6c33b092-37cd-48fc-98a7-fa42d8a3c753 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-898/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24922-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.14.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.7.4; 2.4.6.4.3; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei, nuteistajam V.

M. ir jo gynėjui advokatui Linui Blažulioniui, nuteistajam V. V. (V. V.) ir jo gynėjui advokatui Valdui Rakauskui, nukentėjusiajam J. Z. (J. Z.), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. V. ir nuteistojo V. M. gynėjo advokato Lino Blažulionio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo: V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

V. V. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir V. M. paskirta subendrinta 102 MGL (5 100 Eur) dydžio bauda. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas 2020 m. birželio 25 d., prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d.; automobilio „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. automobiliui „Dodge Grand Caravan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios. V. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir dėl L. K. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo jai iš V. M. ir V. V. solidariai priteista 136 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo J. Z. civilinis ieÅ¡kinys dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. M. ir V. V. nuteisti už tai, kad jie 2020 m. birželio 24 d., apie 23.40 val., veikdami bendrininkų grupe, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ nenustatytu daiktu tyčia subraižė J. Z. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), bei tęsdami nusikalstamÄ veikÄ nenustatytu daiktu subraižė ten pat stovėjusį L.

K. valdomÄ , UAB „Luminor lizingas“, įm. k 111667277 priklausantį, automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais bendrais veiksmais padarė įbrėžimus ant J. Z. priklausančio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inės pusės priekinio sparno ir priekinių bei galinių durelių, deÅ¡inės pusės galinio sparno, taip pat ant L. K. valdomo UAB „Luminor lizingas“, įm. k. 111667277, priklausančio automobilio „Kia Sportage“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinio sparno ir priekinių bei galinių durelių, kairės pusės galinio sparno. Tokiu bÅ«du V. M. ir V. V., veikdami kartu, sugadino svetimÄ turtÄ bei nukentėjusiajam J. Z. padarė ne mažesnę nei 700 Eur turtinę žalÄ , nukentėjusiajai L. K. padarė 1 095,45 Eur turtinę žalÄ . Å ie V. M. ir V. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. birželio 24 d., apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Å ie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . 3.2.

Teigiama, kad byloje nenustatyta sugadinto turto vertė. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi nepagrįstais nukentėjusiųjų J. Z. ir L. K. argumentais apie jų patirtÄ Å¾alÄ . J. Z. nurodė, kad jam padaryta žala siekia 700 Eur, apklausiamas teisme nurodė, kad jo automobilio remontas gali kainuoti 800 Eur, taip pat teismas konstatavo, kad įrodymų dėl padarytos automobiliui žalos dydžio nukentėjusysis J. Z. nepateikė, be to, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ar prokuroras neįvykdė savo pareigos surinkti duomenis, patvirtinančius ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Todėl skunde kvestionuojamas faktinis pagrindas, remiantis kuriuo teismas nustatė, jog nukentėjusiajam J. Z. buvo padaryta 700 Eur žala. Tenkindamas nukentėjusiosios L. K. ieÅ¡kinį teismas konstatavo, jog pastaroji patyrė viso 136 Eur turtinę žalÄ . 3.3. Skunde pažymima, jog tinkamam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį teismas turėjo nustatyti sunaikinto ar sugadinto turto vertę, buvusiÄ nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.), nes tai yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. 3.4.

Skunde pabrėžiama, jog byloje nenustatyta, kad nukentėjusiesiems bÅ«tų padaryta turtinė žala, virÅ¡ijanti 5 MGL (250 Eur) dydžio sumÄ , todėl nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Ä®vertinus teismo argumentus, kad nukentėjusiajai L. K. padaryta 136 Eur turtinė žala, vadovaujantis BK numatytu turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu, veika negalėtų bÅ«ti kvalifikuojama ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Be to, apgadintas automobilis „KIA Sportage“, kuriuo naudojasi nukentėjusioji L.

K., nuosavybės teise priklauso ne nukentėjusiajai, o UAB „Luminor lizingas“, tačiau byloje nėra duomenų, kad UAB „Luminor lizingas“, kaip apgadintos transporto priemonės savininkė, kreipėsi dėl jos turto apgadinimo. Pirmosios instancijos teismas nesprendė Å¡ios bendrovės įtraukimo į bylÄ klausimo, t. y. privačiai vieÅ¡o kaltinimo kategorijai priskiriamÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo nesant apgadinto turto savininko kreipimosi, todėl padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 167 straipsnio 1 dalis;

BK 187 straipsnio 4 dalis). 3.5. Teigiama, kad byloje nenustatyta, kokiais bendrais veiksmais tyčia buvo sugadintas svetimas turtas, nenustatyti ir neįvertinti nei objektyvieji, nei subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymiai. Teismo išvados yra nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, vertinant įrodymus buvo pažeistas jų leistinumas ir pakankamumas. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę byloje nėra. 3.6. Skunde nurodoma, jog teismas nuteistojo kaltę grindė iš esmės nukentėjusiojo J.

Z. prieÅ¡taringais parodymais, kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo buvo trys vyrai, iÅ¡ kurių vienas sėdėjo ant suoliuko, tačiau negalėjo patvirtinti, ar bÅ«tent Å¡ie vyrai apibraižė transporto priemonę. Bylos nagrinėjimo teisme metu J. Z. nurodė, kad jo parodymai gali keistis, kadangi, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , jam pasidarė aiÅ¡kiau. Atsakinėdamas į proceso dalyvių užduotus klausimus, J. Z. negalėjo apibÅ«dinti žalÄ padariusio asmens, o, peržiÅ«rėjęs teisme vaizdo įraÅ¡Ä , nurodė, kad tik mano, jog braižė V.

V. Pabrėžiama, kad, atvykus į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams, nei vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų (J. Z., L. K.), taip pat ir L. K. pareigÅ«nams nenurodė, kad automobilį „KIA Sportage“ braižė nuteistasis V. V., o tai, kad apibraižytas ir nukentėjusiojo J. Z. automobilis – jis pastebėjo tik kitÄ dienÄ , vakare. Kas apibraižė jo automobilį J. Z. nurodyti taip pat negalėjo, o liudytojas L. K. ir nukentėjusioji L. K. įvykio nematė. 3.7. Pažymima, jog teismo iÅ¡vados dėl įvykių eigos ir nuteistųjų veiksmų, apgadinant transporto priemones, grindžiamos fragmentiÅ¡ku bylos duomenų vertinimu.

Teismas kaltę grindė tik nukentėjusiojo J. Z. parodymais, kurie tiek tarpusavyje, tiek ir vertinant visÄ bylos medžiagÄ yra prieÅ¡taringi. Be to, pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktų, apgadinant nukentėjusiųjų transporto priemones, nepatvirtina ir į bylÄ pateikti fragmentiÅ¡ki vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuotas nuteistųjų grįžimas iÅ¡ kavinės, ėjimas link V. M. automobilio pasiimti cigarečių ir apsauginės kaukės, kÄ iÅ¡ esmės teismas nepagrįstai vertino kaip nusikalstamus ketinimus ir susitarimÄ bendrais veiksmais vykdyti nusikalstamÄ veikÄ . 3.8.

Skunde kvestionuojami nuosprendyje nurodomi motyvai, kad nuteistojo kaltė nusikalstamos veikos padarymu įrodyta, teikiant nelogiÅ¡kus ir abejones keliančius paaiÅ¡kinimus, nurodoma, jog nesuprantama, kaip tokie nuteistojo veiksmai (pvz.: apsauginių kaukių ir drabužių dėvėjimas ar Å¡lepečių avėjimas) patvirtina automobilių apgadinimo faktÄ . Pažymima, jog į bylÄ buvo iÅ¡reikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-31839-20, kurioje tyrimas buvo pradėtas pagal nuteistojo pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad jį 2020 m. birželio 24 d. apie 23.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, sumušė kaip liudytojas Å¡ioje byloje apklaustas L.

K. Kaip įtariamasis apklaustas L. K. iÅ¡ esmės neneigė aplinkybės, kad tarp jų buvo konfliktas ir kad konflikto metu nuteistajam V. V. galėjo bÅ«ti padaryti kÅ«no sužalojimai. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad nuteistojo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl L. K. smurtinių veiksmų nuteistojo atžvilgiu galimai įtakojo nukentėjusiojo J. Z. (L. K. draugo ir kaimyno) parodymų pakeitimÄ teisme, nuteistÄ jį įvardijant, kaip asmenį, apgadinusį transporto priemones, tačiau Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl jų nepasisakė. 3.9.

Apelianto teigimu, esmines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai ir neobjektyviai, nesant įrodymų neteisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ , o atliktas įrodymų vertinimas, neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, nepaÅ¡alinus abejonių nuteistųjų parodymuose, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimų, dėl ko nuosprendis neatitinka ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taigi, teismas priėmė abejonėmis ir prieÅ¡taravimais pagrįstÄ nuosprendį, kuris yra naikintinas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas L. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį dalyje dėl V. M. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti. Taip pat praÅ¡o pakeisti nuosprendį dalyje dėl V. M. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimÄ , neskiriant automobilio „Dodge“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo arba konfiskavimÄ pakeisti piniginiu ekvivalentu. 4.1. Skunde nurodoma, jog teismo nuosprendis nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, kadangi teismas neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, neiÅ¡analizavo visų byloje surinktų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumÄ , nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų ir iÅ¡kreipė jų turinį, nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl vadovavosi vienais įrodymais bei atmetė kitus, nesivadovavo in dubio pro reo principu. 4.2.

Skunde remiantis teismų praktika pažymima, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Pabrėžiama, kad teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrįstumas reiÅ¡kia, kad jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos sudėties, paskiriamos bausmės ir kiti sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirta įvertintais įrodymais. 4.3.

Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių J. Z. automobiliui padarytos žalos dydžio, kÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl J. Z. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindo ir dydžio nepagrįstumo. Be to, tenkindamas nukentėjusiosios L. K. ieÅ¡kinį, teismas konstatavo, jog pastaroji patyrė 136 Eur turtinę žalÄ . Skunde taip pat pažymima, jog patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu L. K. neprašė priteisti 136 Eur dėl neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡skaitos ir pakaitinio automobilio draudimo, o pakaitinio automobilio draudimas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su inkriminuojama nuteistųjų veika. 4.4.

Taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė žala, virÅ¡ijanti 5 MGL (250 Eur) dydžio sumÄ , todėl nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Ä®vertinus teismo argumentus, kad nukentėjusiajai L. K. padaryta 136 EUR turtinė žala, vadovaujantis BK 190 straipsnyje numatytu turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu, veika negalėtų bÅ«ti kvalifikuojama ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas. Be to, automobilis „KIA Sportage“, kuriuo naudojasi nukentėjusioji, nuosavybės teise priklauso ne nukentėjusiajai, o UAB „Luminor lizingas“, tačiau byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkė kreipėsi dėl jos turto apgadinimo, taigi pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nesant apgadinto turto savininko kreipimosi, todėl padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ (BPK 167 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). 4.5.

Kita vertus, skunde taip pat nurodoma, jog nors nagrinėjamu atveju ir yra nukentėjusiųjų pareikÅ¡imai, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, virÅ¡ijanti 3 MGL dydžio sumÄ , todėl ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti nutrauktas. Nukentėjusioji L. K. teisme tik parodė, jog apie tai, kad jos automobilis apibraižytas jai pasakė kaimynas J. Z. Nukentėjusioji Å¡io fakto nematė. AnalogiÅ¡kas aplinkybės nurodė ir nukentėjusiosios sutuoktinis. Nukentėjusiojo J.

Z. parodymai nenuoseklÅ«s, kadangi teisiamojo posėdžio metu, po vaizdo įrašų peržiÅ«rėjimo, jis pakeitė parodymus – 2020 m. liepos 15 d. nurodė, jog pirmo ir antro vaikino atpažinti negali, vėliau nuomonę pakeitė. Be to, į bylÄ pateiktos nuotraukos patvirtina, kad J. Z. vaizdÄ iÅ¡ balkono užstoja puÅ¡ys, o įvykio vieta neapÅ¡viesta, nors J. Z. nurodė, kad įvykio vakarÄ sėdėjo balkone. Taigi jis negalėjo matyti, kad apibraižęs automobilį asmuo įsėdo į „Dodge“ automobilį.

Tai patvirtina ir laikotarpių skirtumas, kadangi J. Z. nuėjo pas kaimynÄ ir tik po kurio laiko grįžo į balkonÄ . 4.6. Teigiama, kad byloje taip pat nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai dėl asmens, apgadinusio automobilį, aprangos. Nuteistasis, apklausiamas teisme, parodė, jog buvo apsirengęs mėlynu džemperiu ir juodais marÅ¡kinėliais, o J. Z. apklausiamas parodė, kad asmuo buvo Å¡viesios spalvos marÅ¡kinėliais, liudytojas L. K. taip pat nurodė, jog asmuo buvo apsirengęs baltai. Be to, apelianto vertinimu, nukentėjusiosios L.

K. parodymai prieštaringi – prieštarauja J. Z. parodymams. Priešingai nei nurodė J. Z., L. K. parodė, kad J. Z. atėjo po to, kai asmuo nuėjo nuo nukentėjusiosios automobilio, kas, apelianto vertinimu, reiškia, jog L. K. nematė kaip nuo jos automobilio vyriškis nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo, arba J. Z. matytas asmuo, galimai braižantis automobilius, yra kitas asmuo. Apklaustas kaip liudytojas L. K. parodė, jog nematė automobilio braižymo momento, nematė, kad nuteistasis būtų prie automobilio. 4.7.

Kaip liudytojai apklausti L. K. ir J. Z., iÅ¡bėgę į kiemÄ , visų pirma užsipuolė ir sužalojo V. V., t. y. manė, kad automobilį apibraižė jis, tik vėliau nurodė, kad kaltininkas yra V. M.. Apelianto teigimu, pastarųjų liudytojų parodymai yra nepatikimi – L. K. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus, nes siekia iÅ¡vengti atsakomybės už V. V. sužalojimus, kas taip pat turi įtakos ir nukentėjusiosios L. K., jo sutuoktinės – Å¡eimos nario, parodymams. Nukentėjusysis J.

Z. siekia turtinės naudos, siekdamas prisiteisti 800 Eur dėl patirtos žalos. Skunde pabrėžiama, jog duodamas parodymus, Å¡is pripažino, kad automobilio neremontavo, o jo pateiktos nuotraukos rodo, jog nėra jokių apgadinimų, todėl nukentėjusysis, kaltindamas nuteistÄ jį, siekia turtinės naudos, be kita ko, padėti iÅ¡vengti atsakomybės pažįstamam L. K. 4.8. Skunde pabrėžiama, jog byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose neužfiksuotas automobilių braižymo faktas, ar tai, kad V.

M. buvo priėjęs prie automobilių, kuriems padaryta žala, o vaikščiojimo gatve, nueinant iki savo automobilio, faktas nepagrindžia svetimo turto apgadinimo. Kartu byloje nėra duomenų, jog tarp V. M. ir V. V. buvo susitarimas ir bendras tikslas gadinti nukentėjusiųjų automobilius. Apelianto teigimu, jis (V. M.) nuteistas remiantis liudytojų, kurie nematė paties įvykio, parodymais bei nuteistųjų elgesiu – vaikščiojimu, nenusėdėjimu vietoje, kuris būdingas visiems neblaiviems asmenims.

Byloje nebuvo tirta nei su kokiu įrankiu buvo apgadintas turtas, nenustatyta, kad nuteistasis turėjo tokį įrankį, o V. M. atstovas pateikė nuotraukas bei vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas J. Z. automobilis, kuris nėra subraižytas. 4.9. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo V. M. paaiÅ¡kinimais dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, kurie buvo nuoseklÅ«s, kuriuos patvirtino ir liudytojas I. M. I. M. parodė, kad V. M. prisipažino, kad įvykus konfliktui, siekdamas iÅ¡vengti muÅ¡tynių, jis iÅ¡važiavo ir važiuodamas apgadino stovinčius automobilius, kÄ nurodė ir V.

M., t. y. jog iÅ¡važiavo iÅ¡sigandęs atbėgusių vyrų. 4.10. Analizuojant V. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pagrįstumÄ , skunde nurodoma, jog V. M. neneigė savo kaltės, neteisino savo elgesio, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino savo nusikalstamais veiksmais tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ . Be to, apeliantui buvo paskirta 2 750 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Todėl, apelianto vertinimu, nuteistajam paskirta bauda su baudžiamojo poveikio priemone neabejotinai daro pakankamÄ turtinį poveikį. 4.11.

Skunde pabrėžiama, jog vykstantis baudžiamasis procesas nuteistajam sukėlė tiek finansinių, tiek psichologinių neigiamų padarinių. Pastarasis jaučia gėdos jausmÄ prieÅ¡ Å¡eimÄ , tėvus, kolegas, draugus, kas privertė apsvarstyti savo elgesį, padaryti tinkamas iÅ¡vadas dėl elgesio ateityje. Nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į nuteistojo charakteristikÄ â€“ iÅ¡silavinęs, dirbantis, vedęs, turintis mažamečių vaikų, anksčiau neteistas, už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusižengimus ar nusikaltimus nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas, apelianto vertinimu, patvirtina, jog nuteistasis socialiai integruotas, laikosi teisės aktų reikalavimų, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, todėl paskirtas automobilio konfiskavimas yra nepagrįstas, neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo bei proporcingumo principams.

Automobilis naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti – jį naudoja sutuoktinė, Å¡eimai su kÅ«dikiu reikalingas didesnis automobilis. 4.12. Apelianto vertinimu, V. M. iÅ¡teisinus pagal BK 187 straipsnį, nuteistajam prisipažįstant ir nuoÅ¡irdžiai gailintis padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bei atlyginus padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jį perduodant laiduotos J. M. atsakomybėn.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais palikti nepakeistÄ , patikslinant nukentėjusiosios L. K. sugadinto turto vertę. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo V. V. ir nuteistojo V. M. gynėjo advokato L. B. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl svetimo, nukentėjusiosios L. K. valdomo, turto sugadinimo padarymo aplinkybių pagrįstos neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, nuosprendyje apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, objektyviai iÅ¡tirtos nuteistųjų nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančios aplinkybės, tačiau iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl kaltinime inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodų – svetimo J.

Z. turto sugadinimo – visa pareikÅ¡tame kaltinime inkriminuotų veiksmų apimtimi nepasitvirtino. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog V. M. ir V. V., veikdami bendrininkų grupe, sugadino J. Z. turtÄ , neatskleidė objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, visapusiÅ¡kai neįvertino byloje surinktų įrodymų, jų pakankamumo, tokiu bÅ«du analizuodamas byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingÄ ir įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Nepaisant aptarto kaltinimo susiaurinimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistiesiems paskirta baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma yra teisinga – paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistųjų asmenybes, todėl kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl įrodymų vertinimo V. M. ir V. V. pripažįstant kaltais pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl L. K. valdomo turto sugadinimo epizodo.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , po ko galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai paÅ¡alinti tam tikrų abejonių dėl reikÅ¡mingų aplinkybių nepavyksta, turi bÅ«ti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra iÅ¡naudotos ir kad iÅ¡vados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog V. M. ir V. V., veikdami bendrininkų grupe, nenustatytu daiktu subraižė L. K. valdomo automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinį sparnÄ , priekines bei galines dureles, kairės pusės galinį sparnÄ ir tokiu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ padarė nukentėjusiajai L. K. turtinę žalÄ , teisiamajame posėdyje tirdamas ir nuosprendyje vertindamas byloje esančius įrodymus, aukščiau aptartų taisyklių nepažeidė.

IÅ¡ pateiktų apeliacinių skundų matyti, jog apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, skunde ginčydami byloje esančių įrodymų pakankamumÄ bei jų patikimumÄ , pabrėždami menamÄ byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų nenuoseklumÄ , tokiu bÅ«du fragmentiÅ¡kai nurodydami neesminius prieÅ¡taravimus siekia dirbtinai sumenkinti jų patikimumÄ . Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinių skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad, nors nuteistieji neigė kaltę dėl jiems inkriminuoto L. K. valdomo automobilio sugadinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje V. M. ir V. V. kaltė sugadinant svetimÄ turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL, bet nevirÅ¡ija 250 MGL, įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma – byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų, be kita ko, tiesiogiai stebėjusių nusikalstamos veikos padarymÄ , parodymais, vaizdo įraÅ¡ais, kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir nuteistųjų pozicijos nenuoseklumÄ , jų iÅ¡keltų versijų prieÅ¡taringumÄ .

Vertindama apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkybė, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo grindžiamas iÅ¡vestiniais bei netiesioginiais įrodymais, nesuteikia pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę. Pastebėtina, jog įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar iÅ¡vestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019, Nr. 2K-226-976/2020 ir kt.).

10. Vertinant baudžiamojoje byloje iÅ¡ karto po įvykio surinktus pirminius duomenis matyti, kad nukentėjusioji L. K. tiek protokole – pareiÅ¡kime, tiek vėlesnių apklausų metu nurodė, jog 2020 m. birželio 24 d. apie 23.40 val., į buto duris paskambinus kaimynui (J. Z.) ir praneÅ¡us, jog buvo subraižytas jų lizingo sutarties pagrindu valdomas automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos vyras L. K. su kaimynu iÅ¡bėgo į laukÄ , o ji išėjo į balkonÄ stebėti, kas vyksta, ir pamatė, kaip nuo stovinčio jos automobilio „Kia“ vyriÅ¡kis, sekamas kaimyno, nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo, po ko įsėdo į automobilį „Dodge“, kuris trenkėsi į kitus automobilius ir pasiÅ¡alino.

Nukentėjusioji nurodė, jog matė, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant suoliuko sėdėjo vyriÅ¡kis, kurį pažįsta iÅ¡ matymo, nes prieÅ¡ais name dažnai bÅ«na balkone. Vėliau, atvažiavus policijai, nukentėjusioji išėjo į kiemÄ , apžiÅ«rėjo savo automobilį ir pamatė, kad automobilio visa kairė pusė subraižyta nuo priekinio sparno iki galinio (t. 1, b. l. 4, 27-29). Nukentėjusioji taip pat pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija ADS Nr. 00012755, remiantis kuria, automobilio „Kia Sportage“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), remontas kainavo 1 095,45 Eur, jo remontÄ apmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 36). Å iame kontekste pastebėtina tai, jog nors apeliantai pagrįstai pastebi tai, kad transporto priemonė priklauso UAB „Luminor lizingas“, o L. K. yra Å¡io automobilio valdytoja (t. 2, b. l. 95), tačiau, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teisėtas automobilio valdytojas gali bÅ«ti nukentėjusiuoju dėl jo valdomam turtui padarytos žalos (žr. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-463/2009; 2K-298-697/2016), tokiu bÅ«du, byloje esant nukentėjusiojo asmens pareiÅ¡kimui, nagrinėjamo byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas nepažeidus BK 187 straipsnio 4 dalies, 167 straipsnio 1 dalies nuostatų.

11. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pirmosios instancijos teisme, atkartodama nagrinėjamo įvykio chronologijÄ , patvirtindama, jog nagrinėjamo įvykio aplinkybės tiesiogiai stebėjo nukentėjusysis J. Z. Detalizuodamas įvykio aplinkybes J. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog 2020 m. birželio 24 d. apie 23.30 val., išėjo į savo balkonÄ -terasÄ parÅ«kyti (gyvena pirmame aukÅ¡te), Å¡alia yra stovėjimo aikÅ¡telė, kuriÄ apÅ¡viečia greta esantis lauko Å¡viestuvas.

RÅ«kydamas pamatė, kaip iÅ¡ už namo kampo išėjo vyras, kuris nuėjo tiesiai prie automobilių, stovėjusių Å¡alia jo balkono. Pamena, kad vyro plaukai buvo Å¡viesesni, jis buvo normalaus kÅ«no sudėjimo. Vyras kažkÄ turėjo rankoje ir, priėjęs prie jo kaimyno automobilio KIA, nuo priekio iki galo jį įbrėžė. Po ko nuėjo už (duomenys neskelbtini) esančio namo ir dingo. Toliau pamatė, kaip iÅ¡ už namo kampo (iÅ¡ kur ėjo pirmas vyras) iÅ¡eina kitas vyras, kuris buvo tamsesniais plaukais, vilkėjo Å¡viesios spalvos marÅ¡kinėlius.

Pastarasis priėjo prie to paties automobilio KIA ir toje pačioje vietoje su kažkuo perbraukė nuo priekio iki galo vairuotojo pusėje, po ko nuėjo link prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur, sustojęs prie laiptinės esančio suoliuko, pradėjo žiÅ«rėti į jį (J. Z.). Pastarasis eidamas nematė, kad jį stebėjo J. Z.. Po ko nukentėjusysis J. Z. nubėgo pas kaimynÄ ir pranešė, kad apibraižė Å¡io automobilį. Jie abu nubėgo pas J. Z. į namus, į jo balkonÄ , kur kaimynas patvirtino, kad stebėtas automobilis priklauso jam.

Parodė ir vyriÅ¡kį, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, bet Å¡is buvo jau ne vienas. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pabrėžė, jog antras vyriÅ¡kis buvo ne tas pirmas, kuris apibraižė automobilį – tÄ kitÄ (trečiÄ ) vyrÄ pažįsta iÅ¡ matymo, nes Å¡is gyvena prieÅ¡ais jo namÄ , dažnai iÅ¡eina į balkonÄ parÅ«kyti. Po ko abu iÅ¡bėgo į kiemÄ , įsitikino, jog automobilio KIA vairuotojo pusės Å¡onas apibraižytas ir nubėgo prie balkone stebėtų dviejų vaikinų, „trečiasis“ vaikinas jau sėdėjo ant suoliuko, o antras vyras, kai pamatė, kad jie bėga link jų, pradėjo eiti link automobilių.

Kaimynas L. pribėgo prie vyriÅ¡kio, sėdėjusio ant suoliuko, o jis (J. Z.) nubėgo prie kito, kuris (antrÄ kartÄ ) apibraižė KIA automobilį. Å is atsirakino automobilį „Dodge“ ir atsisėdo į vairuotojo vietÄ . Pribėgęs pradėjo belsti į vairuotojo stiklÄ , sakyti, kad iÅ¡eitų, tačiau vairuotojas iÅ¡ karto užvedė savo automobilį, pradėjo važiuoti į priekį, kliudydamas kitus automobilius. Nukentėjusysis pažymėjo, jog policijos pats nelaukė, nuėjo namo miegoti, nes jam kitÄ dienÄ reikėjo į darbÄ (t. 1, b. l. 44-46).

12. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas teisme: J. Z. nurodė analogiÅ¡kÄ jo ir liudytojo L. K. bei nuteistųjų V. V., V. M. veiksmų sekÄ , tapačias transporto priemonės apgadinimo aplinkybes, pažymėdamas, jog ant KIA buvo du skirtingi įbrėžimai – vienas ėjo braižė, kitas įbrėžimas – antro žmogaus, tai patvirtina ir byloje esantis įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame ant transporto priemonės „Kia Sportage“ kairės pusės užfiksuoti du iÅ¡ilgi įbrėžimai, padaryti vingiuotai, netolygiai (t. 1, b. l. 5).

Tačiau, susipažinęs su byloje esančiais vaizdo įraÅ¡ais, nukentėjusysis pripažino, jog klydo identifikuodamas asmenis, kuriuos matė nagrinėjamo įvykio metu, patvirtindamas, jog kaimynų automobilį KIA apibraižė bÅ«tent nuteistieji V. V. ir V. M., kurios sutiko lauke. Nukentėjusysis nurodė, jog jo parodymai pasikeitė, nes, peržiÅ«rėjus vaizdo medžiagÄ , jam pasidarė aiÅ¡kiau – iÅ¡ pradžių (ikiteisminio tyrimo metu) jis nurodė, kad buvo dar ir trečias vyras, tačiau pamatė, kad visur dalyvavo tik du vyrai.

Pastarasis pažymėjo, jog minėtas asmuo (neidentifikuotas pirmasis, vėliau įvardintas trečiuoju) visÄ laikÄ Ä—jo nugara ir matė jį tik iÅ¡ nugaros, tačiau buvo nurodęs, jog vienas žmogus buvo tamsiais plaukais, o kitas Å¡viesesnių, dėl to „pirmas asmuo“, kuris subraižė transporto priemonę, buvo V. V., vėliau sėdėjęs ant suoliuko.

13. Sugretinusi nukentėjusiojo J. Z. parodymus tarpusavyje, be kita ko, ir su kitais nagrinėjamos bylos įrodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡io proceso dalyvio parodymų patikimumu, kadangi iÅ¡ pastarojo pirminių parodymų matyti tai, jog Å¡is iÅ¡ esmės identifikavo tik „antrÄ jį asmenį“, subraižiusį transporto priemonę – nuteistÄ jį V. M., kuris po to, kai subraižė nukentėjusiosios L. K. valdomÄ transporto priemonę, nuėjęs link prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) esančio namo, sustojęs prie laiptinės esančio suoliuko, pradėjo žiÅ«rėti į nukentėjusįjį, taigi, Å¡is matė pastarojo kÅ«no sudėjimÄ , veido bruožus, po ko siekė jį sulaikyti, Å¡iam iÅ¡važiuojant su transporto priemone „Dodge“, dėl ko V.

M. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, pastarajam nustačius neblaivumo požymius. ApibÅ«dindamas „pirmÄ jį asmenį“, subraižiusį transporto priemonę, J. Z. nurodė tik tai, kad Å¡is vyras yra Å¡viesesniais plaukais, normalaus kÅ«no sudėjimo, o įbrėžęs automobilį KIA jis nuėjo už namo ir dingo. Tik vėliau, pranešęs kaimynui, pamatė ant suoliuko Å¡alia V. M. sėdintį pažįstamÄ V. V. Å iame kontekste pastebėtina tai, jog J.

Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. V. pažino tik iÅ¡ matymo, o sprendimÄ , jog jis nebraižė transporto priemonės, iÅ¡ esmės grindė tik tuo, kad pastarÄ jį atpažino, nors jokių skiriamųjų bruožų, pakankamų identifikavimui neatskleidė. Taigi, Å¡i aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojÄ detaliau nebuvo tiriama.

14. Analizuojant nukentėjusiojo J. Z., betarpiÅ¡kai stebėjusio nusikalstamos veikos padarymÄ , parodymų patikimumÄ pastebėtina tai, jog byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, jog nukentėjusiųjų nurodomu laiku, netoli nagrinėjimo įvykio vietos 23:30:36 val., prie automobilio „Dodge“ buvo užfiksuotas nuteistasis V. M., prie kurio prieina nuteistasis V. V.. V. M. 23:30:55 val. paduoda kaukę V. V., Å¡is jÄ paima ir laiko kairėje rankoje, abu stovi, kalbasi, po to abu pradeda eiti.

V. V. eidamas prie namo kampo 23:31:22 val. nusiima šlepetes ir basas nueina paskui V. M.. 23:32:09 val. V. M. nueina už transformatorinės, o V. V. 23:32:18 val. eina prie transformatorinės nuo kiemo pusės, kur stovi automobiliai. Praėjęs transformatorinę V. V. eina takeliu link (duomenys neskelbtini) namo. 23:33:30 val. iš už transformatorinės išėjo V. M., bet jis tuo pačiu keliuku neina kaip V. V., o pakyla kalniuku į viršų. 23:34:38 val. V. V. užfiksuotas basas, ateinantis prie (duomenys neskelbtini) namo, kur stovi V.

M. automobilis „Dodge“, ant veido uždėtas respiratorius-veido kaukė. V. V. nueina prie namo kampo ir 23:34:45 val. užsideda Å¡lepetes, kurias ankščiau nusimovė ir paliko, kai basas ėjo iki (duomenys neskelbtini) namo. 23:37:43 val. ateina V. M., ant deÅ¡inės rankos pas jį kabo džemperis, ant veido kaukės nebėra. V. M., pastovėjęs prie namo laiptinės, grįžta į tÄ pusę, pro kuriÄ atėjo. 23:40:43 val. iÅ¡ namo laiptinės, kur stovėjo V. M., iÅ¡eina basas V. V., ant veido respiratoriaus-veido kaukės nėra, bet jÄ laiko kairėje rankoje.

V. V. nueina ten pat, kur ir V. M. 23:41:40 val. sumirksi automobilio „Dodge“ Å¡viesos. Užfiksuotas ateinantis V. M., jau vilkintis džemperį, atidaro vairuotojo dureles (t. 2, b. l. 99-101). Vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuotas J. Z., kuris prieina prie automobilio „Dodge“ keleivio pusės ir 23:42:03 val. nueina į deÅ¡inę pusę, kažkÄ rodydamas ranka. Tuo metu V. M. įsėda į savo automobilį ir uždaro vairuotojo duris. 23:42:03 val. prie automobilio vairuotojo durelių prieina J.

Z., patraukia už vairuotojo durelių rankenėlės, tačiau durys neatsidaro. Tuo metu iÅ¡ deÅ¡inės pusės ateina liudytojas L. K., trenkia į vairuotojo durelių stiklÄ , užlenkia Å¡oninį veidrodėlį (t. 1, b. l. 63-64).

15. Sugretinus aptartus nukentėjusiojo parodymus su byloje esančiais vaizdo įraÅ¡ais matyti tai, jog nukentėjusiojo J. Z., tiesiogiai stebėjusio nagrinėjamÄ Ä¯vykį, parodymus iÅ¡ esmės visa apimtimi patvirtino byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai. Pastarieji patvirtina J. Z. nurodomas aplinkybes, kad du asmenys, eidami vienas po kito, t. y. bÅ«tent iÅ¡siskirstę V. V. ir V. M., subraižė transporto priemonę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) kieme, kurios link skirtingu laiku iÅ¡siskirstę buvo nuėję tiek V.

V., tiek V. M., po ko šie susitiko prie namo laiptinės ir kartu: V. V. nuėjo ten pat, kur ir V. M., t. y. priešais namo (duomenys neskelbtini), esančio suoliuko, kur juos pastebėjo liudytojas L. K. ir nukentėjusysis J. Z., po ko pastarieji, sekdami V. M., užfiksuojami vaizdo stebėjimo kameromis – vaizdo įraše užfiksuota, jog J. Z. prieina prie V. M., esančio „Dodge“ automobilyje, o iš paskos seka L. K. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog bylai reikšmingu laikotarpiu vaizdo įrašuose šalia nukentėjusiojo identifikuoto antrojo asmens, subraižiusio transporto priemonę, – V.

M. nebuvo užfiksuota paÅ¡alinių asmenų be nuteistojo V. V., kurį teisminio nagrinėjimo metu atpažino J. Z. Taigi, nors apeliaciniuose skunduose keliamos prielaidos dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo jų prieÅ¡taringumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pastarojo parodymų patikimumu, Å¡is ne tik nuosekliai nurodė esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, bet pastarojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Kartu pastebėtina ir tai, jog nukentėjusysis paneigė nuteistojo gynėjo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad jis negalėjo matyti nagrinėjamo įvykio aplinkybių iÅ¡ savo gyvenamosios vietos balkono.

Å is teisiamojo posėdžio metu pabrėžė, jog, nors jo gyvenamasis namas yra apsodintas eglėmis iÅ¡ namo Å¡ono, žiÅ«rint į (duomenys neskelbtini) pusę, nėra nei vieno medžio, todėl vaizdas nėra užstojamas, kÄ patvirtino ir liudytojas L. K., atsakydamas į gynėjo L. B. klausimÄ â€“ jog eglutės užstoja tik vaizdÄ laiptinėje, tačiau ne nukentėjusiojo J. Z. terasoje.

16. Pažymėtina ir tai, jog apklaustas liudytojas L. K. patvirtino J. Z. parodymus, jog kaimynas pranešė, kad buvo braižomas jo automobilis, jo buto terasoje įsitikinę, jog tai jo automobilis, pamatė, kad du vaikinai ėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Liudytojas nurodė, jog kieme, nuėjęs prie savo automobilio „Kia Sportage“, įsitikino, kad kairės pusės priekinis sparnas subraižytas, dėl ko ėjo link dviejų vaikinų, kurie jau buvo prie (duomenys neskelbtini) esančio namo kampo, tačiau jie, pastebėję artėjantį liudytojÄ , pradėjo bėgti.

Vienas per suoliukÄ vertėsi, o kitas vaikinas iÅ¡ karto nubėgo į savo automobilį „Dodge“ (t. 1, b. l. 40-42). Taigi, kaip minėta, byloje esančių įrodymų visuma, be kita ko, liudytojo nurodyta nuteistųjų reakcija į nukentėjusiojo J. Z. ir L. K. pasirodymÄ , patvirtina bÅ«tent skunduose ginčijamų byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus, be to, analizuojant byloje esančius įrodymus, nustatytas ir galimas nusikalstamos veikos motyvas. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas – I.

M. parodė, kad sulaikę V. M. iš jo sužinojo, jog jie konfliktavo dėl apibraižytų automobilių. V. M. pareigūnams nurodė, kad konfliktuoja su kaimynais, dėl automobilių statymo kieme.

17. Taigi, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiojo parodymai dėl esminių nuteistiesiems inkriminuojamų aplinkybių iÅ¡ esmės nekito ir buvo nuoseklÅ«s viso baudžiamojo proceso metu. Pastebėtina ir tai, jog, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliantų skunduose, bÅ«tent nukentėjusiojo parodymai papildo ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kartu iliustruoja nuteistųjų parodymų bei apeliacinių skundo argumentų prieÅ¡taringumÄ . Kaip įtariamasis apklaustas V. M. parodė, jog nagrinėjamo įvykio dienÄ , 23.30 val., jis su savo draugu V.

V. ėjo namo iÅ¡ kavinės. Prie namų nutarė parÅ«kyti, bet pastebėjo, kad neturi žiebtuvėlio. Nutarė nueiti į savo automobilį „Dodge“, tuo metu atbėgo J. Z. ir L. K. (t. 1, b. l. 121-123, 127-128, 135-136). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. V. parodė, jog nagrinėjamo įvykio dienÄ , apie 20.00 val., jis su savo kaimynu V. M. nuėjo į kavinę „M“, po ko, apie 21.30 val., abu grįžo namo. Vėliau, apie 23.30 val., išėjo į balkonÄ parÅ«kyti ir pamatė, kad prie laiptinės stovi V.

M., kuris pakvietė jį į laukÄ . Tada basas išėjo į laukÄ , atsisėdo ant suoliuko ir tuo momentu prie jų laiptinės atbėgo du vyrai iÅ¡ lauko pusės (t. 1, b. l. 48-51; t. 2, b. l. 113-116). Kaip matyti, pirminiai nuteistųjų parodymai ne tik nesutampa tarpusavyje, tačiau prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiojo J. Z. parodymams, tiek aptartoms vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotoms aplinkybėms – įvykių chronologijai. Susipažinę su bylos medžiaga, apklausiami teisme nuteistieji iÅ¡ esmės iÅ¡kėlė naujas įvykio versijas, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ kaukių dėvėjimÄ vieÅ¡oje vietoje, naktį, nesant paÅ¡alinių asmenų, grįsdami aplinkybe, jog jie galimai Å¡lapinosi neleistinoje vietoje, todėl pastarųjų nurodomos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip nepagrįstos.

18. Atmestini ir apeliacinių skundų argumentai, jog byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiajai L. K. buvo padaryta turtinė žala, virÅ¡ijanti 5 MGL dydžio sumÄ . IÅ¡ apžiÅ«ros objektų ir fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti kairės pusės priekinio sparno, kairės pusės priekinių ir galinių durų bei galinio kairės pusės sparno apibraižymai (t. 1, b. l. 5, 7-8), taigi byloje neginčytinai įrodyta aplinkybė, jog buvo sugadintas svetimas turtas.

Pažymėtina, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma įvairiais bÅ«dais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė, nesant ginčo, yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007), tačiau nagrinėjamu atveju padarytÄ turtinę žalÄ patvirtina raÅ¡ytiniai dokumentai.

IÅ¡ byloje esančios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ADS Nr. 00012755 matyti, kad automobilio „Kia Sportage“ nustatytų apibraižymų remontas kainavo 1 095,45 Eur (t. 1, b. l. 36). Remiantis UAB „Automobilių dažymo sistemos“ PVM sÄ skaita-faktÅ«rÄ , 1 095,45 Eur sudaro: dažymo medžiagos 344,26 Eur; pakeistų dalių vertė – apsaugos ir Å¡oninės juostos, kuriÄ sudaro 119,17 Eur; smulkios medžiagos, apskaičiuotos procentine iÅ¡raiÅ¡ka – 2 procentais, kuriÄ sudaro 2,38 Eur; automobilio paruoÅ¡imo-dažymo darbai – 283,50 Eur; automobilio iÅ¡rinkimo-surinkimo darbai – 156 Eur.

19. Å iame kontekste pastebėtina tai, jog nors įprastai turto vertė nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainÄ , tačiau, kaip minėta, turto vertė gali bÅ«ti nustatoma ir turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo) kaÅ¡tais, o kasacinio teismo praktikoje, nustačius, jog sÄ matoje nurodyti darbai susiję su apgadintomis dalimis, sugadinto turto atkuriamoji vertė buvo pripažinta neteisėtų veiksmų rezultatu – sugadinto turto verte (nusikalstama veika padaryta žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017).

Todėl nagrinėjamu atveju įvertinus sugadinto turto pobÅ«dį, be kita ko, tai, jog buvo apgadintos ir neatskiriamos transporto priemonės konstrukcinės dalys, nagrinėjamoje byloje sugadinto turto vertė buvo pagrįstai nustatoma pagal turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo) kaÅ¡tus, kurios, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, sudaro nusikalstamos veikos padarymo metu sugadintų dažymo bei kitų smulkių medžiagų, pakeistų dalių: apsaugos ir Å¡oninės juostos, darbų tiesiogiai susijusių su tomis pačiomis apgadintomis dalimis vertė.

Taigi, sugadinto turto vertė sutampa su byloje esančioje sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyta sugadinto turto atkuriamÄ ja verte, kuriÄ Å¡iuo atveju sudaro 1 095,45 Eur, t. y. 21,909 MGL, kuri virÅ¡ija 5 MGL dydį, tačiau nevirÅ¡ija 250 MGL.

20. Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, jog apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimo institutas tapatinamas su nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – padariniais, kadangi nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ sudaro ne tik sugadinto turto vertė, bet ir kitos turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Å iuo gi atveju, konkretų nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį lėmė tai, jog AB „Lietuvos draudimas“ L.

K. iÅ¡mokėjo 995,45 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už 2020 m. birželio 24 d. įvykusį įvykį, (duomenys neskelbtini), per kurį buvo sugadintas automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 201). Kita vertus, tokiu bÅ«du AB „Lietuvos draudimas“ taip pat įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso teisę) į žalÄ padariusius asmenis. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad patyrė bendrÄ 530 Eur turtinę žalÄ : frančizė 100 Eur, 36 Eur pakaitinio automobilio draudimas bei automobilio nuvertėjimas – 400 Eur.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tiek pirminio, tiek patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ . Å iuo aspektu nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos dėl pakaitinio automobilio draudimo, Å¡iai dėl nuteistųjų veiksmų negalint naudotis jos valdomu automobiliu, nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nuteistųjų veika, kadangi minėtos iÅ¡laidos kyla iÅ¡ pastarosios patiriamų suvaržymų, Å¡alinant nuteistųjų sukeltus padarinius.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu teisingai nustatė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus bei tiesiogiai ištirtus įrodymus ir, jais remdamasis, padarė motyvuotas ir teisingas išvadas, kad V. M. ir V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupe, nenustatytu daiktu tyčia subraižė L.

K. valdomÄ automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ bei nukentėjusiajai L. K. padarė 1 095,45 Eur, t. y. 21,909 MGL turtinę žalÄ . Pastebėtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje nustatytÄ nuteistųjų veiksmų bendrumÄ iliustruoja bÅ«tent nustatyti iÅ¡oriniai (objektyvÅ«s) nusikalstamos veikos požymiai: jų atlikti veiksmai, einantys vienas po kito, analogiÅ¡kas veikos padarymo bÅ«das, nustatyta situacija, kuriai esant tie veiksmai buvo atlikti, t. y. vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės, jog tarp Å¡ių vyko pokalbis, po ko iÅ¡siskirstę nuteistieji ėjo link nukentėjusiosios automobilio stovėjimo vietos, kur buvo apgadintas jos automobilis, įgyvendinti bendrÄ iÅ¡ankstinį sumanymÄ .

Dėl įrodymų vertinimo V. M. ir V. V. pripažįstant kaltais pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl J. Z. turto sugadinimo.

22. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog V. M. ir V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupe pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ nenustatytu daiktu tyčia subraižė J. Z. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. Z. padarydami ne mažesnę nei 700 Eur turtinę žalÄ .

Kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje neginčytinai įrodytas nuteistųjų dalyvavimas sugadinant J. Z. turtÄ bei padariniai – konkreti žala, kadangi aptartos iÅ¡vados yra nemotyvuotos ir nepagrįstos baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nuteistųjų kaltės apgadinant J. Z. transporto priemonę, iÅ¡ esmės yra grindžiama vieninteliu iÅ¡vestiniu faktu, jog V. M. ir V.

V. nagrinėjamo įvykio dienÄ sugadino nukentėjusiosios L. K. turtÄ .

23. Å iame kontekste pabrėžtina tai, jog apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos patikimais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , o įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų iÅ¡vadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopÅ¡tumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę sekÄ , jeigu teismo iÅ¡vados, grindžiamos netiesioginiais įrodymais. Å iuo atveju, prieÅ¡ingai nei L. K. turto sugadinimo atveju, byloje tiesioginių įvykio liudytojų nėra, dėl ko iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodytumo turi bÅ«ti grindžiamos įrodymų visuma, juos susiejant į vientisÄ loginę grandinę, kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas tikėtinomis prielaidomis.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju V. M. ir V. V., veikdami bendrininku grupe, sugadino ne mažesnės kaip 700 Eur vertės J. Z. turtÄ , byloje nėra. Analizuojant baudžiamojoje byloje esančius pirminius duomenis matyti, kad J. Z., suvokdamas, jog jo namo kieme buvo apgadintas svetimas automobilis, pastarojo akivaizdoje, po aukščiau aptartų įvykių savo transporto priemonės neapžiÅ«rėjo, o dėl savo transporto priemonės pranešė tik kitÄ dienÄ , t. y. 2020 m. birželio 25 d., 22.27 val., nurodydamas, jog apžiÅ«rėjus maÅ¡inÄ buvo pastebėta, jog yra subraižyta visa automobilio deÅ¡inė pusė (t. 1, b. l. 12, 19), pareiÅ¡kime teigdamas, jog dėl Å¡io įvykio patyrė 700 Eur turtinę žalÄ (t. 1, b. l. 12).

J. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo automobilis stovėjo 3 m atstumu nuo KIA automobilio, tačiau iÅ¡ balkono jo nesimatė. Prašė 800 Eur žalos atlyginimo, nes jam servise pasakė, kad viena detalė kainuotų 200 Eur, o sugadintos keturios detalės, tačiau automobilio netvarkė. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. Z. nurodomas aplinkybes patvirtina tik nuotraukose užfiksuoti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (t. 1, b. l. 16-18), kurių padarymo laikas, įvertinus tai, kad apgadinimai buvo pastebėti tik kitos dienos vakarÄ , nėra nustatytas (t. 1, b. l. 44-46).

Be to, byloje nesant duomenų dėl J. Z. bei V. M. ir V. V. tarpusavio konfliktų bei nustačius, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ buvo apgadintas tik kieme stovintis L. K. automobilis, transporto priemonės nebuvo greta viena kitos, nėra pagrindo kelti prielaidų dėl galimos nuteistųjų neapibrėžtos tyčios apgadinti kieme stovinčius automobilius, dėl ko nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad J. Z. transporto priemonė buvo subraižyta tų pačių asmenų, o bÅ«tent L.

K. automobilį apgadinusių V. M. ir V. V. bendrais veiksmais.

25. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti ir tai, kad byloje nėra tiksliai nustatytas padarytos turtinės žalos dydis, taigi – ir sugadinto turto vertė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusysis J. Z. pirminiame pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nurodė patyręs 700 Eur žalÄ (t. 1, b. l. 12), vėliau teigė, kad automobilio taisymas gali kainuoti 800 Eur (t. 1, b. l. 48), tačiau įrodymų dėl padarytos automobiliui žalos dydžio nepateikė, o Å¡ių nenustatė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, J.

Z. padarytÄ Å¾alÄ apibrėžė kaip atitinkančiÄ ne mažiau nei 700 Eur. Vis dėlto, nagrinėdamas J. Z. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, teismas pripažino, kad nukentėjusysis jokių objektyvių įrodymų dėl žalos dydžio nepateikė, žalos dydžio neįrodė, t. y. teismas iÅ¡vadas dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių – veika sukeltų padarinių, grindė iÅ¡ esmės pritaikydamas tikėtinumo standartÄ , nepaÅ¡alindamas bet kokių pagrįstų abejonių dėl kaltinamųjų nekaltumo.

Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenustatęs realios sugadinto turto vertės, t. y. bÅ«tinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymio, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta veika, atitinkanti baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), kadangi nenustačius vieno iÅ¡ byloje įrodinėtinų nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių – nusikaltimo padarinių pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, negalima ir iÅ¡vada dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

26. Tokiu atveju turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo, be kita ko, pavedant Å¡iuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, BPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau tai nebuvo atlikta. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ (BPK 324 straipsnio 6 dalis), pakartotinai buvo apklaustas nukentėjusysis J. Z.. Pastarasis posėdžio metu nurodė, jog patirtÄ Å¾alÄ vertina 800 Eur, kuriÄ nustatė nuėjęs į servisÄ , kur jam nurodė preliminariÄ dažymo kainÄ .

Nukentėjusysis pažymėjo, jog pirmosios instancijos teisme jam buvo nurodyta, kad jis gali nuvežti maÅ¡inÄ Ä¯ servisÄ nudažyti, o gavus sÄ skaitas, nuteistieji jam atlygins, tačiau transporto priemonės jis netvarkė, kadangi sugadinimai netrukdė jo eksploatacijai ir neketina jų Å¡alinti (dažyti maÅ¡inos). Taip pat nukentėjusysis J. Z. patvirtino, jog neturi jokių dokumentų, patvirtinančių sugadinto turto vertę, tačiau atsisakė vežti savo transporto priemonę į servisÄ apžiÅ«rai, siekiant nustatyti jam padarytos žalos dydį, neatsisakydamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio 800 Eur sumai.

Aptartų aplinkybių kontekste, atsižvelgdama į tai, jog realus nukentėjusiojo J. Z. transporto priemonės apgadinimo laikas nenustatytas, o nuo preliminaraus veikos padarymo laiko praėjo virš pusantrų metų, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje stadijoje, nesutinkant nukentėjusiajam, netikslinga pasitelkti specialistų pagalbos ar skirti ekspertizę.

27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta patikimų, pakankamų ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių sugadinto automobilio sugadinimÄ . Ä®vertinus tai, jog nuteistiesiems buvo inkriminuota pavienė tęstinė veika pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, paÅ¡alinant J. Z. automobilio sugadinimÄ iÅ¡ nuteistiesiems nustatytų kaltinimo aplinkybių, kadangi jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Nustačius, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo požymių (dėl J. Z. turto sugadinimo), pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kuria nukentėjusiojo J. Z. civilinis ieÅ¡kinys dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, paliekamas nepakeistu.

28. Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ , nagrinėjamoje byloje laiko įrodyta tai, kad V. M. ir V. V. 2020 m. birželio 24 d., apie 23.40 val., veikdami bendrininkų grupe pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ nenustatytu daiktu tyčia subraižė L. K. valdomÄ , UAB „Luminor lizingas“, įm. k 111667277, priklausantį automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, tokiais bendrais veiksmais padarė įbrėžimus ant automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinio sparno ir priekinių bei galinių durelių, kairės pusės galinio sparno. Tokiu bÅ«du V. M. ir V. V., veikdami kartu, sugadino svetimÄ turtÄ bei nukentėjusiajai L. K. padarė 1 095,45 Eur turtinę žalÄ . Dėl bausmės.

29. Susiaurinus nuteistiesiems V. M. ir V. V. pareikšto kaltinimo apimtį iš naujo spręstinas bausmių skyrimo klausimas.

30. Spręsdama klausimÄ dėl nuteistiesiems skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

31. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, V. V. pirmÄ kartÄ teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ nuosavybei, nusikalstama veika baigta (t. 2, b. l. 126-128), padaryta veikiant bendrininkų grupe. Nuteistasis turtinės žalos savarankiÅ¡kai neatlygino, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 124-125). NuteistÄ jį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirba. Nuteistojo V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę pripažinta, tai kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. V. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ nuosavybei, veikdamas bendrininkų grupe, nusikalstama veika baigta. Nuteistasis turtinės žalos savarankiÅ¡kai neatlygino, neteistas (t. 1, b. l. 120), tačiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 158-159). NuteistÄ jį teigiamai charakterizuoja tai, kad V. M. yra vedęs, dirba. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę pripažinta, tai kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atsižvelgdama į Å¡ias, nusikalstamÄ veikÄ ir nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir neblogindama nuteistųjų teisinės padėties, labiau nei praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, daro iÅ¡vadÄ , kad dirbantiems nuteistiesiems, nustačius atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, pirmosios instancijos teismo paskirta BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudos bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliam ir nesiekia baudos bausmės vidurkio (vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, vidurkį sudaro 1 025 MGL), atitinka nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, jų asmenybę ir užtikrina vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimÄ , taigi paskirta bausmė nelaikytina per griežta, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtų bausmių. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

34. Nagrinėjamoje byloje V. M. nuteistas ir už tai, kad jis 2020 m. birželio 24 d., apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 53, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo. Nors byloje nėra ginčo dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu.

35. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuotas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas sÄ moningai panaudotas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-136-699/2018, 2K-79-511/2018).

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės (iÅ¡ jų – ir automobilio) panaudojimu, taigi, tai tyčinė nusikalstama veika, kurios padarymo priemonė atitinka konfiskuotino turto požymį. Todėl asmeniui, pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kartu su bausme, privalomai skiriamas nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas. Kita vertus, tiek skiriant bausmę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, tiek baudžiamojo poveikio priemones, bÅ«tina įgyvendinti ne tik BK paskirtį bei užtikrinti teisingumÄ , apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau ir taikyti proporcingas, adekvačias padarytos veikos pobÅ«džiui, jos pavojingumo laipsniui teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, t. y. turto konfiskavimas gali bÅ«ti netaikomas tik, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-183-942/2018).

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis V. M. vairavo jam priklausantį automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė patikrinimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadintos kitos transporto priemonės. Taigi, savo veiksmais nuteistasis ignoravo visuomenės interesÄ užtikrinti saugų eismÄ ir visuomenės saugumÄ taip pat, vairuodamas tokios bÅ«senos, sukėlė realiÄ grėsmę aplinkinių saugumui. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistajam V.

M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise, uždraudžiant 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios dydis artimas minimaliam ir nesiekia vidurkio (BK 68 straipsnio 2 dalis). Taip pat nuteistajam paskirta artima minimaliai 55 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, BK 11 straipsnio 3 dalis). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės rodo tai, jog nuteistajam paskirtos tarpusavyje suderintos bei proporcingos poveikio priemonės, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirtas turto konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Ä® skunde nurodomas aplinkybes buvo atsižvelgta parenkant skirtinų poveikio priemonių dydį. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus pabrėžtina ir tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, ar jo Å¡eimai, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ .??? Dėl nuteistojo V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

37. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos.

38. Nagrinėjamoje byloje V. M. pripažintas kaltu, padaręs du tyčinius nesunkius nusikaltimus, be kita ko, BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė po to kai sugadino svetimÄ turtÄ , t. y. po BK 187 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymo. Tokiu bÅ«du nuteistasis savarankiÅ¡komis veikomis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, ir už jas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kaip minėta, BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ sÄ lygų visumÄ , o byloje nenustatyta imperatyvi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sÄ lyga, kadangi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavienės, sudarančios realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog V.

M. yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kartu nėra teisinio pagrindo nuteistojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. V. ir nuteistojo V. M. gynėjo advokato L. B. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jog V.

M. ir V. V., veikdami kartu, sugadino svetimÄ nukentėjusiojo J. Z. turtÄ , padarydami ne mažesnę nei 700 Eur turtinę žalÄ . LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė