, prekių iÅ¡krovimo vietų ar važtaraščoų niuansų, tačiau jie, anot pareiÅ¡kėjo, patvirtina, jog sandoriai įvyko ir prekės buvo gabenamos iÅ¡ Lietuvos į LenkijÄ .

Pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus abejonės dėl parašų nesutapimo pinigų priėmimo kvituose nepatvirtintos raÅ¡ysenos ekspertizės ir nenustatytas parašų autentiÅ¡kumas. Nors Lenkijos mokesčių administratorius informavo, jog dėl bendrovės sandorių su A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI 2012 m. liepos mėn. yra įtarimas, kad buvo sukčiaujama, minėta Lenkijos įmonė veikia kaip „priedangos“ įmonė sandorių metu, pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad sudarydamas sandorius veikė rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, t. y. stengėsi surinkti kiek įmanoma daugiau įrodymų, pagrindžiančių prekių iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos.

Sudarydamas sutartį su Lenkijos įmone jis įtraukė punktÄ , kuris numatė, kad Lenkijos įmonė įsipareigojo pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos, o nepateikus Å¡ių dokumentų bÅ«tų taikomos netesybos. Pažymėjo, kad Lenkijos įmonė pristatydavo į LietuvÄ CMR važtaraščius su gavėjo antspaudais ir paraÅ¡ais paÅ¡tu arba įmonės atstovai juos atveždavo į LietuvÄ , taip pat yra dokumentai, pagrindžiantys gautÄ atlygį už parduotas prekes, o tai, pareiÅ¡kėjo nuomone, patvirtina, jog sandoriai tikrai įvyko ir prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Pabrėžė, kad pareiškėjas nėra atsakingas už tai, jog pervežimo firmos, kurių paslaugas užsakinėjo A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI, nesilaikė įstatymų ir neapskaitė įvykdytų sandorių. Taip pat pažymėjo, kad mokesčių administratorius nepateikė jokios informacijos, jog bendrovė būtų dalyvavusi kokioje nors nusikalstamoje veikoje kartu su A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI ar bendrovei būtų žinoma apie šios įmonės galimai neteisėtus veiksmus.

Dėl fiziÅ¡ko prekių, iÅ¡gabenimo iÅ¡ tiekėjo valstybės narės teritorijos ir Bendrovės sÄ Å¾iningumo vertinimo pareiÅ¡kėjas skunde vadovosi 2000-10-17 Tarybos direktyvos 2000/65/EB 28a straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 28c straipsnio A skirsnio a punkto pirmojoje pastraipoje nurodytomis nuostatomis, ESTT praktika (2007-09-27 sprendimas C-146/05 byloje A. C.). Paneigdamas mokesčių administratoriaus teiginius dėl CMR važtaraščių neiÅ¡samumo, nepatikimumo, pareiÅ¡kėjas akcentavo, jog jo pateikti CMR važtaraščiai atitinka CMR konvencijoje jiems nustatytus reikalavimus, juose yra atitinkamos žymos su paraÅ¡ais, pagal kurias galima nustatyti, kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę, t. y.

Lenkijos RespublikÄ . Byloje esančių įrodymų visuma, pareiÅ¡kėjo nuomone, įrodo prekių iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Å¡alies teritorijos ir pirkėjų teisės disponuoti patiektomis prekėmis įgijimo realumÄ , todėl jis turėjo teisę Lenkijos mokesčių mokėtojams įformintiems tiekimams pagal PVMÄ® 49 straipsnį taikyti 0 procentų PVM tarifÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat, vadovaudamasis ESTT ir LVAT praktika teigė, kad mokesčių administratoriaus nustatyti CMR važtaraščių užpildymo neatitikimai, juose pateiktos informacijos apie prekių gavimÄ neiÅ¡samumas, nurodytas krovinių pristatymo adresas atskirais atvejais neatitikimas krovinių važtaraščiuose (packing list) nurodytam adresui ir (arba) prieÅ¡taravimai nustatytoms faktinėms aplinkybėms (pagal Lenkijos mokesčių administratoriaus atsakymus), yra susiję ne su esme, o su formaliaisiais dokumentų reikalavimais, kurie nepaneigia fakto, kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos ir buvo pristatytos gavėjui Lenkijoje.PareiÅ¡kėjas mano, kad Å¡iuo atveju mokesčių administratorius turėjo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 10 str.

įtvirtintu turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu, reikalaujančiu, jog mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė bÅ«tų teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai, bei ESTT praktika, aiÅ¡kiai nustatančia turinio prieÅ¡ formÄ virÅ¡enybę, nesuteikiančia galimybės ES mokesčių administratoriams piktnaudžiauti teise apskaičiuoti mokesčius dėl formaliųjų dokumentų įforminimo reikalavimų (pavyzdžiui, 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje A.

C. C-146/05, 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Teleos ir kt. C-409/04). Nurodė, jog tai, kad Lenkijos įmonės nedeklaravo prekių įvežimo, taip pat nesumokėjo PVM mokesčio savo valstybėje dar neįrodo, kad tiekėjas (Bendrovė) elgėsi nesÄ Å¾iningai ir sukčiavo. Pažymėjo, kad Lenkijos teisėsaugos pareigÅ«nai yra pradėję tyrimÄ dėl PVM sumokėjimo Lenkijos mokesčių administratoriui, Å¡iame tyrime parodymus davė ir bendrovės direktorius, o pradėtas tyrimas įrodo, kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos ir buvo patiektos pirkėjams Lenkijoje.

Akcentavo, kad bendrovė negali bÅ«ti atsakinga už prekių pirkėjų pasamdytų pervežimų įmonių nesÄ Å¾iningumÄ , kai daugeliu atvejų, pažeidžiant įstatymus, suteiktų pervežimo sandorių neįtraukė į savo buhalterines apskaitas. Taip pat paminėjo, kad pervežimus atlikusių įmonių atstovai duodami paaiÅ¡kinimus Lietuvos ir Lenkijos mokesčių administratoriams patvirtino, jog krovinių pervežimo paslaugos buvo suteiktos, tačiau dėl nežinomų priežasčių, nebuvo tinkamai įtrauktos į jų buhalterinę apskaitÄ .

Dėl sandorių su Lenkijos įmonėmis, kurios savo Å¡alyje nevykdė mokestinių prievolių, iÅ¡skirtinumo atsiskaitymais grynaisiais pinigais pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 str. 2 d. numato prioritetÄ , bet ne pareigÄ atsiskaitinėti negrynaisiais pinigais, todėl Lenkijos įmonių atsiskaitymas grynaisiais pinigais nepažeidė jokių tuo metu galiojusių įstatymų, o aplinkybė, kad Lenkijos įmonės pageidavo atsiskaityti prieÅ¡ iÅ¡siunčiant krovinius kaip tik padidino pasitikėjimÄ Å¡iomis įmonėmis.PareiÅ¡kėjas akcentavo MAÄ® įtvirtintÄ mokesčių teisingumo principÄ bei mokesčių administratoriaus pareigÄ savo veikloje vadovautis ne tik formaliomis mokesčių teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, bet ir MAÄ® 8 straipsnyje nurodytais protingumo ir teisingumo kriterijais.

Mano, kad Å¡iuo atveju mokesčių administratorius nebuvo objektyvus, vertindamas susidariusiÄ situacijÄ , o buvo Å¡aliÅ¡kas, nes atstovavo valstybės interesus, todėl neteisingai vertino surinktus įrodymus ir aplinkybes. Tai, pasak pareiÅ¡kėjo, įrodo tokie faktai, kai argumentai gauti iÅ¡ Lenkijos valstybės subjektų (pirkėjų, vežėjų) buvo vertinami kaip neginčijamai teisingi, ir jais vadovaujamasi, o Lietuvos mokesčių mokėtojas UAB „Esmobaltas“ laikomas nesÄ Å¾iningu. Todėl mano, kad vietos mokesčių administratorius patikrinimo aktÄ surašė pažeidžiant teisės normas, todėl jis ir jo pagrindu priimti skundžiami sprendimai turėtų bÅ«ti panaikinti.Atsakovas VMI prie FM atsiliepime su UAB „Esmobaltas“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrsįtÄ (b. l. 81-96).

Atsiliepime nurodė, kad ginčas tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo vyksta dėl PVM 0 proc. tarifo taikymo pagrįstumo. Detalizavo, kad Vilniaus AVMI atliko pareiÅ¡kėjo 2012-03-07 ir 2013-01-03 operatyvius patikrinimus, kurių metu nustatė, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2012-05-31 įformino tepalų (alyvos) tiekimus Lenkijos mokesčių mokėtojams P. C. „PETER BUD”, CGS Spółka z ograniczonÄ odpowiedzialnościÄ , D. T. ECO-TRANS, A. B. A. T. HANDEL RÓŻNYMI TOWARAMI. Pažymėjo, kad pagal Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktÄ informacijÄ , Lenkijos mokesčių mokėtojai P. C.

„PETER BUD” iÅ¡ dalies neigia, o CGS Spółka z ograniczonÄ odpowiedzialnościÄ neigia minėtu laikotarpiu vykdę sandorius su pareiÅ¡kėju ir gavę iÅ¡ jo prekių. Kitas Lenkijos mokesčių mokėtojas D. T. ECO-TRANS nerastas, o A. B. A. T. HANDEL RÓŻNYMI TOWARAMI prisipažino, kad iÅ¡ tikrųjų neužsiėmė jokia Å«kine veikla ir nebuvo jokių prekių. M. L. mokesčių mokėtojai nedeklaravo įsigijimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, jie neturėjo veiklai vykdyti reikalingų resursų, buveinės, sandėliavimo patalpų, darbuotojų.

Krovinių važtaraščiuose nurodytas iÅ¡krovimo adresas daugeliu atvejų nepritaikytas prekių sandėliavimui. Dalis vežėjų, nurodytų CMR važtaraščiuose, taip pat neigė atlikę tepalų gabenimo paslaugas arba teigė atlikę, tačiau buhalterinėje apskaitoje iki kontrolės veiksmų pradžios paslaugų neapskaitė, deklaracijose nedeklaravo. PareiÅ¡kėjo pateiktuose dokumentuose už konkretų Lenkijos mokesčių mokėtojÄ pasiraÅ¡yta skirtingai. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų, susijusių su prekių pirkėjus atstovaujančių asmenų identifikavimu (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų), ar atstovų įgaliojimų, suteikiančių teisę veikti Lenkijos mokesčių mokėtojų vardu ir atstovauti Å¡iuos mokesčių mokėtojus vykdant sandorius su pareiÅ¡kėju.

Dėl to po 2013-01-03 atlikto operatyvaus patikrinimo pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta apmokestinti sandorius standartiniu 21 proc. PVM tarifu, tačiau pareiÅ¡kėjas to nepadarė, todėl Vilniaus AVMI iniciavo mokestinį patikrinimÄ .Atsakovas, remdamasis 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – 2006/112/EB Direktyva) ir jÄ atkartojančio PVMÄ® nuostatomis, suformuota LVAT ir ESTT praktika, konstatavo, jog prekių tiekimo Bendrijos viduje mechanizmas veikia, kai prekės tiekiamos iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ : valstybė, iÅ¡ kurios vykdomas tiekimas, atleidžia tiekimÄ nuo PVM; o valstybėje narėje, į kuriÄ prekės tiekiamos, vykdomas tokio įsigijimo apmokestinimas.

Tokio mechanizmo paskirtis – perleisti mokestines pajamas valstybei narei, kurioje galutinai suvartojamos atsiųstos ar atgabentos prekės. Tokiu bÅ«du yra laikomasi pozicijos, kad tokiam tiekimui yra keliamos esminės sÄ lygos: pirma, turi vykti fizinis prekių judėjimas, t. y. prekės turi bÅ«ti fiziÅ¡kai iÅ¡gabenamos iÅ¡ valstybės narės, kuri taiko atleidimÄ ; antra, prekės turi bÅ«ti tiekiamos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, taip turi bÅ«ti tenkinama sÄ lyga, kad prekių pirkėjui perleidžiama teisė disponuoti prekėmis.

Tais atvejais, kai Å¡ios sÄ lygos netenkinamos, turi bÅ«ti vertinamas tiekėjo sÄ Å¾iningumas – jeigu įrodoma, kad tiekėjas buvo sÄ Å¾iningas ir elgėsi rÅ«pestingai, ėmėsi visų bÅ«tinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų, jog nedalyvauja mokesčių sukčiavime, papildomas PVM jam neturi bÅ«ti apskaičiuojamas. Nurodė, kad Vilniaus AVMI 2015-03-31 patikrinimo akte Nr.(4.65)-FR0680-204 ir 2015-07-01 sprendime Nr. (4.65)-FR0682-418 konstatuota, jog įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje suformuota 0 proc. tarifo taikymo sÄ lygų pripažinimo kriterijai neatitiko pareiÅ¡kėjo situacijos.

Patikrinimo metu konstatuota, jog nenustatyta duomenų, kad prekės (alyva), iÅ¡ viso už 7 297 948 Lt, buvo parduotos P. C. „PETER BUD”, CGS Spółka z ograniczonÄ odpowiedzialnościÄ , D. T. ECO-TRANS, A. B. A. T. HANDEL RÓŻNYMI M. T. reiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai prekės buvo tiekiamos ne PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytiems asmenims, todėl nebuvo tenkinama viena iÅ¡ pagrindinių 0 proc. PVM tarifo taikymo (prekių iÅ¡gabenimo ir disponavimo teisės perleidimo) sÄ lygų, o pareiÅ¡kėjo elgesys pripažintinas nesÄ Å¾iningu, todėl apskaičiuota 1 532 569 Lt (443 862,67 Eur) PVM.Atkreipė dėmesį, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo tiekimams Bendrijos viduje, akcentuoja mokesčio mokėtojo pareigÄ Ä¯rodyti sÄ lygų, kurioms esant taikytinas Å¡is tarifas, buvimÄ (LVAT 2009 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-376/2009, 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-996/2013, 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1547/2014).

Taip pat LVAT 2015-03-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-244-602/2015 yra pažymėjęs, jog bylose dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo tiekimams Bendrijos viduje, teismas nagrinėdamas klausimus dėl sÄ lygų taikyti 0 procentų PVM tarifÄ buvimo, bÅ«tent – dėl prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos, pabrėžia, kad Å¡i sÄ lyga įrodinėtina visų pirma CMR važtaraščiais, bei atkreipia dėmesį į tai, kad minėtai sÄ lygai įrodyti turi bÅ«ti pateikiami nekeliantys abejonių dėl savo turinio raÅ¡ytiniai įrodymai (LVAT 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-867/2009, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-716/2010).

Remdamasis Vilniaus AVMI 2015-03-31 patikrinimo akte Nr. FR0680-204 pateiktu sandorių su Lenkijos mokesčių mokėtojais aplinkybių ir mokestinio tyrimo metu surinktų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimu, atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neturi surinkęs pakankamai įrodymų, jog tepalai (alyva) buvo iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos. Tuo pačiu konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog prekių disponavimo teisė buvo perleista Lenkijos mokesčių mokėtojams.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas alyvos perdavimo faktÄ grindžia laisvos formos aktais, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis bei CMR, tačiau užsienio mokesčių administratorius (Lenkijos mokesčių administratorius) nepatvirtino prekių tiekimų sandorių. Atsakovas, remdamasis byloje surinkta informacija, teigė, kad pareiÅ¡kėjas patiekė prekes ne PVM sÄ skaitose faktÅ«rose pirkėju įvardintiems Å«kio subjektams, o kitiems nenustatytiems subjektams, tokiu bÅ«du dalyvaudamas galimo PVM sukčiavimo grandinėje, sudarant prekių tiekimo sandorius.

Sukčiavimas PVM prasme savaime reiÅ¡kia, kad tokį sukčiavimÄ atliekantys asmenys nėra laikytini apmokestinamaisiais asmenimis, veikiančiais kaip tokiais (Europos Teisingumo teismo 2006-02-21 sprendimas byloje C-255/02, Teleos ir kt. v. Commissioners of Customs & Excise, C-409/04; I-7827–7860 ir kt.), o tai leidžia konstatuoti, kad nėra tenkinama viena iÅ¡ PVM direktyvos 138 str. 1 dalyje nustatytų privalomųjų sÄ lygų, kad toks tiekimas bÅ«tų neapmokestinamas PVM.Remdamasis ESTT ir LVAT jurisprudencija, atsakovas pažymėjo, kad asmenys sukčiaudami arba piktnaudžiaudami negali remtis SÄ jungos teisės normomis Å i piktnaudžiavimo ar sukčiavimo pasekmė iÅ¡ esmės taikoma ir teisei į atleidimÄ nuo mokesčio tiekiant prekes Bendrijos viduje (Å¡iuo klausimu žr.

Sprendimo R., C-285/09, EU:C:2010:742, 55 punktÄ ir Sprendimo Mecsek-Gabona, C-273/11, EU:C:2012:547, 54 punktÄ ). Be to, pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ tai taikytina ne tik tais atvejais, kai pats apmokestinamasis asmuo sukčiavo mokesčių srityje, bet ir kai jis žinojo ar turėjo žinoti, kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito Å«kio subjekto, dalyvaujančio Å¡ių tiekimų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje (Å¡iuo klausimu, be kita ko, žr.

Sprendimo Kittel ir Recolta Recycling, EU:C:2006:446, 45, 46, 56 ir 60 punktus ir Sprendimo Bonik, EU:C:2012:774, 38–40 punktus). Pabrėžė ir tai, kad Bendrijos viduje tiekimus vykdančiam asmeniui tenka didesni atsargumo ir įrodinėjimo reikalavimai. Jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos Å«kinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę reikÅ¡mingų aplinkybių turi galimybę žinoti ir nepaisydamas to atlieka tokiÄ Å«kinę operacijÄ , jis elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Atsakovas palaiko Vilniaus AVMI argumentus, kad pareiÅ¡kėjas įformindama sandorius, kuriems taikomas 0 proc. PVM tarifas, apsiribojo formalių veiksmų atlikimu – PVM kodo galiojimo patikrinimu ir įmonių registro iÅ¡rašų kopijų gavimu (pažymėtina, kad kai kurie registracijos dokumentai buvo gauti elektroniniu bÅ«du). PVM mokėtojo kodo galiojimo patikrinimas ir įmonių registro iÅ¡rašų kopijų gavimas laikytinas nepakankamu domėjimusi apie verslo partnerį – kitoje ES valstybėje narėje įsiregistravusį PVM mokėtojÄ ir laikytinas nepakankamu pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumui pripažinti.

Taigi, pareiškėjas nepateikė įrodymų, paaiškinimų ir kt. dėl sudarytos alyvos pardavimo sandorių, t. y. patvirtintų įgaliojimų asmenims veikti minėtų įmonių vardu, atstovai nežinojo ir patikrinimo metu nenurodė konkrečių asmenų vardų, pavardžių, su kuo buvo derinami (vykdomi) sandoriai, nepateikė informacijos ar žinojo kas randasi prekių iškrovimo (pristatymo) adresuose, kas priėmė prekes užsienio įmonių vardu prekių pristatymo (iškrovimo) adresuose.

Sutarčių su dviem Lenkijos verslo partneriais pareiškėjas nepasirašė. Taip pat nesidomėjo prekes gabenančiais vairuotojais. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, jog disponavimo teisė perėjo Lenkijos mokesčių mokėtojams. Kaip matyti iš patikrinimo medžiagos, Lenkijos mokesčių administratorius informavo, kad nurodytos Lenkijos įmonės nedeklaravo prekių įsigijimų iš pareiškėjo, neteikė mokesčių deklaracijų ir dokumentų patikrinimui bei Lenkijos mokesčių administratoriaus sprendimu buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro, krovinių važtaraščiuose (packing list) nurodytose prekių iškrovimo vietose nėra galimybių perkrauti, sandėliuoti prekes.

Taip pat Lenkijos mokesčių administratorius pažymėjo, jog A. B. A. T. HANDEL RÓŻNYMI TOWARAMI naudojama kaip priedangos įmonė. Atsižvelgdamas į tai, kad sandoriai su Lenkijos įmonėmis nebuvo vienkartiniai, centrinis mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas turėjo realias galimybes surinkti informacijÄ apie verslo partnerius, tačiau nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus verslo santykiuose. Mokesčių administratoriaus nuomone, toks pareiÅ¡kėjo aplaidus ar sÄ moningas elgesys, pripažįstamas kaip žinojimas apie dalyvavimÄ sandoriuose įtrauktuose į sukčiavimÄ PVM strityje.

Taigi, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytu, atsakovas darė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus AVMI pagrįstai pareiÅ¡kėjo tiekimus Lenkijos įmonėms apmokestino standartiniu PVM tarifu.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI, palaikydamas atsakovo VMI prie FM atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b. L. 77).PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus remdamasi skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad mokesčių administratorius ignoravo turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ ir jo netaikė pareiÅ¡kėjo atveju.

Pabrėžė, kad CMR konvencijoje yra nuostata, kad krovinio važtaraščio praradimas nepaneigia prekės iÅ¡vežimo fakto. Å iuo atveju prekės buvo iÅ¡vežtos, o pareiÅ¡kėjas už tai, kad prekių iÅ¡vežimo dokumentuose nebuvo visų duomenų, nėra atsakingas. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo sukčiavime, nėra. Mano, kad mokesčių admnistratorius nepagrindė papildomos mokestinės prievolės atsiradimo. Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamasi teismui pateikto atsiliepimo į skundÄ argumentais.

Papildomai akcentavo, kad vietos mokesčių admnistratorius dėjo visas pastangas iÅ¡siaÅ¡kinti tikrÄ sias sandorių aplinkybes. Mokesčių administratorius nenustatė tikrojo prekių gavėjo. Epizoduose su keturiomis įmonėmis buvo deklaruojama visai kita veikla, nei buvo vykdoma realiai. Lenkijos mokesčių administratorius pateikė informacijÄ , kad viena iÅ¡ Lenkijos įmonių veikė kaip priedanga neteisėtai veiklai. Lenkijos mokesčių administratorius vertino krovinių pristatymo adresus, kurie dauguma atvejų buvo fizinių asmenų.

Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjas kiekvienoje tyrimo stadijoje keitė parodymus dėl santykių su kontrahentais. Mokesčių administratoriaus vertinimu, pareiÅ¡kėjas nesiėmė visų bÅ«tinų veiksmų nulinio PVM tarifo taikymui pagrįsti.Skundas atmestinas. Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVMI atliko UAB „Esmobaltas” PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2012-05-31 ir 2015-03-31 surašė patikrinimo aktÄ Â Nr. (4.65)-FR0680-204, kuriame papildomai apskaičiavo sumokėti 443 862,67 Eur PVM (MGK byla, II t., b.l. 54-67).PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su 2015-03-31 patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-204 apskaičiuotu mokesčiu, 2015-06-16 pateikė pastabas (MGK byla, II t., b.l. 46-47).

Vilniaus AVMI, įvertinusi pareiÅ¡kėjo pastabas dėl patikrinimo akto, 2015-07-01 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-418 patvirtino patikrinimo aktÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 443 862,67 Eur PVM, 159 452 Eur PVM delspinigių ir skyrė 44 386 Eur PVM baudÄ (MGK byla, II t., b. l. 19-27). PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI 2015-07-01 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-418, 2015-07-22 pateikė skundÄ VMI prie FM (skundas gautas 2015-07-28). PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 71 straipsniu, kartu su skundu atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ su mokesčių administratoriumi dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio (MGK byla, I t., b.

L. 34-48). VMI prie FM 2015-07-31 sprendimu Nr. 69-95 sustabdė pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėtas pasiÅ«lymas pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio (MGK byla, I t., b. l. 32). Kadangi tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo susitarimas nebuvo pasiraÅ¡ytas, skundo nagrinėjimas buvo atnaujintas ir skundas iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, 2015-09-28 priimtas sprendimÄ Nr. 69-116, kuriuo patvirtintas Vilniaus AVMI 2015-07-01 sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-433 (MGK byla, I t., b.l . 17-24).PareiÅ¡kėjas dėl VMI prie FM 2015-09-28 sprendimo Nr. 69-116 pateikė skundÄ MGK (MGK byla, I t., b.

L. 1-15). MGK 2015-12-21 sprendimu Nr. S-249(7-250/2015) patvirtino ginčijamÄ VMI prie FM sprendimÄ Nr. 69-116 (MGK byla, IV t., b. l. 178-199). PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtais aukščiau paminėtais sprendimais, 2016-01-18 pateikė skundÄ teismui (b. l. 1-16). Byloje ginčas kilo dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo. Pagal PVMÄ® 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas. Vadovaujantis PVMÄ® 4 straipsnio 1 dalimi, prekių tiekimu laikoma: prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas, iÅ¡skyrus prekių, atgabentų iÅ¡ kitos valstybės narės Å¡io įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nurodytomis sÄ lygomis, nuosavybės perdavimÄ toje dalyje nurodytam PVM mokėtojui (1 punktas) arba prekių iÅ¡gabenimas iÅ¡ Å¡alies teritorijos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sÄ lygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas, o prekės yra padedamos saugoti į Å¡iam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas, jeigu toje valstybėje narėje yra taikomos nuostatos, iÅ¡ esmės atitinkančios Å¡io įstatymo 41 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Toks prekių iÅ¡gabenimas laikomas prekių tiekimu kitos valstybės narės PVM mokėtojui (2 punktas).PVMÄ® 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikant 0 procentų PVM tarifÄ apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir iÅ¡gabenamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos į kitÄ valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena). PVMÄ® yra įgyvendinta PVM direktyva, todėl teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas PVMÄ®, atsižvelgia į PVM direktyvos tikslus bei Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ .PVM direktyvoje yra nustatytas principas dėl prekių apmokestinimo vartojimo vietoje (10 preambulės punktas).

Minėtu reguliavimu yra įgyvendintas principas, kad mokesčių mokėtojui parduodant prekes kitoje valstybėje narėje, PVM skaičiuojamas įgijėjo valstybėje narėje (kuris vykdo prekių įgijimÄ Bendrijos viduje). Kartu siekiant iÅ¡vengti dvigubo apmokestinimo prekių, gabenamų tarp valstybių narių, įvesta taisyklė, pagal kuriÄ prekių iÅ¡gabenimui į kitÄ valstybę narę iÅ¡siuntimo valstybėje nustatytas atleidimas nuo PVM su teise atskaityti apskaičiuotÄ mokestį (PVM direktyvos 138 str., 169 str.).Pagal bendrÄ principÄ kiekvienas prekių įgijimas Bendrijos viduje turi atitikti prekių tiekimÄ Bendrijos viduje.

Å iuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad prekių tiekimas Bendrijos viduje ir įsigijimas Bendrijos viduje iÅ¡ tikrųjų yra vienas ir tas pats ekonominis veiksmas, net jeigu įsigijimas sandorio Å¡alims ir atitinkamų valstybių narių mokesčių inspekcijoms sukuria skirtingas teises ir pareigas (žr., pvz., Teisingumo Teismo sprendimÄ byloje Teleos ir kiti,C-409/04, 23 p.).PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai tas prekes pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo iÅ¡siunčia ar iÅ¡gabena į paskirties vietÄ , esančiÄ Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip tokiam, į kitÄ valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.

Taigi, PVM direktyvos 138 straipsnis nustato atleidimÄ nuo PVM su teise į atskaitÄ prekių tiekimui Bendrijos viduje, t. y. sandoriams, dėl kurių prekės iÅ¡siunčiamos arba iÅ¡gabenamos iÅ¡ valstybės narės teritorijos į paskirties vietÄ â€“ kitos valstybės narės teritorijÄ , kur jas priima mokesčių mokėtojas arba juridinis asmuo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, bet veikia kaip toks. Pagal PVM direktyvos 169 straipsnio b punktÄ be 168 straipsnyje nurodytos atskaitos, apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti tame straipsnyje nurodytÄ PVM, jei prekės ar paslaugos naudojamos Å¡iais tikslais: vykdyti sandorius, kurie neapmokestinami pagal 138 straipsnį.

PVM direktyvos 131 straipsnyje nustatyta, kad 2–9 skyriuose numatytais atvejais neapmokestinimas PVM taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų ir tokiomis sÄ lygomis, kurias valstybės narės nustato siekdamos užtikrinti tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymÄ bei užkirsti keliÄ galimiems mokesčių vengimo, iÅ¡sisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams.Pažymėtina, kad PVM direktyva nenustato reikalavimų dokumentams, kurie turi bÅ«ti pateikti, tai paliekama spręsti valstybėms narėms.

Reikalavimai dokumentams, kuriuos turi pateikti apmokestinamasis asmuo, siekiantis neapmokestinti tiekimų, vykdomų Bendrijos viduje, yra nustatyti PVMÄ® 56 straipsnyje. PVMÄ® 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifÄ pagal Å¡io Ä®statymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės iÅ¡gabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, o kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant atvejais, nurodytais Å¡io Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – ir įrodymus, kad tenkinamos Å¡io Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sÄ lygos.

PVMÄ® 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų Å¡io straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iÅ¡ kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms arba paslaugoms nustatytas.

PVMÄ® 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų Å¡io straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iÅ¡ kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms ar paslaugoms nustatytas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), vertindamas minėtas teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad pagal prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris sÄ lygas: turi įvykti prekių tiekimas, apibÅ«dinamas kaip teisės disponuoti daiktu kaip savininkui perėjimas prekių pirkėjui; prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi bÅ«ti iÅ¡gabentos iÅ¡ tiekėjo valstybės narės teritorijos; PVM mokėtojas tiekia prekes kitam mokesčių mokėtojui ar asmeniui, veikiančiam kaip mokesčių mokėtojas kitos valstybės narės teritorijoje (LVAT 2015-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-244-602/2015).

LVAT taip pat akcentuoja mokesčio mokėtojo pareigÄ Ä¯rodyti sÄ lygų, kurioms esant taikytinas 0 procentų PVM tarifas, buvimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-376/2009, 2013 m. liepos 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602-996/2013, 2014 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1547/2014).Atsižvelgus į mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ginčas vyksta dėl dviejų sÄ lygų, bÅ«tinų 0 procentų PVM tarifo taikymui, t. y. ar įvyko prekių tiekimas, apibÅ«dinamas kaip teisės disponuoti daiktu kaip savininkui perėjimu prekių pirkėjui ir, ar prekės, kurios yra tiekimo dalykas, iÅ¡gabentos iÅ¡ tiekėjo valstybės narės teritorijos.

Pareiga įrodyti, jog prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos ir patiektos dokumentuose nurodytam Lenkijos subjektui, tenka mokesčių mokėtojui, siekiančiam taikyti 0 procentų PVM tarifÄ . PareiÅ¡kėjas skundÄ iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, jog mokesčių administratorius netinkamai vertino jo pateiktus įrodymus dėl ginčui aktualių tiekimų bÅ«tent PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytiems pirkėjams bei prekių fiziÅ¡ko iÅ¡gabenimo į LenkijÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, nustatyti trÅ«kumai CMR važtaraščiuose, prieÅ¡taravimai, susiję ne su esme, o su formaliaisiais dokumentiniais reikalavimais, kurie nepaneigia fakto, kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos ir pristatytos gavėjam Lenkijoje.

PareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, nes bendrovė negali bÅ«ti atsakinga už prekių pirkėjų pasamdytų pervežimų įmonių nesÄ Å¾iningumÄ .Pažymėtina, kad administracinis teismas sprendimo dėl mokestinės prievolės nustatymo nepriima, tai daro mokesčių administratorius savo sprendimu, todėl ir pagrindinis įrodinėjimo procesas pagal tam tikram mokesčių teisiniam santykiui bÅ«dingas taisykles vyksta institucijoje, bet ne teisme, teismas tikrina administracinio sprendimo teisėtumÄ .

Todėl įrodinėjimo procesas administraciniame teisme yra subsidiaraus pobÅ«džio. Teismas, nekartodamas visų mokestinio ginčo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kurios iÅ¡samiai nurodytos patikrinimo akte, vietos ir centrinio mokesčių administratoriaus, MGK sprendimuose, pasisako tik dėl mokesčių administratoriaus ir MGK atlikto įrodymų vertinimo ir priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Susipažinęs ir iÅ¡analizavęs mokestinio ginčo medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius tinkamai laikėsi mokestiniame ginče taikytinų įrodinėjimo taisyklių, pilnai ir visapusiÅ¡kai įvertino mokesčių mokėtojo pateiktus ir jo paties surinktus įrodymus, kurių pagrindu buvo nustatyta mokestinė prievolė.

Nustatyta, kad patikrinimo metu buvo vertinami pareiškėjo apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2012-05-31, mokesčių administratoriaus turimi bei surinkti duomenys, tame tarpe kreipimaisi į Lenkijos Respublikos mokesčių administratorių ir jo atsakymai, FNTT tyrimo duomenys (apklausų medžiaga).Bylos duomenys rodo, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2012-05-31 įformino tepalų (alyvos) tiekimus Lenkijos mokesčių mokėtojams P. C.

„PETER BUD“, CGS Spolka z ograniczonÄ odpowiedzialnoÅ¡ciÄ , D. T. ECO-TRANS, A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI. Bendrovė Å¡iuos tepalų pardavimus deklaravo atitinkamo mėnesio Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitose (forma FR0564) bei PVM deklaracijose (forma FR0600), kaip tiekimus į kitas ES valstybes nares ir amokestino juos 0 procentų PVM tarifu pagal PVMÄ® 49 str. 1 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovės kontrahentai P. C. „PETER BUD“, CGS Spolka z ograniczonÄ odpowiedzialnosciÄ , D.

T. ECO-TRANS ir A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI deklaruotų prekių (tepalų) tiekimo sandorių (iÅ¡ viso už 7 297 948 Lt) sudarymo laikotarpiu buvo PVM mokėtojai. LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti, ar prekės tikrai yra iÅ¡vežamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su iÅ¡vežimo procedÅ«ra, baigiant patvirtinimu iÅ¡ prekių gavėjo (tai gali bÅ«ti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rÅ«Å¡ių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie iÅ¡gabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.) (žr. 2011-05-16 nutartis adm. byloje Nr. A-556-245/2011; 2012-09-04 nutartis adm. byloje Nr. A-438-1890/2012; 2013-05-08 nutartis adm. byloje Nr. A-556-961/2013).

LVAT ypatingÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡iuo aspektu teikia CMR važtaraščiams, bei atkreipia dėmesį į tai, kad turi bÅ«ti pateikiami nekeliantys abejonių dėl savo turinio raÅ¡ytiniai įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartįadministracinėje byloje Nr. A438-867/2009, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-716/2010).IÅ¡ mokestinio tyrimo medžiagos matyti, kad nurodytiems sandoriams su Lenkijos įmone P. C.

„PETER BUD“ pagrįsti pareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui pateikė 10 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, krovinių važtaraščių (packing list), CMR važtaraščių, laisvos formos patvirtinimo apie prekių gavimÄ , banko iÅ¡raÅ¡o, pinigų priėmimo kvitų, Å¡io mokesčio mokėtojo PVM ir kitų registracijos dokumentų kopijas (MGK byla, II t., b. l. 160, 161-190, 191-182, 194-200; IV t., b. l. 1-7). Dėl prekių tiekimų Lenkijos įmonei CGS Spolka z ograniczonÄ odpowiedzialnoÅ¡ciÄ Bendrovė pateikė 4 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, krovinių važtaraščių (packing list), CMR važtaraščių, laisvos formos patvirtinimo apie prekių gavimÄ , pinigų priėmimo kvitų, N. C. asmens tapatybės dokumento, įgaliojimo, Å¡ios įmonės PVM ir kitų registracijos dokumentų kopijas, iÅ¡raÅ¡Ä (be datos) iÅ¡ www.money.pl/rejestr-firm/ (MGK byla, IV t., b. l. 7-41).

Dėl nuo 2011-08-25 iki 2012-02-06 įformintų prekių tiekimų Lenkijos įmonei D. T. ECO-TRANS pareiÅ¡kėjas pateikė 13 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, krovinių važtaraščių (packing list), CMR važtaraščių, laisvos formos patvirtinimo apie prekių gavimÄ , pinigų priėmimo kvitų, 2011-08-22 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡io mokesčių mokėtojo PVM ir kitų registracijos dokumentų kopijas (MGK byla, IV t., b. l. 42-77). Dėl nuo 2012-01-13 iki 2012-05-08 įformintų prekių tiekimų A.

B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI pareiÅ¡kėjas pateikė 17 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, krovinių važtaraščių (packing list), CMR važtaraščių, pinigų priėmimo kvitų, 2012-01-09 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡io mokesčių mokėtojo PVM ir kitų registracijos dokumentų kopijas, el. paÅ¡tu gautų užsakymų iÅ¡raÅ¡us (MGK byla, IV t., b. l. 78-168).Kelių transporto kodekso 29 straipsnis numato, kad važtaraÅ¡tis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas.

Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai. Važtaraštyje siuntėjas nurodo:

1) važtaraščio suraÅ¡ymo vietÄ ir datÄ ;

2) siuntėjo-juridinio asmens pavadinimÄ arba fizinio asmens vardÄ ir pavardę; adresÄ ;

3) gavėjo-juridinio asmens pavadinimÄ arba fizinio asmens vardÄ ir pavardę; adresÄ ;

4) vežėjo pavadinimÄ ir adresÄ ;

5) vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį;

6) krovinio pavadinimÄ ;

7) krovinio svorį ar kiekį;

8) krovinio pakrovimo vietÄ ir laikÄ ;

9) krovinio iÅ¡krovimo vietÄ ;

10) mokestį už vežimÄ ir suteiktas paslaugas;

11) vežant pavojingÄ krovinį – jo klasę ir nustatytÄ numerį. VažtaraÅ¡tyje gali bÅ«ti įraÅ¡yti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sÄ lygomis.Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencija) 6 straipsnis nurodo, kad važtaraÅ¡tyje turi bÅ«ti nurodyti tokie duomenys:

1) važtaraščio surašymo vieta ir data;

2) siuntėjo pavadinimas ir adresas;

3) vežėjo pavadinimas ir adresas;

4) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta;

5) gavėjo pavadinimas ir adresas;

6) krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris;

7) krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai;

8) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis;

9) su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimÄ , papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties suraÅ¡ymo iki krovinio pristatymo momento);

10) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos;

11) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis. Prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys:

1) nurodymas, kad perkrauti draudžiama;

2) išlaidos, kurias prisiima siuntėjas;

3) iÅ¡perkamojo mokesčio suma, kuri turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pristačius krovinį;

4) deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui;

5) siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo;

6) vežimo sutarties įvykdymo terminas;

7) perduotų vežėjui dokumentų sÄ raÅ¡as. Susitariančios Å alys į važtaraÅ¡tį gali įraÅ¡yti ir kitus duomenis, kurie, jų nuomone, yra reikalingi.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl CMR važtaraščių vertinimo. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjo teigimu, pateikti CMR važtaraščiai atitinka CMR konvencijoje jiems nustatytus reikalavimus, tačiau vietos mokesčių administratoriaus vertinimu, Å¡ie dokumentai tik patvirtina prekių pardavimo ar jų perleidimo Lietuvos teritorijoje faktÄ , tačiau dėl juose nustatytų trÅ«kumų negali bÅ«ti vertinami kaip vienareikÅ¡miÅ¡ki įrodymai, kad prekės buvo fiziÅ¡kai iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies.Pažymėtina, kad CMR važtaraÅ¡tyje fiksuojamos aplinkybės, tokios kaip prekes priėmusio asmens vardas, pavardė, paraÅ¡as, gavėjo spaudas ar kiti duomenys, sudarantys galimybę identifikuoti prekes priėmusį asmenį, yra reikÅ¡mingos vertinant 0 procentų PVM tarifo taikymo pagrįstumÄ disponavimo teisės perdavimo kitos valstybės narės PVM mokėtojui prasme, todėl prekių siuntėjas žinodamas, jog jam teks pareiga įrodyti 0 proc.

PVM tarifo taikymo pagrįstumÄ mokestine prasme, kaip rÅ«pestingas mokesčių mokėtojas, turi pasirÅ«pinti ir visų rekvizitų buvimu, nes jie padeda užtikrinti visapusiÅ¡kos informacijos apie krovinio iÅ¡gabenimÄ ir jo perdavimÄ . Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus, sutinka su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad Å¡ie dokumentai nėra pakankami ir nekeliantys abejonių įrodymai, patvirtinantys tik prekių pardavimo ar jų perleidimo Lietuvos teritorijoje faktÄ ir negali bÅ«ti vertinami kaip vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodantys, kad prekės buvo fiziÅ¡kai iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos.

Remiantis mokestinio tyrimo medžiaga, susijusia su Lenkijos įmone P. C. „PETER BUD”, nustatyta, kad krovinių vežėja CMR važtaraščiuose nurodyta Lenkijos įmonė K. B. FIRMA HANDLOWO-USŁUGOWA. Pareiškėjo pateiktuose CMR krovinių važtaraščiuose prekių gavėju (2 grafa) nurodytas Lenkijos mokesčių mokėtojas P. C. „PETER BUD”, iškrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Lenkija, arba tik Lenkijos miestas (duomenys neskelbtini). Pateiktuose CMR važtaraščiuose visais atvejais nepažymėta prekių gavėjui skirta važtaraščio vieta, t. y. 24 grafoje prekių gavimas nepatvirtintas prekių gavėjo spaudu, parašu, nenurodyta prekes gavusio asmens pavardė, nėra prekių iškrovimo/gavimo datos.

PareiÅ¡kėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose yra pasiraÅ¡yta tik prekių siuntėjui ir vežėjui skirtose važtaraščio vietose.Analizuojant surinktus įrodymus dėl sandorių su CGS Spółka z ograniczonÄ odpowiedzialnościÄ (toliau - CGS Sp. z o. o.), nustatyta, kad krovinių vežėja CMR važtaraščiuose nurodyta Lenkijos įmonė K. B. FIRMA HANDLOWO-USLUGOWA. Pateiktuose CMR krovinių važtaraščiuose prekių gavėja nurodyta Lenkijos įmonė CGS Sp. z o. o., o vienu atveju iÅ¡krovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau kitais atvejais konkreti prekių iÅ¡krovimo vieta nenurodyta (duomenys neskelbtini) Poland, arba CGS Sp. z o. o.).

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose nėra prekių siuntėjo ir vežėjo parašų. Visais atvejais pateiktuose CMR važtaraščiuose prekių gavėjo CGS Sp. z o. o. spaude esantis paraÅ¡as skiriasi nuo CGS Sp. z o. o. parašų, esančių PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, krovinių važtaraščiuose (packing list), laisvos formos pareiÅ¡kime apie prekių gavimÄ . Bendrovės pateiktuose krovinių važtaraščiuose (packing list) nenurodytos asmenų, priėmusių prekes transportavimui pareigos, vardai, pavardės, nėra parašų.

Atskirais atvejais nenurodyta iškrovimo data.Dėl sandorių su Lenkijos įmone D. T. ECO-TRANS nustatyta, kad CMR važtaraščiuose prekių vežėjais daugeliu atvejų nurodyta Lenkijos mokesčių mokėtoja K. B. FIRMA HANDLOWO-USLUGOWA (atskirais atvejais nėra šio prekių vežėjo parašų), vienu atveju Lenkijos įmonė Contrax P. K. M. G. Spolka Jawna. Bendrovės krovinių važtaraščiuose (packing list) nurodyta prekių iškrovimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Lenkija, tuo tarpu CMR daugeliu atvejų konkreti prekių iškrovimo vieta nenurodyta, tik miestas (Chernichow, Knurow, Vilnius).

Atskirais atvejais prekių iÅ¡krovimo vieta, nurodyta CMR važtaraščiuose, skiriasi nuo iÅ¡krovimo vietos nurodytos krovinių važtaraščiuose (packing list), kurie užpildyti neiÅ¡samiai (kai kuriuose nenurodyti asmenų, priėmusių prekes, pareigos, vardas, pavardė, trÅ«ksta duomenų apie iÅ¡krovimo datÄ , laikÄ , ne visur nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris, markė). CMR krovinių važtaraščiuose prekių gavėju (2 grafa) nurodytas Lenkijos mokesčių mokėtojas D.

T. ECO-TRANS, tačiau visais atvejais CMR važtaraščiuose 24 grafoje „krovinys gautas” nėra gavėjo spaudo, parašo, nenurodyta prekes gavusio asmens pavardė, nėra prekių iškrovimo / gavimo datos. D. T. spaudo žyma ir parašas yra 13 grafoje „siuntėjo nurodymai (muitinės ir kita informacija)”. Vilniaus AVMI taip pat atkreipė dėmesį, kad D. T. ECO-TRANS uždėtas spaudas ir pasirašyta pirmuosiuose CMR važtaraščio egzemplioriuose, t. y. siuntėjo (Bendrovės) egzemplioriuose.Dėl pareiškėjo sandorių su A.

B. A. T. HANDEL RÓŻNYMI TOWARAMI nustatyta, kad krovinių vežėjais CMR važtaraščiuose nurodytos Lenkijos įmonės Przedsiebiorstwo Produkcyjno-Handlowo Uslugowe R. W., Firma Handlowo-Uslugowa K. B., PAW-TRANS P. I., ( duomenys neskelbtini)PHU WI-DOR-TRANS, Nieregularny Przewoz towarow M. P. ir Lietuvos įmonės UAB „Žalioji gryčia” ir UAB „Anpreka”. Lenkijos mokesčių administratoriaus ir vietos mokesčių administratorių surinkta informacija (apklausti vežėjai) rodo, kad prekių gavimas patvirtintas kitų asmenų nei bendrovės pateiktuose CMR važtaraščiuose A.

B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI, atskirais atvejais skiriasi ir prekių iškrovimo vieta arba ji nurodyta nekonkrečiai. Prekių gavėjo spaudas uždėtas ir pasirašyta aštuoniuose pirmuosiuose (siuntėjo) CMR važtaraščių egzemplioriuose. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad įmonių P. C. „PETER BUD“, D. T. ECO-TRANS atvejais pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose 24 grafoje (prekių gavimo patvirtinimas) nėra prekes priimančių įmonių spaudų, parašų, nenurodytos prekes gavusių asmenų pavardės ir nėra prekių iškrovimo / gavimo datų.

Lenkijos mokesčių mokėtojo CGS Sp. z o. o. atveju CMR važtaraščiuose esantys prekių gavėjų spaudai visais atvejais skiriasi nuo Å¡ios įmonės parašų, esančių PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, krovinių važtaraščiuose (packing list), laisvos formos pareiÅ¡kime apie prekių gavimÄ , be to, CMR važtaraščiuose nėra prekių siuntėjo ir vežėjo parašų. Nustatyta aplinkybė, kad įmonės A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMO atveju prekių gavėjo spaudas uždėtas ir pasiraÅ¡yta aÅ¡tuoniuose pirmuosiuose (siuntėjo) CMR važtaraščių egzemplioriuose, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie bendrovės pateikti CMR važtaraščiai buvo pasiraÅ¡yti prekių pakrovimo vietoje, t. y.

Lietuvoje. PareiÅ¡kėjas prekių iÅ¡vežimo faktÄ grindžia ir Lenkijos įmonių P. C. „PETER BUD”, CGS Sp. z o. O., D. T. ECO-TRANS laisvos formos pareiÅ¡kimais, kuriuose nurodyta, kad pastarosios įmonės gavo bendrovės parduotas prekes. Tokie dokumentai vertintini kritiÅ¡kai. Kaip pagrįstai pastebėjo centrinis mokesčių administatorius, pateikti laisvos formos suraÅ¡yti patvirtinimai apie prekių gavimÄ yra vienodi, t. y. tiek P. C. „PETER BUD”, tiek D. T. ECO-TRANS vardu suraÅ¡yti dokumentai yra tokie patys (atitinka ne tik tekstas, bet ir turinio iÅ¡dėstymas, forma), juose skiriasi tik rekvizitai, datos ir sÄ skaitų faktÅ«rų numeriai.

IÅ¡ Å¡ių dokumentų nėra aiÅ¡ku, kur ir kada Å¡ios įmonės gavo prekes, kokiu adresu jos buvo pristatytos. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nurodyti dokumentai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimas įrodymas, kad prekės buvo iÅ¡vežtos iÅ¡ Lietuvos. Be to, buvo gauta Lenkijos mokesčių mokesčių administratoriaus informacija apie tai, kad įmonė P. C. „PETER BUD“ iÅ¡ dalies neigia, o CGS Sp. z o. o. neigia minėtu laikotarpiu vykdę sandorius su pareiÅ¡kėju ir gavę iÅ¡ jo prekių, D.

R. ECO-TRANS yra nerandamas, o A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI prisipažino, kad iÅ¡ tikrųjų neužsiėmė jokia Å«kine veikla ir nebuvo jokių prekių. Nurodyti Lenkijos mokesčių mokėtojai nedeklaravo įsigijimų iÅ¡ bendrovės, jie neturi veiklai vykdyti reikalingų rezursų, buveinės, sandėliavimo patalpų, darbuotojų. Lenkijos mokesčių administratorius taip pat surinko duomenis apie CMR važtaraščiuose nurodytis krovinių vežėjus ir jų veiklÄ ginčui aktualiu laikotarpiu, bei nustatė, kad dalis Lenkijos vežėjų paneigė bendrovės prekių vežimÄ , o kita dalis vežėjų nurodė prieÅ¡taringus duomenis apie gabenimo aplinkybes arba sandorių nebuvo apskaitę buhalterinėje apskaitoje ir deklaravę.

Nustatyta, kad K. B. transportavimo paslaugų ir sÄ skaitų P. C. neiÅ¡rašė, tačiau pripažino, kad minėtas asmuo pateikė užsakymus, o prekės buvo pristatytos kitu nei CMT važtaraščiuose nurodytu adresu. K. B. F. Handlowo-Uslugowa taip pat apskaitoje neapskaitė sandorių su A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI, be to, nurodė kitokį prekių gabenimo marÅ¡rutÄ nei pareiÅ¡kėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose. Kiti vežėjai PAW-TRANS P. I., Przedsienbiorstwo Produkcyjno-Handlowo Uslugowe R.

W., Nieregularny Przewoz towarow M. P. negalėjo nurodyti įmonės, kuriai pristatė prekes arba neprisiminė tikslaus adreso ar iÅ¡krovimo vietos. Lietuvos vežėjas UAB Anpreka“ nurodė, kad sandorių su A. B. ir pareiÅ¡kėjo bendrove neturėjo.Pažymėtina, kad teismas neneigia CMR konvencijos nuostatų, kad CMR važtaraščių praradimas, netinkamas užpildymas nepaneigia sandorio realumo, tačiau esant Å¡ioje byloje konstatuotiems CMT važtaraščių trÅ«kumams, pareiÅ¡kėjui, siekiančiai taikyti sandoriams 0 procentų tarifÄ , iÅ¡kilo pareiga kitais dokumentais įrodyti prekių iÅ¡vežimo faktÄ .

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo dokumentų, kuriais buvo grindžiamas prekių tiekimas Bendrijos viduje, visumÄ , daro besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie dokumentai patvirtina tik prekių pardavimo ar jų perdavimo Lietuvos teritorijoje kitiems asmenims faktÄ , bet ne iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos teritorijos. PareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad ji negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad vežėjai netinkamai įformino prekių pristatymÄ gavėjui buhalterinėje apskaitoje ar neprisimena pristatymo aplinkybių, laikytinas nepagrįstu.

Kaip minėta, esant informacijos prieÅ¡taravimams ar trÅ«kumams, pareiÅ¡kėjas juos turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti kitais objektyviais įrodymais, tačiau Å¡iuo atveju jis neįrodė ir prekių pirkėjo, nurodyto PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, įgytos teisės disponuoti jos tiektomis prekėmis kaip savo, fakto. Pagal nusistovėjusiÄ ESTT praktikÄ â€žprekių tiekimo“ sÄ voka, įtvirtinta Direktyvos 2006/112 14 straipsnio 1 dalyje, susijusi ne su nuosavybės teisės perdavimu taikomoje nacionalinėje teisėje numatytais bÅ«dais, o su visais materialiojo turto perleidimo sandoriais, kuriais viena Å¡alis suteikia kitai Å¡aliai teisę disponuoti tuo turtu taip, lyg ji bÅ«tų Å¡io turto savininkė (žr. 1990 m. vasario 8 d.

Sprendimo Shipping and Forwarding E. S., C-320/88, Rink. p. I-285, 7 punktÄ ; 2005 m. liepos 14 d. Sprendimo British American Tobacco ir Newman Shipping, C-435/03, Rink. p. I-7077, 35 punktÄ ir 2010 m. birželio 3 d. Sprendimo De Fruytier, C-237/09, Rink. p. I-4985, 24 punktÄ ; Sprendimo Evita-K, C-78/12, EU:C:2013:486, 33 punktas; UAB „Fast Bunkering Klaipėda“ C-526/13, 51 punktas). Nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius vertindamas sandorių su Lenkijos įmonėmis realumÄ , nustatė, kad su dviem Lenkijos įmonėmis P. C.

„PETER BUD“ ir CGS Sp. z o. o. pareiÅ¡kėjas nebuvo pasirašęs sutarčių ginčo prekių tiekimo metu, nors tiekimai buvo forminami ne vienÄ kartÄ . Kitais atvejais, nors pareiÅ¡kėjas ir pasirašė tokias sutartis (MGK byla, III t., b. l . 85; IV t., b. l . 94), tačiau nustatytų faktinių aplikybių visuma rodo, kad jų sÄ lygų nebuvo laikomasi, pavyzdžiui 2011-08-22 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)3.1 punkte ir 2012-01-09 sutarties punkte Nr. 3.1 buvo numatyta, kad atsiskaitymas turi bÅ«ti atliktas 100 procentų sumos dydžio pavedimu į Bendrovės banko sÄ skaitÄ prieÅ¡ pakraunant prekes, tačiau byloje nustatyta ir to neneigia pareiÅ¡kėjas, kad abi minėtos įmonės vykdė atsiskaitymus tik grynaisiais.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su mokesčių administratoriaus ir MGK vertinimu, kad tokios sutartys buvo formalios, neįrodančios realių tiekimų vykdymo. Be to, kaip minėta, pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai neįrodė ir prekių iÅ¡vežimo Bendrijos viduje fakto.Vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad nėra galimybės identifikuoti ir konkrečių fizinių asmenų, veikusių PVM sÄ skaitos faktÅ«rose nurodytų Lenkijos įmonių vardu, nes pareiÅ¡kėjas, įformindamas sandorius, kuriems taikė 0 procentų PVM tarifÄ , apsiribojo formalių veiksmų atlikimu, t. y.

PVM kodo galiojimo patikrinimu ir įmonių registro iÅ¡rašų kopijų elektroniniu bÅ«du gavimu. PareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui nepateikė fizinių asmenų įgaliojimų, suteikiančių teisę veikti minėtų Lenkijos įmonių (PVM mokėtojų) vardu, ir nenurodė kaip pinigus sumokėję asmenys buvo susiję su PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytais pirkėjais.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-415-11 yra nustatytas prekes perkančių įmonių dalyvavimo sukčiavime fakto vertinimo taisyklės. Å ioje byloje teismas pripažino, kad prekių įsigijimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nedeklaravimas, o netrukus po sandorių iÅ¡registravimas iÅ¡ PVM mokėtojų bei įtraukimas į fiktyvių kompanijų registrÄ rodo dalyvavimÄ sukčiavime PVM srityje.

Nepakankamai atidžiu prekių tiekėjo elgesiu laikyta nepakankamas Å«kinių operacijų partnerio ir jį atstovaujančių asmenų identifikavimas bei nesiėmimas priemonių, kad surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams, nebuvimas susitikimų su krovinio pirkėjų atstovais, raÅ¡ytinių sutarčių su prekių tiekėju nesudarymas, neįsitikinimas ar kitos ES valstybės įmonių iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pasiraÅ¡antis asmuo yra įgaliotas jas pasiraÅ¡yti, ar jis yra nurodytų įmonių atstovas, prekes priimančios įmonės atstovo duomenų nebuvimas PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir CMR važtaraščiuose.

Mokesčių administratoriaus surinktos informacijos visuma patvirtina, jog bendrovės iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos prekės (tepalai) nebuvo perduotos Lenkijos įmonėms P. C. „PETER BUD”, CGS Sp. z o. o., D. T. ECO-TRANS ir A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI bei iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos. Lenkijos įmonės, kurios turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis (alyva) kaip savo, nedeklaravo prekių įsigijimų iÅ¡ bendrovės, neteikė mokesčių deklaracijų ir dokumentų patikrinimui, viena jų nerandama registracijos vietoje, laikoma priedangos įmone.VIES duomenimis, trys iÅ¡ keturių Lenkijos įmonių į PVM mokėtojų registrÄ buvo įraÅ¡ytos trumpÄ laikÄ :

P. C. „PETER BUD” PVM mokėtojų registre buvo įregistruota nuo 2010-09-21 iki 2011-06-09, be to po sandorių su pareiÅ¡kėja, Lenkijos mokesčių mokėtoja buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM registro. D. T. ECO-TRANS PVM mokėtojos statusÄ turėjo nuo 2011-07-07 iki 2012-07-10 bei analogiÅ¡kai po sandorių su pareiÅ¡kėja, Lenkijos mokesčių mokėtoja buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM registro. A. B. A. T. HANDEL RÓŻNYMI TOWARAMI PVM mokėtojos statusÄ turėjo nuo 2011-10-15 iki 2012-06-28, o praėjus 1,5 mėnesio po sandorių su pareiÅ¡kėju, Lenkijos mokesčių mokėtoja buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro.

CGS Sp. z o. O. į PVM mokėtojų registrÄ Ä¯registruota tik nuo 2011-07-06, t. y. tÄ patį mėnesį, kada buvo įforminti sandoriai su pareiÅ¡kėju. Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui turėjo sukelti įtarimų, kadangi visos sandorių įmonės buvo kÄ tik (ar neseniai) įregistruotos į PVM mokėtojų registrÄ , galimai neturėjo veiklos vykdymo patirties bei pakankamai apyvartinių lėšų. Be to, abejonių kelia ir deklaruojamas Lenkijos įmonių veiklos pobÅ«dis:

P. C. „PETER BUD” deklaravo užsiimanti statybos veikla, CGS SP. Z o. o. – dekoratyvinio ir statybinio akmens statybos poreikiams, klinčių, gipso kreidos ir skalÅ«no iÅ¡gavimas, D. T. ECO-TRANS – keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu. Teisingumo Teismas byloje Teleos plc ir kt. C-409/04, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendė, kad tiekėjui negali bÅ«ti perkelta atsakomybė dėl pirkėjo vykdyto sukčiavimo mokesčių srityje. Pagal šį sprendimÄ mokesčių mokėtojas turi bÅ«ti sÄ Å¾iningas, bet kartu turi imtis racionalių priemonių tikrinant savo kontrahento statusÄ bei jo veiksmus.

Teisingumo Teismas byloje Teleos plc ir kt. C-409/04 akcentavo, kad tiekėjas privalo pateikti įrodymus dėl tiekimo Bendrijos viduje, jeigu tiekėjas pateikė įrodymus prima facie patvirtinančius jo teisę bÅ«ti atleistam nuo mokesčio už prekių tiekimÄ Bendrijos viduje, bet vėliau paaiÅ¡kėja, kad jis dalyvavo sukčiavime, tiekėjas turi įrodyti savo sÄ Å¾iningumÄ .Bylos medžiaga rodo, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė racionalių priemonių, tikrindamas savo kontrahentų statusÄ bei jų veiksmus (nepareikalavo papildomų dokumentų – įmonių atstovų įgaliojimų, duomenų, patvirtinančių, kad prekės realiai yra pristatytos konkrečiai įmonei ir kt.), kad įsitikintų, jog jo su užsienio kontrahentais sudaromi sandoriai nelemia jo dalyvavimo sukčiavime PVM srityje.

FNTT 2014-01-22 apklausos metu parodymus teikęs Bendrovės direktorius (MGK byla, IV t. b. l. 91-93) nurodė, kad nebuvo susitikęs su P. C., sutiko, kad Lenkijos įmonei per visÄ laikÄ galėjo atstovauti ne vienas asmuo, jis pinigų davėjo tapatybės nesiaiÅ¡kino, todėl ir nežino, ar tarp Å¡ių pinigų davėjų buvo P. C.. Bendrovės direktorius taip pat nurodė, kad įmonės CGS Sp. z o. o. atstovas N. C. į jį kreipėsi tik 2012 metų viduryje. Dėl D. T. ECO-TRANS direktorius nurodė, kad Å¡ios įmonės atstovu prisistatęs D.

T. surado bendrovę pagal skelbimÄ internete. Sutartį su D. T. ECO-TRANS apsikeisdami ja elektroniniu paÅ¡tu, užsakymus gaudavo telefonu. Å iai Lenkijos įmonei per visÄ laikÄ mokant pinigus atstovavo ne vienas asmuo, pinigų davėjų tapatybės bendrovės direktorius nesiaiÅ¡kino. Direktorius raÅ¡tu patvirtino, kad sandoriuose su A. B. A. T. HANDEL ROŽNYMI TOWARAMI A. B. vardu pasiraÅ¡ydavo skirtingi žmonės. Taip pat Bendrovės direktorius pripažino, kad galėjo atsitikti, kad Lenkijos įmonės siekdamos iÅ¡vengti apmokestinimo, prekes realizavo ir savo apskaitÄ tvarkė apgaulingai.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Bendrovė, nors ir turėjo turėti pagrįstų įtarimų, jog dėl Å¡ių sandorių netinkamo įvykdymo bÅ«tent jai gali kilti žalos biudžetui atlyginimo rizika, tačiau ginčo Å«kinių operacijų atlikimo metu nebuvo pakankamai rÅ«pestinga, atidi ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad įsitikintų, jog jos su užsienio kontrahentais sudaromi sandoriai nelems jos dalyvavimo sukčiavime PVM srityje. Todėl nėra pagrindo neskaičiuoti pareiÅ¡kėjui PVM dėl jo sÄ Å¾iningumo.PareiÅ¡kėjui neįrodžius, kad prekės (tepalai) buvo perduotos konkrečioms Lenkijos įmonėms, nurodytoms PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, ir iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos, laikytina, kad nėra įvykdytos PVM įstatymo 49 str. 1 d. nurodytos sÄ lygos o procentų PVM tarifo taikymui.

PareiÅ¡kėjas jokių pretenzijų dėl mokestinės prievolės dydžio matematinio apskaičiavimo nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė. Vadovaujantis PVMÄ® 123 straipsnio 1 dalimi bei MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiÅ¡kėjui paskaičiuoti delspinigiai, kurių dydžio ji taip pat neginčijo. Pagal PVMÄ® 123 straipsnio 3 dalį bendrovei paskirta minimali 10 procentų dydžio bauda, kuri, teismo vertinimu atitinka nustatyto pažeidimo pobÅ«dį.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek vietos, tiek centrinis mokesčių administratoriai, tiek MGK tinkamai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė mokestinės prievolės atsiradimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pastabas, atsakė į pareiÅ¡kėjo skunduose nurodytus argumentus, teisingai taikė ginÄÄ reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimų remiantis skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir panaikinti ginčijamų sprendimų nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).           Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,                                           n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo UAB „Esmobaltas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                             Ina Kirkutienė