2013-12-18 Nr. AB-10208-3-61-3-00639-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-2434/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00639-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 16–18), prašydamas: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pareiškėjui skirti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000215 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000 m. lapkričio 3 d., Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000487 (kilnojamojo turto vertinimo sritis) ir Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000497 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotų 2000 m. gegužės 25 d., galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą; 2) klausimą išspręsti iš esmės ir skirti pareiškėjui švelnesnę nuobaudą (pastabą arba papeikimą).

Pareiškėjas nurodė, kad Garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, neišsamiai įvertino faktines aplinkybes, o dalies jų net netyrė, todėl priėmė sprendimą, kuris neproporcingas padarytiems pažeidimams. Pažymėjo, kad pagal užsakovo UAB „Paberžės aerodromas“ pageidavimą atliko užsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą. Manė, kad turto vertinimo ataskaita nebus panaudota siekiant sukurti, pakeisti arba panaikinti komercinius santykius tarp UAB „Paberžės aerodromas“ ir trečiųjų asmenų.

Nurodė, kad, atsižvelgiant į bankroto bylų nagrinėjimo specifiką, turto vertinimas turėjo būti atliktas ypatingai greitai ir dėl to surašant turto vertinimo ataskaitą buvo padarytos techninės rašybos, ataskaitos formos ir turinio klaidos, dėl kurių turto vertinimo ataskaita neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) po Vilniaus apygardos teismo kreipimosi nustatė turto vertinimo ataskaitos trūkumus ir 2012 m. gruodžio 18 d. perdavė Garbės teismui teikimą iškelti pareiškėjui drausmės bylą.

Tačiau Garbės teismas faktines aplinkybes ištyrė neišsamiai, nes:

1) neįvertino aplinkybės, kad turto vertinimo ataskaita nebuvo ir nebus naudojama sukurti, pakeisti arba panaikinti komercinius santykius tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų, t. y. jos tikslinė paskirtis buvo tik nustatyti UAB „Paberžės aerodromas“ nekilnojamojo turto rinkos vertę ir taip priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-6034-115/2012. Taigi nėra jokių galimybių, kad turto įvertinimo ataskaita gali sudaryti prielaidas atsirasti žalai tretiesiems asmenims, prieš kuriuos ji gali būti panaudota;

2) nustatytas Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159, nesilaikymas yra tik formalaus pobūdžio, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjo nustatyta turto vertė neatitinka realios vertės;

3) neatsižvelgė į ilgametę pareiškėjo profesinę patirtį (nuo 2000 m. lapkričio 3 d.) nekilnojamojo turto vertinimo srityje ir į tai, kad per visą profesinės veiklos laiką jis neturėjo nei vienos nuobaudos;

4) neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas sutiko su nustatytais pažeidimais, o dalį pažeidimų pastebėjo ir pašalino savo iniciatyva; 5) 90 procentų V. J. įmonės veiklos pajamų sudaro pajamos iš nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų pardavimo, o paties pareiškėjo 100 procentų pajamų sudaro pajamos iš turimos įmonės. Be to, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, turintis turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, taigi net ir laikinas pareiškėjo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymas reikštų pajamų netekimą. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad įsigaliojus sprendimui dėl licencijų galiojimo sustabdymo nebūtų sudaryta galimybė operatyviai laikyti turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, o pareiškėjas negalėtų užsiimti veikla ir gauti pajamų.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 22–30) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo drausmės byla buvo išnagrinėta išsamiai ir laikantis TVVPĮ bei Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose (toliau – ir Garbės teismo nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, nustatytos tvarkos ir procedūrų. Pabrėžė, kad ataskaitos užsakovas buvo ne Vilniaus apygardos teismas, o UAB „Paberžės aerodromas“. Tarnyba, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo ir V. J. įmonės pateiktas ataskaitos kopijas, pastebėjo, kad tam tikri duomenys nesutampa (bendras lapų skaičius, vertės nustatymo data, vertinamo turto adresas ir kt.).

V. J. įmonė 2012 m. gruodžio 7 d. Tarnybai pateiktame rašte Nr. 1207 nurodė, kad ataskaita po jos pateikimo vertinimo užsakovui (2012 m. lapkričio 12 d.) 2012 m. lapkričio 17 d. buvo tikslinama pastebėjus technines klaidas. Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus ir laikydamasi TVVPĮ 29 straipsnio bei Garbės teismo nuostatuose nustatytos procedūros, 2012 m. gruodžio 18 d. teikimu Nr. GT-25(12)-T kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo. Garbės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. vykusiame parengiamajame Garbės teismo posėdyje susipažino su minėtu teikimu bei jo priedais ir nusprendė, kad yra pagrindas kelti pareiškėjui drausmės bylą, kurią nutarė nagrinėti 2013 m. sausio 15 d.

Garbės teismo posėdyje. Pareiškėjas 2013 m. sausio 11 d. Tarnybai pateikė paaiškinimus, kuriuose neneigė padarytų pažeidimų, tačiau nurodė, kad iš esmės visi ataskaitos trūkumai atsirado dėl pareiškėjo klaidos. Pažymėjo, kad Garbės teismas 2013 m. sausio 15 d. posėdyje išnagrinėjo visą surinktą medžiagą, taip pat išklausė pareiškėjo žodinius paaiškinimus, ir, atsižvelgdamas į nustatytus teisės aktų pažeidimus bei į tai, jog pareiškėjas Garbės teismo posėdžio metu nesugebėjo atsakyti į Garbės teismo užduodamus klausimus, susijusius su turto vertinimo procedūromis, priėmė sprendimą skirti nuobaudą.

Atkreipė dėmesį, kad ataskaita Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pateikta kaip įrodymas, siekiant pagrįsti bankrutuojančios įmonės finansinę būklę, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog ataskaita nebuvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti komercinius santykius. Aplinkybė, jog ataskaita buvo naudojama ne tiesiogiai komerciniuose santykiuose, o teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, nereiškia, jog padarytų pažeidimų pobūdis turėtų būti vertinamas kaip ne toks reikšmingas, nes turto vertinimo ataskaita, nepriklausomai nuo tikslo, kuriam ji yra parengta, yra dokumentas, turintis teisinę galią ir visais atvejais sukeliantis teisines pasekmes.

Pažymėjo, kad analogiškai turto vertinimo ataskaitų sukeliamas teisines pasekmes traktuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2213/2012 nurodė, jog turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią. Vadinasi, kiekviena turto vertinimo ataskaita, kol nėra nuginčyta teisės aktuose nustatyta tvarka, yra oficialus dokumentas, kuriuo gali vadovautis tiek užsakovas, tiek tretieji asmenys (ir teismas).

Tai, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, gavęs Tarnybos išvadą, nesivadovavo ataskaita, nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė teisės aktus, t. y. parengė turto vertinimo ataskaitą, neatitinkančią teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir sukėlė neigiamas teisines pasekmes, t. y. ataskaita buvo pateikta Vilniaus apygardos teisme kaip įrodymas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo argumentas, jog ataskaitos neatitikimą TVVPĮ nuostatoms nulėmė ypatingai trumpas terminas ataskaitai parengti, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas), patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. 1K-160, 2.4.4 punkte įtvirtintam profesionalumo principui, reiškiančiam, kad vertintojas vykdys tinkamai visus vertinimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, 2012 m. lapkričio 10 d. sutarties Nr. 2012-11-10-P, sudarytos tarp V. J. įmonės, kurios vardu pareiškėjas parengė ataskaitą, ir vertinimo užsakovo UAB „Paberžės aerodromas“, 6.1 punkte nurodyta, kad turto vertintojas įsipareigoja per 20 darbo dienų nuo minėtos sutarties 5.2 punkte nurodytų sąlygų įvykdymo paruošti ir pateikti užsakovui turto vertinimo ataskaitą.

Ataskaitoje esančiame Apžiūros akte nurodyta, kad turtas apžiūrėtas 2012 m. lapkričio 10 d., taigi turto vertintojas turto vertinimo ataskaitą pagal sutartį buvo įsipareigojęs pateikti iki 2012 m. gruodžio 7 d., tačiau faktiškai ataskaita buvo parengta 2012 m. lapkričio 10 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo apžiūrėtas turtas. Be to, nei TVVPĮ, nei Metodika nenumato turto vertintojui galimybės atlikti vertinimą ir parengti turto vertinimo ataskaitą, neatitinkančią teisės aktuose nustatytų reikalavimų, motyvuojant tuo, kad vertinimo paslaugoms suteikti turto vertintojas turėjo per mažai laiko.

Pabrėžė, kad nei Tarnyba, nei Garbės teismas galiojančiuose teisės aktuose (TVVPĮ, Garbės teismo nuostatuose bei Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatuose (toliau – ir Tarnybos nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1K-116 2 p.), nėra įgalioti atlikti kontrolinį turto arba verslo vertinimą. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėja, ar turto arba verslo vertinimo ataskaita atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus šių dokumentų formai ir turiniui, o Garbės teismas nagrinėja turto arba verslo vertintojo veiksmus rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitas.

Taigi nei Tarnyba, nei Garbės teismas nekvestionuoja turto arba verslo vertinimo ataskaitose nustatytos turto arba verslo rinkos vertės dydžio. Paaiškino, kad, nors dauguma iš nustatytų ataskaitos trūkumų gali būti vertinami kaip ataskaitos neatitikimai formos reikalavimams, tačiau šie pažeidimai negali būti traktuojami kaip formalūs ar neesminiai. Pažymėjo, kad tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas nustatė, kad:

1) ataskaitos pavadinimas yra klaidinantis;

2) ataskaitoje, kurioje nustatoma trijų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė, pateikiamas tik dviejų iš jų aprašymas;

3) ataskaitoje turto vertė nustatyta taikant tik vieną turto vertinimo metodą, nors teisės aktuose reikalaujama taikyti du turto vertinimo metodus;

4) ataskaitoje nepateiktos lyginamojo metodo taikymo pagrindimo aplinkybės;

5) ataskaitoje nėra nurodomos panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės;

6) ataskaitoje nėra pateiktos atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai;

7) apžiūros akte pateikti ne visi privalomi duomenys;

8) ataskaitoje pateikiamos ne visų vertintų objektų fotonuotraukos ir kt. Be to, skundžiamame sprendime pažymėta, kad vertintojas nesilaikė Etikos kodekso 2.4.3 ir 2.4.4 punktų, kuriuose nustatyta, jog turto arba verslo vertintojas, savo veikloje vadovaudamasis profesionalumo principu, imsis vertinti tik turėdamas pakankamai reikiamų žinių ir patirties bei vykdys tinkamai visus vertinimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nurodė, kad dėl minėtų priežasčių pareiškėjo veiksmai rengiant ataskaitą, kuri neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio bei Metodikoje nustatytų reikalavimų, negali būti laikomi formaliais pažeidimais.

Atkreipė dėmesį, kad Garbės teismas atsižvelgė į ilgametę pareiškėjo patirtį, teigiamai vertino aplinkybes, kad jam anksčiau nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda, bei tai, jog pareiškėjas sutiko su nustatytais pažeidimais ir dalį jų pats pašalino, tačiau, vadovaudamasis Garbės teismo nuostatų 3.5 punkte nurodytu proporcingumo principu, t. y. įvertinęs pareiškėjo padarytų pažeidimų mastą ir pasekmes, nusprendė skirti TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą – vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.

Pažymėjo, kad, sprendžiant dėl paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumo, vertinamos nuobaudos tikslas ir pasekmės bei padaryto pažeidimo priežastys ir pasekmės, o Garbės teismas ginčijamame sprendime išsamiai motyvavo, kodėl nusprendė skirti vieną griežčiausių drausminių nuobaudų. Garbės teismas įvertino tai, kad pareiškėjo veiksmuose nustatytas ne vienas, o keli teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, pažeidimai, taip pat atsižvelgė į tai, jog Garbės teismo posėdžio metu pareiškėjas nesugebėjo atsakyti į Garbės teismo užduotus klausimus, susijusius su turto vertinimu ir ataskaitos rengimu, taip sudarydamas pagrindo abejoti turima pareiškėjo kompetencija.

Nurodė, kad Garbės teismas taip pat atsižvelgė ir į nuobaudos taikymo specifiką, t. y. tai, kad pagal TVVPĮ 10 straipsnio 2 dalį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos patikrinimas atliekamas laikant aukščiausios iš turto arba verslo vertintojo turimų turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą pagal Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisykles (toliau – ir Egzaminų organizavimo taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1K-060 1.1 punktu.

Garbės teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad kvalifikacijos patikrinimo metu pareiškėjui laikant aukščiausios iš jo turimų, t. y. nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos, egzaminą, būtų sudaryta galimybė įsitikinti, ar jo kompetencija atitinka turimą turto vertintojo kvalifikaciją. Atkreipė dėmesį, kad Garbės teismas skyrė ne pačią griežčiausią iš galimų drausminių nuobaudų. Švelnesnės nuobaudos (pastabos arba papeikimo) skyrimas neatitiktų Garbės teismo nuostatų 3.5 punkte nustatyto proporcingumo principo ta prasme, kad nebūtų pusiausvyros tarp nuobaudos griežtumo ir pareiškėjo padarytų pažeidimų masto.

Pažymėjo, kad turto arba verslo vertintojo profesija yra viena iš teisės aktais reguliuojamų profesijų, todėl jos atstovams yra taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog pareiškėjui būtų laikinai sustabdytas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, neatima iš V. J. įmonės teisės sudaryti darbo sutartį su kitu ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją turinčiu turto arba verslo vertintoju ir tokiu būdu išlaikyti teisę verstis turto vertinimo veikla.

Paaiškino, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų ginčijamo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Priešingai, drausmės byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsakovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino laikymas Tarnyboje organizuojamas vieną kartą per metus, ir, jeigu būtų gautas pareiškėjo prašymas laikyti egzaminą, būtų sudarytos sąlygos jį laikyti ir anksčiau.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu (b. l. 139– 145) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas įpareigojo Turto vertinimo priežiūros tarnybą V. J. surengti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos egzamino laikymą ne vėliau kaip per 1 mėnesį po sprendimo leisti laikyti egzaminą priėmimo dienos, jeigu pareiškėjas kreipsis į Turto vertinimo priežiūros tarnybą su prašymu leisti laikyti egzaminą ir pateiks kitus Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklių 5 punkte nurodytus dokumentus ir toks sprendimas bus priimtas pagal minėtų taisyklių 15 punktą.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Garbės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. GT-4(13)-S pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad pagal užsakovo UAB „Paberžės aerodromas“ pageidavimą V. J. 2012 m. lapkričio 10 d. surašė turto vertinimo ataskaitą Nr. 2012-11-10-P, kurią vėliau patikslino. Tarnybos 2012 m. gruodžio 18 d. surašytoje išvadoje Nr. GT-25(12)-I nurodoma, kad pareiškėjas ataskaitą parengė nesilaikydamas TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 1, 5, 7, 11, 12 ir 13 punktų bei Metodikos 35, 37, 50–53, 55, 58.2 ir 62 punktų reikalavimų.

Atsižvelgdama į išvadoje nurodytas aplinkybes, Tarnyba 2012 m. gruodžio 18 d. teikimu Nr. GT-25(12)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo V. J. Garbės teismas 2013 m. sausio 15 d. sprendime Nr. GT-4(13)-S konstatavo, kad ataskaita yra parengta nesilaikant TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 1, 5, 7, 11, 12 ir 13 punktų reikalavimų, Metodikos 35, 37, 50–53, 55, 58.2 ir 62 punktų reikalavimų bei profesionalumo principo Etikos kodekso 2.4.3 ir 2.4.4 punktų prasme, ir nutarė pareiškėjui skirti TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000215 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000 m. lapkričio 3 d., Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000487 (kilnojamojo turto vertinimo sritis) ir Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000497 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotų 2000 m. gegužės 25 d., galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, rengdamas ataskaitą, pažeidė Garbės teismo sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimus. Iš Garbės teismo 2013 m. sausio 15 d. posėdžio protokolo Nr. GT-3(13)-P išrašo matyti, kad pareiškėjas Garbės teismo posėdyje pripažino ataskaitoje padarytus teisės aktų pažeidimus. Be to, tai patvirtino ir teismo posėdyje. Tačiau pareiškėjas nesutinka su paskirta drausmine nuobauda, nurodo, kad ji yra neproporcinga padarytiems pažeidimams, t. y. per griežta, ir prašo skirti pareiškėjui švelnesnę nuobaudą – pastabą arba papeikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad proceso šalys neginčija nustatytų teisės aktų pažeidimų padarymo fakto ir jų aplinkybių, tik skirtingai vertina šių pažeidimų reikšmę nuobaudos skyrimui, šiame sprendime rengiant ataskaitą padarytų pažeidimų aplinkybių teismas plačiau neanalizavo, o vertino, ar paskirta drausminė nuobauda yra adekvati padarytiems pažeidimams. Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius nagrinėjamoje byloje reglamentuoja TVVPĮ, Metodika, Garbės teismo nuostatai, Tarnybos nuostatai, Etikos kodeksas ir Egzaminų organizavimo taisyklės. TVVPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatytos Garbės teismo pareigos: nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas; priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo.

Garbės teismas už teisės aktų pažeidimus turto arba verslo vertintojui gali skirti vieną iš keturių drausminių nuobaudų (TVVPĮ 29 str. 1 ir 4 d.). Pagal Garbės teismo nuostatų 3.5 punktą, Garbės teismas savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu, t. y. Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų TVVPĮ nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta antra pagal griežtumą drausminė nuobauda – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas.

Garbės teismas, pagrįsdamas skiriamos nuobaudos pagrįstumą, pažymėjo, kad ataskaitoje nėra privalomos informacijos, padaryta daug klaidų ir palikta netikslumų. Be to, Garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą, atsižvelgė ir į tai, kad Garbės teismo posėdyje pareiškėjas nesugebėjo pagrįsti atliktų veiksmų turto rinkos vertei nustatyti, nesugebėjo atsakyti į jam pateiktus klausimus. Todėl pareiškėjo profesinė kompetencija sukėlė abejonių ir buvo parinkta tokia drausminės nuobaudos rūšis, kuri leistų įsitikinti, ar jo kompetencija atitinka turimą kvalifikaciją.

Pareiškėjas nurodė, kad ataskaita, kuri buvo parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesukėlė žalos, dalis pastebėtų klaidų buvo ištaisytos, jis pripažįsta padarytus pažeidimus, o jie yra formalūs (neesminiai), todėl paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga ir švelnintina. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad padaryti pažeidimai yra tik formalaus pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 9.3 punktu, nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas, nagrinėdamas turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus.

Taigi Tarnyba ir Garbės teismas nenustatinėja realios vertinto turto vertės, o tiria tik tai, ar, vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Šių reikalavimų laikymasis užtiktina turto vertinimo veiklos ir turto rinkos vertės nustatymo pagrįstumą. Todėl turto vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis gali būti pripažintas tik formaliu pažeidimu, kai pažeisti neesminiai reikalavimai, kurie neleidžia abejoti atlikto turto vertinimo pagrįstumu.

Šiuo atveju pareiškėjo padarytų pažeidimų gausa ir pobūdis (ataskaitos pavadinimas yra klaidinantis; ataskaitoje, kurioje nustatoma trijų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė, pateikiamas tik dviejų iš jų aprašymas; ataskaitoje turto vertė nustatyta taikant tik vieną turto vertinimo metodą ir nepateiktos lyginamojo metodo taikymo pagrindimo aplinkybės; ataskaitoje nėra nurodomos panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės; ataskaitoje nėra pateiktos atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai; apžiūros akte pateikti ne visi privalomi duomenys ir kita) rodo, kad Garbės teismo nustatyti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio, t. y. neesminiais, pažeidimais.

Be to, V. J. nurodė, kad pastebėti netikslumai ir klaidos buvo ištaisyti tikslinant ataskaitą. Teismas, įvertinęs V. J. įmonės Tarnybai pateiktus paaiškinimus dėl ataskaitos tikslinimo ir prie rašto pridėtus priedus, priėjo išvadą, kad tikslinant ataskaitą buvo ištaisytos tik kelios neesminės techninės klaidos, o ataskaitos neatitikimas teisės aktų reikalavimams nebuvo pašalintas. Be to, iš Garbės teismo posėdžio protokolo išrašo matyti, kad pareiškėjas, sužinojęs apie ataskaitoje esančią klaidinančią informaciją, neinformavo raštu užsakovo apie tai ir nepašalino netikslumų, nes neteisingai suprato Etikos kodekso nuostatas.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad padaryti pažeidimai nepadarė žalos. Pareiškėjo manymas, kad ataskaita nebuvo ir nebus naudojama sukurti, pakeisti arba panaikinti komercinius santykius tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad Garbės teismo nustatyti pažeidimai nepadarė žalos. Teismas, vertindamas rengiant ataskaitą padarytų pažeidimų pasekmes, pritarė atsakovo pozicijai, kad ataskaita, parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo panaudota ir sukėlė neigiamas teisines pasekmes, nes užsakovas ją pateikė Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje kaip įrodymą.

Ir būtent Vilniaus apygardos teismas, 2012 m. lapkričio 26 d. kreipdamasis į Tarnybą, suabejojo į bylą pateiktos ataskaitos atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgusi į aplinkybių visumą (padarytų pažeidimų gausą ir pobūdį, tai, kad ataskaitoje buvo pataisytos tik kelios techninės klaidos, pažeidimų pasekmes ir tai, jog pareiškėjas Garbės teismo posėdyje nesugebėjo atsakyti į Garbės teismo užduotus klausimus, kurie buvo skirti įvertinti pareiškėjo kvalifikaciją) teisėjų kolegija konstatavo, kad Garbės teismas pareiškėjui paskyrė padarytiems pažeidimams proporcingą drausminę nuobaudą ir nėra teisinio pagrindo ją sušvelninti.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize teismas priėjo išvadą, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Garbės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo dalį skirti TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą drausminę nuobaudą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad pagal TVVPĮ 10 straipsnio 2 dalį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos patikrinimas atliekamas, kai Garbės teismas skiria šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą.

Kvalifikacijos patikrinimo metu laikomas aukščiausios iš turto arba verslo vertintojo turimų turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminas pagal Egzaminų organizavimo taisykles. Skundžiamame Garbės teismo sprendime nurodyta, kad paskirta drausminė nuobauda reiškia, kad pareiškėjo kvalifikacija bus patikrinta laikant aukščiausios iš turimų, t. y. nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos, egzaminą. Pareiškėjas ir jo atstovas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad, įsigaliojus sprendimui dėl licencijų galiojimo sustabdymo, nebūtų sudaryta galimybė operatyviai laikyti turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, o pareiškėjas negalėtų užsiimti veikla ir gauti pajamų.

Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino laikymo tvarką reglamentuoja Egzaminų organizavimo taisyklės, kurių 15 punkte nustatyta, kad Tarnyba sprendimą leisti arba neleisti asmeniui laikyti egzaminą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų šių taisyklių 5 punkte nurodytų dokumentų gavimo šių taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka Tarnyboje dienos. Jeigu asmeniui leidžiama laikyti egzaminą, Tarnybos siunčiamame pranešime nurodoma egzamino data, laikas, registracijos laikas ir vieta (Egzaminų organizavimo taisyklių 16 p.).

Pagal Egzaminų organizavimo taisyklių 12 punktą, egzaminas organizuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Teismas, įvertinęs Egzaminų organizavimo taisyklių nurodytas nuostatas ir tai, kad yra reglamentuotas terminas priimti sprendimą leisti arba neleisti asmeniui laikyti egzaminą, tačiau terminas, per kurį turi būti suorganizuojamas egzaminas, nėra reglamentuotas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju toks reglamentavimas nelaikytinas teisingu ir protingu, nes asmeniui, kurio licencijų galiojimas sustabdomas, ilgą ir neapibrėžtą laiko tarpą (egzaminas organizuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, nenustatytas terminas per kiek laiko po sprendimo leisti laikyti egzaminą jis turi būti suorganizuotas) yra sudaromi nepagrįsti ribojimai užsiimti veikla ir gauti pajamas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad egzaminas gali būti surengtas ir dažniau nei vieną kartą per metus, jei tam būtų poreikis. Tačiau nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, nustatančio tokią galimybę, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tikslinga įpareigoti Tarnybą surengti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos egzamino laikymą ne vėliau kaip per 1 mėnesį po sprendimo leisti laikyti egzaminą priėmimo dienos, jeigu pareiškėjas kreipsis į Tarnybą su prašymu leisti laikyti egzaminą ir pateiks kitus Egzaminų organizavimo taisyklių 5 punkte nurodytus dokumentus ir toks sprendimas bus priimtas pagal minėtų taisyklių 15 punktą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 147–149) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta panaikinti Garbės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta skirti pareiškėjui TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą drausminę nuobaudą - Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000215 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000 m. lapkričio 3 d.; Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000487 (kilnojamojo turto vertinimo sritis) ir Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000497 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotų 2000 m. gegužės 25 d., galiojimų sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą; skirti pareiškėjui švelnesnę nuobaudą, nustatytą TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte - pastabą, arba 2 punkte - papeikimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas iš esmės perrašė institucijos - Turto vertinimo priežiūros tarnybos, atsiliepime pateiktus argumentus, bei neatsižvelgė į pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus. Pagrindinis turto vertinimo tikslas - turto vertės nustatymas. Pareiškėjo parengtoje ataskaitoje pagal UAB „Paberžės aerodromas“ pateiktą užsakymą nustatyta turto vertė nebuvo ginčyta. Turto vertinimo ataskaita nebuvo ir niekada nebus naudojama sukurti, pakeisti ar panaikinti komercinius santykius tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų. Šios ataskaitos pagrindinis tikslas - nustatyti UAB „Paberžės aerodromas“ nekilnojamojo turto rinkos vertę ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-6034-115/2012 dėl bankroto bylos UAB „Paberžės aerodromas“ iškėlimo.

2. Byloje nėra nustatyta jokių galimybių, kad turto įvertinimo ataskaita, neatitikdama TVVPĮ pavadinimo, formos ir turinio reikalavimų gali sudaryti prielaidas atsirasti (padaryti) žalai tretiesiems asmenims, prieš kuriuos ji gali būti panaudota. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas žodį „žala“ aiškina kaip nuostolis, eibė. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiuo atveju nei Garbės teismas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo žalos dydžio.

3. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė nebuvo ginčyta, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad būtų buvusi padaryta žala užsakovui, ar tretiesiems asmenims. Dėl to turto vertinimo ataskaitoje esantys pažeidimai nėra sukėlę neigiamų pasekmių užsakovui ar tretiesiems asmenims. Todėl paskirta antra pagal griežtumą nuobauda yra per griežta. Teismas visai nepasisakė dėl skunde nurodyto motyvo, kad 90 procentų V. J. įmonės veiklos pajamų sudaro pajamos iš nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų pardavimo, o V. J. yra vienintelis turto vertintojas šioje įmonėje. Todėl net ir laikinas pareiškėjo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymas reikštų įmonės veiklos nutraukimą, o tai sąlygotų įmonės darbuotojų atleidimą.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 154–158) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas iš esmės perrašė Tarnybos atsiliepime pateiktus argumentus, apeliaciniame skunde nemotyvuojamas, todėl vertintinas kaip deklaratyvus teiginys. Aplinkybė, jog teismas sprendime naudoja analogiškas ar panašias formuluotes kaip ir pareiškėjas ar atsakovas procesiniuose dokumentuose (skunde, atsiliepime), nesukuria pagrindo manyti, kad teismas perrašė vieną ar kitą procesinį dokumentą. Priešingai, teismo sprendime yra atsižvelgiama į visus pareiškėjo skunde ir Tarnybos atsiliepime pateiktus motyvus bei į teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, t. y. byla buvo išnagrinėta laikantis visų materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad turto vertinimo ataskaitoje nustatyta vertė nebuvo ginčyta, o pagrindinis turto vertinimo tikslas yra vertės nustatymas. Tarnyba, nesutikdama su šiuo argumentu, atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendime teisingai ir pagrįstai nurodyta, jog nei Tarnyba, nei Garbės teismas, nenustatinėja realios vertinto turto vertės, o tiria tik tai, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą nebuvo pažeisti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai.

Tarnyba taip pat sutinka su teismo argumentu, kad būtent minėtų reikalavimų laikymasis užtikrina turto vertinimo veiklos ir turto rinkos vertės nustatymo pagrįstumą. Be to, nei Tarnyba, nei Garbės teismas nekvestionuoja turto arba verslo vertinimo ataskaitose nustatytos turto arba verslo rinkos vertės dydžio. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, jog turto vertinimo ataskaita, parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo panaudota ir sukėlė neigiamas teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju Garbės teismas įvertino padarytų pažeidimų mastą ir sukeltas pasekmes - tai aiškiai nurodyta Garbės teismo sprendime, atsiliepime į skundą.

Iš apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 3.5 punkte vartojamą sąvoką - pasekmės. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, žodis „pasekmė“ apibūdinamas kaip „padarinys, rezultatas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos institutas, 2000, 507 psl.), t. y. pažeidimų pasekmės gali būti įvairaus pobūdžio - tiek sukeltos teisinės pasekmės (padariniai), tiek materialinio pobūdžio žala, tiek kitokio pobūdžio pasekmės. Garbės teismas galiojančiuose teisės aktuose nėra įgaliotas priimant sprendimą nustatinėti vertintojo padarytų pažeidimų sukeliamos materialinės žalos (nuostolių) dydžio, kadangi Garbės teismas, vadovaudamasis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 3.5 punktu, vertina tai, ar skiriama drausminė nuobauda proporcinga padarytų pažeidimų mastui ir pasekmėms.

Kaip minėta, Garbės teismas nagrinėjamu atveju šios teisės aktuose nustatytos pareigos laikėsi, kadangi nustatė, jog turto vertinimo ataskaita buvo pateikta teismui kaip įrodymas, todėl neabejotinai sukėlė teisines pasekmes. Teismo sprendime nėra patvirtinama pareiškėjo nuomonė (manymas), kad turto įvertinimo ataskaita nesukelia teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, argumentai, kad nėra įrodymų, jog pažeidimai sukėlė žalą, o Garbės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nenustatinėjo žalos dydžio, yra nepagrįsti.

Pažymi, kad paskirta drausminė nuobauda yra ne per griežta, o priešingai, savo esme ir pobūdžiu atitinkanti padarytus pažeidimus ir pasekmes. Garbės teismo sprendimas dėl nuobaudos skyrimo yra pagrįstas ir motyvuotas, teismas su Garbės teismo pozicija sutiko ir teismo sprendime pagrįstai nurodė, kad nustatyti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio, t. y. neesminiais pažeidimais. Teismas sprendime labai aiškiai, nuosekliai ir pagrįstai suformulavo poziciją, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo pakankamas pagrindas Garbės teismui skirti nuobaudą, nuobauda yra proporcinga padarytų pažeidimų mastui ir pasekmėms, bei įpareigojo Tarnybą užtikrinti, kad iš pareiškėjui paskirtos nuobaudos kylančios neigiamos pasekmės būtų kiek įmanoma greičiau, kiek tai priklausys tiesiogiai nuo Tarnybos, pašalintos.

Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas neatsižvelgė į skundo motyvą dėl V. J. įmonės veiklos pajamų netekimo. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo turimų vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo laikinas sustabdymas neatima iš V. J. įmonės teisės sudaryti darbo sutartį su kitu ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją turinčiu turto arba verslo vertintoju ir tokiu būdu likti įrašytais į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (t. y.

V. J. įmonei išlaikyti teisę verstis turto vertinimo veikla). Taigi teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, bylos aplinkybės yra išaiškintos (todėl būtinybės rinkti naujus įrodymus nėra), teismas išnagrinėjo visus byloje pareikštus reikalavimus, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr.XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Apeliacinis skundas surašytas bei pateiktas po 2012 m. liepos 1 d., žodiniam nagrinėjimui būtinumo nekilo, todėl byla, nepaisant pateikto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apeliacine tvarka, šiuo atveju, nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Garbės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. GT-4(13)-S pareiškėjui V. J. paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo bei pagrįstumo. Minėtame sprendime buvo konstatuota, jog ataskaita parengta nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1, 5, 7, 11, 12 ir 13 punktų reikalavimų, Metodikos 35, 37, 50–53, 55, 58.2 ir 62 punktų reikalavimų bei profesionalumo principo Etikos kodekso 2.4.3 ir 2.4.4 punktų prasme. Nutarta pareiškėjui skirti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą drausminę nuobaudą, t. y. Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000215, Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000487 ir Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000497 galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Papildomai pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, rengdamas ataskaitą, pažeidė Garbės teismo sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimus.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos Garbės teismo pareigos, t. y. nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas, priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Už minėto įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos, Etikos kodekso pažeidimus Garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš nustatytų drausminių nuobaudų. Pagal TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalį už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas;

4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas.

Įvertinus bylos medžiagą pažymėtina, jog pareiškėjui V. J. už padarytus pažeidimus Garbės teismas skyrė antrą pagal griežtumą drausminę nuobaudą – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, tvirtina, jog Garbės teismas vadovavosi teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, t. y. turėjo teisę skundžiamą sprendimą priimti.

Pasisakydama dėl byloje nagrinėjamos faktinės situacijos ypatumų, kolegija pažymi, kad (kaip matyti iš bylos medžiagos) buvo nustatyta, kad pagal užsakovo UAB „Paberžės aerodromas“ prašymą V. J. 2012 m. lapkričio 10 d. surašė turto vertinimo ataskaitą Nr. 2012-11-10-P, kurią vėliau tikslino. Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 18 d. surašytoje išvadoje Nr. GT-25(12)-I nurodyta, jog pareiškėjas ataskaitą parengė nesilaikydamas atitinkamų TVVPĮ nuostatų bei Metodikos reikalavimų. Įvertinusi aplinkybes Tarnyba 2012 m. gruodžio 18 d. teikimu Nr. GT-25(12)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo V. J.

Pagal Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatus (9 punktą) ši Tarnyba, siekdama jai nustatyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas:

9.1. rengia ir teikia Finansų ministerijai teisės aktų, reglamentuojančių turto ir verslo vertinimą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla suteikimo, jų veiklos priežiūros tvarką, projektus;

9.2. pagal finansų ministro patvirtintas Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisykles atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus;

9.3. nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams;

9.4. vykdo Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimus, pasibaigus jų apskundimo terminui;

9.5. koordinuoja turto arba verslo vertintojų kvalifikacijos kėlimą;

9.6. pagal suderintas su Finansų ministerija Tarnybos patvirtintas Kompiuterizuotosios turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemos naudojimo taisykles tvarko kompiuterizuotąją turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemą;

9.7. analizuoja turto arba verslo vertintojų veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitose nurodytų duomenų atitiktį turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos ataskaitose nurodytiems duomenims ir (arba) šių duomenų teisingumą;

9.8. vykdo kitas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, finansų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Akcentuotina, jog pagal TVVPĮ 22 straipsnį turto arba verslo vertinimo ataskaita sudaroma raštu (1 d.) ir minėtoje ataskaitoje turi būti nurodyta (4 d.):

1) ataskaitos pavadinimas;

2) vertinamo turto arba verslo pavadinimas, buvimo vieta;

3) vertinamo turto arba verslo individualūs požymiai, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą;

4) vertinimo atvejis;

5) užsakovo duomenys (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą, arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys);

6) vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą;

7) turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo duomenys (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę, arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir pažymėjimo, kuriuo įrodoma, kad turto arba verslo vertinimo įmonė ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas įrašyti į Išorės vertintojų sąrašą, numeris, išskyrus kitos valstybės narės nepriklausomą turto arba verslo vertintoją ir turto arba verslo vertinimo įmonę, kurie laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje);

8) asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai;

9) turto arba verslo apžiūrėjimo, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, ir ataskaitos surašymo datos;

10) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus;

11) turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai;

12) vertinamo turto arba verslo aprašymas;

13) turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus;

14) išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena.

TVVPĮ 23 straipsnyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Atsižvelgusi į teisinį reguliavimą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t y. tiria, ar, vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija taip pat patvirtina, kad procedūrinių nuostatų buvo laikytasi.

Dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų gausos ir pobūdžio darytina išvada, jog Garbės teismo nustatyti pažeidimai tikrai negalėjo būti pripažinti formalaus pobūdžio pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tikslinant ataskaitą buvo ištaisytos tik kelios neesminės techninės klaidos, o ataskaitos neatitikimas teisės aktų reikalavimams iš esmės nebuvo pašalintas. Taip pat pažymėtina, kad V. J. raštu neinformavo užsakovo apie ataskaitoje esančias klaidas ir netikslumų nepašalino.

Skundo teiginys, esą ataskaita nebuvo ir nebus naudojama sukurti, pakeisti arba panaikinti komercinius santykius tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad pažeidimai nepadarė žalos. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ataskaita sukėlė neigiamas teisines pasekmes, nes užsakovas ją pateikė Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje kaip įrodymą.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. J. buvo paskirta per griežta poveikio priemonė. Tačiau tai nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Apsiribojama abstrakčiais teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl nuobaudos adekvatumo.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai), kas šiuo atveju, nebeatkartojant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, ir buvo pasiekta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinęs skundo dalyką ir pagrindą, kuriuos kreipdamasis į administracinį teismą nurodė pareiškėjas, išanalizavęs teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga įpareigoti Tarnybą surengti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos egzamino laikymą ne vėliau kaip per 1 mėnesį po sprendimo leisti laikyti egzaminą priėmimo dienos, jeigu pareiškėjas kreipsis į Tarnybą su prašymu leisti laikyti egzaminą ir pateiks kitus Egzaminų organizavimo taisyklių 5 punkte nurodytus dokumentus ir toks sprendimas bus priimtas pagal minėtų taisyklių 15 punktą. Šioje plotmėje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Vilniaus apygardos administracinis teismas surado pusiausvyrą tarp šalių ir suteikė galimybę pareiškėjui pagrįsti teikiamus paaiškinimus realaus veiksmo (galimo egzamino laikymo) metu, taip įgyvendindamas jam priskirtą pareigą įvykdyti teisingumą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė šį ginčą reglamentuojančius teisės aktus. Naikinti skundžiamą sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius