2017-11-08 Nr. AB-20738-3-62-3-00447-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-971-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00447-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 740 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei panaikinti Alytaus pataisos namų 2015 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 49-956 jam skirtą drausminę nuobaudą.

2. Pareiškėjas skunde, skundo papildyme bei teismo posėdžių metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriuje karantino patalpose Nr. 26, laikino sulaikymo kameroje Nr. 28 ir kamerų tipo patalpose Nr. 41 ir 42 (toliau – ir kameros, gyvenamosios patalpos). Šios gyvenamosios patalpos buvo apstatytos baldais, todėl jose kalinant nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Tvirtino, jog kamerų langai buvo sulūžę, neužsidarė, todėl jose buvo šalta. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė ir natūrali apšvieta, dėl ko pablogėjo pareiškėjo regėjimas, nebuvo šilto vandens, sienos ir lubos buvo avarinės būklės. Karantino patalpos lova buvo sena, ištampytomis spyruoklėmis, kameroje Nr. 41 lova buvo kieta, buvo išduotas plonas, nešvarus čiužinys. Nuteistieji į dušą buvo vedami tik vieną kartą per savaitę 15 minučių. Kadangi yra sportuojantis asmuo, o prie sporto salės dušai nėra įrengti, todėl prašė atsakovo atstovo leisti praustis dažniau. Tam buvo gauta gydytojos rekomendacija, tačiau atsakovo atstovas tokios galimybės jam nesuteikė. Pasivaikščiojimų kiemas per mažo ploto, jame buvo galima vaikščioti tik vieną valandą per dieną, o tai prieštarauja tarptautiniams teisės aktams. Maistas neatitiko kaloringumo reikalavimų, be to, kaip sergančiam hepatitu C, pareiškėjui turėjo būti skiriamas dietinis maistas. Vienam mėnesiui buvo išduodamas 1 rulonas prastos kokybės tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo tik 3 dienoms, kamerose nebuvo leidžiama turėti televizorių, šilto pledo. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti ir išsidžiovinti viršutinių drabužių. Jo skundai nebuvo registruojami. Nurodė, kad buvo kalinamas su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis, taip pat buvo kalinamas su ŽIV infekuotais asmenimis. Pareigūnai nebuvo tikrinami dėl sadistinės asmenybės galimų sutrikimų, pareiškėjo manymu, dalis pareigūnų (M. P., N. F.) šį sutrikimą turėjo. Tvirtino, kad pareigūnas N. F. 2015 m. kovo 4 d. daiktų svėrimo metu pavogė jo kalendorių.

3. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda už rankšluosčio džiovinimą ant lovos galo. Pareiškėjas pripažino, kad minėtą dieną rankšluostis kabėjo ant lovos, tačiau su jam skirta nuobauda nesutiko, nurodydamas, kad nesant sudarytų sąlygų džiovinti rankšluosčius, tokia nuobauda negalėjo būti skirta.

4. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino ir iš to, kad atvykęs į Alytaus pataisos namus buvo apžiūrėtas gydytojo P. R., tačiau dėl danties skausmo pas stomatologą nuvestas nebuvo, dėl to mėnesį turėjo kęsti skausmą. Nurodė, kad stomatologas netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas, netinkamai sutaisė dantį. 2015 m. balandžio 3 d. kreipusis dėl šio danties skausmo, jo negydė.

5. Nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. įvykus gaisrui nebuvo tinkamai ir laiku evakuotas, todėl pora valandų kameroje buvo nuodijamas dūmais. Tvirtino, kad pareigūnas M. P. 2015 m. kovo 3 d. grasino jam smurtu, bendravo neadekvačiai, jį mušė, nes jis negalėjo dėl ligos pakelti savo asmeninių daiktų bei patalynės.

6. Gyvenimo sąlygas Alytaus PN pareiškėjas prilygino nežmoniškoms, kankinančioms, žeminančioms žmogaus orumą, tvirtino, kad taip buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Atlikdamas bausmę aukščiau nurodytomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinius skausmus, depresiją, padidėjusią baimę aplinkai.

7. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose ir atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad pareiškėjas į Alytaus pataisos namus atvyko 2015 m. sausio 27 d. iš Vilniaus pataisos namų. Nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Nuteistuosius, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas. Pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 30 d. buvo paskirtas į karantino patalpą Nr. 26. Pareiškėjas nebuvo nuvestas pas stomatologą, nes gydytojas P. R., apžiūrėjęs pareiškėją, nematė būtinybės jį nukreipti pas stomatologą.

8. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 3 d., nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 41, nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 42. Visą pareiškėjo kalinimo laiką pataisos namuose jam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas nebuvo laikinai izoliuotas laikino sulaikymo kameroje Nr. 28. Atvykus į Alytaus pataisos namus pareiškėjui buvo išduotas geros kokybės čiužinys, patalynė, pagalvė, antklodė ir kiti teisės aktuose nurodyti daiktai. Pareiškėjui išduotas čiužinys niekuo nesiskyrė nuo kitiems nuteistiesiems išduotų čiužinių. Karantino patalpų atitiktis higienos normų reikalavimams nebuvo tikrinta, nes nuteistieji dėl netinkamų kalinimo sąlygų į kompetentingas institucijas nesikreipė.

9. Nurodė, jog Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose 2009-2010 m. atliktas kapitalinis remontas, visose kamerose buvo pakeisti langai plastikiniais, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Kamerų tipo patalpose lovos buvo metalinės, geros kokybės. Atkreipė dėmesį, kad baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose bausmę atliekantys nuteistieji piktybiškai gadina ir laužo kamerose esantį inventorių, baldus, šviestuvus, duris, langus ir elektros instaliaciją, radijo taškus ir prižiūrėtojo iškvietimo sistemą. Pataisos namų administracija tvarko ir remontuoja nuteistųjų piktybiškais veiksmais padarytus gedimus, bet ne visuomet fiziškai ir finansiškai pajėgi juos sutvarkyti nedelsiant.

10. Pažymėjo, jog nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, kaip numato teisės aktai. Skiriant nuteistuosius į kameras uždarojoje zonoje, atsižvelgiama į jų rašytinius prašymus skirti į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Nuteistieji vertinamuoju laikotarpiu galėjo rūkyti tik kamerų sanitariniuose mazguose, kur yra ištraukiamoji ventiliacija ir lauke pasivaikščiojimo metu. Pareiškėjas 2015 m. kovo 27 d. padavė prašymą laikyti jį kameroje su nerūkančiais asmenimis, iš šios kameros rūkantys asmenys buvo iškelti 2015 m. balandžio 13 d. Kamerų tipo patalpos Nr. 41 ir 42 buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro, kuris higienos normų pažeidimų nenustatė. Nuteistųjų patalynė ir rūbai vieną kartą per savaitę skalbiami ir džiovinami pataisos namų skalbykloje. Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas uždaroje zonoje, yra sudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius viršutinius drabužius naudojimosi dušu metu. Alytaus pataisos namai yra įsigiję dubenis drabužių skalbimui ir 15 pastatomų išlankstomų drabužių džiovyklų drabužių džiovinimui. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. kovo 30 d. protokolas patvirtina, kad maisto davinio energetinė vertė atitiko teisės aktuose nurodytai dienos davinio energetinei vertei. Dietinis maitinimas yra skiriamas gydančio gydytojo nurodymu. Kadangi tokio maitinimo pareiškėjui nereikėjo, todėl dietinis maitinimas jam nebuvo skirtas.

11. Dėl nuobaudos skyrimo, nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. kovo 21 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 8.30 val. uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpos (toliau – ir KTP) kameroje Nr. 42 atliekant rytinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo lovos galas uždengtas rankšluosčiu. Kadangi rankšluosčių kabinimas lovos kojūgalyje trukdė atlikti pareigūnams nuteistųjų nuolatinio elgesio kontrolę, todėl pareiškėjas dėl rankšluosčio džiovinimo ant lovos kojūgalio buvo ne kartą perspėtas. Kadangi pareiškėjas į perspėjimus nereagavo, pareigūnų reikalavimus ignoravo, todėl Alytaus PN direktorius 2015 m. kovo 26 d. nutarimu skyrė jam drausminę nuobaudą – papeikimą.

II. 12. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktu, kuris nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktu – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Teismas atkreipė dėmesį, jog minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikė, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto.

14. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje Nr. 28, todėl šios kameros ploto bei higienos sąlygų neanalizavo.

15. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 30 d. gyveno karantino patalpoje Nr. 26, kurios gyvenamasis plotas buvo 29,91 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu šioje patalpoje buvo laikomi septyni nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 4,27 kv. m. gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 18 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 41, kurios gyvenamasis plotas 12,40 kv. m., joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,1 kv. m. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. pareiškėjas kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 42, kurios gyvenamasis plotas buvo 13,03 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu kameroje buvo 3 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 4,34 kv. m. gyvenamojo ploto. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nebuvo paneigti, todėl teismas jais vadovavosi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo kalinimo Alytaus pataisos namuose ginčui aktualiu metu buvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.

16. Vertindamas kamerų, kuriose pareiškėjas gyveno, atitikimą higienos normoms, teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintomis Lietuvos higienos normomis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) ir į bylą pateiktu Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktu N. PA-111, kuris patvirtino, kad atlikus kamerų tipo patalpų Nr. 41, 42 patikrinimą, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas konstatavo, kad tai paneigė pareiškėjo nurodytus teiginius dėl netinkamos minėtų gyvenamųjų patalpų apšvietos, temperatūros, drėgmės, pelėsio, avarinės būklės sienų ir lubų, sulūžusių ir nesandarių langų.

17. Atsakovo atstovui nepateikus teismui jokių duomenų, patvirtinančių karantino patalpos Nr. 26 atitiktį Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams, Teismas pareiškėjo nurodytus higienos reikalavimų pažeidimus (netinkama apšvieta, temperatūra, santykinė oro drėgmė, avarinės būklės sienos ir lubos ir pan.) šioje kameroje laikė nustatytais.

18. Teismas vadovaudamasis Higienos normos HN 76:2010 27 punkto nuostatomis, pasisakė, jog teisės normoje nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti karšto vandens tiekimo sistemą karantino ar kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjo argumentus dėl karšto vandens nebuvimo ginčo patalpose atmetė, kaip nepagrįstus.

19. Vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte įtvirtinta nuostata, teismas pasisakė, kad nuteistajam dažniau nei kartą į savaitę leisti praustis po dušu yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė. Byloje nesant jokių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, teismas vertino, kad nuspręsdamas neleisti pareiškėjui dažniau nei kartą per savaitę naudotis dušu (net ir esant gydytojos rekomendacijai), atsakovo atstovas Higienos normos 68 punkto nuostatų nepažeidė.

20. Dėl pareiškėjo skundo dalies, kad prie sporto salės nebuvo dušo kabinos, teismas pasisakė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo Alytaus PN uždarojoje zonoje, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą naudotis sporto sale negalėjo. Atsižvelgiant į tai, jo argumentus dėl dušo prie sporto salės neįrengimo, taip neužtikrinant jam tinkamų sąlygų po sporto nusiprausti, vertino, kaip nesusijusius su nagrinėjama byla.

21. Dėl pasivaikščiojimo kiemelio dydžio bei pasivaikščiojimų jame trukmės, teismas pasisakė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 kiemelių plotai nėra reglamentuoti, o Higienos normos HN 76:2010 11 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, todėl pareiškėjui neneigiant, kad jam kiekvieną dieną buvo užtikrinta teisė į 1 valandos pasivaikščiojimą, pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė, kaip nepagrįstą.

22. Dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje jis žalą kildino dėl kamerose buvusių lovų bei išduoto minkštojo inventoriaus, teismas pasisakė, jog atsakovui nepateikus pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, jos lieka nepaneigtos. Atkreipė dėmesį, jog pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, pataisos namų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas 10 metų, jokių kitų reikalavimų lovoms nenustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl kamerose buvusių lovų kietumo laikė nepagrįstomis.

23. Aprūpinimo normose numatyta, jog tualetinio popieriaus 1 rulonas išduodamas 1 mėnesiui, todėl pareiškėjui skunde patvirtinus, kad jam buvo išduodamas toks kiekis tualetinio popieriaus, teismas neteisėtų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto dėl per mažo kiekio ir nekokybiško tualetinio popieriaus išdavimo nenustatė.

24. Dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje jis žalą kildino dėl asmens higienos priemonių trūkumo, teismas pasisakė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl asmens higienos priemonių trūkumo, teismui nenurodė konkrečių su šiomis aplinkybėmis susijusių pažeidimų, todėl darė išvadą, jog šios pretenzijos yra deklaratyvaus pobūdžio.

25. Dėl viršutinių rūbų skalbimo, teismas pasisakė, kad pareiškėjui neteikus prašymų dėl jo viršutinių rūbų išskalbimo, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktorius įsakymu Nr. 1-104 patvirtintu Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punktu sprendė, kad jo viršutiniai drabužiai neturėjo būti skalbiami bei džiovinami, atsakovas teisės aktų nepažeidė. Dėl rūbų džiovinimo atkreipė dėmesį, jog esantys duomenys įrodo, jog pataisos namai yra įsigiję 15 džiovyklų ir 8 cinkuotas voneles, todėl sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę išsiskalbti viršutinius drabužius ir pats maudymosi duše metu bei juos išsidžiovinti. Duomenų, kad iki 2015 m. kovo 13 d. pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl drabužių džiovyklos išdavimo, nepateikta, priešingai, buvo pažymėtina, kad 2015 m. balandžio 2 d. pareiškėjui pasiūlius džiovyklą, ją imti atsisakė. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad, sudarydamas sąlygas nuteistiesiems išsiskalbti jų viršutinius drabužius bei juos išdžiovinti, atsakovo atstovas Higienos normos HN 76:2010 38.1. ir 64 punktų bei Aprašo 4 punkto reikalavimų nepažeidė.

26. Dėl maitinimo, teismas pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nedirbantis vyras (kokiu buvo pareiškėjas), laikomas laisvės atėmimo vietoje, per parą turi gauti 2298 kcal. Į bylą pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. kovo 30 d. Cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch1680 patvirtino, kad maisto dienos patiekalų energetinė vertė atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tą pačią aplinkybę konstatavo ir Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. PA-111, todėl teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl mažo maisto kaloringumo atmetė kaip nepagrįstas. Dėl dietinio maitinimo, teismas pasisakė, jog byloje nesant duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba iki 2015 m. balandžio 7 d. būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų (dietinį) maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas, atsakovo neteisėti veiksmai šiuo atveju nebuvo nustatyti.

27. Dėl skunde nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjo skundai nebuvo registruojami, teismas pasisakė, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su šio pobūdžio pažeidimu, t. y. nenurodė, kada ir koks konkretus jo skundas nebuvo užregistruotas, todėl sprendė, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Pažymėjo, kad byloje esantys pareiškėjo skundai (prašymai) bei atsakovo atsakymai į juos paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo skundų (prašymų) neregistravimo.

28. Dėl pareiškėjo registracijos pas gydytojus, teismas atsižvelgęs į byloje esančius duomenis sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog 2015 m. vasario 4 d. bei 2015 m. kovo 3-4 d. negalėjo patekti pas gydytojus dėl pareigūnų kaltės, neregistruojant jo pas sveikatos priežiūros specialistus. Taip pat teismas pasisakė, kad atsakovas neturėjo pareigos pareiškėjo laikyti izoliuotai nuo ŽIV infekuotų asmenų, nesant raštiško prašymo ar drausminės komisijos sprendimo dėl asmens nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

29. Dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis, teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo atstovas neginčijo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis buvo nerūkantis asmuo, pripažino, kad iki 2015 m. balandžio 13 d. pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, neginčijo fakto, kad pareiškėjas, prieš patalpinant jį į uždarosios zonos kameras, buvo raštu nurodęs, jog yra nerūkantis asmuo, todėl šias aplinkybes laikė nustatytomis. Skundą dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas Alytaus PN direktoriui padavė 2015 m. kovo 27 d., rūkantys nuteistieji iš kameros, kurioje kartu su pareiškėju atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, buvo iškelti 2015 m. balandžio 13 d. Pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. (iki skundo dėl laikymo su rūkančiais pateikimo) pareiškėjas buvo laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis jo paties prašymu, tai teismas vertino kaip pareiškėjo išreikštą sutikimą būti laikomam kameroje su rūkančiais asmenimis. Tačiau teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. vasario 17 d. ir nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant jo teisę būti sveikatai nekenksmingose, neužterštose tabako dūmais patalpose, pažeidžiant Tabako kontrolės 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Higienos normos HN 76:2010 14 punkto nuostatas.

30. Pareiškėjo skundo aplinkybes susijusias su pareigūnų sadistiniu elgesiu su juo laikė nepagrįstais, tačiau pripažino N. F. neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, kai jis paėmė pareiškėjo kalendorių.

31. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad Alytaus pataisos namuose 2015 m. kovo 3 d. apie 19.40 val. uždarosios zonos baudos izoliatoriuje kamerų tipo patalpose Nr. 38, 39 ir 40 kilo gaisras. Teismas nustatė, kad pareigūnai kilus gaisrui vadovavosi Gaisrinės saugos instrukcija Nr. 64, patvirtinta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. I-341 bei 2010 m. gruodžio 8 d. Alytaus pataisos namų pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui planu Nr. 4-4748. Atlikus pareiškėjo skundo tyrimą, neteisėtų pareigūnų veiksmų teismas nenustatė.

32. Dėl pareiškėjo skundo dalies, jog jam nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, teismas pasisakė, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtą.

33. Dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 49-956 panaikinimo, teismas vertino į bylą pateiktą pareigūnų N. F., V. A. ir V. K. 2015 m. kovo 21 d. pranešimą Nr. 1475, taip pat pareigūno N. F. duotą paaiškinimą teismo posėdžio metu, kas neginčijamai patvirtino, kad 2015 m. kovo 21 d. apie 8.30 val. uždarojoje zonoje KTP kameroje Nr. 42, atliekant rytinį patikrinimą, nuteistojo A. L. lovos galas buvo uždengtas rankšluosčiu. Liudytojai N. F. ir N. P. patvirtino, kad toks rankšluosčio džiovinimo būdas trukdo pareigūnams vykdyti nuteistųjų priežiūrą per kamerose esančius langelius. Nurodė, kad pareiškėjas buvo ne kartą įspėtas dėl netinkamo rankšluosčio kabinimo, jam buvo išaiškinta, kad rankšluostį jis gali kabinti kitame lovos gale arba ant radiatoriaus, tačiau šių nurodymų pareiškėjas nevykdė. Todėl teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie įrodo, kad pareiškėjas pažeidė bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ir BVK 112 straipsnio nuostatas, sprendė, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir jos naikinti nebuvo pagrindo.

34. Teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, taip pat suteikta teisė kartą per dieną vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, kartą per savaitę išsimaudyti duše, užtikrintas tinkamas maitinimas, sudaryta galimybė išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius ir pan. Pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų, kad Alytaus pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjo sveikatos būklė jam būnant Alytaus PN būtų pablogėjusi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad byloje nustatytų pažeidimų pobūdis, jų trukmė,nesudarė pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (netinkamos karantino patalpos Nr. 26 apšvietos, temperatūros, santykinės oro drėgmės, avarinės būklės sienų ir lubų, atsakovui nepaneigus aplinkybių dėl prastos būklės lovos ir čiužinio, dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis bei pareigūno N. F. elgesio paimant pareiškėjui priklausantį kalendorių) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

III. 35. Pareiškėjas nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. kovo 17 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

36. Nurodo, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės atkartoja aplinkybes, kurias jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui skunduose, paaiškinimuose bei posėdžių metu.

37. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad vertinant, ar buvo jam užtikrinta ploto norma, baldai įskaičiuojami, taip pat pabrėžė, kad jau atvykęs į pataiso namus nurodė, kad yra nerūkantis asmuo.

38. Dėl rūbų džiovinimo kameroje pabrėžė, kad rūbai nedžiūdavo, o pūdavo, kadangi kamera buvo labai maža ir šalta. Tačiau sutinka, kad pataisos namų siūlomos džiovyklos atsisakė.

39. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, jog su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimu nesutinka, prašo teismą administracinėje byloje Nr. 1-1517-422/2016 panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

40. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pasak atsakovo nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, jog su juo nesutinka, mano, kad pareiškėjui teismas turėjo nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė Alytus PN.

44. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu siekia, kad būtų patenkintas jo pirminis skundas, teiktas pirmosios instancijos teismui.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

46. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.

47. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu ploto pažeidimas nebuvo nustatytas (t. I, b. l. 76), todėl konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo atveju nebuvo pagrindo. Taip pat, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teisės aktai nenumato, jog Taisyklių 111.1. punkte asmeniui tenkanti kameros ploto norma turi būti skaičiuojama neįskaitant baldų užimamo ploto.

48. Vertindamas kamerų atitikimą higienos normoms teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintomis Lietuvos higienos normomis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei į bylą pateiktais Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktu N. PA-111 (t. I , b. l. 34-35, 38-47). Vadovaudamasis akte išdėstytomis išvadomis, teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su kamerų atitikimu higienos normas, nepagrįstos, todėl atmestinos. Nesant byloje duomenų apie pareiškėjo skunde nurodytą kamerą Nr. 26, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikomos nustatytomis.

49. Dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo teisė į sveiką aplinką buvo pažeista.

50. Dėl atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens pozicijos atsiliepimuose, jog Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, turėtų būti keičiama, pažymėtina, jog nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neteikė apeliacinių skundų dėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo, todėl nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl atsiliepimuose nurodytų prašymų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteistos neturtinės žalos. Pažymėtina ir tai, kad asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo (šiuo atveju pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 17 d. sprendimo) negali būti bloginama.

51. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė