6c2c8a44-e3c5-43c2-a7df-5b1dc2626a75 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-103-454/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00242-2015-6      Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.; 2.3.2.9.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 23 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, Daivai Masionienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. G., jo atstovei advokatei Daivai VaÅ¡kelienei, nedalyvaujant atsakovui A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

G. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, irn u s t a t ė:             IeÅ¡kovas patikslinęs reikalavimus prašė nustatyti naudojimosi butu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune tvarkÄ : ieÅ¡kovui paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-2, kurio plotas 15,28 kv.m.; atsakovui paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-6, kurio plotas 14,69 kv.m.; bendram Å¡alių naudojimui paskirti Å¡ias patalpas: balkonÄ , plane pažymėtÄ indeksu 3-1, koridorių, plane pažymėtÄ indeksu 3-3, voniÄ ir WC, plane pažymėtus 3-4, virtuvę, plane pažymėtÄ indeksu 3-5 bei rÅ«siu;

įkeldinti ieÅ¡kovÄ Ä¯ nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (3-4, 53 b.l.). IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Naudojimosi tvarka butu nėra nustatyta. Atsakovas neįsileidžia jo į butÄ ir nesutinka susitarti dėl buto naudojimosi tvarkos, pats ginčo bute negyvena, butu leido naudotis savo sÅ«nui. Kadangi atsakovas pažeidžia teises naudotis nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, yra priverstas kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.             IeÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus ir patvirtino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes.             Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka dalinai, sutinka su reikalavimu nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ ir praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl jo įkeldinimo.

Nurodė, kad nustačius naudojimosi butu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , tai sukeltų atsakovui nepatogumų naudojantis bendromis patalpomis. Su ieÅ¡kovu buvo bandoma susitarti taikiai, tačiau dėl ieÅ¡kovo nenoro mokėti komunalinius mokesčius susitarti nepavyko. Nurodė, kad atsakovas nedaro jokių kliūčių ieÅ¡kovui įsikelti į ginčo butÄ , todėl reikalavimas ieÅ¡kovÄ Ä¯keldinti teisme tvarka yra niekuo nepagrįstas (23-24, b.l.)Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovo atstovui tinkamai praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimÄ , byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.             IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai.             Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.

Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008.).

Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo iÅ¡vadas apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrÄ faktinių aplinkybių buvimÄ konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas daro iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamo fakto nebuvus, nei jo buvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. (LR CPK 12 str.).Nustatyta, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (8-9, 62-64 b.l.).

Naudojimosi butu tvarka nėra nustatyta, ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti jo pasiÅ«lytÄ naudojimosi butu tvarkÄ (11 b.l.). Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 str. 1 d. įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi bÅ«ti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (CK 1.5 str.) taip pat reikalauja, parenkant bendraturčiams priimtiniausiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siÅ«lomi naudojimosi patalpomis variantai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose iÅ¡aiÅ¡kino, kad siÅ«lomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.

Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, Å¡alių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms Å¡alims priimtiniausiÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį ginčo buto.

Ginčo butas yra dviejų kambarių: 15,28 kv.m. ploto, pažymėtas indeksu 3-2, ir 14,69 kv.m. ploto, pažymėtas indeksu 3-6. Ginčo buto kambarių plotas skiriasi tik 0,59 kv.m. IeÅ¡kovas praÅ¡o skirti jam didesnio ploto kambarį. IÅ¡ atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį matyti, kad jis sutinka, jog naudojimosi ginčo butu tvarka bÅ«tu nustatyta, tačiau nurodo, kad ieÅ¡kovui paskyrus naudotis jo praÅ¡omÄ kambarį, kils konfliktai, kadangi atsakovui norint naudotis bendro naudojimo patalpomis reikės eiti per ieÅ¡kovui paskirtÄ kambarį.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , sprendžia, kad atsakovas, dėstydamas savo argumentus, nepateikė jokių alternatyvių ginčo sprendimo variantų, nepateikė konkrečių pasiÅ«lymų kokia, jo nuomone, naudojimosi ginčo butu tvarka bÅ«tų priimtiniausia Å¡alims. Vien nesutikimas su ieÅ¡kovo reikalavimu, nepateikiant jokių motyvuotų argumentų, nelaikytinas tinkama pozicija, siekiant apginti savo interesus. Bylos teismuose nagrinėjamos vadovaujantis rungimosi principu, teismas privalo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir negali už bylos Å¡alis formuluoti reikalavimų.

Teismas įvertina nustatytas aplinkybes, kad Å¡alims priklausantis butas yra dviejų kambarių, abiejų kambarių plotai skiriasi labai nedaug, vienas iÅ¡ kambarių yra pereinamas, ieÅ¡kovas sutinka, kad atsakovas per praÅ¡omÄ ieÅ¡kovui paskirti kambarį patektų į bendro naudojimo patalpas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta naudojimosi ginčo butu tvarka yra optimaliausiais variantas ir labiausiai atitinkantis ginčo Å¡alių interesus, juo labiau, kad atsakovas jokių alternatyvių variantų nėra pasiÅ«lęs. Taip pat, iÅ¡ bylos medžiagos konstatuotina, kad, atsižvelgiant į ginčo buto iÅ¡planavimÄ , nustatyti kitokiÄ naudojimosi butu tvarkÄ , nėra įmanoma, kadangi bet kuriuo atveju naudojimosi bendromis patalpomis tikslais reikia pereiti kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 3-2 (11 b.l.).             Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatymo, paskiriant ieÅ¡kovui naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-2, kurio plotas 15,28 kv.m.; atsakovui naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-6, kurio plotas 14,69 kv.m.;

Å¡alims bendrai naudotis patalpomis: balkonu, plane pažymėtu indeksu 3-1, koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 3-3, vonia ir WC, plane pažymėtais 3-4, virtuve, plane pažymėta indeksu 3-5, bei rÅ«siu tenkintinas pilnai.Patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu nustatymo, tenkintinas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl jo įkeldinimo į jo ginčo buto dalį. Nors atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad jis nesudaro jokių kliūčių ieÅ¡kovui apsigyventi ginčo bute, tačiau, kaip pats nurodė atsiliepime, ginčo bute gyveno jo sÅ«nus, kad butas Å¡iuo metu yra neužimtas byloje duomenų nėra.

Siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo nuosavybės teisių įgyvendinimÄ , ir nustačius naudojimosi butu tvarkÄ , ieÅ¡kovas turi bÅ«ti įkeldintas į jam priklausančiÄ ginčo buto dalį.IeÅ¡kinį patenkinus pilnai, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 41,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas atleistas, 232,74 Eur už byloje suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (67 b.l.), 13,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 14 p., 88 str. 1 d., 6 p., 9 p., 96 str., 98 str.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 str., 268 str., 279 str.n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį tenkinti pilnai.Nustatyti naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarkÄ : ieÅ¡kovui G.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-2, kurio plotas 15,28 kv.m.; atsakovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-6, kurio plotas 14,69 kv.m.; bendram Å¡alių naudojimui paskirti patalpas: balkonÄ , plane pažymėtÄ indeksu 3-1, koridorių, plane pažymėtÄ indeksu 3-3, voniÄ ir WC, plane pažymėtus 3-4, virtuvę, plane pažymėtÄ indeksu 3-5 bei rÅ«siu.Ä®keldinti ieÅ¡kovÄ G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į nuosavybės teise priklausančiÄ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienas Eur, 00 ct) žyminio mokesčio, 13,11 Eur (trylika Eur, 11 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Kvitus pristatyti į 119 k. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 232,74 Eur (du Å¡imtai trisdeÅ¡imt du Eur, 74 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630.

KvitÄ pristatyti į 119 k. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja             s                                                                                                                                  ArtÅ«ras Å afronas