6c2e360d-9e29-4fce-b3e7-67f522ae3b3c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1293-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09864-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.2; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Jonavos rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai J.

P., Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams A. D. ir V. M., Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjoms V. P. ir J. V. dėl Lietuvos Respublikos teismuose vykdomo organizuoto turto prievartavimo ir diskriminacijos civilinėse bylose bei dėl to atsiradusios teisės į teisingÄ atlyginimÄ , ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A. D. ir V. M. su atsakovais Jonavos rajono apylinkės teismu ir teisėja J. P. pažeidė ieÅ¡kovo teises civilinės bylos Nr. 2-5-737/2011 arba Nr. 2-12-714/2013 nagrinėjimo metu ir vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu turto prievartavimo tikslais;

2) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 152 000 Lt teisingÄ atlyginimÄ už ieÅ¡kovo teisių pažeidimus ir diskriminacijos vykdymÄ , pavedant sprendimo vykdymÄ atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

3) remiantis CPK 299, 300 straipsnių nuostatomis, priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl atsakovų tyčinių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu ir apie nusikaltimo požymius informuoti generalinį prokurorÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-31 nutartimi nustatė ieÅ¡kovui A. B. 10 kalendorinių dienų terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 152 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, diskriminacijos vykdymo turto prievartavimo tikslais neaiÅ¡kus: ieÅ¡kinyje tik iÅ¡vardytos tam tikros teismų nutartys, kurias ieÅ¡kovas laiko pažeidžiančiomis jo teises, tačiau neiÅ¡dėstytos konkrečios aplinkybės, kuriomis remdamasis ieÅ¡kovas teigia, kad vykdoma diskriminacija jo atžvilgiu, kaip pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės. Be to, ieÅ¡kinyje neatskleista, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo nurodoma neturtinė žala – kokiais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, sukrėtimais ir pan.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kinyje kaip atsakovai, be Lietuvos valstybės, nurodyti ir Jonavos rajono apylinkės teismas, teisėja J. P., Lietuvos apeliacinis teismas, teisėjai A. D. ir V. M., Vilniaus miesto apylinkės teismas ir teisėjos V. P. ir J. V.. Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė. IeÅ¡kinyje neatskleista, kodėl ieÅ¡kovo nurodyti kaip neteisėtus veiksmus atlikę teisėjai ir teismai, kuriuose Å¡ie teisėjai dirba, trauktini savarankiÅ¡kais atsakovais.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybÄ , turėtų aiÅ¡kiai nurodyti, dėl kokių subjektinių teisių pažeidimo kreipiasi į teismÄ , iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia savo teisių pažeidimÄ , ir suformuluoti iÅ¡dėstytas aplinkybes atitinkantį reikalavimÄ .Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-31 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeistos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 115 str. 4 d., nes įrodymų nepateikimas ar nenurodymas nėra pagrindas taikyti CPK 115 str. 2 d. Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Jonavos rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai J.

P., Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams A. D. ir V. M., Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjoms V. P. ir J. V. dėl Lietuvos Respublikos teismuose vykdomo organizuoto turto prievartavimo ir diskriminacijos civilinėse bylose bei dėl to atsiradusios teisės į teisingÄ atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas 2014-03-31 nutartimi, įvertinęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, konstatavo, kad jis yra su procesiniais trÅ«kumais ir nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su minėta 2014-03-31 nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, atsakovais nurodo Lietuvos RespublikÄ , Jonavos rajono apylinkės teismÄ ir Å¡io teismo teisėjÄ J. P., Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Å¡io teismo teisėjus A. D. ir V. M., Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir Å¡io teismo teisėjas V. P. ir J. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-31 nutartimi spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė ir pareikalavo paaiÅ¡kinti, kodėl teisėjai ir teismai ieÅ¡kinyje yra traukiami atsakovais.

IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodo, kad neteisėtus veiksmus atlikę teismai ir teisėjai trauktini atsakovais atsakovo Lietuvos Respublikos pusėje, kad bÅ«tų gauti jų atsiliepimai į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo manymu, teismams ir teisėjams negali bÅ«ti taikomas civilinės atsakomybės imunitetas ir tokiu bÅ«du suteikiamos privilegijos pasislėpti nuo civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog CK 6.272 str. 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalÄ (turtinę ir neturtinę), atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiamas atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties.

Jeigu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendžiantis teismas civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, iÅ¡siaiÅ¡kinęs ieÅ¡kovo tikrÄ jÄ valiÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės pagal tokį ieÅ¡kinį, t. y. kad jie negali bÅ«ti traukiami atsakovais.Taigi pagal bendrÄ taisyklę ieÅ¡kovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobÅ«džio reikalavimus reikÅ¡ti (CPK 13 str.).

Tačiau ieÅ¡kovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumÄ ir veiksnumÄ turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieÅ¡ Å¡iuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieÅ¡kovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi bÅ«ti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir Å¡ių pareigÅ«nų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis.

Jeigu teismas nustato, kad ieÅ¡kovo pasirinktas atsakovas negali bÅ«ti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieÅ¡ tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens paÅ¡alinimo iÅ¡ proceso. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-03-31 nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, įstatymas bei teismų formuojama praktika suteikia teisę pačiam teismui (savarankiÅ¡kai), nustačius, jog atsakovais į bylÄ Ä¯traukti asmenys turintys imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, paÅ¡alinti juos iÅ¡ proceso. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme. Todėl, kai ieÅ¡kovas atsakovais nurodo ne tik Lietuvos RespublikÄ , tačiau ir teismus bei teisėjus, nėra bÅ«tina taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Tais atvejais yra pagrindas teismui savarankiÅ¡kai priimti nutartį dėl minėtų asmenų paÅ¡alinimo iÅ¡ proceso. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieÅ¡kovui taip pat nurodė iÅ¡dėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia jam padarytos 152 000 Lt dydžio neturtinės žalos faktÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , o CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Å iose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinę tvarkÄ nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismÄ besikreipiančiam asmeniui Å¡i tvarka yra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2006; 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-172/2010). Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio aiÅ¡kintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygos.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jÄ Ä¯gyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36).Pažymėtina, jog asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos turi bÅ«ti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi ieÅ¡kovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime privalėjo nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tai yra nurodyti, kas ir kokiu bÅ«du turi atlyginti žalÄ , nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti Å¡ių veiksmų neteisėtumÄ , nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei įrodymus, iÅ¡ ko susideda 152 000 Lt dydžio suma ir kokie įrodymai jÄ patvirtina.Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, spręsdamas pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , tinkamai nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus bei netikslumus, kurie reikÅ¡mingi nustatant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikÅ¡tus reikalavimus, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

Teismas, nustatęs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieÅ¡kovÄ patikslinti ieÅ¡kinį bei aiÅ¡kiai nurodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. nurodyti, kieno kokiais konkrečiais veiksmais ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinės žalos, pateikti neturtinės žalos pagrindimÄ bei patikslinti kitas teismo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo teisių pažeidimÄ ir reiÅ¡kiamus reikalavimus, kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieÅ¡kinį nebuvo padaryta.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad Å¡ių įrodymų jis negali gauti, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ juos pateikti.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-03-31 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti yra pasibaigęs, ieÅ¡kovui nustatytinas naujas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti iki 2014-10-29.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovui A. B. terminÄ iki 2014 m. spalio 29 d. paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartyje. Teisėjas                                                                                          Vidas Stankevičius