6c26f1ec-e00d-4ad7-acdb-a949d0dc3825 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-628/2017                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14021-2016-0                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.6.; 1.2.14.1.2.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albino Bielskio ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,nuteistajam K.

K., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.Taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punktu, 2013 m. lapkričio 8 d.

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013 m. lapkričio 14 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės subendrintos, paskiriant subendrintÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir 4 MGL dydžio baudÄ . Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta atliktas laisvės atėmimo laikas ir sumokėta baudos dalis.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės (13 metų laisvės atėmimo) pridėta dalis neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2013 m. lapkričio 8 d.

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir dalis nesumokėtos baudos, paskirtos 2013 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu, paskiriant galutinę subendrintÄ 13 (trylikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 75 eurų baudÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. K. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 26 d. (klaidingai nurodyta nuosprendyje, turi bÅ«ti 2016 m. kovo 23 d.) apie 18.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), S. A. K. bute, veikdamas itin žiauriai – suduodamas daugybę smÅ«gių bei sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmÄ bei kančias, t. y. bute rastu peiliu tyčia ne mažiau 4 kartų dÅ«rė S. A. K. į veido ir kaklo sritį, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 11 smÅ«gių į veido ir galvos sritį, ne mažiau 2 smÅ«gių į krÅ«tinės lÄ stos sritį, ne mažiau 3 smÅ«gių į deÅ¡inės kojos sritį bei tyčia, pirÅ¡tų galais spaudė kaklÄ , padarydamas kairės bendrinės miego arterijos intimos įtrÅ«kimÄ , gerklų kremzlių kairio rago lūžimÄ , kraujosruvas pažeidimų srityje, durtines – pjautines žaizdas veido ir kaklo deÅ¡inėje su priestuburinių kraujagyslių pažeidimu deÅ¡inėje, gerklų kremzlių vientisumo pažeidimÄ , deÅ¡inės miego arterijos pažeidimÄ , stuburo kaklinio IV slankstelio vientisumo pažeidimÄ deÅ¡inėje, stuburo smegenų vientisumo pažeidimÄ , pjautines žaizdas veide, kaklo srityje, poodines kraujosruvos veide, kaklo deÅ¡inėje, deÅ¡inio užausio srityje, galvos plaukuotoje dalyje, pogleivinės kraujosruvos abiejose lÅ«pose, kraujosruvos galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kaklo, krÅ«tinės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, deÅ¡iniajame smilkiniame raumenyje, liežuvyje, odos nubrozdinimus veide, virÅ¡ugalvyje, pakauÅ¡io srityje, nugaroje, deÅ¡inėje kojoje, muÅ¡tines žaizdas abiejose lÅ«pose, galvos plaukuotoje dalyje, plėštinę kiaurinę deÅ¡inės lÅ«pos žaizdÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus ir į galvos smegenų skilvelių sistemÄ , ko pasėkoje S. A.

K. įvykio vietoje mirė dėl Å«maus nukraujavimo į iÅ¡orę per durtines – pjautines žaizdas veido ir kaklo deÅ¡inėje, po ko atvirai pagrobė nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 1112“, kurio vertė 10 eurų, piniginę, kuri bevertė ir piniginėje buvusius 30 eurų, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė Stasiui A. K. priklausantį turtÄ bei itin žiauriai nužudė Stasį A. K..2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, jo veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.2.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutinkama su paskirta bausme, kuri apelianto nuomone yra per griežta, taip pat su nukentėjusiajam konstatuotų padarytų sužalojimų skaičiumi, teigiant, kad dalis sužalojimų galėjo atsirasti kitomis aplinkybės, o ne tiesiogiai jam (K. K.) kontaktuojant su nukentėjusiuoju. Tuo pačiu atkreipia dėmesį ir į tai, kad net byloje specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ir teisminio proceso metu apklaustas specialistas Remigijus Petrauskas, dėl tam tikrų sužalojimų pobÅ«džio, kategoriÅ¡kos iÅ¡vados duoti negalėjo.

Apelianto vertinimu, byloje kaltinimai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , nurodant, kad nužudytajam buvo suduoti du ir daugiau smÅ«gių, jam pareikÅ¡ti nepagrįstai, kadangi, specialisto iÅ¡vada konstatuota, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė tik vienas sužalojimas. Dėl Å¡ių priežasčių mano, kad jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Be Å¡ių aplinkybių apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors specialisto iÅ¡vadoje buvo konstatuoti nukentėjusiojo kaklo suspaudimai, tačiau keliais poveikiais jie buvo padaryti, nėra aiÅ¡ku.

Taip pat, jog iÅ¡ konstatuotų sužalojimų, vienuolika jų, nėra tikslÅ«s, dalis sužalojimų nukentėjusiajam galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis (griÅ«nant ir pan.). Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o iÅ¡analizuoti specialisto iÅ¡vadÄ ir priimti teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ .2.2. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta pagrįstų ir objektyvių įrodymų konstatuoti, kad nužudymas buvo padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Daiktai (piniginė ir telefonas) iÅ¡ nukentėjusiojo buvo paimti iÅ¡tikus Å¡oko bÅ«senai, tačiau nebuvo panaudoti savo reikmėm, kadangi buvo iÅ¡mesti, todėl konstatuoti savanaudiÅ¡kas paskatas jo atžvilgiu, neteisinga.2.3.

Esant iÅ¡dėstytam, apeliantas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo, įvertinti jo padaryto nusikaltimo aplinkybes, jų visumÄ ir priimti teisingÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ . Kartu pažymi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio nekeisti.4.

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.5. Nuteistasis K. K. praÅ¡o nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės ginčijant jam inkriminuotos veikos kvalifikuojantį požymį „itin žiauriai“ – nesutinkant su dalies nukentėjusiajam padarytų sužalojimų skaičiumi bei akcentuojant, kad pastarojo mirtį lėmė tik vienas sužalojimas, t. y. apeliuojant į nevisiÅ¡kai iÅ¡samų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme, surinktų įrodymų vertinimÄ bei padarytų iÅ¡vadų atitiktį nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. 5.1.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tokius argumentus laiko nepagrįstais.5.2. Patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei tvirtinama apelianto, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines Å¡ios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, jų visetÄ , padarė bylos aplinkybes atitinkančias motyvuotas iÅ¡vadas dėl K.

K. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų, jų apimties ir juridinės kvalifikacijos. Teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl K. K. atliktų veiksmų, nurodant tokių jo veiksmų kvalifikavimo motyvus. Ir nors su priimtu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinkama argumentuojant netinkamu bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių vertinimu, tačiau pažymėtina, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų nenustatyta. 5.3. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam be specialisto iÅ¡vadoje nustatytų kitų iÅ¡orinių ir vidinių sužalojimų buvo padarytas ir sunkus, kurio pasekmė – neatstatoma S. A.

K. mirtis. Tai, kad toks nukentėjusiojo mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas bÅ«tent 2016 m. kovo 23 d., patvirtinta byloje surinktų įrodymų visuma. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) ir eksperto paaiÅ¡kinimais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad S. A. K. mirė dėl Å«maus nukraujavimo į iÅ¡orę per durtines – pjautines žaizdas veido ir kaklo deÅ¡inėje (t. 1, b. l. 48-51, t. 2, b. l. 173-174). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad S. A.

K. mirties priežastis buvo jo atžvilgiu K. K. pavartotas smurtas (ne mažiau keturi dÅ«riai peiliu), dėl ko nukentėjusysis patyrė sužalojimus (durtines – pjautines žaizdas veide ir kakle su priestuburinių kraujagyslių pažeidimu deÅ¡inėje, gerklų kremzlių vientisumo pažeidimu, deÅ¡inės miego arterijos pažeidimu, stuburo kaklinio IV slankstelio vientisumo pažeidimu deÅ¡inėje, stuburo smegenų vientisumo pažeidimu), kurie sukėlė nukentėjusiajam Å«mų nukraujavimÄ bei jo mirtį.

Taip pat, surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. K. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis – 2016 m. kovo 23 d. apie 18.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini) – ir bÅ«du – suduodamas daugybę smÅ«gių (rankomis ir kojomis nemažiau vienuolikos smÅ«gių į veido ir galvos sritį, ne mažiau dviejų smÅ«gių į krÅ«tinės sritį, ne mažiau trijų smÅ«gių į deÅ¡inės kojos sritį bei pirÅ¡tų galais spaudžiant kaklÄ ) – nukentėjusiajam S. A.

K. padarė specialisto iÅ¡vadoje nustatytus ir kitus sužalojimus (kairės bendrinės miego arterijos intimos įtrÅ«kimÄ , gerklų kremzlių kairio rago lūžimÄ , kraujosruvas pažeidimų srityje, poodines kraujosruvas veide, kaklo deÅ¡inėje, deÅ¡inio užausio srityje, galvos plaukuotoje dalyje, pogleivinės kraujosruvas abiejose lÅ«pose, kraujosruvos galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kaklo, krÅ«tinės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, deÅ¡iniajame smilkiniame raumenyje, liežuvyje, odos nubrozdinimus veide, virÅ¡ugalvyje, pakauÅ¡io srityje, nugaroje, deÅ¡inėje kojoje, muÅ¡tines žaizdas abiejose lÅ«pose, galvos plaukuotoje dalyje, plėštinę kiaurinę deÅ¡inės lÅ«pos žaizdÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus ir į galvos smegenų skilvelių sistemÄ ). 5.4.

Bylos proceso metu K. K. tvirtino tik pastÅ«męs nukentėjusįjį, po ko Å¡is krito ir galva trenkdamasis į staktÄ susižalojo veidÄ . Nuteistasis neigė smÅ«gių sudavimÄ kojomis ir rankomis, pažymėdamas, kad tik rankÄ pastarajam buvo pridėjęs prie barzdos, kad neÅ¡auktų, tačiau gerklės nespaudęs, o Å¡iam nenusiraminus, paėmęs peilį, juo tris ar keturis kartus dÅ«rė į kaklo sritį. Kaip matyti, tokiais K. K. parodymais remtasi tik tiek, kiek jie atitiko kitus byloje esančius įrodymus.

Veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė iÅ¡ visumos bylos duomenų, gautų iÅ¡samiai iÅ¡analizavus ir įvertinus ne tik paties nuteistojo, bet ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotus duomenis, teismo medicinos eksperto Remigijaus Petrausko, nukentėjusiosios S. K. duotus paaiÅ¡kinimus, kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose. Ä®vertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, taip pat jų visumÄ , pagrįstai pripažinta, kad K.

K. kaltei pagrįsti byloje surinktų duomenų pakanka, o nukentėjusiojo S. A. K. atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai, pasibaigę pastarojo mirtimi, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto požymius. 5.5. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisingas, ir nors dėl to nesutinkama, bandant apeliaciniame skunde kiek kitaip interpretuoti bylos duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismo išvados dėl K.

K. padarytų veiksmų apimties ir dėl to kilusių pasekmių nukentėjusiojo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje yra teisingos. Kaip ne kartÄ akcentuota, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis yra darytinos (BPK 20 straipsnis).

Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl K. K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikras aplinkybes. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius duomenis, pateikė pakankamai iÅ¡samiÄ ir aiÅ¡kiÄ jų analizę. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, nėra. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis kvalifikacijos klausimu, tuo tarpu apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir daryti prieÅ¡ingas jau padarytoms.

Skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl K. K. kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes. K. K. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankÅ«s K. K., nereiÅ¡kia, jog teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės yra neteisingos. Pažymėtina, kad nagrinėjimo teisme dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant tokius įrodymus, tačiau jų iÅ¡sakytos nuomonės teismui nėra privalomos, o jų pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , pagrindo iÅ¡vadai, jog apygardos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį, nėra. 5.6. Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio dienÄ , t. y. 2016 m. kovo 23 d., S. A. K. bute, tarp pastarojo ir K. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nuteistasis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko tam tikrus veiksmus.

S. A. K. lavonas su smurto žymėmis buvo rastas jo paties bute, adresu (duomenys neskelbtini) (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, nukentėjusiosios parodymai) praėjus kiek daugiau nei parai po minėto konflikto. Atlikus lavono tyrimÄ , buvo nustatyti tokie nukentėjusiojo kÅ«no sužalojimai: durtinės – pjautinės žaizdos veido ir kaklo deÅ¡inėje su priestuburinių kraujagyslių pažeidimas deÅ¡inėje, gerklų kremzlių vientisumo pažeidimas, deÅ¡inės miego arterijos pažeidimas, stuburo kaklinio IV slankstelio vientisumo pažeidimas deÅ¡inėje, stuburo smegenų vientisumo pažeidimas, poodinės kraujosruvos veide, kaklo deÅ¡inėje, deÅ¡inio užausio srityje, galvos plaukuotoje dalyje, pogleivinės kraujosruvos abiejuose lÅ«pose, kraujosruvos galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kaklo, krÅ«tinės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, deÅ¡iniajame smilkininiame raumenyje, liežuvyje, odos nubrozdinimai veide, virÅ¡ugalvyje, pakauÅ¡io srityje, nugaroje, deÅ¡inėje kojoje, muÅ¡tinės žaizdos abiejuose lÅ«pose, galvos plaukuotoje dalyje, plėštinė kiaurinė deÅ¡inės lÅ«pos žaizda, pjautinės žaizdos veide, kaklo srityje, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, abipus ir į galvos smegenų skilvelių sistemÄ , kairės bendrinės miego arterijos vientisumo pažeidimas – įtrÅ«kimas.

Konstatuota, kad durtiniai – pjautiniai sužalojimai veide ir kakle padaryti nemažiau keturių trauminių smÅ«ginių poveikių pasėkoje duriančiomis – pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais ar įrankiais. IÅ¡oriniai sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų poveikyje sudavimo ar suspaudimo pasėkoje. Keletas iÅ¡orinių sužalojimų turi dinaminį komponentÄ . IÅ¡oriniai ir vidiniai mechaniniai sužalojimai veide, galvos plaukuotoje dalyje, smegenyse, padaryti ne mažiau vienuolikos trauminių smÅ«ginių poveikių pasėkoje kietais bukais ir bukabriauniais daiktais.

IÅ¡oriniai ir vidiniai (kairės bendrinės miego arterijos intimos įtrÅ«kimas, gerklų kremzlių kairio rago lūžimas, kraujosruvos pažeidimų srityje) mechaniniai sužalojimai kakle (iÅ¡skyrus durtinius – pjautinius sužalojimus) padaryti kietų bukų turinčių ribotÄ pavirÅ¡ių daiktų poveikyje spaudžiant kaklÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti spaudžiant kaklÄ pirÅ¡tų galais. IÅ¡oriniai ir vidiniai mechaniniai sužalojimai krÅ«tinės lÄ stos srityje padaryti ne mažiau dviejų trauminių smÅ«ginių bei dinaminių poveikių pasėkoje paros bėgyje iki mirties.

IÅ¡oriniai mechaniniai sužalojimai deÅ¡inėje kojoje padaryti ne mažiau trijų trauminių dinaminių poveikių pasėkoje kietais bukabriauniais daiktais sudavimo ar atsitrenkimo pasėkoje. Visi sužalojimai padaryti paros bėgyje iki mirties, kai kurie neužilgo iki mirties (durtiniai – pjautiniai sužalojimai). Sužalojimas kaklo deÅ¡inėje gerklų kremzlių projekcijoje yra sunkus, likusieji sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo mÄ sto atitikties. Pomirtinių sužalojimų bei sužalojimų kurie galėjo susidaryti S. A.

K. kÅ«ne jam pasyviai ginantis nuo jį žalojusio įrankio ar daikto poveikio nekonstatuota. S. A. K. mirties priežastis – Å«mus nukraujavimas į iÅ¡orę per durtines – pjautines žaizdas veido ir kaklo deÅ¡inėje (specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 48-51). Taigi, atlikus tyrimÄ , iÅ¡kirta vienuolika trauminių poveikių į galvos ir veido sritį, du į krÅ«tinės sritį, trys į deÅ¡inės kojos sritį, taip pat kaklo suspaudimas, konstatuojant, kad visi Å¡ie sužalojimai buvo padaryti prieÅ¡ nukentėjusiojo mirtį. 5.7.

Nuteistasis K. K. neneigia žodinio konflikto su S. A. K. ir to, kad jo atžvilgiu atliko tam tikrus veiksmus (nukentėjusiojo pastÅ«mimÄ â€“ deÅ¡ine ranka į kairį petį – po ko Å¡is kritęs, rankos pridėjimÄ prie barzdos, jog neÅ¡auktų bei dÅ«rius peiliu), tačiau nuteistasis neigia jo padarytos veikos kvalifikuojančio požymio buvimÄ , o bÅ«tent nužudymÄ itin žiauriai. Apeliacinio skundu nuteistasis nesutinka su konstatuotų visų nukentėjusiajam specialisto iÅ¡vadoje sužalojimų skaičiumi, tvirtinant, kad dalis jų galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis (nukentėjusiajam griÅ«nant ir į kÄ nors atsitrenkiant ar pan.), o ne tiesiogiai jam kontaktuojant su pastaruoju.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , apeliantas be pagrindo neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir reiÅ¡kia nesutikimÄ su apygardos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki S. A. K. ir K. K. konflikto, nukentėjusysis bÅ«tų patyręs kokius nors sužalojimus, nebuvo surinkta. Viso Å¡ios bylos proceso metu to neparodė ir pats nuteistasis K.

K.. Be kita ko, pagal byloje surinktus duomenis, nustatyta, kad po nuteistojo ir nukentėjusiojo konflikto ir K. K. pasiÅ¡alinimo iÅ¡ pastarojo buto, daugiau niekas iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų į butÄ nebuvo patekęs. Å ios aplinkybės nustatytos paties nuteistojo K. K. parodymais, kuriais jis parodė, kad po konflikto su nukentėjusiuoju ir jo atžvilgiu atliktų tam tikrų veiksmų, iÅ¡eidamas jis užrakino buto duris, o raktÄ iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį; parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose fiksuotais duomenimis taip pat patvirtintos aplinkybės apie nukentėjusiojo buto durų užrakinimÄ ir rakto iÅ¡metimÄ Ä¯ Å¡iukÅ¡lių konteinerį; nukentėjusiosios S. K. parodymais, kuriais ji atitinkamai parodė, kad į tėvo (S. A.

K.) butÄ buvo patekta tik specialiųjų tarnybų pagalba, kadangi durys buvo užrakintos (t. 1, b. l. 1-9, 66-80; t. 2, b. l. 145-147). Taigi, aukščiau iÅ¡dėstytais bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis iki susitikimo su nuteistuoju nebuvo sužalotas, o taip pat tai, jog po to, kai K. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ nusikaltimo vietos – nukentėjusiojo buto, galimybės patekti kitiems asmenims į šį butÄ , nebuvo. Taip pat iÅ¡ nuteistojo parodymų, įvykio vietos apžiÅ«ros ir parodymų patikrinimo vietos protokoluose esančių duomenų (fiksuojant nuteistojo nurodomų atliktų veiksmų eigÄ , įvykio, nukentėjusiojo lavono suradimo vietÄ , padėtį) nustatyta, kad nukentėjusiajam peiliu durta Å¡iam gulint ant grindų, kad po dÅ«rių S. A.

K. daugiau nebesikėlė, liko gulėti bÅ«tent toje pačioje vietoje, kur ir buvo surastas. Tai rodo, kad po to, kai K. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ nusikaltimo vietos, nukentėjusysis daugiau jokių kitų aktyvių veiksmų neatliko. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs teismo medicinos ekspertas R. Petrauskas, patvirtinęs iÅ¡vadoje konstatuotų duomenų teisingumÄ , parodė, kad iÅ¡tyrus mirusiojo kÅ«nÄ , buvo nustatyti daugybiniai sužalojimai ir mirties priežastis.

Identifikuota vienuolika lokalizacijų, kurios yra skirtingo pobÅ«džio ir tarpusavyje nesusijusios. Kaklo srityje konstatuoti keturi durtiniai – pjautiniai sužalojimai, kurių vienas su dideliais sunkiais sužalojimais. Taip pat kaklo suspaudimai, krÅ«tinėje nemažiau dviem trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai ir galÅ«nėse, ne mažiau kaip trys. Ekspertas pažymėjo, kad kojose, krÅ«tinėje sužalojimai galėjo susidaryti nukentėjusiojo pastÅ«mimo metu (nuteistasis neneigė stÅ«męs nukentėjusįjį ranka, be to, bylos ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas parodė, kad nukentėjusysis krito tik po antro jo pastÅ«mimo), tuo tarpu galvoje buvo padaryta per daug sužalojimų, kad jie galėtų atsirasti vieno kritimo ar atsitrenkimo į kokį nors daiktÄ metu.

Pasisakydamas dėl nustatyto kaklo suspaudimo, ekspertas parodė, kad kaklas yra siauresnė kÅ«no dalis, nei galva ar pats kÅ«nas, tai jei sužalojimai kakle bÅ«tų griuvimo metu, turėtų bÅ«ti sužalojimų ir labiau atsikiÅ¡usiose kÅ«no dalyse (kÅ«ne, galvoje), Å¡iuo atveju tokie sužalojimai fiksuoti tik kaklo srityje, kas parodo, kad buvo daromas poveikis galimai pirÅ¡tų galais. Ar buvo laikoma, ar smaugiama nežinoma, tačiau pats sužalojimas rodo, kad buvo laikoma ilgesnį laikÄ nukentėjusiajam dar esant gyvam (t. 2, b. l. 173-174). 5.8.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, visi aukščiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys, įvertinus kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisÄ loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (laiku ir bÅ«du) nukentėjusiajam S. A. K. visus tyrimo metu nustatytus kÅ«no sužalojimus padarė bÅ«tent K. K.. Ir nors nuteistasis K. K. bando tvirtinti prieÅ¡ingai, nurodydamas mažesnę atliktų veiksmų apimtį nukentėjusiojo atžvilgiu, neigiant smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimÄ kojomis ir rankomis, kaklo suspaudimÄ , tačiau tai vertintina kaip nuteistojo gynybinė pozicija, siekiant suÅ¡velninti savo padėtį.

Pagal byloje nustatytÄ Ä¯vykių sekÄ , matyti, kad iki S. A. K. ir K. K. konflikto ir po jo, nebuvo įsiterpęs joks paÅ¡alinis veiksmas. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad be K. K., nukentėjusiojo atžvilgiu smurtÄ bÅ«tų panaudojęs dar kas nors, ar, kad pastarasis bÅ«tų pats kritęs ir susižalojęs. To neparodė ir pats nuteistasis. Neigiant nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų veiksmų apimtį ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų skaičių, kolegijos nuomone, nepagrįstai apeliuojama ir į teisme apklausto eksperto duotus paaiÅ¡kinimus dėl tam tikrų sužalojimų atsiradimo galimybės. IÅ¡ tiesų teismo medicinos ekspertas, atsakydamas į jam užduodamus klausimus, teisme paaiÅ¡kino, kad tam tikri sužalojimai, o bÅ«tent galvos plaukuotoje srityje dvi žaizdos vienoje menamoje linijoje, galbÅ«t galėjo susidaryti ir griuvimo metu į staktos vertikaliÄ dalį, gal dar koja, krÅ«tinė galėjo užkliÅ«ti, tačiau, jis taip pat parodė, kad kiekvienu atveju apie sužalojimo pobÅ«dį sprendžiama atsižvelgus į asmens padėtį, kryptį ir daiktÄ (pavirÅ¡ių), į kurį atsitrenkiama.

Ekspertas, įvardindamas galimybę nukentėjusiajam minėtus sužalojimus pasidaryti jam griÅ«vant, tik aptarė tokiÄ galimybę, tačiau kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl to nepateikė, prieÅ¡ingai, patvirtino specialisto iÅ¡vadoje konstatuotų duomenų teisingumÄ , pažymėdamas, kad atsižvelgus į sužalojimų pobÅ«dį, jų lokalizacijÄ ir kiekį, nukentėjusiajam buvo ne vienÄ kartÄ suduoti poveikiai, kurių metu traumavosi audiniai. Kita vertus, net ir konstatavus, kad dalis pirmiau minėtų sužalojimų galėjo atsirasti S. A.

K. griuvus ir atsitrenkus į durų staktÄ , tai nemenkina K. K. kaltės jam inkriminuotos veikos padaryme, nes, kaip nustatyta byloje, nukentėjusiojo kritimas sÄ lygotas paties nuteistojo veiksmų – nukentėjusiojo pastÅ«mimo. Taigi, konstatuotina, jog kaltininko veiksmus ir kilusius padarinius sieja priežastinis ryÅ¡ys. Atsižvelgus į Å¡ioje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų visumÄ (įvykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuotus duomenis, paties nuteistojo nurodomas įvykio aplinkybes, specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus duomenis ir teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimus) atmetama galimybė, kad sužalojimai, kurių padarymÄ apeliantas neigia, bÅ«tų atsiradę vien tik nuo nukentėjusiojo griuvimo.

Akivaizdu, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, pats griÅ«damas nukentėjusysis nebÅ«tų patyręs tokio kiekio ir tokio pobÅ«džio jam nustatytų sužalojimų. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors K. K. nuosekliai teigė, jog jo pastumtas nukentėjusysis krito ir susižalojo, tačiau viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ K. K. parodė, kad S. A. K. susižalojo veidÄ kažkur prie kairės akies, bėgo kraujas; vėliau jis parodė, kad nukentėjusysis, atsitrenkdamas į durų staktÄ , prasikirto antakį, iÅ¡ kurio bėgo kraujas; pirmosios instancijos teisme K.

K. parodė, kad nukentėjusysis atsitrenkė dešine galvos puse. Analizuojant šiuos kaltininko parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvada toks sužalojimas, kaip prakirstas antakis, nebuvo fiksuotas. Be šių aptartų aplinkybių, byloje surinktais ir patikrintais įrodymais paneigta ir K. K. nurodoma aplinkybė, kad įvykio metu nukentėjusiajam nebuvo spaudžiamas kaklas. Nukentėjusiojo kakle nustatytų sužalojimų pobūdis, konstatuotos fiziologinės pasekmės – miego arterijos įtrūkimas, gerklų kremzlių kairiojo rago lūžimas, kraujosruvos pažeidimų srityje, leido padaryti atitinkamas išvadas ir dėl šio buvusio poveikio.

Gi, pati aplinkybė, kad nenustatyta keliais poveikiais buvo padaryti konstatuoti nukentėjusiojo kaklo suspaudimai, nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl K. K. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Taigi, visų Å¡ių aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybės, susijusios su S. A. K. nustatytų sužalojimų atsiradimu, pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos teisingai. Bylos įrodymais paneigta kitokia nukentėjusiajam S. A. K. sužalojimų padarymo galimybė, nei nustatyta byloje.5.9.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo mirtį lėmęs tik vienas sužalojimas, todėl veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal lengvesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį, yra nepagrįstas. IÅ¡ tiesų, minėta specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad iÅ¡ nukentėjusiajam S. A. K. konstatuotų sužalojimų, trauminių smÅ«gių poveikių pasekoje (ne mažiau keturių) duriančiomis – pjaunančiomis savybėmis pažyminčiais daiktais ar įrankiais padarytų sužalojimų (veido ir kaklo deÅ¡inėje su priestuburinių kraujagyslių pažeidimu deÅ¡inėje, gerklų kremzlių vientisumo pažeidimu, deÅ¡inės miego arterijos pažeidimu, stuburo kaklinio IV slankstelio vientisumo pažeidimu deÅ¡inėje, stuburo smegenų vientisumo pažeidimu), sužalojimas pasireiÅ¡kęs kaklo deÅ¡inėje gerklų kremzlių projekcijoje yra sunkus, o likusieji laikomi nežymiais, tačiau taip pat konstatuota ir tai, kad papildomos trys durtinės – pjautinės žaizdos pablogino bendrÄ nukentėjusiojo bÅ«klę, nes per žaidas taip pat vyko kraujavimas.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas R. Petrauskas, patvirtinęs specialisto iÅ¡vadÄ , papildomai paaiÅ¡kino, kad pagrindinė nukentėjusiojo mirties priežastis buvo Å«mus nukraujavimas per durtines – pjautines žaizdas kaklo pusėje. Nors iÅ¡ kaklo srityje konstatuotų keturių durtinių – pjautinių sužalojimų, vienas jų buvo su dideliais sunkiais sužalojimais (pažeista miego arterija ir stuburo kanalas), o kiti pavirÅ¡iniai, tačiau visi jie turėjo įtakos nukentėjusiojo S. A.

K. nukraujavimui. Be to, tai, kad nukentėjusiajam buvo konstatuotas tik vienas sunkus sužalojimas, o visi kiti laikyti nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, Å¡iuo atveju K. K. veiksmuose nustatyto jo padarytos veikos kvalifikuojančio požymio (nužudymo itin žiauriai) nepaneigia, kadangi prieÅ¡ingai negu mano apeliantai (nuteistasis ir jo gynėjas), Å¡io požymio buvimas apsprendžiamas atsižvelgus į visas faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje surinktų duomenų visumÄ , o ne vien formalų tokio sužalojimo konstatavimÄ , kas nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta. 5.10.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu bÅ«du, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kÅ«no sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ , neturi reikÅ¡mės. Pati sÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ bei kitas aplinkybes.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , taip pat yra bÅ«tina nustatyti ir kaltininko psichinį santykį su nužudymo bÅ«du, t. y. nustatyti, ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-235-222/2016 ir kt.). Ypatingo žiaurumo požymio veikoje konstatavimas yra teisinė kategorija, o tai reiÅ¡kia, kad dėl Å¡io požymio buvimo sprendžia teismas, atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus. 5.11.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, baudžiamojoje byloje kvalifikuojantis požymis itin žiauriai pagal nustatytas faktines aplinkybes taikytas tinkamai, nuo teismų praktikos nebuvo nukrypta. Kvalifikuodamas K. K. nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog nukentėjusysis S. A. K. įvykio metu patyrė daugybinius kÅ«no sužalojimus padarytus rankomis ir kojomis, taip pat dÅ«riais peiliu. Byloje iÅ¡skirti trauminiai poveikiai į veido ir galvos (iÅ¡skirta ne mažiau vienuolika trauminių poveikių, ne mažiau keturių dÅ«rių peiliu), krÅ«tinės (du trauminiai poveikiai), deÅ¡inės kojos (trys) sritis, kaklo suspaudimas.

Visi Å¡ie sužalojimai buvo padaryti prieÅ¡ nukentėjusiojo mirtį, o daugumos smÅ«gių lokalizacija buvo iÅ¡sidėsčiusi į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no sritis – veido, galvos ir kaklo, kas taip pat rodo, jog nuteistasis negalėjo nesuvokti savo veiksmų žiaurumo. Teismo medicinos ekspertas, įvertinęs nukentėjusiojo sužalojimų kiekį, kad trauminiai poveikiai nepavieniai, dėl jų traumavosi audiniai, konstatavo, jog nukentėjusysis jautė skausmÄ , o įvertinus tai, kad mirusiojo S. A.

K. kraujyje ir Å¡lapime etilo alkoholio nebuvo rasta, skausmo pojūčio alkoholio įtaka neslopino. Pagrindinė mirties priežastis buvo Å«mus nukraujavimas per durtines – pjautines žaizdas kaklo pusėje. Po sužalojimų peiliu, nukentėjusysis buvo sÄ moningas nuo kelių iki keliolikos minučių, t. y. mirė ne iÅ¡ karto, kas rodo, kad tam tikrÄ laikÄ jis kentė nuo skausmo, iÅ¡gyveno fizines kančias. Be to, nukentėjusiojo kÅ«ne nustatyti sužalojimai, jų pobÅ«dis, nelaikytini netyčiniais.

Sunkesnis iÅ¡ jų rodo, kad jėga ir greitis buvo didelis, t. y. leidžia spręsti apie nukentėjusiojo atžvilgiu smurto intensyvumÄ ir agresyvumÄ . Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad kvalifikuojančio požymio buvimÄ nuteistojo veiksmuose lėmė ne vien formalus nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų skaičius. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino smÅ«gių skaičių, priemonių sužalojimams panaudojimo pobÅ«dį, sužalojimų iÅ¡sidėstymÄ ant kÅ«no, mirties priežastį (nukraujavimas), kuri leidžia teigti, kad nukentėjusysis mirė ne iÅ¡ karto po pirmojo smÅ«gio, bet kurį laikÄ kentė skausmus.

Visų Å¡ių nustatytų aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojančio požymio - itin žiauriai - turinį. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. K. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, aptarė aplinkybių visumÄ , kurių vertinimas leido padaryti iÅ¡vadÄ dėl itin žiauraus gyvybės atėmimo bÅ«do. Skundžiamo nuosprendžio argumentacija iÅ¡dėstyta pakankamai aiÅ¡kiai ir atitinka kvalifikuojančio požymio vertinimo kriterijus, iÅ¡vados pagrįstos byloje esančių įrodymų vertinimu, todėl keisti apygardos teismo procesinį sprendimÄ nėra pagrindo.6.

Apeliaciniame skunde, nuteistasis K. K. taip pat nurodė, kad baudžiamojoje byloje kvalifikuojantis požymis – nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, jam inkriminuotas nepagrįstai. Pasisakydama dėl šio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teismui buvo perduota K. K. kaltinant nužudžius S. A. K. dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas), tačiau tuo pačiu atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, jog teismas šį veikos kvalifikuojantį požymį iš kaltinimo pašalino, konstatavęs, kad byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog K.

K. į nukentėjusiojo butÄ atvyko turėdamas tikslÄ S. A. K. nužudyti ir iÅ¡ to turėti kokios nors naudos sau. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu K. K. nebuvo pripažintas kaltu dėl S. A. K. nužudymo iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Dėl to, toks nuteistojo K. K. apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija dėl jo plačiau nepasisako.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas K. K. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, neįspėjo nuteistojo apie tai, kad gali keistis veikos kvalifikacija. Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnyje yra nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos, kaltinimo pakeitimo galimybė bei sÄ lygos, o BPK 256 straipsnyje – kaltinimo pakeitimo procedÅ«ra, kuria užtikrinama viena iÅ¡ esminių kaltinamojo teisių – teisė į gynybÄ .

BPK 255 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta teismo pareiga kaltinamajam praneÅ¡ti apie galimybę perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį, o jam nepraneÅ¡us apie tokiÄ galimybę, jis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota. BPK 256 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susiję su kaltinamojo teisės į gynybÄ užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuojama.

Taigi, Å¡iuo aspektu pastebėtina, kad tokiu atveju turi bÅ«ti įvykdyta vienintelė sÄ lyga, t. y. kaltinamajam turi bÅ«ti praneÅ¡ta apie reiÅ¡kiamo kaltinimo pakeitimÄ bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai. 7.1. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, K. K. kaltinimai byloje buvo pareikÅ¡ti ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, t. y., jog siekdamas pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas itin žiauriai <...>, nužudęs S. A. K., pagrobė nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nokia 1112, kurio vertė 10 eurų, piniginę, kuri bevertė ir piniginėje buvusius 30 eurų.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , sprendė, kad K. K. veiksmai dėl įvykio metu daiktų paėmimo iÅ¡ nukentėjusiojo, turi bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvira vagystė. Apygardos teismas sprendė, kad pagal Å¡ios bylos faktines aplinkybes, nenustatyta, jog K. K. į nukentėjusiojo butÄ bÅ«tų atvykęs turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ turėti iÅ¡ to naudos, t. y. panaudojus fizinį smurtÄ Ä¯vykdyti S. A.

K. svetimo turto pagrobimÄ . Taigi, skundžiamu nuosprendžiu kaltinime nurodytÄ K. K. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, teismas perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y., į baudžiamÄ jį įstatymÄ numatantį lengvesnį nusikaltimÄ , bei baigiamajame akte, iÅ¡dėstydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, konstatavo, kad K. K. veikos (kvalifikuoto nužudymo) metu įvykdė ne plėšimÄ , o atvirÄ jÄ vagystę. Vis dėlto, net ir tokiu bÅ«du pakeisdamas K.

K. kaltinimÄ , atsižvelgus į pirmiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas turėjo įspėti kaltinamÄ jį apie tokio kaltinimo pakeitimo galimybę, tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir buvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, Å¡iuo konkrečiu atveju, jis nelaikytinas esminiu, sutrukdžiusiu teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ . Visų pirma pažymėtina, kad tiek vagystę, tiek plėšimÄ apibÅ«dina atviras turto užvaldymo bÅ«das, gi plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tik tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimÄ smurtu ar fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ turto savininkÄ ar teisėtÄ valdytojÄ , siekiant užvaldyti turtÄ .

Nagrinėjamu atveju, matyti, kad vertindamas K. K. pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ dėl svetimo turto pagrobimo, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi ne tik tai, ar prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, ar smurtas buvo panaudotas bÅ«tent siekiant užvaldyti S. A. K. turtÄ . Be to, iÅ¡ teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų K. K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad nuteistasis gindamasis nuo Å¡io jam pareikÅ¡to kaltinimo, suprato jo esmę, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį nebuvo jam netikėtas.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir nuteistasis K. K. buvo apklaustas papildomai. Tokiu bÅ«du nuteistajam buvo suteikta galimybė gintis dėl jam pirmosios instancijos teisme pakeisto kaltinimo, o taip pat galimybė papildomai duoti parodymus, praÅ¡yti iÅ¡nagrinėti papildomus įrodymus. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, K. K. jokių naujų ar papildomų aplinkybių nenurodė ir praÅ¡ymų tirti kitus įrodymus dėl Å¡ios kaltinimo dalies nepareiÅ¡kė.

PrieÅ¡ingai, nurodė, kad jam buvo žinoma, jog jis buvo kaltinimas ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o pirmosios instancijos teismas veikÄ perkvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat, kad su Å¡iuo veikos kvalifikavimu sutinka. Taigi, jokių pastabų apeliacinės instancijos teismui dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nuteistasis neturėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors pirmosios instancijos teismas apie galimÄ veikos perkvalifikavimÄ pagal Å¡velnesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ K.

K. ir neįspėjo, tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, juolab, kad ši pirmosios instancijos teismo klaida buvo ištaisyta apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nuteistojo K. K. įstatymo garantuotos teisės, o būtent - žinoti, kuo jis yra kaltinamas, turėti pakankamai laiko pasirengti gynybai - pažeistos nebuvo. Tuo pačiu, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl K.

K. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nėra skundžiama, ji plačiau neanalizuojama.8. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. K. paskyrė teisingÄ bausmę, jÄ individualizuodamas, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuojama bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 53 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumÄ .

Skirdamas nuteistajam bausmes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, tiek galutinę subendrintÄ bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgė į padarytų nusikaltimų skaičių, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, K. K. asmenybę. Kaip matyti, K. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje, kurios remiantis BK 11 straipsnio, 4 dalies ir 6 dalies norma, atitinkamai priskiriamos apysunkiams ir labai sunkiems nusikaltimams.

Labai sunkus nusikaltimas (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) padarytas veikiant netiesiogine tyčia, o apysunkis (BK 178 straipsnio 2 dalis) – tiesiogine nekonkretizuota tyčia. Nusikaltimai baigti, padaryto tyčinio labai sunkaus nusikaltimo pasekmės itin sunkios ir neatstatomos – atimta žmogaus gyvybė. Byloje nebuvo nustatytos K. K. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog nors K. K. pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo charakterizuojamas teigiamai, tačiau taip pat nustatyta, kad nuteistasis buvo baustas administracine, teistas už vengimÄ atlikti paskirtÄ bausmę ir nusikaltimus žmogaus sveikatai (2013 m. lapkričio 8 d.

Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas) ir 135 straipsnio 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas panaudojus peilį)), naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neiÅ¡nykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi, visų Å¡ių nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. K. už dviejų sunkių nusikaltimų padarymÄ turi bÅ«ti skirtos straipsnių dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydį parinko artimÄ vidurkiui.

Tinkamai taikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ ir subendrinęs bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), apygardos teismas K. K. paskyrė galutinę – 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, skirdamas jÄ , apygardos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Be kita ko, nuteistajam K. K. Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu ir su ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtomis ir neatliktomis bausmių dalimis, ko pagrindu, atitinkamai K.

K. paskirta galutinė 13 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 75 eurų bauda. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas nuteistajam bausmę, apygardos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. 8.1. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtÄ bausmę pakeisti (suÅ¡velninti, pagriežtinti) tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Nagrinėjamu atveju, nuteistajam K. K. paskirtos bausmės, bei galutinė subendrinta bausmė, negali bÅ«ti vertinama nei kaip neteisinga, nei kaip pernelyg griežta. Skirdamas jÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į formaliÄ sias baudžiamajame įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, jas vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Paskirtos bausmės ir jų dydžiai, tiek už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, tiek galutinė bausmė, atitinka nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Byloje taip pat nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.8.2. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas skundžiamu nuosprendžiu nenustatė nuteistojo K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Be to, vien kaltininko prisipažinimas, nenustačius jo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi ar padėjimo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , irgi nepripažįstamas lengvinančia aplinkybe. NuoÅ¡irdus gailėjimasis padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo ar kitais veiksmais įrodo savo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.

Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai konstatavo, jog proceso metu K. K. kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, pažymėdamas, kad nuteistasis prisipažino kaltu tik dėl surinktų byloje įrodymų, o ne savo noru. Nuteistasis, pripažino faktÄ dėl nuvykimo pas nukentėjusįjį į butÄ ir jo atžvilgiu smurto vartojimo, tačiau neigė bylos nagrinėjimo metu nustatytų nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičių (padarytų sužalojimų apimtį). Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo K.

K. gailėjimasis, apie kurį jis nurodo apeliaciniame skunde, yra formalus, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio1 dalies 2 punkte. 8.3. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo K. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra. Nors nesutinkama su paskirta bausme, tačiau pirmosios instancijos teismo motyvai dėl bausmės skyrimo nuteistajam yra teisingi bei pagrįsti.9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡dėstydamas įrodytas pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuosprendyje neteisingai nurodė nusikaltimo padarymo datÄ â€“ 2016 m. kovo 26 d., kai ji turėtų bÅ«ti 2016 m. kovo 23 d.

Tačiau, atsižvelgus į skundžiamo nuosprendžio turinį, bylos duomenis, toks nuosprendžio netikslumas laikytinas akivaizdžiu raÅ¡ymo apsirikimu, kuris gali bÅ«ti iÅ¡taisytas nekeičiant nuosprendžio.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo K. K. apeliacinį skundÄ atmestiNekeičiant nuosprendžio, iÅ¡taisyti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje esantį raÅ¡ymo apsirikimÄ , nustatant, kad K. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė 2016 m. kovo 23 d.

Kolegijos pirmininkė                                                                    Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                         Albinas Bielskis                                                                                                     Linas Šiukšta