6c2c04ee-3315-4ce0-b78d-4b7e2caaf94f · Regionų administracinis teismas

? Administracinės bylos Nr. I3-9017-289/2021 Teisminio proceso numeris:3-64-3-01831-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija:21.3.2; 51.1.1; 51.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 8 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Virginijus Stankevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 2-191 „Dėl A.

M. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ panaikinimo ir kitų reikalavimų. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 2-191 „Dėl A. M. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ panaikinimo arba įsakymo pakeitimo dalyje - panaikinti paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ tarybos ir skirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ .

PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad, Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau - Å iaulių TI/atsakovas) 2021 m. liepos 4 d. įeinančio į įstaigÄ (iÅ¡einančio iÅ¡ jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktas Nr. 60-17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A. M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas. Asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo metu naudota greita tyrimo priemonė - alkoholio matuoklis „EPS“.

Buvo trys bandymai, kurių metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. Tyrimo priemonės rezultatas - asmuo apsvaigęs. A. M. su patikrinimo rezultatais sutiko. Tikrinimas buvo atliekamas Å iaulių TI direktoriaus 2021 m gegužės 12 d. įsakymo Nr. 1-129 „Dėl neblaivumo tikrinimo“ 1.1. punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui, budinčiajai pamainai, ar jį pavaduojančiam pataisos pareigÅ«nui, alkoholio matuokliu IPS tikrinti visus poilsio ir Å¡venčių dienomis į įstaigÄ Ä¯einančius asmenis.

Vadovaujantis Å iaulių TI direktoriaus 2021 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 2-202 „Dėl A. M. nuÅ¡alinimo nuo tarnybos“ (toliau - Ä®sakymas) 1 punktu, A. M. buvo nuÅ¡alintas nuo tarnybos 2021 m. liepos 4 d. Ä®sakymo 2.3. punktas nurodo, kad nuÅ¡alinimo priežastis - pareigÅ«no atvykimas į tarnybÄ neblaiviam, kai trimis bandymais Saugumo valdymo, skyriaus jaunesniajam specialistui A. M. alkoholio matuokliu „IPS" 2021 m. liepos 4 d. 7 val. 25 min. buvo nustatytas 0,23, 0,27 ir 0,3 promilės neblaivumas. Ä®sakymo 2.4. punkte nustatyta, kad nuÅ¡alinimo teisinis pagrindas - Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Å iaulių TI direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-164 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti“ sudaryta komisija (toliau tekste - Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 ir 39 straipsnių nuostatomis, bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m; vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 nuostatomis, atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl Å iaulių TI Saugumo valdymo skyriaus (toliau tekste - SVS) jaunesniojo specialisto A.

M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Komisija 2021-07-13 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, reg. Nr. 14-7410, adresuotame Šiaulių TI SVS jaunesniajam specialistui A. M., sprendė, kad Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė šiuos pažeidimus:

a) galimai pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punkto draudimÄ â€žbÅ«ti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų;“ b) galimai pažeidė Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį: „atvykti į tarnybÄ bei bÅ«ti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų;“ c) galimai pažeidė Å iaulių TI vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį: „atvykti į darbÄ nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų);“ d) galimai pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patvirtinto etikos kodekso 15 punktÄ : „Darbuotojas privalo saugoti nepriekaiÅ¡tingÄ bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputacijÄ ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemÄ .“ Å iaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A.

M. pateikė 2021-07-16 paaiÅ¡kinimÄ reg. Nr. 110-474, kuriame nurodė; kad alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu, t. y. penktadienį (2021-07-02) draugo gimtadienio metu. Vėliau, nei Å¡eÅ¡tadienį, nei tÄ dienÄ prieÅ¡ tarnybÄ alkoholio nevartojo. Vykstant į tarnybÄ SVS jaunesnysis specialistas A. M. žinojo, kad vadovaujantis Å iaulių TI direktoriaus įsakymu visiems atvykstantiems į tarnybÄ asmenims bus atliekamas neblaivumo patikrinimas ir kadangi SVS jaunesnysis specialistas A. M. nejuto jokių apsvaigimo požymių, net nemanė, kad atvykus į tarnybÄ jam gali bÅ«ti nustatytas apsvaigimas.

Dėl Å¡io įvykio labai gailisi, pasižada, kad ateityje toks atvejis nepasikartos. Taip pat informuoja, kad nėra profesinės sÄ jungos narys. Å iaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus pažymoje apie A. M. Nr. 20-1665 nurodyta, kad A. M., SVS jaunesnysis specialistas, Å iaulių TI tarnybÄ pradėjo 1997 m. vasario 13 d. Paskutinį kartÄ 2020 metais jo 2019 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai. Per tarnybos laikÄ Å iaulių TI pareigÅ«nas skatintas 3 kartus, paskutinį kartÄ 2020 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkÅ«rimo dienos 30-čio proga už nepriekaiÅ¡tingÄ ilgametę tarnybÄ ir gerus rezultatus.

Galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Paskutinį kartÄ tarnybinė nuobauda buvo skirta 2007 metais. Komisija, sudaryta tarnybinio patikrinimo atlikimui, pateikė 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-1746 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. M. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliu tekste - Komisijos iÅ¡vada). Komisijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å iaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio statusÄ bei atsakomybę reglamentuoja Statutas.

Statuto 6 punkte yra nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas - Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigÅ«nai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. PareigÅ«nai už tarnybinius nusižengimus ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančiÄ veikÄ tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymÄ .

Teikdama iÅ¡vadÄ Komisija vadovavosi Statuto 24 straipsnio 8 punktu, kuriame įtvirtintas draudimas „bÅ«ti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų“; Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 82 punkto 4 papunkčiu, kuris nustato draudimÄ â€žatvykti į tarnybÄ bei bÅ«ti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų“, Å iaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunkčiu, nustatančiu draudimÄ â€žatvykti, į darbÄ nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų)“; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-228 „Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso“ 15 punktu, kuris nustato „Darbuotojas privalo saugoti nepriekaiÅ¡tingÄ bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputacijÄ ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemÄ .“ Komisija iÅ¡vadoje atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalgos, patvirtintos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-18 nutarimu Nr. 45 („Teismų praktika“ Nr. 21, 2004 m.) 9.8. punkte nurodyta, kad darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotikų arba toksinių medžiagų laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo masto ir tokia bÅ«sena (darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų) gali bÅ«ti patvirtinta ne vien tik medicinos iÅ¡vada, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis: alkoholio matuoklio parodymais, paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais ir pan.

Norint darbuotojui taikyti teisines sankcijas už buvimÄ darbe neblaiviems, bÅ«tina nustatyti juridinių faktų visumÄ , kurios sudėtį vienu metu turi sudaryti trys aplinkybės: konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; darbuotojas buvo neblaivus darbo metu; jis buvo neblaivus darbo vietoje (t.y. buvo darbovietėje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi' bÅ«ti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis). Komisija rėmėsi Å iaulių TI gautu 2021 m. liepos 4 d. įeinančio į įstaigÄ (iÅ¡einančio iÅ¡ jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktu Nr. 60- 17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A.

M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas. Asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo metu naudota greita tyrimo priemonė - alkoholio matuoklis „EPS“. Buvo trys bandymai, kurių metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, Komisija konstatavo, kad SVS jaunesnysis specialistas 2021-07-04 tarnyboje buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, Komisija vertino konkrečiÄ situacijÄ ir surinktus duomenis, atsižvelgė į tai, kad pareigÅ«nas bausmių vykdymo sistemoje tarnauja nuo 1997-02-13, tarnybos laikotarpiu A. M. tris kartus skatintas, tarnybinė veikla už 2020 metus įvertinta labai gerai, vienÄ kartÄ baustas, galiojančių nuobaudų neturi, padarė atitinkamas iÅ¡vadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio bei nurodo, kad ateityje daugiau tai nepasikartos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 ir 39 straipsnių nuostatomis bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. IV-142, nuostatomis ir atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Komisija, atsižvelgdama į tai, kad padarytas Å¡iurkÅ¡tus nusižengimas statutinėje valstybės tarnyboje, įvertinusi tyrimo metu surinktų įrodymų visumÄ ir atsižvelgdama į moralinio ir abipusio teisingumo nuostatas, darė iÅ¡vadÄ kad dėl padaryto tarnybinio nusižengimo SVS jaunesniajam specialistui turėtų bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, kuri bÅ«tų proporcinga ir adekvati nuobauda padarytam tarnybiniam nusižengimui.

Komisija iÅ¡vados rezoliucinėje dalyje siÅ«lė: pripažinti, kad Å iaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė tarnybinį nusižengimÄ t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktÄ , Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį ir Å iaulių TI vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį ir už šį tarnybinį nusižengimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 7 punktu, 4, 5, 6, 10 dalimis, 55 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsniu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 27 punktu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus komisijos tarnybinio patikrinimo atlikimui 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-1746 Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A.

M. padaryto tarnybinio nusižengimo Komisijos iÅ¡vada, Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Dėl A. M. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažino, kad Saugumo valdybos skyriaus jaunesnysis specialistas A. M. padarė tarnybinį nusižengimÄ ; skyrė A. M., Saugumo valdybos skyriaus jaunesniajam specialistui, tarnybinę nuobaudÄ - atleidimais vidaus tarnybos; atleido A. M., Saugumo valdybos skyriaus jaunesnįjį specialistÄ , tarnybinę iÅ¡ vidaus tarnybos 2021 m. rugpjūčio 5 d.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su Å iaulių TI direktoriaus paskirta tarnybine nuobauda atleidimu iÅ¡ vidaus tarnybos. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Å iaulių TI 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas „Dėl A. M. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (toliau tekste - ginčijamas Ä®sakymas) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas. Atsakovo direktoriaus sudaryta Komisija, siÅ«lydama Å iaulių TÄ® direktoriui pripažinti, kad A. M. padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skirti nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ už tarnybinį nusižengimÄ iÅ¡ esmės rėmėsi dvejopo pobÅ«džio aplinkybėmis.

Visų pirma, kad pareiÅ¡kėjas galimai pažeidė vidaus tarnybos darbuotojų tarnybinių pareigų vykdymÄ reglamentuojančius teisės aktų - Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, Å iaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d.

įsakymo Nr. V-228 Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo reikalavimus ir antra, kad už galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , atsižvelgiant į A. M. charakterizuojančius duomenis, jam skirti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ tarnybos netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Atsakovas nesivadovavo Komisijos iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytais faktiniais bei teisiniais argumentais, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl griežčiausios tarnybinės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos taikymo/netaikymo ypatumų bei tarnybinės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos neproporcingumo tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Dėl pirmos aplinkybės pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (Suvestinė redakcija nuo 2021-07-23) (toliau - Statutas) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. IV-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. V-88 Laisvės atėmimo vietÄ Ä¯staigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (Suvestinė redakcija nuo 2021-07-24) (toliau - Instrukcija), Å iaulių TI Vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173 (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės); Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 Pataisos pareigÅ«nų kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, patvirtintas etikos kodeksas.

Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautÄ informacijÄ . AiÅ¡kindamas tarnybinio nusižengimo sampratÄ , LVAT ne kartÄ konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

LVAT formuodamas administracinių teismų praktikÄ ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. BÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus - pažeidimo padarymo faktÄ , jį padariusį valstybės tarnautojÄ , pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių valstybės tarnautojo kaltę (žr. pvz., LVAT 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010-11-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011-11-14 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, siÅ«lydama atsakovui taikyti tarnybinę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ priėmė juridinę reikÅ¡mę turintį dokumentÄ , kuriuo buvo nustatytas pareiÅ¡kėjo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, buvo pateiktas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Atsakovas privalėjo remtis tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada. Atsakovas taikė ApraÅ¡o 27 punktÄ , kuriame nurodyta, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į iÅ¡vadoje konstatuotus pareigÅ«no padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , o dėl atleisto iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«no - įsakymÄ dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigÅ«no vardÄ .

ApraÅ¡o 29 punkte nurodyta, kad pareigÅ«nams skiriamos tarnybinės nuobaudos, nurodytos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje. Tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos gali bÅ«ti skiriama už Å¡io statuto 24 straipsnyje nustatytų pareigÅ«nams taikomų apribojimų pažeidimÄ (3 dalies 1 punktas); buvimÄ neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba vengimÄ pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos (darbo) metu pareigÅ«nas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (7 punktas).

Kaip teisingai pastebėjo Komisija, pateikusi tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kad „norint darbuotojui taikyti teisines sankcijas už buvimÄ darbe neblaiviems, bÅ«tina nustatyti juridinių faktų visumÄ kurios sudėtį vienu metu turi sudaryti trys aplinkybės: konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; darbuotojas buvo neblaivus darbo metu; jis buvo neblaivus darbo vietoje (t. y. buvo darbovietėje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi' bÅ«ti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis)“.Čia pažymėtina, kad, nors pareiÅ¡kėjas sutiko su neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktu Nr. 60- 17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A.

M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas, kurio metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas, tačiau tuo neapsiribojant, bÅ«tina įvertinti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių. Komisija savo iÅ¡vadoje atsakovo direktoriui siÅ«lė pripažinti, kad Å iaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė tarnybinį nusižengimÄ , t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktÄ , Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį ir Å iaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių patvirtintu Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį ir už šį tarnybinį nusižengimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ -griežtÄ papeikimÄ . Statuto 24 straipsnio 8 punkte taikomas ribojimas vidaus tarnybos darbuotojui bÅ«ti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų; Instrukcijos 82 punkto 4 papunktyje nurodyta, kad tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigÅ«nams draudžiama atvykti į tarnybÄ bei bÅ«ti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų;

Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto 10 papunktyje nurodyta, kad darbuotojams draudžiama atvykti į darbÄ nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų). Vertinant pareiÅ¡kėjui nustatytÄ 0,23, 0,30 ir 0.27 promilių neblaivumÄ , 2021-07-04 medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui nustatyti akte Nr. 156 kraujo tyrimo rezultatÄ , kuriame nurodyta, kad A. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta ir pareiÅ¡kėjo 2021-07-16 paaiÅ¡kinimÄ , reg. Nr. 110-474, kuriame jis nurodė; kad „alkoholio vartojo laisvu nuo tarnybos metu, t.y. penktadienį (2021-07-02) draugo gimtadienio metu; vėliau, nei Å¡eÅ¡tadienį, nei tÄ dienÄ prieÅ¡ tarnybÄ alkoholio nevartojo; vykstant į tarnybÄ SVS jaunesnysis specialistas A.

M. žinojo, kad vadovaujantis Å iaulių TI direktoriaus įsakymu visiems atvykstantiems į tarnybÄ asmenims bus atliekamas neblaivumo patikrinimas ir, kadangi SVS jaunesnysis specialistas A. M. nejuto jokių apsvaigimo požymių, net nemanė, kad atvykus į tarnybÄ jam gali bÅ«ti nustatytas apsvaigimas, o kraujyje net nebuvo rasta etilo alkoholio, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo veiksmai pasireiÅ¡kė neatsargumu. IÅ¡ to seka, kad Komisijos iÅ¡vadoje esantis teiginys, jog vartodamas alkoholį ir pasirinkęs tokio elgesio modelį, SVS jaunesnysis specialistas A.

M. privalėjo suvokti, kad į tarnybÄ atvyks ir tarnybos metu bus apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tokia jo padaryta veika pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia ir tuo pasireiÅ¡kė jo kaltė padarius minėtÄ tarnybinį nusižengimÄ , vertintinas kritiÅ¡kai. Dėl antros aplinkybės pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, yra neproporcinga padaryto tarnybinio nusižengimo, jeigu jis buvo tinkamai nustatytas, sunkumui ir aiÅ¡kiai yra per griežta. Atsakovas ginčijamÄ Ä®sakymÄ (administracinį aktÄ ) priėmė nesivadovaudamas Komisijos iÅ¡vada, kuria nebuvo siÅ«loma atleisti A.

M. iÅ¡ vidaus tarnybos. ApraÅ¡o 24 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas (Tvarkos apraÅ¡o 9.1 papunktyje nustatytu atveju - ir ankstesnės iÅ¡vados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigÅ«no kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Komisija darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesnysis specialistas A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaiÅ¡tingai, kad dėl savo padaryto tarnybinio nusižengimo nuoÅ¡irdžiai apgailestauja. Taip pat iÅ¡ surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas, pastarasis buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, todėl toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad SVS jaunesnysis specialistas A.

M. padarė atitinkamas iÅ¡vadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio bei nurodo, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Todėl jam skirti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ tarnybos netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Nagrinėjamų ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kaip to reikalauja ApraÅ¡o 24 punktas, kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo ginčijamas Ä®sakymas yra priimtas, neatsižvelgiant į Komisijos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-1746, kuri, kaip minėta, laikytina neatskiriama skundžiamo Ä®sakymo dalimi.

IÅ¡vadoje nurodant tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimo pagrindus ir pateikiant iÅ¡samiÄ patikrinimo medžiagÄ , motyvuojant, kad skirti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ - atleidimais tarnybos netikslinga, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudÄ - atleidimais vidaus tarnybos nesivadovavo minėta LVAT praktika ir pažeidė ApraÅ¡o 24 punktÄ ir 27 punktÄ , kuriame nurodyta, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgia į iÅ¡vadoje konstatuotus pareigÅ«no padarytus teisės aktų pažeidimus; pažeidė Statuto 39 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , tarnybinę nuobaudÄ skirti atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę (minėta, kad pareiÅ¡kėjas veikė neatsargiai - aut.

Past.), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidė Statuto 40 straipsnį, numatantį tarnybinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių atsakovas netaikė. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas jį nuÅ¡alinus nuo pareigų, ir toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių, galima teigti, jog pareiÅ¡kėjas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimÄ (straipsnio 2 punktas); tarnybinį nusižengimÄ padaręs pareiÅ¡kėjas, pripažindamas neblaivumo nustatymo faktÄ , užkirto keliÄ neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams (straipsnio 3 punktas).

Be to SVS jaunesnysis specialistas A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaiÅ¡tingai, kad dėl savo padaryto tarnybinio nusižengimo nuoÅ¡irdžiai apgailestauja (kitos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudÄ asmuo pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis - straipsnio 8 punktas). Aptartų aplinkybių ir teisinių argumentų visuma yra pakankamai iÅ¡vadai, kad priimant ginčijamÄ Ä®sakymÄ padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimas, jame tik formaliai nurodant įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros bendro pobÅ«džio statutinio pareigÅ«no teisės ir pareigos, kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo konkreti veika nekvalifikuota pagal konkrečias specialiųjų teisės aktų normas.

Ä®sakyme nenurodytos teisės aktų normos, apibrėžiančios statutinio pareigÅ«no konkrečias pareigas, kurių nevykdymu (netinkamu vykdymu) pareiÅ¡kėjas kaltinamas. Ä®sakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo konstatuotas vien tik blanketinės teisės normos pažeidimas, kuris negalėtų bÅ«ti vertinamas pakankamu pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad ir pagal suformuotÄ LVAT praktikÄ , tam, kad valstybės tarnautojas ar pareigÅ«nas galėtų, bÅ«ti pripažintas kaltu padaręs tarnybinį pažeidimÄ , negalima apsiriboti nuoroda į bendro pobÅ«džio teisės normas, kurios iÅ¡ esmės yra blanketinės teisės normos, o bÅ«tina nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2476/2012, 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-146-1449/2014).

Remiantis teismų praktika, pareigÅ«no atlikti veiksmai (ar neveikimas) gali bÅ«ti laikomi tam tikrų jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas Å¡io pareigÅ«no elgesio modelis aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigÅ«nas Å¡io elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiÅ¡kumai ar teisinio reguliavimo spragos negali bÅ«ti aiÅ¡kinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigÅ«no nenaudai, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebÅ«tų užtikrintas asmens (pareigÅ«no) pasitikėjimas valstybe ir teise.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tarnybinių pažeidimų bylose, teismas panaikina administracinį aktÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ , kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymÄ yra besÄ lyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumÄ (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimÄ , ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.).

Teismas panaikina administracinį aktÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių iÅ¡tyrimÄ ir įvertinimÄ , o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ (LVAT 2015 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A498-146/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al08-261/2015).

Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamame Ä®sakyme pareiÅ¡kėjo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiÅ¡kėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantÄ atitinkamoje situacijoje, pareiÅ¡kėjas privalėjo laikytis. Å ios nustatytos aplinkybės laikytinos esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros taisyklių pažeidimu, todėl Ä®sakymas skirti tarnybinę nuobaudÄ , priimtas, nesivadovaujant IÅ¡vados pagrindu, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi bÅ«ti panaikintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) padarė tarnybinį nusižengimÄ , tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, Å¡i nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę Å¡iems asmenims iÅ¡ viso taikyti Å¡iÄ tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų bÅ«ti keičiama į Å¡velnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-284/2008; 2008 spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skundo II dalyje nurodytos aplinkybės ir nurodyti ginčijamo Ä®sakymo procedÅ«riniai pažeidimai negali bÅ«ti traktuojami, kaip besÄ lyginis ginčijamo įsakymo panaikinimo pagrindas, spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjo veiksmai pripažintini tokio pobÅ«džio, už kuriuos jam galėjo bÅ«ti taikoma tokios rÅ«Å¡ies nuobauda, ar Å¡i paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas - pagrįsta ir proporcinga, ar keistina Å¡velnesne - viena iÅ¡ kitų, numatytų Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nuobaudų (pvz., griežtas papeikimas).

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al 1-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.).

AnalogiÅ¡kos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (suÅ¡velninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumÄ , jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formÄ ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

IÅ¡ patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ savo darbo laikotarpį valstybės tarnyboje SVS jaunesnysis specialistas A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaiÅ¡tingai, kad dėl savo padaryto tarnybinio nusižengimo nuoÅ¡irdžiai apgailestauja. Taip pat iÅ¡ surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas, pastarasis buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, todėl toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad SVS jaunesnysis specialistas A.

M. padarė atitinkamas iÅ¡vadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio bei nurodo, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Todėl jam skirti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ - .atleidimais tarnybos netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Ä®vertinus minėtų aplinkybių visumÄ , taip pat pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo sunkumÄ pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimu reali žala padaryta nebuvo, pareiÅ¡kėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusÄ ir jo ankstesnę tarnybinę veiklÄ , jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , galima konstatuoti, jog už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėjui atsakovo skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos (Statuto 39 straipsnio 3 dalies 7 punktas) yra neproporcinga ir per griežta, todėl keistina Å¡velnesne tarnybine nuobauda -pastaba, papeikimu ar griežtu papeikimu (Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai), kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobÅ«džiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 24 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad pareigÅ«nui draudžiama bÅ«ti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 82 punkto 4 papunktyje įtvirtinta, kad tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigÅ«nams draudžiama atvykti į tarnybÄ bei bÅ«ti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 15 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas privalo saugoti nepriekaiÅ¡tingÄ bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputacijÄ ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemÄ . Å iaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama atvykti į darbÄ nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų). Å iaulių TI direktoriaus 2021-05-12 d. įsakymo Nr. 1-129 Dėl neblaivumo tikrinimo 1.1. papunktis nurodo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai, ar jį pavaduojančiam pataisos pareigÅ«nui, alkoholio matuokliu IPS tikrinti visus poilsio ir Å¡venčių dienomis į įstaigÄ Ä¯einančius asmenis.

Å iaulių TI gautas 2021 m. liepos 4 d. Ä®einančio į įstaigÄ (iÅ¡einančio iÅ¡ jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktas (toliau - Aktas) Nr. 60-17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A. M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas. Asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo metu naudota greita tyrimo priemonė – alkoholio matuoklis „IPS“.

Buvo trys bandymai, kurių metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. Tyrimo priemonės rezultatas – asmuo apsvaigęs. A. M. su patikrinimo rezultatais sutiko. Atsakovas patikslina, kad iÅ¡ viso buvo atlikti ne 3, o 4 bandymai, kurių metu nustatytas 0,36, 0,23, 0,3, 0,27 promilių neblaivumas, o įvertinus paklaidÄ nustatytas 0,31, 0,18, 0,25, 0,22 promilių neblaivumas (tačiau Akte dėl žmogiÅ¡kosios klaidos nurodyti tik 3 bandymai, kas lėmė analogiÅ¡kų duomenų nurodymÄ ir kituose dokumentuose).

Vadovaujantis Å iaulių TI direktoriaus 2021-07-04 d. įsakymo Nr. 2-202 „Dėl A. M. nuÅ¡alinimo nuo tarnybos“ (toliau – Ä®sakymas) 1 punktu, 2021 m. liepos 4 d. A. M. buvo nuÅ¡alintas nuo tarnybos. Ä®sakymo 2.3. punktas nurodo, kad nuÅ¡alinimo priežastis – pareigÅ«no atvykimas į tarnybÄ neblaiviam. Ä®sakymo 2.4. punkte nustatyta, kad nuÅ¡alinimo teisinis pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , Å iaulių TI direktoriaus 2021-07-05 įsakymu Nr. 1-164 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti“ sudaryta komisija (toliau – Komisija), kuri įpareigota per 30 dienų atlikti tarnybinį patikrinimÄ , suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ ir pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui.

Komisija 2021-07-13 praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo, reg. Nr. 14-7410 (toliau – PraneÅ¡imas), adresuotame Å iaulių TI SVS jaunesniajam specialistui A. M., pateikė su galimu tarnybiniu nusižengimu susijusiÄ informacijÄ , nurodė su įvykiu susijusias aplinkybes bei galimai pažeistas teisės aktų normas, o bÅ«tent nurodė tai, kad Å iaulių TI gautas 2021 m. liepos 4 d. Ä®einančio į įstaigÄ (iÅ¡einančio iÅ¡ jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktas Nr. 60-17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jam, jaunesniajam specialistui, atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas, kurio metu naudota greita tyrimo priemonė – alkoholio matuoklis „IPS“.

Buvo trys bandymai, kurių metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. Tyrimo priemonės rezultatas – asmuo apsvaigęs. Taip pat nurodyta, kad jis su patikrinimo rezultatais sutiko. Kartu nurodytos ir konkrečios teisės aktų normos, kurias pareigÅ«nas galimai pažeidė, o bÅ«tent: Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktas, pagal kurį draudžiama „bÅ«ti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų“, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 82 punkto 4 papunktis, pagal kurį draudžiama „atvykti į tarnybÄ bei bÅ«ti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų“, Å iaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktis, pagal kurį draudžiama „atvykti į darbÄ nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų)“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 15 punktas, pagal kurį „Darbuotojas privalo saugoti nepriekaiÅ¡tingÄ bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputacijÄ ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemÄ .“ Å iaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A.

M. pateikė 2021-07-16 paaiÅ¡kinimÄ , reg. Nr. 110-474, kuriame nurodė, kad 2021-07-14 atvykus į tarnybÄ Å iaulių TI, jam buvo atliekamas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas, kurio metu, atliekant tris bandymus, nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. A. M. pažymėjo, kad alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu, t. y. penktadienį (2021-07-02) draugo gimtadienio metu. Vėliau nei Å¡eÅ¡tadienį, nei tÄ dienÄ prieÅ¡ tarnybÄ alkoholio nevartojo.

Vykstant į tarnybÄ Å¾inojo, kad vadovaujantis Å iaulių TI direktoriaus įsakymu visiems atvykstantiems į tarnybÄ asmenims bus atliekamas neblaivumo patikrinimas ir, kadangi jis nejuto jokių apsvaigimo požymių, net nemanė, kad atvykus į tarnybÄ jam gali bÅ«ti nustatytas apsvaigimas. Dėl Å¡io įvykio labai gailisi, nurodė, kad ateityje toks atvejis nepasikartos. Taip pat informavo, kad nėra profesinės sÄ jungos narys. Komisijos tarnybinio tyrimo metu 2021-07-22 Å iaulių TI gauta Å iaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus Pažyma apie A.

M. Nr. 20-1665, kurioje nurodoma, kad A. M., SVS jaunesnysis specialistas, Å iaulių TI tarnybÄ pradėjo 1997 m. vasario 13 d. Paskutinį kartÄ 2020 metais jo 2019 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai. Per tarnybos laikÄ Å iaulių TI pareigÅ«nas skatintas 3 kartus, paskutinį kartÄ 2020 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkÅ«rimo dienos 30-čio proga už nepriekaiÅ¡tingÄ ilgametę tarnybÄ ir gerus rezultatus. Galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Paskutinį kartÄ tarnybinė nuobauda buvo skirta 2007 metais.

Tarnybinio tyrimo metu buvo peržiÅ«rėtas Kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 2 2021 m. liepos 4 d. vaizdo kameros įraÅ¡as, įvertinti alkoholio matuoklio „IPS“ užfiksuoti tyrimo rezultatai. Patikrinus SVS jaunesniajam specialistui A. M. 2021 m. liepos 4 d. alkoholio matuokliu „IPS“ užfiksuotus tyrimo rezultatus buvo nustatyta, kad: atlikus matavimÄ alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:26 nustatytas 0,36 promilių neblaivumas, įvertinus leistinÄ paklaidÄ â€“ 0,31 promilių neblaivumas; atlikus matavimÄ alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:27 nustatytas 0,23 promilių neblaivumas, įvertinus leistinÄ paklaidÄ â€“ 0,18 promilių neblaivumas; atlikus matavimÄ alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:36 nustatytas 0,3 promilių neblaivumas, įvertinus leistinÄ paklaidÄ â€“ 0,25 promilių neblaivumas; atlikus matavimÄ alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:37 nustatytas 0,27 promilių neblaivumas, įvertinus leistinÄ paklaidÄ â€“ 0,22 promilių neblaivumas. 2021-08-02 Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 20-1746 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A.

M. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada arba IÅ¡vada) Komisija nurodė, kad Å iaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio statusÄ bei atsakomybę reglamentuoja Statutas. Statuto 6 punkte yra nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas – Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigÅ«nai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. PareigÅ«nai už tarnybinius nusižengimus ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančiÄ veikÄ tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymÄ .

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, tarnybiniu nusižengimu yra laikomas valstybės pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiÅ¡kindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nuodytÄ tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ ne kartÄ yra konstatavęs, kad iÅ¡ Å¡io apibrėžimo matyti, jog prieÅ¡inga valstybės tarnybos interesams (prieÅ¡inga teisei) veika gali bÅ«ti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų (2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 261 -1149/2014).

Statuto 24 straipsnio 8 punkte įtvirtintas draudimas „bÅ«ti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų“. Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 82 punkto 4 papunktis nustato draudimÄ â€žatvykti į tarnybÄ bei bÅ«ti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų“. Å iaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktis nustato draudimÄ â€žatvykti į darbÄ nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų)“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtintų Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 15 punktas nustato, kad „Darbuotojas privalo saugoti nepriekaiÅ¡tingÄ bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputacijÄ ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemÄ â€œ.

Å iaulių TI direktoriaus 2021-05-12 d. įsakymo Nr. 1-129 Dėl neblaivumo tikrinimo 1.1. papunktis nurodo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai, ar jį pavaduojančiam pataisos pareigÅ«nui, alkoholio matuokliu IPS tikrinti visus poilsio ir Å¡venčių dienomis į įstaigÄ Ä¯einančius asmenis. Komisija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalgos, patvirtintos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-18 nutarimu Nr. 45 („Teismų praktika“ Nr. 21, 2004 m.) 9.8. punkte nurodyta, kad darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotikų arba toksinių medžiagų laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo masto ir tokia bÅ«sena gali bÅ«ti patvirtinta ne vien tik medicinos iÅ¡vada, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis: alkoholio matuoklio parodymais, paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais ir pan.

Taip pat nurodoma, kad norint darbuotojui taikyti teisines sankcijas už buvimÄ darbe neblaiviems, bÅ«tina nustatyti juridinių faktų visumÄ , kurios sudėtį vienu metu turi sudaryti trys aplinkybės: konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; darbuotojas buvo neblaivus darbo metu; jis buvo neblaivus darbo vietoje (t. y. buvo darbovietėje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi bÅ«ti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis). IÅ¡vadoje taip pat pažymima, jog teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukÅ¡ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam savaime, be jokių kitų iÅ¡ to kilusių ar nekilusių pasekmių, kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetÄ ir savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai (LVAT administracinėje byloje A822-573/2009). Atsižvelgiant į tai Komisija sprendė, kad pareiÅ¡kėjas tarnyboje bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Taip pat Komisija nurodė, kad pareigÅ«no atėjimas į tarnybÄ apsvaigusiam nuo alkoholio, atsižvelgiant į jo užimamų pareigų paskirtį (pareigybė reikalinga užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų priežiÅ«rÄ ir apsaugÄ , užkardyti draudžiamų daiktų suimtiesiems (nuteistiesiems) patekimÄ Ä¯ įstaigÄ ir kt.) savaime patvirtina Å¡io nusižengimo nesuderinamumÄ su tarnybinių funkcijų atlikimu ir apibÅ«dina tokį pareigÅ«no elgesį kaip itin neatsakingÄ ir neleistinÄ .

Be to, susidarius tokiai situacijai, A. M. buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, kas apsunkino Å iaulių TI vyriausiajam specialistui pamainos darbo organizavimÄ , esant mažesniam Å iaulių TI SVS jaunesniųjų specialistų skaičiui. Visa tai įvertinus Komisija konstatavo, kad toks SVS jaunesniojo specialisto elgesys vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas. Taip pat iÅ¡vadoje nurodyta, kad vartodamas alkoholį ir pasirinkęs tokio elgesio modelį, SVS jaunesnysis specialistas A. M. privalėjo suvokti, kad į tarnybÄ atvyks ir tarnybos metu bus apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tokia jo padaryta veika pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia ir tuo pasireiÅ¡kė jo kaltė padarius minėtÄ tarnybinį nusižengimÄ .

Toliau nagrinėjant tarnybinės atsakomybės ypatumus pažymėta, kad LVAT yra nurodęs, jog asmeniui, kuriam taikoma tarnybinė atsakomybė, gali bÅ«ti taikomos griežtos sankcijos -tarnybinės nuobaudos, netgi atleidimas iÅ¡ pareigų. Taigi, tarnybinei atsakomybei bÅ«dingas nubaudimo elementas (2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 -360/2013). Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 360/2013).

Kadangi buvimas neblaiviam darbo metu savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai, toks pareigÅ«no elgesys vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas. Vadovaujantis LVAT praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Vertinant ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012).

Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012).

Komisija taip pat įvertino ir atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes bei nurodė, kad Statuto 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog pareigÅ«nas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimÄ . SVS jaunesnysis specialistas A. M. su 2021 m. liepos 4 d. Ä®einančio į įstaigÄ (iÅ¡einančio iÅ¡ jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) akte Nr. 60-17930, nustatytu neblaivumu sutiko bei paaiÅ¡kinime gailėjosi, nurodė, kad ateityje daugiau tai nepasikartos.

Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad SVS jaunesnysis specialistas 2021-07-04 negalėjo atlikti jam pavestų funkcijų, buvo sutrikdytas įstaigos budinčiosios pamainos darbo organizavimas. Taip pat Komisija nurodė, kad A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaiÅ¡tingai. Atsižvelgiant į visas aplinkybes komisija siÅ«lė pripažinti, kad A. M. padarė tarnybinį nusižengimÄ , t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktÄ , Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį ir Å iaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį, tuo pačiu Komisija sprendė, kad SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė atitinkamas iÅ¡vadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio, todėl jam skirti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, Komisijos nuomone, netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Apibendrinus IÅ¡vados turinį matyti, kad Komisija įvertino faktines įvykio aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , taip pat pareiÅ¡kėjo asmenybę.

Atsakovas visiÅ¡kai sutinka su tyrimo metu nustatytais faktais, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos siÅ«loma tarnybinė nuobauda (Å¡iuo atveju Komisijos siÅ«loma nuobauda – griežtas papeikimas), nėra privaloma Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui ir jis, priimant sprendimÄ , naudojasi savo diskrecijos teise. IÅ¡ teismui teikto pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas ginčija Å iaulių TI direktoriaus diskrecijos teisę priimti kitokį sprendimÄ , nei siÅ«lo Komisija, mano, kad jam pateikti kaltinimai nekonkretÅ«s ir nesusieti su konkrečiomis teisės aktų normomis.

Taip pat mano, kad netinkamai konstatuota tiesioginė pareiÅ¡kėjo tyčia atvykstant į darbo vietÄ neblaiviam, be to atsakovas priimdamas galutinį sprendimÄ neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas, jis buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, taigi, toks jo elgesys nesukėlė sunkių pasekmių. Mano, kad jam paskirta nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos yra neproporcinga. Atsakovas su tokia pareiÅ¡kėjo pozicija nesutinka ir tai grindžia žemiau nurodytais argumentais.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 24 punkte įtvirtinta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas (Tvarkos apraÅ¡o 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės iÅ¡vados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai).

Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ , padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigÅ«no kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

To paties apraÅ¡o 25 punkte įtvirtinta, kad vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei iÅ¡vados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų – arba patvirtinti iÅ¡vadÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ dėl pareigÅ«no patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas bÅ«tinas prevencines priemones arba grÄ Å¾inti tarnybinio patikrinimo medžiagÄ bei iÅ¡vadÄ papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos apraÅ¡o 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Apibendrinus IÅ¡vados turinį matyti, kad Komisija įvertino faktines įvykio aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , taip pat pareiÅ¡kėjo asmenybę. Atsakovas visiÅ¡kai sutinka su tyrimo metu nustatytais faktais, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos siÅ«loma tarnybinė nuobauda (Å¡iuo atveju – griežtas papeikimas), nėra privaloma Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui ir jis, priimant sprendimÄ , naudojasi savo diskrecijos teise. Atsakovo įsitikinimu, Å iaulių TI direktorius priimdamas sprendimÄ atsižvelgė į visus IÅ¡vadoje nurodytus aspektus, tinkamai įvertino tai, kad pareiÅ¡kėjas tarnyboje buvo neblaivus, tuo pažeidė teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu ir valstybės tarnautojo etikos principus, taip pat įvertino, kad pareiÅ¡kėjo buvimas tarnyboje neblaiviam savaime yra žala ne tik įstaigos, bet ir visos bausmių vykdymo sistemos dalykinei reputacijai.

Apibendrinant, Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turinys ir medžiaga suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, pasinaudodamas diskrecijos teise už Statuto 24 straipsnio 8 dalyje numatytÄ tarnybinį nusižengimÄ skirti pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, (Statuto 39 straipsnio 3 dalies 1, 7 punktai), teisės aktų nepažeidė. IÅ¡ teismui teikto skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su nustatyta kaltės forma, nurodo, kad aptariamas įvykis įvyko dėl neatsargumo.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad alkoholio nei tarnybos dienÄ (2021-07-04), nei dienÄ prieÅ¡ nevartojo (vartojo tik 2021-07-02) ir jokių apsvaigimo požymių nejuto, todėl nemanė, kad gali bÅ«ti nustatytas apsvaigimas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ , alkoholis iÅ¡kvėptame ore vidutiniÅ¡kai gali bÅ«ti aptinkamas iki 24 val. nuo jo vartojimo, todėl tai kelia pagrįstų abejonių apie pareiÅ¡kėjo nurodomÄ alkoholio vartojimo laikÄ , kiekį. Vis dėlto, net ir laikant, kad pareiÅ¡kėjas alkoholį vartojo 2021-07-02 vakare, o į darbÄ atvyko 2021-07-04 ryte, jis, kaip asmuo, kuriam keliami didesni reikalavimai, galėjo ir privalėjo suvokti, kad iki jo pamainos darbo pradžios toks apsvaigimas gali natÅ«raliai nepraeiti.

PareiÅ¡kėjo tarnybos stažas, profesinės žinios ir gyvenimiÅ¡ka patirtis buvo pakankama tokių aplinkybių tinkamam suvokimui. Å iuo atveju savo pasirinktÄ elgesio variantÄ pareiÅ¡kėjas galėjo ir privalėjo suvokti, kad iki jo darbo pradžios toks apsvaigimas gali natÅ«raliai nepraeiti, o vykdamas į tarnybÄ ir netgi tarnybos metu jis gali bÅ«ti neblaivus. AnalogiÅ¡kos pozicijos Å¡iuo klausimu laikosi ir teismai (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-06-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. EI3-1980-541/2020).

Atsižvelgiant į tai, atsakovas neabejoja, kad kaltės forma – tyčia. Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjas vartodamas alkoholį ir žinodamas savo tarnybos laikÄ turėjo numatyti neigiamų padarinių atsiradimo galimybę ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Be to, pareiÅ¡kėjui neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys turi bÅ«ti pavyzdys kitiems pareigÅ«nams ir visai visuomenei. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į tarnybÄ atvyko, dėvėjo tarnybinę uniformÄ , t.y., buvo pasirengęs tiesioginiam kontaktui su prižiÅ«rimais kalinamaisiais, nors ir suvokė, kad gali bÅ«ti neblaivus ir toks kontaktas dėl jo neblaivumo gali sukelti rizikingas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams.

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad, atėjęs į tarnybÄ nejautė apsvaigimo nuo alkoholio, negali bÅ«ti laikomas reikÅ¡mingu bylai, nes (jeigu tai buvo iÅ¡ tikrųjų) tai yra jo subjektyvus ir, kaip buvo nustatyta minėtais alkotesterio patikrinimais, tikrovės neatitinkantis jo bÅ«klės suvokimas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad iki skundo, teikto teismui, gavimo, atsakovas nebuvo informuotas, jog pareiÅ¡kėjas nesutinka su jam nustatytu neblaivumu, prieÅ¡ingai – jis pripažino vartojęs alkoholį.

Taip pat pareiÅ¡kėjas neinformavo, kad kreipsis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kad bÅ«tų atlikta medicininė apžiÅ«ra jo lėšomis. Taip pat iki Å¡ios dienos pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu patikimumu. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros /.../ rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ , kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kad bÅ«tų atlikta medicininė apžiÅ«ra jo lėšomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokia procedÅ«ra atliekama tik asmeniui nesutinkant su rezultatais.

Kadangi pareiÅ¡kėjas sutiko su alkoholio matavimo rezultatais, pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjas kreipsis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , nebuvo. Be to, kaip jau minėta, tarnybinio patikrinimo metu SVS jaunesnysis specialistas A. M. jokių duomenų apie atliktÄ medicininę apžiÅ«rÄ Komisijai nepateikė. Atsakovas pažymi, kad darbuotojo neblaivumo faktÄ pagrindžiantys įrodymai turi bÅ«ti vertinami laikantis įrodymų leistinumo, visapusiÅ¡kumo, pakankamumo ir kt. principų. Å iuo atveju neblaivumas buvo nustatytas darbo vietoje sertifikuotu alkotesteriu, jo parodymams pareiÅ¡kėjas neprieÅ¡taravo, juos paneigiančių kitų įrodymų nepateikė.

Nors teismui teikiamame skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis kreipėsi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , tačiau nepateikia to įrodančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai negalima teigti, kad tokia medicininė apžiÅ«ra buvo atlikta, o jei buvo atlikta, neaiÅ¡ku, ar nebuvo pažeistas 1 val. terminas tokio tyrimo atlikimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«roje: teikti paaiÅ¡kinimus, apskųsti procedÅ«ros rezultatus, todėl neaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas tyrimo metu nepateikė savo atsiliepime minimo akto dėl kraujo tyrimo rezultato (pareiÅ¡kimo 32 pastraipa), pagal kurį, anot pareiÅ¡kėjo, kraujyje alkoholio nerasta.

Beje, kaip jau minėta, Å¡io akto turinys atsakovui iki Å¡ios dienos nėra pateiktas ir nėra žinomas. Papildomai atsakovas nurodo, kad vien jau buvimas atsakovės teritorijoje neblaiviam dėvint tarnybinę uniformÄ yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, todėl koks neblaivumas nustatytas vėliau asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (o ypač, jei tyrimas atliktas praleidus 1 val. terminÄ ) neturi teisinės reikÅ¡mės, nes įstaigoje dėl jos specifikos (užtikrinti kalinamųjų ir visuomenės saugumÄ ) galioja nulinė tolerancija alkoholiui.

Kartu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui pagrindus, jog sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje jam neblaivumas nenustatytas, tai nepaneigtų, kad pradėdamas tarnybÄ uniformuotas pareiÅ¡kėjas buvo neblaivus (su alkotesterio parodymais pareiÅ¡kėjas sutiko, veiksnių, kurie galėjo įtakoti netikslius alkotesterio parodymus, pareiÅ¡kėjas nepateikė). Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad SVS jaunesnysis specialistas 2021-07-04 tarnyboje buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimÄ .

PareiÅ¡kėjo manymu, atsakovas netinkamai įvertino jo asmenybę, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei paskyrė neproporcingÄ nuobaudÄ . Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje akcentuota, kad pareiÅ¡kėjas tarnybÄ Å iaulių TI pradėjo 1997-02-13. Paskutinį kartÄ 2020 metais jo 2019 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai. Per tarnybos laikÄ Å iaulių TI pareigÅ«nas skatintas 3 kartus, paskutinį kartÄ 2020 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkÅ«rimo dienos 30-čio proga už nepriekaiÅ¡tingÄ ilgametę tarnybÄ ir gerus rezultatus.

Galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Paskutinį kartÄ tarnybinė nuobauda buvo skirta 2007 metais. Tačiau aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, suteikė Å iaulių TI direktoriui pagrindÄ nebepasitikėti pareiÅ¡kėju ir skirti jam griežčiausiÄ Statuto 39 straipsnio 3 dalyje numatytÄ tarnybinę nuobaudÄ . Å ios Statuto nuostatos taikymui pakanka nustatyti faktÄ , jog pareigÅ«nas buvo apsvaigęs nuo alkoholio darbo metu, t. y. tuo metu, kai pagal savo darbo grafikÄ (ir pan.) turėjo atlikti tarnybines pareigas.

Nors pareiÅ¡kėjo manymu skiriant nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, ilgÄ tarnybos staÅ¾Ä , skatinimÄ , tarnybinio patikrinimo metu galiojančių nuobaudų neturėjimÄ ir pan., tačiau teismų praktika yra nuosekli – neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigÅ«no (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu). Esant nustatytam neblaivumo faktui iÅ¡ pareigų (darbo) gali bÅ«ti atleistas ir nemaÅ¾Ä tarnybos (darbo) staÅ¾Ä turintis, teigiamai charakterizuojamas tarnautojas (darbuotojas) už vienkartinį pažeidimÄ , jeigu nėra svarių argumentų, kurie paveiktų teismÄ nukrypti nuo bendros taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2682/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1597/2010, 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-327/2010, 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-573/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2004, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011 ir kt.). Kalbant apie byloje nagrinėjamÄ situacijÄ pasakytina, kad pareiÅ¡kėjo atėjimas į tarnybÄ apsvaigusiam nuo alkoholio, atsižvelgiant į paminėtoje tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje apraÅ¡ytÄ jo tarnybos pobÅ«dį savaime patvirtina Å¡io nusižengimo nesuderinamumÄ su tarnybinių funkcijų atlikimu ir apibÅ«dina tokį pareiÅ¡kėjo elgesį kaip itin neatsakingÄ ir neleistinÄ .

Ir nors Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, be kita ko, buvo pateikta pareiÅ¡kėjÄ teigiamai charakterizuojanti informacija, tačiau tik to nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos – yra akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui. Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo buvimas tarnyboje neblaiviam savaime yra žala bausmių vykdymo sistemos bei įstaigos dalykinei reputacijai. Taigi, Å¡iuo atveju jokių kitų veiksmų pareiÅ¡kėjas neturėjo atlikti, kad diskredituotų pataisos įstaigų pareigÅ«nų autoritetÄ .

Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukÅ¡ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. PareiÅ¡kėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui bÅ«dinga ypatinga drausmė, tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, o Å¡ių santykių pobÅ«dis lemia ypatingÄ drausmės ir drausminės atsakomybės reikÅ¡mę, jų specifika kelia pareigÅ«nams didesnius reikalavimus. Vien faktas, kad jo veikla buvo aukÅ¡tai įvertinta, kad jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, negali turėti didesnės reikÅ¡mės nei likusių aplinkybių visuma.

Tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«nas, bet ir tam, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų saugomas bausmių vykdymo sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ioje sistemoje dirbančių pareigÅ«nų veiklos skaidrumÄ , bei pasitikėjimas pataisos pareigÅ«nų gebėjimais užtikrinti visuomenės saugumÄ . Apibendrinus konstatuotina, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatyti pareiÅ¡kėjo veiksmai sudaro pakankamÄ prielaidÄ paÅ¡aliniams asmenims tokius pareigÅ«no veiksmus suprasti ir įvardinti kaip prieÅ¡taraujančius tiems, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

Atsakovas tokius pareiÅ¡kėjo veiksmus vertina ne tik kaip darbo pažeidimÄ , bet ir kaip prieÅ¡taraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lÅ«kesčiams, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, todėl pareiÅ¡kėjo buvimas tarnyboje neblaiviam suteikė Å iaulių TI direktoriui pagrindÄ nebepasitikėti pareiÅ¡kėju. Kaip jau minėta, neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011), todėl atleidimas iÅ¡ darbo Å¡iuo atveju laikytina proporcinga pažeidimui priemonė, siekiant užkardyti galimus sunkius padarinius.

Be to, neblaivumo ar apsvaigimo mastas neturi reikÅ¡mės nusižengimo, kaip Å¡iurkÅ¡taus, kvalifikavimui. Atsakovo įsitikinimu, Å iaulių TI direktorius priimdamas sprendimÄ atsižvelgė į visus IÅ¡vadoje nurodytus aspektus, tinkamai įvertino tai, kad pareiÅ¡kėjas tarnyboje buvo neblaivus ir pažeidė valstybės tarnautojo etikos principus, pažemino pareigÅ«no vardÄ , bausmių vykdymo sistemos ir įstaigos dalykinę reputacijÄ , sumenkino pasitikėjimÄ pataisos pareigÅ«nų autoritetu ir jų gebėjimu užtikrinti visuomenės saugumÄ .

Vien faktas, kad jo veikla anksčiau, iki pažeidimo, buvo aukštai įvertinta, kad jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, negali turėti didesnės reikšmės nei likusių aplinkybių visuma. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 2-191 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

Ä®sakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo paskirta atsižvelgiant į Å iaulių tardymo izoliatoriaus komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡vadÄ Nr.20-1746 (toliau – ir IÅ¡vada), kurioje Komisija pasiÅ«lė pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. liepos 4 d. tarnyboje buvo neblaivus ir pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktÄ (draudžiama bÅ«ti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų), Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį (atvykti į tarnybÄ bei bÅ«ti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr.I-173, 65 punkto 10 papunktį (draudžiama atvykti į darbÄ nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų) ir skirti už šį už šį tarnybinį nusižengimÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ . IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad patikrinus SVS jaunesniajam specialistui A. M. 2021 m. liepos 4 d. alkoholio matuokliu „IPS“ užfiksuotus tyrimo rezultatus buvo nustatyta, kad: atlikus matavimÄ alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:26 nustatytas 0,36 promilių neblaivumas, įvertinus leistinÄ paklaidÄ â€“ 0,31 promilių neblaivumas; atlikus matavimÄ alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:27 nustatytas 0,23 promilių neblaivumas, įvertinus leistinÄ paklaidÄ â€“ 0,18 promilių neblaivumas; atlikus matavimÄ alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:36 nustatytas 0,3 promilių neblaivumas, įvertinus leistinÄ paklaidÄ â€“ 0,25 promilių neblaivumas; atlikus matavimÄ alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:37 nustatytas 0,27 promilių neblaivumas, įvertinus leistinÄ paklaidÄ â€“ 0,22 promilių neblaivumas.

PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių neginčijo. Tarnybinė nuobauda už pareiÅ¡kėjui inkriminuotÄ tarnybinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriama nustačius Å¡ių reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ :

1) statutinio valstybės tarnautojo apsvaigimo nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų) faktÄ ;

2) pareigÅ«no buvimÄ tokioje bÅ«klėje darbo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Å¡io tarnybinio nusižengimo sudėties (objektyviosios pusės) įstatymų leidėjas nesieja su pareigÅ«no tarnybinių pareigų vykdymu, o sieja tik su buvimu darbo metu (t. y. tuo metu, kai jis turi vykdyti tarnybos funkcijas) neblaiviam. Tad pareiÅ¡kėjui inkriminuojamas nusižengimas turi formaliÄ sudėtį, dėl to konstatuoti dėl Å¡io nusižengimo padarymo kilusias pasekmes nėra bÅ«tina.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad iÅ¡ surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas, pastarasis buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, todėl toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių, yra nepagrįstas, t. y. neturintis įtakos veikos kvalifikavimui dėl formalios nusižengimo sudėties. PareiÅ¡kėjo skunde taip pat nurodoma, kad ginčijamas Ä®sakymas yra priimtas neatsižvelgiant į Komisijos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-1746; atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pažeidė ApraÅ¡o 24 punktÄ ir 27 punktÄ , kuriame nurodyta, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgia į iÅ¡vadoje konstatuotus pareigÅ«no padarytus teisės aktų pažeidimus; pažeidė Statuto 39 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , tarnybinę nuobaudÄ skirti atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę (minėta, kad pareiÅ¡kėjas veikė neatsargiai), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidė Statuto 40 straipsnį, numatantį tarnybinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių atsakovas netaikė.

Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodyta, kad už buvimÄ darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų pareigÅ«nui gali bÅ«ti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ statutinio pareigÅ«no buvimas tarnyboje apsvaigusiam nuo alkoholio yra traktuojamas kaip vienkartinis Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, už kurį taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1830/2013; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016; kt.).

Å iaulių tardymo izloliatoriaus direktorius priėmė Ä®sakymÄ nurodydamas, kad atsižvelgia į Komisijos IÅ¡vadÄ ir kartu laikydamasis nuoseklios bausmių vykdymo sistemoje politikos netoleruoti alkoholio vartojimo atvejų tarnyboje skyrė griežtesnę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos. Nors įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, vis dėlto, sutiktina su atsakovo atsiliepime iÅ¡sakyta pozicija, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius priimdamas Ä®sakymÄ naudojosi savo diskrecijos teise, t. y. sutiko su Komisijos nurodytu pareiÅ¡kėjo veikos kvalifikavimu, tačiau siÅ«lomai skirti tarnybinei nuobaudai nepritarė ir skyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos.

Tokios pačios pozicijos dėl vadovo diksrecijos teisės skirti griežčiausiÄ nuobaudÄ (Komisijai pasiÅ«lius paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ - griežtÄ papeikimÄ ) buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4545-438/2018. PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad kadangi SVS jaunesnysis specialistas A. M. nejuto jokių apsvaigimo požymių, net nemanė, kad atvykus į tarnybÄ jam gali bÅ«ti nustatytas apsvaigimas, o kraujyje net nebuvo rasta etilo alkoholio, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo veiksmai pasireiÅ¡kė neatsargumu.

Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad „pareiÅ¡kėjas savo pasirinktÄ elgesio variantÄ galėjo ir privalėjo suvokti, kad iki jo darbo pradžios toks apsvaigimas gali natÅ«raliai nepraeiti, o vykdamas į tarnybÄ ir netgi tarnybos metu jis gali bÅ«ti neblaivus. AnalogiÅ¡kos pozicijos Å¡iuo klausimu laikosi ir teismai (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-06-17 sprendimas administracinėje byloje Nr.eI3-1980-541/2020).“ Sutiktina su atsakovo iÅ¡sakyta pozicija, kad tokio pobÅ«džio bylose laikomasi pozicijos, jog kaltės forma yra tyčia (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo akholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1 papunktyje (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,2 promilės. Administracinių teismų praktikoje ginčuose, kurių metu dar nebuvo aktuali (negaliojo) nuostata, numatanti, kad leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra 0,2 promilės, buvo konstatuojama, kad statutinės įstaigos pareigūno organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1830/2013).

Kita vertus, nors Taisyklėse nuo 2016 m. liepos 1 d. numatoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigÅ«nų iÅ¡kvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,2 promilės, vis dėlto ir pagal vėlesnę teismų praktikÄ buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigÅ«nams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliami aukÅ¡tesni elgesio ir atsakomybės standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1309-520/2017).

Nagrinėjamu atveju vertinant pareiÅ¡kėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas tarnybos metu turėjo užtikrinti tokių darbinių funkcijų Å iaulių tardymo izoliatoriuje atlikimÄ kaip laikomų asmenų priežiÅ«ra ir apsauga, draudžiamų daiktų suimtiesiems (nuteistiesiems) patekimo užkardymas į įstaigÄ . Be to, Statuto 40 straipsnio 1 dalyje tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindų pareiÅ¡kėjui galėtų bÅ«ti skirta lengvesnio pobÅ«džio nuobauda nei atleidimas už buvimÄ tarnyboje apsvaigus nuo alkoholio, nenustatyta.

Nors IÅ¡vadoje nurodoma, kad tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog pareigÅ«nas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimÄ , nesutiktina su tokia Komisijos iÅ¡vada. PareiÅ¡kėjas 2021 m. liepos 4 d. atliekamų blaivumo patikros testų metu nesudarė jokių kliūčių blaivumo patikrinimams, kita vertus negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas aktyviais, papildomais veiksmais bÅ«tų padėjęs atskleisti tarnybinį nusižengimÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui skirta nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos – yra proporcinga jo padaryto pažeidimo sunkumui, dėl to skirta teisėtai ir pagrįstai.

Skirti lengvesnio pobÅ«džio nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui nėra pagrindo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4657-662/2018). Teismas įvertinęs IÅ¡vadÄ , kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Ä®sakymas, pripažįsta, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti visi bÅ«tini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas (pareiÅ¡kėjo atvykimas į tarnybÄ esant neblaiviam), jį padariusio pareigÅ«no kaltė (pagrįstai įvertinta, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ tyčia), Komisijos iÅ¡vada parengta atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo asmenybės charakteristikÄ , iÅ¡analizavus pažeidimo aplinkybes, įvertinus pažeidimo pobÅ«dį (Å¡iurkÅ¡tus nusižengimas), todėl vertintina, jog ginčijamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymas Nr. 2-191 „Dėl A. M. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius