6c2ea21d-7abe-40fc-a25b-c0d37c8bafd2 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1552-944/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15841-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.; 2.3.2.4.3.; 2.6.5.2.1.; 3.2.3.8. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. J., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

J. ieÅ¡kinį atsakovui P. L. J., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė: nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1975-02-21, įregistruotÄ Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 1996-06-01; ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 18450 Eur kompensacijÄ už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad prievolės kreditoriui UAB „Julianus inkaso“ dėl 339,78 Eur, 1942,32 Eur, 3292,59 Eur skolos grÄ Å¾inimo yra asmeninės atsakovo prievolės; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 4651,58 Eur skolÄ už bendros jungtinės nuosavybės teise turimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , priežiÅ«rÄ , remontÄ nuo 2003-01-01 iki 2018-31;

įskaityti ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio piniginius reikalavimus dėl 18450,00 eurų kompensacijos ir 4651,58 Eur skolos priteisimo, galutinai priteisiant atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacijÄ 13798,42 Eur; iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovei 13798,42 Eur kompensacijos, mokėjimÄ 35 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieÅ¡kovei mokant atsakovui 34 mėnesius po 400 Eur ir 35 mėnesį – 198,42 Eur. IeÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė paaiÅ¡kino, kad santuokos pradžioje sutuoktiniai gyveno darniai, kartu augino vaikus.

Vėliau atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nebedirbo. IeÅ¡kovė viena rÅ«pinosi Å¡eimos gerove, namais, vaikais. 1996 metų pavasarį, atsakovas išėjo iÅ¡ bendrų namų ir daugiau nepalaikė santykių su ieÅ¡kove ir vaikais. 2002-08-04 žuvus sÅ«nui R. J. atsakovas pasirodė sÅ«naus laidotuvėse ir vėl dingo. Praėjus beveik 9 metams, nežinodama kur yra atsakovas, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl P. L. J. pripažinimo mirusiu. Po skelbimo dienraÅ¡tyje „Kauno diena“ paskelbimo 2011-05-06 atsakovas atsiliepė, paaiÅ¡kėjo, kad jis yra gyvas, tačiau savo gyvenamosios vietos ieÅ¡kovei nenurodė, nebendravo nei su ieÅ¡kove, nei su sÅ«numi A.

J.. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kito dalintino turto sutuoktiniai neįgijo. Jokių bendrų prievolių kreditoriams sutuoktiniai neturi. Atsakovas P. L. J. skolingas kreditoriui UAB „Julianus inkaso“ 5574,69 Eur (339,78 Eur + 1942,32 Eur + 3292,59 Eur), todėl Å¡ios prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nuo 1996-06-01 atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nemokėjo jam priklausančių mokėti mokesčių už Å¡ildymÄ .

IeÅ¡kovė negali gauti tikslių duomenų kiek ji sumokėjo už Å¡ildymÄ nuo 1996 metų, nes Å¡ie duomenys neiÅ¡liko. Nuo 2003-01-01 iki 2018-08-01 ieÅ¡kovė už buto Å¡ildymÄ sumokėjo 6367,50 Eur, nuo 2012-02-01 iki 2018-08-31 ieÅ¡kovė sumokėjo 1815,82 Eur 310-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB), todėl turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo 4091,66 Eur (3183,75 Eur + 907,91 Eur) kompensacijos. Be to, ieÅ¡kovė atliko bute remontÄ , pakeisdama susidėvėjusius tapetus, grindų dangÄ , langus, įstiklino balkonÄ , iÅ¡ viso sumokėdama 1119,84 Eur, todėl turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo 559,92 Eur kompensacijos (1119,84 Eur/2).

Per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. Atsakovui ir trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkinamas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys 1975-02-21 sudarė santuokÄ Kauno rajono civilinės metrikacijos biure (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 12). IeÅ¡kovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (el. b. l. 108). Atsakovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 109).

IeÅ¡kovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (el. b. l. 113–114). Pagal UAB „Julianus Inkaso“ raginimus atsakovas skolingas 5574,69 Eur (339,78 Eur + 1942,32 Eur + 3292,59 Eur) (el. b. l. 60–62). Pagal pateiktus UAB „Senukų prekybos centras“ kvitus už įsigytas remonto medžiagas, santechninę įrangÄ buvo sumokėta 553,30 Eur (1910,45 Lt) (el. b. l. 8–11, 112). A. J. 2012-08-13 ir 2012-09-28 sumokėjo UAB „Eukera“ 850,21 Eur (2935,59 Lt) už plastikinius langus (el. b. l. 105-106).

Nuo 2005-01-01 iki 2014-12-31 ieÅ¡kovė iÅ¡ savo sÄ skaitos banke sumokėjo AB „Kauno energija“ 2315,58 Eur (7995,23 Lt), 301-ajai DNSB sumokėjo 731,67 Eur (2526,32 Lt) (el. b. l. 13–30). Nuo 2015-01-01 iki 2018-08-29 ieÅ¡kovė iÅ¡ savo sÄ skaitos banke sumokėjo AB „Kauno energija“ 2102,66 Eur, 301-ajai DNSB sumokėjo 1159,15 Eur (el. b. l. 31–55). Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , AB „Kauno energija“ nuo 2003-10-01 iki 2014-12-31 priskaičiavo 4712,33 Eur mokesčių, o nuo 2015-01-01 iki 2018-07-01 – 1655,17 Eur mokesčių, iÅ¡ viso 6367,50 Eur (el. b. l. 63–104).

Dėl santuokos nutraukimo. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, iÅ¡tuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniai, 3.35 straipsnis, 3.36 straipsnis, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnis.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , jo neiÅ¡tikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, palikimas Å¡eimos ir nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus.

Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirÅ«pinimas Å¡eimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v.

J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). IeÅ¡kinyje nurodyta ir ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi paliko Å¡eimÄ ir nesirÅ«pino Å¡eima ilgiau nei metus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas 1996 m. paliko Å¡eimÄ ir nepalaikė jokių santykių nei su sutuoktine, nei su vaikais. Tokias aplinkybes pavirtinto ir liudytojai A. J. ir L. J.. Esant tokio pobÅ«džio aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra duomenų paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad ilgiau nei metus atsakovas paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pina.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neatsiliepė į ieÅ¡kinį, nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , t. y. kad paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pina daugiau kaip vienerius metus.

Ä®vertinus ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alims gyvenant santuokoje atsakovas ilgiau nei metus laiko paliko Å¡eimÄ ir nesirÅ«pina Å¡eima, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27 straipsniuose. Å alys nebegyvena kaip Å¡eima, neveda bendro Å«kio, nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnis 2 dalis).

Tai, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pina daugiau nei vienerius metus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovÄ kaltu dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo ir santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl Å¡alių santuoka nutraukiama pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė praÅ¡o palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo Å¡alims paliekamos pavardės „J.“ ir „J.“. IeÅ¡kovė sau iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalauja (CK 3.72 straipsnis). Dėl momento, nuo kurio atsirado santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo.

Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, praÅ¡yti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro Å«kio nebeveda nuo 1996 m., atsakovui palikus Å¡eimÄ ir ja daugiau nesirÅ«pinant. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė siekia nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai Å¡alys faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi. Ä®rodymų, paneigiančių tokias aplinkybes, byloje nepateikta, todėl laikytina, kad Å¡alys faktiÅ¡kai kartu nebegyvena nuo ieÅ¡kinyje nurodytos datos 1996-06-01. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t.y. 1996-06-01 (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).

Nustačius, kad sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu 1996-06-01, po Å¡io termino atsakovo prisiimtos prievolės kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ laikomos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Dėl turto padalijimo. CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtÄ preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiÅ¡kumÄ , nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių veiklos pobÅ«džio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrÄ turtÄ , bei teisinį apibrėžtumÄ turtinių teisių atžvilgiu.

CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos turi bÅ«ti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtÄ , o nukrypti galima tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais pagrindais. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus duomenis Å¡alys gyvendamos santuokoje 1989-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovo P. L.

J. vardu įgijo 36900 Eur vertės butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turi bÅ«ti padalytas po santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o butÄ priteisti jai natÅ«ra. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje V.

R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natÅ«ra netaikymas ne dėl iÅ¡vardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensacijÄ už jam priklausantį turtÄ , įgyvendintų teises, kylančias iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta, neatitinka Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T. , bylos Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.). Teismo vertinimu, buto padalinimas natÅ«ra nėra galimas dėl sutuoktinių dėl tarpusavio santykių, t. y. atsakovo elgesio jam palikus Å¡eimÄ bei visiÅ¡kai nesirÅ«pinant bendru sutuoktinių turtu daugiau nei 20 metų, todėl ieÅ¡kovei priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), natÅ«ra, o atsakovui priteistina kompensacija, kuri sudarytų ½ dalį buto vertės 18450 Eur (36900 Eur/2) (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl kompensacijos už buto iÅ¡laikymÄ ir remontÄ priteisimo. CK 4.86 straipsnio, reglamentuojančio bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant, 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

Tai pat pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, jam gali bÅ«ti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo bÅ«das reiÅ¡kia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ ir neleidžia vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.).

IeÅ¡kovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidų dydį įrodinėjo kasos ir pinigų priėmimo kvitais, PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, liudytojų A. J. ir L. J. parodymais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto Å¡ildymÄ nuo 2003-01-01 iki 2018-08-01 ieÅ¡kovė patyrė 6367,50 Eur iÅ¡laidas, už daugiabučio namo administravimÄ ir priežiÅ«rÄ ieÅ¡kovė 310-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai nuo 2012-02-01 iki 2018-08-31 sumokėjo ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ â€“ 1815,82 Eur.

Taip pat byloje esančiais įrodymais pagrįsta ieÅ¡kinyje nurodoma ieÅ¡kovės sumokėta buto remontui sunaudotų medžiagų, naujų langų ir santechninės įrangos bendra vertė 1119,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ atsakovo priteisiama ieÅ¡kovei kompensacija, atitinkanti ½ dalį buto iÅ¡laikymo, priežiÅ«ros ir remonto iÅ¡laidų, t. y. 4651,58 Eur. Dėl prieÅ¡prieÅ¡inių sumų įskaitymo. IeÅ¡kovei priteisiant santuokoje su atsakovu įgytÄ butÄ bei 4651,58 Eur kompensacijÄ už buto iÅ¡laikymo, priežiÅ«ros ir remonto iÅ¡laidas, o atsakovui 18450 Eur kompensacijÄ už ½ dalį buto, Å¡alys viena kitai turi prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, kurie įskaitytini.

Ä®skaičius kiekvienos iÅ¡ Å¡alių mokėtinas kompensacijas, ieÅ¡kovė turėtų sumokėti atsakovui 13798,42 Eur kompensacijÄ už ½ dalį buto. Dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . IeÅ¡kovės pajamas per mėnesį sudaro: 327,66 Eur senatvės pensija ir iÅ¡ UAB „Siuvilija“ gaunamas vidutinis 194,27 Eur darbo užmokestis (el. b. l. 56–57).

Atsakovė kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (el. b. l. 108, 114). Atsižvelgus į ieÅ¡kovės gaunamas pajamas bei atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, laikytina, jog yra pagrindas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkinti ir kompensacijos atsakovui mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 35 mėnesių laikotarpiui, 34 mėnesius mokant po 400 Eur, o 35 mėnesį sumokant 198,42 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimo iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 450,00 Eur dydžio iÅ¡laidas už advokatės teisinę pagalbÄ bei 6,67 Eur iÅ¡laidas už duomenų gavimÄ iÅ¡ nekilnojamojo turto registro (el. b. l. 122, 171–173) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis). IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovės patirtos 606,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-10-02 nutartimi ieškovei buvo atidėtas 623,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (el. b. l. 123–124). Ieškinį patenkinus visiškai, 623,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis). Valstybė šioje byloje patyrė 6,23 Eur pašto išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieÅ¡kovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ 1975-02-21 Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo P. L. J. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei J. J. palikti santuokinę pavardę „J.“, atsakovui P. L. J. palikti santuokinę pavardę „J.“. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė nuo 1996-06-01.

IeÅ¡kovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, laikyti asmeninėmis. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 13798,42 Eur kompensacijÄ už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir jos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 35 (trisdeÅ¡imt penkių) mėnesių laikotarpiui tokiu bÅ«du: ieÅ¡kovė J.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 34 mėnesius moka atsakovui P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) kas mėnesį, o paskutinį 35 mėnesį sumoka atsakovui P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198,42 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 42 ct). Priteisti iÅ¡ atsakovo P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 606,67 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų Å¡eÅ¡ių eurų 67 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ atsakovo P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 623,00 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dvideÅ¡imt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 6,23 Eur (Å¡eÅ¡ių eurų 23 ct) paÅ¡to iÅ¡laidas. Å ios sumos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Aušra Barškietytė