6c3059ec-41c7-4da9-b357-d25c418093ee · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-397-450/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00231-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.6.8.11.3; 2.6.8.12

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferteka“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferteka“ ieÅ¡kinį atsakovei Estijos įmonei „BLRT ERA“ AS, atstovaujamai aktsiaselts BLRT ERA Klaipėdos filialo, dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovės Estijos įmonės „BLRT ERA“ AS, atstovaujamos aktsiaselts BLRT ERA Klaipėdos filialo, prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferteka“ dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ferteka“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Estijos įmonės „BLRT ERA“ AS 80 000 Eur netesybas (baudÄ ), 6 procentų metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Å¡alys 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Darbo nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kurioje numatė, jog darbo jėgos naudotojai (atsakovei) ar jos patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms neleidžiama samdyti ieÅ¡kovės darbuotojų vienerius metus nuo baigtos sutarties sudarymo; pažeidimo atveju skiriama 20 000 Eur bauda už kiekvienÄ atvejį. Galiojant nurodytam draudimui, ieÅ¡kovės darbuotojai R. U. (R. U.), D. M. (D. M.), V. S. (V. S.) bei D. M. (D. M.) (su juo ieÅ¡kovė nebuvo sudariusi darbo sutarties, tačiau rÅ«pinosi Å¡io darbuotojo siuntimu vykdyti darbus BLRT laivų statykloje) buvo įdarbinti atsakovės įmonėje, todėl ieÅ¡kovė, remdamasi Sutarties 3.1 punktu, praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti numatytÄ sankcijÄ .

3. Atsakovė Estijos įmonė „BLRT ERA“ kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugpjūčio 13 d. Darbo nuomos sutarties 3.1 punktÄ kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms bei vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

4. Nurodė, kad ieÅ¡kovė Sutarties pagrindu veikė kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, teikianti darbuotojų nuomos paslaugas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) prasme. Sutarties sudarymo ir vykdymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad darbdavys, kuris ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklÄ , Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) turi pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į laikinojo įdarbinimo įmonių sÄ raÅ¡Ä . IeÅ¡kovė Sutarties galiojimo metu nebuvo įraÅ¡yta į laikinojo įdarbinimo įmonių sÄ raÅ¡Ä , nes net teoriÅ¡kai negalėjo atitikti DK 721 straipsnio reikalavimų, t. y. ji buvo bausta už nelegalų darbÄ ir nesumokėjusi paskirtos baudos, be to, turėjo įsiskolinimų kompetentingoms valstybės institucijoms, darbuotojams. Taigi ieÅ¡kovei negalint verstis laikinojo įdarbinimo įmonės veikla ir sudaryti sutarčių dėl laikinojo įdarbinimo paslaugų teikimo, jai iÅ¡ neteisėtos veiklos negalėjo ir negali kilti jokių teisių, tar jų ir teisės reikalauti Sutarties 3.1 punkte numatytos baudos.

5. Remiantis DK 79 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 3.1 punkte numatytas susitarimas, draudžiantis ar ribojantis laikinojo darbuotojo darbo sutarties sudarymÄ su atsakove, yra negaliojantis.

6. Sutarties 3. l punkte numatytas draudimas yra susijęs ir su trečiųjų Å¡alių piliečių galimybe įsidarbinti kitoje darbovietėje tuo atveju, kai ieÅ¡kovė laiku ir įstatymo nustatyta tvarka mažiausiai vienam darbuotojui nemoka darbo užmokesčio. TokiÄ aplinkybę patvirtina ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimo su darbuotoju V. S. iÅ¡raÅ¡as. Å iuo atveju, bet kokios kliÅ«tys įsidarbinti ieÅ¡kovės darbuotojams kitose įmonėse galėjo kenkti pačių darbuotojų interesams, tai prieÅ¡tarauja protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijams, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis). Asmens laisvė nevaržomai pasirinkti darbÄ yra bÅ«tina asmens gyvybinių poreikių tenkinimo užtikrinimo sÄ lyga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino bei pripažino Sutarties 3.1 punktÄ , kuriuo atsakovei buvo nustatytas draudimas įdarbinti ieÅ¡kovės laikinuosius darbuotojus bei sankcija už Å¡io draudimo pažeidimÄ , negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį bei 1.81 straipsnio 1 dalį; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 565,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas, nustatęs, kad D. M. nebuvo ieÅ¡kovės darbuotoju, su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, konstatavo, jog ieÅ¡kovė, remtis Sutarties 3.1 punktu, dėl D. M. įsidarbinimo pas atsakovę neturi teisės. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimas, jog Sutarties 3.1 punkte įtvirtinta sÄ voka „ieÅ¡kovės darbuotojas“ apima ir darbuotojus, neturinčius darbo santykių su ieÅ¡kove, neatitinka sutarčių aiÅ¡kinimo principų ir be pagrindo iÅ¡plečia Sutartyje įtvirtintos sÄ vokos turinį. Toks aiÅ¡kinimas yra nesuderinamas nei su Sutartyje įtvirtintų sÄ vokų įprasta (lingvistine) reikÅ¡me, nei su objektyviu Sutarties aiÅ¡kinimu, nei su teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais.

9. Teismo vertinimu, Sutarties 3.1 punktas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad apimtų ir tuos ieÅ¡kovės darbuotojus, kurie dirbo atsakovei ne pagal Sutartį, bet pagal kitÄ (atskirÄ ) susitarimÄ . Nors ieÅ¡kovė teisingai pastebi, kad Sutarties 3.1 punkte pateikta sÄ voka „darbuotojas“ yra platesnė nei Sutarties įžanginėje dalyje nurodyta sÄ voka „elektrikai“, teismo nuomone, aiÅ¡kinimas, jog Sutarties 3.1 punktas apima ir darbuotojus, kurie dirbo pas atsakovę ne pagal Sutartį, bet pagal kitÄ (atskirÄ ) susitarimÄ , neatitinka sutarčių aiÅ¡kinimo principų, be pagrindo iÅ¡plečia Sutartyje įtvirtintos sÄ vokos turinį ir Sutarties veikimÄ kitiems (atskiriems) Å¡alių sutartiniams santykiams bei yra naudingas ieÅ¡kovei; įtvirtina ieÅ¡kovės ir atsakovės teisių bei pareigų, kylančių iÅ¡ kitų sutarčių, neatitikimÄ (ieÅ¡kovė galėtų rinktis, kuria sutartimi remtis, o atsakovė – ne); reiÅ¡kia kito (atskiro) susitarimo, pagal kurį ieÅ¡kovės darbuotojai faktiÅ¡kai dirbo atsakovei, nepaisymÄ . Toks aiÅ¡kinimas, teismo vertinimu, neatitiktų ir objektyvių Å¡alių ketinimų (objektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo), nes sudarydamos atskirÄ susitarimÄ Å¡alys siekia, kad jų santykiams pagal susitarimÄ bÅ«tų taikomos jo, o ne kito susitarimo nuostatos.

10. Teismas nustatė, kad R. U., D. M., V. S., D. M. nedirbo pas atsakovę pagal Sutartį, bet dirbo jai pagal kitus (atskirus) susitarimus, be kita ko, pagal Å¡alių 2021 m. vasario 23 d. sudarytÄ Rangos sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti elektros instaliacijos darbus atsakovės jachtoje NORTHERN STAR – Shackleton / Yacht Charter Fleet (toliau – ir Shackleton sutartis). Todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovė negali reikalauti atsakomybės iÅ¡ atsakovės pagal Sutarties 3.1 punktÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama atsakovės atsakomybės, turėtų remtis atskira sutartimi, pagal kuriÄ darbuotojai dirbo atsakovei. IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, kitais susitarimais (sutartimis) sudarytais su atsakove nesirėmė, jais ieÅ¡kinio nepagrindė, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ieÅ¡kinio, pagrįsto Sutartimi, kuria ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju remtis neturi pagrindo. Juo labiau kad Shackleton sutartyje buvo įtvirtinta, kad iÅ¡ jos kylantys ginčai turėtų bÅ«ti sprendžiami Estijos Respublikos teismuose.

11. Teismas, įvertinęs Sutarties turinį, vartojamas sÄ vokas, Sutarties 1.1 ir 1.2 punktus, liudytojų D. P. (P.), R. U., D. M., V. S. parodymus, ieÅ¡kovės vadovo nurodytas aplinkybes, kad įmonė reguliariai užsiima darbuotojų nuoma, konstatavo, jog, sudarydama ir vykdydama Sutartį, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai vertėsi laikinojo įdarbinimo veikla. Teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia aplinkybė, kad su darbuotojais, kurie buvo siunčiami dirbti pagal Sutartį, galbÅ«t buvo sudarytos įprastos darbo sutartys (nors ieÅ¡kovė tokių įrodymų nepateikė), jose konkrečiai neįtvirtinant nuostatų, bÅ«dingų laikinojo darbo sutartims. Å ios iÅ¡vados, pasak teismo, negali paneigti aplinkybės, kad ieÅ¡kovė DK nebuvo įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sÄ raÅ¡Ä , jog buvo pasiraÅ¡ytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame ieÅ¡kovė įvardijama rangove. IÅ¡vadÄ apie vertimÄ si laikinojo įdarbinimo veikla teismas darė ne pagal teisinių santykių įforminimÄ , bet pagal faktinį (realų) jų turinį. Rangos sutartis dėl darbų, kuriuos darbuotojai atliko vykdant Sutartį, tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yta.

12. Teismas pažymėjo, kad išvados nepaneigia ir aplinkybė, jog, siunčiant darbuotojus dirbti pagal Sutartį, jiems buvo mokami komandiruotpinigiai. Komandiruotpinigių (ne)mokėjimas nėra teisiškai reikšmingas požymis, pagal kurį sprendžiama, ar darbuotojas dirba kaip laikinasis darbuotojas.

13. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė, nebÅ«dama įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sÄ raÅ¡Ä , negalėjo sudaryti Sutarties (DK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino, kad tai nesudaro pagrindo ex officio (pagal pareigas) pripažinti visÄ Sutartį negaliojančia, nes atsakovė tokio reikalavimo nereiÅ¡kia. Be to, visos Sutarties negaliojimas nėra akivaizdus, nes jos pasekmė (sutarties negaliojimas dėl DK 72 straipsnio 2 dalies nesilaikymo) nėra nustatyta įstatyme. Teismas neįžvelgė aiÅ¡kaus vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, kad visa Sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015).

14. Teismas, remdamasis DK 79 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad susitarimai tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo arba susitarimai tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbuotojo, kuriais laikinojo darbuotojo darbo sutarties sudarymas su laikinojo darbo naudotoju yra draudžiamas ar ribojamas, yra negaliojantys, atsižvelgiant į tai, jog, sudarydama ir vykdydama Sutartį, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai vertėsi laikinojo įdarbinimo veikla, Sutarties 3.1 punktÄ ta apimtimi (CK 1.96 straipsnis), kuria atsakovei buvo nustatytas draudimas įdarbinti ieÅ¡kovės laikinuosius darbuotojus ir numatyta sankcija už Å¡io draudimo pažeidimÄ , pripažino negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

15. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 3.1 punktas nustatė besÄ lyginį draudimÄ Ä¯darbinti ieÅ¡kovės darbuotojus, taip netiesiogiai varžant ieÅ¡kovės darbuotojų teisę pasirinkti darbÄ ir darbdavį, nes atsakovė, siekdama iÅ¡vengti numatytų sankcijų, privalėjo atsisakyti įdarbinti bet kokius ieÅ¡kovės darbuotojus, nepaisant priežasčių, kodėl Å¡ie darbuotojai norėjo pereiti dirbti pas atsakovę. Dėl to teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, DK 2 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad Sutarties 3.1 punkte nustatytas besÄ lyginis draudimas įdarbinti ieÅ¡kovės darbuotojus yra nesuderinamas su vieÅ¡Ä ja tvarka, nes nepateisinamai plačiai, nors ir netiesiogiai, varžo darbuotojų laisvę pasirinkti darbÄ . Teismas Sutarties 3.1 punktÄ pripažino negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

16. Teismas pastebėjo, kad minėtų iÅ¡vadų nepaneigia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, nes Å¡i nuostata draudžia nesÄ Å¾iningÄ , aktyvų darbuotojų perviliojimÄ . Nagrinėjamu atveju Sutarties 3.1 punktas draudė ieÅ¡kovės darbuotojų įdarbinimÄ , nepaisant priežasčių, kodėl Å¡ie darbuotojai norėjo pereiti dirbti pas atsakovę. Dėl nustatyto besÄ lyginio (absoliutaus) pobÅ«džio draudimo teismas nusprendė, kad Sutarties 3.1 punktas yra nesuderinamas su vieÅ¡Ä ja tvarka ir pripažintinas negaliojančiu.

17. Teismas nurodė, kad, net jei bÅ«tų nustatyta, jog Sutarties 3.1 punktas galioja ir ieÅ¡kovė juo gali remtis, teismas neįžvelgtų pagrindo priteisti praÅ¡omÄ baudÄ . Pasak teismo, ieÅ¡kovės darbuotojai atsakovės nebuvo nesÄ Å¾iningai viliojami, darbo santykius su ieÅ¡kove nutraukė dėl pateisinamų priežasčių, nes buvo nepatenkinti darbo sÄ lygomis pas ieÅ¡kovę (vėlavo atlyginimai ir kt.), todėl jie turėjo nevaržomÄ teisę ieÅ¡koti kito darbo ir įsidarbinti pas atsakovę. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinys atmestinas ir tuo atveju, jei Sutarties 3.1 punktas bÅ«tų pripažintas galiojančiu ir ieÅ¡kovė juo galėtų remtis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. IeÅ¡kovė UAB „Ferteka“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimÄ , iÅ¡skyrus sprendimo dalį, kuria nepriteista bauda dėl D. M. įdarbinimo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

18.1. Sutartyje nėra nuostatų, kurios aiÅ¡kintų Sutarties sÄ vokas ir apibrėžtų, kad darbuotojais laikomi tik tie darbuotojai, kurie buvo siunčiami pagal konkrečiÄ sutartį. Å alys Sutartyje nurodė, kad darbus vykdę darbuotojai įvardijami specifine sÄ vokÄ â€želektrikai“, Sutarties 3.1 punkte nurodomas draudimas įdarbinti ne „elektrikus“, o ieÅ¡kovės darbuotojus. Taigi, vien pagal lingvistinį aiÅ¡kinimÄ (kurį atsakovei naudingoje dalyje dėl D. M. teismas taikė, o atsakovei nenaudingoje – atsisakė taikyti) draudimas įdarbinti apima visus ieÅ¡kovės darbuotojus. Teismas neįvertino, kad toks draudimas yra logiÅ¡kas ir Å¡alių santykių praktikÄ apimantis susitarimas, nes ieÅ¡kovė vykdė atsakovės naudai rangos darbus, kurių metu atsakovė turėdavo tiesioginį ryšį su ieÅ¡kovės darbuotojais, atitinkamai ir galimybę darbuotojus pervilioti. Be to, toks susitarimas buvo įtrauktas ir į Shackleton sutartį.

18.2. Susitarimas dėl draudimo įdarbinti neturi įtakos darbuotojų teisėms keisti darbÄ â€“ darbuotojams nenumatytas draudimas nutraukti darbo sutartis. Tiek Sutarties 3.1 punktas, tiek ieÅ¡kovės reikalavimas nukreiptas tik konkrečios atsakovės atžvilgiu. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl Sutarties 3.1 punkto prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai.

18.3. Teismas netinkamai vertino DK nuostatas ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovė vertėsi laikino įdarbinimo veikla. Byloje nustatyta, kad su visais darbuotojais ieškovė buvo sudariusi įprastas, o ne laikinojo įdarbinimo sutartis, o darbuotojai pagal abi su atsakove sudarytas sutartis buvo komandiruojami. Be to, dauguma atvejų ieškovė pati vykdė rangos darbus.

18.4. Teismas nevertino ieÅ¡kovės pateikto atliktų darbų akto. IeÅ¡kovei, atlikus darbus pagal ginčo sutartį (pagal kuriÄ reikalaujama priteisti baudÄ ), atsakovė nurodė pasiraÅ¡yti, o ieÅ¡kovė pasirašė atliktų darbų aktÄ , kuriame ji įvardijama „rangove“. Tik ieÅ¡kovei pareikalavus vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė pradėjo aiÅ¡kinti situacijÄ jai naudingesne prasme. Teismas, net ir nesant byloje pateiktų darbo sutarčių, padarė iÅ¡vadÄ , kad jos galėjo bÅ«ti ne įprastinės, o laikino įdarbinimo.

18.5. Atsakovės veiksmai neatitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų. Sutartis sudaryta abiejų Å¡alių valia. Jos sÄ lygos Å¡alims buvo priimtinos (taip pat 3.1 punkto sÄ lyga). Jei atsakovė vertino, kad Å¡i Sutarties nuostata prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, ji, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį, galėjo kelti šį klausimÄ .

18.6. Atsakovė ieÅ¡kovės darbuotojus įdarbino, tačiau ieÅ¡kovė nepraÅ¡o nutraukti Å¡ių darbo sutarčių. Taigi, atsakovė siekia iÅ¡vengti už Sutarties pažeidimÄ numatytų sankcijų. Apklausti liudytojai patvirtino sulaukę atsakovės atstovų siÅ«lymų įsidarbinti pas atsakovę. Teismas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl surinkti duomenys nepatvirtina darbuotojų perviliojimo.

19. Atsakovė Estijos įmonė „BLRT ERA“ AS, atstovaujama aktsiaselts BLRT ERA Klaipėdos filialo, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:

19.1. Å alys buvo sudariusios dvi sutartis – 2021 m. rugpjūčio 13 d. Darbo nuomos sutartį bei 2021 m. vasario 23 d. Sutartį dėl elektros instaliavimo darbų Northern Star Yacht–Shackleton, bÅ«tent pagal kuriÄ darbus atliko visi ieÅ¡kovės darbuotojai, dėl kurių įdarbinimo yra kilęs ginčas. Shackleton sutarčiai, Å¡alių susitarimu, yra taikoma Estijos Respublikos teisė, o ginčai sprendžiami Haiju apygardos teisme. Taigi, ieÅ¡kovė, nesilaikydama įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės, nepaaiÅ¡kina, kodėl Å¡alių santykiams turėtų bÅ«ti taikoma ieÅ¡kovės pasirinkta Sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovės darbuotojai pas atsakovę nedirbo.

19.2. Sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė reikalauja iÅ¡ atsakovės priteisti baudÄ , vadinama Darbo nuomos sutartimi; ieÅ¡kovė – Bendrove, o atsakovė – Darbo jėgos naudotoja; įžanginėje dalyje nurodoma, kad ji sudaroma dėl keturių Bendrovės darbuotojų (toliau – Elektrikai) nuomos Darbo jėgos naudotojai projektui Estijoje; Darbo jėgos naudotoja įsipareigoja Elektrikus prižiÅ«rėti ir jiems vadovauti, užtikrinti darbo sÄ lygas (Sutarties 1.2.4 punktas). Liudytojais apklausti darbuotojai patvirtino, kad jie buvo siunčiami dirbti į kitas įmones, kur buvo prižiÅ«rimi ne ieÅ¡kovės, o įmonės, į kuriÄ buvo siunčiami. IeÅ¡kovės vadovas nurodė, kad įmonė užsiima darbuotojų nuoma. Dėl to teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, sudarydama Sutartį, ieÅ¡kovė vertėsi laikinojo įdarbinimo veikla.

19.3. Sutarties 3.1 punktas buvo taikomas trečiųjų Å¡alių piliečių atžvilgiu, kurie, netekę darbo svetimoje Å¡alyje, susidurtų su papildomais sunkumais ieÅ¡kant naujo darbo. Be to, buvę ieÅ¡kovės darbuotojai patvirtino apie neigiamas darbo sÄ lygas pas ieÅ¡kovę.

19.4. IeÅ¡kovė argumentų ir(ar) įrodymų apie požymius, kad atsakovė vykdė nesÄ Å¾iningÄ , aktyvų darbuotojų perviliojimÄ , nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

21. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie galimÄ apeliacinio skundo ribų peržengimÄ bei pasiÅ«lė pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl Å¡alių 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarytos Darbo nuomos sutarties teisėtumo.

22. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 22 d. gauti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kuriuose ji nurodė, kad, jos manymu, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu nei Sutarties 3.1 punktÄ , nei visÄ Sutartį.

23. Atsakovė Estijos įmonė „BLRT ERA“ AS ir jos atstovė aktsiaselts BLRT ERA Klaipėdos filialas 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. birželio 26 d. teisme gautuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad palaiko prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl Sutarties 3.1 punkto negaliojimo pagrindų bei sutinka su teismo skundžiamame sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl jos negaliojimo.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 2023 m. birželio 14 d. nutartyje Å¡alims nurodytÄ pasiÅ«lymÄ pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarytos Darbo nuomos sutarties teisėtumo, Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus prideda prie bylos, o juose nurodytas aplinkybes vertins kartu su kitomis Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

25. Byloje nustatyta, kad ieškovė sudarė neterminuotas darbo sutartis su darbuotojais: D. M. – 2020 m. liepos 6 d.; R. U. – 2020 m. rugsėjo 10 d.; S. T. (S. T.) – 2021 m. rugpjūčio 23 d.; U. T. (U. T.) – 2021 m. balandžio 28 d.; V. S. – 2021 m. balandžio 2 d.

26. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. ieÅ¡kovė UAB „Ferteka“ ir atsakovė Estijos įmonė „BLRT ERA“ AS sudarė Darbo nuomos sutartį Nr. FE 10082021, kuria Å¡alys susitarė dėl keturių ieÅ¡kovės darbuotojų (elektrikų) nuomos darbo jėgos naudotojos (atsakovės) projektui Estijos Respublikoje; darbuotojų nuomos terminas nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. Sutarties 3.1 punkte Å¡alys susitarė, kad darbo jėgos naudotojai (atsakovei) arba jos patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms neleidžiama samdyti ieÅ¡kovės darbuotojų vienerius metus nuo baigtos sutarties sudarymo. Pažeidimo atveju skiriama 20 000 Eur bauda už kiekvienÄ atvejį. Å alys susitarė, kad Sutarčiai taikoma ir ji aiÅ¡kinama pagal Lietuvos Respublikos teisę (4 punktas). Å alys, Å¡ios Sutarties pagrindu, 2021 m. rugsėjo 30 d. pasirašė Pagal užsakymÄ atliktų darbų aktÄ , kuriuo rangovė (ieÅ¡kovė) patvirtino, kad užsakovei (atsakovei) 2021 m. rugsėjo mėn. atliko darbų už 14 884,25 Eur.

27. Ieškovė su atsakove 2021 m. vasario 23 d. sudarė Rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti elektros instaliacijos darbus atsakovės jachtoje NORTHERN STAR – Shackleton / Yacht Charter Fleet. Šioje sutartyje šalys susitarė, kad užsakovei (atsakovei) neleidžiama samdyti vykdytojos (ieškovės) darbuotojų vienerių metų laikotarpiu nuo sutarties pasibaigimo datos. Pažeidimo atveju mokama 10 000 Eur bauda. Šalys, be kita ko, susitarė, kad nepavykus ginčų išspręsti derybomis, jie sprendžiami remiantis Estijos Respublikos įstatymais, Harju apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.

28. IeÅ¡kovė 2022 m. balandžio 26 d. Pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudama už ieÅ¡kovės keturių darbuotojų U. T., S. T., R. U. ir D. M. įdarbinimÄ pas atsakovę sumokėti 20 000 Eur baudÄ už kiekvienÄ darbuotojÄ pagal Sutarties 3.1 punktÄ .

29. Atsakovė Estijos įmonė „BLRT ERA“ AS patvirtino, kad ji buvo įdarbinusi D. M. nuo 2022 m. sausio 18 d. ir R. U. nuo 2021 m. lapkričio 17 d., bet ne U. T. ir S. T.; pastarieji nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. pas atsakovę ar su ja susijusius asmenis nėra dirbę. IeÅ¡kovė, atsižvelgusi į atsakovės pateiktus duomenis, ieÅ¡kinį patikslino, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti baudÄ už jos darbuotojų – R. U. ir D. M., V. S. ir D. M., su kuriuo ieÅ¡kovė nebuvo sudariusi darbo sutarties, bet, jos vertinimu, rÅ«pinosi Å¡io darbuotojo siuntimu dirbti į Estijos RespublikÄ , be kita ko, į BLRT laivų statyklÄ , įdarbinimÄ , t. y. ieÅ¡kovė iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo faktinio pagrindo paÅ¡alino aplinkybę, kad U. T. ir S. T. buvo įdarbinti atsakovės.

30. Taigi, byloje nėra ginčo, kad atsakovė buvo įdarbinusi D. M. nuo 2022 m. sausio 18 d., R. U. nuo 2021 m. lapkričio 17 d., D. M. nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir V. S. nuo 2022 m. vasario 18 d.

31. IeÅ¡kovė, manydama, kad atsakovė, įdarbindama aukščiau nurodytus asmenis, pažeidė Sutarties 3.1 punktÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 3.1 punkte numatytÄ 80 000 Eur baudÄ , t. y. po 20 000 Eur už kiekvienÄ Ä¯darbintÄ asmenį. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė Sutarties 3.1 punktÄ pripažinti negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms bei vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, nes, atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovė veikė kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, nors neatitiko tokiai veiklai įstatyme keliamų reikalavimų ir neturėjo teisės verstis laikinojo įdarbinimo paslaugų teikimu; be to, DK 79 straipsnio 1 dalis imperatyviai draudžia susitarimus, kuriais draudžiamas ar ribojamas laikinojo darbuotojo darbo sutarties sudarymas su laikinojo darbo naudotoju.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad D. M. nebuvo ieÅ¡kovės darbuotojas bei tai, jog likę trys ieÅ¡kovės darbuotojai D. M., R. U. ir V. S. pas atsakovę dirbo ne pagal Sutartį, o pagal Shackleton sutartį, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, nusprendęs, jog ieÅ¡kovė negali reikalauti atsakomybės iÅ¡ atsakovės pagal Sutarties 3.1 punktÄ . Teismas, nusprendęs, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai vertėsi laikinojo įdarbinimo veikla, padarė iÅ¡vadÄ , jog Sutarties 3.1 punktas prieÅ¡tarauja DK 79 straipsnio 1 daliai, dėl to jį pripažino negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymėjo, kad Sutarties 3.1 punkte įtvirtintas besÄ lyginis draudimas įdarbinti ieÅ¡kovės darbuotojus netiesiogiai varžo ieÅ¡kovės darbuotojų teisę pasirinkti darbÄ ir darbdavį, dėl to toks draudimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos vieÅ¡Ä ja tvarka ir pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. IeÅ¡kovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis iÅ¡ dalies nesutinka ir mano, kad turi teisę reikalauti baudos priteisimo už darbuotojų D. M., R.

U. ir V. S. įdarbinimÄ pas atsakovę, nes Sutarties 3.1 punkte numatytas draudimas apima visus ieÅ¡kovės darbuotojus; toks susitarimas yra logiÅ¡kas bei atitinkantis Å¡alių santykių praktikÄ , nes atsakovė turėjo tiesioginį ryšį su ieÅ¡kovės darbuotojais; sprendimo dalies, kuria nepriteista bauda dėl D. M. įdarbinimo, ieÅ¡kovė neskundžia. IeÅ¡kovės manymu, teismas neteisingai kvalifikavo jos veiklÄ , nes ji buvo sudariusi įprastas darbo sutartis su savo darbuotojais, juos komandiruodavo į atsakovės objektus rangos darbų atlikimui, o ne nuomodavo; be to, atsakovės iniciatyva, pasiraÅ¡ytas atliktų darbų aktas patvirtina, kad ir pati atsakovė Å¡ios situacijos nevertino kaip darbo jėgos nuomos.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl: (1) Å¡alių sudarytos Darbo nuomos sutarties sÄ lygos, draudžiančios įdarbinti ieÅ¡kovės darbuotojus ir numatančios už tokį veiksmÄ baudÄ , taikymo apimties aiÅ¡kinimo; (2) Å¡alis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir priklausomai nuo kvalifikavimo kylančių teisinių pasekmių.

Dėl Darbo nuomos sutarties sÄ lygos taikymo apimties

33. Minėta, kad Å¡alys Sutarties 3.1 punkte susitarė, jog darbo jėgos naudotojai (atsakovei) arba jos patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms neleidžiama samdyti ieÅ¡kovės darbuotojų vienerius metus nuo baigtos sutarties sudarymo. Pažeidimo atveju skiriama 20 000 Eur bauda už kiekvienÄ atvejį.

34. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria, ar Sutarties 3.1 punkte numatytas draudimas apima visus ieškovės darbuotojus, dirbusius pas atsakovę pagal bet kokius jų sudarytus susitarimus (sutartis), ar tik dirbusius pagal Sutartį.

35. Sutarčių aiÅ¡kinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir iÅ¡plėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodo prioritetas: aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2021 19 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties Å¡alių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi Å¡alys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiÅ¡kai neįmanomas, kai tarp Å¡alių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai Å¡alys skirtingai interpretuoja sutarties tekstÄ , tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas – jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017 14 punktÄ ; 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28 punktÄ ).

37. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė negali reikalauti atsakomybės iÅ¡ atsakovės pagal Sutarties 3.1 punktÄ už darbuotojų D. M., R. U. ir V. S. įdarbinimÄ pas atsakovę, nes Å¡ie dirbo ne pagal Sutartį, o pagal Shackleton sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Sutarties, tiek ir Shackleton sutarties turinį, neturi pagrindo nepritarti Å¡iai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai ir vertina, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai per plačiai aiÅ¡kina Sutarties 3.1 punkte įtvirtinto draudimo taikymo ribas.

38. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ir atsakovė nebuvo sudariusios vienos bendros raÅ¡ytinės sutarties, kuri reguliuotų jų tarpusavio santykius, Å¡alys buvo sudariusios mažiausiai dvi raÅ¡ytines sutartis – Sutartį ir Shackleton sutartį. Nors abiejuose sutartyse yra įtvirtinti draudimai atsakovei samdyti ieÅ¡kovės darbuotojus, tačiau Sutartyje nurodyta, kad Å¡is draudimas atsakovei galioja vienerius metus nuo baigtos sutarties sudarymo, o pažeidimo atveju skiriama 20 000 Eur bauda už kiekvienÄ atvejį, tuo tarpu Shackleton sutartyje Å¡alys susitarė dėl vienerius metus nuo sutarties pasibaigimo datos galiojančio draudimo bei pažeidimo atveju mokamos 10 000 Eur baudos. Taigi, Å¡ių sutarčių sisteminė–lingvistinė analizė teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys vis tik nemanė, jog Sutarties 3.1 punktas taikomas visiems Å¡alis siejusiems (siejantiems) sutartiniams santykiams ir apima draudimÄ Ä¯darbinti visus ieÅ¡kovės darbuotojus, nepriklausomai pagal kokias sutartis (susitarimus) dirbančius pas atsakovę.

39. Pagrindo kitaip vertinti Sutarties 13.1 punkte įtvirtinto draudimo apimtį, nei tai padarė bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nesudaro ir ieÅ¡kovės argumentas, kad toks draudimas yra logiÅ¡kas ir Å¡alių santykių praktikÄ atspindintis susitarimas, nes ieÅ¡kovė vykdė atsakovės naudai rangos darbus, kurių metu atsakovė turėdavo tiesioginį ryšį su ieÅ¡kovės darbuotojais, atitinkamai ir galimybę darbuotojus nuvilioti. Nors iÅ¡ dalies sutiktina su ieÅ¡kove, kad, jos darbuotojams dirbant pas atsakovę, draudimas juos įdarbinti yra logiÅ¡kas bei Å¡alių praktikÄ atspindintis susitarimas, tačiau Å¡alys kiekvienu atveju dėl tokio draudimo tardavosi atskirai, numatydamos skirtingÄ Å¡io draudimo galiojimo laikotarpį bei skirtingÄ baudos dydį, dėl to ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimas dėl Sutarties 3.1 punkto galiojimo apimties yra nepagrįstas.

40. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė negali reikalauti atsakomybės iÅ¡ atsakovės pagal Sutarties 3.1 punktÄ už darbuotojų D. M., R. U. ir V. S. įdarbinimÄ pas atsakovę, nes Å¡ie dirbo ne pagal Sutartį, o pagal Shackleton sutartį, padaryta nepažeidžiant CK įtvirtintų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių bei nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos sutarčių aiÅ¡kinimo klausimu, o apeliacinio skundo argumentai Å¡ios iÅ¡vados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir kylančių pasekmių

41. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė faktiškai vertėsi laikinojo įdarbinimo veikla.

42. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su jos vykdytos veiklos kvalifikavimu ir teigia, kad ji komandiravo darbuotojus pas atsakovę, o ne juos jai nuomojo. Anot ieÅ¡kovės, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad ji su darbuotojais buvo sudariusi įprastas darbo sutartis bei atsakovės iniciatyva pasiraÅ¡ytas atliktų darbų aktas patvirtina, jog net pati atsakovė Å¡ios situacijos nevertino kaip darbo jėgos nuomos.

43. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytus ieškovės argumentus dėl jos veiklos kvalifikavimo laiko nepagrįstais dėl toliau nurodytų priežasčių.

44. Visų pirma, kaip iÅ¡ esmės teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Sutarties turinys patvirtina, kad ieÅ¡kovė, tiek sudarydama Sutartį, tiek ir jÄ vykdydama, veikė kaip laikinojo įdarbinimo paslaugas teikianti įmonė. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Sutartyje nustatytų Å¡alių teisių ir pareigų turinys, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo atsiųsti elektrikus į atsakovės objektÄ Estijoje (Sutarties 1.1.1 papunktis), o atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei sumokėti 14,50 Eur už kiekvieno elektriko iÅ¡dirbtÄ valandÄ projekte (Sutarties 1.2.8 papunktis). Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, Å¡alys Å¡ioje Sutartyje nesitarė dėl rangos darbų atlikimo, o tarėsi bÅ«tent dėl darbuotojų nuomos. Juo labiau kad vykdant Å¡iÄ Sutartį ieÅ¡kovės pareigos savo darbuotojams apsiribojo tik darbo užmokesčio jiems mokėjimu bei aprÅ«pinimu darbo drabužiais ir saugos priemonėmis (Sutarties 1.1 punktas), kai tuo tarpu atsakovės pareigos ieÅ¡kovės darbuotojams apėmė jų aprÅ«pinimÄ gyvenamÄ ja vieta ir darbo įrankiais, pervežimu į(iÅ¡) darbo vietÄ , jų priežiÅ«ra ir vadovavimu jiems, tinkamų, saugių bei sveikų jų darbo sÄ lygų užtikrinimu, instruktavimu, nediskriminavimu ir pan. (Sutarties 1.2 punktas).

45. Apibendrindama aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡alys nagrinėjamu atveju sudarė susitarimÄ â€“ Sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovės darbuotojai tam tikrÄ laikÄ atliko darbo veiklÄ atsakovės naudai, bÅ«dami jai pavaldÅ«s. Taigi nurodyti požymiai, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, atitinka bÅ«tent laikinojo įdarbinimo veiklÄ , o ne rangos paslaugų teikimÄ , komandiruojant savo darbuotojus į kitÄ Å¡alį, todėl Å¡alių sudaryta Sutartis pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuota kaip laikinojo darbo nuomos sutartis, o ne rangos sutartis (DK 72–80 straipsniai).

46. Antra, pagrindo kitaip vertinti ieÅ¡kovę ir atsakovę siejusių teisinių santykių neteikia ir tas faktas, kad ieÅ¡kovė su darbuotojais buvo sudariusi įprastas darbo sutartis. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė neatitiko kriterijų, keliamų laikinojo įdarbinimo įmonei (DK 72, 721 straipsniai), ir nebuvo įraÅ¡yta į laikinojo įdarbinimo įmonių sÄ raÅ¡Ä , todėl neatmestina galimybė, jog ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡vengti laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančioms įmonėms keliamų reikalavimų, su darbuotojais sudarė įprastas darbo sutartis, juose neįtvirtindama nuostatų, bÅ«dingų laikinojo darbo sutartims. Juo labiau kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme pati ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, jog ji teikė bÅ«tent darbuotojų nuomos paslaugas ir tik vėliau pakeitė savo pozicijÄ , teigdama, kad ji darbuotojus komandiravo pas atsakovę darbų atlikimui.

47. Trečia, teisėjų kolegijos iÅ¡vadų dėl Å¡alis siejusių teisinių santykių pagal Sutartį nekeičia ir ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl Å¡alių 2021 m. rugsėjo 30 d. pasiraÅ¡yto Pagal užsakymÄ atliktų darbų akto, kuriuo rangovė (ieÅ¡kovė) patvirtino, kad užsakovei (atsakovei) 2021 m. rugsėjo mėn. atliko darbų už 14 884,25 Eur. Pažymėtina, kad aptariamo akto, kuriame ieÅ¡kovė įvardijama „rangove“, pasiraÅ¡ymas niekaip negali paneigti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė vertėsi laikinojo įdarbinimo veikla. Kasacinis teismas savo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/20 29 punktÄ ) yra nurodęs, kad iÅ¡skiriami Å¡ie pagrindiniai rangos sutartį kvalifikuojantys požymiai: (1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrÄ darbo rezultatÄ , t. y. rangos sutartimi prisiimamas įsipareigojimas dėl rezultato, ir kol darbo rezultatas, esantis sutarties dalyku, nebus pasiektas, tol nebus laikoma, jog rangovo pareiga įvykdyta tinkamai; (2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika; (3) rangovas atlieka darbÄ , siekdamas tam tikro rezultato, savarankiÅ¡kai, t. y. užsakovo ir rangovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai, t. y. rangovas savarankiÅ¡kai pasirenka darbų atlikimo bÅ«dus, laikÄ ir vietÄ , ir nėra susijęs su užsakovo organizacine struktÅ«ra. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė Sutartyje neįsipareigojo pasiekti jokio rezultato – Sutarties dalykas buvo keturių ieÅ¡kovės darbuotojų (elektrikų) nuoma atsakovės projektui Estijoje; ieÅ¡kovė taip pat nedirbo savo rizika ir neatliko darbo savarankiÅ¡kai – ieÅ¡kovės darbuotojai, tam tikrÄ laikÄ atlikdami darbo veiklÄ atsakovės naudai, buvo jai visiÅ¡kai pavaldÅ«s. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iÅ¡vada apie ieÅ¡kovės vertimÄ si laikinojo įdarbinimo veikla darytina ne pagal teisinių santykių įforminimÄ , bet pagal faktinį (realų) jų turinį.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės veiklos, kaip darbo jėgos nuomos, yra teisingos, padarytos nepažeidžiant CK įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių bei nenukrypstant nuo šioje nutartyje jau cituotos kasacinio teismo formuojamos praktikos sutarčių aiškinimo klausimu, o apeliacinio skundo argumentai šios išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

49. Taigi, pirmosios instancijos teismui teisingai nusprendus dėl ieÅ¡kovės vykdytos veiklos, atitinkamai teismo iÅ¡vados dėl Sutarties 3.1 punkto prieÅ¡taravimo DK 79 straipsnio 1 daliai ir jo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį bei dėl draudimo nesuderinamumo su Lietuvos Respublikos vieÅ¡Ä ja tvarka, kaip netiesiogiai varžančio ieÅ¡kovės darbuotojų teisę pasirinkti darbÄ ir darbdavį, ir pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį taip pat yra teisingos.

50. Nurodytina, kad DK 79 straipsnyje reglamentuojami santykiai, susiklostantys tarp laikinojo darbo naudotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės. Nors iÅ¡ esmės tokie santykiai yra sutartinio pobÅ«džio, tačiau DK imperatyviai reglamentuoja kai kurias Å¡alių teises ir pareigas, nuo kurių nukrypti Å¡alių susitarimu negalima. DK 79 straipsnio 1 dalyje uždraudžiami bet kokie susitarimai tarp laikinojo darbo naudotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės, kuriais pirmasis įsipareigoja nepriimti laikinojo darbuotojo į darbÄ tiesiogiai. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad laikinajam darbuotojui gerai pasirodžius atliekant laikinojo naudotojo užduotis, pastarasis pasiÅ«lo jam tiesiogiai sudaryti nuolatinę ar terminuotÄ darbo sutartį. Kaip numato DK 78 straipsnis, laikinojo darbuotojo galimybė įsidarbinti turi bÅ«ti skatinama. Todėl Sutarties 3.1 punktas, ribojantis galimybę samdyti Bendrovės darbuotojus vienerius metus nuo baigtos sutarties sudarymo ir numatyta bauda, draudžiantis laikinojo darbo naudotojo teisę sudaryti darbo sutartį su laikinuoju darbuotoju tam tikrÄ laikÄ , prieÅ¡tarauja DK 79 straipsnio 1 dalyje numatytam draudimui, kadangi riboja nuolatinio įsidarbinimo galimybę.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Remiantis teisingumo kriterijumi, turi būti užtikrinamas visų visuomenės narių interesų derinimas, jų apsauga (tiek ekonomiškai, tiek nepiktnaudžiauti teise), todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis.

52. SÄ Å¾iningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Jeigu asmuo sÄ moningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitam asmeniui užkertamas kelias pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiÅ«riu yra netoleruotinas ir moraliÅ¡kai smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

53. Nustatant sandorio negaliojimÄ pagal CK 1.81 straipsnį, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡taraujančio vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ . Šiuo atveju, Å¡alys ginčijamame Darbo nuomos sutarties 3.1 punkte, numatė draudimÄ Darbo jėgos naudotojui arba jo patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms samdyti Bendrovės darbuotojus vienerius metus nuo baigtos sutarties sudarymo bei susitarę, jog pažeidimo atveju skiriama 20 000 Eur bauda už kiekvienÄ atvejį.

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad ginčo susitarimas dėl draudimo įdarbinti neturi įtakos darbuotojų teisėms keisti darbÄ â€“ darbuotojams nenumatytas draudimas nutraukti darbo sutartis ir jokios sankcijos, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į darbuotojų, kaip silpnesniosios darbo santykių Å¡alies padėtį, su tokiais ieÅ¡kovės argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutarties 3.1 punktas nustatė besÄ lyginį draudimÄ Ä¯darbinti ieÅ¡kovės darbuotojus, reiÅ¡kiantis, kad atsakovė, siekdama iÅ¡vengti numatytų sankcijų, privalėjo atsisakyti įdarbinti bet kokius ieÅ¡kovės darbuotojus, nepaisant priežasčių, kodėl Å¡ie darbuotojai norėjo pereiti dirbti pas atsakovę, tai neabejotinai netiesiogiai varžo ieÅ¡kovės darbuotojų teisę pasirinkti darbÄ ir darbdavį.

Juo labiau kad atsakovės įdarbinti darbuotojai yra trečiųjų Å¡alių piliečiai, dėl to Å¡ių asmenų, kaip darbuotojų, teisinė padėtis galimai yra sudėtingesnė dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nežinojimo ir(ar) tokių asmenų įdarbinimui keliamų papildomų reikalavimų. Taigi, tokiu susitarimu buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, kadangi bet kokios kliÅ«tys, Å¡iuo atveju netiesioginis draudimas ieÅ¡kovės darbuotojams įsidarbinti pas atsakovÄ , labiausiai suvaržytų kiekvieno asmens (darbuotojo) teisę pasirinkti darbÄ (darbdavį).

Kadangi Å¡alys, sudarydamos susitarimÄ Å¡ioje dalyje, iÅ¡ esmės įgyvendino savo ketinimus veikti prieÅ¡ kitus asmenis, taip pažeidžiant jų teises, ir tai buvo ginčijamos sutarties nurodyto punkto sudarymo tikslas, todėl jis teisingai pripažintas negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantis ir CK 1.81 straipsnio nuostatoms.

54. Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino Sutarties 3.1 punktÄ negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

55. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei sandorių negaliojimo pagrindus, teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl Sutarties 3.1 punkto taikymo apimties bei ieÅ¡kovės vykdytos veiklos kvalifikavimo ir dėl to kylančių teisinių pasekmių, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

56. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , Å¡ios patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo atsakovė, tačiau atsakovė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, dėl to Å¡is klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Asta Radzevičienė

Irmantas Å ulcas