Legislator Case Law & Legislation
6c2b82ee-8710-4de5-b9ef-4be160e43dbb AI generated

6c2b82ee-8710-4de5-b9ef-4be160e43dbb · Kauno apygardos teismas

Case Number 6c2b82ee-8710-4de5-b9ef-4be160e43dbb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. 2A-1242-230/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09068-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.28.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko ieÅ¡kinį atsakovams K.

Legislator headnote

AI generated

6c2b82ee-8710-4de5-b9ef-4be160e43dbb · Kauno apygardos teismas: Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1850-264/2011 vertintus transporto priemonių saugojimo įkainius Kauno mieste, sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 707,48 Lt (204,90 Eur) už mėnesį (30 parų) saugojimÄ (1468,45/215*30) neatitinka protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principų. Mažindamas praÅ¡omÄ priteisti saugojimo iÅ¡laidų įsiskolinimÄ , teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovė yra gavusi papildomas lėšas už automobilio perdavimÄ Ä¯ metalo lauÅ¾Ä , apie kurių dydį duomenų nepateikė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-1242-230/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09068-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.28.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko ieÅ¡kinį atsakovams K.

M. ir T. D. dėl skolos priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų K. M. ir T. D. 1 536,80 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės pridavimo– priėmimo aktu Kauno rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyrius paėmė ir į ieÅ¡kovės policijos paimtų automobilių saugojimo aikÅ¡telę pastatė automobilį Suzuki ST90V, v/n (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė atsakovui K.

M.. Atsakovas T. D., vairuodamas minėtÄ transporto priemonę, nubaustas už administracinį teisės pažeidimÄ . Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų susiklostė prievoliniai atlygintiniai pasaugos teisiniai santykiai. Atsakovams apie paimtÄ transporto priemonę buvo žinoma, atsakovas T. D. buvo įsipareigojęs atlyginti iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė automobilį saugojo iki 2008 m. lapkričio 21 d., t. y. 215 parų, įsiskolinimas 1 536,80 Eur. Transporto priemonė po 2008 m. lapkričio 21 d. buvo priduota į metalo lauÅ¾Ä , gautos pajamos įskaitytos į įsiskolinimÄ .

2. Atsakovas K. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad automobilį Suzuki ST90V, v/n (duomenys neskelbtini) 2007 m. vasaros gale ar rudenį pardavė T. D., su kuriuo buvo pažįstami. 2008 m. lapkričio mėnesį gavo praneÅ¡imÄ dėl įsiskolinimo, susirado T. D. ir tÄ pačiÄ savaitę nuvyko į Å ančių autoservisÄ . T. D. papasakojo, kad policija iÅ¡ jo automobilį paėmė. T. D. parašė, kad sutinka susimokėti ir sutinka dėl sunaikinimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo T. D. ieÅ¡kovei UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 255,40 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (255,40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 20 Eur žyminį mokestį, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 21,02 Eur, o iÅ¡ atsakovo T.

D. 4,30 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

4. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktu buvo sulaikytas automobilis Suzuki ST90V, v/n (duomenys neskelbtini) ir pastatytas į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko policijos paimtų automobilių saugojimo aikÅ¡telę. Pagal VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡Ä automobilio savininkas K. M.. IeÅ¡kovė pateikė ginčo automobilio transportavimo ir saugojimo iÅ¡laidų detalizacijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad praÅ¡omÄ priteisti 1 536,80 Eur sumÄ sudaro 68,35 Eur transportavimas ir 1 468,45 Eur saugojimas 215 parų, skaičiuojant po 6,83 Eur už parÄ . Byloje pateiktas T. D. raÅ¡tas, kuriame jis nurodė, kad už techninę pagalbÄ ir saugojimÄ mokės dalimis – iki Å¡. m. lapkričio 28 d. 600 Lt, likusius pinigus sumokės iki kitų metų sausio 31 dienos. IeÅ¡kovė 2008 m. lapkričio 21 d. siuntė raginimÄ T. D., siÅ«lė geruoju apmokėti 5 306,27 Lt įsiskolinimÄ .

5. Teismas nustatė, kad K. M. automobilį pardavė T. D., o Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kuriÄ iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d., todėl ieÅ¡kinio atsakovo K. M. atžvilgiu netenkino.

6. Teismas sprendė, kad transporto priemonė pagrįstai buvo transportuota ir saugoma pas ieÅ¡kovę, tačiau vertino ir saugojimo iÅ¡laidų dydžių pagrįstumÄ , jų proporcingumÄ . IÅ¡ 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės pridavimo–priėmimo akto nustatė, kad automobilis pristatymo saugojimui dienÄ buvo menkavertis ir tai buvo iÅ¡oriÅ¡kai matoma bei akivaizdu. Nors ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad pusę metų įmonė nežino, kas yra automobilio savininkas ir tik po pusės metų, pagal su policija sudarytÄ sutartį gali kreiptis dėl informacijos gavimo apie saugomos transporto priemonės savininkÄ , tokie argumentai nepagrįsti.

Kaip matyti iš ieškovės atstovo pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo, kuris buvo sulaikytas ir saugomas kartu su automobiliu, jame nurodyta ne tik informacija, jog transporto priemonės savininkas yra K. M., tačiau ir jo gyvenamosios vietos adresas. Be to, ieškovės pateiktoje 2008 m. kovo 30 d. sutartyje joks terminas nėra nustatytas.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių argumentų ir/ar įrodymų, dėl ko nuo 2008 m. balandžio 19 d. saugojusi atsakovui K. M. priklausiusiÄ transporto priemonę, tik po 7 mėnesių, t. y. 2008 m. lapkričio 21 d., raginimu kreipėsi į atsakovÄ T. D. ir siÅ«lė padengti susidariusį įsiskolinimÄ , o duomenų, kad buvo praneÅ¡ta K. M., nepateikta. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė negalėjo nesuprasti, kad, skaičiuojant už kiekvienÄ automobilio saugojimo dienÄ , saugojimo iÅ¡laidų suma daug anksčiau virÅ¡ijo transporto priemonės vertę. Su ieÅ¡kove buvo susisiekta nedelsiant po to, kai buvo iÅ¡siųstas raginimas apmokėti įsiskolinimÄ , atvyko abu atsakovai – tiek automobilio savininku nurodytas K. M., tiek tikrasis automobilio savininkas ir valdytojas T. D., buvo nutarta automobilį utilizuoti, T. D. pasirašė įsipareigojimÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove.

8. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas T. D., net ir žinodamas apie transporto priemonės saugojimÄ , tikėtina, nežinojo sutartimi, kurios Å¡alimi jis nebuvo, nustatytų tikslių įkainių, o ieÅ¡kovė, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir laikydamasi kooperavimosi pareigos, turėjo galimybę informacijÄ apie transporto priemonės saugojimÄ atsakovams iÅ¡siųsti anksčiau. Teismas laikė, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimÄ susidarė ne tik dėl atsakovo T. D. nerÅ«pestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigÄ ignoravusio saugotojo kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.

9. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1850-264/2011 vertintus transporto priemonių saugojimo įkainius Kauno mieste, sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 707,48 Lt (204,90 Eur) už mėnesį (30 parų) saugojimÄ (1468,45/215*30) neatitinka protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principų. Mažindamas praÅ¡omÄ priteisti saugojimo iÅ¡laidų įsiskolinimÄ , teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovė yra gavusi papildomas lėšas už automobilio perdavimÄ Ä¯ metalo lauÅ¾Ä , apie kurių dydį duomenų nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai, iÅ¡laidų už transporto priemonės saugojimÄ sumÄ teismas perskaičiavo taikant 26,07 Eur (90 Lt) per mėnesį, kas sudaro po 0,87 Eur (3 Lt) įkainį už vienÄ parÄ ir už atsakovo transporto priemonės saugojimÄ laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. (už 215 parų) priteisė 187,05 Eur įsiskolinimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atsakovo T.

D. atžvilgiu tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl iÅ¡laidų už transporto priemonės saugojimÄ , susidariusiÄ sumÄ perskaičiuodamas ir sumažindamas taikant 26,07 Eur (90 Lt) per mėnesį, kas sudaro po 0,87 Eur (3 Lt) įkainį už vienÄ parÄ . Tokia iÅ¡vada padaryta nesivadovaujant jau suformuota teismine praktika analogiÅ¡kose bylose, o toks susidariusios skolos už transporto priemonės saugojimÄ mažinimas neatitinka nei teisėtumo, nei sÄ Å¾iningumo kriterijų. 1.2.

IeÅ¡kovės veiksmuose kaltės dėl susidariusios skolos dydžio nėra, nes bÅ«tent pats atsakovas T. D. nuo pat transporto priemonės paėmimo dienos (2008 m. balandžio 19 d.) turėjo ir galėjo suvokti, kad transporto priemonė yra priverstinai nuvežta į saugojimo aikÅ¡telę, ir siekti, jog nedidėtų saugojimo iÅ¡laidos, domėtis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (transporto priemone), sÄ lygomis dėl jos atsiėmimo, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovui visa Å¡i teisinė situacija tapo žinoma tik po to, kai ieÅ¡kovė 2008 m. lapkričio 21 d. iÅ¡siuntė raginimÄ dėl susidariusios skolos apmokėjimo. 1.3.

Nesutiktina su teismo priverstinio saugojimo aikÅ¡telių įkainių sumažinimu. Priverstinės pasaugos kaina negali bÅ«ti tokia maža, kokiÄ nustatė teismas. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina atriboti įprastas automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, į kurias savininkai automobilius stato savo noru, nuo priverstinio saugojimo aikÅ¡telių, kuriose automobiliai saugomi priverstinai valstybės institucijų atstovų nurodymu pagal vieÅ¡o konkurso tvarka sudarytas sutartis. Tai, kad turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Å«kinę komercinę veiklÄ Å«kio subjektas taip pat turi teisę imti už tai atlyginimÄ , o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto, priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga šį atlyginimÄ sumokėti, yra imperatyviai reglamentuota įstatyme. 1.4.

IÅ¡ atsakovo reikalaujama priteisti suma buvo paskaičiuota vadovaujantis saugojimo sutarties priede nurodytais transporto priemonių nuvežimo, pakrovimo, iÅ¡krovimo, saugojimo ir papildomų darbų įkainiais, kurie patvirtinti 2008 m. sausio 3 d. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko direktoriaus. Pagal minėtus įkainius taikytinas 20 Lt už parÄ be PVM automobilio saugojimo tarifas. IeÅ¡kovės pateikti transporto priemonių saugojimo įkainiai yra paremti Kauno rajono policijos komisariato nustatytomis kainomis, kurios patvirtintos laimėjus vieÅ¡Ä konkursÄ ir yra taikomos visoms transporto priemonėms nepriklausomai nuo jų vertės, bÅ«klės ar kitokių parametrų.

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo teismui mažinti įkainius, kurie buvo oficialiai nustatyti Kauno rajone. Tokios pozicijos laikomasi ir panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-619/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1783-260/2018). 1.5. Nėra jokio teisinio pagrindo mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo, nes atsakovas 2008 m. lapkričio 21 d. gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės raginimÄ dėl įsiskolinimo apmokėjimo, įsiskolinimo nepadengė ir niekada nesiekė atsiimti automobilio.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pridavė automobilį į metalo lauÅ¾Ä , tik patvirtina, jog, atsakovui geranoriÅ¡kai ilgÄ laikÄ neatsiimant automobilio, tuo tik didinant savo įsiskolinimÄ , buvo imtasi veiksmų nedidinti atsakovo T. D. įsiskolinimo, t. y. ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju elgėsi apdairiai ir rÅ«pestingai. 1.6. Nors teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių argumentų ir/ar įrodymų, dėl ko nuo 2008 m. balandžio 19 d. saugojusi atsakovui K. M. priklausiusiÄ transporto priemonę, tik po 7 mėnesių raginimu kreipėsi į atsakovÄ T.

D. ir siÅ«lė padengti susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau atsakovas bylÄ nagrinėjant teisme pripažino buvęs eismo įvykio vietoje transporto priemonės pakrovimo ir iÅ¡vežimo metu, todėl jam buvo žinomas jos perdavimo saugojimui faktas. Atsakovas nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymÄ ir žinojo, kad jam netaikytas transporto priemonės konfiskavimas, todėl turėjo suprasti turintis teisę atsiimti transporto priemonę. Atsakovas dėl transporto priemonės nuo jos paėmimo nei į policijÄ , nei į ieÅ¡kovę niekada nesikreipė, jam faktiÅ¡kai priklausiusia transporto priemone nesidomėjo.

Atsakovas, elgdamasis kaip rÅ«pestingas turto savininkas, privalėjo pasidomėti jam faktiÅ¡kai priklausiusio automobilio likimu, turėjo visas sÄ lygas iÅ¡siaiÅ¡kinti automobilio buvimo vietÄ , tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo, elgėsi pasyviai ir neapdairiai, kas turėjo neigiamos įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei. 1.7. Tiek teismas, tiek atsakovas, ginčydami saugotojo veiksmų pagrįstumÄ , dėl ko susidarė didelis saugojimo iÅ¡laidų dydis, nurodė, kad transporto priemonė nebuvo vertinga, todėl už jos saugojimÄ negalėjo bÅ«ti paskaičiuota jos vertę ženkliai virÅ¡ijanti suma.

Tačiau ieÅ¡kovei teko pareiga iÅ¡saugoti atsakovui priklausančiÄ transporto priemonę bei atsakomybė už turto neiÅ¡saugojimÄ . IeÅ¡kovė neturėjo galimybės pasirinkti saugoti transporto priemonę ar ne. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, net raginamas atsiimti transporto priemonę, to nepadaro, jis pripažintinas nerÅ«pestingu, o kartu ir atsakingu už iÅ¡laidų atsiradimÄ , net jeigu tos iÅ¡laidos ženkliai virÅ¡ija transporto priemonės vertę, kadangi saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotÄ transporto priemonę. 1.8.

Teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 padarytomis iÅ¡vadomis, nes vėlesnės kasacinio teismo nutartys (2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013) pakeitė joje formuojamÄ praktikÄ . Be to, minėtoje nutartyje buvo kilęs ginčas, kurį nustatytÄ Ä¯kainį taikyti (10 Lt už parÄ , ar 90 Lt už mėnesį), kai Å¡iuo atveju toks ginčas nekyla.

Tokios pat nuomonės laikėsi ir šiais teisiniais motyvais dėl nevienodos teisminės praktikos formavimo pasisakė analogiškoje byloje ir Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1511-601/2018. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktu (b. l.

7) buvo sulaikytas automobilis Suzuki ST90V, v/n (duomenys neskelbtini), ir pastatytas į ieÅ¡kovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko policijos paimtų iÅ¡ įvykio vietų transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę. Pagal VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡Ä (b. l.

10) automobilio savininkas – atsakovas K. M.. IeÅ¡kovė 2008 m. lapkričio 21 d. siuntė raginimÄ atsakovui T. D. sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ â€“ 5 306,27 Lt (b. l. 70). Atsakovas T. D. pasirašė raÅ¡tÄ , kuriame jis nurodė, kad už techninę pagalbÄ ir saugojimÄ mokės dalimis – iki Å¡. m. lapkričio 28 d. 600 Lt, likusius pinigus sumokės iki kitų metų sausio 31 dienos (b. l. 11). Transporto priemonė po 2008 m. lapkričio 21 d. buvo priduota į metalo lauÅ¾Ä .

13. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų K. M. ir T. D. solidariai 1 536,80 Eur skolÄ , kuriÄ sudaro 68,35 Eur už automobilio transportavimÄ ir 1 468,45 Eur už jo saugojimÄ 215 parų, skaičiuojant po 6,83 Eur už parÄ .

14. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo T. D. ieÅ¡kovei UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 255,40 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (255,40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovas K. M. automobilį iki įvykio buvo pardavęs atsakovui T. D., todėl ieÅ¡kinį tenkino atsakovo T. D. atžvilgiu, o įsiskolinimo už automobilio saugojimo dydį sumažino, įvertinęs iÅ¡laidų dydžio pagrįstumÄ ir proporcingumÄ .

15. IeÅ¡kovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl saugojimo iÅ¡laidų dydžio sumažinimo, teigdama, kad nėra ieÅ¡kovės kaltės dėl atsiradusių saugojimo iÅ¡laidų dydžio, o atvirkščiai, atsakovas T. D. pats yra atsakingas už tai, be to, teismas negalėjo mažinti nustatytų įkainių ir netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika. Dėl saugojimo iÅ¡laidų dydžio 16. IÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme neliko ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ automobilio savininko iÅ¡laidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telę, nes teismas tokiÄ ieÅ¡kovės teisę pripažino ir jÄ gynė, o atsakovas T.

D. dėl to apeliacinio skundo nepadavė. Automobilis buvo pagrįstai nugabentas į saugojimo aikštelę, o jo savininkui atsirado pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su automobilio saugojimu. Tai įtvirtinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi automobilio saugojimo laikotarpiu), kurioje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Neginčijama ir teismo iÅ¡vada, kad automobilio savininku automobilio pastatymo į transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę metu buvo atsakovas T. D.. Esminis ginčas pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ kilo dėl atsakovo T. D. įsiskolinimo ieÅ¡kovei dydžio ir teismo galimybės jį mažinti, atsižvelgiant į tam tikras skolos susidarymo aplinkybes.

17. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, suformuota taisykle, jog tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, iÅ¡laidų už saugojimÄ dydžiui gali turėti reikÅ¡mės tiek pareigÅ«nų priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas), vertino ieÅ¡kovės kaip saugotojos veiksmus, turėjusius įtakos skolos dydžiui.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ 2008 m. balandžio 19 d. transporto priemonės perdavimo–priėmimo akte fiksuotų automobilio trÅ«kumų ir iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rint automobilį turėjo bÅ«ti akivaizdu, kad automobilis menkavertis, o iÅ¡ su automobiliu perduoto transporto priemonės registracijos liudijimo buvo matyti, kad savininkas K. M. ir nurodyta jo gyvenamoji vieta, tačiau ieÅ¡kovė tik 2008 m. lapkričio 21 d. iÅ¡siuntė raginimÄ T. D. dėl skolos apmokėjimo. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė negalėjo nesuprasti, jog saugojimo iÅ¡laidų suma, skaičiuojant už kiekvienÄ automobilio saugojimo dienÄ , taip ilgai jį saugant, virÅ¡ijo transporto priemonės vertę.

18. Apeliantė ginčija tokias teismo iÅ¡vadas ir neigia savo kaltę dėl susidariusių saugojimo iÅ¡laidų, teigdama, kad bÅ«tent pats atsakovas T. D., žinodamas apie automobilio paėmimÄ ir pastatymÄ Ä¯ transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę, elgėsi nerÅ«pestingai ir neatsakingai, o ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ automobilį saugoti.

19. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, tiek jau nurodytoje 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, yra įtvirtinta teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad iÅ¡laidų už saugojimÄ dydžiui gali turėti reikÅ¡mės ir saugotojo veiksmai (neveikimas). Beje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, nurodyta, kad nustatant ieÅ¡kovui atlygintinÄ sumÄ svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgÄ laikÄ nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti savininko ir praneÅ¡ti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimÄ .

Pareiga praneÅ¡ti savininkui apie jo saugojamÄ automobilį kyla ir iÅ¡ CK 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viskÄ , kÄ yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau praneÅ¡ti, kai tai tampa galima, ir pateikti raÅ¡tu iÅ¡samiÄ gautų pajamų, iÅ¡laidų bei nuostolių ataskaitÄ .

20. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vertino ieÅ¡kovės veiksmus, kurie turėjo įtakos skolos dydžio susidarymui. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pats atsakovas T. D. nuo pat transporto priemonės paėmimo dienos (2008 m. balandžio 19 d.) turėjo ir galėjo suvokti, kad transporto priemonė yra priverstinai nuvežta į saugojimo aikÅ¡telę, ir siekti, jog nedidėtų saugojimo iÅ¡laidos, domėtis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (transporto priemone), jos atsiėmimo sÄ lygomis.

Tačiau nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė, 7 mėnesius saugodama faktiÅ¡kai bevertį turtÄ , nes automobilis po to, kai 2008 m. lapkričio 21 d. buvo iÅ¡siųstas raginimas dėl susidariusios skolos apmokėjimo faktiniam savininkui T. D. (vadinasi ieÅ¡kovei buvo žinoma, kas faktinis savininkas), buvo atiduotas į metalo lauÅ¾Ä , patvirtina, jog ir ieÅ¡kovė, nebendradarbiaudama su automobilio savininku, nepagrįstai didino saugojimo iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad po to, kai atsakovas T. D. gavo raginimÄ sumokėti skolÄ , jis su ankstesniu automobilio savininku K.

M. iÅ¡ karto atvyko pas ieÅ¡kovę, sutiko, kad automobilis bÅ«tų utilizuotas, gautus pinigus panaudojant saugojimo iÅ¡laidoms padengti, ir net pasirašė raÅ¡tÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo. Tai rodo, kad, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų vykdžiusi pareigas, kaip numatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ kiekviena Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi (Å¡alių pareiga kooperuotis), saugojimo iÅ¡laidų dydis galėjo bÅ«ti mažesnis.

21. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir ieÅ¡kovės veiksmų (neveikimo) įtakÄ Ä¯siskolinimo dydžiui. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie gautų, perdavus automobilį į metalo lauÅ¾Ä , pajamų dydį, kas taip pat turi įtakos įsiskolinimo dydžio nustatymui.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo mažinti saugotojos pagal transporto priemonių saugojimo sutartį nustatytų įkainių, nes Kauno rajono policijos komisariato su ieÅ¡kove sudaryta transporto priemonių saugojimo sutartimi buvo numatyta ieÅ¡kovės (saugotojos) teisė nustatyti mokesčių už paslaugas tarifus, atsiskaitymų struktÅ«rÄ ir tvarkÄ (sutarties 3.1. punktas). IeÅ¡kovė sutarties priede Nr. 1 (b. l.

9) nustatė įkainius, pagal kuriuos saugojimo paslaugų įkainis buvo nustatytas 20 Lt/para. Tokiu būdu tai laikytina sutarties šalių susitarimo dalimi, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ši susitarimo nuostata prieštarauja įstatymams ir yra niekinė.

23. Pirmosios instancijos teismas įkainį už automobilio saugojimo mažino remdamasis teismų praktika, o bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, kurioje kasacinės instancijos teismas sprendė, kad jo nagrinėtos bylos atveju bÅ«tų galima taikyti 90 Lt tarifÄ už kiekvienÄ pasaugos mėnesį. Tačiau pastebėtina, kad kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo kitokios faktinės aplinkybės, o bÅ«tent, saugojimo sutartyje buvo nustatyti du įkainiai – 10 Lt už dienÄ ir 90 Lt už mėnesį, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, remiantis transporto priemonių saugojimo sutartimi, nustatytas vienas transporto priemonės saugojimo įkainis – 20 Lt per parÄ .

Taigi kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje padaryta iÅ¡vada, kad galėtų bÅ«ti taikomas ir 90 Lt tarifas už kiekvienÄ pasaugos mėnesį, iÅ¡ esmės nepažeidžia sutarties sÄ lygų, be to, kasacinis teismas nurodytoje byloje priteistinÄ už automobilio saugojimÄ sumÄ , įvertinęs ir saugotojo veiksmus, sumažino nuo 9 040 Lt iki 1 500 Lt, t. y. faktiÅ¡kai sumažino skolos dydį, bet ne įkainį. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šį teismo precedentÄ .

24. Kiti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teisminiai precedentai (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1850-264/2011, e2A-2377-945/2017, e2A-1122-657/2018), kuriuose apygardos teismas saugotojo taikytus paslaugų įkainius už ilgÄ saugojimo laikotarpį pripažino nepagrįstais ir nesÄ Å¾iningais, labiau aiÅ¡kintini ir nagrinėjamu atveju taikytini, kaip precedentai, kuriuose iÅ¡ esmės toliau buvo iÅ¡plėtota praktika dėl miÅ¡rios saugotojo ir automobilio savininko kaltės, turėjusios įtakos susidarant saugojimo iÅ¡laidoms, ir galimybės dėl to mažinti priteistinÄ sumÄ .

Tai, kad Å¡iose bylose teismas, nustatydamas mažintinos sumos dydį, kaip atskaitos taÅ¡ku rėmėsi tam tikru įkainio už saugojimÄ pagrįstumu, nereiÅ¡kia, kad buvo mažinami patys įkainiai, tai tebuvo įrankis nustatyti saugojimo iÅ¡laidų dydžio proporcingumÄ . BÅ«tent taip gali bÅ«ti suprantama ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sumažinti priteisiamÄ sumÄ nagrinėjamoje byloje.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nustatytas teisinis reglamentavimas lemia, jog saugotojas neturi galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne, tačiau saugotojas ilgÄ laikÄ faktiÅ¡kai bevertę transporto priemonę saugojo nesiimdamas jokių priemonių, kad apie su saugojimu susijusias iÅ¡laidas bÅ«tų informuotas transporto priemonės savininkas. Atsakovas T. D., net ir žinodamas apie transporto priemonės paėmimÄ ir saugojimÄ , tikėtina, nežinojo sutartimi, kurios Å¡alimi jis nebuvo, nustatytų saugojimo įkainių, o ieÅ¡kovė, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir laikydamasi kooperavimosi pareigos, turėjo galimybę informacijÄ apie transporto priemonės saugojimÄ ir jo iÅ¡laidas atsakovui iÅ¡siųsti anksčiau.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes spręstina, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimÄ susidarė ne tik dėl atsakovo T. D. nerÅ«pestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigÄ ignoravusios saugotojos kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.

26. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas praÅ¡omos priteisti skolos už automobilio saugojimÄ dydį nuo 1 468,45 Eur iki 187,05 Eur, nepažeidė nurodytoje teismų praktikoje suformuotų proporcingumo kriterijų ir joje nustatyto proporcinio santykio (nagrinėtose bylose buvo patenkinta vidutiniÅ¡kai apie 16 % saugotojo reikÅ¡tų reikalavimų). Todėl sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) 27. Nors apeliantė nurodo teismų praktikÄ , kurioje skola už automobilio saugojimÄ buvo priteista pagal nustatytus įkainius jų nemažinant (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje 2A-66-619/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartys civilinėje byloje Nr. e2A-1783-260/2018, e2A-361-230/2018), tačiau tai neturi įtakos nagrinėjamai bylai.

Vilniaus apygardos teismo nutartyje taip pat buvo sumažinta priteistina suma, tačiau ne remiantis sumažintu įkainiu, bet sutrumpinant laikotarpį, Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1783-260/2018 nebuvo nustatyti aplaidÅ«s saugotojos veiksmai, todėl apskritai negalėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl priteistinos skolos sumažinimo, o Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-361-230/2018 nebuvo ginčo dėl skolos už automobilio saugojimÄ dydžio, nes atsakovė toje byloje ginčijo savo, kaip automobilio savininkės, teises, taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

28. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).

29. Visos nurodytos teismų nutartys buvo priimtos esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, todėl negalima jomis besÄ lygiÅ¡kai remtis. Priteistinos skolos dydis, nustačius ir saugotojo veiksmų įtakÄ skolos dydžiui, yra kiekvienos bylos faktinių aplinkybių vertinimo rezultatas, o nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų visiÅ¡kai nepagrįstai nustatęs sumažintÄ priteistinos skolos dydį. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 30. Nenustačius pagrindo pakeisti teismo sprendimÄ ir jį palikus nepakeistÄ , netenkinamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys, 98 straipsnio 1-3 dalys), o valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos – 8,46 Eur (CPK 88 straipsnio 3 punktas) Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko (juridinio asmens kodas 135786941) 8,46 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Nijolia Indreikienė